Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. P. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 3 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. M. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nagrinėjama Kauno apygardos teisme, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. X-1495 red., įsigaliojusi 2003-05-01) šiomis aplinkybėmis:

jis dėl savanaudiškų paskatų ne vėliau, kaip nuo 2015 m. birželio mėn. 26 d. dalyvavo V. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas) suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš V. P., K. Z., V. M. ir užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda bei platinimu, veikloje ir turėdamas atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje vykdė atskiras užduotis susijusias su labai didelių kiekių narkotinių medžiagų surinkimu, t. y. neteisėtu narkotinių medžiagų laikymu ir gabenimu. Dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje ir organizatoriui V. P. neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino, jį paslėpus tarp įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamų akmens anglių ir tokiu būdu nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką, per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą, per du kartus: 2015 m. birželio 26 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos akmens anglies ir 2016 m. liepos 1 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos akmens anglies, kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį ne mažiau, kaip 71 kg narkotines medžiagos kokaino, D. P. M. vykdydamas bendrą organizuotos grupės sumanymą ir atlikdamas savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje 2015 m. liepos mėn. 1 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur susitiko su kitais organizuotos grupės nariais K. Z., o vėliau ir V. M..

2015 m. liepos 3 d. tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus nukreiptus į labai didelio kiekio kokaino gabenimą ir tolesnį platinimą, D. P. M., atlikdamas savo vaidmenį ir turėdamas atskirą užduotį tarp 129 t akmens anglies krovinio, surasti ir išimti ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos kokaino, ir tuo pačiu kokaino paieškoms apmokyti K. Z., V. M., 2015 m. liepos 3 d. apie 10.30 val. atvyko į V. P. išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, kur neteisėtai buvo laikomas labai didelis kiekis kokaino. Būdamas sandėlyje ir tokiu būdu bendrais veiksmais, kaip organizuotos grupės narys neteisėtai laikydamas labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 71 kg kokaino, D. P. M., kartu su kitais organizuotos grupės nariais V. M., K. Z., turėdamas tikslą platinti, 2015 m. liepos 3 d. laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val., iš viso ne mažesnio, kaip 71 kg kokaino kiekio išrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos kokaino ir pagal išankstinį susitarimą šį labai didelį kiekį kokaino perdavė K. Z., tolesniam kokaino gabenimui ir platinimui. Tokiu būdu D. P. M., veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabeno, bei sandėlyje (duomenys neskelbtini), Alytuje, laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - kokaino, turėdamas tikslą platinti.

2015 m. liepos 3 d. D. P. M. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2017 m. sausio 3 d.

Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, iš esmės pakartojo savo ankstesnių nutarčių motyvus. Teismas nurodė, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs, slėpsis, be to, D. P. M. gyvena Nyderlandų Karalystėje, yra gimęs Kolumbijos Respublikoje, todėl gali bandyti išvykti į šias valstybes siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Gynėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pažymi, kad D. P. M. 27 metus nuolatos gyveno Europos Sąjungos valstybėje. Bet koks bandymas pasislėpti Nyderlandų Karalystėje yra pasmerktas žlugti, nes Europos Sąjungoje yra sudarytos visos teisinės priemonės nustatyti pasislėpusį asmenį ir jį grąžinti baudžiamąjį persekiojimą vykdančiai valstybei. Abejonių kelia ir teismo argumentai, susiję su D. P. M. galimybe išvykti į Kolumbijos Respubliką. Gynėjo teigimu, į šią šalį galima nuvykti tik lėktuvu, tačiau aerouoste reiktų praeiti dvigubą ar net trigubą kontrolę. Dėl šios priežasties teismas formaliai konstatavo esant neišnykusį BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą, nes realiai išvykti iš Lietuvos D. P. M. neturi jokios galimybės.

Be to, D. P. M. turi šeimą ir vaikus Nyderlandų Karalystėje, todėl jis siejamas tvirtais socialiniais ryšiais Europos Sąjungos valstybėje, kuri priklauso Šengeno erdvei ir šiuo metu iš esmės vertintina kaip ryšiai esantys vientisoje erdvėje. Dėl šios priežasties tokie ryšiai neturėtų būti vertinami kitaip nei Lietuvos Respublikos piliečių socialiniai ryšiai Lietuvoje.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje suimtas laikomas tik vienintelis D. P. M., todėl galima pagrįstai teigti, kad jis yra diskriminuojamas tik dėl to, kad nėra Lietuvos Respublikos pilietis.

D. P. M. yra neteistas ir tuo netgi yra pranašesnis už kitus kaltinamuosius šioje byloje, kuriems griežčiausia kardomoji priemonė buvo panaikinta nepaisant jų daugkartinių teistumų. Tai dar vienas akivaizdus įrodymas, kad jo ginamasis diskriminuojamas dėl savo tautybės ir pilietybės. Įstatymas numato dar ir kitas aplinkybes, kurias teismas turėtų įvertinti. Šiuo atveju teismas visai neatsižvelgė į tai, kad nuo 2016 metų spalio mėnesio yra išnuomotas butas (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį D. P. M. sugyventinė W. van K. nuomoja ir kas mėnesį moka nuomos mokestį, kad galėtų atvykti susitikti su juo ir, kad D. P. M. turėtų kur gyventi jei būtų paleistas į laisvę. Šiuo savo veiksmu šeima parodo rūpestį, kas leidžia pagrįstai manyti, kad tamprūs šeimyniniai ryšiai neleis kaltinamajam pasielgti lengvabūdiškai ir pasislėpti nuo teismo. Dar viena svarbi aplinkybė - tai šeimos pasirengimas sumokėti labai didelį užstatą, ką jie jau buvo padarę, ir tai vertintina kaip labai svarbi užtikrinimo priemonė, kad kaltinamasis nesislėps nuo teismo. Gynėjo teigimu, jo ginamojo šeimai tai labai didelė suma.

Skunde teigiama, kad yra pakankamai kitų kardomųjų priemonių, tokių kaip elektroninės sekimo priemonės, dokumentų paėmimas, namų areštas, kurios gali būti kontroliuojamos ir užtikrintų asmens dalyvavimą procese.

Taip pat, anot gynėjo, nepagrįsta teismo išvada, kad būdamas laisvėje D. P. M. darys naujus nusikaltimus. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016-11-07 nutartyje konstatavo, jog BPK 122 straipsnio 3 dalies pagrindas D. P. M. buvo nustatytas nepagrįstai ir šį pagrindą pašalino, todėl nėra suprantama, kodėl teismas nesivadovauja aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais toje pačioje byloje.

Skundo padavimo dienai D. P. M. yra suimtas daugiau kaip 18 mėnesių, tai labai ilgai laiko tarpas. Gynėjo teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo baigiamas skubotai, byla perduota į teismą D. P. M. net neįteikus išversto į jo gimtąją kalbą kaltinamojo akto, todėl jis net nežino kuo jis yra kaltinamas ir kuo tas kaltinimas grindžiamas. Teisingumo principo įgyvendinimas yra susijęs su asmens teisės į teisingą procesą užtikrinimu, o nekaltumo prezumpcija galioja ir kitataučiams.

Pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo taikymas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje, todėl pratęsdamas suėmimo terminą virš 6 mėnesių, tuo labiau virš 18 mėnesių, teismas privalo laikytis BPK 122 ir 127 straipsnių reikalavimų. Taigi suėmimo terminas gali būti pratęstas tik nustačius bent vieną iš suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindų, numatytų BPK straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, ir bent vieną specialųjį suėmimo termino pratęsimo pagrindą, numatytą BPK 127 straipsnio 2 dalyje, bei patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas šių reikalavimų nesilaikė, jokių motyvų neišdėstė.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis tik formaliais teiginiais, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) tik dėl to, kad yra įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (EŽTT sprendimai bylose Jėčius prieš Lietuvą, Bykov prieš Rusiją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją).

Apygardos teismas nesvarstė galimybės taikyti D. P. M. švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėjo teigimu, jo ginamajam galėtų būti taikoma intensyvi priežiūra, kuri leistų nuolat stebėti D. P. M. buvimo vietą, tačiau jis galėtų būti nesuimtas. Taip pat galimas namų areštas, užstatas, įpareigojimas žymėtis. Visos šios priemonės taip pat užtikrina tinkamą proceso eigą ir kardomosios priemonės tikslus.

Skunde teigiama, kad D. P. M. į teismo depozitinę sąskaitą buvo įnešęs 100000 Eur užstatą, kaip garantą, kad jis tikrai nebėgs ir nesislėps. Tokia pinigų suma kaltinamojo šeimai yra itin didelė ir jos prarasti kaltinamasis tikrai nerizikuotų vien dėl šeimos gerovės. Kaltinamasis yra pats suinteresuotas bylos eiga, ypač kuo trumpesne proceso eiga.

Skunde nurodoma, kad D. P. M. yra ramaus būdo, nelinkęs į agresiją ar alkoholio vartojimą, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedalyvaus procesiniuose veiksmuose, slapstysis ar kitaip trukdys procesui. Priešingai, yra visos prielaidos, kad asmuo liks Kaune, (duomenys neskelbtini), ypač kai čia atvyksta ir jo šeima.

Gynėjo teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas visas aplinkybes vertino formaliai ir kaltinamojo nenaudai. Į argumentą, kad asmuo yra vedęs, turi šeimą ir nepilnametį vaiką, atsakoma, kad tai bus priežastis bėgti. Į argumentą, kad Kaune kaltinamajam išnuomotas butas, kuriame jis gyventų kartu su sutuoktine, teismas atsikerta, kad tai irgi nesulaikys nuo bėgimo į užsienį. Į argumentą, kad teismai toje pačioje byloje paleidžia 5 kartus teistą lietuvį, teismai absoliučiai nieko nepasisako, nors teorijoje sakoma, kad prieš teismą visi lygūs. Taigi teismas nevertina nei D. P. M. socialinių ryšių, nei aplinkybės, kad tuos socialinius ryšius jis palaikytų būtent Lietuvoje, t. y. Kaune išnuomotame bute su savo šeima, atvyksiančia iš Nyderlandų Karalystės. Net ir kaltinamojo juvelyro profesiją teismas vertina kaip galimybę išvykti iš Lietuvos. Toks formalus teismo vertinimas nepalieka jokių objektyvių ir teisinių galimybių taikyti kitas kardomąsias priemones kaltinamajam ir pažeidžia jo teises į teisingą teismą.

Kaltinamojo D. P. M. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį, kuria D. P. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones - 100000 Eur užstatą, dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą ir kt.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Skiriant D. P. M. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos nepažeisti.

Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos D. P. M. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato ženkliai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad D. P. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti 2015-07-03 sandėlio apžiūros protokole; 2015-07-04 objektų apžiūros protokole; specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2015-07-03 kratos protokole; specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad minėtame maiše yra labai didelis kiekis kokaino (11 kg.) ir kitoje bylos medžiagoje.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę bei pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam D. P. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Pagal teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei, remiantis šia aplinkybe, galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

D. P. M. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių ir viena labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Už labai sunkaus nusikaltimo (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos) padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų, tuo tarpu už sunkaus nusikaltimo (kvalifikuotos kontrabandos) padarymą baudžiamasis įstatymas taip pat numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis siekia nuo trejų iki dešimties metų. Taigi, kaltinimų sunkumas bei gresiančių bausmių dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, pratęsdamas minėtu pagrindu kaltinamajam D. P. M. suėmimo terminą, vertino ne tik nusikaltimų sunkumą ir gresiančių bausmių griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos aplinkybės, jog D. P. M. yra Kolumbijos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės pilietis, pastoviai gyvenantis Nyderlandų Karalystėje, taigi su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie socialiniai, ekonominiai ryšiai. Turėdamas ryšių užsienyje, D. P. M. gali jais pasinaudoti, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Tai patvirtina ne tik pastarojo profesija - juvelyrikos verslas, kuriuo užsiima kaltinamasis (būtent dėl jo plėtros – naujų kontaktų paieškos, D. P. M. aiškinimu, jis atvyko į Lietuvos Respubliką), bet ir jam inkriminuojamų nusikaltimų (narkotinių medžiagų kontrabandos iš Kolumbijos į Lietuvą) padarymo aplinkybės, nes šis nusikaltimas turi tarptautinį pobūdį – buvo daromas kelių valstybių teritorijose. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog būdamas laisvėje, D. P. M. gali siekti grįžti atgal į savo valstybę ir tokiu būdu išvengti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikoje vykdomo baudžiamojo persekiojimo.

Gynėjas skunde akcentuoja, kad vien gresiančios bausmės griežtumas negali būti lemiama aplinkybė taikyti griežčiausią kardomąją priemonę anksčiau neteistam asmeniui.

Iš tikrųjų BPK 121 straipsnio 4 dalyje yra nurodytos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia, parinkdamas kardomosios priemonės rūšį, o teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, kad nė vienos minėtoje straipsnio dalyje nurodytos aplinkybės buvimas ar nebuvimas negali nulemti sprendimo dėl kardomosios priemonės skyrimo arba pratęsimo, kadangi sprendimas priimamas įvertinus aplinkybių visumą.

Pratęsiant kaltinamajam D. P. M. griežčiausią kardomąją priemonę skundžiamoje nutartyje kaip tik ir buvo įvertinta visuma aplinkybių, neteikiant nė vienai prioritetinės reikšmės. Nors D. P. M. turi šeimą, vaikų, ir, kaip nurodo gynėjas, iki bylos išnagrinėjimo kartu su šeima gali apsistoti jam išnuomotame bute, tačiau kaltinamojo gynėjo akcentuojami turimi socialiniai ryšiai nesulaikė D. P. M. nuo galimų nusikalstamų veikų darymo.

Tokiu būdu, aplinkybės, kad kaltinamasis yra ne LR pilietis, kad neturi Lietuvoje socialinių, ekonominių ryšių, inkriminuojamų nusikalstamų veikų tarptautinis pobūdis, jų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė, visa tai vertinant kompleksiškai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės D. P. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia gynėjo skunde nurodyti argumentai dėl D. P. M. šeiminių aplinkybių, išnuomotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti.

Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, Kauno apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad D. P. M. kaltinamas padaręs ne vieną, o kelis nusikaltimus, jam inkriminuoti nusikaltimai patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, nusikaltimai nėra atsitiktinio pobūdžio, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, pats suimtasis buvo aktyvus nusikaltimų dalyvis.

Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo skundu argumentu, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. 2016-11-24 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi šis pagrindas buvo pašalintas.

Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog byloje nėra duomenų apie D. P. M., tuo metu dar įtariamojo, teistumą ar padarytus administracinės teisės pažeidimus, kurie leistų charakterizuoti jį kaip asmenį linkusį nusikalsti bei pažeidinėti įstatymus. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios nuomonės laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad byloje esančių faktinių duomenų visuma nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, jog D. P. M., būdamas nesuimtas, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalinamas, nekeičiant šios nutarties esmės.

Baudžiamoji byla, kurioje D. P. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2017 m. sausio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas D. P. M. paskirta Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartimi, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo D. P. M. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimu, šios medžiagos kontrabanda iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką, padarytas galimai veikiant organizuota grupe. Skundžiamoje bei šioje nutartyje išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Tai, jog kitiems kaltinamiesiems šioje byloje paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, rodo, kad teismas individualizavo kardomųjų priemonių skyrimą. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remdamasis jomis nustato, kokia kardomoji priemonė jam skirtina. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta, skundžiamoje nutartyje pakankamai motyvuotai nurodant, jog kaltinamajam D. P. M. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones pagrindo nėra.

Atsakant į gynėjo skundo argumentą, kad skundžiamoje nutartyje neaptarti BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyti specialūs suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis, atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teisme, o gynėjo nurodyti pagrindai būtini tik tęsiant suėmimo terminą ikiteisminio tyrimo metu. Taigi BPK reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Dėl to atmetami gynėjo skundo argumentai, kad su kaltinamuoju neatliekami jokie tyrimo veiksmai.

Pripažinus, jog suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, t. y. konstatavus, jog tik suėmimu gali būti užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas teismo procese, nėra pagrindo skirti kaltinamajam švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones, o būtent – užstatą, dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą, kaip to savo skunde prašo gynėjas. Šios kardomosios priemonės yra per švelnios nurodytam tikslui pasiekti.

Tokiu būdu darytina išvada, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Nors gynėjas skunde nurodo skundžiamos nutarties nepagrįstumą tuo aspektu, jog ji priimta pasibaigus suėmimo terminui, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo apygardos teismas, paskutinė kaltinamojo D. P. M. suėmimo diena iki suėmimo termino pratęsimo buvo 2017 m. sausio 3 d. Šią dieną, t. y. nepasibaigus terminui, kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam buvo pratęsta toliau. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad sulaikymo, suėmimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai skaičiuojami nuo faktinio šių priemonių taikymo momento (BPK 100 straipsnio 5 dalis). D. P. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2015 m. liepos 3 d. 14.50 val. (t. 6, b. l. 6-7). Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas D. P. M. buvo tęsiamas šį terminą skaičiuojant taip pat nuo atitinkamo mėnesio 3-os dienos. Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi D. P. M. nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams, atsižvelgiant į tai, kad terminas skaičiuojamas nuo 2016 m. lapkričio 3 d., pasibaigė 2017 m. sausio 3 d. 14.50 val. Iš apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad skundžiama nutartis buvo paskelbta 2017 m. sausio 3 d. 14 val. (t. 8, b. l. 43), tai reiškia, kad suėmimo terminas kaltinamajam buvo pratęstas, dar galiojant ankstesne apygardos teismo nutartimi nustatytam suėmimo terminui. BPK nuostatos pritaikytos tinkamai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartimi kaltinamajam D. P. M. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 3 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.