Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. M. gynėjos advokatės A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. RV-23-3672 netaikyti nuteistajam D. P. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5 punktu paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis: išteisintas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria D. P. M. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, panaikinta dalis, kuria nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį taikant 54 straipsnio 3 dalį ir perduota šias bylos dalis iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendis: pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį – 11 metų laisvės atėmimo, nusikalstama veika iš BK 199 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. rugpjūčio 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 5 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-3672 netaikyti nuteistajam D. P. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo metu matomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones. Nuteistasis pagal galimybes ir turimą kalbos barjerą įsitraukia į resocializacijos procesą, užsiima meno dirbinių gamyba įkalinimo įstaigoje, laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir nebuvo baustas įkalinimo įstaigoje, vieną kartą skatintas, tačiau nuteistojo elgesyje visa dar yra nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, o apsauginių veiksnių vertinimo metu nėra nustatyta, nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, todėl, Komisijos nuomone, atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. M. gynėjos advokatės A. K. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Pritartina skundžiamame Komisijos nutarime nurodytai aplinkybei, jog nuteistojo D. P. M. elgesyje vis dar yra vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie daro neigiamą įtaką jo pakartotiniam nusikalstamumui. Sutinkamai su socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, stebimi net šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nepastovi gyvenamoji vieta; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad gali, tačiau dar ir privalo būti koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą struktūruotoje įstaigoje. Ir nors nuteistojo gynėjos skunde nurodoma, kad šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius Komisija tik formaliai nustatė ir jie yra nepagrįsti, su šiuo skundo argumentu nesutiktina, kadangi ,,OASys“ metodika, pagal, kurią ir yra nustatomi tokie veiksniai, yra aprobuota ir naudojama nuteistųjų asmenų elgesio pokyčiui vertinti, todėl kvestionuoti išvadų pagrįstumo, nėra teisinio pagrindo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo elgesyje nėra nustatyto nei vieno riziką pakartotinai nusikalsti mažinančio veiksnio, kuris galėtų būti vertinamas kaip apsauginis veiksnys, o nuteistojo D. P. M. gynėjos advokatės A. K. skunde nurodytos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, o būtent tai, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuolat dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, užsiima kūrybine veikla, bendraujant nustatyta aukšta asmens motyvacija darbinei veiklai, turi draugę Lietuvoje, pas kurią gali apsistoti po paleidimo, kad nėra įtakojamas asocialios grupės niekaip išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, o tik atskleidžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Bylos duomenys atskleidžia ir tai, jog nuteistasis nors ir nėra baustas drausmine tvarka, tačiau per visą bausmės atlikimą skatintas vos vieną kartą, o įvertinus tai, nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, vidaus tvarkos taisyklių laikymasis itin išimtinai nuteistojo necharakterizuoja, kadangi toks nuteistojo elgesys ir turi būti esant laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, nors ir pateikė oficialų dokumentą patvirtinantį jo galimybę apsigyventi pas draugę, tačiau nuteistasis D. P. M. išėjęs į laisvę neturės leidimo oficialiai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, be to galimo lygtinio paleidimo atveju, neturi patvirtintos darbo vietos, o neturint laikino leidimo oficialiai gyventi Lietuvos Respublikoje, šios aplinkybės gali reikšmingai apsunkinti nuteistojo reintegraciją į visuomenę. Aptarti duomenys gali būti paskata nuteistajam pakartotinai nusikalsti, kadangi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos siejamos su finansinės naudos siekiu nusikalstamu būdu.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką bei kalbėdamas apie nusikaltimo aplinkybes neigia savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, kas tik atskleidžia nuteistojo nenorą prisiimti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis atskleidžia, kad nusikaltimus jis įvykdė ne vienas, o su kitais asmenimis, ir tai suponuoja išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, neturi savo tvirtos nuomonės, kuri būtų pagrįsta visuotinai pripažintomis moralinėmis vertybėmis ir tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes dėl kaltės neigimo, teismui neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys bei mąstymas jau yra tiek pasikeitęs, kad būtų galima spręsti, jog bausmės tikslai iš esmės jau yra pasiekti ir tolimesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas nestruktūruotoje aplinkoje.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. P. M. neatliktos bausmės dalis (3 metai 7 mėnesiai 17 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. P. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje maksimaliai koreguojant savo elgesį teigiamos dinamikos link, nors su tuo pateiktu skundu ir nesutinkama. Teismas pritartina skundžiamo Komisijos nutarimo argumentams, dėl lygtinio paleidimo negalimumo.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo D. P. M. gynėjos advokatės A. K. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. RV-23-3672 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. P. M. gynėjos advokatės A. K. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. RV-23-6372 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.