- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- e2-460-1099/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- K. J. J.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovui teisininkui P. V.,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atstovei teisininkei R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui K. J. J. dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl pareigos mokėti už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, vartotojo skolos perleidimo naujajam kreditoriui.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo priteisti iš atsakovo K. J. J. 1 446,64 Eur skolą, 52,96 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė patikslintame ieškinyje, rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad 2002 m. vasario 1 d. AB „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ 15 m. terminui perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovės turtas. Taigi, anot ieškovės, nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė UAB „Vilniaus energija“.
4. Anot ieškovės, Nuomos sutartis baigė galioti 2017 m. kovo 29 d.; ieškovei, be kita ko, buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, kurių apmokėjimo terminas baigėsi 2017 m. kovo 29 d. Pažymi, kad reikalavimų perleidimo (atlygintinai) procedūra (įvyko atsiskaitymas) buvo baigta 2017 m. birželio 15 d.; šią aplinkybę UAB „Vilniaus energija“ patvirtino 2017 m. birželio 16 d. raštu ir 2017 m. birželio 22 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė naujajai kreditorei – ieškovei, dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę (be kita ko, ir į atsakovo skolą) bei papildomas teises. Nurodo, kad informacija apie reikalavimo teisių perleidimą buvo skelbiama ir viešai ieškovės interneto svetainėje. Be to, pažymi, kad ir teismų praktikoje išaiškinta, jog ieškovė tinkamai informavo vartotojus apie reikalavimo teisių perleidimą.
5. Taigi, teigia, kad UAB „Vilniaus energija“ iki 2017 m. kovo 29 d., o ieškovė nuo 2017 m. kovo 30 d. tiekė/tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), kurio (duomenys neskelbtini) butas (toliau – butas) priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis. Aiškina, kad ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės į atsakovo 1 431,82 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d., kai UAB „Vilniaus energija“ vykdė veiklą, t. y. tiekė atsakovo butui šilumos energiją ir karštą vandenį. Be to, ieškovė pažymi, kad nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo butui dar papildomai susidarė 14,82 Eur skola; bendra atsakovo skola – 1 446,64 Eur.
6. Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė atsakovui paskaičiavo 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 52,96 Eur, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 30 d. (už paskutinius 6 mėn.) pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalį.
7. Teigia, kad buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laiko, jog energetikos įmonė (UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. – ieškovė) žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymi, kad karšto vandens tiekėjai sutvarkius karšto vandens apskaitą name, teisėtai ir pagrįstai nustatomas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis.
8. Aiškina, kad name visa suvartota šilumos energija buvo apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos kiekis vartotojams (įskaitant atsakovą) buvo paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, o nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. – pagal Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtintu Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles.
Šalies argumentai
9. Ieškovės teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015, panaikino Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“, taip pat Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ ir įpareigojo Komisiją iš naujo apskaičiuoti šilumos ir karšto vandens kainas bei patvirtinti naujai priimtais nutarimais.
11. Taigi, anot ieškovės, valstybėje yra numatytos procedūros, kurios yra atliekamos, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą, ir, esant poreikiui, Vilniaus miesto savivaldybė priims atitinkamus sprendimus dėl permokų šilumos vartotojams grąžinimo visų bendrai (bendra tvarka), o ne individualiai kiekvieno vartotojo atžvilgiu. Ieškovės vertinimu, Komisijos panaikinti 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimai dėl šilumos ir karšto vandens kainų, o taip pat Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. O3E-132 neturi esminės teisinės reikšmės šioje konkrečioje byloje. Pažymi, kad atsakovui 2013 m., kai pradėjo formuotis jo įsiskolinimas už suvartotą šilumos energiją, dar nebuvo žinoma apie tai, jog 2015 m. Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikins apskaičiuotą kainą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Aiškina, kad atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu šilumos ir karšto vandens kainos buvo skaičiuojamos remiantis Komisijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos teisės aktais, kurie nėra panaikinti ir kuriais buvo patvirtintos kainų dedamosios. Pažymi, kad kaina nėra perskaičiuojama atgaline tvarka, tačiau vertinama būsimojo laikotarpio perspektyvoje, t. y. Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimais atliktas perskaičiavimas teisinę reikšmę kainoms turės tik į ateitį.
13. Be to, ieškovė nurodo, kad šilumos punktas, esantis ginčo name, priklauso jai ir yra jos balanse; kita vertus, teigia, jog ieškovė nevykdo šilumos punktų ir vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose, ir atitinkamai į šilumos ar karšto vandens kainas neįtraukiamos (negali būti įtraukiamos pagal įstatymą) jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemomis.
Šalies argumentai
14. Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad atsakovo didžioji dalis skolos (1 431,82 Eur) susidarė laikotarpiu, kai šilumos energiją teikė UAB „Vilniaus energija“, kuri perdavė (galutinis perdavimas įvyko 2017 m. birželio 15 d.) ieškovei reikalavimo teises į vartotojų skolas (įskaitant ir atsakovo), o likusi skolos dalis (14,82 Eur) susidarė jau nuo 2017 m. kovo 30 d., kai ieškovė perėmė šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veiklą. Pažymėjo, kad vartotojų, įskaitant ir atsakovo, skolos buvo perimtos atlygintinai – atsižvelgiant į Nuomos sutartyje nustatytą tokių skolų vertę; kita vertus, anot ieškovės, toks skolų verčių nustatymas neįtakojo pačių vartotojų skolų dydžio. Teigė, kad panaikinti Komisijos nutarimai taip pat neįtakojo vartotojų skolų; jeigu ir būtų nustatyta, jog egzistuoja tam tikra vartotojų permoka, ji tiesiogiai vartotojams nebūtų grąžinama, ji galėtų būti panaudojama, pavyzdžiui, būsimų kainų nustatymui (sumažinimui) – dėl to spręstų Vilniaus miesto savivaldybė. Nurodė, kad atsakovas visą ginčo laikotarpį naudojo šilumos energiją ir karštą vandenį, tačiau mokėjo už jam suteiktas paslaugas savo nuožiūra, todėl ir susidarė prašoma priteisti skola.
Atsiliepimas
15. Atsakovas K. J. J. atsiliepime į ieškinį (pradinį), taip pat į patikslintą ieškinį, rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
16. Nurodo, kad ieškovė nuo 2000 m. sausio 1 d. nesutvarkė karšto vandens apskaitos jo ir kituose ginčo namo butuose, nes tiek ieškovė, tiek UAB „Vilniaus energija“ į bendro naudojimo patalpoms priskirtą šilumos energiją įtraukdavo ir šilumos energiją, suvartotą nepaskirstytam arba apskaitytam metrologiškai nepatikrintais skaitikliais karštam vandeniui paruošti.
17. Aiškina, kad atsakovo bute šilumos temperatūra šildymo sezono metu tesiekia 13-15 laipsnių, nes, anot atsakovo, ginčo namo butų savininkai savavališkai padidino radiatorių skaičių butuose, išgriovė butuose lauko sienų dalis, pasididindami buto šildymo plotą lodžijų dalimi, įsirengė grindinį šildymą ir t. t., dėl ko šilumos tiekėja neužtikrina atsakovo bute sanitarinių sąlygų ir apšildo ginčo butą nepakankamai, t. y. pateikia nekokybišką prekę, už kurią atsakovas neprivalo mokėti. Be to, nurodo, kad ieškinyje nurodyti atsakovo butui suvartoti šilumos energijos kiekiai ginčo laikotarpiu apskaičiuoti neteisingai.
18. Atsakovo vertinimu, ieškovė nėra tinkama ieškovė byloje, nes jai nebuvo perduoti reikalavimai dėl vartotojų skolų, ieškovė neperėmė UAB „Vilniaus energija“ sutartinių įsipareigojimų klientams (tą pati yra nurodžiusi viename iš procesinių dokumentų, teiktų kitoje byloje Nr. 2-1378-590/2017). Atsakovo teigimu, šią aplinkybę, t. y. kad jokių susitarimų dėl vartotojų skolų perleidimo naujam kreditoriui, pasibaigus Nuomos sutarčiai, nebuvo, patvirtino ir B. C., kuris buvo ieškovės (duomenys neskelbtini), o vėliau – (duomenys neskelbtini), ir dalyvavo komisijoje, kuri prižiūrėjo ieškovės veiklą. Be to, atsakovas negavo skolos perdavimo-priėmimo sutarties, kuri, anot atsakovo, turėjo būti patvirtinta notaro ir įregistruota viešajame registre, t. y. atsakovas net nebuvo informuotas apie jo skolinių reikalavimų perdavimą ieškovei ir atitinkamai nedavė tam sutikimo. Pažymi, kad ieškovė nevykdė šilumos ir karšto vandens licencijuojamos veiklos Vilniaus mieste iki 2017 m. kovo 30 d., atitinkamai negali prašyti už šį laikotarpį jokių skolų; tuo tarpu už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d., anot atsakovo, jis yra visiškai atsiskaitęs.
19. Atsakovas aiškina, kad Nuomos sutartyje (13 jos priede), be kita ko, buvo susitarta, jog šios sutarties pabaigoje Vilniaus miesto vartotojų skolos yra vertinamos pagal lentelę, pagal kurią atsakovo skola yra išnykusi dėl senaties.
Atsiliepimas
20. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju UAB „Vilniaus energija“ skaičiavo nepagrįstai dideles šilumos ir karšto vandens kainas, dėl to buvo nustatytos buitinių vartotojų permokos, siekiančios per 33 mln. Eur, o teismai įpareigojo Komisiją atlikti kainų perskaičiavimus, panaikinę Komisijos nutarimus dėl centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens kainų, galiojusių nuo 2010 m. iki 2015 m. Pažymi, kad tuo pagrindu Komisija 2018 m. balandžio 27 d. nutarimais Nr. 03E-132 ir Nr. 03E-133 nustatė šilumos energijos kainas 2010-2016 m. laikotarpiui, o taip pat iki Nuomos sutarties pabaigos.
21. Taigi, anot atsakovo, ieškovė atsakovo butui privalo atlikti šilumos ir karšto vandens tiekimo perskaičiavimus (pagal Komisijos 2018 m. nutarimus) laikotarpyje nuo 2000 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui, nes ieškovė kartu su UAB „Vilniaus energija“ nurodytu laikotarpiu galimai vykdė nusikalstamą veiklą, ir atitinkamai grąžinti atsakovui permokėtas lėšas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas papildomai nurodo, kad cirkuliacijos vandens siurbliai yra namo savininkų nuosavybė, kaip ir šilumos punktas bei jame esantys įrenginiai; teigia, jog namo savininkai iš esmės karštą vandenį gamina patys ir pateikia į šio namo butus, o iš ieškovės gauna tik šilumą karštam vandeniui paruošti ir šalto vandens kiekį, kurį naudoja karštam vandeniui paruošti. Pažymi, kad vonios ir tualeto patalpos yra apšildomos karšto vandens gyvatuku, kuris tarnauja kaip šilumokaitis, todėl už šių patalpų plotą negali būti mokama dviguba kaina, nes už gyvatuko cirkuliaciją skaičiuojamas atskiras mokestis, kuris, anot atsakovo, yra užaukštintas.
Šalies argumentai
23. Atsakovas K. J. J. ir jo atstovė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad ieškovė, kuri nevykdė šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklos nuo 2002 m. iki 2017 m. kovo 29 d., neperėmė (ir negalėjo perimti) reikalavimo teisių į vartotojų skolas iš UAB „Vilniaus energija“; be to, Nuomos sutartyje, be kita ko, buvo nurodyta, jog vartotojų skolos, kurios yra virš 24 mėn., yra nulinės vertės; atsižvelgiant į kitus skolos laikotarpius – skolų vertė turėjo keistis (mažėti), todėl šiuo atveju atsakovas prašo taikyti senatį jo galimai skolai, susidariusiai už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. kovo 29 d., o kitas skolas, atsižvelgiant į jų susidarymo laikotarpį, mažinti pagal Nuomos sutartyje esančios lentelės (Priedo Nr. 13) paskaičiavimus. Taigi, atsakovo vertinimu, UAB „Vilniaus energija“ teoriškai galėtų iš jo reikalauti tik 514,35 Eur skolos; tuo tarpu skolos už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. atsakovas neturi; priešingai, pagal jo skaičiavimus yra susidariusi permoka (be kita ko, teigė, jog 2019 m. birželio 29 d. ir 2019 m. birželio 30 d. sumokėjo ieškovei 10,90 Eur sumas). Papildomai nurodė, kad delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik už 6 mėn. laikotarpį; kita vertus, nurodė, jog UAB „Vilniaus energija“ nėra priskirtina prie subjektų, kurie galėtų skaičiuoti delspinigius pagal įstatymą dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. Pakartotinai pažymėjo, kad namo šilumos punktas nepriklauso ieškovei, todėl atsakovas neturi mokėti ieškovei už jo išlaikymą/priežiūrą; be to, karšto vandens skaitikliai metrologiškai nepatikrinti, todėl jų rodmenimis nėra pagrindo vadovautis; pažymėjo mažą temperatūrą ginčo bute šildymo laikotarpiu. Be kita ko, prašė, priimant sprendimą, įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3069-629/2021.
Atsiliepimas
24. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ (toliau – trečiasis asmuo, bendrovė) atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.
25. Nurodo, kad UAB „Vilniaus energija“ iki 2017 m. kovo 29 d. Vilniaus mieste vykdė šilumos energijos tiekimą Nuomos sutarties pagrindu; be kita ko, tiekė centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) butas priklauso atsakovui. Aiškina, kad ieškovei buvo perleisti reikalavimai į klientų/vartotojų (įskaitant ir atsakovo) skolas (anot trečiojo asmens, šį perleidimą, kaip tinkamą, yra konstatavę ir aukštesnių instancijų teismai); pažymi, jog atsakovo skola už UAB „Vilniaus energija“ vykdytą veiklos laikotarpį susidarė nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.
26. Aiškina, kad šilumos ir karšto vandens kainas nustato/patvirtina Komisija bei savivaldybės tarybos, o ne pati šilumos tiekimo įmonė, t. y. trečiasis asmuo, pateikdamas sąskaitas vartotojams, įskaitant ir atsakovui, vadovavosi išimtinai tuo metu galiojančiais Komisijos bei savivaldybės nutarimais patvirtintomis šilumos ir/ar karšto vandens kainomis.
Atsiliepimas
27. Trečiasis asmuo pažymi, jog atsakovo nurodytoje administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 teismas panaikino Komisijos, o ne trečiojo asmens priimtus nutarimus. Anot trečiojo asmens, teismas jokia apimtimi nepanaikino jo pateiktų sąskaitų vartotojams. Teigia, kad atsakovo minimuose Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimuose nėra nurodyta, jog šie nutarimai yra taikomi atgal, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti trečiąjį asmenį ir/ar skolos perėmėją (ieškovę) perskaičiuoti atgaline data mokėtinas sumas pagal Komisijos retrospektyviai perskaičiuotas šilumos bei karšto vandens kainų dedamąsias; aiškina, kad teisės aktai/sprendimai negalioja atgal. Be to, nurodo, kad atsakovo minimoje administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 panaikintas Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 03-316 yra dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų, tačiau ši nustatyta bazinė kaina buvo perskaičiuota dar šešiais vėlesniais Komisijos/savivaldybės tarybos nutarimais, kurie niekaip nėra pakeisti ar panaikinti.
28. Taigi, pabrėžia, kad trečiojo asmens pateiktos atsakovui sąskaitos bei jose nurodytos mokėtinos sumos yra galiojančios ir pagrįstos jų išrašymo dieną galiojusiais teisės aktais, tuo tarpu perskaičiuoti jo pateiktas sąskaitas/jose nurodytas mokėtinas sumas, apskaičiuotas pagal tuo metu galiojančias/teisės aktais pagrįstas kainas, pritaikant atgaline data priimtą nutarimą Nr. O3E-132, nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
29. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad per ginčo laikotarpį buvo susidaręs nepaskirstyto karšto vandens kiekis daugiabučiame name, kuriame butą nuosavybės teise valdo atsakovas, ir jis buvo įtrauktas į mokėtiną kainą. Kita vertus, pažymi, kad naujų karšto vandens tiekėjui priklausančių karšto vandens apskaitos prietaisų didžioji dalis ginčo namo butuose įrengta 2012 m. lapkričio mėnesį (įskaitant ir atsakovo), tokių skaitiklių įrengimas namo vartotojų butuose užbaigtas 2014 m. sausio 1 d., t. y. nepasibaigus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinto atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo/aptarnavimo veiklos plano terminui, iki 2017 m. kovo mėn., todėl trečiasis asmuo nesutinka su atsakovo argumentais dėl galimai metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių (remdamasis neaktualia (iki 2011 m.) informacija). Taigi, anot trečiojo asmens, jis ginčo laikotarpiu buvo pilnai įvykdęs savo pareigą sutvarkyti karšto vandens apskaitą atsakovo name. Be to, bendrovė, paskirstydama šilumą pagal Komisijos nustatytus metodus, įgyvendino visus teisės aktų reikalavimus dėl nepaskirstyto karšto vandens šilumos, jei tokios ir buvo, nepriskyrimo vartotojams; bendrovė šilumą visą ginčo laikotarpį atsakovo name paskirstė pagal Komisijos nustatytą ir patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. nepaskirstė/nepateikė apmokėti vartotojams, įskaitant ir atsakovui, Komisijos nustatytus normatyvus viršijančio šilumos kiekio cirkuliacijai. Be to, į šilumos ar karšto vandens kainas nuo 2011 m. nebuvo traukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) bei karšto vandens sistemomis.
30. Pažymi, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. (kada bendrovė įrengė karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens apskaitos prietaisus visuose namo butuose) atsakovui buvo priskiriamas tik normatyvinis arba mažesnis už normatyvinį šilumos kiekis cirkuliacijai, t. y. bendrovė nepriskyrė jokio nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekio atsakovui, jei toks ir buvo. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad teisė patvirtinti šilumos paskirstymo metodus, juos derinti, yra numatyta tik Komisijai, nei teismui, nei tuo labiau bendrovei nėra numatyta teisė tvirtinti naujus, keisti esamus šilumos paskirstymo metodus, o jei atsakovas ir nesutiko su Komisijos patvirtintais metodais ir manė, jog jie kaip nors pažeidžia jo teises, jis turėjo teisę inicijuoti tokios metodikos teisinį peržiūrėjimą/įvertinimą, arba galėjo su Komisija suderinti kitą metodą.
Šalies argumentai
31. Trečiojo asmens atstovės teismo posėdžių metu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti; iš esmės palaikė ieškovės ir savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir motyvus. Pakartotinai pažymėjo, kad nors buvo panaikinti Komisijos du nutarimai, tačiau vėlesni tiek Komisijos, tiek savivaldybės nutarimai/sprendimai (kurie priimami kiekvienais metais, kartais ir dažniau), tiek trečiojo asmens sąskaitos nebuvo panaikinti; tuo labiau, kad kainos negali būti apskaičiuojamos atgal, t. y. 2018 m. nutarimai netaikytini atgal. Paaiškino, kad iki ginčo laikotarpio pradžios atsakovo name ir jo bute skaitikliai jau buvo sutvarkyti, taip pat nebuvo priskirtas joks perviršis cirkuliacijai, nes jo nebuvo; taip pat nebuvo skaičiuotos jokios sąnaudos šilumos punktų priežiūrai. Pakartotinai nurodė, kad visas reikalavimo teises į bendrovės buvusius skolininkus perdavė (atlygintinai) ieškovei, todėl pastaroji yra tinkama ieškovė ir turi teisę reikšti reikalavimus atsakovui. Be to, pažymėjo, kad Nuomos sutartis ir jos nuostatos taikytinos tik jos dalyviams; taip pat paaiškino, jog Nuomos sutartyje šalys susitarė dėl vartotojų skolų vertės, atsižvelgiant į susidariusios skolos laikotarpį, tačiau tai neįtakoja vartotojų skolos dydžių.
32. Išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) pateiktoje išvadoje nurodo, kad šiuo atveju ginčas kilęs tarp ieškovės ir atsakovo, VERT nesieja jokie teisiniai santykiai su ieškove ar atsakovu, todėl bylos išsprendimas neturės jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos VERT teisėms ir pareigoms. Be to, pažymi, kad papildomi klausimai VERT, kaip išvadą teikiančiai institucijai, nebuvo pateikti, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
33. Liudytojas B. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki 2009 m. buvo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (duomenys neskelbtini); nuo 2011 m. iki 2019 m. – (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad atsakovą pažįsta nuo 2011 m., kartu atstovavo federaciją, kuri gina vartotojų teises, dėl šilumos bazinio dydžio pakeitimo. Anot liudytojo, Komisija nustatė vartotojų permoką – apie 31 mln. Eur; UAB „Vilniaus energija“ grąžino apie 6 mln. Eur, tačiau likusi permoka iki šiol nėra grąžinta. Liudytojo vertinimu, ši permoka turėtų būti grąžinta vartotojams arba panaudota dabar esančių kainų sumažinimui; tai turėtų spręsti VERT. Taip pat nurodė, kad pagal Nuomos sutartį vartotojų skolos, kurios pradelstos virš 24 mėn., yra nulinės vertės, nurašomos, todėl ieškovė negalėjo jų perimti. Liudytojo teigimu, šilumos punktų amortizacija taip pat nepagrįstai buvo įtraukta į šilumos kainą.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
34. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui K. J. J. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1992 m. liepos 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-8094 (NTR išraše nurodoma, kad šio buto šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų; vandentiekis – komunalinis vandentiekis). Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad minėto buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie gyvenamojo namo šilumos energijos tiekimo tinklų.
35. Nustatyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ 2002 m. vasario 1 d. sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kuria UAB „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovės turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorines klientų skolas. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „Vilniaus energija“. Nustatyta, kad nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar vykdant nurodytos Nuomos sutarties sąlygas, ieškovei buvo perleisti UAB „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų/vartotojų skolas (dėl to bus pasisakyta toliau sprendime).
36. 2017 m. birželio 16 d. raštu Nr. 013-01-3567 „Patvirtinimas dėl nuosavybės teisių perleidimo“ UAB „Vilniaus energija“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimą ieškovei; 2017 m. birželio 22 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė naujajai kreditorei – ieškovei, dokumentus, be kita ko, patvirtinančius reikalavimo teises į klientų skolas bei papildomas teises.
37. Ieškovės paskaičiavimais, atsakovo skola už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. sudaro 1 431,82 Eur, o už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 14,82 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
38. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-2731-426/2015, panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 (dėl šilumos ir karšto vandens bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“) ir įpareigojo Komisiją iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias bei minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.
39. Taip pat nustatyta, kad Komisija (vėliau pavadinimas pakeistas į VERT), vykdydama nurodytą sprendimą, 2018 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimus Nr. 03E-132 ir Nr. 03E-133 dėl naujai apskaičiuotų šilumos ir karšto vandens bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-305-484/2019, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1765-261/2020 UAB „Vilniaus energija“ skundus dėl šių nutarimų atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
40. Iš šalių paaiškinimų ir viešoje erdvėje esančios informacijos nustatyta, kad VERT apskaičiavo skirtumą tarp faktiškai gautų pajamų ir to, ką UAB „Vilniaus energija“ turėjo gauti, jeigu būtų taikomos naujai apskaičiuotos kainos, bei nustatė, jog skirtumas sudaro 7,48 mln. Eur pajamų; ši informacija buvo perduota Vilniaus miesto savivaldybei ir šiuo metu ieškovė bei Vilniaus miesto savivaldybė yra pasikreipusios į Stokholmo arbitražą dėl koncerno „Veolia“ (buvusi Dalkia) valdomos UAB „Vilniaus energija“ veiklos.
Ieškinys tenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl bylai taikytino (bendrojo ir specialaus) teisinio reguliavimo
41. Energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Aptarto CK skirsnio normos taikomos ir teisiniams santykiams, kylantiems šilumos energijos ir (karšto) vandens tiekimo srityje (CK 6.391 straipsnis).
42. Be bendrųjų CK nuostatų, karšto vandens bei šilumos pirkimą–pardavimą taip pat reguliuoja ir specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Energetikos įstatymas (toliau – EĮ), Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠUĮ), Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas).
43. Energija, tai – i) elektros energija ir (ar); ii) šilumos energija (energija yra laikoma preke) (EĮ 2 straipsnio 14 dalis). Atskirų energetikos sektorių veiklos teisinius pagrindus reglamentuojantys įstatymai nustato specialiuosius atskirų energetikos sektorių tikslus ir veiklos reguliavimo principus (EĮ 3 straipsnio 2 dalis).
44. Karštas vanduo – iš geriamojo vandens paruoštas, pašildant jį iki higienos normomis nustatytos temperatūros, vanduo (ŠUĮ 2 straipsnio 11 dalis). Šilumos energijos sąvoka teisės aktuose nepateikta, tačiau šilumos tiekimai, tai – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (ŠUĮ 2 straipsnio 46 dalis). Buitinis šilumos vartotojas – fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms (ŠUĮ 2 straipsnio 9 dalis).
45. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba), ir paskelbia teisės aktų registre (ŠUĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠUĮ 19 straipsnio 5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
46. Taisyklės reguliuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu (Taisyklių 1 punktas). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos numatytos Apraše (Taisyklių 7.1 papunktis, Taisyklių 1 priedo 15 punktas), o karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrosios sąlygos numatytos Taisyklių 8 priede (Taisyklių 7.8 papunktis).
47. Nors tarp ieškovės (iki 2017 m. kovo 29 d. – UAB „Vilniaus energija“) ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis (šalys tokios nenurodė), tačiau atsakovas faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudojo (to iš esmės ir neginčijo), todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovas privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
48. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).
49. Pastatuose, kuriuose yra daugiau negu vienas šilumos vartotojas, sunaudojama šiluma paprastai skirstoma į tą, kurią konkretus vartotojas naudoja savo valdomų asmeninio naudojimo patalpų tiesioginiam šildymui, ir tą, kuri sunaudojama bendrosioms reikmėms. ŠŪĮ yra įtvirtintas principas, jog už visą pastate sunaudotą šilumą sumoka to pastato vartotojai. Pagal ŠŪĮ 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį. Šis principas įtvirtintas ir ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Taigi, pagal ŠŪĮ įtvirtintą šilumos tiekimo kainodaros koncepciją pastate sunaudotos šilumos energijos apmokėjimo pareiga yra paskirstoma vartotojams tame pastate (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017).
50. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad šilumos tiekimas yra specifinė ūkinės veiklos sritis, kuri yra reguliuojama ne tik vartotojų ir tiekėjų sudarytų sutarčių, bet ir valstybės institucijų priimamų teisės aktų. Šioje srityje tiekiamų paslaugų kaina nustatoma, laikantis teisės aktų reikalavimų, ir tai yra kontroliuojama valstybės ir savivaldybės institucijų.
Žemesnės instancijos teismas
51. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotos šilumos energijos kiekis namo šilumos vartotojams yra paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles (nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir šiuo metu pagal Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles).
Dėl reikalavimo teisių perleidimo
52. Atsakovo teigimu, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nėra tinkama ieškovė byloje, nes jai nebuvo perduoti reikalavimai dėl vartotojų skolų, t. y. ieškovė neperėmė UAB „Vilniaus energija“ sutartinių įsipareigojimų klientams, atsakovas negavo skolos perdavimo-priėmimo sutarties, kuri, anot atsakovo, turėjo būti patvirtinta notaro ir įregistruota viešajame registre, t. y. atsakovas net nebuvo informuotas apie jo skolinių reikalavimų perdavimą ieškovei ir atitinkamai nedavė tam sutikimo.
53. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
54. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. kovo 29 d. baigė galioti 2002 m. vasario 1 d. Nuomos sutartis, sudaryta tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir bendrovės Dalkia (dabar Veolia), kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ 15 metų vykdė šilumos tiekimą Vilniuje. Nustatyta, kad pasibaigus sutarties terminui šilumos ūkis buvo grąžintas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, t. y. nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
55. Iš bylos duomenų matyti, kad turto priėmimo-perdavimo aktas tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ pasirašytas 2017 m. kovo 29 d.; reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017 m. birželio 15 d.; šią aplinkybę UAB „Vilniaus energija“ patvirtino 2017 m. birželio 16 d. raštu ir 2017 m. birželio 22 d. perdavimo-priėmimo aktu perdavė naujajai kreditorei – ieškovei, dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teises į vartotojų skolas bei permokas (be kita ko, ir į atsakovo skolą) bei papildomas teises. Kaip minėta, UAB „Vilniaus energija“ patvirtino, kad perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teises į perleidimo dieną UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, apibrėžtas Nuomos sutarties 13 priede bei vartotojų permokas. Taigi, reikalavimo teisių perleidimas tinkamai pagrindžiamas dokumentais, t. y. atitinka visas sąlygas, numatytas CK 6.101 straipsnio nuostatas bei nenustatyta, kad prieštarautų CK 6.102 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
56. Atsakovas, be kita ko, savo poziciją šioje dalyje grindė tuo, kad pati ieškovė yra nurodžiusi viename iš procesinių dokumentų (atsiliepime į ieškinį), teiktų kitoje byloje Nr. 2-1378-590/2017, jog ji nėra perėmusi UAB „Vilniaus energija“ sutartinių įsipareigojimų klientams. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokią poziciją ieškovė buvo nurodžiusi procesiniame dokumente (atsiliepime į ieškinį), sudarytame 2017 m. birželio 14 d., t. y. dar iki nurodytos reikalavimų perleidimo procedūros pabaigos – 2017 m. birželio 15 d., todėl nėra pagrindo tokią ieškovės poziciją suabsoliutinti, kai tolesni tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens veiksmai aiškiai parodė, kad UAB „Vilniaus energija“ perdavė, o AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perėmė vartotojų skolas (ir permokas) už laikotarpį, kai šilumos energiją ir karštą vandenį vartotojams teikė UAB „Vilniaus energija“.
57. Atsakovo teiginiai, jog jis nebuvo informuotas apie skolos perleidimą, laikytini nepagrįstais, kadangi 2017 m. birželio 30 d. informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, taip pat Vilniaus energijos 2017 m. birželio 16 d. raštiško patvirtinimo Nr. 013-01-3567 išrašas kartu su sąskaita už 2017 m. birželio mėnesio šildymą buvo (turėjo būti) pateikti visiems vartotojams, kurie patvirtina aplinkybę, jog vartotojai (įskaitant ir atsakovą) buvo informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą; be to, apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą buvo/yra viešai skelbiama ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ interneto svetainėje (http://www.chc.lt/lt/musu-veiklas/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82), skelbiama spaudoje. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovui (skolininkui) apie reikalavimo perleidimą yra tinkamai pranešta pagal CK 6.109 straipsnio reikalavimus. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1876-661/2018).
58. Be to, teismas kritiškai vertina ir atsakovo atsikirtimus, kad toks teisių perleidimas turėjo būti patvirtintas notaro ir įregistruotas viešajame registre, nes teisės aktai nenustato tokios pareigos; taip pat tokiais atvejais nebūtinas ir paties skolininko – šiuo atveju, atsakovo, sutikimas, nes tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai, reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, o reikalavimo teisės perleidimas nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės.
Žemesnės instancijos teismas
59. Teismas taip pat neturi teisinio pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad Nuomos sutartyje (13 jos priede), be kita ko, buvo susitarta, jog šios sutarties pabaigoje Vilniaus miesto vartotojų skolos yra vertinamos pagal lentelę, pagal kurią atsakovo skola, susidariusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. kovo 29 d., yra išnykusi dėl senaties, o likusi skolos dalis turėtų būti perskaičiuota atsižvelgiant į jos susidarymo laikotarpį, ją mažinant pagal Nuomos sutartyje esančios lentelės (Priedo Nr. 13) paskaičiavimus. Teismas, pritardamas ieškovės ir trečiojo asmens pozicijai, nurodo, kad Nuomos sutartyje (13 jos priede) sutarties šalys susitarė dėl vartotojų skolų vertės, atsižvelgiant į susidariusios skolos laikotarpį, t. y. kuo ilgiau pradelsta yra vartotojo skola, tuo jos vertė yra mažesnė, ir atitinkamai naujoji kreditorė – ieškovė, moka/sumokėjo mažesnę tokios skolos vertę pradiniam kreditoriui – trečiajam asmeniui. Kita vertus, toks kreditorių tarpusavio susitarimas (dėl reikalavimų vertės) niekaip neįtakoja pačių vartotojų skolos dydžių, t. y. vartotojų skolos dydis dėl to nesikeičia (nemažėja ir/ar nedidėja).
Dėl negaliojančių šilumos energijos ir karšto vandens kainų
60. Atsakovas taip pat teigė, kad UAB „Vilniaus energija“ skaičiavo nepagrįstai dideles šilumos ir karšto vandens kainas, dėl to buvo nustatytos buitinių vartotojų permokos, o teismai įpareigojo Komisiją atlikti kainų perskaičiavimus, panaikinę Komisijos nutarimus dėl centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens kainų, galiojusių nuo 2010 m. iki 2015 m.; tuo pagrindu Komisija 2018 m. balandžio 27 d. nutarimais Nr. 03E-132 ir Nr. 03E-133 nustatė naujas šilumos energijos kainas. Taigi, anot atsakovo, ieškovė atsakovo butui privalo atlikti šilumos ir karšto vandens tiekimo perskaičiavimus būtent pagal Komisijos 2018 m. nutarimus.
61. Kaip minėta, Vilniaus miesto apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-2731-426/2015 (kuris įsiteisėjo 2017 m. sausio 24 d.), panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimus Nr. 03-316 ir Nr. 03-317 (dėl šilumos ir karšto vandens bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“) ir įpareigojo Komisiją iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais. Tuo pagrindu Komisija (vėliau pavadinimas pakeistas į VERT), vykdydama nurodytą sprendimą, 2018 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimus Nr. 03E-132 ir Nr. 03E-133 dėl naujai apskaičiuotų šilumos ir karšto vandens bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-305-484/2019, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1765-261/2020, UAB „Vilniaus energija“ skundus dėl šių nutarimų atmetė.
62. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. O3-317 karšto vandens kainų dedamosios buvo nustatytos nuo 2011 m. sausio 1 d., tačiau Komisija 2012 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. O3-99 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ nuo 2012 m. gegužės 1 d. nustatė naujas karšto vandens kainų dedamąsias. Tai reiškia, kad Komisijos nutarimu Nr. O3-317 karšto vandens kainų dedamosios galiojo nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gegužės 1 d. Iš esmės analogiška situacija susiklostė ir dėl šilumos kainos – ji buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu Nr. 1-593, vėliau Komisijos 2013 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 03-134 ir kt. Pažymėtina, kad Komisija kainų dedamąsias tvirtino (ir ne vieną kartą) ir 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. naujais nutarimais, kurie, pagal byloje pateiktą medžiagą, nėra panaikinti.
63. Taigi, darytina išvada, kad Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimais Nr. O3E-132 ir Nr. 03E-133 patvirtintos naujai apskaičiuotos šilumos ir karšto vandens bazinės kainos dedamosios šiai civilinei bylai iš esmės yra neaktualios (nes kainų dedamosios ginčo laikotarpiu buvo patvirtintos kitais nutarimais/sprendimais, kurie nėra nuginčyti).
64. Kita vertus, teismas iš esmės sutinka su ieškovės ir trečiojo asmens pozicija, kad Komisijos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimais atliktas perskaičiavimas teisinę reikšmę kainoms turės/turi tik į ateitį. ŠUĮ 32 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos, geriamojo vandens faktinių kainų ir nustatant šilumos ar karšto vandens kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias. Taigi, net jeigu ir būtų nustatyta (VERT tai jau iš esmės ir yra konstatavusi), kad yra susidariusi tam tikra Vilniaus miesto šilumos vartotojų permoka, ji nebūtų grąžinama tiesiogiai vartotojams (bent jau ne šilumos tiekėjo sprendimu), o pagal imperatyvią normą panaudojama skaičiuojant būsimojo laikotarpio, t. y. į ateitį, šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pozicijos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-600-933/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-469-480/2020), todėl šioje dalyje atsakovo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl kitų atsakovo atsikirtimų argumentų
65. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad jo bute šilumos temperatūra šildymo sezono metu tesiekia 13-15 laipsnių, t. y. šilumos tiekėja neužtikrina atsakovo bute sanitarinių sąlygų ir apšildo ginčo butą nepakankamai, teikia nekokybiškas paslaugas; ieškovė (anksčiau ir UAB „Vilniaus energija“) nesutvarkiusi karšto vandens apskaitos jo ir kituose ginčo namo butuose, į bendro naudojimo patalpoms priskirtą šilumos energiją įtraukdavo ir šilumos energiją, suvartotą nepaskirstytam arba apskaitytam metrologiškai nepatikrintais skaitikliais karštam vandeniui paruošti; be to, nurodo, kad ieškinyje nurodyti atsakovo butui suvartoti šilumos energijos kiekiai ginčo laikotarpiu apskaičiuoti neteisingai.
66. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai).
67. Visų pirma, teismas pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė (anksčiau ir UAB „Vilniaus energija“) tiekė jam nekokybiškas paslaugas, apsiribodamas tik savo deklaratyviais teiginiais. Šiluma buvo tiekiama visam gyvenamajam namui, kad tokia nebuvo patiekta ar kad patiekta šilumos energija neatitiko teisės aktų nustatytų sąlygų, nėra pateikta jokių įrodymų. Be to, atsakovas nenurodė ar dėl, jo manymu, nekokybiškos paslaugos – nepakankamos šilumos energijos tiekimo, buvo tiesiogiai kreipęsis į šilumos tiekėjas (UAB „Vilniaus energija“ ir/ar ieškovę); priešingai, ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tokių kreipimusi iš atsakovo nebuvo gauta.
68. Be to, trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad naujų karšto vandens apskaitos prietaisų didžioji dalis ginčo namo butuose įrengta dar 2012 m. lapkričio mėnesį (įskaitant ir atsakovo – 2012 m. lapkričio 20 d., t. y. iki ginčo skolos laikotarpio pradžios), tokių skaitiklių įrengimas namo vartotojų butuose užbaigtas 2014 m. sausio 1 d., todėl šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl galimai metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių, nes, kaip matyti, aktualiu ginčo laikotarpiu atsakovo bute buvo jau įrengti tinkami, metrologiškai patikrinti apskaitos prietaisai (ŠŪĮ 15 straipsnio 2 dalis); tuo tarpu atsakovas rėmėsi šiam ginčui neaktualia (iki 2011 m.) informacija, kuri šiam ginčui neturi teisinės reikšmės.
69. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo pozicija, jog jis, kaip vartotojas, privalo sumokėti tik už faktiškai suvartotą šilumos energiją ir kad faktinį sunaudojimą nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovė, tačiau ieškovei pateikus įrodymus apie faktinį sunaudojimą, o atsakovui nesutikus su ieškovės paskaičiavimais ir įrodymais, jis privalėjo įrodyti, kad ieškovės pateiktas faktinio sunaudojimo paskaičiavimas yra neteisingas (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė į bylą įrodymus apie atsakovo faktiškai suvartotą/priskaitytą šilumos energiją, šis paskaičiavimas atitinka aukščiau minėtus teisės aktus, o atsakovas nepateikė tokio paskaičiavimo neteisingumą patvirtinančių įrodymų, apsiribodamas savo ir liudytojo B. C. deklaratyviais teiginiais.
70. Teismo vertinimu, atsakovo viso bylos nagrinėjimo metu nurodomos administraciniuose teismuose nagrinėjamos/išnagrinėtos administracinės bylos pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis neturi teisinės reikšmės šiam ginčui; atsakovo minėtos administracinės bylos nėra tiesiogiai prejudiciškai susijusios su nagrinėjama byla, pagal esamus duomenis nėra pagrindo teigti, kad jos gali/galėjo tiesiogiai įtakoti/įtakojo nagrinėjamą bylą ir jos rezultatą.
71. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat nenuginčijo ieškovės ir trečiojo asmens pozicijos, kad ieškovė (anksčiau ir UAB „Vilniaus energija) nevykdo (nuo 2011 m.) šilumos punktų ir vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose, ir atitinkamai į šilumos ar karšto vandens kainas neįtraukiamos (negali būti įtraukiamos pagal ŠŪĮ 32 straipsnio 2 dalį) jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemomis, vėlgi apsiribodamas tik savo ir liudytojo deklaratyviais paaiškinimais. Be to, atsakovas, teismo vertinimu, neįrodė, kad ginčo laikotarpiu buvo susidaręs nepaskirstyto karšto vandens kiekis daugiabučiame name, kuriame butą nuosavybės teise valdo atsakovas, ir jis UAB „Vilniaus energija“ ir/ar ieškovės buvo įtrauktas į mokėtiną kainą (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl skolos priteisimo
72. Teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateiktos mokesčio paskaičiavimo pažymos, sąskaitos, išrašytos atsakovo butui, atsakovo pateikti duomenys dėl sąskaitų apmokėjimo, šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovo skola už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. sudaro 1 431,82 Eur; pažymėtina, jog atsakovas faktiškai šios skolos apskaičiavimo ir neginčijo, t. y. neįrodinėjo, jog ši skola paskaičiuota neteisingai, savo nesutikimus grindęs kitomis aplinkybėmis, dėl kurių pasisakyta aukščiau sprendime.
73. Atsakovas teigė, jog už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. yra visiškai atsiskaitęs (net yra susidariusi permoka). Kita vertus, teismas, atlikęs matematinius skaičiavimus, pažymi, kad už nurodytą laikotarpį atsakovo butui bendrai buvo priskaičiuota 883,82 Eur mokesčių už šilumos energiją ir karštą vandenį, o atsakovas šiuo laikotarpiu, pagal ieškovės duomenis, bendrai yra sumokėjęs 869 Eur; šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir paties atsakovo rašytiniai įrodymai dėl atliktų mokėjimų nurodytu laikotarpiu; nors dalis atsakovo pateiktų šių rašytinių įrodymų (atsakovas pateikė apmokėjimą patvirtinančius įrodymus ne už visą ginčo laikotarpį) yra prastos kokybės ir sunkiai įskaitomi, tačiau iš esmės visi matomi atsakovo atlikti mokėjimai atsispindi ir ieškovės pateiktuose skaičiavimuose, todėl nėra pagrindo jais abejoti (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taigi, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šiuo laikotarpiu susidarė 14,72 Eur skola (883,82 Eur - 869 Eur), kuri atsirado tam tikrais mėnesiais (2017 m. gegužės, birželio, liepos, lapkričio mėn., 2018 m. spalio mėn.) nevisiškai apmokėjus priskaičiuotus mokesčius.
74. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, nurodė, kad 2019 m. birželio 29 d. ir 2019 m. birželio 30 d. sumokėjo ieškovei po 10,90 Eur; šiai aplinkybei patvirtinti pateikė atsiskaitymo knygelės išrašą (su 2019 m. birželio 29 d. spaudu) ir 2019 m. birželio 30 d. kvitą, patvirtinantį apmokėjimą. Kita vertus, teismas, įvertinęs nurodytus įrodymus, sprendžia, kad vien ant atsiskaitymo knygelės uždėtas 2019 m. birželio 29 d. spaudas savaime neįrodo, jog šiame atsiskaitymo knygelės išraše nurodomos sumos tą dieną ir buvo sumokėtos. Tuo labiau sulyginus šį atsiskaitymo knygelės išrašą ir mokėjimo kvitą matyti, jog visi mokesčiai, nurodyti minėtame knygelės išraše, buvo apmokėti būtent 2019 m. birželio 30 d.; mažai tikėtina, jog tokio paties dydžio mokesčiai už tą patį laikotarpį būtų mokami dvi dienas iš eilės (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
75. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ (kurio reikalavimą perėmė ieškovė) nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d., o nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė pagrįstai ir teisingai paskaičiavo atsakovui priklausančiam butui mokesčius už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, atsakovas nepateikė įrodymų dėl prašomos priteisti skolos apmokėjimo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1 446,64 Eur (1 431,82 Eur + 14,82 Eur) skola už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektą butui (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Dėl delspinigių priteisimo
76. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovas tinkamai neatsiskaitė su ieškove, todėl privalo sumokėti ieškovei delspinigius, kurie sudaro 52,96 Eur (0,02 proc./d. norma) už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 30 d, t. y. neviršijant 6 mėn. laikotarpio (priešingai nei nurodė atsakovas). Be to, pažymėtina, kad nurodytus delspinigius už aktualų laikotarpį priskaičiavo ne UAB „Vilniaus energija“, kaip kad teigė atsakovas, o ieškovė, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims nuostatas turi teisę juos skaičiuoti (šios aplinkybės neginčijo ir pats atsakovas). Atsakovas delspinigių skaičiavimo teisingumo iš esmės neginčijo, teismas taip pat nenustatė, jog jie būtų paskaičiuoti neteisingai. Vadovaujantis išdėstytu ir tenkinant ieškovės reikalavimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 52,96 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai; Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
77. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Taigi, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1 499,60 (1 446,64 + 52,96) Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
78. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010), todėl kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, dėl to teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
79. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
80. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1,71 Eur išlaidų už registro duomenų paiešką; bendrai – 35,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
81. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 35,71 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos; trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jam taip pat neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
82. Byloje iš viso patirta 5,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo K. J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, 1 446,64 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 64 ct) skolos, 52,96 Eur (penkiasdešimt du eurus 96 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 499,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 35,71 Eur (trisdešimt penkių eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo K. J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,26 Eur (penkis eurus 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.