- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-469-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21139-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- A. G.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2759-1070/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo A. G. priteisti 961,15 Eur įsiskolinimą už patiektą šiluma, bylinėjimosi išlaidas – 22 Eur už žyminį mokestį bei 1,71 Eur už duomenų gavimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia šilumą daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Remiantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, butas nuosavybės teise priklauso atsakovui nuo 2006 m. balandžio 12 d. Atsakovas su ieškove nėra pasirašęs šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau ieškovei tiekiant šilumą, o atsakovui ją vartojant, tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo–vartojimo) santykiai. Tokiu atveju, kai su patalpų savininkais individuali rašytinė šilumos pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Atsakovui buvo siunčiamos sąskaitos su nurodytomis įmokomis už suteiktą paslaugą, tačiau jam atsiskaitant tik dalinai, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. už patiektą šilumą susidarė 961,15 Eur skola.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas A. G. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes už suteiktas paslaugas yra visiškai atsiskaitęs, o tai pagrindžia pateiktos AB SEB banko mokėjimo nurodymų kopijos apie ieškovei sumokėtas sumas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 26 d. Šiuo laikotarpiu už ieškovės suteiktas paslaugas pagal jos pateiktas sąskaitas atsakovas yra sumokėjęs 1 255,48 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu patenkino ieškovės ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo 961,15 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (961,15 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 23,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 6,66 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, atmetė atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesu.
5. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neginčija to, jog ieškovė tiekė ir tiekia šilumos energiją jo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), bei ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažymose nurodyto suteikto šilumos kiekio.
6. Teismas, įvertinęs šilumos energijos tiekimą reguliuojančius teisės aktus, padarė išvadą, kad šilumos tiekimas yra specifinė ūkinės veiklos sritis, kuri yra reguliuojama ne tik vartotojų ir tiekėjų sudarytų sutarčių, bet ir valstybės institucijų priimamų teisės aktų. Šioje srityje tiekiamų paslaugų kaina nustatoma, laikantis teisės aktų reikalavimų, ir tai yra kontroliuojama valstybės ir savivaldybės institucijų.
7. Teismas konstatavo, kad šilumos tiekėjo papildomų pajamų gavimas dėl faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti neatitikties, faktinių į šilumos kainą įskaičiuotų kuro ir įsigytos šilumos kainų skirtumo papildomai gautos pajamos yra galimas dalykas.
8. Teismas sprendė, kad ieškovė nuo 2009 m. vasario mėn. pagrįstai skaičiuodavo atsakovui ir delspinigius už vėlavimą atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją, o atsakovui pradėjus kažkiek mokėti už suteiktas paslaugas, dalį mokamų įmokų pagrįstai įskaitydavo delspinigių apmokėjimui.
9. Teismas laikė, kad atsakovas mokėdamas už šilumos energiją nuo 2018 m. kovo mėn. pradėjo dengti skolą, susidariusią nuo 2016 m. balandžio 1 d.
10. Teismas nustatė, kad atsakovo skola už suteiktą šilumos energiją nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. buvo 1 293,70 Eur.
11. Teismas laikė, kad atsakovas jo parengtos lentelės duomenimis ir kitais įrodymais nepaneigė ieškovės argumento, jog atsakovas buvo skolingas ieškovei už šios paslaugas ieškinio padavimo dieną (t. y. 2018 m. gruodžio 4 d.).
12. Teismas, atlikęs ieškovės lentelėse bei mokesčių paskaičiavimo pažymose nurodytų duomenų perskaičiavimą, nenustatė aritmetinių klaidų bei to, kad ieškovė kiekvieną mėnesį nurodydavo vienodą delspinigių sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ieškinį paliekant nenagrinėtą arba atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovė savo paaiškinimuose patvirtino, kad su tapačiu ieškiniu kreipiasi į teismą antrą kartą dėl skolos, susidariusios iki 2016 m. balandžio 1 d. Nesuprantama, kodėl teismas sprendime bando neigti šį ieškovės pareiškimą. Vienintelis tariamos kito skolininko skolos ir delspinigių pateikimas teismui yra atsakovės noras kokiu nors būdu pagrįsti savo ieškinio atsisakymą teisme dėl tarimai išnykusių ginčo priežasčių ir bandymas, sumažinus ieškinio sumą, vėl pateikti teismui jau nagrinėtą ieškinį, kurio ieškovė atsisakė, kaip naują ieškinį.
13.2. Teismas nenagrinėja priežasčių, dėl kurių ieškovas atsisakė savo ieškinio, nei to ieškinio pagrįstumo, ieškinio atsisakymas traktuojamas kaip absoliutus, nepriklausomai nuo ieškovo vėliau nurodomų priežasčių ir antrą kartą jis jau nenagrinėjamas. Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nurodo, kad vykstant teismo procesui ieškovas turi teisę sumažinti ieškinį paaiškėjus naujoms aplinkybėms, todėl ieškovės niekas nevertė atsisakyti savo ieškinio. Remiantis jos vėliau nurodytomis priežastimis apie išnykusį ginčo objektą, ji galėjo tęsti procesą toliau, sumažinus ieškinio dydį ir siekti to ieškinio patenkinimo, o ne su tapačiu ieškiniu vėl kreiptis į teismą, todėl, remiantis CPK 239, 296 straipsniais, šis ieškovės ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas arba jį pradėjus nagrinėti, jis turėjo būti nutrauktas.
13.3. Teismas, sprendime remdamasis Šilumos ūkio įstatymu, skirtu apsaugoti vartotojų teises, nepagrįstai suteikė šilumos tiekėjai AB „Kauno energija“ išskirtines teises, kurios pažeidžia Konstitucijos, Civilinio kodekso garantuotas teises jos tiekiamos šilumos vartotojams.
Atsiliepimas
13.4. Atsakovas, vykstant teisminiams ginčams kategoriškai pareiškęs, kad jokių ieškinyje nurodytų skolų nepripažįsta, mokėjo tik už einamąsias ieškovės suteiktas paslaugas, ką patvirtina ir atsakovo mokėtų sumų dydžiai, kurie visiškai atitiko ieškovės tuo metu išrašytas sąskaitas už einamuosius mokėjimus, taigi ginčo objektas teisminio proceso metu neišnyko ir ieškovė turėjo laukti teismo sprendimo dėl savo ieškinio, o pati atsisakydama ieškinio tik patvirtino, kad atsakovas jai nėra skolingas.
13.5. Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove, kuri šiuo metu yra skolinga atsakovui, kuris yra permokėjęs ieškovei už suteiktas paslaugas. Šios permokos dydis nustatytas tik preliminariai ir sudaro apie 600 Eur, plius 337,11 Eur delspinigiai, kuriuos ieškovė skaičiavo atsakovui pati jam būdama skolinga už gautas iš atsakovo permokas. Ieškovė atsisakė teismui nurodyti konkretų šios permokos dydį ir kad ruošiasi ją kompensuoti tik per keturis metus. Atsakovo prašymą įvertinti šią permoką teismas ignoravo, tuo grubiai pažeisdamas atsakovo teises.
13.6. Ieškovės pateikti teismui dokumentai yra su aritmetinėmis klaidomis. Vienus ieškovės nurodytus skaičius paneigia kiti ieškovės nurodyti skaičiai, neatskirtos kito ieškovės skolininko skolos ir delspinigiai nuo atsakovo duomenų. Ieškovė pripažino, kad kitų savo skolininkų skolas bandė priskirti atsakovui, nors ir tie atsakovės nurodytų kito skolininko skolų, delspinigių dydžiai prieštarauja pačios ieškovės pateiktiems dokumentams.
14. Atsiliepimas į pateiktą apeliacinį skundą gautas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo A. G. (toliau – atsakovas arba apeliantas) ieškovei AB „Kauno energija“ (toliau – ieškovė) priteista 961,15 Eur skolos už patiektą į atsakovo butą šilumos energiją. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
18. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovė kreipėsi į teismą su tapačiu ieškiniu, kurio jau atsisakė prieš tai buvusiame teismo procese.
19. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2016 m. birželio 14 d. buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-16986-713/2016, kurioje ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1 831,46 Eur skolos už šilumos energiją patalpų šildymui laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. ir 13,67 Eur delspinigių, tačiau 2016 m. rugpjūčio 20 d. teismo nutartimi šis ieškinys paliktas nenagrinėtu, neatvykus į teismo posėdį ieškovės atstovui. Iš naujo su ieškiniu dėl tos pačios skolos priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą 2017 m. vasario 24 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1038-944/2018, kuri 2018 m. kovo 1 d. nutartimi buvo nutraukta, priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio. Ieškovės ieškinyje šioje byloje nurodomos aplinkybės ir pateiktas buto apyvartos žiniaraštis, kurio duomenimis atsakovas yra skolingas ieškovei 961,15 Eur už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Taigi ieškinyje nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje, pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad šioje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018 pareikštam ieškiniui ir todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nutraukti šią civilinę bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą.
20. Byloje esantys Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. O3E-283 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“, kuriuo Komisija nustatė AB „Kauno energija“ bazinę šilumos kainą naujam 3 metų reguliavimo periodui, ir AB „Kauno energija“ valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. 2018-26-2 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“, kuriuo valdyba patvirtino šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams, nesudaro pagrindo pagrįstais pripažinti apelianto teiginių, kad jis yra permokėjęs už ieškovės tiektą šilumos energiją, todėl negalima išvada, kad jis nėra skolingas ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tuo atveju, jei nustatomos šilumos tiekėjo gautos papildomos pajamos, tos pajamos negali būti grąžintos šilumos vartotojams tiekėjo iniciatyva, kadangi įstatyme imperatyviai nurodyta, kad tokiu atveju tos pajamos įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias (Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 20 dalis).
21. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su apelianto teiginiais, kad Šilumos ūkio įstatymas skirtas ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus (tai įtvirtinta ir Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tačiau ši teisė nėra absoliuti ir kiti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Šilumos ūkio įstatymu, nepagrįstai suteikė išskirtines teises ieškovei, atmestini kaip nepagrįsti. Šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę (Šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 patvirtintos šilumos kainų nustatymo metodikos 118 punktas įpareigoja šilumos tiekėją, skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos kainų kintamąsias dedamąsias, įvertinti ir gautas papildomas pajamas arba patirtas, bet nepadengtas sąnaudas. Būtent šių teisės normų pagrindu papildomos pajamos, gautos šilumos energijos gamybos procese, nėra tiesiogiai siejamos su konkrečiu vartotoju ir grąžinamos jam permokos forma.
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien apelianto deklaratyvi, abstraktaus pobūdžio nuomonė, jog ankstesnėje byloje atsisakydama ieškinio ieškovė patvirtino, kad atsakovas jai yra neskolingas, o ieškovės ieškinyje nurodytu 2017 m. – 2018 m. laikotarpiu jo mokėtų sumų dydžiai visiškai atitinka ieškovės tuo metu išrašytas sąskaitas už einamuosius mokėjimus ir jis nėra skolingas ieškovei, nėra pakankama daryti šią išvadą.
23. Byloje esančiais duomenimis 2016 m. balandžio 1 d. atsakovo skolos likutis buvo 2 325,10 Eur. Atsakovas, turėdamas tokio dydžio skolą, periodiškai mokėjo ieškovei už šilumos energiją, nesukonkretindamas už kokį mėnesį ir kokio pobūdžio mokėjimą atlieka, todėl ieškovė, pateikusi ieškinius 2016, 2017 m., pagrįstai vertino nurodytu laikotarpiu atsakovo mokamas lėšas kaip delspinigius ir skolų už suteiktą šilumos energiją iki 2016 m. balandžio 1 d. apmokėjimą (CK 6.54, 6.55 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės ir ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdyje parodo, kad ieškovė 2018 m. vasario 23 d. pateikė atsisakymą nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018 dėl to, jog atsakovas atsiskaitė už ieškovės paslaugas, už kurias buvo prašoma priteisti skolą civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018, t. y. iki 2016 m. balandžio 1 d. Todėl laikytina, kad atsakovas mokėdamas už šilumos energiją nuo 2018 m. kovo mėn. pradėjo dengti skolą, susidariusią nuo 2016 m. balandžio 1 d. Ieškovė tiek žodiniame bylos nagrinėjime, tiek rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, atsakovo mokėjimais dengiama seniausia skola (CK 6.55 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties apelianto aiškinimas, kad ieškovė prašo priteisti skolą už laikotarpį, už kurį atsakovas yra atsiskaitęs, yra nepagrįstas.
24. Ieškovės į bylą pateikti buto apyvartos žiniaraščiai, mokesčio paskaičiavimo pažymos bei ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad 2017 m. vasario 1 d. (t. y. ieškinyje nurodyto laikotarpio pradžiai) atsakovo skola buvo 1 855,99 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. už patiektą šilumą buvo priskaityta 970,43 Eur. 2017 m. sausio–vasario mėn. buvo koreguota 853,44 Eur (atitinkamai -274,11 Eur ir -579,33 Eur) suma. Dėl atliktų perskaičiavimų 2017 m. vasario ir rugsėjo (atitinkamai 0,07 Eur ir – 0,11 Eur) mėnesiais skola sumažėjo 0,04 Eur. Atsakovas nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėn. imtinai apmokėjo 1 011,79 Eur. Tokiu atveju laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. už patiektą šilumą, įvertinus iki 2018 m. lapkričio mėn. imtinai atliktus mokėjimus (14,09 Eur ir 28,89 Eur), yra 961,15 Eur skola (1 855,99 - 0,04 – 1 011,79 - 853,44 + 970,43 = 961,15 Eur).
25. Sekant pirmosios instancijos teismo į bylą pateiktų duomenų analize, po to, kai ieškovė atsisakė ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018, 2018 m. kovo 1 d. atsakovo skola už patiektą šilumos energiją buvo 1 049,46 Eur. Tai, kad atsakovas turėjo neapmokėtą skolos likutį 2018 m. kovo 1 d., patvirtina ne tik buto apyvartos žiniaraštyje esantys duomenys, bet ir atsakovui pateikta sąskaita apmokėjimui už 2018 m. kovo mėn. bei vėlesnių mėnesių sąskaitos, kuriose be likučio laikotarpio pradžioje, nurodytos sumokėtos bei priskaičiuotos sumos, delspinigiai. Nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. atsakovui buvo naujai prikaityta 244,24 Eur suma už patiektą šilumos energiją. Atsakovas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėn. imtinai apmokėjo 332,55 Eur (mokėtoju nurodoma A. K.). Taigi, remiantis ir šiais skaičiavimais, darytina išvada, kad atsakovo skola už patiektą šilumos energiją iki 2018 m. spalio 1 d., įvertinus iki 2018 m. lapkričio mėn. imtinai atliktus mokėjimus, yra 961,15 Eur (1 049,46 + 244,24 – 332,55 = 961,15 Eur).
26. Taigi, įvertinus minėtus duomenis, nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis nėra skolingas ieškovei už šilumos energiją skundžiamu sprendimu priteistą sumą (961,15 Eur).
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvų pagrindu. Pirmosios instancijos teismo priimtas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.