Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad atsakovui nuo 2006 m. balandžio 12 d. priklauso butas (duomenys neskelbtini). Nuo 1998 m. lapkričio 18 d. iki 2006 m. balandžio 12 d. šis butas priklausė atsakovo motinai A. M. G (1 b. t. 9, 10 l.). Ieškovė tiekia šilumos energiją atsakovo butui. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau byloje nėra ginčijama tai, kad šilumos energija buvo tiekiama atsakovo butui, ir atsakovas turėjo ir turi atsiskaityti už ieškovės tiekiamą energiją.

2016 m. birželio 14 d. ieškiniu ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. G. 1831,46 Eur skolą už suteiktą šilumos energiją, 13,67 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydama skolos susidarymo laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. (1 b. t. 60-63 l.). Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-16986-713/2016, šis ieškinys paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovės atstovas neatvyko į teismo posėdį, kuriame byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės (1 b. t. 64, 65 l.).

Ieškovė šioje byloje pateikė Buto apyvartos žiniaraštį, kurio duomenimis atsakovas yra skolingas jai 916,15 Eur už šilumos energiją (1 b. t. 11 l.). Ieškovės teigimu, šioje byloje prašoma priteisti skola susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Byloje pateikti atsakovo skolos skaičiavimo duomenys (1 b. t. 11, 82-85, 92- 127 l.; 2 b. t. 7, 8, 17-79 l.).

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės atliktais skolos paskaičiavimais, pateikė savo atsiskaitymo už ieškovės suteiktas paslaugas lentelę (1 b. t. 132 l.). Be to, atsakovas pateikė į bylą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. O3E-283 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ (1 b. t. 133, 134 l.). Šio nutarimo 3.3 punkte konstatuota, kad Komisijos 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. O3E-92 „Dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ patvirtinto 2018 m. kovo 22 d. AB „Kauno energija“ neplaninio patikrinimo akto Nr. S3-1 išvadose nurodyta AB „Kauno energija“ nepagrįstai laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. gautų pajamų suma sudaro 653,5 tūkst. Eur. AB „Kauno energija“ valdyba šias papildomai gautas pajamas turi įvertinti nustatydama šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams.

Ieškovė pateikė į bylą jos valdybos priimtus sprendimus, kurių duomenimis Komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimo 3 punkte nurodytos papildomai gautos pajamos ir nesusigrąžintos sąnaudos atsispindi AB „Kauno energija“ valdybos sprendimu kas mėnesį nustatytose šilumos kainose, t. y. konkrečiai atitinka 4 punkte nurodytos papildomos dedamosios (1 b. t. 152-178 l.).

Teismas, įvertinęs atsakovo atsikirtimų į ieškinį motyvus, daro išvadą, kad atsakovas neginčija to, kad ieškovė tiekė ir tiekia šilumos energiją jo butui (duomenys neskelbtini), bei ieškovės Mokesčių paskaičiavimo pažymose nurodyto suteikto šilumos kiekio. Atsakovas nesutinka su ieškiniu dėl to, kad, jo nuomone, ieškovė netinkamai apskaičiuodama šilumos energijos tiekimo kainą nepagrįstai įpareigojo jį sumokėti daugiau nei priklauso, bei kad jis yra visiškai atsiskaitęs su ieškove už laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. teiktas paslaugas. Pasak atsakovo, ieškovė negali reikalauti šioje byloje skolos priteisimo, kadangi ji reiškia tapatų reikalavimą, kuris jau buvo pareikštas nutrauktoje civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018.

Įvertinus šalių argumentus, reikšminga nustatyti tai, ar šioje byloje pareikštas ieškinys yra tapatus tam, kuris buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018; ar ieškovė teisingai apskaičiuodavo atsakovui tenkančius mokėti mokesčius; ar atsakovas visiškai atsiskaitė už iki 2018 m. spalio 1 d. patiektą šilumos energiją.

Dėl šios bylos ieškinio ir civilinės bylos Nr. e2-1038-944/2018 ieškinio tapatumo

Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

Šioje byloje dalyvauja tos pačios šalys tomis pačiomis procesinėmis padėtimis kaip ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018: ieškovė – AB „Kauno energija“, atsakovas – A. G..

Civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018 ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1831,46 Eur skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Šioje byloje prašoma priteisti 961,15 Eur skolą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Taigi akivaizdu, kad šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018 pareikšti reikalavimai dėl skirtingais laikotarpiais atsiradusių atsakovo skolų (t. y. skirtingais pagrindais). Šioje byloje prašoma ištirti aplinkybes dėl 2017 m. vasario – 2018 m. spalio 1 d. buvusių šalių faktinių santykių, t. y. tas aplinkybes, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018 (kurioje buvo sprendžiama dėl šalių santykių laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.) (žr. sprendimo 8, 9 punktus).

Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas faktines aplinkybes (sprendimo 17, 18 punktai), konstatuoja, kad šioje byloje pareikštas ieškinys nėra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018 pareikštam ieškiniui. Todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nutraukti šią civilinę bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą.

Dėl ieškovės teikiamų paslaugų kainos apskaičiavimo

Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.385 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad energijos kaina (tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.

Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 19 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybės kontroliuoja, ar įmonės teisingai skaičiuoja šilumos ir karšto vandens kainų kintamosios dedamosios dydį ir kaip taikomos šilumos ir karšto vandens kainos. Šio straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad šilumos ar karšto vandens kainų dedamųjų galiojimo laikotarpiu patirtos, bet nepadengtos sąnaudos arba gautos papildomos pajamos, susidariusios dėl kuro, pirktos šilumos, geriamojo vandens faktinių kainų ir nustatant šilumos ar karšto vandens kainas įskaičiuotų kainų skirtumo, įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias.

Šioje byloje atsakovas, vadovaudamasis Komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu, teigia, kad jis permokėjo už ieškovės tiektą šilumos energiją, todėl negalima išvada, jog jis skolingas ieškovei.

Teismas, įvertinęs šilumos energijos tiekimą reguliuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad šilumos tiekimas yra specifinė ūkinės veiklos sritis, kuri yra reguliuojama ne tik vartotojų ir tiekėjų sudarytų sutarčių, bet ir valstybės institucijų priimamų teisės aktų. Šioje srityje tiekiamų paslaugų kaina nustatoma, laikantis teisės aktų reikalavimų, ir tai yra kontroliuojama valstybės ir savivaldybės institucijų (Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnis, CK 6.385 straipsnio 4 dalis).

Teismas, įvertinęs Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio turinį, daro išvadą, kad šilumos tiekėjo papildomų pajamų gavimas dėl faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti neatitikties, faktinių į šilumos kainą įskaičiuotų kuro ir įsigytos šilumos kainų skirtumo papildomai gautos pajamos yra galimas dalykas. Tokių pajamų grąžinimas yra reglamentuojamas įstatymo bei kontroliuojamas savivaldybės ir Komisijos. Tuo atveju, jei nustatomos šilumos tiekėjo gautos papildomos pajamos, tos pajamos negali būti grąžintos šilumos vartotojams tiekėjo iniciatyva, kadangi įstatyme imperatyviai nurodyta, kad tokiu atveju tos pajamos įvertinamos skaičiuojant būsimojo laikotarpio šilumos ar karšto vandens kainų dedamąsias (Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 20 dalis).

Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad Komisijos 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarime nurodytos papildomos pajamos yra įvertintos nustatant šilumos kainas. Komisija 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu konstatavo, kad AB „Kauno energija“ 2018 m. spalio 24 d. sprendimu šilumos kainos dedamąsias nustatė be pažeidimo. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. šilumos kainos kiekvieną mėnesį apskaičiuojamos pagal galiojančius 2018 m. spalio 24 d. ieškovės valdybos sprendimu nustatytas šilumos kainos dedamąsias (1 b. t. 154-178 l.).

Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių tai, kad ieškovė apskaičiuoja mokesčius už tiekiamą šilumos energiją, laikydamasi teisės aktų reikalavimų (Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnis). Teismas atmeta atsakovo motyvus, kad jis nėra skolingas ieškovei už 2017 m. vasario 1 d. – 2018 m. spalio 1 d. laikotarpį, nes permokėjo už šilumos energiją ankstesniu laikotarpiu, kaip nesudarančius pagrindo teigti, jog ieškovė tiesiogiai privalėjo grąžinti atsakovui kažkokią papildomai gautų pajamų sumą.

Dėl atsakovo atsiskaitymo už šilumos energiją 2017, 2018 m.

Pagal CK 6.54 straipsnį jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti (CK 6.54 straipsnio 1 – 4 dalys).

CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs.

CK 6.55 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu nustatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną).

Ieškovė nurodo, kad šioje byloje prašoma priteisti iš atsakovo skola susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. Ieškovė, 2018 m. vasario 23 d. pateikdama ieškinio atsisakymą civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018, kurioje buvo prašoma priteisti skolą, susidariusią iki 2016 m. balandžio 1 d., iš esmės patvirtino, kad neturi ir negali turėti pretenzijų atsakovui dėl iki 2016 m. balandžio 1 d. paskaičiuotos skolos. Ieškovės lentelėse atsispindi atsakovo laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio mėn. iki 2019 m. balandžio 1 d. mokėti mokesčiai (tarp jų – ir tie, kuriuos atsakovas nurodė savo lentelėje) (1 b. t. 31-51, 72-81, 131, 132 l.).

Teismas, ištyręs ieškovės parengtas atsakovo skolų paskaičiavimo lenteles, priėjo prie išvados, kad atsakovas, perėmęs buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę, periodiškai mokėjo už ieškovės tiekiamas paslaugas. Buvo laikotarpių, kai atsakovas permokėdavo ieškovei už suteiktą šilumos energiją (nuo 2006 m. gegužės iki 2008 m. gruodžio mėn.). Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje pripažino, jog 2006 m. balandžio mėn. (kai atsakovas perėmė nuosavybės teisę į butą) buvo likusi ankstesnio savininko skola, todėl iš atsakovo mokamų už šilumą įmokų buvo išskaičiuojami ir delspinigiai.

Tačiau ieškovės parengtos lentelės ir mokesčių paskaičiavimo pažymų duomenys patvirtina ir tai, kad buvo laikotarpių, kai atsakovas apskritai nemokėjo už suteiktą šilumos energiją ar mokėjo nepilnai (nuo 2009 m. sausio mėn.). Todėl daroma išvada, kad ieškovė nuo 2009 m. vasario mėn. pagrįstai skaičiuodavo atsakovui ir delspinigius už vėlavimą atsiskaityti už suteiktą šilumos energiją, o atsakovui pradėjus kažkiek mokėti už suteiktas paslaugas, dalį mokamų įmokų pagrįstai įskaitydavo delspinigių apmokėjimui (CK 6.54 straipsnio 3, 4 dalys, Vyriausybės nutarimo „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktas).

Byloje esančiais duomenimis 2016 m. balandžio 1 d. atsakovo skolos likutis buvo 2325,10 Eur (1 b. t. 84, 92 l). Atsakovas, turėdamas tokio dydžio skolą, periodiškai mokėjo ieškovei už šilumos energiją, nesukonkretindamas už kokį mėnesį ir kokio pobūdžio mokėjimą atlieka (t. y. nenurodydavo, ar moka delspinigius, ar vykdo pagrindinę prievolę). Todėl ieškovė, pateikusi ieškinius 2016, 2017 m., pagrįstai vertino nurodytu laikotarpiu atsakovo mokamas lėšas kaip delspinigius ir skolų už suteiktą šilumos energiją iki 2016 m. balandžio 1 d. apmokėjimą (CK 6.54, 6.55 straipsniai; Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-821-413/2016).

Ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018 atsisakymo momentu (t. y. 2018 m. vasario 23 d.) ieškovė buvo atskaičiusi iš atsakovo skolos, susidariusios iki 2016 m. balandžio 1 d., sumą, kurią buvo skolingas ankstesnis buto savininkas (853,44 Eur) bei atsakovo bylos nagrinėjimo metu (t. y. iki 2018 m. kovo 1 d.) sumokėtas įmokas. Ieškovei 2018 m. vasario 23 d. atsisakius ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018, šioje byloje ieškovės atstovui paaiškinus, kad ieškinio buvo atsisakyta dėl to, jog atsakovas atsiskaitė už ieškovės paslaugas, už kurias buvo prašoma priteisti skolą civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018, laikytina, kad atsakovas mokėdamas už šilumos energiją nuo 2018 m. kovo mėn. pradėjo dengti skolą, susidariusią nuo 2016 m. balandžio 1 d.

Po to, kai ieškovė atsisakė ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018, 2018 m. kovo 1 d. atsakovo skola buvo 1049,46 Eur (1 b. t. 84). Šie duomenys iš esmės atitinka kitoje ieškovės lentelėje esančius duomenis, turint omenyje, kad toje lentelėje nurodyta ir atsakovo mokėtina žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. e2-1038-944/2018 dalis (1 b. t. 114 l.). Nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. atsakovui buvo paskaičiuoti 244,24 Eur mokesčiai už suteiktą šilumos energiją. Todėl laikytina, kad atsakovo skola už suteiktą šilumos energiją nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. buvo 1293,70 Eur (1049,46+244,24). Atsakovas, nuo 2016 m. balandžio 1 d. turėdamas 1049,46 Eur skolą, ieškovei toliau skaičiuojant mokesčius už tiekiamą šilumos energiją (244,24 Eur), laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. sumokėjo ieškovei bendrą 385,24 Eur sumą (1 b. t. 114-122 l.). Dalis atsakovo nurodytu laikotarpiu sumokėtų lėšų buvo įskaityti kaip delspinigiai (t. y. 52,69 Eur) (CK 6.54 straipsnio 4 dalis, Vyriausybės nutarimo „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktas). Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus paskaičiavimus, darytina išvada, kad atsakovo skola už šilumos energiją, patiektą iki 2018 m. lapkričio 1 d., šios bylos ieškinio padavimo teismui dieną (t. y. 2018 m. gruodžio 4 d.) buvo 961,15 Eur (1293,70+52,69-385,24).

Atsakovo parengtoje lentelėje (1 b. t. 132 l.) nurodyti duomenys apie ieškovės suteiktų paslaugų vertę laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. ir šiuo laikotarpiu atsakovo sumokėtas įmokas. Tačiau šioje lentelėje nėra duomenų apie atsakovo skolas už šilumos energiją iki 2016 m. kovo 1 d., bei duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo iki 2016 m. kovo 1 d. susidariusią skolą prieš 2016 m. kovo mėn. Todėl laikoma, kad atsakovas jo parengtos lentelės duomenimis ir kitais įrodymais nepaneigė ieškovės argumento, jog atsakovas buvo skolingas ieškovei už šios paslaugas ieškinio padavimo dieną (t. y. 2018 m. gruodžio 4 d.).

Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės pateiktoje lentelėje yra aritmetinių klaidų, kiekvieną mėnesį nurodoma vienoda delspinigių suma. Teismas, atlikęs ieškovės lentelėse bei mokesčių paskaičiavimo pažymose nurodytų duomenų perskaičiavimą, nenustatė aritmetinių klaidų bei to, kad ieškovė kiekvieną mėnesį nurodydavo vienodą delspinigių sumą. Todėl atsakovo teiginiai apie klaidingus ieškovės lentelėse pateiktus duomenis atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs abiejų šalių į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovo 961,15 Eur skolą už šilumos energiją, suteiktą laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis).

Patenkinus ieškovės ieškinį visiškai CK 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo priteisiama 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (961,15 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (t. y. 2018 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 23,71 Eur bylinėjimosi išlaidų (22 Eur žyminio mokesčio ir 1,71 Eur už duomenų gavimą) atlyginimo (1 b. t. 4, 5, 12-16 l.). Šioje byloje valstybė turėjo 6,66 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškovės ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Teismas, nustatęs, kad ieškovė pateikė byloje pagrįstą ieškinį, atmeta atsakovo reikalavimą dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. G..

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 961,15 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt vieną Eur 15 ct) skolos, 5 (penkis) proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (961,15 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 23,71 Eur (dvidešimt tris Eur 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,66 Eur (šešis Eur 66 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams

Atmesti atsakovo A. G. prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“ už piktnaudžiavimą procesu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.