- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-821-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04089-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- J. O.-O.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. O.-O. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-4875-571/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ ieškinį atsakovei J. O.-O. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuosavybės teise priklauso K. R. savivaldybei ir kaip socialinis būstas yra nuomojamas atsakovei J. O.-O.. Tarp ieškovės UAB „Litesko“ ir atsakovės 1994 m. lapkričio 13 d. sudaryta atsiskaitymo už Buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 3065791 (toliau ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė yra įsipareigojusi nustatyta tvarka ir terminais sumokėti ieškovei už Butui tiekiamą šilumą pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 354,15 Eur skolą, susidariusią už teikiamas paslaugas nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 3 d., 8,69 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė ilgą laiką iš viso nemokėjo už suteiktas paslaugas, todėl skolos buvo priteisiamos teismine tvarka. Kai kurios skolos, padedant antstoliams, buvo išieškotos, dėl kitų sumų išduoti vykdomieji raštai buvo grąžinti, nes atsakovė niekur nedirbo ir neturėjo pajamų. Iki 2009 m. spalio 15 d. atsakovė įmokų visai nemokėjo, vėliau, nors ir nepilnai, pradėjo atsiskaitinėti. Ieškovė 2014 metų pavasarį nusiuntė atsakovei pranešimą dėl skolų mokėjimo ir išaiškino jai, kad apmokėjus atsakovei ieškovės pateiktą sąskaitą, ieškovė gali atsakovės sumokėtas įmokas nukreipti ankstesnėms skoloms dengti. Nors atsakovė iš dalies ir mokėjo einamus mokesčius, tačiau ieškovei dalį įmokų priskyrus ankstesnėms skoloms dengti, atsakovė per ginčo laikotarpį liko skolinga 354,15 Eur.
Šalies argumentai
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ankstesnės skolos atsirado dėl jos sunkios finansinės padėties, tačiau dabar, nors ir vėluodama, atsakovė moka už ieškovės teikiamas paslaugas einamuosius mokesčius. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai sumokėtus mokesčius pagal pateiktas sąskaitas užskaitė kaip ankstesnę atsakovės skolą. Pažymėjo, kad jokių raštų ar įspėjimų iš ieškovės nėra gavusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės 354,15 Eur skolą, 8,69 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Litesko“ ir 4,16 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakove 1994 m. lapkričio 13 d. sudarė Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo tiekti Butui šilumos energiją, o atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais sumokėti ieškovei už Butui tiekiamą šilumą pagal Atsiskaitymo knygelę iki po ataskaitinio mėnesio 15 d., jei LR Vyriausybės nenustatyti kiti atsiskaitymo terminai.
Iš byloje esančios Apmokėjimų pagal likusius neišieškotus vykdomuosius dokumentus išklotinės teismas nustatė, kad 2013 m. spalio 1 d. atsakovės skola ieškovui sudarė 7804,07 Lt (2260,21 Eur) iš jų 7799,10 Lt (2258,77 Eur) priteista skola pagal neišieškotus vykdomuosius dokumentus ir 4,97 Lt (1,44 Eur) likutis. Išklotinėje nurodytos atsakovės skolos nuo 1997 metų iki 2007 metų, dėl kurių priteisimo buvo priimti teismų sprendimai ir kurių dalis įvykdyti, o likę vykdomieji dokumentai grąžinti antstolio. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nereikalauja iš naujo priteisti jau priteistas skolas, o aplinkybę, kad dalis skolų jau yra išieškota patvirtina antstolės A. L. 2015 m. gruodžio 9 d. pažyma (b. l. 82). Teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktomis apmokėtomis sąskaitomis, nustatė, kad ieškovė visas atsakovės apmokėtas sąskaitas yra įtraukusi į lentelę ir detaliai nurodžiusi, kuris iš mokėjimų yra užskaitytas (b. l. 61). Remiantis išdėstytu, teismas sprendė kad atsakovė nesilaikė mokėjimo terminų, o įtrauktus į atsiskaitomąjį laikotarpį mokesčius mokėjo savo nuožiūra ir ne tokia tvarka, kaip apskaičiavo ieškovė.
Teismas pažymėjo, kad įmokų paskirstymą vykdant skolininko prievolę kreditoriui reglamentuoja CK 6.54 - 6.55 straipsniai. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai, vadovaudamasi įmokų paskirstymo tvarka, numatyta CK 6.55 straipsnio 2 dalyje, dengė ankstesnes, teismo sprendimais priteistas skolas, kurių grąžinimo terminai yra suėję. Teismo vertinimu, atsakovė, mokėdama susidariusį įsiskolinimą, tuo pačiu privalėjo mokėti ir einamuosius mokesčius už jos butui tiekiamą šilumos energiją.
Patenkinęs reikalavimą priteisti skolą, vadovaudamasis 1995 m. sausio 26 d. LR įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio nuostatomis, nustatęs, kad ieškovo delspinigiai paskaičiuoti už 6 mėnesius, t. y. nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. liepos mėn., atsakovei delspinigių dydžio ir matematinės jų skaičiavimo tvarkos neginčijus, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 8,69 Eur delspinigius bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį tenkinus pilnai, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš atsakovės 20 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai (LR CK 88 straipsnis, 93 straipsnis) bei 4,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai ( CPK 88 straipsnis, 96 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. O. – O. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas bei nesivadovavo suformuota teismine praktika, todėl netinkamai konstatavo bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas, kas lėmė, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pažymi, kad ieškovė teismui teikiamame ieškinyje aiškiai nurodė laikotarpį, už kurį, anot ieškovės, atsakovė nemokėjo mokesčių už paslaugas, ir koks yra įsiskolinimas už šį laikotarpį (354,15 Eur). Pateikdama savo skaičiavimus dėl skolos dydžio ir naudodamasi savo, kaip stipresnės šalies padėtimi, elgdamasi nesąžiningai, ieškovė nenurodė visų atsakovės atliktų mokėjimų už suteiktas paslaugas už atitinkamą laikotarpį (pavyzdžiui, atsakovė 2015 m. sausio 21 d. ieškovui yra sumokėjusi 70 Eur, 2015 m. vasario 26 d. – 70,36 Eur, 2015 m. balandžio 18 d. – 43,72 Eur, 2015 m. gegužės 27 d. – 29,80 Eur, 2014 m. rugpjūčio 8 d. – 130 Lt, 2014 m. rugsėjo 13 d. – 4,97 Lt), tačiau šie mokėjimai nėra nurodyti, taip pat atsakovė 2014 m. rugpjūčio 28 d. yra sumokėjusi 4,97 Lt, nors ieškovė įskaitė tik 3,56 Lt. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu atsakovė už suteiktas paslaugas iš viso sumokėjo 613,54 Eur. Ieškovės per šį laikotarpį priskaičiuotų mokesčių suma – 683,22 Eur. Todėl atsakovė sutinka, kad per ieškovės nurodytą laikotarpį susidarė 69,68 Eur skola. Iš to seka, kad reali skola yra ženkliai mažesnė nei nurodė ieškovė, dėl ko mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir bylos įrodymams prieštaraujantį sprendimą.
Šalies argumentai
3. Apeliantės nuomone, ieškovė pateiktais Papildomais paaiškinimais pakeitė ieškinio pagrindą, nurodydama visiškai skirtingas aplinkybes ir paaiškinimus nei pradiniame ieškinyje, todėl toks procesinis dokumentas negali būti vertinamas kaip papildomų faktinių aplinkybių nurodymas CPK 42 straipsnio pagrindu. Be to, apeliantės nuomone, ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu pakeitė ir ieškinio dalyką, prašydamas teisingo įmokų paskirstymo. Taigi, ieškovei pakeitus ieškinio dalyką ir pagrindą nesilaikant CPK 141 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, buvo pažeisti atsakovės interesai.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.55 straipsnio nuostatas. Teismas rėmėsi išimtinai stipresnės šalies neteisingais paaiškinimais ir teikiamais įrodymais. Papildomuose paaiškinimuose ieškovas 7804,07 Lt skolą grindžia vykdomuoju dokumentu (pateikiamo dokumentų sąrašo 1 punktas), kurio nei data, nei numeris, nei dokumentą išdavusi institucija nėra žinomi, dokumentas nepateiktas, todėl nepagrįstai į skaičiuotiną skolą įtraukta ir išieškoma 1104,82 Lt suma. Ieškovės teikiamo vykdomųjų dokumentų sąrašo 7 punkte pagal v. r. Nr. L2-4577-374/2007 yra nurodytas 30 Eur skolos likutis, tačiau iš atsakovės teismui pateiktos antstolės A. L. pažymos seka, kad išieškojimas pagal šį vykdomąjį dokumentą jau yra pilnai įvykdytas, o vykdomoji byla užbaigta.
4. Nors ieškovė nurodo, kad išieškojimai vykdymo procese negalėjo būti tęsiami, kadangi atsakovė neturi turto ir nedirbo, minėtas aplinkybes paneigia tiek antstolės A. L. pateikta pažyma apie keturis pilnai įvykdytus išieškojimus, tiek atsakovės į bylą pateikta pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, kur nurodytas atsakovės darbingas laikotarpis – 1994 m. sausio 1 d. – 2015 m. spalio 31 d. Todėl CPK 631 straipsnio pagrindu vykdomojo dokumento grąžinimas per įstatymo nustatytą terminą netrukdė ieškovei iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, tačiau ieškovė to nepadarė ir šiai dienai to padaryti nebegali, kadangi suėjo CPK 606 - 607 straipsniuose numatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Be to, apeliantės vertinimu, ieškovė neturi teisės tą pačią skolą išsiieškoti kita tvarka, t. y. nusirašydama ją nuo einamųjų mėnesio mokėjimų. Skolos išieškojimą pagal teismo sprendimus ar teismo įsakymus gali atlikti ir atlieka antstolis. Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinimai už ankstesnį laikotarpį pagal įsiteisėjusius teismo įsakymus jau buvo perduoti priverstiniam vykdymui ir antstolio vykdomi, pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė šalių ginčui spręsti materialinės teisės normą (CK 6.55 straipsnio 2 dalį). Ieškovė neturėjo teisės atsakovės atliktais einamaisiais mokėjimais už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. dengti senesnes skolas, kurios jau buvo išieškomos ar turėjo būti išieškomos priverstine vykdymo tvarka taip, kaip tai numato civilinio proceso kodeksas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Litesko“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės teiktais Papildomais paaiškinimais buvo pakeistas ieškinio pagrindas. Pažymi, kad teiktuose paaiškinimuose buvo pateiktas detalizuotas gautų įmokų paskirstymas, kad teismas galėtų tinkamai įvertinti visas faktines aplinkybės, atsižvelgiant į abiejų šalių pateiktus įrodymus/paaiškinimus. Pažymi, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nesinaudojo CPK 141 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, susijusiomis su ieškinio pagrindo ir dalyko keitimu. Be to, ieškovė ir baigiamojoje savo kalboje prašė pateiktą ieškinį tenkinti pilnai, atsižvelgiant į visus bylos iš esmės nagrinėjimo metu pateiktus paaiškinimus.
2. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad jeigu priteista skola nėra priverstinai išieškoma, tai jos mokėti nereikia. Apeliantė įrodinėjo, kad skolos iš viso nebėra. Be to, teikė įvairias pažymas iš antstolių kontorų, tačiau nei vienoje pažymoje nėra nurodyta, kad pagal nurodytas teismui vykdomąsias bylas būtų buvę pilnai išieškota. Nepagrįstai apeliantė tvirtina, kad grąžinti antstolės vykdomieji dokumentai turi būti iš naujo perduoti vykdymui ir skola išieškoma tik priverstiniu būdu, t. y. didinat apeliantei išlaidas, kurios atsiras perdavus vykdomuosius dokumentus vykdyti priverstine tvarka. Be to, ieškovė nesutinka su apeliantės pozicija, kad ieškovė nebegali teikti dokumentų pakartotiniam vykdymui, kadangi yra suėję CPK 606 - 607 straipsniuose numatyti terminai. Pažymi, kad apeliantės nurodyti terminai nėra naikinamieji, todėl jie gali būti atnaujinti CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 608 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju keliami CK 6.55 straipsnio taikymo ir aiškinimo klausimai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 1994 m. lapkričio 13 d. sudarytą su atsakove Atsiskaitymo už Buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 3065791 (b. l. 5). Šis butas nuosavybės teise priklauso K. R. savivaldybei ir yra nuomojamas atsakovei kaip socialinis būstas. Pagal minėtą Sutartį ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei šilumos energiją, o atsakovė įsipareigojo per nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sumokėti už tiekiamas šilumos energijos paslaugas. Atsakovei tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nuo 1994 metų atsiradusi skola periodiškai buvo priteisiama teismų procesiniais sprendimais ir perduodama vykdyti antstoliams. Dalis priteistos skolos buvo išieškota, dalis vykdomųjų raštų (Nr. 2-3354/1999, Nr.L2-2509-12/2003, Nr. L2-4655-03/2004, Nr. L2-4558-374/2005, Nr. L2-2211-301/2006, Nr. L2-4577-374/2007, Nr. L2-2153-594/2007) buvo grąžinti ieškovei, nesant galimybės išieškoti vykdomuosiuose dokumentuose nurodytas sumas. Ieškovės skaičiavimais, 2013 m. spalio 1 dienai atsakovės skola pagal neišieškotus vykdomuosius dokumentus sudarė 7799,10 Lt (2258,78 Eur), o 2015 m. liepos 31 d. – 1971,07 Eur. Ieškovės teigimu, laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. už butui teikiamą šilumos energiją susidarė 354,15 Eur skola, o už prievolės pavėluotą vykdymą – 8,69 Eur delspinigiai. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė Apmokėjimų pagal likusius neišieškotus vykdomuosius dokumentus išrašą (b. l. 61), kuriame atsispindi atsakovės skola atitinkamais laikotarpiais, atsakovės vykdomi mokėjimai laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. bei skolų pagal grąžintus antstolio vykdomuosius dokumentus mokėjimas atsakovės mokamomis įmokomis (b. l. 45-56).
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, konstatavęs, kad atsakovė nesilaikė ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytų mokėjimo terminų, o įtrauktus į sąskaitas mokesčius mokėjo savo nuožiūra, dėl ko sprendė, kad ieškovė pagrįstai, vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atliekamais atsakovės mokėjimais dengė ankstesniais teismo sprendimais priteistą ir neišieškotą skolą, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs. Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. susidarė 354,15 Eur skola, kurią atsakovė turi sumokėti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Pažymėtina, kad Energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui tik už gautą paslaugą (CK 6.160 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis). Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis (vartotojas apmoka už sunaudotą šilumos energiją). CK 6.388 straipsnio 1 dalis numato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita. Nagrinėjamu atveju Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad vartotojas moka už šilumos energiją šildymui ir karštą vandenį LR Vyriausybės nustatytomis kainomis pagal Atsiskaitymo knygelę iki poataskaitinio mėnesio 15 d., jeigu LR Vyriausybės nenustatyti kiti terminai.
Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija ieškovės pateiktus skolos skaičiavimo dokumentus, teigdama, kad dalis atsakovės atliktų mokėjimų neatsispindi pateiktame skolos suvestinės išraše. Tačiau priešingai, nei aiškina apeliantė, iš Apmokėjimų pagal likusius neišieškotus vykdomuosius dokumentus išrašo matyti, kad apeliaciniame skunde nurodytos apeliantės atliktų mokėjimų sumos yra įtrauktos į minėtą išrašą ir, vadovaujantis CK 6.54-6.55 straipsniuose nustatyta tvarka, kai kurie mokėjimai paskirti dengti senesnes skolas (užskaityti įsiskolinimai pagal vykdomuosius raštus Nr. 2-3354-1999 ir Nr. L2-2509-12/2003). Todėl atsakovės argumentas apie sumokėtus, tačiau tariamai neįtrauktus į ieškovo paskaičiavimus mokesčius atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovės nuomone, Apmokėjimų pagal likusius neišieškotus vykdomuosius dokumentus išraše nurodyta 30 Lt skola (vykdomoji byla Nr. L2-4577-374/2007) nepagrįstai įtraukta į išieškotinų skolų sąrašą, kadangi minėta vykdomoji byla yra pilnai įvykdyta ir užbaigta, ką patvirtina byloje antstolės A. L. pateikta pažyma (b. l. 82). Atsakant į šį argumentą ir atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad minėta suma nors ir buvo įtraukta į 2013 m. spalio 1 d. susidariusios skolos pagal grąžintus vykdomuosius dokumentus bendrą sumą, tačiau kaip matyti iš pateikto išrašo, 2014 m. birželio 19 d. antstolei A. L. padengus 30 Lt administravimo išlaidas, minėtos sumos nebuvo prašoma išieškoti iš atsakovės sumokėtų įmokų laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. Ši suma neįtraukta ir į 2015 m. liepos 1 dienai nurodytą priteistos skolos likutį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji patenka į išieškotinų skolų sąrašą. Be to, nors apeliantė nurodo, kad į neišieškotos skolos likutį nepagrįstai įtrauka niekuo nepagrįsta 1104,82 Lt (319,98 Eur) suma, tačiau minėta suma nėra įskaityta ne tik į 2013 m. spalio 1 d. - 2015 m. liepos 1 d. laikotarpį, už kurį prašoma priteisti skolą, bet nebuvo įtraukta ir į prašomą priteisti skolą, dėl ko apeliantės nurodyta aplinkybė neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškinio pagrįstumo.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas, pažeisdamas CPK 141 straipsnyje nustatytą ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo tvarką, pateiktuose Papildomuose paaiškinimuose pakeitė ieškinio pagrindą, o baigiamųjų kalbų metu ir ieškinio dalyką. Įvertinus pateiktų Papildomų paaiškinimų ir kartu su jais pateiktų papildomų dokumentų turinį, darytina išvada, kad paaiškinimuose yra detalizuotos ieškinio aplinkybės, susijusios su prašomos priteisti skolos paskaičiavimu ir atsakovės mokėtų einamųjų įmokų paskirstymu, bei pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys papildomi įrodymai. Be to, nei papildomuose ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose, nei jos atstovo baigiamose kalbose ieškinio dalykas (materialinis reikalavimas) liko nepakitęs, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė pakeitė tiek ieškinio pagrindą, tiek ir jo dalyką.
Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai dengė atsakovės susidariusias ankstesnio laikotarpio skolas atsakovės mokėtomis sumomis laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d. CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas; jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola; jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.
Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių nebuvo susitarimo dėl atsakovės sumokėtų mokesčių paskirstymo tvarkos už įsiskolinimo laikotarpį, atsakovei nesilaikius nurodytų ieškovės sąskaitoje (Sutarties 1 p.) mokesčių mokėjimo terminų, ko neneigė ir pati atsakovė, įtrauktus į atsiskaitomąjį laikotarpį mokesčius atsakovei mokant savo nuožiūra, o ne taip, kaip apskaičiavo ieškovė (b. l. 16-26), nėra pagrindo teigti, kad atsakovė mokėjimus atliko už einamuosius mėnesius, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai dalį atsakovės mokėtinų sumų paskyrė dengti ankstesnes jos skolas, kurių grąžinimo terminai yra suėję. Todėl nėra pagrindo konstatuoti CK 6.55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos taikymo pažeidimo. Pažymėtina, kad paminėtas ginčijamo teisinio santykio reglamentavimas analogiškai aiškinamas ir formuojamoje teismų praktikoje (pvz.: Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-357-153/2014).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios bei proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, o ieškovei nepateikus įrodymų apie jos patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, teisėjas
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.