- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- II-205-899/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00123-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- M. L.
- Kategorijos
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2024-05-14 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja R. G. 2024-04-11 M. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, kad M. L. 2024-04-04 07.57 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, tokiais veiksmais M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 20 punktą. Administraciniu nurodymu asmeniui 30 eurų baudą buvo siūloma sumokėti iki 2024-04-26. Iki nurodyto termino administracinis nurodymas neįvykdytas.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2024-05-14 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
2024-06-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas M. L. skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Skunde nurodoma, kad 23 metus važiuoja tuo pačiu keliu, nurodytu kaltinime, ir niekada nebuvo padaręs tokio pobūdžio nusižengimo, kas rodo, jog pareiškėjas nėra piktavališkas. Kaltinime nurodytu laiku žmona telefonu pranešė apie jos senelio mirtį. Į pirmąjį skambutį nereagavo, bet išgirdęs ilgai besitęsiantį antrąjį, iš susijaudinimo ir inercijos pakėlė, nes nujautė negerą žinią. Žmona praktiškai jam neskambinėja, kadangi jo darbe nebūna ryšio ir būna labai užimtas, todėl vienas po kito telefono skambučiai buvo stiprus ženklas, kad kažkas nutiko labai rimto. Be to, uošviams dėl mirties buvo stresas, o pas juos buvo palikti pareiškėjo sergantys maži vaikai. Nuvykęs pas tyrėją informavo, kad tai buvo retas jo gyvenime žmogiškasis stresinis veiksnys (artimojo mirtis bei palikti sergantys vaikai). Nesutiko nei su 30 eurų, nei su 60 eurų bauda ir su tyrėja sutarė, kad savo teises norės ginti toliau teisme. Siūlomos 30 eurų baudos nesusimokėjo, nes iki galo norėjo išsiaiškinti, o ne dėl to, kad principingai nesusimokėti. Be to, nėra visiškos logikos susimokėti baudą, kol vyksta tyrimas. Pabrėžia, kad pareiškėjas nėra piktavalis pažeidėjas. Nesutinka su išsireiškimu, kad rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, kadangi gaunasi išvada, jog judantį automobilį paliko nevaldomą. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad tai buvo ne pramoginis ar piktavališkas bendravimas mobiliojo ryšio telefonu, o žmogiškas nepiktybinis veiksnys, atliktas iš emocinio susijaudinimo, niekam jokias žala nepadaryta, skundu prašoma skirti ne baudą, o įspėjimą.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su pareiškėjo M. L. skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog sankcijoje minimalaus dydžio bauda pareiškėjui paskirta įvertinus jo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika. Pagrindo konstatuoti, jog paskirta bauda prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas M. L. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, kad susijaudino, nes laukė skambučio apie netektį. Piktavališkai to niekada nedaro. Žmona paskambino, jautė, kad bus dėl senelio sveikatos, todėl ir pakėlė ragelį. Buvo važiuojančių mašinų, bet nebuvo aktyvus eismas, žalos tikrai niekam nepadarė ir grėsmės nesukėlė niekam. Iš pirmo karto nekėlė, o paskui apėmė tokia negera nuojauta ir pakėlė. Galimybės kažkur sustoti nebuvo, nes salelės nėra, eismas pakankamai intensyvus. Telefonu naudojosi apie 30 sekundžių. Tuo skambučiu pranešė apie senelio mirtį. Žmona buvo labai susijaudinusi. Automobilyje važiavo vienas. Visada naudodavosi garsiakalbiu, bet užsidėjo kažkokį naują dėklą ir nieko nesigirdi. Automobilyje garso įrangos nėra. Šiaip, jeigu skambina, vairuodamas įjungia garsiakalbį, o telefonas būna padėtas ant keleivio sėdynės. Paspaudžia vieną mygtuką ir kalba. Nori pareikšti pastabą, kad kai atėjo į policiją aiškintis, tai jam uždėjo didesnę baudą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Kaip rodo pateiktas skundas, pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo iš esmės neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir už padarytą pažeidimą prašo paskirti įspėjimą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Skundžiamu nutarimu M. L. pripažintas kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo, jam paskirta straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimalaus dydžio (60 Eur) bauda.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojimąsi transporto priemonės įranga. Kelių eismo taisyklių 20 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Nagrinėjant skundą, nustatyta, jog pareiškėjas M. L. sutinka su jam inkriminuota veika pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, pripažindamas, kad mobiliojo ryšio telefonu vairuodamas naudojosi, kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu, apie 30 sekundžių, tačiau kartu paaiškindamas, jog atsiliepė iš susijaudinimo ir inercijos, numanydamas blogą žinią, savo veiksmais žalos niekam nepadarė, grėsmės niekam nesukėlė, automobilyje važiavo vienas, aktyvaus eismo nebuvo. Teisme paaiškino ir tai, kad visada naudodavosi garsiakalbiu, bet užsidėjus naują dėklą, nieko nesigirdi, automobilyje garso įrangos nėra ir paprastai, jeigu skambina, vairuodamas įjungia garsiakalbį, o telefonas būna padėtas ant keleivio sėdynės, paspaudžia vieną mygtuką ir kalba. Pareiškėjo manymu, tokios mobiliojo ryšio telefono naudojimosi vairuojant aplinkybės leidžia taikyti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, t. y. skiriant jam įspėjimą. Tačiau teismas su tokia pareiškėjo M. L. išreikšta pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad nagrinėtinu atveju išskirtinių atsakomybę švelninančių aplinkybių byloje nustatyta nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-198-365/2023, Nr. AN2-274-873/2023, Nr. AN2-139-1053/2023, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-229-485/2023; Nr. AN2-468-530/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-155-361/2023, Nr. AN2-231-462/2018, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-744/2023 ir kt.) laikomasi pozicijos, kad įstatymo leidėjui KET 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinus sąvoką – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, plačiąja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y. skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis leidžiama tik naudojant specialią laisvų rankų įrangą arba transporto priemonei stovint, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu būdu vairuotojas įvykdo KET reikalavimą vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Taigi, automobiliui važiuojant mobiliojo ryšio telefono laikymas rankoje yra neleistinas jo naudojimas ANK 417 straipsnio 3 dalies prasme, todėl laikytinas administraciniu nusižengimu. Teismas taip pat pažymi, kad anksčiau paminėtas teisės normų aiškinimas nulemia ir aplinkybę, kad policijos pareigūnas iš esmės neprivalo įsitikinti, ką konkrečiai su mobiliojo ryšio priemone daro vairuotojas, kadangi administracinė atsakomybė kyla vien tik už telefono laikymą rankoje vairuojant. O nagrinėtinu atveju užfiksuota, jog mobiliojo ryšio telefonu pareiškėjas atsiliepė, jį paimdamas į ranką, ir naudojosi, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, apie 30 sekundžių. Be to, teisme pareiškėjas nurodė ir tai, kad automobilyje garso įrangos nėra ir paprastai, jeigu skambina, vairuodamas įjungia garsiakalbį, o telefonas būna padėtas ant keleivio sėdynės, paspaudžia vieną mygtuką ir kalba. Vadinasi, pareiškėjas neleistinu būdu naudojosi mobiliojo ryšio priemone ne tik nagrinėjamu atveju, bet ir anksčiau, kadangi norint įjungti (kad ir vieną garsiakalbio) mygtuką, neišvengiamas yra mobiliojo ryšio telefono paėmimas į rankas ir/ar piršto padėjimas ant garsiakalbio mygtuko, kas neabejotinai traktuojamas kaip su transporto priemonės vairavimu nesusijęs veiksmas, nukreipiantis, nors ir akimirkai, vairuotojo dėmesį bei vertintinas kaip nusižengimas pagal ANK 417 str. 3 d.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad administracinį nusižengimą padarė ne iš piktybiškumo, o instinktyviai, būdamas susijaudinęs, veikiant žmogiškajam faktoriui, kad nesukėlė niekam grėsmės, važiavo vienas, nebuvo labai intensyvaus eismo, nėra laikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti švelnesnės administracinės nuobaudos, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, taikymą, juolab, kad pareiškėjas nurodė, kad paprastai mobiliojo ryšio telefonu vairuodamas naudojasi be įstatyme numatytos privalomos laisvųjų rankų įrangos. O turint omenyje tai, kad net ir trumpalaikis dėmesio nuo vairavimo nukrypimas gali lemti itin skaudžias kelių eismo nelaimes (KET 20 str. ne be reikalo reglamentuojama, jog transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų), toks neatsakingas elgesys negali būti nei pateisinamas, nei toleruojamas ar sumenkinama jo reikšmė. Nors ir iš administracinių baustumų istorijos 5 metų laikotarpyje matyti, kad asmuo nėra baustas, tačiau visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių kontekste, įvertinus veikos pavojingumą apskritai, pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog mobiliojo ryšio telefonu vairuodamas įprastai naudojasi be privalomos laisvųjų rankų įrangos (paspaudus vieną mygtuką ir įjungus garsiakalbį, o telefoną padėdamas ant keleivio sėdynės), taip pat nesudaro pagrindo išeiti už įstatyme numatytų sankcijos minimumo ribų. Veikos pavojingumą nurodo ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus (tame tarpe - ir už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant) gali būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių, kas rodo, jog naudojimasis mobiliojo ryšio telefonu vairuojant vertintinas kaip itin pavojingas veiksmas ir valstybė, drausdama taip elgtis, siekia užtikrinti kuo didesnį saugumą kelyje visiems eismo dalyviams bei užkardyti galimas eismo nelaimes. Todėl šių taisyklių privalu laikytis besąlygiškai, o jų nepaisantiems numatomos atitinkamos sankcijos.
Pateiktame skunde pareiškėjas M. L. nurodė, kad proceso eigoje nesutiko nei su administraciniu nurodymu siūloma 30 eurų bauda, nei su 60 eurų bauda, kadangi, jo vertinimu, mokėti baudą, kol vyksta tyrimas, nėra logiška bei turėjo argumentų, kaip siūlomą baudą paneigti. Kaip nurodė teismo posėdžio metu, atėjus į policiją aiškintis, jam uždėjo didesnę baudą. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas pažymi, kad 2024-04-11 administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka ANK 609 ir 610 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus tiek protokolo turiniui, tiek ir administraciniam nurodymui. Matyti, kad surašant minėtą protokolą, dalyvaujant administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, jame buvo įrašytas administracinis nurodymas su siūlymu sumokėti pusę (30 Eur) minimalios baudos iki 2024-04-26 ir paaiškinta, kad iki šios datos baudos nesumokėjus, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Bylos nagrinėjimas numatytas 2024-05-14 10.00 val. Kadangi administraciniu nurodymu siūloma 30 eurų bauda sumokėta nebuvo, administracinis nurodymas tapo negaliojantis ir 2024-05-14 13 val. priimtu nutarimu (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, pripažinus M. L. kaltu pagal ANK 417 str. 3 d., įvertinus visas bylos aplinkybes, M. L. buvo paskirta, kaip ir numatyta įstatymo sankcijoje, minimalaus dydžio, t. y. 60 eurų bauda. Jokių procesinių pažeidimų nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei priimant skundžiamą nutarimą teismas nenustatė, o asmens subjektyvus aplinkybių suvokimas ar jų vertinimas nėra pagrindas nei nevykdyti administracinio nurodymo, nei laikyti nutarimą administracinio nusižengimo byloje neteisėtu.
Taigi, aptartų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad M. L. veika kvalifikuota teisingai ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą, o nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atsižvelgiant, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.) bei tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ANK 36 str.). Pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti paskirtą nuobaudą teismas nenustatė.
Konstatuotina, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2024-05-14 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. B. 2024-05-14 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. L. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.