- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2S-79-886/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23909-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro, „Mūsų namai“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centras „Mūsų namai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (2025-08-27 CBP-23849), kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovės 5 000 Eur kompensaciją kaip minimalų ieškinio dydį, susidariusį dėl neteisėtų Regionų administracinio teismo teisėjo L. B. nutarčių; 2) nustatyti, kad už kiekvieną dieną nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovei turi būti atlyginta po 300 Eur už dieną kaip patiriama žala; 3) pripažinti, kad teisėjo L. B. procesiniai sprendimai sukėlė realią žalos grėsmę, už kurią atsakinga Lietuvos valstybė; 4) atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
2. Ieškovė nurodė, kad du kartus teikė prašymus Regionų administraciniam teismui dėl privalomojo nurodymo sustabdymo, tačiau prašymai buvo atmesti. Ieškovei gresia bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą. Nors bauda dar nėra paskirta, tačiau tai kelia realią žalą organizacijai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes ieškinyje nenurodyta: ieškovės nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį ar paruošiamasis procesinis dokumentas; informacijos, ar byla bus vedama per advokatą; ieškovės nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu; nuomonė dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Taip pat teismas nustatė, kad nėra tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį (2025-09-16 DOK-135857), kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovės 5 000 Eur kompensaciją už neteisėtas Regionų administracinio teismo nutartis; 2)papildomai priteisti po 300 Eur už kiekvieną dieną nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki galutinio sprendimo priėmimo, kaip žalos atlyginimą dėl nepagrįsto privalomojo nurodymo vykdymo grėsmės; 3) pripažinti, kad Regionų administracinio teismo nutartys (2025 m. liepos 28 d. teisėjos S. F. ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. teisėjo L. B.) sukėlė realią žalos grėsmę, už kurią atsakinga Lietuvos valstybė pagal CK 6.271 straipsnį; 4) vertinti UAB „Metalurga group“ komercinį pasiūlymą kaip įrodymą būsimos finansinės žalos; 5) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
5. Pasisakė dėl procesinio pobūdžio klausimų. Faktiniu ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes susijusias su nutartimis, kuriomis teismas netenkino ieškovės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (privalomojo nurodymo sustabdymu); privalomojo nurodymo teisėtumu/pagrįstumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Motyvuojamoji dalis
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas vertino, kad ieškovė, aiškiai nesuformulavo esminių ieškinio elementų – ieškinio pagrindo ir dalyko, todėl teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai buvo pašalinti ne visi. Ieškovė nenurodė, kaip pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kokių aplinkybių ieškovė laiko Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo neteisėtomis (be to, 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, ieškovei dėl jos pateikus atskirąjį skundą). Nors ieškovė patikslintame ieškinyje išreiškė nesutikimą su ginčo privalomuoju nurodymu, tačiau remiantis LITEKO duomenimis, nenustatyta, kad ieškovė būtų jį apskundusi. Priešingai, remiantis pačios ieškovės pateiktais duomenimis, ji kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydama pratęsti šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, taigi ketindama jį vykdyti (minėtos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikslintame ieškinyje nėra atskleista ir tai, kaip pasireiškė kitos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: nepaaiškinta, kaip pasireiškė neturtinė žala, kaip ji susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais (ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos). Ieškinio pagrindą suformulavus itin painiai ir prieštaringai, nėra galimybės nei teismui, nei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suprasti ieškovės reikalavimų esmę.
8. Esant situacijai, kai esminiai teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, trūkumai kliudo tinkamai apibrėžti bylos ribas ir apsunkina galimybę priešingai pusei pateikti atsikirtimus į ieškinį, remiantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintinu ieškovei.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovas atskiruoju skundu (2025-09-24 DOK-140247) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, patikslintą ieškinį priimti kaip atitinkantį CPK reikalavimus, nustačius, kad ieškinio trūkumai egzistuoja, nustatyti terminą jiems pašalinti. Apeliantė taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskirti rusų/lietuvių kalbos vertėją. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1 Patikslintame ieškinyje buvo aiškiai suformuluotas dalykas ir pagrindas, pateikti įrodymai. Teismas atliko išankstinį ieškinio vertinimą. CPK 115 straipsnio 3 dalis nesuteikia teismui teisės vertinti materialinį pagrįstumą (neteisėtumo, žalos, priežastinio ryšio, kaltės įrodyto/neįrodyto lygmens) trūkumų šalinimo stadijoje. Taip buvo nepagrįstai užkirstas kelias ieškinio priėmimui ir nagrinėjimui. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai reiškia, kad teismas turi skatinti ginčo sprendimą iš esmės, o ne didinti formalias kliūtis.
9.2 Patikslintame ieškinyje buvo aiškiai suformuluotos civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 28 d. ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartys bei privalomojo nurodymo vykdymo spaudimas yra neproporcingi ir sudaro nepagrįstą intervenciją, nukrypstančią nuo teisinės valstybės ir procesinio ekonomiškumo principų. Žala – nurodyta reali ir tiesioginė turtinės žalos grėsmė: 300 Eur/d. sankcija ir būtinybė atlikti brangius darbus (komercinis pasiūlymas ~8 000 Eur), taip pat neturtinė žala (organizacijos reputacijos ir veiklos sutrikdymas, stresas, sveikatos aspektai). Priežastinis ryšys – tarpinės nutartys bei privalomojo nurodymo vykdymo spaudimas (su 300 Eur/d. rizika) tiesiogiai sukūrė pareigą patirti kaštus ir žalos riziką. Tai, kad administracinė nutartis neįsiteisėjusi, nereikšminga deliktinės atsakomybės galimumui. Aplinkybė, kad privalomas nurodymas neapskųstas, nesudaro kliūties ieškiniui priimti. Nepagrįstas teismo argumentas, kad patikslintas ieškinys painus ir prieštaringas, kadangi argumentų sudėtingumas nereiškia neaiškumo; jei kyla neaiškumų, teismas turi nagrinėti ir kviesti patikslinti esmės stadijoje, o ne atmesti formaliai.
9.3 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina teisę į žalos atlyginimą už neteisėtus valdžios veiksmus; teismas privalo sudaryti realią galimybę šią teisę realizuoti. Teismas formaliai atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Tai prieštarauja ir teisėtų lūkesčių apsaugai bei teisinio tikrumo principui.
9.4 EŽTK 6 ir 13 straipsniai apibrėžia teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir veiksmingą teisinę gynybą. Perteklinis formalizmas negali panaikinti asmens galimybių. Formalus ieškinio nepriėmimas, kai reikalavimai ir įrodymai pateikti, neatitinka veiksmingumo kriterijaus.
9.5 EŽTT pripažįsta ir teisėtus lūkesčius kaip saugotiną nuosavybės interesą. P1-1 straipsnis saugo nuosavybę ir reikalauja „teisingos pusiausvyros“ (fair balance) tarp viešojo intereso ir asmens teisių. 25 metus stovėjusios tvoros griovimas ir 300 Eur/d. sankcija yra neproporcingos priemonės, sukeliančios pernelyg didelę naštą NVO, kuriai gresia veiklos paralyžius ir bankrotas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir vertėjo skyrimo
11. Apeliantė prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į apeliacijos objektą, skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Įvertinus tai, kad skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą nagrinėjant atskirąjį skundą paskirti rusų/lietuvių kalbos vertėją.
Dėl ginčo esmės
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš apeliantės atskirojo skundo argumentų visumos matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nebuvo pašalinti esminiai ieškinio trūkumai dėl ieškinio dalyko ir pagrindo. Apeliantė teigia, kad ieškinyje buvo aiškiai nurodytos aplinkybės, dėl kurių teikiamas ieškinys, aiškiai suformuluoti ir ieškinio reikalavimai, pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliantė atsisakymą priimti patikslintą ieškinį vertina formaliu, taip pat laiko, kad teismas atliko išankstinį ieškinio vertinimą. Apeliantė remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, EŽTK 6 ir 13 straipsniais, P1-1 straipsniu vertindama pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
16. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, kurios svarba yra pripažįstama visuotinai tiek nacionalinių teisės aktų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).
17. Konvencija ir Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas).
18. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas).
19. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesant konkretaus suformuluoto ieškinio pagrindo, tolimesnis procesas nėra galimas.
21. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai reikalauja (CPK 7 straipsnis), kad ieškinio dalykas būtų suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-403/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-216-701/2020).
22. Taigi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
23. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė, kad ieškovė tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko (ieškinio reikalavimų). Nagrinėjamu ieškovė ieškinyje nurodė, kad reikalauja priteisti 5 000 Eur kompensaciją dėl neteisėtų Regionų administracinio teismo teisėjų nutarčių, tačiau ieškovė nenurodo, kas sudaro jos prašomą kompensaciją, ar tai turtinė žala ar neturtinė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinyje nėra tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus atsakovei.
24. Apeliantė, šalindama ieškinio (2025-08-27 CBP-23849) trūkumus, patikslintu ieškiniu (2025-09-16 DOK-135857) prašė: 1) priteisti iš atsakovės 5 000 Eur kompensaciją už neteisėtas Regionų administracinio teismo nutartis; 2) papildomai priteisti po 300 Eur už kiekvieną dieną nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki galutinio sprendimo priėmimo kaip žalos atlyginimą dėl nepagrįsto privalomojo nurodymo vykdymo grėsmės; 3) pripažinti, kad Regionų administracinio teismo nutartys (2025 m. liepos 28 d. teisėjos S. F. ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. teisėjo L. B.) sukėlė realią žalos grėsmę, už kurią atsakinga Lietuvos valstybė pagal CK 6.271 straipsnį; 4) vertinti UAB „Metalurga group“ komercinį pasiūlymą, kaip įrodymą būsimos finansinės žalos; 5) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
25. Nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje nurodomos aplinkybės, kurias apeliantė vertina kaip faktinį ieškinio pagrindą, labiau vertintinos kaip subjektyvūs ieškovės teiginiai. Ieškovė šalindama ieškinio trūkumus, susijusius su ieškinio faktiniu pagrindu, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus (tik juos išplėsdama), kurie buvo nurodyti pradiniame ieškinyje. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2025 m. liepos 28 d. ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimis atmestas ieškovės prašymas dėl privalomojo nurodymo sustabdymo. Ieškovė šias nutartis vertina kaip neteisėtas. Nurodė, kad nutartys taip pat sudaro sąlygas pradėti skaičiuoti 300 Eur baudą už kiekvieną dieną. Tai kelia realią grėsmę organizacijos veiklai, gali sukelti bankrotą ir nukreipia lėšas nuo pagalbos socialiai pažeidžiamoms grupėms. Taip pat papildomai nurodė argumentus, kuriais grindžia nesutikimą su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 23 d. privalomuoju nurodymu Nr. ŽPN-965.
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pradinio, tiek patikslinto ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškinys reiškiamas Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovė nenurodė, kaip pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kokių aplinkybių ieškovė laiko Regionų administracinio teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo neteisėtomis; patikslintame ieškinyje nėra atskleista ir tai, kaip pasireiškė kitos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: nepaaiškinta, kaip pasireiškė neturtinė žala, kaip ji susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais (ar yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos).
27. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo buvo apskųsta VšĮ Tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atskirojo skundo netenkino. Minėtoje nutartyje administracinis teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl, remiantis Priežiūros įstatymo nuostatomis, Privalomasis nurodymas nėra ir nebus priverstinai vykdomas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dėl Privalomojo nurodymo termino (ne)pratęsimo. Iš šių aplinkybių seka, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog ieškovė nenurodė, kaip pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, nepaaiškinta, kaip pasireiškė neturtinė žala, kaip ji susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais.
28. Ieškovė šalindama ieškinio trūkumus, susijusius su ieškinio dalyku ir pagrindu, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus (tik juos išplėsdama), kurie buvo nurodyti pradiniame ieškinyje. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškinio pagrindo ir dalyko, t. y. esminių ieškinio elementų, aiškiai taip ir nesuformulavo.
29. Teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi išsamiai ir aiškiai detalizavo ieškinio trūkumus, išaiškino jų pašalinimo pasekmes. Ieškovė nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai neskundė. Reiškia, kad su nustatytais trūkumais sutiko, trūkumus suprato.
30. Kaip minėta, tais atvejais, kai neįvykdomas teismo įpareigojimas pašalinti ieškinio trūkumus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu, ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria buvo nustatyti ieškinio trūkumai, neįvykdė ir esminių trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintinu ieškovei.
31. Tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas yra ypač svarbus tolesnei bylos eigai, kadangi proceso šalis, kuriai pareikštas ieškinys, atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes, teikia atsikirtimus, gali pripažinti ieškinį visiškai arba iš dalies, pareikšti priešieškinį. Dėl to ieškinyje suformuluotas reikalavimas lemia bylos proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-472/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025).
32. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį grąžinti, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad jeigu vis dėlto ieškinį teikiančiam asmeniui yra sudėtinga nuosekliai išdėstyti faktines bylos aplinkybes, tuomet toks asmuo turėtų kreiptis į profesionalų teisininką.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
34. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiamos nutarties panaikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.