Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvė, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti MB „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamoji J. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 1998 balandžio 14 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 1999 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 13 d. – (duomenys neskelbtini). Iš pradžių tai buvo didelė įmonė, gavo didelį finansavimą, buvo daug projektų ir žmonių. Pagrindinis finansuotojas buvo (duomenys neskelbtini) JAV, kuris teikdavo esminę paramą, kurios dėka fondas gyvavo. Po 2008 m. krizės institutas sumažino finansavimą, todėl ji liko kaip atstovė fondo veiklos baigimui. Kadangi fondą buvo planuota uždaryti, jai (duomenys neskelbtini) Finansų departamento direktorius pasiūlė įsteigti savo įmonę, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir perimti iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nevyriausybinių organizacijų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini), administravimą. Buvo sudarytos naujos sutartys su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir klientais, darbuotojai, buvę fondo Finansų skyriuje, sutiko pereiti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, taigi, tęsė veiklą kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Apie 2015–2016 m. pastebėjo daug užklausų iš (duomenys neskelbtini), buvo skiriamas dėmesys Lietuvai, todėl susitikusi su buvusiais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nariais paklausė, ar būtų įdomu atkurti fondą, vėl paprašyti finansavimo, kad galėtų padėti nevyriausybinėms organizacijoms Lietuvoje. Su taryba nusprendė pabandyti atkurti veiklą. Nors teisinė fondo direktorė visą laiką buvo Z. K., bet ji realiai fondo veikloje nedalyvavo nuo 2010–2012 m. Pradžia turėjo būti 2017 m. Pradėjo ieškoti žmogaus, kuris galėtų viską surašyti ir sudėti į vieną pasiūlymą (duomenys neskelbtini). Nusprendė kreiptis į S. A.. Neinformavo Z. K., kad surado kitą asmenį. Z. K. jai gal 2009 m. buvo davusi įgaliojimą atstovauti fondą, todėl S. A. darbo sutartį 2015 m. pasirašė ji. Surašė krūvą dokumentų, tuo pačiu ir biudžetą. Visą laiką ir su S. A., ir su valdyba buvo kalbama, kaip jai (kaltinamajai) bus apmokama už šį darbą. Visi sutarė, kad reikia apmokėti. Kalbėjo dėl darbo užmokesčio padidinimo. Paskaičiavus, kad tai bus papildomi 15 000 Eur, buvo pasakyta – ne, S. A. nurodė, kad „su daug kuo yra sudaromos paslaugų sutartys, darome paslaugų sutartį ir su tavimi“. Yra 2017 m. S. A. rašytas el. laiškas, kur ji (kaltinamoji) sudėjo visas fondo išlaidas pagal (duomenys neskelbtini) biudžetą, kuriame yra numatyti išmokėjimai ir jai kaip finansų direktorei – dvi biudžeto eilutės – 1 500 Eur iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir 1 500 Eur iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį su mokesčiais, pastabose buvo parašyta, kad bus sudaroma paslaugų sutartis. S. A. tai matė. Galiausiai, pateikė pasiūlymą (duomenys neskelbtini), jį pasirašė valdyba, Z. K. apie tai nieko nežinojo. Gavo pinigus, buvo didžiulis 2 mln. siekiantis finansavimas, kurį reikėjo apskaityti, paruošti ketvirčio, pusmečio, metines ataskaitas. Tuo metu sužinojo apie Norvegijos vyriausybės kvietimą ieškoti Lietuvoje operatoriaus, kuris naują periodą vėl administruotų paramą nevyriausybinėms organizacijoms. Prieš tai ji buvo šioje programoje, turėjo visą bazę, davė daug medžiagos, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalyvautų ir laimėtų šį konkursą. Tai buvo nuolatinis, imlus laikui darbas ir šį darbą ji dirbo ne kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, o kaip fondo finansų direktorė. Atlygis už šį darbą jai įskaičiuotas pagal paslaugų sutartį. Ji pagal projektus skaičiuodavo žmonėms darbo užmokesčius, teikdavo ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), rengė projekto „(duomenys neskelbtini)“ finansinę dalį, dalyvavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kūrime. Š. L. ir V. B. patvirtino, kad ji dirbo daug. Jeigu rištis prie paslaugų sutarties dalyko, kad joje numatyta, kad ji pateiks informaciją apie nevyriausybinių organizacijų finansavimo galimybes, patį finansavimą, modelį, tai ji turėjo daug tos informacijos, ją sistemindavo ir duodavo, fondas ta informacija naudodavosi. 2019 m. tą informaciją yra davusi studijai, ji yra išleista ir ji yra įrašyta kaip viena iš autorių. M. G. išsiuntė labai daug duomenų, kuriuos ji paskui sistemindavo, grįždavo su klausimais, prisidėjo prie M. G. studijos rengimo, bet paties teksto nerengė, kartu dalyvavo darbo grupėse, susitikimuose. Būdavo intensyvus kasdienis darbas. Taip pat prenumeruodavo tarptautinę organizaciją, kuri iš viso pasaulio surenka įvairius kvietimus, kad nevyriausybinės organizacijos galėtų teikti paraiškas gauti finansavimą. Ši prenumerata yra mokama. Ji turėjo tą prenumeratą, pasidalino su S. A. prisijungimo duomenimis ir pastaroji nemokamai naudojosi ta duomenų baze. Nebuvo taip, kad ji ateidavo į darbą kartą per savaitę vienai valandai. Didžiulę laiko dalį dirbo kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktorė, kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė fondo veikloje nedalyvavo. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra tik techninė organizacija, jie tik tvarko kitų įmonių apskaitą. Jos darbuotojai sakydavo, kad „tu mums reikalinga kaip mūsų direktorė, kad su tavimi pasitarti, ką daryti su klientais“, „tu visą laiką fonde“. Kiekvieną dieną buvo fondo susitikimai, ji ten dalyvaudavo, fondo darbuotojai klausė jos įvairių klausimų apie fondą. Pati jautė, kad skriaudžia VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo dėmesiu, nes praktiškai visą laiką dirbdavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Viso šio darbo nei vienas sveikas žmogus nebūtų dirbęs už 22 Eur per mėnesį. Pasibaigė 2017 m. ir ji pati pasakė, kad fondui yra naudinga sutaupyti 15 000 Eur per metus, bet jai kaip žmogui būtų rizikinga vėl pasirašyti paslaugų sutartį. Tada 2018–2019 m. jai už tą patį darbą buvo mokama pagal individualią veiklą, darbo užmokesčio dydis nesikeitė, tik pati mokėjo mokesčius. Sudarant paslaugų sutartį, ji negalėjo įrašyti, kad jai bus apmokama už apskaitos tvarkymą, biudžetų sudarymą, deklaracijų teikimą, nes tai rodytų, kad tai yra darbo santykiai. Tai buvo įprasta praktika fonde ir visose nevyriausybinėse organizacijose – jeigu gali sudaryti paslaugų sutartį, sudaryk, nes taip susitaupo didžiulė mokesčių dalis. Dėl to ji buvo sudaryta ir su ja, ir su Š. L., ir su kitais. Kadangi fondas rinko medžiagą, S. A. pasiūlė įrašyti objektą, susijusį su nevyriausybinėmis organizacijomis. Ji (kaltinamoji) suprato sutarties realią reikšmę ir atsakomybę, bet neturėjo išeities, jai nebūtų mokėję pinigų, todėl sutiko pasirašyti, tai buvo 2017 m. kovo mėn. Nežino, kas pasirašė ties Z. K. vardu, ji nepasirašė. Antspaudo ant sutarties nedėjo, kas ji uždėjo – nežino. Mano, kad fondo antspaudas buvo pas vadovę. Ši sutartis yra deklaruota, už ją sumokėti mokesčiai. Į finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 m. buvo įtrauktos sąnaudos ir deklaruotos šios sumos – 25 100 Eur. Paslaugų sutartis buvo sudaryta jos kompiuteriu, mano, kad tai buvo 2017 m. pradžioje, jos tektą, greičiausiai, rengė ji, bet jį derino su S. A., su Z. K. apie sutartį nekalbėjo. Su Z. K. įprastai bendraudavo el. paštu ir telefonu anglų kalba. Lietuviškai Z. K. nekalba. Mano, kad intelektinių paslaugų teikimo sutarties sumą nusprendė valdyba, dėl kokios sumos susitarė – neprisimena, kas sutartyje taisė šią sumą – nežino. Valdyba žinojo, kad su ja bus sudaryta tokia sutartis, skaitė biudžetą, bet valdyba nesvarstydavo kiekvienos intelektinių paslaugų teikimo sutarties turinio, kiekvieno žmogaus darbo užmokesčio. Formaliai valdyba nebuvo teisėta. Tai buvo iniciatyvinė žmonių grupė. Sutarties suma iš tiesų dengė jos darbo funkcijas, ji nesiorientavo į perduotos informacijos, susijusios su nevyriausybinėmis organizacijomis, vertę. Negali pasakyti, ar jos kompiuteris „IntelCore“ su užklijuotu lapeliu „(duomenys neskelbtini)“, bet tai yra jos slaptažodis. Jos kompiuteryje buvo ne viena paslaugų sutartis, jos yra identiškos, su „pritemptais“, fiktyviai sugalvotais objektais, kad neprikibtų „mokesčiai“. Ji jas sudarydavo, atspausdindavo ir nunešdavo S. A. Toliau jau buvo S. A. reikalas. Lygiai tas pats buvo su aktais. Aktai buvo sudaryti ne kas mėnesį, nors jeigu tai yra darbo užmokestis, teoriškai turėtų būti sudaromi kas mėnesį, bet iš karto atsiranda rizika VMI duoti į rankas „kozerį“, kad kas mėnesį mokama vienoda suma – automatiškai tai yra darbo santykiai, todėl buvo sugalvota, kad moka ne kas mėnesį, o tarpais, kad nekiltų įtarimų. Tiesiog ateidavo kažkoks laikas, jai pritrūkdavo pinigų išgyventi ir ji S. A. klausdavo, ar jau gali išmokėti, tada buvo paruošti tie aktai ir buvo išmokėta. Ji kompiuteriu įrašydavo į aktus sumą – suskaičiuodavo, kiek turėjo būti išmokėta už tuos mėnesius pagal biudžetą ir atimdavo savo darbo užmokestį su mokesčiais. Su priėmimo-perdavimo aktu nebuvo fiksuojamas joks konkretus rezultatas. Jie buvo sudaromi tik formaliai. Nežino, kas taisė sumą 2017 m. birželio mėn. priėmimo-perdavimo akte, ji netaisė. Dėl 2017 m. gruodžio 8 d. akto – tuo metu vadovo pareigas ėjo S. A.. Nežino, kodėl jis nėra S. A. pasirašytas. S. A. priimdavo sprendimus kaip vadovė beveik iš karto, kai ją priėmė į darbą, teikė nurodymus, liepdavo kažką padaryti. 2017 m. sausio 3 d., dar nebūdama formali direktorė, neturėdama jokio įgaliojimo, pasirašė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Kadangi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigtas labai seniai, jo įstatai buvo 1996–1998 m. Ji inicijavo jų atnaujinimą, įdėjo daug darbo į tai. Kol atnaujinti įstatai nebuvo patvirtinti, negalėjo S. A. paskirti vadove. Kai 2017 m. pabaigoje buvo priimti nauji įstatai, iš karto S. A. buvo oficialiai paskirta vadove. Pavedimų ji (kaltinamoji) tikrai nedarė, su S. A. buvo banke, jai (kaltinamajai) išdavė slaptažodžių generatorių, tačiau jį iš karto atidavė S. A., jis visą laiką buvo pas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją I. S. seife, pavedimus darė I. S. ir S. A., I. S. jai (kaltinamajai) pervesdavo darbo užmokestį, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu teikdavo ataskaitas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir Sodra). Jos kaip finansų direktorės klausdavo, ar gali padaryti vieną ar kitą pavedimą, ji duodavo leidimą apmokėti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Ji matydavo banko išrašą ir pagal jį tvarkydavo duomenis, pati prie fondo banko sąskaitos nesijungdavo. Ji pati iš sistemos „Rivilė“ negalėjo ištraukti suformuoto pavedimo failo. Jis atsisiunčia į tą kompiuterį, kuriuo buvo suformuotas, ir tada jį galima kelti į banką. I. S. buvo mokamas 1 000 Eur darbo užmokestis, nes ji buhalterinių paslaugų sutartyje buvo nurodyta kaip asmuo, dirbantis su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad I. S. padarė ir kaltinime nurodytus keturis pavedimus, I. S. žinojo apie priėmimo-perdavimo aktus, žinojo, kad paslaugų sutartis yra netikra. Ji (kaltinamoji) tuos pavedimus gavo, kaltinime nurodyta banko sąskaita yra jos. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsitraukimo į fondo veiklą reikėjo, nes ji būtų fiziškai nespėjusi greitai padaryti pavedimų, kadangi dažniausiai būdavo posėdžiuose, susitikimuose, darbo grupėse. Už tuos pinigus, kuriuos ji gavo pagal paslaugų sutartį, fondas gavo realią naudą. Faktiškai darbai yra priimti, rezultatas yra, norvegų parama yra, fondas ja naudojasi. 2017–2019 m. iš fondo vadovės ir valdybos nebuvo jokių pretenzijų, kad ji kažko nepadarė ar padarė netinkamai. Vienu metu susirgo jos vaikas, S. A. pasinaudojo ta situacija ir nusprendė pašalinti ją iš savo gyvenimo. S. A. visada jai pavydėdavo. Tuomet prasidėjo terorizavimai pasirašyti vekselius, nesąmonės su 300 000 Eur, persekiojimai. Iš jos atėmė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir dabar bando susidoroti, keršija, nes ji nesutiko su jų kaltinimu dėl 300 000 Eur, kėlė bylą prieš juos.

3. Liudytoja S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. M. labai seniai dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Buvo įdarbinta pagal darbo sutartį, o nuo 2018 m. už tam tikrus darbus jai mokėjo pagal individualią veiklą. Ji pati į fondą atėjo 2015 m., nuo tada ir bendravo su J. M.. Iki 2016 m. rengė strategiją, kaip atgaivinti fondą, nes jo veikla buvo sustabdyta. J. M. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dar iki jo veiklos sustabdymo, 2008 m. jai buvo pavesta uždaryti fondą, bet jis uždarytas nebuvo. Parengė strategiją ir nuo 2017 m. sausio mėn. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo veiklą. Viską darė ne J. M., o I. V., aplink ją sukosi visas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ji subūrė intelektualų-akademikų būrį. Grupė kartais susirinkdavo. Visą strategiją rašė ji (S. A.) su begale žmonių, o paskui neformalioje grupėje aptardavo, taisydavo, siųsdavo pastabas. Šios neformalios valdybos posėdžiuose nebuvo svarstomas klausimas dėl J. M. darbo apmokėjimo formos. Tai per smulkūs dalykai, svarstė strateginius dalykus. Ji iš pradžių buvo programų (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. – šios įstaigos (duomenys neskelbtini). Iki tol vadovė buvo Z. K., kuri yra fondo pagrindinių „donorų“ (duomenys neskelbtini) departamento prezidentė. Paskutinė Z. K. darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kažkuriuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini), kartais atvažiuodavo į Vilnių. Ji buvo reprezentatyvus asmuo, o J. M. buvo paskirta tvarkyti reikalus Lietuvoje. J. M. buvo atskaitinga Z. K.. Ji (S. A.) neturėjo kontakto su Z. K., jos niekada nematė, su ja tiesiogiai bendravo J. M.. Ji pati su Z. K. bendravo tik tada, kai paaiškėjo pinigų pasisavinimas, lietuviškai Z. K. nekalba, bendravo anglų kalba, siuntė sutartis lietuvių kalba, tačiau ji prašė vertimų, todėl siuntė vertimus į anglų kalbą. Jai nėra žinoma, kaip Z. K. pasirašinėjo fondo dokumentus. Nuo 2017 m. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tikslas buvo įkurti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (įsikūrė 2017 m. gegužės mėn.), o misija – gerbti ir ginti žmogaus teises, stiprinti demokratiją, apsaugoti socialiai pažeidžiamas grupes per įvairias programas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ stiprina nevyriausybines organizacijas, skirsto finansinę paramą toms organizacijoms, kurios dirba toje pačioje srityje. J. M. taip pat buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė dalininkė ir vadovė. Ji pati buvo įsteigusi šią organizaciją ir jai vadovavo. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo tose pačiose patalpose kaip ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, draugavo ir dirbo kartu. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterines paslaugas. Sunku atskirti J. M. kaip fondo darbuotojos ir kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovės funkcijas. Ji sėdėdavo posėdžiuose, padirbinėjo sutartis ir ataskaitas, nėra nei vienos ataskaitos, kuri būtų teisinga. Jos funkcijos turėjo būti teikti ataskaitas, bet ji neatliko savo pareigų taip, kaip turėjo atlikti sąžiningas finansų vadovas. Buvo labai didelis visų darbuotojų pasitikėjimas J. M., nes šioje organizacijoje ji dirbo ilgus metus. Ji buvo sukūrusi aplink save didžiulę aurą, buvo maloni, su ja visi eidavo pasikalbėti. Ją su J. M. taip pat siejo šilti ir draugiški santykiai, tarpusavio konfliktų neprisimena. Nieko apie J. M. finansinę situaciją nežinojo, žinojo tik tai, kad paskutiniu metu susirgo jos vaikas. Kai ji pasakė, kad J. M. pasisavino lėšas, iš pradžių niekas nepatikėjo. J. M. mokėjo manipuliuoti žmonėmis ir informacija. Ji (S. A.) net neėmė prieigos prie banko, tik 2019 m. išsiėmė, nes buvo toks pasitikėjimas J. M. kaip darbuotoja, jokių abejonių jos darbu nebuvo. Iki 2019 m. visus prisijungimus prie banko turėjo tik J. M., niekas kitas neturėjo, jai buvo išduotas slaptažodžių generatorius. Bankas išduoda generatorių asmeniui, o ne organizacijai. 2017 m. ji su J. M. negalėjo būti banke, nes nebuvo vadovė. Visos fondo finansinės operacijos eidavo per J. M. rankas, nes ji nenorėjo, kad jie tiesiogiai bendrautų su jos buhalteriais, ji buvo atsakinga ir už bendravimą su Sodra, VMI. Darbo užmokesčius visiems išmokėdavo buhalterinė įmonė, viskas vyko per J. M.. J. M. deleguodavo funkcijas savo darbuotojams – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriams, ji (S. A.) jiems nurodymų neduodavo. Buhalterija tvarko daug sąskaitų, mokėjimų, vienas žmogus to negali padaryti. Būtent dėl žmogiškųjų išteklių sudarė buhalterinių paslaugų sutartį, tai pasiūlė pati J. M., o, kaip jau minėjo, ja pasitikėjo, todėl sutiko ją sudaryti. Ji pasirašė 2017 m. sausio 3 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį kaip vadovė rugsėjo ar spalio mėn., datos nesužiūrėjo, ją parengė J. M.. Kai faktiškai pasirašinėjo, jau buvo vadovė. 2017 m. sausio 3 d. negalėjo pasirašyti kaip direktorė, jeigu nebuvo direktorė. Fondas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo daugiau nei 1 000 Eur, tokių pinigų niekas nemokėdavo buhalterinėms įmonėms, o kaip J. M. skirstė darbus ir tuos pinigus, buvo ne jos reikalas. J. M. teikdavo padirbtas ataskaitas, visi skaičiai atrodė gerai, buvo nuostabūs rodikliai, pinigai plaukė, veiklos buvo vykdomos, o kad ji pasisavino dalį pinigų per savo įmonę ir dalį asmeniškai sau, jie nematė. Prašydavo J. M. „Excel“ lentelių, bet jų su sąskaitomis nesutikrindavo, tai buvo J. M. darbas. Po to J. M. pagal tas lenteles paruošdavo ataskaitas ir viskas atrodė gerai. J. M. darbo laikas buvo 4 valandos, nebuvo nustatytas konkrečiu metu, jai atrodė normalu J. M. mokėti 22 Eur, nes taip pat mokėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nors sutartis buvo pasirašyta vėliau, bet VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo nuo 2017 m. sausio mėn. Negali pasakyti, koks buvo realus J. M. darbo krūvis, nes viskas, ką ji darė, buvo netikra. J. M. darbo vieta buvo tame pačiame pastate, kuriame įsikūręs ir fondas, trečiame aukšte. Su J. M. kabinete daugiau niekas nedirbo. Be J. M. žinios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nėjo į jos kabinetą. Ji kabinetą užrakindavo. Visi antspaudai buvo pas J. M. kabinete, stalčiuje. Jai atrodo, kad J. M. naudodavosi stacionariu kompiuteriu, kiti darbuotojai juo nesinaudojo, ji nežinojo prisijungimo prie šio kompiuterio duomenų, į J. M. kabinetą neidavo. Apie 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartį sužinojo 2020 m. kovo mėn. Nuėjo paieškoti dokumentų, nes pradėjo lįsti įvairūs „galai“. Rado daug padirbtų dokumentų, tarp jų buvo ir ta sutartis, ją rado atspausdintą J. M. kabinete. Jai nežinomos tos sutarties rengimo, sudarymo ir pasirašymo aplinkybės. Nežino, kieno iniciatyva buvo parengta ši sutartis ir kokiu tikslu. Nežino, su kuo buvo derinamas sutarties turinys. Netiesa, kad jos iniciatyva į sutartį buvo įrašytas toks objektas. Ji nesiūlė tam, kad sumažinti mokestinę naštą, darbuotojus darbinti ne pagal darbo sutartis, o pagal intelektinių paslaugų teikimo sutartis. Su ja nebuvo pokalbio, kad J. M. 2017 m. atlyginimas turi būti mokamas pagal paslaugų sutartį. Matė, kad (duomenys neskelbtini) sutartyje su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ J. M. buvo numatytas biudžetas kaip finansų direktorei, kurį sudarė dvi eilutės – 1 500 Eur iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir 1 500 Eur iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ per mėnesį. Biudžetas yra didesnis nei gavo grantą. Ta informacija buvo pirminė, o ne galutinė. Įrašas komentaruose „sudaroma paslaugų sutartis“ reiškia, kad ji tikėjosi, kad sudarys paslaugų sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kadangi visas paslaugas gaudavo iš ten. 2017 m. J. M. su ja nekalbėjo, kad 22 Eur darbo užmokestis yra per mažas ir jį reikia didinti. Sutarties 2 punkte nurodytą užduotį atlikti per nurodytą terminą yra neįmanoma. Nėra konkretaus nevyriausybinių organizacijų skaičiaus, jų skaičius svyruoja nuo 5 000 iki 30 000. Tai nepadaromas dalykas, o ypač vienam žmogui. Jie ir dabar turi poreikį surinkti tokią medžiagą, bet tai yra neįgyvendinama. 1 punkte nurodyta užduotis taip pat nebuvo padaryta. Tikriausiai, J. M. nusikopijavo šią užduotį nuo jų, nes jie buvo pradėję rengti nevyriausybinių organizacijų galimybių studiją. Ta studija realiai buvo parengta 2018 m. Ant sutarties antspaudo ji uždėti negalėjo, nes ilgą laiką, net kai tapo direktore, antspaudas buvo pas J. M.. Kitų intelektinių paslaugų teikimo sutarčių, išskyrus sutartį su S., turinys su ja buvo derinamas, jai žinomas šių sutarčių objektas ir dalykas. Ji nepasirašinėjo intelektinių paslaugų teikimo sutarčių iki 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Visas sutartis pasirašinėjo J. M. pagal įgaliojimą, kurio neturėjo. 2017 m. priėmimo-perdavimo aktai buvo prisegti prie tos pačios sutarties, kai ją rado kabinete. Nieko apie juos nežino, kaip vadovė nieko nežinojo apie jų pasirašymą. Prie priėmimo-perdavimo akto turi būti priedas. Pagal šią sutartį ir priėmimo-perdavimo aktus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo suteiktos jokios paslaugos, nebuvo jokių darbų. Apie mokėjimus iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į J. M. sąskaitą sužinojo, kai pradėjo žiūrėti dokumentus, pamatė iš banko sąskaitų išrašų. Nežino, kas ir kokiu pagrindu atliko tuos mokėjimus, tik turi įtarimą, kad tai darė pati J. M., nes ji darydavo pavedimus. Ji (S. A.) šių pavedimų neatliko, 2017 m. nedarė jokių pavedimų fondo vardu, neturėjo prieigos prie banko. Su I. S. nebendravo apie mokėjimų atlikimą iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Kai viskas išaiškėjo, nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. buvo pasisavinta 350 000 Eur. Dėl visos sumos, įskaitant šią paslaugų sutartį, iš karto 2020 m. parašė pareiškimą. Apie tai kelis kartus kalbėjo su J. M.. Konkrečiai apie intelektinių paslaugų teikimo sutartį nekalbėjo, kalbėjo bendrai apie visą situaciją. Pirmą kartą su J. M. kalbėjosi ji viena. J. M. prisipažino, kad padarė klaidą, ruošėsi grąžinti pinigus, bet paskui persigalvojo ir pradėjo juos pulti, padavė į teismą. Pasitarė su teisininkais, jie sakė įrašyti pokalbį ir vestis liudininkus. Vieną pokalbį yra įrašiusi, jo metu J. M. papasakojo visą savo kelionę dirbant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o antrą kartą susitikime dalyvavo Š. L.. Dėl šios situacijos kalbėjo su Z. K.. Programos „(duomenys neskelbtini)“ paraiškos rengime dalyvavo ji ir jos komanda, paprašė J. M., kad paskaičiuotų biudžetą. Šios paraiškos rengime J. M. dalyvavo kaip jų darbuotoja – finansų vadovė. 2017 m. fondas vykdė 2 projektus – vienas didžiulis projektas, 2 mln. dolerių finansavimas, kurio du trečdaliai turėjo plaukti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, o vienas trečdalis – fondo veikloms, 2017 m. jokio norvegų finansavimo nebuvo. J. M. turėjo padėti sudaryti biudžetą pagal šių projektų veiklas, o vėliau kaip direktorė deleguoti savo buhalterinės įmonės darbuotojams sutvarkyti finansus. Parengti biudžetą pagal tokius projektus, jeigu turi visą informaciją, galima per valandą. Ataskaitos apimtis buvo vienas arba du lapai. Ji pradėjo pasirašinėti ataskaitas nuo 2017 m. pabaigos. J. M. jas rengdavo, ji ja pasitikėjo ir pasirašinėdavo. J. M. dalyvavo fondo vardu darbo grupėse, susitikimuose. Į Nevyriausybinių organizacijų tarybos posėdžius J. M. vyko tiesiog pasiklausyti, konkrečių užduočių jai nebuvo. 2018 m. buvo didesnis krūvis, prasidėjo daugiau projektų, atsirado VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikla, todėl buvo susitarimas, kad sumažina buhalterinių paslaugų teikimo sutarties sumą ir tada pradėjo J. M. mokėti pagal individualią veiklą, J. M. pati tai pasiūlė, išsiderėjo gal 1 000 Eur. Darbo funkcijos, kurias J. M. vykdė per individualios veiklos formą, 2017 m. nebuvo vykdomos. Ji nebuvo įgaliojusi J. M. atlikti vadovo funkcijas, rado kelis Z. K. įgaliojimus sutvarkyti smulkius dalykus, bet ne pasirašinėti sutartis. Savo kabinete turėjo rakinamus stalčius, tačiau juose nelaikė antspaudo ir slaptažodžių generatoriaus, viskas buvo pas J. M.. Oficialiai nedavė jai įgaliojimo valdyti šias priemones, bet žodžiu – taip. Ši praktika buvo susiklosčiusi iki jos.

4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. A. parodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. ji eina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas. Nuo 2008 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. vadovė buvo Z. K., kuri šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Lietuvoje ji niekada negyveno, atvažiuodavo labai retai ir tik prireikus. Fondo ūkinę-finansinę veiklą Lietuvoje organizavo, vykdė ir tvarkė buhalterė J. M., dirbusi šioje įstaigoje nuo 1998 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. kovo 13 d. vyriausiosios finansininkės pareigose. J. M. taip pat iki 2020 m. kovo mėn. vidurio buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Pagal 2017 m. sausio 3 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017-01 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, t. y. J. M. tuo pačiu metu buvo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininkė bei direktorė, ir teikė fondui buhalterines paslaugas per VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ši buhalterinių paslaugų teikimo sutartis sudaryta J. M. prašymu, kurį ji motyvavo tuo, kad jai reikalinga pagalba fondo ūkinės-finansinės veiklos apskaitos vedime. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, jos žiniomis, vykdė J. M. skirtas techninio pobūdžio užduotis, finansinių operacijų neinicijavo ir neatlikinėjo. J. M. jos pareigų vykdymui buvo suteikta pilna prieiga ir visi prisijungimo duomenys prie visų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, visų banko sąskaitų generatorius, kuriuo bankas identifikuodavo jos tapatybę jai vykdant finansines operacijas fondo vardu, ji vienintelė iki 2019 m. liepos mėn. galėjo inicijuoti ir atlikti absoliučiai visas finansines operacijas, kurios buvo numatytos teisės aktuose įmonės veiklos vykdymui. Pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ elektroninių paslaugų sutartį 2017–2019 m. J. M. buvo išduota atpažinimo priemonė – slaptažodžių generatorius (naudotojo ID Nr. (duomenys neskelbtini)). AB SEB bankas patvirtina, kad visi nurodyti mokėjimai buvo atlikti naudojant generatorių ID Nr. (duomenys neskelbtini). Su J. M. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 72-98. Ši sutartis buvo 12 kartų keista, tačiau visi pakeitimai (išskyrus Priedą Nr. 2) buvo susiję tik su jos darbo laiko ir atlyginimo pakeitimais, jos darbo funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė nesikeitė. Kitoks dokumentas, reglamentuojantis, detalizuojantis, tikslinantis jos darbo funkcijas priimtas nebuvo. Pagal šią darbo sutartį J. M. pareigybė buvo buhalterė. 1999 m. liepos 1 d. pakeitimu – Priedu Nr. 2 – jos pareigos tapo finansų direktorė, buvo nurodytos ir funkcijos. Taigi, ji vykdė ne tipinės buhalterės pareigas, jos pareigos buvo daug platesnės, apimančios visą įmonės finansų srities organizavimą, vykdymą, stebėjimą, be to, ir įmonės administracijos įvairiapusės kontrolės reikalus. Ji vykdė absoliučiai visus finansinius, buhalterinius bei ūkinius reikalus, o vadovams atsiskaitinėjo už savo veiklą. Dėl atskaitomybės buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad J. M. teikė rašytines ataskaitas tik pareikalavus, t. y. 1–3 kartus per metus, tačiau kas mėnesį atsiskaitinėjo už įmonės finansinius reikalus ir būklę žodžiu ir paprašius raštu. Kadangi J. M. dirbo daug metų, ja visiškai pasitikėjo ir ji, ir Z. K.. J. M. turėjo visus reikiamus įgaliojimus atstovauti įstaigą valstybėse institucijose, su ja ir jai dalyvaujant buvo derinami, apmąstomi, sprendžiami visi įstaigos reikalai, planai. Fondo antspaudas yra vienas, jis visada buvo tik pas J. M., nes jai jo reikėjo daug dažniau nei vadovui. Jos žiniomis, anspaudą laikė savo kabinete, stalčiuje. Fondas yra adresu (duomenys neskelbtini), tame pačiame pastate buvo ir J. M. vadovaujamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ biuras. J. M. turėjo vieną kabinetą. Į jį nebuvo nei galimybės, nei praktikos patekti be J. M. leidimo ir žinios. Jos kabinete buvo stacionarus kompiuteris, J. M. naudojosi ir nešiojamuoju kompiuteriu, abu kompiuteriai priklausė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Banko sąskaitų ji netikrino iki 2020 m., tam buvo paskirta J. M., prieiga prie banko jai buvo suteikta tik 2019 m. viduryje. Ji, buvusi vadovė ir darbuotojai visiškai pasitikėjo J. M. ir kaip žmogumi, ir kaip specialiste, ji turėjo autoritetą personale. 2020 m. vasario mėn. J. M. buvo vaiko slaugos/priežiūros atostogose, kai atėjo atlyginimų išmokėjimo metas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja I. S., pavaduojanti J. M., pranešė, kad fondas yra skolingas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurio finansų vadovė taip pat buvo J. M.. To negalėjo būti, nes pagal J. M. pateikiamas ataskaitas fondo biudžete turėjo būti pakankamai piniginių lėšų. Tada ji patikrino VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas, buhalterinius dokumentus ir aptikusi sutartis, kurių fondas tikrai nesudarinėjo, įėjo į J. M. kabinetą, patikrino jos stacionarų kompiuterį, kuriame ir aptiko suklastotus dokumentus. Per šiuos patikrinimus paaiškėjo, kad J. M. be fondo tuometinės direktorės Z. K. žinios ir sutikimo, padirbus šios parašą ir be teisėto pagrindo panaudodama fondo antspaudą, sukūrė netikrą dokumentą, t. y. 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/23 ir jos priedą „Priėmimo-perdavimo aktas“. Šia sutartimi fondas įsipareigojo apmokėti J. M. už sutartyje numatytas paslaugas, kurios nebuvo teikiamos. Šios sutarties pagrindu iš fondo banko sąskaitos į J. M. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 2017 m. pervesta 25 100,09 Eur, t. y. 1) 2017 m. birželio 28 d. „pervedimas pagal paslaugų sutartį“ – 7 454,50 Eur; 2) 2017 m. rugpjūčio 31 d. „pervedimas pagal paslaugų sutartį“ – 2 487,10 Eur; 3) 2017 m. lapkričio 10 d. „pervedimas pagal paslaugų sutartį“ – 5 100 Eur; 4) 2017 m. gruodžio 8 d. „pervedimas pagal paslaugų sutartį“ – 10 058,49 Eur. Padirbti dokumentai buvo nuskenuoti ir nusiųsti buvusiai vadovei Z. K., ji pranešė, kad šių dokumentų tikrai nepasirašė, jos parašai yra suklastoti, apie tai ji nieko nežino, sutarties dalykui ir objektui sutikimo ir leidimo niekada nebuvo davusi. Z. K. niekada nepasirašinėjo dokumentų, sudarytų vien lietuvių kalba, nes jos nemokėjo, o tik tokius dokumentus, kurie buvo sudaryti ir anglų kalba. Ji su fondo darbuotojais išsamiau patikrino visą buhalterinę, ūkinę, finansinę veiklą ir atrado daugiau nesutapimų, veiksmų, kurie buvo nederinti su vadovybe, neįvykdytų privalomų mokėjimų, įvairių dokumentų, patvirtinančių ar paaiškinančių niekam neaiškius sutartinius santykius, tapo aišku, kad jais J. M. bando dengti savo pinigų pervedimus iš fondo banko sąskaitos. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, apie tai buvo informuota ir J. M.. Tuo pat metu su ja vyko taikos sutarties dėl žalos atlyginimo sudarymo derybos, kurių metu ji pradėjo vengti pokalbių, susitikimų, derybų, prisidengdama savo sūnaus liga. Fondo teisininkas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ ir pamatė, kad J. M. turtas pardavinėjamas. J. M. su savo sutuoktiniu sudarė 2020 m. balandžio 16 d. santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį, kurios pagrindu perleido savo sutuoktiniui savo turto dalį, taip pat kitokias sutartis, kuriomis perleido savo sutuoktinio tėvui J. M. ir savo sūnaus merginai R. V. žemės sklypą už mažesnę nei rinko kainą, tokiu būdu neteko viso savo turto. Dėl J. M. kaip atsakingo asmens finansinių veiksmų fondas patyrė 354 265 Eur turtinę žalą, dėl jos dalies buvo priimti sprendimai civilinio proceso tvarka, dalį J. M. grąžino pati (t. 2, b. l. 46–53, 56–67).

5. Liudytoja I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atėjo dirbti 1998 m. gruodžio mėn., nuo tada dirbo kartu su J. M.. 2009 m. buvo įkurta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nuo tada dirbo ten. J. M. tapo šios organizacijos vadove. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ senais laikais turėjo daug projektų, vėliau veikla buvo šiek tiek sustabdyta ir ji, Laimutė bei J. M. liko kaip finansinę apskaitą tvarkančios, pradėjo nevyriausybinėms organizacijoms teikti finansinės apskaitos paslaugas. 2017 m. fondas pradėjo atkūrinėti savo veiklą, tačiau ji buvo mažai susijusi su fondu, atlikdavo nebent pavienes užduotis, nes buvo atsakinga už kitų organizacijų veiklą, tvarkė 20 įmonių apskaitą, teikė ataskaitas. Dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktore, o J. M. buvo direktorė, todėl ką ji nurodydavo, tą darydavo. 2017 m. su S. A. nebendravo darbo reikalais, nebendravo ir pavedimų darymo klausimais. Neprisimena tokių el. laiškų 2017 m., kuriuose būtų nurodžiusi, kad S. A. kreipėsi į ją, kad apmokėtų sąskaitas. Ką reikia padaryti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pasakydavo J. M., tai galėjo padaryti žodžiu, galėjo el. laišku. Dabar smulkiai neprisimena, ką J. M. deleguodavo atlikti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, bet tikrai kiekvieną mėnesį teikė visų įmonių, taip pat ir fondo, pranešimus Sodrai. Teikti dokumentus Sodrai yra oficialus įgaliojimas, yra išduodamas prisijungimo generatorius, parašas. El. parašą taip pat turėjo J. M.. Nežino, kas teikdavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus VMI, ji neturėjo prisijungimų. Nežino, kas fondo vardu teikė dokumentus Lietuvos kultūros tarybai. Tik J. M. vardu buvo išduoti slaptažodžių generatoriai, J. M. jais naudojosi. Ji pas save seife nelaikė nei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nei jokių kitų įmonių vadovų vardu išduotų generatorių. Prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų asmeniškai nesijungė, pavedimų fondo vardu nedarydavo, neprisimena, kas atlikdavo darbo užmokesčio mokėjimus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017–2018 m., ji jų neatlikdavo, J. M. darbo užmokesčio nepervesdavo. Pavedimus formuodavo buhalterine programa „Rivilė“ – formuodavosi failas, kuris iš sistemos buvo įkeliamas į banką. Kad būtų vykdomas pavedimas, suformuotas programa „Rivilė“, patvirtinimui banke buvo reikalingas slaptažodžių generatorius. Vien tik suformuojant pavedimą, negalima jo atlikti. Pavedimo failą į banką įkeldavo tas, kas jį tvirtindavo, jai nėra žinoma, kas įkeldavo failą į banką VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ji to nedarydavo. Pagrindinis sistemos „Rivilė“ serveris buvo J. M. kompiuteryje, kas reiškia, kad ten ir atsirasdavo suformuotas failas. J. M. galėjo per sistemą „Rivilė“ jos (liudytojos) suformuotą failą įkelti į banko sistemą. Negali pasakyti, kaip buvo naudojamasi fondo antspaudu, ji juo nesinaudojo. Tikėtina, kad antspaudas galėjo gulėti pas J. M. kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), kur ji sėdėjo viena. Į jos kabinetą galėjo patekti kiti asmenys, ji irgi yra ten buvusi, bet be J. M. žinios ten neidavo. J. M. kompiuteryje buvo programa „Rivilė“, todėl turėjo turėti galimybę perkrauti šį kompiuterį, nes jis buvo kaip serveris, daugiau jame nieko nedarydavo, tik perkraudavo. Prisijungimo prie savo kompiuterio duomenis J. M. pasakydavo, kai reikėdavo prisijungti. Tais kompiuteriais, kuriuos pateikė ikiteisminio tyrimo metu, naudojosi J. M.. Vienas iš ikiteisminiam tyrimui pateiktų kompiuterių yra tas, prie kurio jungdavosi. Naujesnis kompiuteris buvo įgytas 2017–2018 m. Ši įranga priklausė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ja J. M. naudojosi ir dirbant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbus. Nežino, koks buvo J. M. darbo laikas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Įprastai J. M. būdavo darbe, tačiau ne kiekvieną dieną. Nežino, kaip su J. M. buvo atsiskaitoma už darbus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. J. M. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 8 val. per dieną ir gaudavo pilną daugiau nei 2 000 Eur darbo užmokestį. Su J. M. bendravo kolegiškai. Apie 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartį sužinojo tada, kai prasidėjo teismo procesai, kokiomis aplinkybėmis – neprisimena. Nežino šios sutarties sudarymo aplinkybių, jos turinio, vykdymo, pati prie jo niekaip neprisidėjo. Nieko nežinojo apie priėmimo-perdavimo aktus prie šios sutarties. Neatlikinėjo mokėjimų iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į J. M. sąskaitą pagal tuos priėmimo-perdavimo aktus ir intelektinių paslaugų teikimo sutartį. Dokumentų už kitus asmenis nepasirašinėdavo, Z. K. parašo nepadirbinėjo.

6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. S. parodė, kad nuo 1998 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. sausio mėn. pabaigos dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. Laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. vadovė buvo Z. K., kuri nuolat gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau fondo vadove buvo skirta S. A.. Lietuvoje ji niekada negyveno, atvažiuodavo labai retai ir tik prireikus, ji ją matė tik vieną kartą ir labai trumpai, jos nebendravo. Kartu su ja fondo ūkinę-finansinę veiklą Lietuvoje organizavo, vykdė ir tvarkė buhalterė J. M., dirbusi šioje įstaigoje nuo 1998 m. balandžio mėn. iki 2020 m. pradžios vyriausiosios finansininkės pareigose. Vienu metu fondas nustojo vykdyti aktyvią veiklą, tačiau turėjo įvairius veikiančius projektus, kurių buhalterinę apskaitą tvarkė toliau. Kilo poreikis atskiros įmonės, savarankiškai teikiančios buhalterines paslaugas, steigimui, ją 2009 m. sausio mėn. įsteigė, J. M. buvo paskirta šios įmonės – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – direktore. 2012 m. atsitiktinai, tikrindama įmonės dokumentaciją, banko sąskaitos išrašuose pastebėjo, kad be priežasties ir neaiškiam tikslui iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos nuimta apie 30 000 Lt, paklausė J. M., kaip suprasti šių sumų išgryninimą, J. M. pripažino, kad šiuos pinigus išgrynino ji, kad juos panaudojo asmeniniams poreikiams, žadėjo artimiausiu metu grąžinti, dėl to ji niekur nesikreipė. J. M. ėjo pareigas iki 2020 m. kovo mėn. pabaigos, t. y. iki tol, kol paaiškėjo visi jos neteisėti veiksmai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jas siejo tik darbo santykiai. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą J. M. organizavo, tvarkė viena, vienintelė turėjo visas prieigas prie banko sąskaitų, VĮ „Registro centras“, VMI. Pagal 2017 m. sausio 3 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017-01 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teikė buhalterinės apskaitos paslaugas fondui, o J. M. tuo pačiu metu buvo ir fondo vyr. finansininkė, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininkė bei direktorė, ir teikė fondui buhalterines paslaugas per VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ši sutartis sudaryta J. M. iniciatyva dėl pagalbos fondo ūkinės-finansinės veiklos apskaitos vedime. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos retkarčiais vykdė J. M. skirtas techninio pobūdžio užduotis, tačiau finansinių operacijų niekada neinicijavo ir neatlikinėjo. Ji niekada neturėjo jokių prieigų ir prisijungimo duomenų prie fondo banko sąskaitų, jokių generatorių, nevykdė jokių finansinių operacijų fondo vardu. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra adresu (duomenys neskelbtini), tame pačiame pastate buvo ir fondo biuras. Kadangi J. M. dirbo abejose įmonėse, esančiose vienu adresu, ji turėjo vieną kabinetą. Į jį nebuvo nei galimybės, nei praktikos patekti be J. M. leidimo ir žinios. Kabinete buvo stacionarus kompiuteris, taip pat J. M. naudojosi ir nešiojamuoju kompiuteriu, abu kompiuteriai priklausė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Stacionariame kompiuteryje yra buhalterinės programos serveris. Kaip supranta, J. M. šiame kompiuteryje esančių duomenų nespėjo ištrinti. 2020 m. pradžioje ji pagal banko išrašus pastebėjo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurio finansų vadovė taip pat buvo J. M., neturi pinigų. J. M. pranešė, kad tokia situacija yra dėl to, kad fondas nepateikė kažkokių ataskaitų, tačiau žadėjo, kad ši situacija artimiausiu metu susitvarkys. 2020 m. vasario mėn., atėjus atlyginimų išmokėjimo laikotarpiui, ji pastebėjo, kad institutas vis dar yra be pinigų, apie tai pranešė S. A., kuri patikrino fondo banko sąskaitas, buhalterinius dokumentus ir aptiko sutartis, kurių, jos teigimu, fondas nesudarinėjo. 2020 m. kovo 6 d. ji su S. A. ir dar keliais asmenimis įėjo į J. M. kabinetą ir rado įvairius dokumentus. Vėliau ji, S. A. ir IT specialistas patikrino J. M. stacionarų kompiuterį, ieškodami jos susirašinėjimo su Z. K. dėl šių dokumentų pasirašinėjimo ir siuntimo, tokio susirašinėjimo nebuvo. Per šiuos patikrinimus paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2019 m. be teisėto pagrindo iš fondo banko sąskaitos J. M. atliko daug mokėjimų. J. M. be tuometinės direktorės Z. K. žinios ir sutikimo, padirbus šios parašą ir be teisėto pagrindo panaudodama fondo antspaudą, sukūrė netikrą dokumentą. t. y. 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/23, sudarytą tarp fondo ir J. M., ir jos priedą „Priėmimo-perdavimo aktas“. Šia sutartimi fondas įsipareigojo apmokėti J. M. už sutartyje numatytas paslaugas, kurios nebuvo teikiamos. Šios sutarties pagrindu iš fondo banko sąskaitos į J. M. AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 2017 m. pervesta 25 100,09 Eur. S. A. jai sakė, kad padirbti dokumentai buvo nuskenuoti ir nusiųsti buvusiai vadovei Z. K., kuri pranešė, kad šių dokumentų tikrai nepasirašė, jos parašai yra suklastoti, apie šias sutartis ji nieko nežino. Paaiškėjus J. M. nusikalstamoms veikoms, tarp jos ir J. M. bendravimas nutrūko, nei konflikto, nei situacijos aiškinimosi nebuvo, ji daugiau nesilankė darbovietėje, jos daugiau gyvai nesimatė (t. 2, b. l. 95–101).

7. Liudytoja M. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, jog buvo neteisėtas pinigų pasisavinimas iš J. M. pusės, bet nežino nei tikslių sumų, nei laikotarpio. Žino, kad tai didelės šešiaženklės sumos. 2017 m. vasario mėn. pagal darbo sutartį pradėjo dirbti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ programų vadove. Fonde tuo metu dirbo 4 asmenys. Ją įdarbino ir jos vadove visą laiką buvo S. A., tačiau jos darbo sutartis buvo pasirašyta su J. M.. Atėjus į darbą buvo pereinamasis laikotarpis ir žino, kad tuo metu buvo kita vadovė, bet jos nematė. Su J. M. susipažino per antrą darbo pokalbį, ji buvo pristatyta kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansininkė. Kai pradėjo dirbti, tapo aiškiau, kad buvo dirbama su darbo sutartimi ar paslaugų, buvo niuansai. Vėliau sužinojo, kad yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja J. M., ir ši įmonė tvarko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansus. Ji kaip programų vadovė sąskaitas nešdavo dažniausiai ne J. M., o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams. Jos supratimu, bankinius pavedimus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdydavo J. M., bet to niekada nematė, neturėjo priėjimo prie generatoriaus ar prie sąskaitų. Neprisimena, kur 2017 m. buvo įstaigos antspaudas. Nežinojo J. M. darbo apimčių fonde. Žino, kad J. M. atlikdavo tam tikras funkcijas, susijusias su projektų apskaitos tvarkymu. Kadangi fondas ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra to paties pastato tame pačiame aukšte, kabinetai yra šalia, J. M. visą laiką buvo aplink. Fonde nebuvo komunikuojama, kuriuo metu J. M. atlieka VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbus, o kuriuo metu – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kiek laiko buvo skiriama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbams. Jai atrodo, kad J. M. darbiniai santykiai su kolegomis buvo normalūs. Ji (liudytoja) rengdavo projektų pasiūlymus ir pasakydavo tam tikras išlaidų kategorijas, kad J. M. padėtų paskaičiuoti biudžetą. Žino, kad J. M. tvarkydavo platesnį organizacijos biudžetą, bet tai daugiausiai derindavo su vadove S. A.. Tokio pobūdžio vienetinių projektų ataskaitas ir naratyvus (t. 14, b. l. 172–186) rengdavo ji. Tai buvo labai mažas ir, jos nuomone, nereikšmingas projektas. Išlaidas, kurios buvo patirtos projekto metu, pagal jos duotus išlaidų paskyrimus sudėdavo finansininkas, turbūt J. M.. Galutinę ataskaitos formą užpildydavo ji, įrašydavo skaičius, kuriuos pasakydavo finansininkas. Tiksliai neprisimena, kas teikdavo tokias ataskaitas Lietuvos kultūros tarybai, gali būti, kad ji. 2017 m. buvo fondo atsikūrimo pradžia. Tai nebuvo labai aktyvūs metai. Turėjo tą mažą projektą „(duomenys neskelbtini)“ ir vieną institucinio finansavimo programą, kurioje buvo penkios paprogramės. Realiai vyko du projektai. Ji buvo atsakinga už „(duomenys neskelbtini)“, kurios biudžetas buvo, berods, 5 000 Eur. Parengti finansinę dalį „(duomenys neskelbtini)“ užtrunka maksimaliai valandą, jeigu turi išlaidų kategorijas ir žinai rinkos kainas. 2017 m. programoms buvo numatyta virš 200 000 Eur, o joms išleido 63 000 Eur. Planai buvo pakankamai dideli, bet įgyvendino tik ketvirtadalį, nes organizacija tik pradėjo atsigaudinėti. Tai, ką mini J. M. ((duomenys neskelbtini) grantas, įvairios diskusijos, festivalis „(duomenys neskelbtini)“), yra vadinamasis institucinis grantas, kur vyko kelios paprogramės, jo rėmuose organizuodavo veiklas. Jo viduje buvo organizuojamos kelios diskusijos su intelektualais, diskusijų festivalis. Didelę dalį pinigų, kurie buvo skirti diskusijų festivaliui, suteikė tai organizacijai, kuri apsiėmė jį organizuoti. Parama diskusijų festivaliui buvo skirta, bet jokio biudžeto nebuvo, nes buvo susiderėta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ skiria 20 000 Eur ir tiek. Diskusijų ciklas „Permąstant Europą“ buvo pagal planą – 10 diskusijų, neprisimena, ar jos visos įvyko. Didelę dalį darbų atliko A. Š., jis surasdavo kalbėtojus. Dalis diskusijų vyko diskusijų festivalio rėmuose, kur 2017 m. dauguma kalbėtojų kalbėjo „už ačiū“ ir už padėką, todėl kažkokių sutarčių sudarinėti nereikėjo. Kas suvesdavo sąskaitas į sistemą, nežino, jas pristatydavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ar tai darė fiziškai J. M., ar kažkas iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, nežino. 2017 m. nedirbo prie 9 mln. Eur paraiškos. Veiklų apimtys, palyginus su dabartinėmis, tuo metu buvo nedidelės, nes tik iš naujo pradėjo organizacijos veiklą. 2017 m. buvo rengiama studija apie nevyriausybines organizacijas, ji jai vadovavo, koordinavo visą procesą, žinojo kiekvieno asmens indėlį. Tai buvo jos darbas, už jį gavo savo darbo užmokestį, nieko papildomai. Rengė (duomenys neskelbtini) fondo galimybių studiją, ją pradėjo 2017 m. vasario mėn. pabaigoje arba kovo mėn. pradžioje, o baigė 2017 m. pabaigoje arba 2018 m. pradžioje. Tai buvo institucinio finansavimo paprogramė. Tame procese dalyvavo dar kelios nevyriausybinės organizacijos. Lyderio poziciją rengti visą tekstą turėjo Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas. Ši studija yra publikuota ir viešai prieinama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje. Studija susideda iš kelių dalių, pirmoji dalis yra nevyriausybinių organizacijų sektoriaus apžvalga Lietuvoje, kur įvardijamos problemos ir iššūkiai, su kuriais susiduria nevyriausybinės organizacijos. Surinko duomenis iš nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą teikiančių institucijų ir tuos duomenis analizuodami įsivardino organizacijoms reikalingą finansavimo poreikį. Buvo dar viena studijos dalis, kurią rengė Teisės institutas, kur buvo kalbama apie (duomenys neskelbtini) agentūros teisinį statusą ir kaip ji galėtų funkcionuoti, kaip ji galėtų skirstyti finansavimą. Dar viena dalis, kurią rengė T. K., buvo projekcijos, koks galėtų būti finansavimo poreikis, pabandant pamodeliuoti pagal skirtingas organizacijas – nacionalinė, regioninė, vietinė. Kartais, bet tikrai ne visą laiką, J. M. dalyvaudavo šios studijos darbo grupės posėdžiuose, matyt, yra peržiūrėjusi kelis juodraščius, buvo konsultacijų su J. M. apie tai, kokį finansavimo poreikį reikėtų numatyti. Susitikimai vykdavo kas dvi savaites, vasarą nevykdavo, susirinkdavo peržiūrėti juodraščius, kuriuos parengdavo A. iš Teisės instituto, ji, M. ir T. K. Fizinių dokumentų studijai J. M. nerengė, teksto nerašė, tiesiog konsultuodavo. Nevyriausybinių organizacijų tarybos posėdžiai vykdavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patalpose, tuose posėdžiuose, kas susiję su rengiama studija, yra dalyvavusi, jų nebuvo daug, gal 2–3, neprisimena, ar juose dalyvavo J. M.. Susitikimai Seime ir Kultūros ministerijoje, jos žiniomis, nevyko. Jai nebuvo žinoma, kad 2017 m. J. M. renka duomenis apie nevyriausybinių organizacijų finansavimo sistemą Lietuvoje, atlieka analizę, iš kokių šaltinių, programų, projektų yra finansuojamos nevyriausybinės organizacijos, rengia nevyriausybinių organizacijų studijos dalį, susistemina duomenis apie veikiančias Lietuvoje nevyriausybines organizacijas, jų teisinį statusą. Tai jai yra naujiena. Jai nebuvo žinoma, kad 2017 m. J. M. kaip fizinis asmuo buvo sudariusi intelektinių paslaugų teikimo sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Neįmanoma per tokį terminą padaryti sutartyje nurodytas užduotis. 2017 m. net nebuvo aiškumo, kas yra nevyriausybinė organizacija. Tokių organizacijų buvo apie 24 000. Skamba nerealistiškai. Čia mokslo disertacijos apimtys ir tai nežinotų, nuo ko atsispirti, būdama mokslų daktarė.

8. Liudytojas Š. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra girdėjęs, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjasi su J. M.. Ją pažįsta nuo 1997–1998 m., kai ji atėjo dirbti į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Fondas egzistavo iki 2004–2005 m., paskui intensyvią veiklą nutraukė, tačiau buvo įkurta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tam, kad aptarnauti visas viešąsias įstaigas, kurias buvo įsteigęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. J. M. prižiūrėjo ir tvarkė visą šį ūkį. Ji 2017 m. buvo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Viena iš institucijų, kuri sukosi apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo Patariamosios tarybos pirmininkas, dirbo institute, bet nebuvo darbuotojas, buvo „sutartinis“, dirbo pagal individualios veiklos liudijimą, kadangi buvo tarybos narys. Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra gavęs atlygį pagal intelektinių paslaugų teikimo sutartį, kurią pasirašė, berods, 2017 m., būdavo darbuotojų, su kuriais taip buvo atsiskaitoma, nes visi žmonės yra užsiėmę, yra ribotos etatų galimybės, buvo tokia praktika. Jo vykdoma akademinė veikla ribojo jį papildomai įsidarbinti. Pagal intelektinių paslaugų teikimo sutartį yra atliekamas darbas, jis perduodamas ir yra pasirašoma. Būdavo numatyti priėmimo-perdavimo aktai. Pagal intelektinių paslaugų teikimo sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jis perdavė ataskaitas, jo veikla buvo labai detaliai suplanuota. Kiekvienais metais atsiskaitinėdavo – šimtai straipsnių, renginių, konferencijų, konsultacijų ir pan. Dirbo pagal planą. J. M. turėjo santykį su (duomenys neskelbtini), buvo tokia „Ž.“, su kuria J. M. palaikė kontaktą, visi ją žinojo, ji buvo kontaktinis žmogus. Jam nėra tekę bendrauti su tuo žmogumi iš (duomenys neskelbtini). J. M. buvo labai kolegiška, su ja turėdavo gerus santykius, buvo pasitikėjimas, žmogus buvo vos ne kaip šeimos narys. 2020 m. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjo. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą ir pasirodė, kad nėra pinigų, kurie turėjo būti. J. M. tuo metu turėjo problemų su vaiku ir pasiėmė atostogas šioms problemoms spręsti. Sustojo mokėjimai. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ puolė viską aiškintis, nes formaliai santykiai yra tarp fondo ir instituto, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra tik tarpininkas, tvarkęs buhalterinę apskaitą. Kai įvyko krizė, sprendė, kas turi eiti kalbėtis su J. M.. 2020 m. kavinėje (duomenys neskelbtini) buvo susitikę trise. Kalbėjo su J. M., ką daryti, kaip atstatyti tą mokėjimų balansą, nes jos institucija užtikrino visus mokėjimus, atsiskaitymus, o pinigų trūko. J. M. buvo susijaudinusi, sutiko atstatyti ir vos ne vekselius pasirašinėjo, buvo įtampa. Kurį laiką ji buvo atstačiusi mokėjimus, kažkiek buvo grąžinusi. Paskui, po 3–4 mėnesių, prasidėjo aiškinimas, kad ne visi pinigai grįžta. Niujorkas buvo užsakęs auditą. Nieko nežino apie kitus mokėjimus iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos galimai įvykdė J. M.. Negali atsakyti, kokiu pagrindu J. M. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Greičiausiai, tai buvo sutartiniai santykiai su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nieko nėra girdėjęs apie 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartį. Yra iš S. A. girdėjęs, kad J. M. klastojo sutartis, kokios tai buvo sutartys – nežino. J. M. dirbo daug, bet negali nurodyti, kiek laiko ji skyrė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbams. Ji dirbo daugiau nei už 27 Eur, taip sprendžia iš savo patirties, J. M. būdavo visur, kur reikėdavo, spręsdavo problemas. S. A. dirbo su ja tam, kad viskas pradėtų veikti. Teismui paskelbus liudytojo Š. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino jų teisingumą, nurodė, kad neprisimena aplinkybių dėl pavedimų į asmeninę sąskaitą. Negali atsakyti, kas tuo metu buvo kalbama, kalbos buvo įvairios. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad yra girdėjęs, kad taip, bet negali pasakyti, kad tai tikrai taip. Nežino tų aplinkybių.

9. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. L. parodė, kad yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena iš šios įstaigos steigėjų. Fondas skirdavo iš užsienio gautą paramą per VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo J. M.. Fondui vadovauja S. A. (ankščiau – Z. K.). 2021 m. sausio–vasario mėn. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo išmokėti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams algas, tačiau laiku neišmokėjo, dėl to kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu J. M. buvo vaiko slaugos atostogose, su ja susisiekti nepavyko, tolesnis bendravimas vyko su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojomis, kurios pranešė, kad sąskaitoje nėra pinigų. Tuomet jie kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovė netrukus pranešė, kad patikrinus J. M. veiklą aptiko didelių sumų nepagrįstus pervedimus į asmeninę ir į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, taip pat kitų J. M. neteisėtų veiksmų – padirbtų sutarčių, dokumentų ir t. t. Jis nesigilino į tikslią situaciją, t. y. kokie būtent padirbti dokumentai buvo aptikti, kiek, kokio dydžio ir kur buvo atlikti nepagrįsti pavedimai. Jie su S. A. 2021 m. kovo mėn. susitiko su J. M. (duomenys neskelbtini) mikrorajone esančioje kavinėje. S. A. pranešė, kad ji įrašinės pokalbį. J. M. atrodė pasimetusi, išsigandusi. Pokalbis truko apie pusvalandį. J. M. beveik visą laiką tylėjo, nesiginčijo, iš karto viską pripažino, savo poelgio neaiškino, sakė, kad visas pasisavintas lėšas grąžins. S. A. jai pasiūlė parašyti raštu prisipažinimą dėl nepagrįstai pasisavintų lėšų. J. M. iš karto sutiko ir parašė vekselį, kuriuo žadėjo grąžinti visus pinigus. Šio rašto teksto jai niekas nediktavo, nepatarinėjo, ji tai darė laisva valia. Po to, jos pradėjo derinti pinigų grąžinimo dalimis procedūrą. J. M. pasirašė pinigų grąžinimo grafiką. S. A. jokių dokumentų nerašė. Šio susitikimo metu jis nekalbėjo, tik visą laiką buvo šalia. Tarp jų nebuvo absoliučiai jokio ginčo, konflikto, nesutarimų, visas susitikimas vyko ramiai, civilizuotai, buvo sprendžiama susiklosčiusi situacija. Daugiau J. M. jis nematė. Vėliau S. A. jam pasakė, kad J. M. dalį pinigų iš karto pervedė tiesiogiai fondui ar fondui per VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o po to nustojo mokėti ir S. A. dėl to kreipėsi į teismą. J. M. teismuose pakeitė poziciją, pradėjo meluoti, reikšti pretenzijas dėl neteisėto atleidimo ir pan. Dėl žalos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reikia kreiptis į vadovybę, jis tikslios žalos neprisimena, apie 180 000 Eur. V. B. yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė (t. 2, b. l. 141–144).

10. Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. maždaug nuo vasario mėn. pradėjo dirbti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pažįsta J. M.. Su ja susipažino, kai dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dar apie 199kažkelintus metus. J. M. dirbo buhalterijoje. 2016 m. ar 2017 m. ji buvo pakviesta prisijungti prie atkuriamos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir tada susipažino su būsima fondo direktore S. A., buvo J. M. iš fondo pusės, Š. L.. Kartu „brainstormino“ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo strategiją. Tais metais fondo dar nebuvo, jis buvo uždarytas. Tik 2017 m. jis pradėjo pilnai veikti, gavęs naują grantą. Jos teigimu, S. A. pradėjo vadovauti fondui nuo 2017 m. pradžios. Prieš S. A. fonde nebuvo jokio direktoriaus arba buvo kažkoks tarptautinis direktorius. 2017 m. J. M. buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, ši organizacija dirbo su daugelio nevyriausybinių organizacijų buhalterijos tvarkymu. Mano, kad tuo metu J. M. dirbo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, turbūt buvo finansų direktorė. Nežino, kokias funkcijas vykdė. Jai nieko nėra žinoma apie 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartį. Nežino, pagal kokią sutartį J. M. teikdavo paslaugas, bet ji kaip ir tvarkė fondo finansus. Nebuvo susidūrusi, kad J. M. užsiimtų kažkuo, susijusiu su nevyriausybinių organizacijų studija. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuris įsisteigė 2017 m. gegužės mėn., gavo iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apie 1 mln. dolerių grantą 5 metams. Buvo pridėtas biudžetas, kuriame buvo numatytas finansų direktorius ir buhalterinės apskaitos paslaugos. Tas paslaugas teikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jai nėra žinoma, kas atlikdavo mokėjimus iš banko sąskaitos fondo vardu. Nežino, kiek J. M. dirbo fonde. Kartu dirbdavo dažnai ir daug, bet kiek J. M. dirbo fondui, nežino. Jie su J. M. dirbo kaip su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktore. J. M. padėjo jai ir būsimiems VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams sudaryti sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, skaičiavo biudžetus, ieškojo, kur galima dar gauti grantų. Nenori spekuliuoti, ar 22 Eur per mėnesį yra užtektinai.

11. Liudytojas V. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo auditoriumi savo individualioje įmonėje ir 2018 m. atliko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų auditą už 2017 m. Tuo metu J. M. fonde dirbo atsakingu asmeniu, jam atrodo, kad ji buvo fondo finansininkė. Suprato, kad ji vadovavo fondo veiklai, sakė, kad direktorės šiuo metu nėra ir ji turi organizuoti auditą. Su ja susipažino tiek, kiek reikalavo darbo santykiai. J. M. gavo informaciją apie jį, kaip fondo atstovė 2018 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi dėl audito atlikimo, atitinkamai taip tie santykiai užsimezgė. J. M. sakė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalyvauja konkurse, kuriam reikalingas auditas. Atlikdamas auditą vertino finansines ataskaitas, yra vertinami skaičiai, kurie sudaro ataskaitų duomenis, kiekviena eilutė – turtas, įsipareigojimai, skolos, pajamos, bankas, viskas. Tikriausiai, matė 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2017 m. lapkričio 10 d., 2017 m. gruodžio 8 d. mokėjimus iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į asmeninę J. M. banko sąskaitą. Buvo gavęs išrašus. Visus dokumentus gavo iš J. M. – tiek elektroniniu būdu, tiek buvo nuvykęs fiziškai. Kadangi buvo teikiamos paslaugos, J. M. dirbo šioje įstaigoje, tai buvo apmokėjimas už atliktą darbą, paslaugas. Tuo metu jam šie mokėjimai jokių klausimų nesukėlė, buvo patvirtinantys dokumentai – kasmėnesiniai mokėjimai kaip darbo užmokestis ir atskiros sutartys papildomoms paslaugoms, kur buvo nereguliarūs mokėjimai. Audito išvada buvo teigiama. Mano, kad jam buvo žinoma apie intelektinių paslaugų teikimo sutartį, supranta, kad matė ją fiziškai. Tiksliai neprisimena, ar matė 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. rugpjūčio 30 d., 2017 m. gruodžio 8 d. priėmimo-perdavimo aktus. Jeigu jų nebūtų buvę, būtų tai užfiksavęs. Mano, kad jam nebuvo pateikta informacija, koks intelektinis produktas buvo sukurtas pagal priėmimo-perdavimo aktus ir kaip jis buvo materializuotas. Jeigu būtų pateikta informacija, kad tuometinė direktorė Z. K. niekada nepasirašinėjo intelektinių paslaugų teikimo sutarties, kiltų klausimas dėl šios sutarties vertės, kiek tai reikšminga audito išvadai, ir tai būtų papildomai vertinama. Atliekant auditą, buvo atsižvelgiama į tai, kaip finansuojanti įstaiga įvertino viso projekto įvykdymą. Kadangi ši sutartis buvo dalis projekto vykdymo ir finansuotojas priėmė projekto vykdymo ataskaitą, suprato, kad tai buvo tinkama. Jo teigimu, intelektinių paslaugų teikimo sutartis buvo susijusi su projektu, kurį finansavo JAV, nes kitų paslaugų įstaiga tais metais neteikė. Šis projektas buvo baigtas 2017 m. ir metų pabaigoje buvo sudaryta kita sutartis sekančiam etapui. Projekto, su kuriuo buvo susijusi intelektinių paslaugų teikimo sutartis, esmė buvo naujos įstaigos įkūrimas, kuri vykdytų tam tikrą veiklą, kurią finansuojanti organizacija numatė. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ organizavo tą veiklą, dalį finansavimo vykdė per savo sąskaitą. Metų eigoje buvo sukurta nauja ne pelno įstaiga ir finansavimas buvo vykdomas per tą naują įstaigą. Nėra normali praktika, kad darbuotojas dirba ir pagal darbo sutartį, ir pagal paslaugų sutartį, bet įstaigose, kur mažai darbuotojų, tokia praktika pasitaiko. Tai yra papildoma rizika, reikia skirti, ar tai darbo santykiai, ar ne. Kai teikiamos paslaugos pagal paslaugų sutartį, apmokestinimas yra palankesnis. Jo praktikoje buvo atvejų, kai nevyriausybinėse organizacijose būdavo sudaromos sutartys tokia forma, kad tikrinant VMI jų nebūtų galimybės prilyginti darbo santykiams, t. y. kai buvo įrašytas fiktyvus darbas, kuris neatitiktų darbo santykių. Detalių neprisimena, bet mano, kad panaši kalba ta tema buvo, kad S. A. nenorėjo kelti J. M. atlyginimo, nes būtų didžiuliai mokesčiai, todėl už darbą mokėjo pagal paslaugų sutartį. Tais metais VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ daugiau nebuvo vadovaujančių asmenų, galbūt buvo valdyba, buvo paskirta nauja direktorė S. A., jis klausimų jai neturėjo. Iki S. A. fondo direktorė buvo kita moteris, jos pavardė buvo ne lietuviška. Su ta moterimi nebendravo, jam paaiškino, kad ji ne Lietuvoje. J. M. jam paaiškino, kad S. A. 2017 m. nedirbo. Buvo aišku, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prieš tai minimaliai vykdė veiklą, 2017 m. veikla suintensyvėjo, buvo sudarytos dvi sutartys, atitinkamai buvo įvykdytas vienas projektas ir pradėtas vykdyti antras. Matė sutartis, pagal kurias buvo vykdomas finansavimas, ir iš jų darė išvadą, ką daro fondas. Suprato, kad kaip įstaiga fondas mokamų paslaugų kitoms įstaigoms neteikė, tik vykdė projektus. 22 Eur per mėnesį yra nepakankamas atlygis finansininkui už tai, kas buvo padaryta 2017 m. J. M. prašė auditą atlikti iki 2018 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, nurodė, kad 2017 m. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atnaujino savo veiklą, priėmė kelis darbuotojus, vykdė du projektus, uždirbo nedaug lėšų, o iki tol ji buvo minimaliai veikianti organizacija su dviem darbuotojais. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma. Šios įstaigos susijusios, veikė tame pačiame pastate. J. M. dirbo ir toje įstaigoje. Audito metu turėjo matyti sutartį, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vykdo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo.

12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. parodė, kad turi jam priklausančią V. T. audito įmonę, yra vadovas. Verčiasi finansinių ataskaitų audito veikla. Turėjo darbo ryšių su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbuotoja J. M., kuri buvo fondo buhalterė ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė bei savininkė. 2018 m. rugpjūčio mėn. jis atliko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų auditą už 2017 m. Z. K. jis nepažįsta ir niekada su ja nebendravo, S. A. jam žinoma kaip fondo vadovė. Šio audito atlikimui su juo susisiekė J. M., kuri pranešė, kad būtina atlikti fondo auditą už 2017 m., nes jie teikė paraišką donorui, kuris pareikalavo finansinių ataskaitų audito, kad nustatyti metinės apyvartos dydį. J. M. prašė šį auditą atlikti iki 2018 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, nurodė, kad 2017 m. fondas atnaujino savo veiklą, priėmė kelis naujus darbuotojus, vykdė du projektus, uždirbo nedaug lėšų, o iki tol ji buvo minimaliai veikianti organizacija su dviem darbuotojais, pateikė fondo balansą per 2017 m. ir veiklos rezultatų ataskaitą. Jis sutiko ir jie pasirašė 2018 m. rugpjūčio 20 d. sutartį Nr. 18/08-04 dėl finansinių ataskaitų audito tarp jo įmonės ir fondo. Visais audito proceso metu kilusiais klausimais jis bendravo su J. M.. Jis pateikė audito atlikimui būtinų dokumentų sąrašą, J. M. jam viską pateikė. Audito atlikimo esminiai veiksmai yra įmonės banko sąskaitose ir kasoje (jei ji yra) vykusių finansinių operacijų patikrinimas plačiąja prasme (dokumentaliai, pagal turinį). Jeigu įmonėje yra materialinės vertybės – jų inventorizacijos patikrinimas. Šiuo atveju fondas kasos neturėjo, inventorizacijos poreikio nebuvo, tad buvo tikrinamos banko sąskaitos finansinės operacijos ir jų dokumentai. Po atlikto audito jis pateikė nepriklausomo auditoriaus išvadą, kurioje konstatavo, kad fondo finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais atitinka įstaigos finansinę padėtį ir parengtos pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius ne pelno organizacijų buhalterinių apskaitų ir finansinių ataskaitų sudarymą. Savo patikrinimo išvados teisingumu jis yra įsitikinęs. Sutartys ir kiti dokumentai, kuriuos jam rodė J. M., nekėlė įtarimo, neatrodė suklastotos. Be to, jis neturi pareigos jų tikrinti šiuo aspektu. Dokumentai jį domina tik kaip pagrindžiantys finansinę operaciją, jų parašų identifikacijos ir tikrumo jis neturi nei specialių žinių, nei kompetencijos, nei pareigos tikrinti, kaip ir operacijų atlikimo verslinio aspekto (efektyvumo, naudingumo įmonei), todėl tokių klausimų komentuoti negali. Jei dokumentas jam sukeltų akivaizdų įtarimą, jis apie tai praneštų teisėsaugos institucijoms, tačiau to nebuvo. Per visą bendradarbiavimą su J. M. jis nepastebėjo jokių įtartinų dalykų, viskas visada vyko sklandžiai, objektyviai ir skaidriai, apie jos galimai darytas finansines nusikalstamas veikas jis neturėjo jokio supratimo ir sužinojo tik tada, kai buvo iškviestas į policiją (t. 2, b. l. 155–166).

13. Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. M. yra jo buvusi sutuoktinė, oficialiai išsiskyrė prieš 4 metus jo iniciatyva, neoficialiai – 2010 m. Nevedė bendro ūkio, gyveno atskirai. Santuokoje savo ir tėvų pastangomis buvo įgiję turtą. Patys užsidirbdavo tik automobiliams, o prie didesnių pirkinių prisidėdavo kažkas iš giminės. Turėjo namą (duomenys neskelbtini). Jis gyveno ir dirbo sodyboje, o J. M. gyveno su mama. Susitarė, kad jai atiduoda viską, ką turi kitą – pardavė dalį automobilių, nupirko jai garažą ir atidavė pastatą (duomenys neskelbtini). Dėl to ginčo nebuvo. Jau prieš 16 metų buvo preliminariai susitarę dėl turto. Kai jau įvyko tas momentas, prisiminė, kaip dalintis. Pasidalino turtą iki teismo, iki skyrybų bylos. Dalis, kurią jis jai dovanojo, yra nemaža. Jis laiko, kad gavo mažiau nei ji. Pastato (duomenys neskelbtini) su žeme jau nėra, jis atiduotas ieškovės naudai. Šiai dienai liko tik jo turtas. Bendraudavo su J. M. sūnaus ligos istorijoje, atvažiuodavo pas ją į namus, viskas buvo kaip ir teigiama. Kai sužinojo, kad darbovietėje buvo nesklandumų, pradėjo abejoti. 2017 m., kaip ir visais kitais, vienodai bendravo su J. M.. Buvo draugiški santykiai. J. M. seniai dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jos pareigos buvo tai, kas liečia buhalteriją. Viršininkė ar kas. Nežinojo, koks yra J. M. darbo užmokestis. J. M. nepasakojo apie konfliktus darbe. Iš šalies to nesimatė. Jam nelabai buvo įdomu, susitikdavo tik dėl vaiko. Ji jo neprašydavo finansinės pagalbos asmeniniais klausimais. Finansinių problemų neminėjo. Kad reikia skubiai parduoti turtą, irgi neminėjo, nes jos turtas yra jos turtas, o jo turtas yra jo turtas. Kaip išsiaiškino, atėjo laikas, kai reikėjo parduoti tą turtą. Nežino, ar turto pardavimui turėjo įtakos jos situacija darbe. 2020 m. padovanojo tėvui žemes, nes kai kažkada įsigijo sodybą, jis paskolino 46 000 Lt. R. V. buvo jo sūnaus draugė. Nežino, ką R. V. įsigijo iš J. M.. Kai pardavė sklypą (duomenys neskelbtini), buvo J. M. prerogatyva, kur tuos pinigus leisti. Nežino, kokia buvo namo (duomenys neskelbtini) pardavimo priežastis. Teismui paskelbus liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, t. y. atsakymą į klausimą „Ar žinoma, kokį jai priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą J. M. perleido kitiems asmenims ir dėl kokios priežasties?”, liudytojas nurodė, kad sakė taip, kaip teismas perskaitė. Turbūt kaip parašyta, taip ir yra. Neprisimena, dėl kokių aplinkybių pardavinėjo turtą. Faktiškai pardavinėjo ne dėl darbo žalos, o šiaip dėl pinigų trūkumo. Atėjo sąskaita iš užsienio, kad reikia mokėti 120 000 Eur ir 90 000 Eur už sūnaus gydymą, buvo nemažas stresas, kaip tuos pinigus surinkti. Jis viską skaitė iš civilinės bylos, kuri buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, matyt, buvo liudytojas, jam atsiuntė visus dokumentus ir raginimą į teismą. Turėjo bylą, kurioje viskas buvo parašyta, todėl išdėstė tas aplinkybes tyrėjai. Jam J. M. to nesakė. Kas vyko jos darbe, jis nežino. Tokios aplinkybės, kad J. M. darbe grasina ir dėl to reikia parduoti sklypą, iš J. M. lūpų jam pasakytos nebuvo, o iš bylos – buvo. Jeigu konkrečiai žinotų, kokios finansinės machinacijos, sukčiavimai, būtų pasakęs tyrėjai. Jam tada pasirodė, kad vyksta finansinės machinacijos, nes buvo vekseliai, grasinimai, persekiojimai. Šie žodžiai jam sukelia mintį, kad vyksta kažkoks finansinis nesusipratimas. Grasinimai ir persekiojimai yra informacija iš bylos. Kad paskui J. M. važinėja mašina, nežinojo.

14. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, kad J. M. yra jo buvusi sutuoktinė. Jie išsiskyrė 2020 m. žiemos viduryje. Jų santuokos nutraukimas nebuvo fiktyvus ar formalus, jis buvo tikras, sąžiningas. Santuoka nutrūko prieš daugiau nei 10 m., tiek laiko jis su J. M. nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, nesidalina bendru būstu, neturi bendrų finansinių reikalų. Jis gyvena tėvo sodyboje, o J. M. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Turi (duomenys neskelbtini) bendrus vaikus, vienas iš jų sirgo (duomenys neskelbtini) liga. Dėl vaiko gydymo tarp jų vyko konfliktai, gyvendami tiek metų atskirai neturėjo ir faktinės šeimos, dėl šių priežasčių keletą metų planavo skyrybas, o 2020 m. jos įvyko. Skyrybų iniciatorius buvo jis, tačiau jos įvyko jų bendru sutarimu. Santuokos metu įgijo bendrą turtą:1) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 2) automobilius „BMW 525“ ir „Ford Transit“; 3) 4–5 žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), su pastatais, gyvenamuoju namu. 2020 m. pavasarį J. M. jam pasakė, kad būtina parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nes ji darbe turi nemalonumų. Ji tuo metu dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kažkokia patarėja, taip pat ji turėjo savo buhalterinių paslaugų įmonę „(duomenys neskelbtini)“. J. M. pasakė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys asmenys ją kaltina finansinėmis machinacijomis, sukčiavimu ir reikalauja didelės pinigų sumos, taip pat ji sakė, kad buvo priversta dėl jai reiškiamų grasinimų pasirašyti kažkokį vekselį, kurio pagrindu dabar turi atiduoti pinigus, teigė, kad ji nekalta dėl jokių sukčiavimų ir pinigų pasisavinimų. Ji sakė, kad jai yra grasinama jau tam tikrą laiką ir ji verčiama grąžinti skolą, sakė, kad asmenys, kurie jai grasina, turi pažįstamų prokuratūroje, policijoje, todėl jos galimybės kovoti teisiniais būdais menkos. Ji nepasakojo machinacijų, sukčiavimų, kuriais yra kaltinama darbovietėje, turinio. Jis reikalavo, kad ji kreiptųsi į policiją, tačiau tuo metu buvo prasidėjusi Covid-19 pandemija, šalyje įvestas griežtas karantinas, kreipimosi į policiją galimybės buvo apribotos, tad ji taip ir nesikreipė, be to, manė, kad tai yra beprasmiška. Jis labai supyko ant J. M. dėl tokios situacijos, nes nenorėjo pardavinėti sklypo, netikėjo, kad nėra kitos išeities, tačiau vyresnysis sūnus pasakė, kad J. M. yra persekiojama kažkokių žmonių iš darbovietės, jai yra grasinama, paskui ją važinėja kažkokia mašina, J. M. taip pat sistemiškai skambino ir verkė, tada jis pamanė, kad gal iš tikrųjų ji papuolė į beviltišką padėtį ir sutiko parduoti sklypą, sklypo pardavimo metu jie buvo išsiskyrę, bet liko sklypo bendrasavininkiais. J. M. rado pardavėją ir sklypas buvo parduotas, pinigus už sklypą jų bendru sutarimu pasiėmė J. M.. Kadangi jie jau daugiau nei 10 m. negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, neturėjo bendrų finansų, gyveno kiekvienas savo atskirą gyvenimą, dažnai konfliktuodavo dėl vaiko, jis J. M. jau keletą metų siūlė pasidalinti turtą ir išsiskirti. Po eilinio konflikto 2020 m. pradžioje jis pats pradėjo turto pasidalijimo procesą. Jų santuokos metu jam pradėjus ūkininko veiklą jo tėvas J. M. jam paskolino pinigų žemės sklypų įgijimui. Už šiuos tėvo paskolintus pinigus jis nusipirko 4 ar 5 žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Jis su J. M. visada šiuos sklypus laikė jo asmeniniais sklypais, kuriuos jis apdirbinėja kaip ūkininkas jau daug metų. Kai jie pradėjo skyrybų procesą, jis manė, kad jis gali užtrukti, nes jie turi rimtai sergantį (duomenys neskelbtini) vaiką, be to, J. M. yra principingas žmogus, todėl reikalavo bent jau pasidalinti turtą, norėjo, kad minėti žemės sklypai pereitų jo asmeninėn nuosavybėn, nes planavo juos grąžinti tėvui, kadangi neatidavė jam skolos. J. M. sutiko ir jie sudarė Santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį, kuria bendru sutarimu pasidalijo visą turtą, kuris buvo registruotas kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. J. M. atiteko didesnė turto dalis. Jis padovanojo minėtus žemės sklypus savo tėvui. R. V. yra viena iš buvusių jo vyresniojo sūnaus merginų, jų santykiai buvo trumpalaikiai ir nerimti, jis su ja nebendravo, beveik jos nepažįsta, jokių santykių su ja niekada nepalaikė. Kaip tik tada J. M. ieškojo iš jos reikalautų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pinigų ir sūnus pasiūlė savo tuometinei merginai R. V. nupirkti žemės sklypą, ji pasitarė su savo tėvais ir jie nupirko. Tai J. M. mirusiems seneliams priklausęs žemės sklypas, šio sklypo pardavimas vyko be jo žinios, sutikimo ir dalyvavimo, nes jis nebuvo jų bendroji nuosavybė. Sūnus sakė, kad sklypas buvo parduotas už tinkamą kainą, reikia suprasti rinkos kainą. J. M. jis gali charakterizuoti kaip labai pareigingą, sąžiningą, darbščią moterį, netiki, kad ji galėtų sukčiauti, pasisavinti svetimus pinigus, klastoti dokumentus, apgaudinėti, klastotais būdais siekti asmeninės naudos ir t. t. Ji visą laiką gyvena labai paprastą gyvenimą, niekada nematė, kad ji turėtų daug pinigų, gyventų prabangų gyvenimo būdą, leistų sau pinigine prasme daugiau nei paprastas jų šalies gyventojas. Jam akivaizdu, kad ji neturi jokių pinigų daugiau nei jos atlyginimas, ir mano, kad ji darbe iš tikrųjų buvo apkaltinta neteisingai. Kai jų vaikas pateko į ligoninę, jos kolegos, jo manymu ir J. M. teigimu, pasinaudojo šia situacija ir kažkokius jos veiksmus netinkamai interpretavę privertė ją pripažinti kažkokią skolą, kurią ji turi grąžinti, ir dėl kurios jie pardavė minėtą sklypą, pinigai už kurį dėl jos saugumo buvo atiduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 146–152).

15. Liudytoja Z. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos institucijų pagal Europos tyrimo orderį, parodė, kad nuo 2008 m. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Nuo 2008 m. iki 2017 m. pradžios fondas nevykdė veiklos, taigi ji gyveno (duomenys neskelbtini), 2008 m. kartą buvo Vilniuje. Fondas turėjo vadovaujančią kolegiją, tam tikrą valdybą, kuri ją išrinko. 2008 m. fondas turėjo būti uždarytas, tačiau 2017 m. pradžioje vėl iš lėto buvo imtasi veiklos. Veiklos visa apimtimi fondas ėmėsi pradėjus dirbti naujai direktorei S. A.. J. M. buvo fondo finansų vadovė. Bendravo asmeniškai ir telefonu. Nuo 2008 m. nebendravo, kadangi fondas tuo metu nevykdė veiklos. J. M. buvo suteiktas kompiuteris, ji dirbo buhalterine programa, turėjo teisę disponuoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita ir atlikti bankinius pavedimus. Nuo 2008 m. iki 2017 m. pradžios buvo daroma nedaug pavedimų padengti einamoms išlaidoms. Kai 2017 m. vėl buvo imtasi veiklos, J. M. turėjo prieigą prie banko sąskaitų. Mano, kad jai išėjus S. A. turėjo kitą prieigą. Ji pati niekada neturėjo prieigos prie sąskaitų, neturėjo prisijungimo duomenų. J. M. neturėjo bendro pobūdžio įgaliojimo. Atskiriems veiksmams ji, reikalui esant, gaudavo įgaliojimą. Ant 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23, sudarytos tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kaip užsakovo ir J. M. kaip paslaugų tiekėjo, yra ne jos parašas. Niekada nepasirašė jokios sutarties, kuri būtų sudaryta tik lietuvių kalba. Ant šios sutarties ji nedėjo antspaudo. Šios sutarties nematė ir nieko apie ją nežinojo. Apie pažeidimus sužinojo tik 2021 m., kai į tai jos dėmesį atkreipė tuometinė direktorė S. A., kuri persiuntė jai sutartis ir paprašė patikrinti, ar jas sudarė. Ji prisiekdama pareiškė, kad sutarčių, kurios jai buvo persiųstos, nesudarė ir nepasirašė. 2017 m. birželio 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 1, 2017 m. rugpjūčio 30 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 2, 2017 m. gruodžio 8 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 3 (taisymas į skaičių 4) ji taip pat nepasirašė ir neuždėjo antspaudo. Ant paskutinio dokumento iš viso nėra jos pavardės. Pareigas jau ėjo naujoji direktorė. Nežinojo, kad galimai dėl 2017 m. kovo 23 d. pasirašytos intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, buvo atlikti 4 mokėjimo pavedimai: 2017 m. birželio 28 d. „pervedimas pagal paslaugų sutartį“ 7 454,50 Eur, 2017 m. rugpjūčio 31 d. „pervedimas pagal paslaugų sutartį“ 2 487,10 Eur, 2017 m. lapkričio 10 d. „pervedimas pagal paslaugų sutartį“ 5 100 Eur ir 2017 m. gruodžio 8 d. „pervedimas pagal paslaugų sutartį“ 10 058,49 Eur, t. y. iš viso buvo pervesta 25 100,09 Eur į J. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutinka duoti rašysenos pavyzdžius (t. 4, b. l. 3–39).

16. 2021 m. kovo 11 d. rašytiniai Z. K. parodymai, kuriuose ji nurodo, kad 2008 m. balandžio 8 d. tapo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir šias pareigas ėjo iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Šiuo laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini), fondas nevykdė jokios veiklos. Kontaktavo su fondo finansų direktore J. M.. J. M. jai buvo žinoma kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėja ir atstovė. Ji kartais suteikdavo J. M. įgaliojimus atlikti tam tikras konkrečias užduotis. Sužinojo, kad 2020 m. S. A., kuri 2017 m. rugsėjo 15 d. tapo fondo direktore, rado įtartinus dokumentus ir paklausė jos, ar ji tikrai juos pasirašė, nes juose, atrodė, buvo jos ir J. M. parašai. Be kita ko, tai 2017 m. kovo 23 d. sutartis dėl intelektinių paslaugų teikimo, kurią pasirašė fondas ir J. M., ir 2017 m. rugpjūčio 30 d. priedas. Kategoriškai neigia pasirašiusi šiuos dokumentus. Parašų struktūra yra kitokia. Lietuvių kalbos nemoka, nepasirašinėjo jokių dokumentų, kurie yra tik lietuvių kalba. Būdama direktore pasirašinėdavo tik tuos dokumentus, kurie yra surašyti lietuvių ir anglų kalbomis. Patvirtina, kad pasirašė 2008 m. balandžio 8 d. įgaliojimą, kuriuo J. M. įgaliojama pasirašyti visus dokumentus, išskyrus darbo sutartis, ir tos pačios dienos įgaliojimą advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Abu įgaliojimai galiojo vienerius metus (t. 1, b. l. 11).

17. 2017 m. rugsėjo 12 d. vienintelio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dalininko I. V. sprendimas atleisti direktorę Z. K. ir nutraukti su ja darbo sutartį nuo 2017 m. rugsėjo 14 d., nustatant, kad paskutinė jos darbo diena fonde yra 2017 m. rugsėjo 14 d. (1 punktas); paskirti S. A. naująja fondo direktore nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. (3 punktas); įgalioti J. M. pasirašyti visus dokumentus, susijusius su darbo sutarties su direktore Z. K. nutraukimu ir darbo sutarties naują redakciją su naująja fondo direktore S. A., pranešti kompetentingoms valstybės institucijoms apie naujosios fondo direktorės priėmimą į darbą bei atlikti visus kitus su naujosios fondo direktorės priėmimu į darbą susijusius veiksmus (2 ir 6 punktai) (t. 11, b. l. 26).

18. 2021 m. gegužės 12 d. juridinio asmens – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – duomenys, iš kurių matyti, kad direktorė nuo 2009 m. vasario 10 d. iki 2017 m. spalio 3 d. buvo Z. K., nuo 2017 m. spalio 3 d. – S. A.. Valdyba veikė nuo 1995 m. vasario 15 d. iki 2006 m. rugsėjo 14 d. (t. 5, b. l. 2–4).

19. 1998 m. balandžio 10 d. darbo sutartis Nr. 72-98, sudaryta tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (darbdavys), atstovaujamos D. V., ir J. M. (darbuotojas), kurios pagrindu J. M. buvo priimta dirbti buhalterės pareigoms, jai mokant 2 560 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Šios sutarties 1999 m. liepos 1 d. pakeitimu (priedas Nr. 2), sudarytu tarp tų pačių asmenų, J. M. pareigos pakeistos iš buhalterės į finansų direktorės, nustatant šias funkcijas: užtikrinti, kad fondo finansinė veikla neprieštarautų Lietuvos Respublikoje veikiantiems įstatymams ir tarptautiniams apskaitos standartams bei normoms; bendradarbiaujant su Programų direktoriais ir vadovaujantis Valdybos direktyvomis, koordinuoti kiekvienos programos biudžeto sudarymą; užtikrinti, kad programų, projektų ir paramos išmokų (toliau – grantai) išlaidos atitiktų patvirtintiems biudžetams; kartu su Direktoriumi vykdyti ir laikytis Valdybos nutarimų dėl grantų ir administracinių išlaidų apmokėjimo; užtikrinti, kad prašymai apmokėjimui ir samdos sutartys, kuriuos tvirtina Programų direktoriai būtų laiku vykdomi; užtikrinti, kad galutiniai biudžetai, finansinės ataskaitos ir paramos gavėjų atskaitomybė už išlaidas būtų peržiūrimi, ar atitinka grantų sutartyse numatytas sąlygas; rengti kiekvienos fondo programos finansinę ataskaitą Direktoriui, Valdybai ir/ar OSI-NY ir OSI-Budapest; rengti fondo mėnesines ir metines finansines ataskaitas; padėti nepriklausomiems auditoriams rengti finansinės veiklos išvadą, dirbti su finansų ekspertais, atstovaujančiais OSI-NY ir OSI-Budapest, jei to reikalaujama; informuoti Direktorių, jeigu fondo darbuotojai, paramos gavėjai ar samdomi asmenys įvykdė finansinius ar administracinius pažeidimus; sekti, kad fondo darbuotojams būtų išmokami atlyginimai ir su jais atsiskaitoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir galiojančius norminius aktus; užtikrinti, kad fondas ir jo darbuotojai nepažeistų Lietuvos Respublikos įstatymų ir laikytųsi samdos ar administracinių sutarčių, sudarytų su OSI-NY, OSI-Budapest, kitais fondais, įstaigomis ir institucijomis; nuolatos ir objektyviai vertinti jam pavaldžių programų ir administracijos darbuotojų veiklą, teikti rekomendacijas Direktoriui ar kitam asmeniui, kuriam yra pavaldūs minėtieji darbuotojai. Šios sutarties 2011 m. vasario 1 d. pakeitimu (priedas Nr. 12), sudarytu tarp darbdavio atstovės Z. K. ir darbuotojos J. M., J. M. buvo nustatytas sutrumpintas darbo laikas – 4 valandos per darbo dieną, 1 nepilna darbo diena per darbo savaitę ir 100 Lt darbo užmokestis per mėnesį (t. 1, b. l. 149–150, 153, 163).

20. 2017 m. sausio 3 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017-01, sudaryta tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Vykdytojas), atstovaujamos direktorės J. M., veikiančios pagal įstaigos įstatus, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas), atstovaujamos direktorės S. A., veikiančios pagal įstaigos įstatus, kuria Užsakovas paveda Vykdytojui tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, remiantis Bendraisiais apskaitos principais ir galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais norminiais aktais, sudaryti finansines ir mokesčių ataskaitas bei konsultuoti mokesčių klausimais (1.1 punktas). Buhalterinių paslaugų sąvoka apima šias Vykdytojo Užsakovui teikiamas paslaugas: buhalterinių įrašų atlikimą; buhalterinių ataskaitų parengimą, mokesčių apskaičiavimą; finansinių ataskaitų paruošimą ir pateikimą VMI, Sodrai, VĮ „Registrų centras“, Statistikos departamentui (toliau vadinama finansinės priežiūros institucijos); darbuotojų atlyginimų ir su tuo susijusių mokesčių apskaičiavimą; užsakovo pateiktų pirminių apskaitos dokumentų įvertinimą bei perspėjimą apie netikslumus ar Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus (už tokių netikslumų ir pažeidimų pašalinimą atsako Užsakovas); konsultavimą mokesčių apskaičiavimo, kitais ūkinės-komercinės veiklos operacijų, buhalterinio apiforminimo klausimais; inventorizacijos dokumentų įforminimą (1.2 punktas). Už teikiamas buhalterines paslaugas nuo 2017 m. sausio mėn. iki spalio mėn. (imtinai) Užsakovas įsipareigoja per mėnesį mokėti Vykdytojui 1 012,40 Eur plius pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM); nuo 2017 m. lapkričio mėn. – 578,52 Eur plius PVM (1.3 punktas) (t. 1, b. l. 175–178).

21. 2018 m. lapkričio 19 d. el. laiškas, kurio siuntėjas – J. M. ((duomenys neskelbtini)), gavėjas – S. A. ((duomenys neskelbtini)), turinys – „Surašiau (duomenys neskelbtini) projektų ir mano darbus (duomenys neskelbtini). Pažiūrėk, ar viską įtraukiau.“. Prie šio el. laiško pridedamas dokumentas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) paslaugos (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodytos:

1) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, t. y. buhalterinės paslaugos: kasmetinės finansinės atskaitomybės parengimas ir pateikimas VĮ „Registrų centras“, remiantis Viešųjų įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais; žmogiškųjų išteklių administravimo paslaugos: darbo sutarčių registravimas, darbo užmokesčio ir kitų išmokų apskaičiavimas ir kontrolės vykdymas, darbo užmokesčio deklaravimas ir įtraukimas į apskaitos registrus; darbuotojų atostogų apskaita, pranešimų Sodrai teikimas; darbo laiko apskaitos žiniaraščių parengimas; pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukimas į apskaitos registrus, naudojant buhalterinę programą, leidžiančią išskirstyti visas išlaidas pagal projektų finansinius srautus; atskirų programų ir projektų pajamų/išlaidų ataskaitų parengimas pagal buhalterinėje programoje suvestas kiekvienam projektui gautas įplaukas ir padarytas išlaidas; materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitos tvarkymas, jo nurašymo ir kitų su turtu atliktų veiksmų registravimas apskaitoje, nusidėvėjimo apskaičiavimas ir registravimo apskaitoje paslaugos; ilgalaikio turto kasmetinės inventorizacijos atlikimo paslaugos; uždirbamų pajamų ir joms uždirbti patiriamų sąnaudų apskaitos paslaugos; (duomenys neskelbtini) darbuotojų patirtų sąnaudų ataskaitų tvarkymo (avansinės apyskaitos) ir kontrolės paslaugos; įmokų VMI ir Sodrai apskaičiavimas ir sumokėjimas; mokėjimo pavedimų parengimas pagal pateiktus buhalterinius dokumentus; bendra mokesčių apskaita, GPM, pelno mokesčio, PVM, paramos gavimo ir panaudojimo deklaracijų VMI teikimas, ataskaitų Statistikos departamentui rengimas ir teikimas, metinių ataskaitų paruošimas ir pateikimas VMI bei Sodrai. Patalpų priežiūros, pagalbos vykdant renginius (duomenys neskelbtini) darbuotojų kelionių, kanceliarinių prekių užsakymo paslaugos: (duomenys neskelbtini) naudojamų patalpų administravimas ir priežiūra; (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini) vykstančių (duomenys neskelbtini) renginių organizavimo pagalba; (duomenys neskelbtini) renginių (duomenys neskelbtini) metu kavos ar šaltų užkandžių pertraukos(-ų) parengimas, konferencijų salės garso sistemos ir projektoriaus, Valdybos salės projektoriaus parengimas darbui prieš renginį; (duomenys neskelbtini) darbuotojams užsakyti ir nupirkti reikiamas kanceliarines priemones, kavos, arbatos, cukraus, vandens; (duomenys neskelbtini) darbuotojams, vykstantiems į tarptautinę komandiruotę, užsakyti kelionės bilietus ir viešbučius. Administracinės paslaugos EEE APF Programos vykdymo rėmuose: renginių, vykstančių (duomenys neskelbtini), organizavimo paslaugos; renginių, vystančių regionuose, organizavimo paslaugos.

2) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansų direktoriaus funkcijos, t. y. metinio biudžeto planavimas, keitimas derinant su poreikiais, strateginiai siūlymai ir patarimai direktoriui, valdybai, dalininkams; pinigų srautų apskaičiavimas, derinimas, kontrolė; apskaitos politikos sudarymas, keitimas, turto valdymo kontrolė; metinio biudžeto išlaidų, biudžeto efektyvaus panaudojimo kontrolė; ataskaitų rengimas valdymo organams; ataskaitų rengimas projektų finansuotojams; projektų biudžetų sudarymas, vykdomų projektų biudžetų išlaidų kontrolė; organizacijos dokumentų atitikimo Įstatymams ir teisinėms normoms kontrolė, reikiamų dokumentų sudarymas; finansinių dokumentų vidinis auditas (prieš kreipiantis į nepriklausomą auditorių); darbo apmokėjimo sistemos sudarymas, priežiūra, dokumentų rengimas; teisinių, mokestinių, apskaitos, statistinių reikalavimų analizė ir organizacijos vidaus sistemų atitikimo reikalavimams užtikrinimas (t. 1, b. l. 170–173).

22. 2024 m. rugpjūčio 27 d. AB SEB bankas Sąskaitų tvarkymo skyriaus procesų specialistės pateiktos: 2017 m. vasario 6 d. elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2759138 Specialioji dalis ir 2017 m. vasario 6 d. Atpažinimo priemonės naudojimo sąlygos, pasirašytos AB SEB bankas Rytų regiono filialo klientų konsultantės I. S. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovės J. M., iš kurių matyti, kad 2017 m. vasario 6 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, be kita ko ir Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkymui J. M. priskirtas slaptažodžių generatorius Nr. (duomenys neskelbtini) (atpažinimo kodas (duomenys neskelbtini)), be kita ko, suteikiant teisę teikti/peržiūrėti darbo užmokesčio (grupinių) mokėjimus (t. 15, b. l. 87– 94).

23. 2023 m. birželio 26 d. juridinio asmens – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – duomenys, iš kurių matyti, kad direktorė nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2020 m. kovo 30 d. buvo J. M. (t. 5, b. l. 5–8).

24. 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017/23, sudaryta tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas), atstovaujamos direktorės Z. K., veikiančios pagal organizacijos įstatus, ir J. M. (Paslaugų teikėjas), kuria Paslaugų teikėjas įsipareigoja iki 2017 m. birželio 26 d. suteikti Užsakovui šias paslaugas: surinkti duomenis apie NVO finansavimo sistemą Lietuvoje, atlikti analizę, iš kokių šaltinių, programų, projektų yra finansuojamos nevyriausybinės organizacijos, remiantis surinktais duomenimis sukurti NVO studijos dalį, o iki 2017 m. gruodžio 29 d. surinkti ir susisteminti duomenis apie veikiančias Lietuvoje nevyriausybines organizacijas, jų teisinį statusą (1 punktas); Užsakovas įsipareigoja pagal šią sutartį iš viso Paslaugų teikėjui sumokėti 23 500,55 Eur (ranka taisyta į 29 529,52 Eur), įskaitant visus Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais aktais nustatytus mokesčius, mokant dalimis atlikus paslaugas ir pasirašius paslaugų priėmimo-perdavimo aktus (4.1 punktas); Paslaugų teikėjas įsipareigoja iki 2017 m. birželio 26 d. perduoti užsakovui dalį paslaugų ir tą patvirtinti priėmimo-perdavimo aktu, o iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. perduoti likusią dalį paslaugų ir tą patvirtinti priėmimo-perdavimo aktu (5 punktas) (t. 1, b. l. 13–15).

25. 2017 m. birželio 26 d. Perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1 prie 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23, sudarytas tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas), atstovaujamos direktorės J. M., veikiančios pagal įgaliojimą, ir Z. K., veikiančios pagal organizacijos įstatus, ir J. M. (Paslaugų teikėjas), kuriuo, vadovaujantis 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad sutartyje numatyta dalis darbų yra faktiškai atlikti, Užsakovas pripažįsta, kad Paslaugų teikėjas tinkamai įvykdė dalį savo įsipareigojimų ir įsipareigoja per 10 darbų dienų nuo šio akto pasirašymo sumokėti Paslaugų teikėjui 8 741,03 Eur (ranka taisyta į 8 770 Eur), iš šios sumos išskaičiuojant Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais numatytus mokesčius (t. 1, b. l. 128).

26. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Perdavimo-priėmimo aktas Nr. 2 prie 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23, sudarytas tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas), atstovaujamos direktorės J. M., veikiančios pagal įgaliojimą, ir Z. K., veikiančios pagal organizacijos įstatus, ir J. M. (Paslaugų teikėjas), kuriuo, vadovaujantis 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad sutartyje numatyta likusi dalis darbų yra faktiškai atlikti, Užsakovas pripažįsta, kad Paslaugų teikėjas tinkamai įvykdė likusią dalį savo įsipareigojimų ir įsipareigoja per 10 darbų dienų nuo šio akto pasirašymo sumokėti Paslaugų teikėjui 2 926 Eur, iš šios sumos išskaičiuojant Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais numatytus mokesčius (t. 1, b. l. 129).

27. 2017 m. gruodžio 8 d. Perdavimo-priėmimo aktas Nr. 3 (ranka taisyta į 4) prie 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23, sudarytas tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas), atstovaujamos S. A., veikiančios pagal organizacijos įstatus, ir J. M. (Paslaugų teikėjas), kuriuo, vadovaujantis 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad sutartyje numatyta likusi dalis darbų yra faktiškai atlikti, Užsakovas pripažįsta, kad Paslaugų teikėjas tinkamai įvykdė likusią dalį savo įsipareigojimų ir įsipareigoja per 10 darbų dienų nuo šio akto pasirašymo sumokėti Paslaugų teikėjui 11 833,52 Eur, iš šios sumos išskaičiuojant Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais numatytus mokesčius. Dokumentas direktorės S. A. nepasirašytas (t. 1, b. l. 130).

28. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. gegužės 5 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad:

1) parašus, esančius 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 grafoje „Direktorė Z. K.“; 2017 m. birželio 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 prie 2017 m. kovo 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 grafoje „Direktorė Z. K.“; 2017 m. rugpjūčio 30 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 2 prie 2017 m. kovo 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 grafoje „Direktorė Z. K.“, pasirašė ne Z. K., o kitas asmuo (kiti asmenys);

2) atsakyti į klausimą, ar parašus, esančius 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 grafoje „Direktorė Z. K.“; 2017 m. birželio 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 prie 2017 m. kovo 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 grafoje „Direktorė Z. K.“; 2017 m. rugpjūčio 30 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 2 prie 2017 m. kovo 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 grafoje „Direktorė Z. K.“, pasirašė J. M. ar kitas asmuo (kiti asmenys) nėra galimybės;

3) parašus, esančius 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 grafoje „J. M.“; 2017 m. birželio 26 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 prie 2017 m. kovo 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 grafoje „J. M.“; 2017 m. rugpjūčio 30 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 2 prie 2017 m. kovo 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 grafoje „J. M.“; 2017 m. gruodžio 8 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 3 (taisyta Nr. 4) prie 2017 m. kovo 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 grafoje „J. M.“, pasirašė J. M. (t. 2, b. l. 11–20).

29. 2021 m. rugpjūčio 25 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad I. S., be kita ko, pateikė stacionaraus kompiuterio procesorių, ant kurio nėra nurodytas joks gamintojo ar importuotojo pavadinimas, ir 2020 m. kovo 6 d. rašto, patvirtinančio dokumentų, priklausančių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ir intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23, paėmimo iš J. M. kabineto faktą, kopiją (t. 2, b. l. 113–121).

30. 2021 m. rugsėjo 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad I. S., be kita ko, pateikė:

1.1. stacionaraus kompiuterio procesorių „Intel Core I5-2400CPU 4GB“ ir jo maitinimo laidą. I. S. pranešė, kad juo nuolat naudojosi J. M. jos darbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ metu, jis buvo jos kabinete. Ant kompiuterio priekinio dangčio yra priklijuotas geltonas lapelis su užrašu „(duomenys neskelbtini)“;

1.2. PVM sąskaitą-faktūrą serija AIT Nr. 1905010, 2019 m. gegužės 21 d. išrašytą UAB „Accel IT Solutions“ bendrovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įgyja stacionarų kompiuterį „Intel Core 17-8700; 3,20 GHz“. I. S. paaiškino, kad šiame dokumente nurodytas kompiuteris yra pateiktas ikiteisminiam tyrimui 2021 m. rugpjūčio 25 d., juo J. M. naudojosi nuo 2019 m. (t. 2, b. l. 122–138).

31. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 1-ojo poskyrio 2022 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad:

1) sisteminiame bloke (Nr. 2) „Intel Core I5-2400CPU 4GB“, atlikus paiešką pagal raktažodį paslaugu teikimo sutartis Nr201723, aptikti 6 Microsoft Word Office dokumentai; atlikus paiešką pagal raktažodį 2017-06-26, aptikti 4 Microsoft Word Office dokumentai;

2) kompiuteryje (Nr. 3) be pavadinimo (ant kompiuterio užrašas „(duomenys neskelbtini)“), atlikus paiešką pagal raktažodį paslaugu teikimo sutartis, aptikti 6 Microsoft Word Office dokumentai, 1 PDF (angl. Portable Document Format) dokumentas; atlikus paiešką pagal raktažodį 2017-06-26, aptikta 18 Microsoft Word Office dokumentų, 45 Microsoft Excel dokumentai, 5 PDF dokumentai (t. 4, b. l. 46–61).

1. 2023 m. vasario 27 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas atminties diskas WD Elements serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad jame yra aplankalas pavadinimu 02-2-00267-21, kurį atidarius yra du aplankalai pavadinimais Priedas 1 ir Priedas 2. Atidarius aplankalą Priedas 1, jame, be kita ko, rastas aplankalas pavadinimu „paslaugų teikimo sutartis“, kurį atidarius aplankale pavadinimu „Atachment“ yra 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartis+priėmimo perdavimo aktai (aplankale pavadinimu „Webpages“, toliau aplankale pavadinimu „Word Documents“ yra nurodyta šių dokumentų sukūrimo informacija); aplankale pavadinimu „2017-06-26 word“ yra 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017/23 kartu su trimis priėmimo-perdavimo aktais, t. y. 2017 m. birželio 26 d., 2017 m. rugpjūčio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 8 d. (t. 4, b. l. 73–140).

2. 2021 m. gegužės 12 d. VMI informacija apie sąskaitas, iš kurios matyti, kad J. M. nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. priklauso AB SEB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 8, b. l. 5–7).

3. 2023 m. liepos 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas J. M. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. išrašas ir nustatyta, kad:

1) 2017 m. birželio 28 d. 7 554,50 Eur lėšų įskaitymas pagal paslaugų sutartį. Mokėtojas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“;

2) 2017 m. rugpjūčio 31 d. 2 487,10 Eur lėšų įskaitymas pagal paslaugų sutartį. Mokėtojas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“;

3) 2017 m. lapkričio 10 d. 5 100 Eur lėšų įskaitymas pagal paslaugų sutartį. Mokėtojas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“;

4) 2017 m. gruodžio 8 d. 10 058,49 Eur lėšų įskaitymas pagal paslaugų sutartį. Mokėtojas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“;

5) į sąskaitą periodiškai gaunamos lėšos iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“: pervedamas avansas, darbo užmokestis, dienpinigiai (t. 9, b. l. 1–63).

1. 2018 m. vasario 25 d. el. laiškas, kurio siuntėjas – (duomenys neskelbtini), gavėjas – (duomenys neskelbtini), pavadinimas – „Siunčiu atnaujinta 2017 ataskaita“, priedas – Išlaidos2017.xlsx, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini)biudžetas 2017 m. buvo 312 897 Eur, išleista – 208 378 Eur; veikla: Resilient Society, Rethinking Europe, Idėjų festivalis, (duomenys neskelbtini) fondas, (duomenys neskelbtini); du grantai: 2017 1–8 mėn. – 400 000$ ir 9–12 mėn. – 380 000$; viso išlaidų – 533 441,61 Eur ((duomenys neskelbtini) ir Vilnius Institute), iš kurių, be kita ko, finansų direktorius – 1 500 Eur per mėnesį (duomenys neskelbtini) (12 mėn.) (pastabos – Paslaugų pirkimas) ir 1 500 Eur Vilnius Institute (6 mėn.) (pastabos – Paslaugų pirkimas).

2. 2018 m. rugpjūčio 16 d. el. laiškas, kurio siuntėjas – J. M. ((duomenys neskelbtini)), gavėjas – V. T. ((duomenys neskelbtini)), turinys – „Labas vakaras, V., kreipiuosi į jus pagalbos audito klausimu. Mes su (duomenys neskelbtini) teikiame vieną paraišką donorams, jie paprašė kartu su paraiška pateikti 2017 finansinių ataskaitų auditą, nes jiems svarbu pagrindinio paraiškovo ((duomenys neskelbtini)) metinės apyvartos dydis. Ar būtų realu atlikti vienos organizacijos ((duomenys neskelbtini)) finansinių ataskaitų auditą iki rugpjūčio pabaigos? Prisegu balansą ir veiklos rezultatų ataskaitas. (duomenys neskelbtini) savo veiklą atnaujino 2017 metais, iki to buvo tik minimaliai veikianti organizacija su 2 darbuotojais. Dabar yra 5 darbuotojai, įdarbinti per 2017 metus. Buvo du projektai vykdyti (du donorai). Uždirbtų lėšų nedaug. Ar apsiimtumėte padaryti auditą? Pagarbiai, J.“ (t. 2, b. l. 161).

1. 2024 m. birželio 6 d. Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės raštas su priedais, iš kurių matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje ir elektroninių paslaugų srityje Mano VMI teikė J. M. (t. 14, b. l. 136–163).

2. 2024 m. birželio 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštas su priedais (SAM pranešimai apie apdraustuosius ir jų priedai, pranešimai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir pabaigą), iš kurių matyti, kad šiuos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą teikė I. S. (t. 14, b. l. 82–135).

3. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ programos projekto „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo Kultūros rėmimo fondo lėšomis paraiška, iš kurios matyti, kad šis projektas turėjo vykti nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (t. 14, b. l. 53–57).

4. 2024 m. birželio 17 d. Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės raštas su priedais (Lietuvos kultūros tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 1LKT-30(1.2), projekto „(duomenys neskelbtini)“ pirmo etapo įvykdymo 2017 m. rezultatų ataskaita, projekto etapo dalinio finansavimo faktines išlaidas patvirtinančiu dokumentų sąrašas (2017 m.), projekto „(duomenys neskelbtini)“ įvykdymo 2017–2018 m. rezultatų ataskaita, projekto etapo dalinio finansavimo faktines išlaidas patvirtinančiu dokumentų sąrašas (2018 m.)), iš kurių matyti, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos kultūros tarybai pateikė tik vieną projekto paraišką – dėl projekto „(duomenys neskelbtini)“ finansavimo. Projektas vyko etapais nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. (t. 14, b. l. 166–186).

5. 2024 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo viceministro raštas Nr. SD-5473 (31.2 Mr-25) ir 2024 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vedėjos raštas Nr. SD-5739 (31.2 Mr-25), iš kurių matyti, kad nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. J. M. kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė dalyvavo 2017 m. lapkričio 14 d. Nevyriausybinių organizacijų tarybos posėdyje, kurio darbotvarkė: nevyriausybinių organizacijų sąvokos; (duomenys neskelbtini) agentūros pristatymas; NVO duomenų bazės sudarymo situacija; situacijos dėl VTEK vykdomų sprendimų prieš NVO atstovus aptarimas; NVO tarybos sprendimai dėl NVO fondo darbo grupės ir VRM teritorinio bendradarbiavimo priežiūros komiteto vadovų pasikeitimo; kiti klausimai, kito posėdžio data. Be kita ko, šiame posėdyje dalyvavo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovė S. A. (t. 16, b. l. 2–16, 44–53).

6. 2024 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjo, laikinai einančio ministerijos kanclerio pareigas, raštas Nr. S2-2415, iš kurio matyti, kad nebuvo nustatyta, jog J. M. nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. būtų dalyvavusi darbo grupėse, komisijose ir tarybose, susijusiose su nevyriausybinių organizacijų veikla, nebuvo rasti duomenys, kad jai už teiktas paslaugas būtų išmokėtas užmokestis (t. 15, b. l. 41–42, 55–56).

7. 2024 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo raštas Nr. S-2024-4773, iš kurio matyti, kad nebuvo aptikta jokių duomenų apie J. M. dalyvavimą komitetų, komisijų, darbo grupių (taip pat ir susijusių su nevyriausybinių organizacijų veikla) posėdžiuose nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. (t. 15, b. l. 58–59).

8. 2021 m. birželio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad J. M. su savo sutuoktiniu D. M. 2020 m. balandžio 16 d. sudarė santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį, kurios pagrindu ji perleido savo sutuoktiniui savo turtą, o taip pat kitas sutartis, kurių pagrindu perleido savo sutuoktinio tėvui J. M. jai priklausiusį turtą. 2021 m. birželio 4 d. J. M. nepriklausė joks nekilnojamasis turtas (t. 11, b. l. 141–144).

9. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-903-910/2021, iš kurio matyti, kad ieškovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės J. M. priteista 222 885,55 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinės palūkanos už 222 885,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d.) (t. 12, b. l. 11–35, 161–176).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

47. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas). BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o grįžtamąją galią turi tik veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 2 dalis). Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis. Šiuo atveju 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas yra bausmę švelninantis įstatymas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė, o naujai įsigaliojusio BK 182 straipsnio 2 dalies sankcija numato alternatyvias baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Taigi nagrinėjamu atveju J. M. padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, t. y. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

48. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471, 1472, 148, 149, 150, 151, 1511, 152, 1521, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas). Vadovaujantis nuosprendžio 47 punkte jau aptartu teisiniu reglamentavimu, 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas taip pat yra bausmę švelninantis įstatymas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 300 straipsnio 3 dalies (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija) sankcijoje buvo numatyta tik laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė, o naujai įsigaliojusio BK 300 straipsnio 3 dalies sankcija numato alternatyvias baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmes. Taigi nagrinėjamu atveju J. M. padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą, t. y. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

49. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, t. y. lemti asmens, prieš kurį yra naudojama apgaulė, klaidą; 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-158-303/2021, Nr. 2K-71-976/2022). Sukčiavimo atveju turto savininkas, valdytojas, asmuo, kurio žinioje yra turtas, dėl panaudotos apgaulės savanoriškai pats perleidžia turtą kaltininkui, nes mano, kad šis turi teisę jį gauti, arba priima sprendimą dėl turto perleidimo kaltininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, Nr. 2K-166-895/2019). Apgaulė gali pasireikšti anksčiau nurodytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y., turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, Nr. 2K-92-648/2019). Sukčiavimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas asmuo netenka turto, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263-696/2016, Nr. 2K-215-303/2017, Nr. 2K-158-303/2021).

50. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako, be kita ko, tas, kas pagamino netikrą dokumentą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala. J. M. yra kaltinama keturių netikrų dokumentų pagaminimu, padarant didelę žalą. Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija <...>.??? Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-648/2024). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-227-976/2021).???

65. Kaltinamoji J. M. baudžiamojo proceso metu ne kartą nurodė, kad šis baudžiamasis persekiojimas yra S. A. kerštas jai, pasinaudojant sunkia jos sūnaus sveikatos būkle, kad S. A. visada jai pavydėjo, 2020 m. jos rimtai susipyko ir pan., vis tik jokių konkrečių argumentų, dėl ko VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovė galėtų kerštauti, dėl ko buvo kilęs nurodytas pavydas ar konfliktas, kaltinamoji nepateikė, savo teiginių nedetalizavo, nepagrindė, todėl teismas juos laiko deklaratyviais. Baudžiamojoje byloje nesurinkta duomenų apie S. A. asmeninį interesą nepagrįstai apkaltinti kaltinamąją nusikalstamų veikų padarymu. Atvirkščiai, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. pastebėjus įtartinus pavedimus iš fondo banko sąskaitos, radus dokumentus, kurių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesudarinėjo, S. A. dėjo visas pastangas kilusias problemas išspręsti be teisėsaugos institucijų įsikišimo, teisme ji nurodė, kad ją su J. M. siejo šilti ir draugiški santykiai, tarpusavio konfliktų neprisimena. Minėtame Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-903-910/2021, kurioje taip pat buvo vertintas fondo vadovės elgesys, sužinojus apie J. M. neteisėtus veiksmus, taip pat nustatyta, kad J. M. nebuvo daromas psichologinis poveikis, jai buvo siūloma sąžiningai išspręsti situaciją, pasirašant taikos sutartį, susitariant dėl pinigų grąžinimo terminų ir išvengiant teisminių ginčų. Šią civilinę bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, išsamiai ir objektyviai išanalizavus teismo proceso metu iš įvairių įrodinėjimo priemonių surinktus faktinius duomenis, nenustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovai privertė J. M. prieš jos valią pripažinti fondui padarytą žalą ir jos dydį, juolab, kad poveikis buvo darytas pasinaudojus J. M. sūnui diagnozuota itin sunkia liga ir šios žinios lemta jos psichologine būsena. Tokią išvadą padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-369-464/2022, be kita ko, pažymėdamas, kad nagrinėjant ginčą dėl darbo sutarties (teismo past. sudarytos tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir J. M.) nutraukimo teisėtumo analogiški J. M. argumentai taip pat jau buvo teismų įvertinti – jie pripažinti nepagrįstais ir neįrodytais. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas taip pat visiškai pritaria tokioms išvadoms, nes ir baudžiamosios bylos duomenys jas patvirtina.

66. Išsamiai aptartas nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas leidžia teismui daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamoji J. M. pagamino ir pasirašė žinomai netikrus dokumentus (2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartį, 2017 m. birželio 26 d. perdavimo priėmimo aktą Nr. 1, 2017 m. rugpjūčio 30 d. perdavimo priėmimo aktą Nr. 2, 2017 m. gruodžio 8 d. perdavimo priėmimo aktą Nr. 3 (taisyta 4)) ir, panaudodama apgaulę, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – viso 25 100,09 Eur, padarydama fondui didelę žalą. Tokiu būdu J. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

67. Kaltinamosios apgaulė pasireiškė tuo, kad ji, neturėdama jokių įgaliojimų, bet turėdama tikslą suklaidinti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir pasisavinti šios įstaigos turtą, turėdama ilgametę buhalterinės apskaitos teikimo patirtį, įgijusi teisę prisijungti ir atlikti finansines operacijas fondui priklausančiose atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, pelniusi fondo vadovų ir darbuotojų pasitikėjimą, surašė pagal turinį melagingus ir kitos šalies valios neatitinkančius dokumentus tam, kad jie būtų tinkami melagingam faktui – neva suteiktoms intelektinėms paslaugos – paliudyti, ir tokiu būdu suklaidindama turto savininką, neva atsiskaitydama už jam suteiktas paslaugas, pati iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos persivedė į savo asmeninę banko sąskaitą didelės vertės svetimą turtą.

68. Pagal teismų praktiką naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-788/2017, Nr. 2K-7-136-489/2017, Nr. 2K-261-489/2024). Nagrinėjamu atveju kaltinamosios panaudota apgaulė tokį lygį neabejotinai atitinka. Kaip jau buvo minėta, nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovavusios Z. K. ir S. A. besąlygiškai pasitikėjo fondo finansų direktore J. M. (Z. K., be kita ko, visą laiką gyveno užsienyje, nemokėjo lietuvių kalbos), kuri buvo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, teikusios fondui buhalterinės apskaitos paslaugas, vadovė, S. A. net neturėjo prieigos prie fondo banko sąskaitų, nes visų finansinių operacijų atlikimas buvo J. M. atsakomybė, pas ją buvo laikomas slaptažodžių generatorius ir įstaigos antspaudas, atsiskaitydama vadovei S. A. už savo veiklą, J. M. tiek žodžiu, tiek raštu pateikdavo jokių įtarimų nekeliančius fondo finansinius rodiklius, veiklos buvo vykdomos, finansavimas gaunamas, su piniginėmis lėšomis problemų niekada nebuvo, o pagaminti netikri dokumentai buvo laikomi kaltinamosios darbo kabinete, todėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. neįtarė, kad J. M. pagamino šiuos netikrus dokumentus ir jų pagrindu pasisavino svetimą turtą. Pažymėtina, kad gynybos argumentai, kada fondo vadovė S. A. turėjo ir galėjo sužinoti apie neteisėtą piniginių lėšų pervedimą, kaltinamosios baudžiamajai atsakomybei įtakos neturi, nes akivaizdu, kad šių dokumentų sudaryme nei Z. K., nei S. A. nedalyvavo, nei leidimo, nei sutikimo tam nedavė, J. M. suteikti 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartyje nurodytas paslaugas neprašė, tokių paslaugų negavo ir už tai atsilyginti nežadėjo.

69. Byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma neabejotinai leidžia konstatuoti, kad kaltinamoji J. M., atlikdama aptartus veiksmus, suprato, kad neturi teisės ir įgaliojimų surašyti ir pasirašyti jai inkriminuotų dokumentų, žinojo, kad juose įtvirtina melagingą informaciją, puikiai suvokė naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

70. BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – būna susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismų praktikoje dažnai tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, turtas (ar turtinė teisė) gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sudarant sandorius ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018). Kaltinamosios J. M. gynėjas akcentavo, kad šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai nepagrįstai perkelti į baudžiamąjį procesą, nurodė, kad tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tiek aktuali teismų praktika patvirtina, kad intelektinių paslaugų sutartis gali būti sudaroma žodine forma, o to, kas sudaroma žodine forma, jo teigimu, negalima klastoti. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad kalbėti apie žodinę sutarties formą šioje baudžiamojoje byloje nėra jokio pagrindo, nes yra surašyta ir pasirašyta netikra rašytinė intelektinių paslaugų teikimo sutartis ir jos priedai, kurių pagrindu buvo neteisėtai pasisavintos piniginės lėšos. Būtent šių konkrečių rašytinių dokumentų turinys ir jų (ne)vykdymo aplinkybės yra vertinamos. Byloje nėra jokių duomenų, kad po tokios rašytinės paslaugų sutarties sudarymo, šalys žodžiu pakeitė jos sąlygas ar pan., atvirkščiai, bylos duomenys patvirtina, kad viena iš sutarties šalių – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – niekada nebuvo išreiškusi valios tokią sutartį sudaryti. Gynėjo teigimu, šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad sutartis gali būti sudaroma žodiniu šalių susitarimu ir vėliau patvirtinama konkliudentiniais veiksmais, net eliminuojant rašytinę sutartį iš įrodymų visumos, reikia vertinti tai, ar paslaugos buvo teikiamos. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad jokių konkliudentinių veiksmų tarp šalių nebuvo, J. M. jokių sutartyje nurodytų intelektinių paslaugų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė, ji atliko jai darbo sutartyje numatytas funkcijas ir fondo naudai veikė per VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamosios gynėjas klaidingai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu fondo vadovei nebuvo užduotas klausimas, ar sutartis buvo vykdoma, ar buvo gautos paslaugos. Toks klausimas vienai iš fondo vadovių – liudytojai S. A. buvo užduotas ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir ne kartą nagrinėjant bylą teisme, į visus juos liudytoja nuosekliai atsakė, kad sutartis nebuvo vykdoma, jokios 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartyje nurodytos paslaugos fondui nebuvo suteiktos ir joks rezultatas šios sutarties priedais esančiais perdavimo-priėmimo aktais nebuvo perduotas. Taigi šiuo atveju teismas nenustatė, kad tikroji šalių, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir J. M., valia buvo tokia intelektinių paslaugų teikimo sutartimi „pridengti“ darbo santykius, neginčijamai nustatyta, kad joks rezultatas pagal kaltinime nurodytus dokumentus fondui nebuvo perduotas, šių dokumentų turinys neatitinka vienos iš šalių – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ – valios, kaltinamosios veiksmai, sudarant 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutartį ir jos priedus bei nevykdant iš jų atsiradusių prievolių, rodo jos tikruosius ketinimus, t. y. siekti ne iš sutarties išplaukiančių pasekmių, o nusikalstamų tikslų, kas neabejotinai reiškia, kad tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir J. M. būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

33. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

34. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. M. padarė du baigtus apysunkius nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia. Abi nusikalstamos veikos padarytos prieš tą patį juridinį asmenį – darbdavį, piktnaudžiaujant pasitikėjimu ir veikiant pagal gerai apgalvotą bei kruopščiai suplanuotą modelį, nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala nėra atlyginta, kaltinamoji žalos padarymo fakto nepripažįsta, jos atlyginti nesutinka. J. M. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra teista (t. 13, b. l. 64). Per pastaruosius penkerius metus (iki 2024 m. vasario 6 d.) ji yra du kartus bausta administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (t. 13, b. l. 63). Kaltinamoji išsituokusi, nepilnamečių vaikų neturi, dirba, yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą.

35. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju padarytoms nusikalstamoms veikoms ir kaltinamosios asmenybei bus proporcinga švelniausia straipsnių sankcijose numatyta bausmė – bauda, už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriant J. M. 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą, už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prieš griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir J. M. skirtina galutinė subendrinta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Pridedamos bausmės dalis pasirinkta atsižvelgiant į nuosprendžio 72 punkte aptartas aplinkybes ir į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, kas baudos už apysunkį nusikaltimą atveju yra 100 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

36. Atsižvelgiant į kaltinamajai skirtinos bausmės, civilinio ieškinio ir priteistinų išlaidų civilinės ieškovės atstovo paslaugoms apmokėti dydį, bendras įstatyme numatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo reikštų neproporcingą naštą, todėl J. M. nustatytinas ilgesnis vienerių metų šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

V. Civilinis ieškinys

75. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

76. Baudžiamojoje byloje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė patikslintą 29 529,52 Eur civilinį ieškinį dėl kaltinamosios neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 90). Kaip matyti iš patikslinto civilinio ieškinio turinio, taip pat VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 29 d. algos išmokėjimo analizės (t. 2, b. l. 89), 29 529,52 Eur sumą sudaro kaltinamosios J. M. apgaulės būdu pasisavintas turtas – 25 100,09 Eur ir dėl šių neteisėtų veiksmų fondo sumokėti mokesčiai – 4 429,43 Eur. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad J. M. apgaulės būdu pasisavino 25 100,09 Eur. Iš 2017 m. kovo 23 d. intelektinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2017/23 4.11 punkto matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ neva įsipareigojo pagal šią sutartį iš viso J. M. sumokėti 23 500,55 Eur (ranka taisyta į 29 529,52 Eur), įskaitant visus Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais nustatytus mokesčius. Iš bylos duomenų matyti, kad šie mokesčiai nuo 25 100,09 Eur buvo sumokėti (4 429,43 Eur), pati J. M. patvirtino, kad ši sutartis yra deklaruota, už ją sumokėti mokesčiai. Taigi civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, tarp kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir civilinei ieškovei padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamosios J. M. priteisiama 29 529,52 Eur turtinei žalai atlyginti.

VI. Išlaidos civilinės ieškovės atstovo paslaugoms apmokėti

1. Civilinės ieškovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti civilinės ieškovės patirtas išlaidas už advokato Simono Slapšinsko teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu. 2021 m. balandžio 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SL 2021-40 ir 2021 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas teisines paslaugas (susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais, situacijos analizę, pareiškimo, susijusio su fondo interesais (dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo) parengimą) advokatų profesinei bendrijai „Leximum“ sumokėjo 1 936 Eur; 2024 m. gegužės 24 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SL 2024-266 ir 2024 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas teisines paslaugas (vykimą/grįžimą į/iš Vilniaus miesto apylinkės teismą (0,5 val.), dalyvavimą teisiamajame posėdyje 2024 m. gegužės 22 d. (0,5 val.), susipažinimą su baudžiamąja byla, 14 tomų (5 val.)) advokatų profesinei bendrijai „Leximum“ sumokėjo 726 Eur; 2024 m. liepos 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SL 2024-280 ir 2024 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas teisines paslaugas (pasiruošimą 2024 m. liepos 25 d. teismo posėdžiui (1 val.), vykimą/grįžimą į/iš Vilniaus miesto apylinkės teismą (0,5 val.), dalyvavimą teisiamajame posėdyje 2024 m. liepos 25 d. (2,5 val.)) advokatų profesinei bendrijai „Leximum“ sumokėjo 484 Eur; 2024 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SL 2024-307 ir 2024 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas teisines paslaugas (pasiruošimą 2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžiui (0,5 val.), vykimą/grįžimą į/iš Vilniaus miesto apylinkės teismą (0,5 val.), dalyvavimą teisiamajame posėdyje 2024 m. lapkričio 26 d. (1 val.)) advokatų profesinei bendrijai „Leximum“ sumokėjo 242 Eur; 2024 m. spalio 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SL 2024-301, 2024 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SL 2024-304 ir 2024 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas teisines paslaugas (pasiruošimą 2024 m. spalio 8 d. teismo posėdžiui (2 val.), 2024 m. spalio 25 d. teismo posėdžiui (1 val.) ir 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžiui (3 val.), vykimą/grįžimą į/iš Vilniaus miesto apylinkės teismą (tris kartus po 0,5 val.), dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose 2024 m. spalio 8 d. (2 val.), 2024 m. spalio 25 d. (0,5 val.) ir 2024 m. lapkričio 7 d. (2,5 val.)) advokatų profesinei bendrijai „Leximum“ sumokėjo 1 512,50 Eur; 2025 m. sausio 17 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. SL 2025-321 ir 2025 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas teisines paslaugas (pasiruošimą 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdžiui (0,5 val.), vykimą/grįžimą į/iš Vilniaus miesto apylinkės teismą (0,5 val.), dalyvavimą teisiamajame posėdyje 2025 m. sausio 8 d. (1 val.), pasiruošimą 2025 m. sausio 21 d. teismo posėdžiui (2 val.)) advokatų profesinei bendrijai „Leximum“ sumokėjo 484 Eur.

2. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kiekvienu atveju priteisiamų proceso išlaidų dydis turi būti įvertinamas individualiai. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

3. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad prašoma priteisti civilinės ieškovės atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, pateiktuose dokumentuose detalizuota, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos už nurodytą sumą, todėl teismas šią sumą (5 384,50 Eur) pripažįsta pagrįsta ir išieškotina iš kaltinamosios J. M..

VII. Kiti klausimai

1. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

2. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti: 1) nešiojamas kompiuteris „MacBook Pro 13-inch“ su laidu, sisteminis blokas (be pavadinimo, be identifikacinio numerio) ir sisteminis blokas su užrašu „Intel Core 15-2400CPU 4 GB“ su laidu, perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėliui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (t. 4, b. l. 63–68), grąžintini teisėtam savininkui – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) vokas su tarnybiniu išoriniu atminties disku WD Nr. (duomenys neskelbtini) su laidu, perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėliui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (t. 4, b. l. 141–146), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas) .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jai 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.

J. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), ir skirti jai 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir J. M. skirti galutinę subendrintą 500 MGL (25 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti savanoriškai sumokėta per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti civilinės ieškovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš J. M. priteisti 29 529,52 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš J. M. civilinės ieškovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 5 384,50 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip civilinės ieškovės atstovas, paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir bylai nagrinėti: 1) nešiojamą kompiuterį „MacBook Pro 13-inch“ su laidu, sisteminį bloką (be pavadinimo, be identifikacinio numerio) ir sisteminį bloką su užrašu „Intel Core 15-2400CPU 4 GB“ su laidu, perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėliui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., grąžinti teisėtam savininkui – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“; 2) voką su tarnybiniu išoriniu atminties disku WD Nr. (duomenys neskelbtini) su laidu, perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėliui, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r., palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.