Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. LK-N-580 netaikyti nuteistajam P. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka P. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 22 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 22 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. liepos 15 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-580 netaikyti nuteistajam P. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Asmuo teistas 5 kartus, atlieka antrą realią laisvės atėmimo bausmę, pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 15 metų, nuteistas – 16 metų. Praeityje nuteistasis buvo nuteistas už sunkų tyčinį, savo besilaukiančios sugyventinės, sveikatos sužalojimą peiliu. Atlikęs dalį skirtos bausmės jis buvo paleistas lygtinai, tačiau praėjus kiek daugiau nei metams asmuo vėl nusikalto. Jo tyčiniai smurtiniai veiksmai (žmonių žalojimas peiliu) kartojasi bei sunkėja. Keturis kartus asmuo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, iš kurių dviejose bylose panaudotas pavojingas įrankis – peilis, o veikos padarytos ne vienkartiniais smūgiais, vienoje iš pastarųjų bylų padaryta itin sunki smurtinė veika – nužudymas. Atkreiptas dėmesys, kad nusikalstamas veikas asmuo įvykdė neapsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, jam būdingi pykčio priepuoliai. Po įvykdytos nusikalstamos veiklos nuteistasis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Asmuo pripažintas pavojingu recidyvistu, o tai rodo ilgalaikį polinkį į nusikalstamą elgesį. Nusikalstamos veikos nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (smurtinio) modelio dalis. Nuteistasis kaltę pripažįsta tik formaliai, linkęs pateisinti nusikalstamą veiką ar perkelti viską susiklosčiusioms aplinkybėms. Išvadoje rašoma, kad asmeniui svarbu užtikrinti tęstinę psichologinę pagalbą ir stebėseną, ypač siekiant užkirsti kelią galimam impulsyviam ar destruktyviam elgesiui ateityje. Nuteistajam būdinga menka savikontrolė bei riboti vidiniai resursai. Nematyti, kad asmuo bausmės vykdymo metu būtų dalyvavęs psichologinėje ar psichoterapinėje konsultacijoje, nėra dirbta su smurtinio elgesio rizika. Pažymėtina, kad būtina užtikrinti intervenciją ir nuoseklų darbą su jo smurtinio elgesio priežastimis bei socialinių įgūdžių stiprinimu. Nuo 2024 m. gegužės 6 d. nuteistasis bausme atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nors socialiniai ryšiai su motina išlikę ir palaikomi ryšiai su drauge, jie nėra pakankamai stiprūs ar stabilūs, kad užtikrintų sėkmingą reintegraciją į visuomenę. Turi įgytą profesiją, tačiau oficiali darbo patirtis sudaro tik 10 mėnesių. Bausmės atlikimo metu, nuo 2019 m. nuteistasis vykdė individualią veiklą – meninė kūryba, elektroninės muzikos kūryba, nuo 2023 m. jo individuali veikla buvo prilyginta darbinei veiklai, tačiau 2024 m. rugsėjo 13 d. panaikinta. Šiuo metu dirba bausmės atlikimo vietoje, o darbdavys yra pateikęs raštą apie galimybę išlaikyti darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, tačiau šio rašto tikrumas kelia pagrįstų abejonių, kurios nebuvo pašalintos socialinio tyrimo metu. Nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus, pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis skolingas 68183,63 Eur, finansinius įsipareigojimus nuteistasis dengia vangiai, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 152,70 Eur. Šiuo metu nuteistasis vykdo darbinę veiklą, tačiau ji nėra nuosekli ir užtikrinta. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis padarė 9 tvarkos pažeidimus, buvo ne kartą baustas drausminėmis nuobaudomis, nuo 2021 m. pažeidimų nedaro, 2 kartus skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Paskutinė nuobauda nuteistajam skirta prieš ketverius metus, o vėliau 2 kartus buvo skatintas už gerą elgesį, tai leidžia manyti, kad tam tikras teigiamo pokyčio potencialas egzistuoja, tačiau jis dar nėra pakankamai stabilus ir įtvirtintas. Nuteistasis vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, tačiau bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis buvo menkai motyvuotas dalyvauti intervenciniame darbe, pasireiškę gynybiškumu ir problemų reflektavimo ribotumu. Po 8 metų bausmės vykdymo išlieka emocinio atvirumo ribotumas, kalbėdamas apie nusikalstamą veiką, nuteistasis ją aiškina kaip spontanišką ir neišvengiamą, kas rodo polinkį pateisinti savo veiksmus bei ne iki galo prisiimti atsakomybę. Matyti kad nuteistojo dinaminiai rizikos veiksniai lieka aktualūs. Daugelis dinaminių kriminogeninių veiksnių valdomi tik struktūruotoje aplinkoje ir reikalauja tęstinių priemonių juos valdant. 2023 m. gruodžio 1 d. buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką, remiantis įvertinimo rezultatais, nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatyta vidutinė smurtinio elgesio visuomenei ar pažįstamiems asmenims rizika laisvėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Paleidus asmenį lygtinai jis ir toliau atliks bausmę, o jo elgesį kontroliuos probacijos tarnyba, todėl nėra pagrindo manyti, kad nebus įmanoma užtikrinti tęstinės psichologinės pagalbos ir stebėsenos, ypač siekiant užkirsti kelią galimam impulsyviam ar destruktyviam elgesiui ateityje. Nurodoma, kad P. R. darbo patirtis yra tik 10 mėn., nors matyti, jog jis nuo 2019 metų iki 2024 m. rugsėjo 13 d. vykdė individualią veiklą, kuri buvo prilyginta darbinei veiklai, tai yra darbinė patirtis yra kur kas didesnė, nei tai bando įrodyti Komisija. Be to, Komisija ignoravo aplinkybę, kad šiuo metu nuteistasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ketina pratęsti darbo sutartį su juo, kai bus pritaikytas lygtinis paleidimas. Nors nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus, jų padengti nėra galimybės, kadangi įkalinimo įstaigoje negalėjo užsidirbti pakankamai lėšų net savęs išlaikymui ar pagalbai artimiesiems. Ši aplinkybė nepriklauso nuo P. R. norų, todėl yra nepagrįsta. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Komisija nepateikia nei vieno konkretaus atvejo, kada nuteistasis būtų atsisakęs dalyvauti resocializacijos priemonėse ar pozityvaus užimtumo priemonėse, kas įrodo tokių išvadų nepagrįstumą. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas žmogus siekia rasti pasiteisinimą savo veiksmams, ypač jei tai yra gėdingi veiksmai, tad Komisijos priekaištai dėl bendražmogiškųjų silpnybių – yra nepriimtini. P. R. siekia pradėti naują gyvenimą ir siekia pamiršti praeities klaidas, tačiau tai nereiškia, kad nuvertina padarytų veikų pasekmes ar nukentėjusiųjų interesus. Komisija nutarime nepasisako ir nedetalizuoja apie kokius dinaminius veiksnius kalba, tad tokie priekaištai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Šiuo metu jis atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tad didžiąją laiko dalį leidžia ne įkalinimo įstaigoje, nuolatos bendrauja su žmonėmis ir artimaisiais, tačiau nė karto nekilo jokio konflikto. Tai įrodo, kad jis pakankamai pakeitė savo elgesį ir nuostatas, tad gali toliau atlikti bausmę lygtinio paleidimo sąlygomis, prižiūrint probacijos pareigūnams.

Pastebėtina ir tai, kad paskutinį kartą Komisija svarstė nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą 2025 m. sausio mėn. Komisijos sprendimas buvo taikyti lygtinį paleidimą. Po minimo svarstymo praėjo pusę metų ir per tą laiką jis dar kartą įrodė, jog yra vertas lygtinio paleidimo: daugiau padengė įsiskolinimus, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nebuvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis, buvo skatinamas, Komisijos rekomendacijos buvo vykdomos. Vadovaujantis protingumo principu darytina pagrįsta išvada, jog Komisija negali kaskart išsigalvoti vis daugiau ir daugiau reikalavimų. Jei jau Komisija buvo nusprendusi taikyti lygtinį paleidimą, o po to sprendimo jis dar labiau pagerino savo teisinę padėtį, tai Komisija turėtų labai konkrečiai ir aiškiai išdėstyti argumentus, kodėl šį kartą yra siūloma netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Nemotyvuotas ir nepagrįstas sprendimas, diskredituoja pačią Komisiją. Be to, Komisijai priėmus sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, tokio sprendimo neskundė net prokuroras, kas laidžia pagrįstai manyti, jog net ir prokuroras nemato priežasčių tolimesniam kaltinimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam P. R., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau, kaip matyti iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Nuteistasis teismui pateiktame skunde akcentuoja tai, kad teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu daromą akivaizdžią pažangą (jis nėra nusižengęs, neturi nuobaudų, turi paskatinimų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, vykdo individualius planus), kas turėtų įtakoti „OASys“ balų kritimą, t. y. būti materialiojo pagrindo egzistavimu. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais teismas nesutinka. Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, o tokia rizika, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste nesudaro materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (laisvėje turėjo nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurie privalo būti koreguojami iš esmės, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, kaip ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga nuteistajam koreguojant savo elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link.

Nors nuteistasis skunde nurodo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nebuvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis, dengė įsiskolinimus, buvo skatinamas, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau įvertinus šias aplinkybes vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, jos nėra laikytinos išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis be to neturėjo akivaizdžios įtakos teigiamam elgesio pokyčiui. Juo labiau nuteistojo skunde nurodytos, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tik tai, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys jokia prasme nėra absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Kartu akcentuotina ir tai, kad nors nuteistasis nurodo, jog drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi iki 2021 m. drausmine tvarka buvo baustas ir tai rodo nenuoseklų nuteistojo elgesį. Nors nuteistasis pastaruoju metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, neturi nuobaudų, skatintas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, dengia finansinius įsiskolinimus, tačiau, teismo vertinimu, nuteistojo elgesys nepasižymi išskirtiniu pozityvumu. Todėl nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, nuteistajam esmingai koreguojant ir eliminuojant problemines sritis, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai. Atsižvelgus į šiuos duomenis, teismas sprendžia, jog dar nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, nes vis dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis turi nestabilią darbo patirtį bei didelius finansinius įsipareigojimus, kas gali apsunkinti asmens integraciją visuomenėje. Nors nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais, tai yra mama bei sugyventine, tačiau socialinio tyrimo išvados duomenimis turi pasikartojančio smurtinio elgesio patirties, susiduria su pykčio priepuoliais ir negebėjimu spręsti konfliktines situacijas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat teigiama, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai, impulsyvumas. Iš to, kas aptarta akivaizdu, kad nuteistasis savo pataisos procesą dar privalo tęsti būdamas struktūruotoje aplinkoje, kryptingai ir nuosekliai eliminuojant problemines sritis iš savo elgesio, ypač pykčio valdymo srityje, juo labiau, kad jo nusikalstamoje elgsenoje vyrauja vien smurtinis veikimas, o šiuo metu jis nededa pastangų intervencijoms į smurtinės elgsenos keitimą. Tuo labiau, kad kaip anksčiau aptarta, nuteistojo elgesyje yra ne tik šios, tačiau ir itin daug kitų probleminių sričių, kurių visuma be kita ko ir sudaro vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, kas, ir kitų duomenų visumoje, leidžia abejoti nuteistojo sėkminga reintegracija visuomenėje.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, o būtent reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo P. R. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. LK-N-580 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo P. R. skundo dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. LK-N-580, netinkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.