Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-(duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam P. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka P. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi pripažintas pavojingu recidyvistu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 22 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 22 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 28 d. priėmė nutarimą Nr. RV-(duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam P. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, struktūrizuotoje aplinkoje nėra itin pavyzdingas, bausmės atlikimo laikotarpiu 9 kartus pažeidė drausmės ir režimo reikalavimus, iš jų 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Komisija savo priimtame nutarime pažymi, kad nuteistojo atžvilgiu nėra nustatyta akivaizdi pažanga pataisos proceso metu koreguojant nusikalstamą elgesį bei nėra pasiekti bausmės tikslai. Be to, Komisija nurodo ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Todėl šios aplinkybės verčia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe. Atsižvelgiant į tai, Komisija daro išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir įtikinančios, jog paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl jo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje aplinkoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. R. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam P. R., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Nuteistasis savo pateiktame skunde akcentuoja tai, kad teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu daromą akivaizdžią pažangą, kas turėtų būti laikytina materialiojo pagrindo egzistavimu. Su šiuo nuteistojo skundo argumentu teismas nesutinka sekančiai. Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo P. R. atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2018 m. birželio 6 d., ir jo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų vidutinį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti keturi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, ir jų metu joks teigiamas rizikos pokytis nebuvo fiksuotas, tai yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visais atvejais išliko ir vis dar yra vidutinė. Be kita ko, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (laisvėje turėjo nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir /ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais (buvusia sugyventine); smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; savivokos stoka; buvimas destabilizuojančioje aplinkoje; aukštas patiriamo streso lygis), kurie privalo būti koreguojami iš esmės, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, kaip ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga nuteistajam koreguojant savo elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link. Ir nors nuteistasis savo skunde nurodo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, yra dirbantis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išvykų metu grįžta laiku, nustatytų sąlygų nepažeidžia, su įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas, nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos, yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų pasekmių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, tačiau įvertinus šias aplinkybes vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, jos nėra laikytinos išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Juo labiau nuteistojo skunde nurodytos, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tik tai, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys jokia prasme nėra absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Be kita ko, nuteistojo P. R. teigiamas elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos, kuomet 2024 m. gegužės 6 d. tęsti laisvės atėmimo bausmės nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus.

Tuo tarpu nuteistojo asmens bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis P. R. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nepasižymėjo disciplinuotu ir teigiamu elgesiu. Nors savo skunde nuteistasis pažymi, jog daugiau nei du mėnesius nėra pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, konstatuotina, kad P. R. savo išskirtinai teigiamo elgesio negebėjo išlaikyti stabilaus ir nepertraukiamo ilgą laiką. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į byloje esančią (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, iš kurios matyti, jog nuteistasis net devynis kartus yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarką ir režimo reikalavimus. Toks nuteistojo itin priešingas taisyklėms elgesys atskleidžia jo nenorą savo elgesį kreipti išimtinai teigiamos dinamikos link. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus darė jau būdamas gerai susipažinęs su įstaigoje nustatyta tvarka. Todėl toks nihilistinis nuteistojo nuostatų demonstravimas neleidžia spręsti, jog šiuo metu nedaromi pažeidimai atskleidžia nuteistojo daromą akivaizdžią pažangą siekiant teigiamos elgesio dinamikos. Tuo tarpu, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra nei karto skatintas. Taigi, nors yra nepaneigiamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau įvertinus tai, kad kol kas nestebima išskirtinai teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika, spręsti, kad šiuo metu nuteistasis pataisos procesą gali tęsti nebūdamas struktūruotoje aplinkoje ir Komisijos nutarimas turi būti naikinamas, nėra pagrindo.

Kartu pasisakytina, jog nors nuteistasis kaip išskirtinę aplinkybę nurodo, kad šiuo metu jis dirba ir dėl to neturi laiko lankyti pozityvaus užimtumo priemones, vis tik teismas sprendžia, jog nuteistas asmuo, siekiantis lygtinio paleidimo, turėtų gebėti išlaikyti tinkamą balansą tarp visų prioritetinių užsiėmimų, tai yra savo laiką paskirstyti taip, kad nebūtų trikdoma darbinė veiklą, tačiau ir aktyviai įsitraukiama į pozityvaus užimtumo priemones, kurios padeda asmenybės pokyčiams. Tuo labiau, kad būdamas laisvėje nuteistasis dirbo, bet ši aplinkybė jo nesulaikė nuo nusikaltimo darymo, dėl ko spręstina, jog pozityvaus užimtumo priemonių įtaka nuteistojo asmenybės pokyčiui, galėtų būti naudinga, vėlesnės reintegracijos į visuomenę procese. Šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo dedamos asmeninės pastangos, be papildomų intervencijų, nėra pakankamos nusikalstamo elgesio keitimui. Taip pat nėra laikytina apsaugančiu nuo pakartotinio nusikalstamumo veiksnys, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius, kartu ir turi gyvenamąją vietą, nes šios aplinkybės neabejotinai egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, bet jokia prasme neskatinu nuteistojo elgtis pagal visuomenėje vyraujančias elgesio taisykles, paremtas įstatymų laikymusi. Taigi įvertinus šiuos, ir aukščiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai P. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals, dėl ko skundžiamas Komisijos nutarimas paliekamas nepakeistu.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo P. R. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-(duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo P. R. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.