Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam P. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. vasario 13 d., apie 12.30 val., kieme, prie Žirmūnų g. 149 namo, Vilniuje, konflikto metu, tyčia sudavė A. O. peiliu du kartus į krūtinę ir vieną kartą į sėdmenis, tuo padarydamas durtines pjautines žaizdas kairėje krūtinės ląstos kairėje pusėje, su krūtinės organų pažeidimais bei durtiną pjautinę žaizdą kairiajame sėdmenyje, dėl ko nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė.

P. R. taip pat kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. vasario 13 d., apie 12.30 val., kieme, prie Žirmūnų g. 149 namo, Vilniuje, konflikto metu, tyčia sudavė R. M. peiliu du kartus į krūtinę ir juosmenį, padarydamas nukentėjusiajam durtines-pjautines krūtinės ląstos kairės pusės ir juosmens kairės pusės žaizdas, tuo nesunkiai sutrikdydamas R. M. sveikatą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka P. R. laikinai sulaikytas 2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Kaltinamojo nuomone, apygardos teismas, skundžiama nutartimi kaltinamajam pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, rėmėsi prielaidomis ir nenurodė motyvų, kurie duotų pagrindą manyti, kad P. R. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai, teismui neužtenka vien formaliai pažymėti nusikalstamos veikos sunkumą ar gresiančios bausmės griežtumą, bet būtina pateikti realius faktus, kurie sudarytų objektyvų pagrindą manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamasis pažymi, kad šiuo atveju teismas, pratęsdamas suėmimo terminą neatsižvelgė į tai, kad dėl didelio žiniasklaidos dėmesio bei paviešintos klaidingos informacijos, jis buvo sutrikęs ir pasimetęs. Bijodamas pareigūnų veiksmų jį sulaikant, kaltinamasis nusprendė palaukti kelias dienas, kol viskas nurims, ir pats savo noru prisistatė į policijos komisariatą paaiškint tikrąsias įvykio aplinkybes. Kaltinamasis yra suinteresuotas kuo greičiau įrodyti savo nekaltumą, nuo pat pirmosios apklausos jis davė parodymus dėl įvykio aplinkybių. Be to, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, su kuria sieja tvirti santykiai, iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, paleistas iš suėmimo būtų įdarbintas. Kaltinamojo nuomone, jį sieja tvirti socialiniai ryšiai. Dėl nurodytų aplinkybių apygardos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta prielaida, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) dėl jam gresiančios didelės bausmės, yra visiškai nepagrįsta.

Nors sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu, tačiau kaltinamasis prašo peržiūrėti byloje esančią vaizdo medžiagą ir įvertinti ją. Kaltinamasis mano, kad šie duomenys yra netinkamai ir šališkai įvertinti, dėl ko jis buvau pareiškęs nušalinimą šiai bylai vadovaujančiam prokurorui Rolandui Imbrasui.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo P. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti, kaltinamasis P. R. ir jo gynėja prašė skundą patenkinti.

Kaltinamojo P. R. skundas netenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam P. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis P. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo P. R., nukentėjusiojo R. M., liudytojų T. Z., V. Š. parodymuose, specialistų išvadose, įvykio vietos apžiūros, vaizdo įrašų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl šios priežasties atmetamas kaltinamojo skundo prašymas peržiūrėti byloje esančią vaizdo medžiagą ir įvertinti ją, kadangi klausimas dėl byloje surinktų ir esančių įrodymų patikimumo, teisėtumo ir pagrįstumo bus sprendžiamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju P. R. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam P. R. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad P. R. yra kaltinamas galimai padaręs nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už pastarojo nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis P. R. nevedęs, iki sulaikymo nedirbo (t. 2, b. l. 165), neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 158-164), 3 kartų teistas už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu, paskutinį kartą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu už tuometinės nėščios sugyventinės sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 150-157). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, su kuria sieja tvirti santykiai, iki sulaikymo buvo registruotas darbo biržoje, paleistas iš suėmimo būtų įdarbintas, tačiau nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad yra tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad po galimai padaryto nusikaltimo kaltinamasis slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Kaltinamasis skunde nurodo, jog taip elgėsi, kadangi dėl didelio žiniasklaidos dėmesio bei paviešintos klaidingos informacijos buvo sutrikęs ir pasimetęs, vėliau pats savo noru prisistatė į policijos komisariatą. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, kaltinamasis į policijos įstaigą atvyko ne iš karto po galimai padaryto nusikaltimo, o tik praėjus 9 dienom nuo įvykio, viešai paskelbus informaciją apie jo tapatybę ir paiešką. Dėl šios priežasties, tai, kad kaltinamasis pats atvyko į policijos įstaigą, taipogi nesumažina prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybės. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad P. R., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už P. R. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas P. R., pobūdį ir sunkumą, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam P. R. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo P. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

kaltinamojo P. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi kaltinamajam P. R. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.