Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

5. Nuteistasis Kauno apygardos teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad BVK 82 straipsnio nuostatose nieko nesakoma apie pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymo ir nenusikals, todėl akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismas nesivadovauja įstatymu ir sukuria savo įstatymus, kas vienareikšmiškai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies normą ir daro skundžiamą teismo nutartį neteisėta. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiam nutartį priėmęs teisėjas žodis į žodį, kablelis į kablelį atkartoja Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties argumentus, kas neginčijamai įrodo, kad skundžiamas sprendimas yra parengtas šabloniškai, nesigilinant į konkrečias bylos aplinkybes, sprendime pateikiant tikslias ištraukas iš anksčiau priimto sprendimo, tikintis, kad tie patys argumentai ir šį kartą leis išlaikyti nuteistąjį suimtu.

5.2. Skunde taip pat nurodoma, kad joks įstatymas neįtvirtina, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas tik tada, kai jis išimtinai teigiamai charakterizuojamas, tad tokia teismo pozicija pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies normą, o toks Kauno apylinkės teismo sukurtas reikalavimas apskritai paneigia lygtinio paleidimo instituto prasmę bei elementarią logiką, nes toks reikalavimas yra neįgyvendinamas, kas paneigia ir pačią teisinės bei demokratinės valstybės esmę.

5.3. Skunde nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad jis įvykdė individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir sėkmingai baigė visas resocializacijos programas, apylinkės teismas šių aplinkybių neginčijo, bet ir niekaip dėl jų nepasisakė, nepateikė jokių rekomendacijų, kurias nuteistasis turėtų įvykdyti, kad lygtinio paleidimo institutas jam būtų taikomas. Nuteistojo vertinimu, šiuo metu jis yra kalinamas tik dėl paties kalinimo, kas yra visiškai nepriimtina teisinėje ir demokratinėje visuomenėje bei prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai.

5.4. Skunde pažymima, kad lygtinis paleidimas pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22 turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija, kas suponuoja reikalavimą, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą kaip išimtis turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.

5.5. Nuteistojo teigimu tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo instituto, kadangi BVK 82 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, jog lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Nuteistojo teigimu, įstatymo leidėjas įtvirtino terminą „akivaizdi pažanga“, kas reiškia, jog nuteistajam išliekant toje pačioje nusikalstamo elgesio rizikos grupėje, turi būti įmanoma nustatyti, ar buvo padaryta pažanga. Kauno apylinkės teismo net nesvarstė klausimo, ar buvo padaryta pažanga išliekant toje pačioje grupėje ir konstatavo, kad pažanga nebuvo padaryta.

5.6. Nuteistasis pažymi, kad Kauno apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos sprendimo, vadovavosi Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais argumentais bei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatais, nors įstatymas nenumato galimybės nuteistajam ginčyti ar apskųsti Socialinio tyrimo išvados bei pagal „OASys“ metodiką gautus rezultatus, todėl situacija, kai teismas vadovaujasi „dokumentais“, kurių nuteistasis negali apskųsti, laikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu ir absoliučios teisės į gynybą pažeidimu, o tokie pažeidimai savaime daro skundžiamą sprendimą neteisėtu. Skunde pažymima, kad galioja tik tie teisės aktai, kurie buvo paskelbti viešai, o įvedus į „e-tar.lt“ paieškos lauką „OASys“, nėra pateikiamas joks rezultatas, kas reiškia, kad Kauno apylinkės teismas vadovavosi ne teisės aktais, kas daro skundžiamą nutartį neteisėta.

5.7. Nuteistasis nurodo, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo režimo sąlygomis, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami, kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones (BVK 37 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo (BVK 37 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Nuteistojo teigimu, kalėjimo administracijos sprendimas perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jau savaime yra įrodymas, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo, todėl nuteistojo vertinimu, jis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų.

5.8. Skunde atkreipiamas dėmesys į Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos konceptualaus paaiškinimo“, kuriame nurodoma, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, gali būti fiksuojama tik tada, kai asmuo atitinka visus sekančius kriterijus: asmuo siekia atlyginti ir (ar) sumažinti turtinę žalą nukentėjusiajam (-iesiems); asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą – vykdo plane numatytas priemones, valdo savo pagrindinius kriminogeninius veiksnius, geba apibūdinti vykdomų priemonių tikslus ir pagrindines veiklas, fiksuotini teigiami mąstymo ir elgesio pokyčiai; dalyvauja socialinių įgūdžių lavinimo ir (ar) pozityvaus užimtumo priemonėse, turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą; elgiasi nepriekaištingai – asmuo ne mažiau kaip du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų, elgiasi sąžiningai, mandagiai ir pagarbiai. Nuteistojo teigimu, kadangi jis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, darytina neginčytina išvada, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, o jo elgesys laikytinas nepriekaištingu, kadangi daugiau nei du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų.

5.9. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje teismo nutartyje pateikti akcentai, jog nuteistasis ankstesniu laikotarpiu buvo baustas drausmine tvarka 6 kartus, tad nėra vertas pasitikėjimo, yra vieno pagrindinių teisės principų non bis in idem pažeidimas. Taip pat nurodoma, kad vadovaujantis BVK 80 straipsnio 9 dalies nuostatomis, teismas galėjo tik pažymėti, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturiu, o vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos patvirtintais kriterijais – privalėjo konstatuoti nuteistojo pažangą.

5.10. Skunde nurodoma, kad teismas nepateikė jokių argumentų, kuo vadovaujantis daro išvadą, jog nuteistasis laisvėje turėjo nestabilią darbo patirtį, o tai, kad teismas (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos pateiktas išvadas priima kaip aksiomą, laikytina teismo šališkumu. Taip pat nuteistasis nurodo, kad Kauno apylinkės teismas nieko nepasisako apie tai, kaip lygtinio paleidimo instituto netaikymas stabilizuos nuteistojo darbo patirtį, taip pat teismas ignoruoja šiuo metu esančias aplinkybes (nuteistasis dirba) ir vadovaujasi aplinkybėmis, kurios buvo prieš 8 metus, kurios buvo įvertintos, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kas iš esmės pažeidžia principą non bis in idem ir lygtinio paleidimo esmę. Nuteistasis pažymi ir tai, kad toks veiksnys nelaikytinas dinaminiu veiksniu, kadangi nuteistasis niekaip negali pakeisti savo praeities, kuri buvo iki nuteisimo šioje byloje, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę.

5.11. Nuteistasis pasisakydamas apie dinaminį kriminogeninį veiksnį „turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes“, nurodo, kad šiuo metu dirba ir gauna oficialias pajamas, tačiau teismas šias aplinkybes ignoravo, taip pat nepasisakė, kokiais įstatymais ir duomenimis vadovaujasi, darydamas tokias išvadas, netikrino tokių išvadų pagrįstumo, kas įrodo teismo šališkumą. Nuteistojo teigimu, teismas taip pat nepasisakė, kaip atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą padės jam sumokėti ieškinius, skolas baudas. Dėl dinaminio kriminogeninio veiksnio „apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais (buvusia sugyventine)“, nurodo, kad teismas nedetalizavo, kodėl nuteistojo santykiai su buvusia sugyventine yra apsunkinti ar konfliktiški, niekada neapklausė jo buvusios sugyventinės, o tai rodo, kad Kauno apylinkės teismas atkartojo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties argumentus. Nuteistojo teigimu tai, kad įstatymas apskritai nenumato termino „buvusi sugyventinė“, tad bet kokios teismo pretenzijos dėl jo santykių su „buvusia sugyventine“ yra niekinės. Nuteistojo teigimu, visiškai nelogiška ir tai, kad santykiai su „buvusia sugyventine“ yra priskiriami prie dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos jis gali pataisyti, nes vadovaujantis tokia teismo logika, nuteistasis turėtų susitaikyti su „buvusia sugyventine“, palaikyti su ja draugiškus ir šiltus santykius ir galbūt tada nuteistojo kriminogeniniai veiksniai sumažėtų, kas reiškia, kad ne nuteistasis sprendžia su kuo jam palaikyti santykius ir kokius santykius palaikyti, o už jį tai daro valstybė, o tokia situacija paneigia nuteistojo teisę į privatų gyvenimą, kas negali būti teisėta. Nuteistasis pažymi, kad taip pat visiškai neaišku, apie kurią „buvusią sugyventinę“ kalbama, kadangi sugyventinių pas jį buvo ne viena. Dėl dinaminio kriminogeninio veiksnio „smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje“, nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 punkte pateiktą artimos aplinkos apibrėžimą, artimai aplinkai priklauso gana didelis ratas asmenų, o Kauno apylinkės teismas nenurodė, į kokius konkrečius asmenis ir kaip pasireiškė smurtas ar prievarta jų atžvilgiu. Nuteistojo nuomon, lygtinio paleidimo instituto taikymas yra sietinas ne su jo privačiu gyvenimu buvusiu praeityje, o sietinas su pataisos procesu įkalinimo įstaigoje. Dėl dinaminio kriminogeninio veiksnio „būdingas rizikingas / pavojingas elgesys“, teigia, kad skundžiamoje nutartyje nenurodoma, kuo pasireiškia nuteistojo rizikingas ar pavojingas elgesys, todėl tokios išvados yra nemotyvuotos ir nepagrįstos, o nuteistasis negali ginčyti teismo argumentų, nežinodamas, apie ką kalbama. Dėl dinaminio kriminogeninio veiksnio „emocijų valdymo problemos“, nurodo, kad ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pateikė nedetalizuotus argumentus, todėl nuteistajam nesuprantama, apie kokias emocijų valdymo problemas yra kalbama. Taip pat nuteistojo teigimu, emocijos yra prigimtinės ir kiekvienas žmogus turi teisę reikšti emocijas, todėl keista, kad Lietuvos valstybė imasi nurodinėti, kaip ir kokias emocijas asmuo turi turėti ir kaip jas reikšti. Dėl dinaminių kriminogeninių veiksnių „būdingas impulsyvus elgesys“ ir „būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys“, nurodo, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė, kuo pasireiškia nuteistojo impulsyvus elgesys bei agresyvus / kontroliuojantis elgesys ir koks teisės aktas reglamentuoja elgesio impulsyvumo normas ar asmens agresyvumą, todėl nuteistasis, nesuprasdamas apie kokį impulsyvų elgesį eina kalba, negali koreguoti savo elgesio ar ginčyti tokias pretenzijas. Dėl dinaminio kriminogeninio veiksnio „stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių“, nurodo, kad iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, apie kokias problemas yra kalbama ir visiškai neaišku, kaip tas problemas nuteistasis turėtų tinkamai spręsti. Nuteistojo teigimu, jei jau teismas pasisako apie „įgūdžius“, tai reiškia, kad problemos turi būti sukuriamos, o paskui sprendžiamos, nes tik tokiu būdu galima gauti įgūdžius, kas nuteistojo vertinimu, prasilenkia su logika ir sveiku protu. Dėl dinaminio kriminogeninio veiksnio „negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių“, teigia, kad skundžiamame sprendime nenurodyta, kokio savo elgesio nuteistasis nesugeba įvertinti, o taip pat nepateikta jokių nuorodų į teisės aktus, kurie reglamentuotų tinkamą savo elgesio pasekmių vertinimą. Dėl dinaminio kriminogeninio veiksnio „išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu“, nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis garantuoja asmeniui teisę turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti, o teismo priekaištai, kad nuteistasis reiškia neigiamas nuostatas visuomenės ir bendruomenės atžvilgiu, yra nuteistojo konstitucinių teisių suvaržymas. Tai pat skunde nurodoma, kad teismas nenurodė, koks teisės aktas, aukštesnis už Lietuvos Respublikos Konstituciją, reglamentuoja, kad nuteistasis gali turėti ir reikšti tik tokias nuostatas, kurios yra priimtinos teismui, taip pat teismas nedetalizuoja, kokios nuteistojo nuostatos yra nepriimtinos, tad tokių teismo pretenzijų nuteistasis negali įgyvendinti. Dėl dinaminio kriminogeninio veiksnio „savivokos stoka“, nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nenurodo, kuo pasireiškia nuteistojo savivokos stoka, o remiantis termino „savivoka“ apibrėžimu, teismui konstatavus, kad nuteistasis stokoja savivokos, turėtų reikšti, kad jis nesupranta, jog yra žmogus, o toks teiginys, nuteistojo vertinimu, žemina žmogaus orumą. Dėl dinaminio kriminogeninio veiksnio „buvimas destabilizuojančioje aplinkoje“, nurodo, kad jis šiuo metu randasi įkalinimo įstaigoje, kurioje aplinka yra destabilizuojanti ir nuteistojo pastangos ištrūkti iš destabilizuojančios aplinkos teismo yra vertinamos neigiamai, kas prieštarauja logikai ir sveikam protui. Dėl dinaminio kriminogeninio veiksnio „aukštas patiriamo streso lygis“, nurodo, kad jo manymu, kiekvienas sveiko proto žmogus, kuriam yra atimta laisvė, patiria stiprų stresą, tokia žmogaus reakcija yra visiškai normali, tad teismo reikalavimas sumažinti streso lygį, netaikant lygtinio paleidimo instituto, yra nelogiškas. Taip pat teigia, kad teismas nepateikė informacijos, kokiais duomenimis vadovaujantis įvertino nuteistojo streso lygį ir kokie teisės aktai reglamentuoja streso lygį.

5.12. Nuteistojo vertinimu, jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai nėra reglamentuoti teisės aktų, nėra patvirtinti jokiais mokslo darbais, nėra motyvuoti, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistajam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, iš esmės vadovavosi Socialinio tyrimo išvada, kuri buvo surašyta jau senai ir joje pateikti duomenys akivaizdžiai prieštarauja Komisijos nutarimo duomenims. Nuteistojo teigimu, Kauno apylinkės teismas eilinį kartą nuvertino Komisijos nustatytus apsauginius veiksnius ir sureikšmino dinaminius kriminogeninius veiksnius, tačiau neabejotina, kad gyvenamoji vieta ir teigiama darbinė motyvacija yra stiprūs apsauginiai veiksniai. Nuteistasis nurodo, kad įkalinimo įstaigos atliktas socialinis darbas, teigiamos darbinės motyvacijos įskiepijimas, gyvenamosios vietos vertės išaiškinimas iš esmės keičia žmogaus vertybių sistemą, o teisėjo panieka ilgo įkalinimo įstaigos darbo rezultatui, paneigia patį teisinės ir demokratinės valstybės principą.

5.13. Skunde teigiama, kad teismas nevertino pokyčių, o susikoncentravo į neigiamų nuteistojo savybių paiešką, taip siekiant užkirsti jam kelią pasinaudoti teise į lygtinį paleidimą, ir nors teismas konstatavo, kad nuteistasis iki įkalinimo dažnai keitė darbo vietas, ką pateikė kaip akivaizdų nuteistojo trūkumą, tačiau nuteistasis nurodo, kad nepriklausomose ir demokratinėse valstybėse siekis rasti geresnes darbo ir pragyvenimo sąlygas yra vertinamas tik teigiamai, kaip ir žmogaus siekis tobulėti ir įgauti darbinės patirties įvairiose sferose.

5.14. Nuteistasis teigia, kad vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse ir šiuo metu neigiamų pasekmių nebūna, todėl priešingai nei teigia teismas, nuteistasis yra pasiruošęs lygtiniam paleidimui. Nuteistojo manymu, lygtinio paleidimo klausimas buvo sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka ir sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priėmė Komisija ir toks sprendimas nėra teismo funkcija, tad Kauno apylinkės teismas peržengė įstatymo jam suteiktas teises, nes teismas jau negali spręsti, taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi šį klausimą sprendžia Komisija. Nuteistojo teigimu, teismas šioje stadijoje privalėjo spręsti klausimą dėl Komisijos priimto sprendimo teisėtumo ir tik įrodžius, kad Komisija buvo nekompetentinga, kad Komisija neteisėtai ignoravo įstatymo nustatytas normas ar netinkamai jas taikė, būtų galima atsisakyti tvirtinti Komisijos sprendimą.

5.15. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas nustato, kaip turi elgtis nuteistasis, tačiau realiai ne tiek jau daug yra nuteistųjų, kurie laikosi įstatymo nustatytos tvarkos, o tai, kad nuteistasis laikosi įstatymo nustatytos tvarkos ir elgiasi taip, kaip turėtų elgtis kiekvienas nuteistasis, ir yra lygtinio paleidimo prielaida, kadangi būtent šios aplinkybės įrodo, jog nuteistasis gali gyventi pagal įstatymus.

5.16. Nuteistojo teigimu, skundžiamos nutarties argumentai įrodo, kad teismui buvo žinoma apie jo perkėlimą į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tad buvo žinoma ir tai, kad į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami tik tada, kai jų pažanga, mažinant kriminogeninius veiksnius, yra akivaizdi. Nuteistojo teigimu, pastaroji aplinkybė reiškia, kad teismo išvedžiojimai apie akivaizdžios pažangos nebuvimą, yra tik priedanga neteisėtai siekiant nuteistajam sutrukdyti pasinaudoti teise į lygtinį paleidimą. Nurodoma ir tai, kad teismui buvo žinoma, jog nuteistasis yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, tad akivaizdu ir tai, jog teismui buvo žinoma, kad trumpalaikių išvykų į namus metu nuteistasis nepažeidė įstatymų, nepadarė naujų nusikaltimų, elgėsi pavyzdingai ir laiku grįžo į įkalinimo vietą. Šios aplinkybės, nuteistojo vertinimu, įrodo, kad nuteistasis nekelia pavojaus visuomenei, yra linkęs laikytis įstatymų, jo socialiniai ryšiai yra nepriekaištingi, kas ir yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

5.17. Skunde teigiama, kad įstatymas nenustato draudimo taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems, kurie buvo skatinami, taip pat, kad jei nuteistasis gavo nuobaudą už netinkamą elgesį, tačiau nepadarė išvadų ir toliau daro tuos pačius pažeidimus, jis ir vėl bus baudžiamas, todėl nuteistojo nuomone, nesuprantama Kauno apylinkės teismo pozicija, kai už negerus veiksmus asmuo gali būti baudžiamas nuolatos, o už gerą elgesį gali būti skatinamas tik vieną kartą. Nuteistojo teigimu, jei nuteistasis elgiasi nepriekaištingai ir po paskatinimo, tai nėra draudimo paskatinti ir vėl, taip išlaikant nuteistojo motyvaciją visada elgtis nepriekaištingai, o civilizuotose Europos Sąjungos valstybėse nuteistasis yra skatinamas vien už tai, kad nedaro teisės pažeidimų, o jei elgiasi nepriekaištingai, tai jam yra taikomos visos įstatymo garantuojamos lengvatos.

5.18. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje didelis dėmesys yra skiriamas būtent likusiai jo bausmės daliai, kuri pasak teismo yra didelė, tad lygtinio paleidimo taikymas prieštarautų teisingumo principui bei bausmės tikslų įgyvendinimui, tačiau situacija, kai žemesnės instancijos teismas nesidomi aukštesnių teismų sprendimais, kai ignoruoja aukštesnės instancijos teismų sukurtus precedentus, yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos teismų įstatymo normomis bei teisingumo principu. Nuteistasis taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje niekaip nėra paneigiami Komisijos pateikti faktai, kurie neprieštarauja byloje esantiems duomenims, todėl visiškai neaišku, kodėl Komisijos sprendimas nėra tvirtinamas, juo labiau, kad nuteistajam pritaikius lygtinio paleidimo institutą, jo elgesys ir toliau būtų kontroliuojamas.

5.19. Skunde nurodoma, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2018 m. gruodžio 4 d., Kazlauskas ir Nanartonis prieš Lietuvą, Nr. 234/15 ir 22357/15), nuteistasis turi tokias pat teises ir laisves, kaip ir neteisti asmenys, išskyrus laisvės ribojimą ir tiesiogiai su įkalinimu susijusius ribojimus (institucijos ir pareigūnų saugumas), o teismas nenurodė, koks primygtinis socialinis poreikis yra nustatyti tokį nuteistojo teisių suvaržymą (netaikyti lygtinio paleidimo), taip pat neaišku, kokių tikslų yra siekiama įteisinant tokį ribojimą (netaikyti lygtinio paleidimo).

5.20. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu, o nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis, nes lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.

5.21. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – PK administracijos leidimu dirba, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis taip pat turėtų darbą ir gyvenamąją vietą, kas yra patvirtinta atitinkamais dokumentais. Nuteistojo nuomone, šios aplinkybės neabejotinai paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes, tačiau teismas iš esmės jų nevertino, pateikiant deklaratyvius argumentus apie neva ir šiandien egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, tokiu būdu bandant sudaryti įspūdi, dėl nuteistojo tariamo neatitikimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijams.

5.22. Nuteistasis pažymi, kad turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, o nuteistojo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Taip pat nuteistasis nurodo, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju, jis turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys), tačiau Komisija ir teismas šioms aplinkybėms apskritai neskyrė jokio dėmesio.

5.23. Skunde teigiama, kad remiantis BVK 51 straipsnio 1-2 dalimis, nuteistojo resocializaciją vykdo įkalinimo įstaiga, o ne pats nuteistasis, taip pat įstatymas nenumato nuteistojo pareigos ar teisės reguliuoti jo resocializacijos proceso. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamame sprendime nėra net užuominos, kad jis būtų nevykdęs kokių tai pareigūnų nurodymų, būtų atsisakęs vykdyti resocializacijos programas, kas parodo, jog už jo resocializaciją ir parengimą lygtiniam paleidimui yra atsakinga įkalinimo įstaiga. Nuteistojo teigimu, jei įkalinimo įstaiga neatliko įstatymo jai nustatytų imperatyvių funkcijų ir tinkamai neparengė jo lygtiniam paleidimui, netinkamai taikė ir vykdė resocializacijos programas, tuomet atsakomybė už šių įstatymo normų nevykdymą negali būti perkelta nuteistajam, nors skundžiamoje nutartyje akcentuojama, jog nuteistasis pats privalo vykdyti savo socialinę reabilitaciją, kas prieštarauja aukščiau nurodytoms įstatymo normoms.

5.24. Nuteistasis nurodo, kad prie skundo pridedami diplomas už sėkmingą intervencinės priemonės „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“ baigimą bei RS vyresniojo psichologo V. A. surašyta charakteristika paneigia daugelį skundžiamame sprendime nurodytų argumentų, be to, nuteistasis šiai dienai turi jau ne vieną, o du paskatinimus, kas taip pat įrodo, kad jis deda visas pastangas savo resocializacijai.