- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-370-954/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07065-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- P. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-22-6xx6 netaikyti nuteistajam P. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. P. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutine 11 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi, pripažintas pavojingu recidyvistu.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 22 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 22 d. Likusi neatlikta bausmės dalis – 3 metai 7 mėnesiai 25 dienos.
3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. RV-22-6xx6 nutarė netaikyti nuteistajam P. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, struktūrizuotoje aplinkoje nėra itin pavyzdingas, bausmės atlikimo laikotarpiu 9 kartus pažeidė drausmės ir režimo reikalavimus, iš jų 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Komisijos vertinimu, šios aplinkybės verčia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo atmestas. Apylinkės teismas sprendė, kad tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo dedamos asmeninės pastangos, be papildomų intervencijų, nėra pakankamos nusikalstamo elgesio keitimui.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis P. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, kuria nutarta netenkinti skundo ir nenaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. RV-22- 6xx6, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam P. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Skunde nurodo, kad teismas savaip interpretuoja BVK 82 straipsnio nuostatas, kuriose niekaip nepasisakoma apie pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nesivadovauja įstatymu, pažeidžia Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies normas, kas savo ruožtu daro skundžiamą teismo nutartį neteisėta. Joks įstatymas neįtvirtina, jog lygtinio paleidimo institutas nuteistajam gali būti taikomas tik tada, kai jis išimtinai teigiamai charakterizuojamas. Tokia teismo pozicija ne tik pažeidžia Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalies normas, ji apskritai paneigia lygtinio paleidimo instituto prasmę bei elementarią logiką.
5.2. Nuteistasis pažymi, jog tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo instituto, kadangi BVK 82 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, kad lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Įstatymo leidėjas įtvirtino terminą „akivaizdi pažanga“, kas reiškia, jog nuteistajam išliekant toje pačioje nusikalstamo elgesio rizikos grupėje, turi būti nustatyta, ar buvo padaryta pažanga, tačiau apylinkės teismas to net nesvarstė.
5.3. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada, kurios nuteistajam ginčyti ar apskųsti nėra numatyta. Situacija, kai teismas vadovaujasi „dokumentais“, kurių nuteistasis negali apskųsti, laikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu ir absoliučios teisės į gynybą pažeidimu.
5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis skunde nurodė ne tik jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kurios leidžia konstatuoti akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bet pateikė ir įrodymus. Akcentavo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo režimo sąlygomis, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami, kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo. Tai jau savaime yra įrodymas, kad jo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo. Taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV-39636 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos konceptualaus paaiškinimo“, vadovaujantis kurio, nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, o jo elgesys laikytinas nepriekaištingu, kadangi daugiau nei du mėnesius nėra padaręs teisės pažeidimų.
5.5. Nuteistojo vertinimu, teismo ir Komisijos akcentas, kad jis buvo 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, pažeidžia tiek minimus Lietuvos kalėjimų tarnybos tarnybiniu pranešimu nustatytus kriterijus, tiek ir BVK 80 straipsnio 9 dalies nuostatas, kurios vienareikšmiškai nustato, kad praėjus įstatymo nustatytam terminui „laikoma, kad šis nuteistasis drausminių nuobaudų neturi“.
5.6. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta teisiniais argumentais. Teismas akcentuoja nuteistojo elgesyje vis dar gausiai vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie privalo būti koreguojami iš esmės, tačiau šių veiksnių egzistavimo nepatikrino, nors privalėjo patikrinti kalėjimo pateiktus duomenis, ir nepagrindė, kaip atsisakymas jo atžvilgiu lygtinį paleidimą prisidės prie šių veiksnių mažinimo. Aukštas patiriamo streso lygis yra vienintelis teismo pateiktas tikrovę atitinkantis veiksnys. Kiekvienas sveiko proto žmogus, kuriam yra atimta laisvė, patiria stiprų stresą, tokia žmogaus reakcija yra visiškai normali, tad teismo reikalavimas sumažinti streso lygį, netaikant lygtinio paleidimo instituto, yra nelogiškas.
5.7. Nuteistasis nurodo, kad teismas turi pareigą išsamiai išnagrinėti pateiktą skundą ir pateiktus argumentus / įrodymus priimti arba argumentuotai juos atmesti. Apylinkės teismas daugelio jo argumentų apskritai nenagrinėjo ir niekaip dėl jų nepasisakė, kas daro tokį sprendimą neteisėtu. Teismui pateikė duomenis apie tai, kad vykdė Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir sėkmingai baigė visas resocializacijos programas, tačiau teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, nepateikė rekomendacijų, kurias jis turėtų įvykdyti, kad lygtinio paleidimo institutas būtų taikomas. Esant tokiai situacijai, šiuo metu jis yra kalinamas tik dėl paties kalinimo, kas yra visiškai nepriimtina teisinėje ir demokratinėje visuomenėje.
5.8. Skunde teigiama, kad teismas suabsoliutino nuteistojo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų bei drausmės pažeidimų sunkumą ir skaičių. Pažymi, kad lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu.
5.9. Skunde pažymi, jog bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietos sąlygomis ir reguliariai vyksta į namus trumpalaikei išvykai, dirba už bausmės vykdymo vietos teritorijos ribų, išvykų metu pateisino pasitikėjimą – grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė. Bausmės atlikimo metu sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas. Tai rodo, kad jis neturi polinkio elgtis rizikingai, neigiamų nuostatų į priežiūrą ir visuomenės vertybes, t. y. yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Tai, kad bausmę šiuo metu atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, rodo, jog nekelia grėsmės visuomenei.
Šalies argumentai
5.10. Nuteistasis pabrėžia ir tai, kad turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – administracijos leidimu dirba. Darbą turėtų ir lygtinio paleidimo atveju, tai yra patvirtinta dokumentais. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais. Artimi bei palaikantys ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą. Tačiau Komisija ir teismas šioms esminėms aplinkybėms neskyrė jokio dėmesio.
5.11. Skunde nuteistasis taip pat nurodo argumentus, kurie, jo vertinimu, rodo Komisijos nutarimo neteisėtumą. Jis nebuvo informuotas apie Komisijos posėdį, nebuvo į jį kviečiamas, tad negalėjo įgyvendinti savo teisių. Komisijos sprendimas, kuris yra grindžiamas Komisijai pateikta medžiaga, tačiau kuri nėra žinoma nuteistajam, pažeidžia jo absoliučią teisę į gynybą. Komisijos naudojamas terminas „nėra itin pavyzdingas“ yra nekonkretus ir nėra reglamentuojamas jokiais teisės aktais. Be to, kaip jau minėta, už tuos pačius pažeidimus yra baudžiamas antrą kartą, atsisakant taikyti lygtinį paleidimą. Kadangi už nuteistojo resocializaciją yra atsakinga įkalinimo įstaiga, Komisija turėjo pareigą atskleisti, ko nepadarė pati įkalinimo įstaiga, kad nuteistojo elgesio korekcija nėra maksimali. Joks teisės aktas nenumato Komisijos teisės vertinti jo ankstesnius teistumus. Komisija nenurodo apie kokias konkrečiai taikytas poveikio priemones eina kalba, ji neturi įgaliojimų spręsti apie nusikaltimo priežastis. Komisija nenurodo kokio teismo ir kokioje byloje jis nepateisino teismo pasitikėjimo ir kuo tas teismo pasitikėjimas pasireiškė. Šios aplinkybės, nuteistojo vertinimu, įrodo, kad Komisija buvo šališka, savo sprendimą grindžia ne faktais, o abejonėmis ir dvejonėmis, kas negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Auksė Lipkevičienė prašo atmesti nuteistojo P. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties panaikinimo. Nurodo, kad BK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai iki šiol nėra pasiekti, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. R. skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis P. R., savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsižvelgiant į skundo argumentus pirmiausia reikia pastebėti, kad nutarimo dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo ar atsisakymo taikyti tvarka yra įtvirtinta BVK. Vadovaujantis BVK 85 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo vietų įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal šio kodekso 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia lygtinio paleidimo komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti pateikiama informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvada parengiama atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylą, kitus bausmės atlikimo metu suformuotus dokumentus, nuteistojo elgsenos stebėseną bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbius, Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika – OASys, individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje esančius duomenis bei valstybinius registrus (Asmens duomenų, SODRA ir pan.). Taigi šie duomenys nuteistajam iš esmės yra žinomi. BVK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad lygtinio paleidimo komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. <...>. Nagrinėjamu atveju šių įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Pagrįstai nuteistasis teigia, kad socialinio tyrimo išvados ir joje nurodytų duomenų jis apskųsti negali, tačiau vien šis faktas savaime nelemia jo teisių pažeidimo, kadangi išvada surašoma vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti socialinio tyrimo išvada ir joje pateiktų duomenų objektyvumu nėra jokio pagrindo.
9. Reikia pažymėti ir tai, kad nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu Komisijos nutarimu, P. R. galėjo pasinaudoti ir pasinaudojo BVK 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise apskųsti Komisijos nutarimą, kuris yra pagrįstas ir socialinio tyrimo išvados duomenimis. Taigi įvertinus aptartą, nuteistojo teisių pažeidimo nenustatyta.
10. Kaip teisingai nurodoma skunde, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi (BVK 82 straipsnio 1 dalis).
11. Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, jog P. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Šiuo konkrečiu atveju iš 2024 m. birželio 12 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22-5xx7 matyti, kad P. R. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, t. y. įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
12. Atsižvelgiant į nuteistojo skundo argumentus reikia pažymėti, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, tačiau neabejotinai visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nors nuteistasis vertina priešingai, neapsiribotina tik įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis, tačiau vertinama visos bausmės atlikimo metu nuteistojo padaryta elgesio ir mąstymo korekcija, vertinant, ar ši korekcija laikytina akivaizdžia.
13. Įvertinus visą skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo nepritarti skundo argumentams dėl teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių buvimo: užsiima pasiūlyta darbine veikla, savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje, 2023 m. birželio 21 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-25-xx9 nuteistojo vykdoma individuali veikla – elektroninės muzikos kūrimas, prilyginta darbinei veiklai, nuo 2024 m. gegužės 6 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, orientuojasi į papildomų profesinių kvalifikacijų įgijimą – bausmės atlikimo metu Marijampolės pataisos namuose įgijo suvirintojo elektra profesinę kvalifikaciją, dirba, turi patvirtintą įsidarbinimo galimybę ir gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo taikymo atveju, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos „Kitoks“, „R.A.K.T.A.S“, „Tėvystės įgūdžių stiprinimo“ mokymų programose. Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį iš tiesų stengiasi koreguoti teigiama linkme. Šias aplinkybes, nors skunde teigiama priešingai, vertino ir apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nesukelia teismui pareigos pakeisti Komijos nutarimą ir konstatuoti esant besąlygišką pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Nuteistajam pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi nuteistiesiems skiriama paskatinamoji priemonė. Kaip jau minėta, absoliučiai visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma turi rodyti, kad nuteistasis savo požiūrį ir elgesį bausmės atlikimo metu pakeitė išimtinai teigiama linkme, kas ir sudaro pagrindą tikėti lygtinio paleidimo taikymo sėkme.
14. Kaip jau šioje nutartyje minėta, svarstant lygtinio paleidimo (ne)taikymo klausimą, vertinamos visos nuteistąjį ir jo nusikalstamas veikas charakterizuojančios aplinkybės. Nustatyta, kad šis teistumas P. R. nėra pirmasis, jis iš viso teistas 5 kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, pirmas teistumas jam būnant 16 metų. Bausmę atlieka už smurtinių nusikaltimų padarymą (nužudymą ir nesunkų sveikatos sutrikdymą), ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas už sunkų tyčinį savo besilaukiančios sugyventinės sveikatos sužalojimą, taip pat du kartus už plėšimą. Iš padarytų nusikaltimų pobūdžio yra akivaizdu, kad nuteistajam būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, be to, panaudojant peilį, jo tyčiniai smurtiniai veiksmai (žmonių, tame tarpe artimos aplinkos, žalojimas peiliu) kartojasi bei sunkėja. Už anksčiau padarytus nusikaltimus nuteistajam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau jis pakartotinai nusikalto praėjus kiek daugiau nei metams.
15. Praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau neturėtų būti sumenkinami, kadangi šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo praeityje netinkamą, socialiai nepriimtiną elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Kadangi nepaisant paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės P. R. nusikalto pakartotinai, darytina išvada, jog ankstesnėmis paskirtomis ir atliktomis bausmėmis bausmės tikslai pasiekti nebuvo.
16. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad nuo 2018 m. penkis kartus vertinta P. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką iki šiol nepakito – išliko vidutinė. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, 2022 metais nustatyti ženklūs teigiami rizikos pokyčiai statiniuose kriminogeniniuose veiksniuose, išsilavinimo, mokymosi, įsidarbinimo, lėšų tvarkymo, ryšių, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse, tačiau, nuteistojo asmens byloje nėra duomenų, patvirtinančių šių kriminogeninių veiksnių valdymo faktus. 2024 m. birželio 12 d. vertinimo metu stebimos teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu, iš gaunamo atlyginimo dengiami finansiniai įsipareigojimai, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu lankėsi prevencinės programos, užimtumo veiklose. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai siekiant nustatytą riziką valdyti. 2023 m. gruodžio 1 d. buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, P. R. pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio visuomenei ar pažįstamiems asmenims rizika. Vertinimo metu nustatyta, kad yra identifikuojamų žalos rizikos požymių. Teisės pažeidėjas turi galimybę sukelti žalą, tačiau nėra linkęs tai daryti, nebent pasikeistų aplinkybės, pvz. kiltų konfliktas ir asmuo pasiduotų impulsyviam elgesiui.
17. Nepaisant kurį laiką stebimo teigiamo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčio, nuteistajam išlieka visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių. Reikia pastebėti, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl nagrinėjamu klausimu yra itin reikšmingi. Nors skunde nuteistasis bando šiuos veiksnius sumenkinti, pažymėdamas, jog šių veiksnių egzistavimas nėra pagrįstas, tokia nuteistojo pozicija nėra teisinga. Lygtinio paleidimo taikymo atveju siekiama nuteistam asmeniui padėti lengviau integruotis į visuomenę, kad išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gebėtų valdyti korekcijos reikalingas kriminogenines sritis ir pakartotinai nesusikalstų. P. R. nustatyti kriminogeniniai veiksniai – nestabili darbo patirtis laisvėje bei turėjimas skolų, ieškinių ir /ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes – yra tiesiogiai susiję su nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, kadangi laisvėje nuteistasis neturi stabilios oficialios darbinės patirties, nėra aiškus jo pragyvenimo šaltinis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įtvirtintas įprotis dirbti ir pragyvenimui užsidirbti tiek oficialiai, tiek legaliai, leis tiek teismui, tiek Komisijai spręsti, kad ir būdamas paleistas lygtinai nuteistasis tęs darbinę veiklą, t. y. savo laiką skirs socialiai priimtinoms veikloms. Tokiu būdu nuteistasis ne tik bus užimtas prasminga veikla, tačiau turės ir stabilias finansines pajamas pragyvenimui ir priteistų ieškinių įvykdymui. Kadangi iki šios bausmės atlikimo nuteistasis nedirbo, šis įprotis, teismo vertinimu, dar turi būti ugdomas struktūruotoje priežiūroje. Praeityje nuteistasis buvo nuteistas už smurto tuometinės sugyventinės atžvilgiu panaudojimą, todėl šis aspektas, įvertinus smurtinį nuteistajam būdingų nusikaltimų pobūdį, jo pavojingą impulsyvų / kontroliuojantį elgesį, negebėjimą įvertinti savo elgesių pasekmių ir tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoką, išlieka aktualus.
18. Nors nuteistasis skunde teigia, jog jis bausmės atlikimo metu padarė akivaizdžią pažangą, t. y. savo mąstymą ir elgesį teigiama linkme pakeitė pakankamai, išlikusių kriminogeninių veiksnių visumoje vertintini išlikę nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumai. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, vertinant asmens gyvenimo istoriją stebima, jog jis net ir tais retais atvejais, kuomet išsikeldavo tikslus negebėjo jų nuosekliai ir kryptingai siekti (mokslai, darbas). Interviu metu nuteistasis dalinai geba įsijausti į kitų žmonių situaciją, suprasti jų jausmus (analizuoja kaip galimai jautėsi nukentėjusiojo žmona). Stebima, jog teisės pažeidėjas tam tikrų aplinkybių atžvilgiu yra gana užsispyręs, kategoriškas. Atvykęs į Vilniaus kalėjimą 2023 m. kovo 31 d. intervenciniam darbui buvo ne itin motyvuotas, tikino išvadas jau padaręs ankstesnio bendravimo su psichologais kitose įkalinimo įstaigose metu. Iš dalies gynybiškas. Stebimas tam tikras problemų identifikavimo įgūdžių ribotumas bei objektyvaus savivaizdžio trūkumas, nors tai gali būti susiję su ribotu pasitikėjimu nepažįstamais specialistais, su kuriais neturi terapinio santykio. Intervencinis darbas ateityje galėtų būti nukreiptas į minėtų sričių korekciją, tačiau tikslinga pradėti nuo terapinio santykio kūrimo bei nuteistojo motyvacijos intervencijai stiprinimo. Vis tik, nuo 2023 m. lapkričio 24 d. nuteistasis pradėjo dalyvavimą intervencinėje priemonėje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, lankėsi 1 užsiėmime, 2-asis neįvyko dėl psichologo ligos, taigi, informacijos apie pasiektus rezultatus kol kas nėra. Vertinimo metu nuteistasis užpildė savęs vertinimo anketą, nurodė vieną, jo manymu, probleminę sritį – veikimas pagautam įkvėpimo / impulsyvūs veiksmai – susijusią su jo nusikalstamu elgesiu. Įvertinus aptartus duomenis specialistės padaryta išvada, kad mąstymo ir elgesio sritis gali būti aktuali pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui ateityje, taip pat impulsyvumo, savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžių stoka buvo vienas svarbiausių veiksnių susijusių su nuteistojo agresyvaus elgesio pasireiškimu. Stebimas tam tikras problemų identifikavimo įgūdžių ribotumas, impulsyvios reakcijos į jam nepalankias situacijas.
19. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistajam nėra būdingos išskirtinai kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, tačiau pagal jo nusikaltimų dinamiką stebimos teigiamos nuostatos smurtinio elgesio atžvilgiu. Bausmės atlikimo metu asmens nuostata į apribojimus ir taikomą priežiūrą ne visuomet palankios – 6 kartus padarė nustatytos tvarkos pažeidimus, buvo nubaustas. Elgesys teigiama linkme keičiasi nuo 2021 m. Apibendrinus turimus duomenis, P. R. nusikalstamas elgesys, prieštaraujantis visuomenėje priimtoms vertybėms, pasireiškė konkrečiose situacijose. Bausmės atlikimo metu, veikiamas socialinės aplinkos, nuteistasis laipsniškai perima socialinei grupei būdingas vertybes, socialinio elgesio normas ir jo elgesys atitinkamai kinta.
20. Iš nurodyto yra akivaizdu, kad P. R. keisti mąstymą ir koreguoti savo elgesį teigiama linkme iš esmės pradėjo tik nuo 2021 m. Šis laiko tarpas, vertinant nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį ir nustatytus kriminogeninius dinaminius veiksnius, yra pakankamai trumpas, todėl negali būti vertinamas kaip pakankama nuteistojo pastanga ir pažanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis, kadangi mąstymo keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Teismo vertinimu, nuteistojo resocializacijos procesas neabejotinai turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, tikslingai tęsiant gebėjimų atpažinti problemas, tinkamų pykčio valdymo ir streso įveikos būdų ugdymą, pradedant nuo terapinio santykio kūrimo bei nuteistojo motyvacijos intervencijai stiprinimo, kas nuteistajam turėtų ne tik pataisomąjį, bet ir prevencinį poveikį. Reikia pažymėti, kad kai kuriais atvejais net ir itin sėkmingas nuteistojo dalyvavimas tam tikrose tikslinėse priemonėse, socialiai reikšmingų įgūdžių lavinimas, sudaro pagrindą teigti, kad nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą bei struktūruotoje aplinkoje geba valdyti kriminogeninius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad jis sugebės savo kriminogeninius veiksnius tinkamai valdyti ir būdamas nestruktūruotoje aplinkoje. Dėl to šie aspektai negali būti eliminuojami iki minimumo ir tapti nereikšmingais. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo įtvirtinti. Tokį teismo įsitikimą formuoja ir nuteistajam paskirtų nuobaudų bei paskatinimų santykis, jų skyrimo laikas - nuteistasis skatintas nebuvo, tuo tarpu drausmine tvarka baustas 6 kartus. Sutiktina su skundo argumentu, kad nuobaudos negaliojančios, tačiau tik visų nuteistąjį bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma leidžia spręsti apie mąstymo ir elgesio pažangos buvimą ar nebuvimą, todėl šie duomenys skundžiamoje nutartyje vertinti pagrįstai. Šiuo atveju matoma, kad paskutinė nuobauda už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą nuteistajam skirta 2020 m. kovo 9 d., drausminėje komisijoje nuteistojo elgesys svarstytas 2020 m. spalio 13 d., 2021 m. lapkričio 10 d. (du pažeidimai). Šie duomenys patvirtina, kad tęsdamas resocializacijos procesą laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis turėtų užtikrinti pozityvių pokyčių stabilumą, įtvirtindamas teigiamą elgesio modelį, kas neabejotinai patvirtintų iš esmės pozityvia linkme keičiamą mąstymą.
21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija, ar apylinkės teismas netinkamai įvertino, ar apskritai nevertino nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Tiek skundžiama nutartis, tiek Komisijos nutarimas priimti atsižvelgus į aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Reikšmingų duomenų įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo asmenybės korekcija šiuo metu dar nėra pakankama, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, nuteistojo skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo P. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.