- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- T-21-548/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07065-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- P. R.
- Kategorijos
- 2.5.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam P. R. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 22 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam P. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 3 metų 3 mėnesių ir 2 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisija akcentuoja, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia, jog jis stengiasi elgtis tinkamai ir deda visas įmanomas pastangas tinkamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
P. R. nuteistas nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi pripažintas pavojingu recidyvistu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 22 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 22 d.
Anksčiau teistas.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Mizaras teismui pateiktu atsiliepimu prašo netvirtinti Komisijos priimto nutarimo ir netaikyti P. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. R. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Kas vertintina kaip formalaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo egzistavimu. Vis tik, nuteistojo elgesyje nėra nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra vienas iš veiksnių taikant lygtinį paleidimą, o tokia išvada grindžiama sekančiai.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam P. R. buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, ir ši rizika nėra pakitusi nuo pirminio vertinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka tokia pati, kai tuo tarpu vertinimai buvo atlikti viso penkis kartus. Ši aplinkybė atskleidžia tai, jog nuteistojo elgesyje vis tik nėra fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos pokytis, tokiu būdu nėra fiksuota ir akivaizdi pažanga siekiant minėtą riziką valdyti ir keisti iš esmės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, dar neegzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, nes kaip jau minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra vertinama kaip žema. Be to, nestebimos realios ir akivaizdžios nuteistojo pastangos nustatytąją riziką mažinti, kadangi ji visų vertinimų metu išliko stabiliai vienoda – vidutinė. Be kita ko, po atlikto paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka gausa vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (laisvėje turėjo nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais (buvusia sugyventine); smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; savivokos stoka; buvimas destabilizuojančioje aplinkoje; aukštas patiriamo streso lygis), kurie pataisos proceso metu jį tęsiant struktūruotoje aplinkoje, ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos. Aptarti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia tai, jog nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja probleminės sritys, kurios turi reikšmės jo nusikalstamo elgesio raiškai, todėl siekiant nusikalstamo elgesio pokyčio, turi būti esmingai koreguojamos.
Nors iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu yra nustatyti ir riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; teigiama darbinė motyvacija), tačiau įvertinus šiuos veiksnius dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, teismas daro išvadą, kad nustatytieji apsauginiai veiksniai nėra laikytini išskirtinai nuteistąjį saugantys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Juo labiau, kad nuteistasis ir būdamas laisvėje nesusidūrė su specifiniais sunkumais dėl gyvenamosios vietos, o jo darbinė patirtis laisvėje nebuvo stabili, dažnai keitė darbo vietas. Tik ilgalaikė, nuosekli nusikalstamo elgesio korekcija leistų teismui svarstyti galimybę dėl lygtinio paleidimo taikymo. Šiuo atveju, akivaizdi nuteistojo pažanga nėra nustatyta.
Nors Komisija nutarime išskiria teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, tačiau nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir privalo elgtis taip, jog bausmės tikslai būtų pasiekti, todėl šių aplinkybių, kaip neabejotinų lygtinio paleidimo taikymui, teismas nevertina. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiai dienai nuteistasis elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be kita ko, nuteistojo P. R. teigiamas elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos, kuomet 2024 m. gegužės 6 d. tęsti laisvės atėmimo bausmės nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus.
Tuo tarpu nuteistojo asmens bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis P. R. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nepasižymėjo disciplinuotu ir teigiamu elgesiu. Šią išvadą teismas daro atsižvelgęs į byloje esančią (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, iš kurios matyti, jog nuteistasis net devynis kartus yra pažeidęs įstaigos vidaus tvarką ir režimo reikalavimus, kai tuo tarpu per visą bausmės atlikimo skatintas vos vieną kartą. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus darė jau būdamas gerai susipažinęs su įstaigoje nustatyta tvarka. Šios aplinkybės nepaneigiamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia, tai, kad nuteistasis vis tik nėra linkęs keisti savo elgesio išimtinai teigiamo pokyčio link, kas leistų neabejoti jo teigiama elgesio dinamika. Todėl toks nihilistinis nuteistojo nuostatų demonstravimas neleidžia spręsti, jog šiuo metu nedaromi pažeidimai atskleidžia nuteistojo daromą akivaizdžią pažangą siekiant teigiamos elgesio dinamikos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nors yra nepaneigiamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau įvertinus tai, kad kol kas nestebima išskirtinai teigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio dinamika, spręsti, kad šiuo metu nuteistasis pataisos procesą gali tęsti nebūdamas struktūruotoje aplinkoje nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesniam nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio pokyčiui. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad P. R. neatliktos bausmės dalis yra 3 metai 3 mėnesiai ir 2 dienos, kuri aukščiau aptartų duomenų ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Be kita ko, nenustačius materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, ir neatliktos bausmės dalis turi įtakos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad dabartinėje pataisos stadijoje dar negalima spręsti, jog jau yra pasiekti nuteistajam skirtos bausmės tikslai, kurių vienas yra paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, yra natūralus ir būtinas procesas, siekiant, kad nuteistajam paskirta bausmė būtų efektyvi. Vis tik, nagrinėjamu atveju teismas negali spręsti, kad galimo lygtinio paleidimo taikymo metu, asmens atžvilgiu vykdoma probacija, jau būtų efektyvi ir užtikrinanti bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl nuteistajam P. R. lygtinis paleidimas netaikomas.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis P. R., šiuo metu dar nedaro pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikos, kas ir nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.