- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-25
- Bylos Nr.
- e2-79-1042/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02910-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- E. P.
- Trečiasis asmuo
- A. P., R. J. Š., B. M., K. P., AS I. filialas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei E. P., tretiesiems asmenims R. J. Š., B. M., A. P., K. P., išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl santuokos nutraukimo, turto ir prievolių padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės E. P. priešieškinį ieškovui R. P., tretiesiems asmenims R. J. Š., B. M., A. P., K. P., AS I. filialas, išvadą teikiančiai institucijai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl santuokos nutraukimo, turto ir prievolių padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos, uzufrukto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. P., jo atstovė prašo: 1) nutraukti R. P. ir E. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) padalyti santuokos metu įgytą turtą:
2.1.) R. P. po santuokos nutraukimo atitenka šis turtas :
2.1.1.) (duomenys neskelbtini) procentai viso nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini) kv. m iš (duomenys neskelbtini) kv. m viso nebaigto statyti gyvenamojo namo bendro ploto (antras aukštas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atitinkamai (duomenys neskelbtini) procentai žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 13554,45 eurų;
2.1.2.) namų apyvokos daiktai: šaldytuvas „(duomenys neskelbtini)“ – 750,00 Eur vertės, slidžių „(duomenys neskelbtini)“ – 150,00 Eur vertės, lauko baldai (kėdės 2 vnt., hamakas, gultai 2 vnt.) - 100 Eur vertės, viso turto už 1000,00 eurų;
2.1.3.) pripažinti asmenine R. P. prievole: 1290,90 eurus, t. y. (duomenys neskelbtini) procentų nuo 3000,00 eurų prievolės kreditoriui R. J. Š. pagal (duomenys neskelbtini) pinigų skolinimo sutartį; 1721,20 eurus, t.y. (duomenys neskelbtini) procentų nuo 4000,00 eurų prievolės kreditorei B. M. pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį; 3012,10 eurus, t. y. (duomenys neskelbtini) procentų nuo 7000,00 eurų prievolę kreditoriams A. P. ir K. P. pagal 2 paskolos sutartis, viso pripažinti asmeninėmis R. P. prievolėmis minėtiems asmenims 6024,20 eurus.
2.2.) E. P. po santuokos nutraukimo atitenka šis turtas ir prievolės:
2.2.1) automobilis „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5400,00 Eur vertės;
2.2.2.) (duomenys neskelbtini) procentai viso nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini) kv. m iš (duomenys neskelbtini) kv. m viso nebaigto statyti gyvenamojo namo bendro ploto (pirmas aukštas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atitinkamai (duomenys neskelbtini) procentai žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 17945,55 eurų;
2.2.3.) namų apyvokos daiktai E. P. po santuokos nutraukimo atitenka šis turtas (jo verte): skalbimo mašina „(duomenys neskelbtini)“ – 230,00 Eur vertės, indaplovė „(duomenys neskelbtini)“ – 180,00 Eur vertės, TV „(duomenys neskelbtini)“ – 130,00 Eur vertės, mini kombainas – 30,00 Eur vertės, spausdintuvas „(duomenys neskelbtini)“ – 100,00 Eur vertės, kavos aparatas (jo vertė) 430,00 Eur vertės, fotoaparatas (jo vertė) – 500,00 Eur vertės, filmavimo kamera (jo vertė) – 500,00 Eur vertės, „(duomenys neskelbtini)“ puodų rinkinys (jų verte) – 250,00 Eur vertės, „(duomenys neskelbtini)“ indai (jų vertė) – 700,00 Eur vertės, taurės (jų vertė) – 50,00 Eur vertės, stalo įrankių komplektas (jo vertė) – 30,00 Eur vertės, skalbimo mašina „(duomenys neskelbtini)“, kuris atiduotas J. B. – 30,00 Eur vertės, virtuvinis kombainas „(duomenys neskelbtini)“, kuris atiduotas J. B. – 30,00 Eur vertės, slidžių „(duomenys neskelbtini)“ moteriškas komplektas – 150,00 Eur vertės, miegmaišiai 2 vnt. – 100,00 Eur vertės, indų rinkinys 8 asmenims (lėkštės, lėkštutės, puodeliai su lėkštutėmis, dubenėliai 3 vnt.) (jų vertė) – 100,00 Eur vertės, mikrobangų krosnelė „(duomenys neskelbtini)“ – 30,00 Eur vertės, elipsinis treniruoklis – 180,00 Eur vertės, viso turto už 3750 eurų;
2.3.4.) E. P. lieka asmeniškai įsipareigojusi kreditoriui „AS I. filialui“ pagal (duomenys neskelbtini) vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 6876,40 Eur.
2.3.5.) pripažinti asmeninėmis E. P. prievolėmis: 1709,10 eurus, t. y. (duomenys neskelbtini) procentų nuo 3000,00 eurų prievolės kreditoriui R. J. Š. pagal (duomenys neskelbtini) pinigų skolinimo sutartį; 2278,80 eurus, t.y. (duomenys neskelbtini) procentų nuo 4000,00 eurų prievolės kreditorei B. M. pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį; 3987,90 eurus, t. y. (duomenys neskelbtini) procentų nuo 7000,00 eurų prievolę kreditoriams A. P. ir K. P. pagal 2 paskolos sutartis, viso pripažinti asmeninėmis E. P. prievolėmis minėtiems asmenims 7975,80 eurus. Nustatyti, kad tuo atveju, jei nustatytomis sąlygomis prievolė kreditoriams nebus įvykdyta ar bus įvykdyta netinkamai ir prievoles bus priverstas įvykdyti R. P., jis įgis teisę reikalauti iš E. P. atlyginti sumokėtą prievolės sumą bei visus dėl prievolės įvykdymo patirtus nuostolius.+
3) priteisti iš E. P. R. P. 13891,10 Eur už jai tenkančią didesnę turto dalį, dalį sumokėtos skolos A. ir K. P. bei už dingusį asmeninį (duomenys neskelbtini) sumokant per 1 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš E. P. R. P. 679,92 eurų dydžio skolą už mokėtus komunalinius patarnavimus už butą adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį (duomenys neskelbtini); 5) nustatyti nepilnametės dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu R. P.; 6) priteisti iš E. P. nepilnametės dukters G. P. išlaikymui po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pinigus iki einamojo mėnesio 20 dienos pervedant į R. P. atsiskaitomąją sąskaitą. Nustatyti, kad nepilnametės dukters išlaikymui skirtas lėšas R. P. tvarkys uzufrukto teise; 7) nustatyti tokią atsakovės E. P. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:
7.1.) atsakovė su dukra G. P. bendrauja metų neporinėmis savaitėmis (nuo pirmadienio iki pirmadienio) nepertraukiamai, pirmadienį pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir pirmadienį ryte nuvežant vaiką į ugdymo įstaigą prieš užsiėmimų pradžią;
7.2.) esant išeiginei/šventinei/atostogų dienai metų porinių savaičių pirmadieniais ieškovas atveža nepilnametę dukrą į atsakovės nurodytą gyvenamąją vietą 17.00 val., o atsakovė atveža vaiką į ieškovo nurodytą gyvenamąją vietą neporinių savaičių pirmadieniais iki 17.00 val.,
7.3.) mokyklos atostogų dienas šalys dalinasi per pusę (ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra pirmąją atostogų pusę, atsakovė - antrąją);
7.4.) iki einamųjų metų kovo 31 d. tėvai tarpusavyje raštu susitaria dėl ilgesnio bendravimo (iki 4 savaičių nepertraukiamai) dukters G. P. vasaros atostogų metu;
7.5.) atsakovė su nepilnamete dukra G. P. poriniais kalendoriniais metais bendrauja Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.). Ieškovas bendrauja su dukra poriniais kalendoriniais metais Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.);
7.6.) atsakovė su nepilnamete dukra G. P. neporiniais kalendoriniais metais bendrauja Naujųjų Metų dieną (sausio l d.), Lietuvos Nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), pirmąją Velykų dieną, Valstybės dieną (liepos 6 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Kūčias ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.). Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra neporiniais kalendoriniais metais Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną (Vasario 16 d.), Velykų antrąją dieną, Tarptautinę darbo dieną (gegužės l d.), Žolinę (rugpjūčio 15 d.), Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.);
7.7.) ieškovas ir atsakovė turi teisę dalyvauti nepilnametės dukters gimtadienio šventėje (duomenys neskelbtini), net jei ši diena nėra nustatyta bendravimui pagal bendravimo tvarką;
7.8.). atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi savaitė, ieškovas pristato/pasiima dukterį į/iš atsakovės nurodytos gyvenamosios vietos;
7.9.) ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) per savo gimtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra atsakovės bendravimo su nepilnamete dukterimi savaitė, atsakovė pristato/pasiima dukterį į/iš ieškovo nurodytą gyvenamąją vietą;
7.10.) atsakovė su nepilnamete dukra G. P. bendrauja kiekvienais metais per Motinos dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra ieškovo bendravimo su nepilnamete dukterimi savaitė, ieškovas pristato/pasiima dukterį į/iš atsakovės nurodytos gyvenamosios vietos;
7.11.) ieškovas su nepilnamete dukra G. P. bendrauja kiekvienais metais per Tėvo dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. Jeigu ši diena yra atsakovės bendravimo su nepilnamete dukterimi savaitė, atsakovė pristato/pasiima dukterį į/iš ieškovo nurodytą gyvenamąją vietą;
7.12.) jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis sutartos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą nukeliant į artimiausią laiką apie tai susitarus raštu. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti raštu kai tik šios priežastys paaiškėja;
7.13.) tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimus privalo informuoti kitą tėvą nedelsiant, kai tik ši informacija paaiškėja, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas nuo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo;
7.14.) nepilnametė duktė G. P. gali būti išvežama už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgesniam kaip 20 dienų laikotarpiui. Ilgesniam terminui turi būti gautas kito iš tėvų rašytinis sutikimas.
8) palikti R. P. pavardę „P.“; 9) nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas (6 tomas, 120– 133 b. l.).
Šalies argumentai
2. Ieškovas, jo atstovė nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. sutuoktiniai ėmė nebesutarti, šalių santykiai atšalo. (duomenys neskelbtini) mėnesį ieškovas išsikraustė gyventi pas savo tėvus. Santuokos metu šalys įsigijo (duomenys neskelbtini), taip pat įsigijo ir transporto priemonę „F. F.“. Santuokos metu šalys iš trečiųjų asmenų skolindavosi lėšas namo statybai. Ieškovo vertinimu, labiausiai nepilnametės dukters interesus atitiks jos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.
3. Atsakovė E. P., jos atstovė patikslintu priešieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką tarp E. P. ir R. P., įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo R. P. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. P. gyvenamąją vietą su motina E. P.; 3) priteisti iš R. P. išlaikymą nepilnametei dukrai G. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 315,00 Eur nuo priešieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus dukros išlaikymui pervedant iki 15 einamojo mėnesio dienos į E. P. sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), esančią S., AB; 4) priteisti iš R. P. išlaikymo nepilnametei dukrai G. P. įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – 2815,00 Eur; 5) paskirti E. P. tvarkyti nepilnametės dukros G. P. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; 6) nustatyti R. P. bendravimo su dukra G. P. tvarką:
6.1.) ieškovas R. P. su dukra G. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 17 val. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą;
6.2.) pasiimdamas dukrą bendravimui R. P. įsipareigoja užtikrinti dukros ir mamos bendravimą telekomunikacijų priemonėmis.
6.3.) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku R. P. negali atvykti bendravimui su dukra G., jis apie tai informuoja E. P. telefonine trumpąja sms žinute.
6.4.) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku R. P. bendravimas su dukra G. negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) E. P. apie tai informuoja R. P. trumpąja sms žinute.
6.5.) R. P. su dukra G. P. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis.
7.) Santuokoje įgytą turtą padalyti taip:
7.1.) E. P., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:
7.1.1. Transporto priemonę „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN): (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 4000,00 Eur;
7.1.2. Šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 500,00 Eur;
7.1.3. Skalbimo mašiną „(duomenys neskelbtini)“ – 200,00 Eur;
7.1.4. Elipsinį treniruoklį – 100,00 Eur;
7.1.5. Slides (1 pora) – 50,00 Eur;
7.1.6. Kavos aparatą „(duomenys neskelbtini)“ – 300,00 Eur;
7.1.7. Prieškambario komplektą – 100,00 Eur;
7.1.8. Puodų rinkinį „(duomenys neskelbtini)“ (6 vnt.) – 60,00 Eur;
7.1.9. Indų servizą (8 asmenims) – 50,00 Eur;
7.1.10. Taurių komplektus – 50,00 Eur;
7.1.11. Pinigines santaupas – 1500,00 Eur;
7.1.12. Piniginę kompensaciją – 30 000,00 Eur (1/2 nekilnojamo turto dalies vertę) iš ieškovo R. P. už jam likusį po santuokos nutraukimo visą bendrai santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.
7.1.13. Piniginę kompensaciją – 3920,00 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų) iš ieškovo R. P. už jam likusią po santuokos nutraukimo didesnę kilnojamojo turto dalį.
7.2.) ieškovui R. P. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti:
7.2.1. Žemės sklypą, kurio plotas: (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 15 000,00 Eur;
7.2.2. Nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 45 000,00 Eur;
7.2.3. Televizorių „(duomenys neskelbtini)“ – 1000,00 Eur;
7.2.4 Namų kino sistemą (2 mažos kolonėlės, 4 didelės kolonėlės, 1 bosinė kolonėlė, media centras „(duomenys neskelbtini)“, resiveris „(duomenys neskelbtini)“, kolonėlė „(duomenys neskelbtini)“) – 2000,00 Eur;
7.2.5 Sekciją – 200,00 Eur;
7.2.6 Minkštą kampą – 100,00 Eur;
7.2.7 TV komodą – 70,00 Eur;
7.2.8 Svetainės stalą – 70,00 Eur;
7.2.9 Televizorių „(duomenys neskelbtini)“ – 130,00 Eur;
7.2.10 Indaplovę „(duomenys neskelbtini)“ – 200,00 Eur;
7.2.11 Mikrobangų krosnelę „(duomenys neskelbtini)“ – 30,00 Eur;
7.2.12 Mini kombainą – 30,00 Eur;
7.2.13 Stacionarų kompiuterį – 100,00 Eur;
7.2.14 Palydovinę anteną – 50,00 Eur;
7.2.15 Fotoaparatą „(duomenys neskelbtini)“ – 450,00 Eur;
7.2.16 Filmavimo kamerą „(duomenys neskelbtini)“ – 500,00 Eur;
7.2.17 Slides (1 porą) – 50,00 Eur;
7.2.18 Lauko baldus – 300,00 Eur;
7.2.19 Palapinę – 100,00 Eur;
7.2.20 Miegmaišius (2 vnt.) – 70,00 Eur;
7.2.21 Darbo įrankius – 7000,00 Eur;
7.2.22 Statybų namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), - 500,00 Eur;
7.2.23 „F. F.“ žiemines padangas – 300,00 Eur;
7.2.24 Pinigines santaupas – 1500,00 Eur.
8) pripažinti, kad mokinio baldų komplektas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 100,00 Eur; planšetė – 200,00 Eur vertės, mobilus telefonas „(duomenys neskelbtini)“ – 300,00 Eur vertės, elektrinis paspirtukas – 300,00 Eur, dviejų durų spinta su paaukštinimu – 150,00 Eur vertės, spausdintuvas „(duomenys neskelbtini)“ – 100,00 Eur, sofa-lova – 100,00 Eur, komoda – 70,00 Eur, yra daiktai, skirti dukros G. P. poreikiams tenkinti, todėl jie neįtraukiami į dalintino turto balansą ir lieka atsakovei E. P., nes su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas; 9) nustatyti uzufruktą ieškovo R. P. asmeniniam turtui - butui, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), paliekant E. P. ir nepilnametę dukrą G. P. gyventi šiame ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute iki nepilnametės dukros G. P. pilnametystės ir paskiriant E. P. ir nepilnametei dukrai G. P. naudotis vienu kambariu - plane pažymėtu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m), o kitas patalpas, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv. m), paliekant naudotis bendrai su ieškovu R. P., 10) priteisti E. P. iš ieškovo R. P. 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 11) priteisti E. P. iš ieškovo R. P. pusę sumokėtų laikotarpiu (duomenys neskelbtini) bendram kreditoriui AS I. filialas įmokų sumos - 1352,80 Eur; 12) taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo (duomenys neskelbtini); 13) E. P. sau išlaikymo iš R. P. nereikalauja; 14) Po santuokos nutraukimo likusius skolinius įsipareigojimus kreditoriui AS I. filialas (sutarties sudarymo metu pavadinimas buvo AB „M.“) įsipareigoja padengti E. P. asmeniškai; 15) pripažinti asmeninėmis R. P. prievolėmis prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams: R. J. Š. 3000,00 Eur pagal (duomenys neskelbtini) pinigų skolinimo sutartį; B. M. 4000,00 Eur pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį; A. P. ir K. P. 9000,00 Eur pagal 2 paskolos sutartis, viso kreditorinių įsipareigojimų 16 000,00 Eur sumai; 16) po santuokos nutraukimo E. P., palikti pavardę „P.“; 17) priteisti E. P. iš ieškovo R. P. bylinėjimosi išlaidas (7 tomas, 23–28 b. l.).
Atsiliepimas
4. Atsakovė, jos atstovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Pažymėjo, kad šalių vaikas išreiškė norą gyventi su ieškove ir šiuo metu su ja gyvena. Teigė, kad dukters poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai reikia ne mažiau nei 700,00 Eur. Tvirtino, kad ieškovas sau priteistino turto vertę dirbtinai sumažino, o atsakovei priteistino turto vertę dirbtinai padidino. Atsakovė nesutiko su ieškovo pasiūlytu santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo variantu ir nurodytomis vertėmis.
5. Trečiasis asmuo B. M. atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog 4000,00 Eur skola buvo pripažinta asmenine ieškovo skola (1 tomas, 85 b. l.). Teismo posėdžio metu nurodė, kad lėšos ieškovui buvo skolintos namo statyboms. Paskola nebuvo grąžinta (2021-12-15 teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 30 sek. – 1 val. 2 min. 30 sek.).
6. Trečiasis asmuo R. J. Š. atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas pasiskolino iš jo 3000,00 Eur ir jų nėra grąžinęs. Atkreipė dėmesį į tai, kad neprieštarauja, jog ši skola liktų asmenine ieškovo skola (2 tomas, 3–4 b. l.). Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas iki (duomenys neskelbtini) m. pabaigos pasiskolino 3000,00 Eur. Lėšos buvo ieškovui perduotos trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje ir pats trečiasis asmuo surašė paskolos dokumentą. Trečiasis asmuo suprojektavo ieškovui gyvenamąjį namą ir matė, kad namas yra ieškovo statomas (2021-11-16 teismo posėdžio garso įrašas: 53 min. 30 sek. – 1 val. 14 min. 40 sek.).
7. Tretieji asmenys A. P. ir K. P. (ieškovo tėvai) atsiliepime pažymėjo, kad paskolino ieškovui 9000,00 Eur namo statybai (2 tomas, 6 b. l.). Trečiasis asmuo A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigai (santaupos) ieškovui buvo skolinti namo statybai. Atsakovė nedalyvavo namo statybos procese. Televizorių pirko ieškovui (2021-11-16 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 17 min. 10 sek. – 2 val. 6 min. 45 sek.; 2021-12-15 teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 20 sek. – 32 min. 15 sek.). Trečiasis asmuo K. P. pažymėjo, kad lėšos ieškovui buvo skolintas namo statyboms ir 2000,00 Eur sūnus grąžino (2022-01-19 teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 55 sek. – 1 val. 19 min. 30 sek.).
8. Trečiasis asmuo AS I. filialas atsiliepime teigė, kad (duomenys neskelbtini) paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta šeimos poreikiams tenkinti ir yra solidari šalių prievolė (6 tomas, 35–36, 7 tomas, 31–31 b. l.).
9. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė patikslintoje išvadoje pažymėjo, kad šalių duktė nurodė, jog su tėčiu nenori matytis, nori gyventi su mama. Skyriaus nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitinka vaiko interesus. Atkreipė dėmesį į tai, kad skyriaus pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas nesiekė bendravimo su dukra ir tikslinga nustatyti ieškovo bendravimo su dukterimi pereinamąjį laikotarpį. Skyrius neturi pagrindo abejoti atsakovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties (7 tomas, 94–99 b. l.).
10. Liudytoja K. R. (kviesta atsakovės iniciatyva, jos draugė) paliudijo, kad yra atsakovės draugė; (duomenys neskelbtini); kartais šeimos kartu švęsdavo šventes; atsakovė papasakojo apie šeimos santykių iširimą; ieškovas daug dirbo; nematė, kad ieškovas darytų neigiamų dalykų; nebuvo namo statybos objekte; nežino apie šeimos finansinius dalykus (2022-10-06 teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 55 sek. – 23 min. 5 sek.).
11. Liudytoja D. A. (kviesta atsakovės iniciatyva) paliudijo, kad pažįsta šalis; (duomenys neskelbtini); gyvena (duomenys neskelbtini); nežino apie šalių finansinę padėtį; girdėjo apie namo statybas (2022-10-06 teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 55 sek. – 45 min. 50 sek.).
12. Liudytoja L. B. (kviesta atsakovės iniciatyva, atsakovės sesuo) paliudijo, kad šalys pradėjo nesutarti nuo (duomenys neskelbtini)m.; atsakovė pasakojo, kad ieškovas netinkamai elgėsi su atsakovės dukterimi iš pirmosios santuokos; (duomenys neskelbtini) m. šalys pradėjo gyvenamojo namo statybą; ieškovas daug dirbdavo, vėlai grįždavo namo; šiuo metu atsakovė gyvena pas motiną (2022-10-06 teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 25 sek. – 1 val. 26 min. 45 sek.).
13. Liudytoja L. R. (kviesta atsakovės iniciatyva, atsakovės duktė) paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) m. ieškovas apie 3 kartus jai rodė (duomenys neskelbtini) filmus, (duomenys neskelbtini) žaislus; įvairius siaubo filmus; anksčiau kreiptis į policiją neišdrįso; žino, kad ieškovas daug dirbo, mažai laiko skyrė šeimai; žino, kad šalys santuokoje statė namą, apie jo baigtumą nežino; nežino apie paskolos santykius (2022-11-03 teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 55 sek. – 25 min. 50 sek.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovo R. P. ieškinys ir atsakovės E. P. priešieškinis tenkintini iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo įregistruota ieškovo R. P. ir atsakovės E. P. santuoka. Šalys turi (duomenys neskelbtini) metų dukterį G. P..
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl liudytojų parodymų
15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojai palaiko draugiškus ryšius su juos apklausti prašiusiomis šalimis ir negalėjo tiksliai nurodyti esminių bylos aplinkybių, sprendžia, kad nėra pagrindo byloje remtis liudytojų parodymais.
Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei
16. Ieškovas prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nurodydama, kad ieškovas netinkamai elgėsi su jos dukterimi iš pirmosios santuokos L. R., taip pat neinformavo, kad ėmė paskolas, nebedirba UAB „Š. p.“, daug dirbo ir skyrė mažai laiko šeimai. Minėta, kad liudytoja L. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) m. ieškovas apie 3 kartus rodė jai siaubo ir (duomenys neskelbtini) filmus, (duomenys neskelbtini) žaislus.
17. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.
18. Teismas pažymi, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).
19. Nagrinėjamoje byloje atsakovei, besiremiančiai aplinkybėmis apie ieškovo netinkamą elgesį, teko pareiga pagrįsti faktus, sudarančius jo kaltės prezumpciją. Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių sutuoktinio kaltės dėl iširusios santuokos prezumpciją. Teismo nuomone, atsakovės dukters iš pirmosios santuokos parodymai dėl (duomenys neskelbtini) metų senumo įvykių, atsižvelgiant į šalių bendrą gyvenimą iki pat (duomenys neskelbtini) m., vėliau tapusius konfliktiškus santykius bei suinteresuotumą bylos baigtimi, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, akivaizdžiai neparodo ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Kitos atsakovės nurodytos aplinkybės – dėl jos neinformavimas apie paskolas, darbo keitimą ir ieškovo didelio darbo krūvio, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neneigė aplinkybių, jog ieškovas, jai žinant, pradėjo šeimos gyvenamojo namo statybas ir jose intensyviai dalyvavo, taip pat ieškovas didesne dalimi finansiškai prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo, teismo vertinimu, neparodo išimtinai ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo.
20. Byloje nesant pakankamų objektyvių duomenų, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Šalims paliktinos santuokinės pavardės. Atitinkamai atmestinas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
21. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipė dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
22. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas (šalių duktė G. P.) šiuo metu gyvena su atsakove ir nėra duomenų, kad atsakovė vaikui sudaro netinkamas sąlygas augti ir vystytis. Byloje nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove prieštarautų vaiko interesams ir vaikui išsakius norą toliau gyventi su mama (atsakove), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodžius, jog vaiko ir mamos santykis yra gerokai artimesnis, nei su tėčiu, ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitinka vaiko interesus, nepilnamečio vaiko G. P. gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. P..
Dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
23. Pasisakydamas dėl vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatytas aplinkybes. Vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota vaiko nuomonė, kad vaikas su tėvu bendrauti nenori. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodė, kad inicijavo šeimai atvejo vadybos procesą. (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdyje ieškovas nurodė, kad nemato poreikio bendrauti su vaiku, jeigu vaikas to nenori. Per visą laikotarpį nuo atvejo vadybos pradžios (nuo (duomenys neskelbtini)) ieškovas su socialiniu darbuotoju bendravo epizodiškai, dažnai neatsiliepdavo į skambučius, neperskambindavo. Vaiko tėvui buvo rekomenduojama konsultuotis su psichologu, siekiant atkurti ryšį su vaiku, tačiau ieškovas šių rekomendacijų nesilaikė, pagalbos nesikreipė, nes nematė poreikio. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas iš viso atsisakė priimti socialinių darbuotojų pagalbą, nebendrauja. (duomenys neskelbtini) šeimos atvejo vadybos posėdyje nedalyvavo. Nesiekė bendravimo su dukra apie metus laiko. Skyriaus nuomone, tikslinga skirti pereinamąjį laikotarpį, tam kad atkurti ieškovo emocinį ryšį su dukra, pasitelkiant psichologo pagalbą.
24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
25. Šiuo atveju konstatuotina, kad dėl tėvų tarpusavio konfliktiškų santykių ir ieškovo vengimo bendrauti su socialiniais darbuotojais, nutrūko emocinis ryšys tarp tėvo ir dukros, kuris turėtų būti atkurtas kaip galima greičiau ir tam pastangas turi dėti abu tėvai, todėl nustatytinas (duomenys neskelbtini) mėnesių pereinamais laikotarpis.
26. Teismas sprendžia, kad pereinamojo laikotarpio metu ieškovas R. P. bendrauja su dukterimi G. P. neutralioje aplinkoje vieną kartą per savaitę (2 valandas) psichologo nurodytu laiku ir vietoje, susitikimą stebint tėvų bendru sutarimu pasirinktam psichologui. Atsakovė nurodytu laiku privalo nepilnametį vaiką atvežti į ieškovo ir vaiko susitikimo vietą, t. y. psichologo nurodytą vietą (neutralią aplinką). Ieškovas su dukterimi pas psichologą bendrauja nedalyvaujant atsakovei (vaiko motinai), išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip. Psichologui už suteiktas paslaugas apmoka ieškovas. Ieškovui ir atsakovei nesutarus dėl psichologo, jo kandidatūrą atsakovė pasirenka iš dviejų ieškovo pasiūlytų psichologų. Bendravimas dalyvaujant psichologui nevyksta vaiko ugdymo (mokymosi) laiku.
27. Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, nustatoma atsakovės E. P. siūlyta ieškovo bendravimo su dukterimi tvarka. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta ieškovo bendravimo su dukterimi tvarka labiau atitinka geriausius vaiko interesus. Tik po to, kai ieškovas visiškai atkurs emocinį ryšį su dukterimi, priims socialinių darbuotojų pagalbą, asmeniškai sieks bendravimo su dukterimi, bus galima spręsti maksimalios ieškovo bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo klausimą.
Dėl išlaikymo vaikui dydžio
28. Atsakovė E. P. prašė priteisti iš R. P. kasmėnesinį 315,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai G. P. ir nurodė, kad dukteriai išlaikyti kas mėnesį reikia apie 700,00 Eur (priešieškinis, 2022-09-06 teismo posėdžio garso įrašas: 59 min. 55 sek. – 1 val. 1 min. 10 sek.).
29. Tėvai turi pareigą vaikui (vaikams) užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo (jų) visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko (vaikų) poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui (vaikams) vystytis sąlygas. Vaiko (vaikų) poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
30. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
32. Byloje nustatyta, kad vaikui G. P. yra (duomenys neskelbtini) metai, vaikas yra normalios sveikatos būklės. Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, ugdymo priemonės. Tačiau kaip prieš tai minėta, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio turi įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: nepilnamečio vaiko poreikius ir jo tėvų turtinę padėtį.
33. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė tik iš dalies įrodymais pagrindė vaiko poreikių detalizaciją (3 tomas, 184 b. l.). Atsakovė pridėtais kvitais tik iš dalies įrodė, kad kas mėnesį vitaminams ir vaistams išleidžia po 50,00 Eur, jog yra objektyvus poreikis kas mėnesį vaiko rūbams ir avalinei skirti po 150,00 Eur, o lavinimo priemonėms apie 40,00 Eur. Taip pat nepagrindė kitų 25,00 Eur nenumatytų išlaidų ir 50,00 Eur kasmėnesinių vaiko laisvalaikio išlaidų.
34. Byloje nustatyta, kad ieškovas R. P. nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistravęs individualią veiklą (statybos ir apdailos darbai), intensyviai dirba (4 tomas, 27 b. l.). Pajamų mokesčio deklaracijų duomenimis, (duomenys neskelbtini) m. ieškovas deklaravo 12 045,39 Eur pajamų sumą, o (duomenys neskelbtini) m. – 9793,00 Eur pajamų sumą (4 tomas, 69–74 b. l.) Ieškovo vardu registruota transporto priemonė (1 tomas, 164 b. l.). Ieškovui nuosavybės teise (pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį) priklauso (duomenys neskelbtini) kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 29 b. l.).
35. Atsakovės teigimu, šiuo metu jos mėnesinis atlyginimas siekia apie 700,00 Eur (2022-09-06 teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 9 min. 55 sek. – 2 val. 10 min. 10 sek.) (1 tomas, 152–162 b. l.). Atsakovės vardu registruota viena transporto priemonė (1 tomas, 163 b. l.). Šalys santuokos metu ((duomenys neskelbtini)) įsigijo žemės sklypą.
36. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad minimali 600,00 Eur suma (įvertinus „vaiko pinigų“ sumą) užtikrintų, kad tokio amžiaus vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Be to, visos abejonės dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
37. Teismas, priteisdamas vaikui iš ieškovo 300,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent atsakovei, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).
38. Pažymėtina, kad pats ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, jog dukters poreikiams patenkinti kas mėnesį tėvams reikia skirti po 300,00 Eur (2022-05-18 teismo posėdžio garso įrašas: 46 min. 5 sek. – 46 min. 20 sek.; 49 min. 35 sek. – 49 min. 45 sek.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
39. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo 2815,00 Eur laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) (nuo ieškovo gyvenimo skyrium pradžios) iki (duomenys neskelbtini) (priešieškinio pateikimo dienos) išlaikymo įsiskolinimą.
40. Bylos duomenimis, prieš tai minėtu laikotarpiu ieškovas pervedė į atsakovės sąskaitą 650,00 Eur nurodęs paskirtį „vaiko išlaikymui“ (1 tomas, 23 b. l.), todėl šia suma mažintinas išlaikymo įsiskolinimas.
41. Teismas sprendžia, kad ieškovas per minėtą laikotarpį buvo finansiškai pajėgus teikti 300,00 Eur išlaikymą savo vaikui, tačiau to nedarė dėl subjektyvių aplinkybių, taip paneigdamas vaiko teisę į abiejų tėvų išlaikymą. Nustačius, kad ieškovas savo pareigą teikti vaikui būtiną išlaikymą vykdė tik iš dalies, iš ieškovo priteistinas 2650,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 11 mėn., skaičiuojant po 300,00 Eur kas mėnesį (CK 3.200 str.) (300,00 Eur x 11 mėn. – 650,00 Eur).
Dėl uzufrukto nustatymo
42. Atsakovė taip pat prašė nustatyti uzufruktą ieškovo asmeniniam turtui - butui, paliekant ją ir nepilnametę dukrą gyventi šiame bute iki nepilnametės dukros pilnametystės ir paskiriant naudotis vienu kambariu, o kitas patalpas, paliekant naudotis bendrai su ieškovu.
43. Civiliniame kodekse, siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, tinkamų jo vystymuisi sąlygų sudarymą, nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Pagal CK 3.71 straipsnio 1 dalį, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).
44. CK trečiosios knygos normose, reglamentuojančiose sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijas nutraukus santuoką (CK 3.71, 3.86 straipsniai), įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga nustatyti uzufruktą ir sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, palikti teisę naudotis gyvenamąja patalpa, kuri nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktą). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į vaiko interesų prioritetinės gynybos principą, turi įvertinti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į byloje nustatytas faktines aplinkybes: tėvų elgesį, turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu ir pan. Būtina įvertinti visus įmanomus konkrečioje situacijoje vaiko interesų apsaugos būdus, siekiant, kad vaikui būtų užtikrintas tinkamas teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 23 punktą).
45. Byloje nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė santuokos metu bendrai gyveno (duomenys neskelbtini) kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas ieškovui atiteko nuosavybėn pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį (1 tomas, 29–30 b. l.). Šalys patvirtino aplinkybes, kad atsakovė su vaiku jau ilgą laiką negyvena minėtame bute, nes tarp šalių nuolat kyla konfliktai, bute lankosi pašaliniai asmenys, nuolat kviečiami policijos pareigūnai. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šalių bendras gyvenimas (duomenys neskelbtini) kambarių bute, esant ypatingai konfliktiškiems santykiams, nuolatiniams nesutarimams, durų spynų keitimams, trukdymams naudotis bute esančiais daiktais, bute lankantis pašaliniams asmenims, be aiškiai išreiktos šalių valios, šalių vaikui nenorint bendrauti su ieškovu ir nutrūkus jų emociniam ryšiui, neužtikrintų geriausių vaiko interesų ir saugios aplinkos. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pati neįsivaizduoja, kaip bus įmanoma kartu su ieškovu gyventi bute teismui nustačius uzufruktą (2022-09-06 teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 25 sek. – 50 min. 40 sek.). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su vaiku jau ilgą laiką gyvena pas savo mama kur vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir mokytis (vaiku nupirkti būtini baldai).
46. Už tai, kad būtų įgyvendinta prioritetinė vaiko teisė į būstą organizacine prasme (atliekant konkrečius veiksmus būstui įsigyti, jį išsinuomoti, naudoti panaudos pagrindu, uzufrukto teise ir kitais būdais), pirmiausiai yra atsakingas tas iš tėvų, su kuriuo teismas nustato vaiko gyvenamąją vietą. Šis tėvas turi pasirūpinti, kur ir kokiomis sąlygomis vaikas gyvens. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad vaiko teisės į būstą užtikrinimui su atsakove, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, organizuoti gali ne tik įsigyti būstą nuosavybės teise, bet ir, būstą išsinuomoti, naudoti panaudos ar kitais pagrindais. Iš ieškovo priteista 300,00 Eur dukters išlaikymui. Be to, pati atsakovė siekia po santuokos nutraukimo gauti finansinę kompensaciją už ieškovui skirtą šalių turtą tam, jog būti finansiškai pajėgi užtikrinti sau ir vaikui saugią ir tinkamą aplinką gyventi. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog nėra galimybės kitu būdu užtikrinti vaiko teisę į būstą kaip tik suvaržant ieškovo nuosavybės teisę nustatant uzufruktą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo ieškovo nekilnojamajam daiktui atmestinas.
Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms nutraukiant santuoka
47. Atsakovė prašė taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo momento, kai šalys nustojo gyventi kartu.
48. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.).
49. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo šalys ne tik faktiškai nustojo gyventi kartu, bet ir nustojo kartu tvarkyti bendrą ūkį (bendri poreikiai ir jų tenkinimas, bendras veiksmų, pajamų ir išlaidų planavimas). Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas tenkintinas.
Dėl kreditorių
50. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė, kad šalys skolingos tretiesiems asmenims: R. J. Š. 3000,00 Eur, B. M. 4000,00 Eur, A. P. ir K. P. 9000,00 Eur. Trečiasis asmuo K. P. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad sūnus R. P. grąžino 2000,00 Eur (2022-01-19 teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 30 sek. – 20 min. 35 sek.)
51. Ieškovas pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) pinigų skolinimo sutartį, sudarytą tarp trečiojo asmens (šeimos draugo) R. J. Š. ir ieškovo R. P., pagal kurią R. J. Š. iki (duomenys neskelbtini) paskolino R. P. 3000,00 Eur (1 tomas, 31 b. l.). Iš (duomenys neskelbtini) paskolos raštelio matyti, kad trečiasis asmuo B. M. paskolino R. P. 4000,00 Eur (1 tomas, 34 b. l.). Pagal kitus du raštelius (duomenys neskelbtini) ir be datos tretieji asmenys (ieškovo tėvai) A. P. ir K. P. paskolino sūnui R. P. 4000,00 Eur ir 5000,00 Eur (iš viso 9000,00 Eur) (1 tomas, 35–36 b. l.). Prie atsiliepimo į ieškovo ieškinį trečiasis asmuo B. M. pridėjo 1159,00 Eur sumos (duomenys neskelbtini) mokėjimą pavedimą, atliktą ieškovui (1 tomas, 86 b. l.), nurodžiusi, kad kitą paskolos sumą, 2900,00 Eur, ji (duomenys neskelbtini) mėnesį perdavė per vėžėjus, įdėjusi voką su pinigais į siuntinį (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 85 b. l.). Trečiasis asmuo R. J. Š. atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog 3000,00 Eur skola liktų asmenine ieškovo prievole (2 tomas, 4 b. l.). Trečiojo asmens A. P. atstovė pateikė teismui duomenis, jos vertinimu, parodančius, kad (duomenys neskelbtini) metais A. P. nuolat nuiminėdavo nuo savo banko sąskaitos lėšas, iš viso 3350,00 Eur (5 tomas, 139–145 b. l.).
52. Byloje nustatyta ir tarp šalių ir trečiųjų asmenų nekilo ginčo dėl to, kad apie prieš tai minėtų paskolų suteikimą ieškovas neinformavo atsakovės, atsakovė nedalyvavo minėtų raštų (paskolos sutarčių) pasirašyme ir galimuose pinigų perdavimo procesuose ir paskolos nebuvo notarinės formos.
54. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys). Bendros ar asmeninės prievolės skyrimo kriterijus yra išskirtinai vieno ar abiejų asmenų (sutuoktinių) poreikiai. Asmeninė prievolė – jei poreikiai grynai asmeniniai, jei susiję su asmeniniu turtu ar vieno asmens išskirtiniais interesais. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
55. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017). Nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga teko ieškovui.
56. Nors ieškovas ir minėti tretieji asmenys nurodė, kad skolino ieškovui pinigus gyvenamojo namo statybai, teismo vertinimu, byloje nėra tai akivaizdžiai parodančių dokumentų, taip pat duomenų, kad būtent pagal minėtus paskolos raštelius pinigai realiai ieškovui buvo perduoti. Visų pirma, pažymėtina, kad paskolos rašteliuose nenurodyta paskolos paskirtis (skolinimosi tikslas). Antra, byloje nustatyta, kad iki šiol tretieji asmenys nereikalavo grąžinti pinigų, galimai suteiktų pagal paskolos raštelius. Trečia, tretieji asmenys negalėjo akivaizdžiai įrodyti pinigų perdavimą (perdavimus) būtent pagal paskolos raštus fakto. Ketvirta, byloje nustatyta, kad šalims nebuvo poreikio skolintis gyvenamojo namo statybai būtent (duomenys neskelbtini) metais, kadangi šalys turėjo pastovią gyvenamąją vietą, o namo statybą pradėjo jau nuo (duomenys neskelbtini) m., kai įsigijo žemės sklypą. Šalys neplanavo greitai baigti gyvenamojo namo statybos darbų, kurie tęsiasi daug metų. Be to, galimai skolintų pinigų pakako tik santykinai nedidelei daliai statybos darbų atlikti (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Penkta, byloje nustatyta ir tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad, ieškovas nuolat darbo dienomis vakarais ir net savaitgaliais papildomai atlygintinai dirbo skirtingose objektuose, atlikdavo įvairius statybos darbus, taip pat pats ieškovas asmeniškai savo darbu prisidėjo prie šalių gyvenamojo namo statybos, todėl, teismo vertinimu, byloje šalims nebuvo poreikio papildomai skolintis lėšas namo statybai. Be to, byloje nėra duomenų, kad ateityje šalys planavo papildomai gauti pajamų iš kurių galėtų grąžinti skolas. Atkreiptinas dėmesys ir ieškovo artimą ryšį su minėtais trečiaisiais asmenimis.
57. Teismas sprendžia, kad prievolės R. J. Š., B. M., A. P. ir K. P. pripažintinos asmeninėmis ieškovo R. P. prievolėmis iki šių prievolių įvykdymo.
Dėl daiktų, skirtų vaiko poreikiams tenkinti
58. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti, kad mokinio baldų komplektas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 100,00 Eur; planšetė – 200,00 Eur vertės, mobilus telefonas „(duomenys neskelbtini)“ – 300,00 Eur vertės, elektrinis paspirtukas – 300,00 Eur, dviejų durų spinta su paaukštinimu – 150,00 Eur vertės, spausdintuvas (duomenys neskelbtini)– 100,00 Eur vertės, sofa-lova – 100,00 Eur vertės, komoda – 70,00 Eur vertės, yra daiktai, skirti dukros G. P. poreikiams tenkinti, todėl jie neįtraukiami į dalytino turto balansą ir lieka atsakovei E. P., nes su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas.
59. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad dalis dalytinų daiktų yra skirti dukters G. P. poreikiams tenkinti ir išvardino visus analogiškus daiktus, išskyrus 100,00 Eur vertės spausdintuvą „(duomenys neskelbtini)“ (4 tomas 84 b. l.). Savo (duomenys neskelbtini) patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad vaiko baldai yra vaiko daiktai ir nedalytini.
60. Pagal CK 3.120 straipsnio 1 dalį į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui (2 dalis).
61. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad prieš tai minėti daiktai, dėl kurių tarp šalių nekilo ginčo, taip pat spausdintuvas „(duomenys neskelbtini)“, 100 Eur vertės, skirti nepilnametės G. P. poreikiams tenkinti, todėl nedalytini ir perduodami E. P..
Dėl sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų ir pareigos atlyginti kitam sutuoktiniui kreditoriui grąžintos skolos dalį
62. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe susijusios prievolės, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys) laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis. Šios rūšies sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
63. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
64. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuria AB „M.“ (šiuo metu AS I. filialas) suteikė atsakovei E. P. 6000,00 Eur kreditą (1 tomas, 168 b. l.). Kreditas buvo panaudotas šeimos transporto priemonei „F. F.“ įsigyti (2 tomas, 48–49). Nustatyta, kad kreditas buvo paimtas su ieškovo žinia ir pritarimu, tačiau automobiliu šiuo metu naudojasi atsakovė ir šalys pageidauja, kad po santuokos nutraukimo šis automobilis atitektų atsakovei.
65. Trečiasis asmuo AS I. filialas atsiliepime teigė, kad (duomenys neskelbtini) paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta šeimos poreikiams tenkinti ir yra solidari šalių prievolė.
66. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prieš tai minėta paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais, sprendžia, jog nustatytina, kad prievolės AS I. filialui pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarios ieškovo ir atsakovės prievolės, tačiau atsakovė asmeniškai vykdo tolesnes prievoles šiam kreditoriui, kadangi asmeniškai naudojasi automobiliu, kuriam įsigyti buvo suteikta paskola.
67. Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo bendram kreditoriui 2705,60 Eur, todėl prašo, jog ieškovas atlygintų jai pusę jos sumokėtų bendram kreditoriui AS I. filialas įmokų – t. y. 1352,80 Eur. Atsakovės teiginius patvirtino AS I. filialo (duomenys neskelbtini) pažyma apie gautas įmokas (žr. 2022-07-27 patikslinto priešieškinio priedai).
68. Šalims patvirtinus aplinkybės, kas nuo (duomenys neskelbtini) jie negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, tenkintinas atsakovės reikalavimas priteisti pusę įmokų atsakovės sumokėtų bendram kreditoriui, t. y. 1352,80 Eur pagal šeimos poreikiams tenkinti paimtos (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį. Pažymėtina, kad visa pagal minėtą sutartį skolos suma siekia 8870,40 Eur ir kreditorius AS I. filialas (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodė, jog buvo padengta 4325,60 Eur skolos dalis, todėl skolos likutis siekia 4544,80 Eur. Ši suma bus įvertinta sudarant turto balansą, atimant pasyvą iš automobilio vertės (aktyvo).
69. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 679,92 Eur dydžio skolą už mokėtus komunalinius patarnavimus už butą adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį (duomenys neskelbtini). Atsakovė prašė tokį ieškovo reikalavimą atmesti. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog atsakovė jau ilgą laiką negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pats ieškovas nurodė, kad atsakovė bute nebegyvena apie 6–7 mėnesius (2022-05-18 teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 35 min. 20 sek. – 1 val. 35 min. 40 sek.). Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute bylos nagrinėjimo teisme metu tam tikrą laiką gyveno ieškovo tėvai, nuolat lankėsi kiti asmenys. Šalių santykiai buvo konfliktiški, šalims buvo sudaryta galimybė naudotis tik atskirais kambariais ir atsakovė nurodė, jog bute buvo nuolat paliekama įjungta šviesa ir vanduo. Atsakovė taip pat pateikė duomenis, jog pati apmokėdavo dalį ieškovui priklausančiam butui teiktų komunalinių paslaugų (6 tomas, 117–119 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, minėtas ieškovo reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl nekilnojamojo turto vertės ir padalijimo
70. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra viena iš bendrosios nuosavybės rūšių, kuri reiškia, kad sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl abu sutuoktiniai turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo pagal CK 3.92–3.95 straipsniuose nustatytas taisykles.
71. Byloje nustatyta, kad šalims priklauso nebaigtas statyti gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad minėtų nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė siekia 31 500,00 Eur ir pateikė vieno lapo raštą dėl preliminarios nekilnojamojo turto kainos (6 tomas. 3 b. l.). Vėliau nurodė 32 800,00 Eur nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę, vertę grįsdamas analogiško turinio dokumentu (6 tomas, 96 b. l.).
72. Atsakovės vertinimu, šalių nekilnojamųjų daiktų vertė siekia 60 000,00 Eur ir ji rėmėsi nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, jog vidutinė nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė siekia 44 300,00 Eur (2 tomas, 47 b. l.). Taip pat UAB „OBER-HAUS“ (duomenys neskelbtini) konsultacija dėl galimo turto kainos, kurioje nurodyta, kad šalių 40 proc. baigtumo gyvenamojo namo vertė siekia 45 000,00 Eur, o žemės sklypo – 15 000,00 Eur (6 tomas, 49–72 b. l.). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) masinio vertinimo būdu atlikto vertinimo duomenimis, žemės sklypo vidutinės rinkos vertė siekia 10 977,00 Eur (1 tomas, 27 b. l.).
73. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga reglamentuojama CK 3.100 straipsnyje, t.y. bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to ginčo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl turto padalijimo priėmimo metu (bylos nagrinėjimo metu).
74. Teismo vertinimu, UAB „OBER-HAUS“ (duomenys neskelbtini) konsultacijoje dėl galimo turto kainos nurodyta nekilnojamojo turto rinkos vertė – 45 000,00 Eur vidutinė nebaigto statyti gyvenamojo namo vertė ir 15 000,00 Eur žemės sklypo rinkos vertė atitinka šio turto rinkos kainą, kadangi vertė nurodyta įvertinant individualius turto požymius (baigtumo proc., turto buvimo vietą, bendrą plotą ir t. t.). Teismo vertinimu, ieškovo pateikta neinformatyvi pažyma neatspindi nekilnojamojo turto rinkos vertės, kadangi neaiškūs jos nustatymo kriterijai ir ši pažyma neparodo rinkos vertės nustatymo objektyvumo.
75. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
76. Ieškovas prašė priteisti jam (duomenys neskelbtini) procentus viso nekilnojamojo turto, o atsakovei (duomenys neskelbtini) procentus viso nekilnojamojo turto. Atsakovė nesutiko su tokiu nekilnojamojo turto padalijimo būdu, nurodydama, kad turto padalyti natūra neįmanoma dėl subjektyvių ir objektyvių aplinkybių ir prašė šį turtą priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, o jai atitinkamai priteisti piniginę kompensaciją.
77. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015 ir kitos). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir grindžiama bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita. Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).
78. Bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas patvirtino aplinkybes, kad gyvenamasis namas statomas vienai šeimai ir jo pritaikymas gyventi buvusiems sutuoktiniams atskirai pareikalautų naujų projektinių sprendimų ir techninių pokyčių. Pažymėtina, kad gyvenamojo namo baigtumas siekia tik apie 40 proc., name įrengti pamatai ir sumūrytos sienos, o tolesni statybos darbai reikalaujantys didelių investicijų šiuo metu nevyksta. Atsakovė nurodė, kad neturi lėšų tęsti pradėtus statybos darbus ir nepageidauja name gyventi su ieškovu bei bendrai naudotis patalpomis. Be to, šalių santykiai yra konfliktiški. Pažymėtina, kad ieškovas dokumentais nepagrindė objektyvios galimybės šalims paskirstyti konkrečias gyvenamojo namo dalis, išvengiant galimybės bendrai naudotis priskirtomis ir kitomis namo patalpomis. Ieškovas nepateikė duomenų, kad įstatymo nustatyta tvarka atliko specialų techninio projekto keitimą. Teismas, siekdamas, kad būtų išvengta su nekilnojamojo turto nuosavybės įgyvendinimu ginčų ir būtų užtikrintas racionalus turto panaudojimas ateityje, sprendžia, jog šalių nekilnojamasis turtas priteistinas ieškovui, kartu jį įpareigojant kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais (30 000,00 Eur).
Dėl kilnojamųjų daiktų
79. Atsakovė prašė padalyti ieškovo nuolat darbinėje veikloje naudojamus darbo įrankius, nurodydama, kad jų vertė yra apie 7000,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad šie profesinės veiklos įrankiai nedalytini, nes yra skirti jo darbui ir visų įrankių vertė siekia apie 1000,00 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrankių detalizacijos pagrindžiančių įrodymų dėl 7000,00 Eur šių įrankių vertės ir neįrodė visų įrankių buvimo fakto. Atsakovės pateikta (duomenys neskelbtini) 1200,00 Lt sumos PVM sąskaita faktūra ir (duomenys neskelbtini) – 502,50 Lt sumos PVM sąskaita faktūra nepatvirtina atsakovės teiginių dėl šių įrangų buvimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad visi statybos įrankiai buvo ir yra eilę metų naudojami išimtinai ieškovo profesinėje veikloje, sprendžia, jog ieškovo statybos darbų įrankiai yra asmeninio naudojimo daiktai ir nedalytini (CPK 3.89 str. 1 d. 3 p.).
80. Ieškovas nurodė, kad šalių automobilio „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė siekia apie 5400,00 eurų ir prašė šį automobilį priteisti atsakovei, kadangi ji juo naudojasi. Atsakovė nurodė 4000,00 Eur automobilio vertę ir prašė šį automobilį po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus duomenis, sprendžia, jog automobilio rinkos vertė siekia 4700,00 Eur (5400,00 Eur + 4000,00 Eur/2) ir jis priteistinas atsakovei. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad AS I. filialas nurodė, jog skolos likutis siekia 4544,80 Eur ir atsakovė E. P. asmeniškai vykdys tolesnes prievoles šiam kreditoriui, o ieškovas nepageidavo po santuokos nutraukimo prisidėti prie įsiskolinimo mokėjimo, iš 4700,00 Eur automobilio vertės (aktyvo) atima 4544,80 Eur skolą kreditoriui (pasyvą) ir nurodo, kad automobilio vertė, įvertinus neišmokėtos paskolos dalį sudaro 155,20 Eur.
81. Teismas atmeta, kaip neįrodytą, atsakovės reikalavimą padalyti 3000,00 Eur pinigines santaupas, taip pat ieškovo reikalavimą dėl (duomenys neskelbtini).
82. Ieškovas prašė jam asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuos namų apyvokos daiktus: šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“ – 750,00 eurų vertės, slidžių „(duomenys neskelbtini)“ vyrišką komplektą – 150 Eur vertės, lauko baldus (kėdės 2 vnt., hamakas, gultai 2 vnt.) – 100,00 Eur vertės. Atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimu reikalavimo dalimi, nurodydama, kad jam priteistinų slydžių komplekto kaina – 50,00 Eur, lauko baldų vertė – 300,00 Eur, šaldytuvo „(duomenys neskelbtini)“ vertė yra 500,00 Eur, tačiau šį šaldytuvą prašė priteisti jai. Teismas, sprendžia, jog (duomenys neskelbtini) m. pirkto šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“ vertė šiuo metu yra 625,00 Eur (750,00 Eur + 500,00 Eur/2), lauko baldų vertė 200,00 Eur (100,00 Eur + 300,00 Eur/2), o slidžių „(duomenys neskelbtini)“ vyriško komplekto vertė – 100,00 Eur (150,00 Eur + 50,00 Eur/ 2) ir šie daiktai priteistini ieškovui, kadangi jis jais naudojasi.
83. Atsakovė prašė priteisti ieškovui 2000,00 Eur vertės namų kino sistemą. Ieškovas nurodė, kad ši kino sistema jo įgyta iki santuokos su atsakove sudarymo ir yra nedalijama. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) šalių įgytas 294,00 Eur vertės media centras (7 tomas, 84 b. l.). Teismo vertinimu, šio media centro vertė šiuo metu siekia apie 200,00 Eur ir jis priteistinas ieškovui. Byloje nėra kitų namų kino sistemos dalių ir jų vertę parodančių įrodymų, todėl jos nepriteistinos šalims.
84. Atsakovė prašė jai priteisti 300,00 Eur vertės kavos aparatą „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovui 300,00 Eur vertės automobilio žiemines padangas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė kavos aparatą „(duomenys neskelbtini)“ pardavė tam, kad įsigyti žiemines padangas, nes turėtų padangų ieškovas atsakovei neperdavė. Ieškovas nurodė, kad turėtas padangas jis paliko lauke prie garažo ir pati atsakovė turėjo jomis pasirūpinti. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovei priteistinas kavos aparatas „(duomenys neskelbtini)“ (jo 300,00 vertė), o ieškovui automobilio žieminės padangos (jų 300,00 Eur vertė).
85. Atsakovė taip pat prašė, kad jai būtų priteisti šie daiktai: skalbimo mašina „(duomenys neskelbtini)“ – 200,00 Eur; elipsinis treniruoklis – 100,00 Eur; slidės (1 pora) – 50,00 Eur; prieškambario komplektas –100,00 Eur; puodų rinkinys „(duomenys neskelbtini)“ (6 vnt.) – 60,00 Eur; indų servizas (8 asmenims) – 50,00 Eur; taurių komplektas – 50,00 Eur. Ieškovas sutiko, kad atsakovei būtų priteisti šie namų apyvokos daiktai: skalbimo mašina „(duomenys neskelbtini)“ – 230,00 Eur vertės, elipsinis treniruoklis – 180,00 Eur vertės, taurės (jų vertė) – 50,00 Eur vertės, „(duomenys neskelbtini)“ puodų rinkinys (jų verte) – 250,00 Eur vertės, indų rinkinys 8 asmenims (lėkštės, lėkštutės, puodeliai su lėkštutėmis, dubenėliai 3 vnt.) (jų vertė) – 100,00 Eur vertės, slidžių „(duomenys neskelbtini)“ moteriškas komplektas – 150,00 Eur vertės. Teismas sprendžia, kad prieš tai minėti kilnojamieji daiktai dėl kurių nėra ginčo priteistini atsakovei ir nustatoma vidutinė jų vertė tarp šalių nurodytos: skalbimo mašinas „(duomenys neskelbtini)“ – 215,00 Eur; elipsinis treniruoklis – 140,00 Eur; slidžių „(duomenys neskelbtini)“ moteriškas komplektas – 100,00 Eur; puodų rinkinys „(duomenys neskelbtini)“ (6 vnt.) – 155,00 Eur; indų servizas (8 asmenims) – 75,00 Eur; taurių komplektas – 50,00 Eur.
86. Atsakovė taip pat prašė priteisti jai 100,00 Eur vertės prieškambario komplektą. Iš (duomenys neskelbtini) antstolio faktinio konstatavimo protokolo matyti, kad bute buvo fiksuotas prieškambario komplektas. Šalys nepateikė teismui įrodymų dėl šio daikto įsigijimo, o ieškovas neišreiškė nuomonės dėl jo vertės, todėl minėtas 100,00 Eur vertės daiktas priteistinas atsakovei. Byloje esančios nuotraukos patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes dėl statybų namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vertės, egzistavimo (4 tomas, 158, 159 b. l.). Nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis minėtu adresu buvo priteistas ieškovui, todėl atitinkamai ir laikinas statybų namelis (jo medžiagų vertė – 500,00 Eur) priteistinas ieškovui.
87. Televizorius „(duomenys neskelbtini)“, vertė 1000,00 Eur, tarp šalių nedalytinas, kadangi trečiasis asmuo A. P. pateikė teismui įrodymus, kad dėl šio daikto įsigijimo ji sudarė vartojimo kredito sutartį (5 tomas, 146 b. l.). Tarp šalių taip pat nedalytini 30,00 Eur vertės virtuvinis kombainas „(duomenys neskelbtini)“ ir 30,00 vertės skalbimo mašina „(duomenys neskelbtini)“, kadangi šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybes, kad šiuos daiktus dar iki šios civilinės bylos iškėlimo šalių bendru sutarimu perdavė kitam asmeniui.
88. Dėl kitų daiktų padalijimo šalys nesutarė, prašydami šiuos daiktus priteisti kitam sutuoktiniui, todėl teismas daiktus padalija tarp šalių. Ieškovui priteistini šie daiktai: indaplovė „(duomenys neskelbtini)“ – 190,00 Eur (200,00 Eur + 180,00 Eur/2) vertės, fotoaparatas „(duomenys neskelbtini)“ – 475,00 Eur (500,00 Eur + 450,00 Eur/ 2) vertės; miegmaišiai 2 vnt. – 85,00 Eur (100,00 Eur + 75, 00 Eur/ 2) vertės, sekcija – 200,00 Eur vertės; TV komoda – 70,00 Eur; „(duomenys neskelbtini)“ indai – 700,00 Eur vertės, minkštas kampas – 100,00 Eur vertės; palydovinė antena – 50,00 Eur vertės. Atsakovei priteistini šie kilnojamieji daiktai: televizorius „(duomenys neskelbtini)“ – 130,00 Eur vertės; filmavimo kamera „(duomenys neskelbtini)“ – 500,00 Eur vertės, mini kombainas – 30,00 Eur vertės, mikrobangų krosnelė „(duomenys neskelbtini)“ – 30,00 Eur vertės, stacionarus kompiuteris – 100,00 Eur; stalo įrankių komplektas – 30,00 Eur vertės, palapinė – 100,00 Eur vertės; svetainės stalas – 70,00 Eur vertės.
89. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė tokį bendrą sutuoktinių dalytiną turtą (balansą): 60 000,00 vertės nekilnojamasis turtas, 6 075,20 vertės kilnojamieji daiktai. Taigi tarp šalių dalytinas 66075,20 Eur vertės turtas, t. y. lygiomis dalimis po 33 037,60 Eur. Atsakovei priteistino kilnojamojo turto vertė sudarė 2280,20 Eur, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 30 757,40 Eur (33037,60 Eur – 2280,20 Eur) kompensacija už jam atitekusį santuokoje įgytą turtą.
90. Kiti šalių teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
91. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimis taikė laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus, prieš tai minėtos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
92. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
93. Ieškovo R. P. bylinėjimosi išlaidas sudarė 101,00 Eur žyminis mokestis, 6201,00 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso 6301,00 Eur. Šios išlaidos neviršijo rekomenduojamų priteisti sumų, todėl nemažintinos.
94. Atsakovės E. P. bylinėjimosi išlaidas sudarė: 175,00 Eur žyminis mokestis, 4150,00 Eur advokatės pagalbos išlaidos ir 626,44 Eur kitos būtinos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 4951,44 Eur (7 tomas, 142–143 b. l.). Šios išlaidos neviršijo rekomenduojamų priteisti sumų, todėl nemažintinos.
95. Teismo vertinimu, ieškovo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti apie 50 proc. (reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo patenkinti 100 proc., reikalavimai dėl turto, prievolių padalijimo bei skolos priteisimo – apie 40 proc., reikalavimai, susiję su vaiku, apie 15 proc.). Teismo nuomone, atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti apie 75 proc. (reikalavimai dėl santuokos nutraukimo buvo patenkinti apie 50 proc., reikalavimai dėl turto, prievolių padalijimo bei skolos, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo – apie 90 proc., reikalavimai, susiję su vaiku, apie 90 proc.).
96. Teismas sprendžia, kad iš atsakovės ieškovui priteistinos 3150,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovo atsakovei priteistinos 3713,58 Eur bylinėjimosi išlaidos. Įskaičiavus ieškovo ir atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (3713,58 Eur – 3150,50 Eur), atsakovei iš ieškovo priteistinos 563,08 Eur bylinėjimosi išlaidos.
97. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi atidėjo ieškovui R. P. 699,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinio pateikimą. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atidėjo atsakovei E. P. 807,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą už priešieškinio pateikimą. Teismas, atsižvelgdamas į bylos kategoriją, šalių procesinį elgesį, sprendžia, kad iš šalių valstybei priteistinas po 300,00 Eur žyminio mokesčio. Nuo kitų žyminio mokesčio dalių mokėjimo ieškovas ir atsakovė atleistini. Pažymėtina, kad teismas tarp šalių paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas nevertino šalims atidėtų žyminio mokesčio dalių, kadangi šios išlaidos neatitiko pagrįstumo kriterijaus, t. y. iki sprendimo priėmimo šalių realiai nebuvo patirtos.
98. Byloje teismo patirtos 67,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteisiamos valstybei iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovo 42,20 Eur, o iš atsakovės 25,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo R. P. ieškinį ir atsakovės E. P. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui R. P. palikti pavardę – „P.“, atsakovei E. P. palikti pavardę – „P.“.
Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).
Nustatyti nepilnametės dukters G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina E. P..
Nustatyti (duomenys neskelbtini) mėnesių pereinamąjį laikotarpį, kurio metu ieškovas R. P. bendrauja su dukterimi G. P. neutralioje aplinkoje vieną kartą per savaitę 2 valandas psichologo nurodytu laiku ir vietoje, susitikimą stebint tėvų bendru sutarimu pasirinktam psichologui. Atsakovė E. P. nurodytu laiku privalo nepilnametį vaiką G. P. atvežti į ieškovo R. P. ir vaiko G. P. susitikimo vietą, t. y. psichologo nurodytą vietą (neutralią aplinką). Ieškovas R. P. su dukterimi G. P. pas psichologą bendrauja nedalyvaujant atsakovei (vaiko motinai) E. P., išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip. Psichologui už suteiktas paslaugas apmoka ieškovas R. P.. Ieškovui ir atsakovei nesutarus dėl psichologo, jo kandidatūrą atsakovė pasirenka iš dviejų ieškovo pasiūlytų psichologų. Bendravimas dalyvaujant psichologui nevyksta vaiko ugdymo (mokymosi) laiku.
Pasibaigus pereinamojo laikotarpio terminui, nustatoma tokia R. P. bendravimo su dukterimi G. P. tvarka:
- ieškovas R. P. su dukra G. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, tai yra šeštadienį pasiima dukrą 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną iki 17 val. grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą;
- pasiimdamas dukrą bendravimui R. P. įsipareigoja užtikrinti dukros ir mamos E. P. bendravimą telekomunikacijų priemonėmis;
- jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku R. P. negali atvykti bendravimui su dukra G. P., jis apie tai informuoja E. P. telefonine trumpąja sms žinute;
- jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku R. P. bendravimas su dukra G. negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) E. P. apie tai informuoja R. P. trumpąja sms žinute;
- R. P. su dukra G. P. bendrauja telekomunikacijų priemonėmis.
Priteisti iš ieškovo R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio priėmimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), iki G. P. pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus dukros išlaikymui pervedant iki 15 einamojo mėnesio dienos į E. P. sąskaitą Nr.: (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB.
Priteisti iš ieškovo R. P. nepilnamečiam vaikui G. P. 2650,00 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnametės G. P. atstovei pagal įstatymą – motinai E. P..
Pripažinti, kad mokinio baldų komplektas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 100,00 Eur; planšetė – 200,00 Eur vertės, mobilus telefonas „(duomenys neskelbtini)“ – 300,00 Eur vertės, elektrinis paspirtukas – 300,00 Eur, dviejų durų spinta su paaukštinimu – 150,00 Eur vertės, spausdintuvas „(duomenys neskelbtini)“ – 100,00 Eur vertės, sofa-lova – 100,00 Eur vertės, komoda – 70,00 Eur vertės, yra daiktai, skirti nepilnametės G. P. poreikiams tenkinti, todėl jie nedalytini ir perduodami E. P., su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta.
Pripažinti asmeninėmis ieškovo R. P. prievoles kreditoriams R. J. Š.; B. M., A. P. ir K. P. iki visiško šių prievolių įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo R. P. atsakovei E. P. 1352,80 (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 80 ct) Eur įmokų dalį.
- žemės sklypą, kurio plotas: (duomenys neskelbtini) ha, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); vertė 15 000,00;
- nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vertė 45 000,00 Eur;
- šaldytuvą „(duomenys neskelbtini)“, vertė 625,00 Eur;
- lauko baldus, vertė 200,00 Eur;
- slidžių „(duomenys neskelbtini)“ vyrišką komplektą, vertė 100,00 Eur;
- media centrą, vertė 200,00 Eur;
- automobilio žieminių padangų komplektą (jo 300,00 Eur vertę);
- statybų namelį (jo 500,00 Eur medžiagų vertę);
- indaplovę „(duomenys neskelbtini)“, vertė 190,00 Eur;
- fotoaparatą „(duomenys neskelbtini)“, vertė 475,00 Eur;
- miegmaišius 2 vnt., vertė 85,00 Eur;
- sekciją, vertė 200,00 Eur;
- TV komodą, vertė 70,00 Eur;
- „(duomenys neskelbtini)“ indus, vertė 700,00 Eur;
- minkštą kampą, vertė 100,00 Eur;
- palydovinę anteną, vertė 50,00 Eur.
- automobilį „F. F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN): (duomenys neskelbtini), vertė 155,20 Eur;
- kavos aparatą „(duomenys neskelbtini)“ (jo 300,00 Eur vertę);
- skalbimo mašiną „(duomenys neskelbtini)“, vertė 215,00 Eur;
- elipsinį treniruoklį, vertė 140,00 Eur;
- slidžių „(duomenys neskelbtini)“ moterišką komplektą, vertė 100,00 Eur;
- puodų rinkinį „(duomenys neskelbtini)“ (6 vnt.), vertė 155,00 Eur;
- indų servizą (8 asmenims), vertė 75,00 Eur;
- taurių komplektą, vertė 50,00 Eur;
- prieškambario komplektą, vertė 100,00 Eur;
- televizorių „(duomenys neskelbtini)“, vertė 130,00 Eur;
- filmavimo kamerą „(duomenys neskelbtini)“, vertė 500,00 Eur;
- mini kombainą, vertė 30,00 Eur;
- mikrobangų krosnelę „(duomenys neskelbtini)“, vertė 30,00 Eur;
- stacionarų kompiuterį, vertė 100,00 Eur;
- stalo įrankių komplektą, vertė 30,00 Eur;
- palapinę, vertė 100,00 Eur;
- svetainės stalą, vertė 70,00 Eur.
Priteisti atsakovei E. P. iš ieškovo R. P. 30 757,40 Eur (trisdešimties tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų, 40 centų) piniginę kompensaciją už ieškovui po santuokos nutraukimo atitekusį turtą.
Nustatyti, kad prievolės AS I. filialui, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidarios ieškovo R. P. ir atsakovės E. P. prievolės, tačiau atsakovė E. P. asmeniškai vykdo likusias prievoles šiam kreditoriui.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. P. atsakovei E. P. 563,08 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 8 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo R. P. ir atsakovės E. P. po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) žyminių mokesčių dalis valstybei.
Priteisti iš ieškovo R. P. 42,20 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų, 20 centų), o iš atsakovės E. P. 25,00 Eur (dvidešimt penkių eurų) proceso išlaidas valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).
Sprendimui įsiteisėjus, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, taip pat išsiųsti Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.