- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-05
- Bylos Nr.
- e2-866-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00691-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- AB Mano Bankas.
- Advokatai
- Eglė Vrubliauskienė, Mindaugas Kazlauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei R. J. dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir kompensacijos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo AB Mano Bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas R. L. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti ieškovo R. L. nuosavybės teises į ½ dalį turto: Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 187/621 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančių adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir palikti šį turtą R. J. nuosavybe, o R. L. priteisti 115 000 Eur kompensaciją už didesnę R. J. tenkančią turto dalį; pripažinti automobiliai Range Rover, v/n (duomenys neskelbtini), ir Jaguar, v/n (duomenys neskelbtini) buvo įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ R. L. ir R. J. bei priteisti 7000 Eur kompensaciją už automobilį Range Rover, o automobilį Jaguar v/n (duomenys neskelbtini) palikti R. J. nuosavybe, o R. L. priteisti 7 450 Eur kompensaciją už didesnę R. J. tenkančią turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia argumentais:
Šalies argumentai
1.1. 2018 m. ieškovas ir atsakovė susipažino socialiniame tinkle „Tinder“. Pirmasis jų pasimatymas įvyko 2018 metų rugpjūčio 23 d. ieškovo ir atsakovės santykiai vystėsi greitai, todėl tų pačių metų rugsėjo mėn. pradžioje atsakovė davė ieškovui raktus nuo savo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šalys bendrą ūkį pradėjo vesti 2018 m. spalio mėn. Šalims apsigyvenus kartu, buvo pradėtas gyventi šeimyninis gyvenimas, t. y. ieškovas veždavo atsakovės vaikus į mokyklą, pirko maistą, padėjo buityje, prisidėjo prie gyvenamojo ploto išlaikymo.
1.2. Kadangi sprendimas įsigyti būstą buvo priimtas greitai, o šalys neturėjo pakankamai lėšų – šalys dėjo visas pastangas, kad įsigyti trokštamą būstą, t. y. ieškovas pasiskolino 16 000 Eur iš savo giminaičio R. J.. Atsakovė pasiskolino 70 000 Eur iš AB „Mano bankas“. Ieškovo broliai R. L. ir T. L. šalims dar paskolino 11 000 JAV dolerių bei 24 000 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo banko sąskaitų išrašai. 2019-11-21 Buvo sudaryta buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini) ir 187/621 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama – Turtas) pirkimo pardavimo sutartis. Įsigijus Turtą, ieškovas dalyvavo Turto tvarkymo ir įrengimo darbų organizavime, darbuose, susitarimuose su rangovais, įmonėmis ir fiziniais asmenimis, kurie atlikinėjo įvairius Turto įrengimo ir pagerinimo darbus.
1.3. Nors atsakovė neigia, kad ieškovas prisidėjo prie būsto pirkimo darbai ir finansais, šią atsakovės poziciją paneigia tiek teismo išreikalauti dokumentai, tiek buvusių įvykių chronologija, o konkrečiai: iki Turto pirkimo už 115 000 Eur, 2019-11-21 buvo sumokėta dalis pirkimo kainos – 11 500 Eur. Atsakovė nepateikia nei jokių duomenų nei paaiškinimų iš kokių lėšų ši suma buvo sumokėta; 2019-11-22 atsakovė parduoda savo būstą ((duomenys neskelbtini), Vilnius) už 100 000 Eur, iš kurių 42 045,16 Eur sumokama atsakovės kreditoriui, AB SEB Bankas (atsakovei lieka – 57 954,84 Eur); 2019-12-12 sudaroma kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovei suteikiama 70 000 Eur paskola Turtui įsigyti. Taigi, atsakovė nepagrindė savo pozicijos, kad jos asmeninėmis lėšomis būtų įgytas Turtas, nes ji neturėjo pakankamai lėšų, kad sumokėti 11 500 Eur avansinį mokėjimą (net jei būtų įvertintas jos gautas 5000 Eur dydžio avansas už (duomenys neskelbtini) butą).
1.4. Turtas, jo pirkimo metu, buvo su daline apdaila, be vidinių pertvarų ir jo įrengimas, kad jis būtų tinkamas gyventi – taip pat pareikalavo ženklių piniginių bei darbo sąnaudų. Bendrame su kaimynais kieme, visus fizinius darbus taip pat atliko ieškovas.
1.5. Šalys įsigijo ir atsakovės vardu įregistravo du automobilius: 2020-09-15 Range Rover, v/n (duomenys neskelbtini), kuris 2022-11-30 buvo parduotas už 14 000 Eur, ir 2021-03-21 Jaguar, v/n (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė šiuo metu skelbiasi parduodanti už 14 900 Eur. Taigi, iš atsakovės ieškovui priteistina 14 450 Eur ((14 000 + 14900)/2) kompensacija.
1.6. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7494-918/2023, pagal UAB „Kranoera“ ieškinį atsakovei, dėl automobilio Jaguar remonto darbų ir šiame procese atsakovė nurodo, kad vedė bendrą ūkį su ieškovu, kad būtent jis rūpinosi šio automobilio remontu, kad automobilis buvo įsigytas jo, o ne atsakovės (priešingai nei nurodoma šioje byloje), kas vėl gi patvirtina šios bylos ieškovo poziciją bei reikalavimų pagrįstumą.
1.7. Po to, kai jau ieškovas suprato, kad su atsakove bendro gyvenimo nebus, jis ne kartą kvietė ją susitarti dėl įgyto turto finansinių klausimų, t. y. kompensacijos jam išmokėjimo, ar kad jis sumokėtų atsakovei kompensaciją, o ji perleistų jam turtą – tačiau nesėkmingai. Atsakovė laikėsi kategoriškos pozicijos, kad jam niekas nei priklausė nei priklauso.
1.8. Ieškovo prašymu, 2023-06-08 Alliance valuations, UAB parengė konsultacinę pažymą Nr. VP-2023/06-01, kuria nustatė, kad Turto vertė ieškinio padavimo teismui metu yra 300 000 Eur, todėl ieškovui priteistina 115 000 Eur (300 000 Eur – 70 000 Eur /2) iš atsakovės. Taigi, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina – 129 450 Eur (115 000 + 14 450). Iš ieškovo reikalaujamos kompensacijos yra atimta atsakovės paimto kredito dydžio suma.
1.9. Nėra abejonių, jog ieškovas prisidėjo prie Turto įsigijimo. Turto įsigijimui, buvo panaudota atsakovės vardu paimta paskola ir ieškovo paskolos bei pinigai. Be to, ieškovas taip pat prisidėjo prie Turto įrengimo – mokėjo už statybines medžiagas, atlikinėjo visus statybos darbus, vėliau apdailos darbus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti ieškovo R. L. ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo R. L. atsakovės R. J. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia argumentais:
2.1. Ieškovas ir atsakovė susipažino 2018 m. antroje pusėje ir bandė pradėti kurti santykius. Ieškovas buvo niekur nedirbantis, neturėjo, kur gyventi, o atsakovė turėjo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Butas), kuriame gyveno su savo vaikais. Dėl to, kad ieškovas neturėjo, kur gyventi, atsakovė sutiko, kad ieškovas apsigyventų jos Bute (nors jie buvo neseniai susipažinę ir atsakovei atrodė, kad apsigyventi kartu yra per anksti, bet dėl ieškovo faktinės situacijos atsakovė sutiko, kad ieškovas ateitų gyventi pas ją į Butą). Atsakovė iš ankstesnės santuokos turi du vaikus. Atsakovė gyveno 51,45 kv. m. dydžio Bute, kuris, vaikams augant, darėsi per ankštas (ypač atsižvelgiant į tai, kad vaikai gyveno tik 7 kv. m. ploto kambaryje), todėl atsakovė jau kurį laiką dairėsi naujo būsto, kuriame galėtų gyventi su savo vaikais, t. y. kad vaikai turėtų savo atskirus, erdvesnius kambarius, būtų didesnė šeimos zona ir pan.
2.2. Galiausiai, po ilgų paieškų, atsakovė rado jai tinkantį variantą – dalį buto/patalpos ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Kotedžas), kurį ir įsigijo pardavusi savo Butą ir pasiėmusi paskolą iš AB „Mano bankas“ (toliau – Bankas). Atsakovė Butą pardavė, Kotedžą įsigijo, paskolą pasiėmė praėjus vos vieneriems metams po pažinties su ieškovu. Tad įsigijusi Kotedžą ir pasiėmusi paskolą, atsakovė pradėjo Kotedžo įrengimo darbus, kuriems buvo naudojamos išimtinai tik atsakovės asmeninės lėšos (likę pinigai po Buto pardavimo, pinigai gauti pagal Dovanojimo sutartį, iš žemės pardavimo gautos lėšos, atsakovės gaunamos nuolatinės pajamos). Per visą ieškovo ir atsakovės bendravimo laikotarpį ieškovas niekur nedirbo, negavo jokių pajamų, atsakovės žiniomis, ieškovo atžvilgiu antstoliai vykdė išieškojimą, ieškovas jokiu būdu neprisidėjo prie bendro ūkio. Atsakovė visą laiką išlaikė ieškovą, kuris vis žadėjo, kad pradės dirbti ar pradės kurti verslą, kad pradės užsidirbti pinigus ir save išlaikys. Vis dėlto, ieškovas tik naudojosi atsakove ir stabilia jos finansine būkle, tačiau taip ir nepradėjo dirbti ir neprisidėjo prie bendrų poreikių tenkino. Atsakovė, supratusi, kad šis žmogus ja tik naudojasi, be to, ieškovas buvo teistas už turto prievartavimą ir pinigų padirbinėjimą bei atliko bausmę kalėjime, todėl atsakovė pradėjo baimintis, ar jis vėl nepradės vykdyti nusikalstamos veiklos.
2.3. Ieškovas niekur nedirbo ir neturėjo jokių lėšų. Kol ieškovas ir atsakovė gyveno atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, atsakovės vaikų nereikėjo vežti į mokyklą – mokykla buvo šalia namų. Antra, žinoma, kad ieškovas pirkdavo maistą sau (ieškovas neturėjo jokių nuolatinių pajamų), tačiau prie bendro ūkio neprisidėjo. Tuo labiau, ieškovas, kuris privalo įrodyti savo argumentus, nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovas kažkuriuo būdu prisidėjo prie bendro ploto išlaikymo (sąskaitos, mokėjimų nurodymai ir pan.), o pateikia tik deklaratyvius teiginius.
2.4. Ieškovas pas atsakovės tėvus važiuodavo ne dėlto, kad padėtų ūkio darbuose, o dėl to, kad ieškovas niekur nedirbo, neturėjo jokios veiklos, užsiėmimų, o nuvykti į sodybą prie ežero, kur galima nemokamai gyventi, naudotis pirtimi ir kubilu, jam visada patikdavo. Ieškovas ten kviesdavosi savo draugus ir giminaičius ir leisdavo laisvalaikį. Ieškovas ne tik nemoka atlikti ūkio darbų (apart nupjauti žolę), bet atsakovės tėvai neturėjo ūkio (nei gyvulių, nei dirbamos žemės), tad sodyboje apskritai nereikėjo atlikti jokių ūkio darbų. Po atsakovės tėčio mirties ieškovas galimai padėjo išvežti kelis daiktus, kuriuos susikrovė į automobilį, tačiau aplinkos ieškovas netvarkė, o atsakovės tėčio sodyba buvo greitai parduota.
2.5. Sprendimas įsigyti naują ir didesnį būstą nebuvo priimtas greitai, kaip teigia ieškovas, o tai buvo ilgai planuotas sprendimas, tad Kotedžas buvo įgytas po gerų apmastymų ir paieškų. Faktą, kad sprendimas nebuvo priimtas „greitai“ patvirtina ir tai, kad tam, kad galėtų įsigyti Kotedžą, atsakovė pardavė savo Butą (o nekilnojamojo turto pardavimas užtrunka, t. y. kol yra surandami pirkėjai, kol yra suderinamos visos pirkimo-pardavimo sąlygos, išsikraustymo sąlygos ir pan.), be to, suderino visas sąlygas su Banku, kuris jai išdavė paskolą. Buto notarinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019-11-22, o Kotedžo notarinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019-11-21, kredito sutartis su Banku buvo sudaryta 2019-12-12.
2.6. Atsakovė visada buvo finansiškai stabili, turi ir turėjo nuolatinį darbą (užsiima individualia interjero dizainerės veikla), turėjo santaupų, prie Kotedžo pirkimo prisidėjo ir jos mama; be to, ieškovė pardavė Butą už 100 000,00 Eur, Kotedžą įsigijo už 115 000,00 Eur, be to, atsakovė dar gavo Banko paskolą Kotedžui įsigyti, lygią 70 000,00 Eur. Todėl pačios atsakovės santaupų, pinigų, gautų ir Buto pardavimo ir Banko paskolos pilnai užteko įsigyti Kotedžą ir pradėti Kotedžo įregimo darbus. Tad ieškovo argumentai, kad šalys neturėjo pakankamai lėšų, o sprendimas įsigyti būstą buvo priimtas greitai, neatitinka tikrovės ir nurodomų faktų, taip pat prasilenkia su logika. Ieškovas teigia, kad atsakovė neįrodė, kad ji turėjo pakankamai lėšų įsigyti Kotedžą, tačiau šie ieškovo argumentai yra nepagrįsti.
2.7. Atsakovė pagrindė, kad ji galėjo įsigyti Kotedžą viena. UAB „Mano bankas“ vertino atsakovės kreditingumą (ieškovo finansinė padėtis nebuvo vertinama) ir išdavė paskolą atsakovei, kas reiškia, kad atsakovė buvo finansiškai pajėgi prisiimti paskolą ir įsigyti Kotedžą.
2.8. Ieškovas nepateikė jokių paskolų sutarčių, sudarytų su savo artimaisiais giminaičiais, be to, iš pavienių banko sąskaitų išrašų (ir nepateikiant jokių paaiškinimų savo procesiniuose dokumentuose, kurie jau buvo tikslinti ne pirmą kartą), nėra matyti ir negalima suprasti, kad ieškovui buvo paskolintos ieškovo nurodomo dydžio piniginės lėšos Kotedžo įsigijimui.
2.9. Ieškovas teismui nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis turėjo darbą (pvz., informacijos iš SODROS), nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė kažkokias išlaidas, kad mokėjo už komunalines paslaugas, būsto įrengimą ir pan. (nepateikė mokėjimo patvirtinimo dokumentų, banko sąskaitų išrašų ir pan.).
2.10. Ieškovas nedalyvavo Kotedžo įrengimo darbų organizavime, susitarimuose su rangovais ir pan. Visus šiuos reikalus tvarkė ir sprendė būtent atsakovė. Atsakovė yra baigusi VGTU Architektūros studijas t. y. turi būtinas ir reikiamas žinias vykdyti būsto statybos ir įrengimo darbus; be to, ji turi 20 metų tokio pobūdžio darbų praktikos.
2.11. Atsakovė sutinka, kad per tuos metus, kai ieškovas gyveno jos namuose, jis iškasė tris duobes prie namo jauniems medeliams ir galimai atliko kelis mažareikšmius lauko darbus – bet tokių menkaverčių ir vos kelių darbų atlikimas neįrodo ieškovo teisės į atsakovei priklausantį turtą bei nepagrindžia, kad ieškovas atliko „Kotedžo statybos ar apdailos darbus“.
2.12. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų matyti, kad per visus metus ieškovo „pajamos“ sudarė 3 153,52 Eur bei 2 166,22 JAV dolerių, kas sudaro 262,79 Eur ir 180,52 JAV dolerių per mėnesį. Per 2020 m. ieškovas gavo 5 071,56 Eur „pajamų“, kas sudaro 422,63 Eur per mėnesį. Per 2021 metus ieškovas gavo 3 093,86 Eur „pajamų“, kas sudaro 257,82 Eur per mėnesį. Ieškovas nepateikia absoliučiai jokių paaiškinimų dėl gaunamų mokėjimų, tačiau, kaip matyti, į ieškovo N26 sąskaitą įkrentančios lėšos iš Paypal sutampa su ieškovo Paypal pavedimais, tad darytina išvada, kad ieškovas pats persivedė lėšas iš Paypal į N26, todėl tai yra tie patys pinigai, o ne du kartus gauti identiško dydžio pavedimai. Per 2022 metus, atėmus Paypal pavedimus, ieškovo „pajamos“ sudarė 6 232,48 Eur. Iš paties ieškovo pateiktų banko sąskaitų akivaizdu, kad ieškovas neturėjo pakankamai pajamų nei kad prisidėtų prie Kotedžo pirkimo, nei prie jo įregimo, nei prie komunalinių mokesčių. Ieškovas vos galėjo save išlaikyti ir patenkinti tik būtiniausius poreikius, ką ir pagrindžia ieškovo „gaunamų pajamų“ dydis.
2.13. Atsakovė, dar iki pažinties su ieškovu, buvo įsigijusi automobilį Lexus, kurį 2020-09-05 pardavė už 10 400,00 Eur ir tuomet 2020-09-15 įsigijo naują automobilį Range Rover už 10 500,00 Eur, t. y. atsakovė vieną transporto priemonę pakeitė kita. 2022-11-30 pastarąjį automobilį atsakovė pardavė UAB „Havajai“. 2021-08-11 atsakovė įsigijo kitą automobilį – Jaguar XF. Tai buvo investicinis pirkinys – jai pasiūlė už gerą kainą įsigyti automobilį iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Už šią transporto priemonę atsakovė sumokėjo 3 039, 78 Eur ir 301,10 Eur. Taip pat Muitinės departamentui už Jaguar automobilį atsakovė sumokėjo 1 145,00 Eur ir 854,00 Eur. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovė tiek šioje byloje, tiek ir ieškovo nurodomoje kitoje byloje laikosi pozicijos, kad automobilį Jaguar atsakovė įsigijo savo lėšomis ir asmeninės nuosavybės teise, o ne bendrai su ieškovu.
2.14. Nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo taikyti ieškovo ir atsakovės lygių dalių prezumpciją. Be to, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovo indėlis į bendrą turtą yra lygus ½. Ieškovas apskritai nepateikia jokių įrodymų, kad jis prisidėjo prie bendro turto gerinimo, kad prisidėjo prie bendro ūkio vedimo, kad turėjo nuosavų lėšų ir kad jas skyrė bendram gėriui ir pan. Yra nelogiška ir neteisinga – atsakovė pardavė savo turėtą Butą, investavo asmenines lėšas ir pasiėmė Banko paskolą, kad galėtų įsigyti ir įsirengti Kotedžą.
Šalies argumentai
2.15. Ieškovo nurodyta turto vertė esmingai skiriasi nuo VĮ Registrų centras nurodytos turto vertės, kuria remiantis atsakovei priklausantis Kotedžas su žemės sklypu yra vertas apie 97 562 Eur. Be to, ieškovo pateiktas turto vertinimas apskritai turi būti įvertintas kritiškai, nes jis atliktas neapžiūrint turto iš vidaus. Ieškovas, skaičiuodamas jam tenkančią turto vertę, skaičiuoja, kad atsakovei buvo išduota 70 000,00 Eur dydžio paskola, tačiau, ieškovas neminusuoja ir atsakovės asmeninių lėšų, gautų iš Buto pardavimo; ieškovas nevertina ir atsakovės asmeninės nuosavybės teise gautų lėšų (iš žemės pardavimo ir dovanojimo sutarties), kurie buvo investuoti į Kotedžą; taip pat nevertina, kad atsakovė viena visą šį laiką grąžino paskolą Bankui. Dėl automobilio Jaguar – pažymėtina, kad automobilis nėra parduotas, o skelbime nurodyta vertė nereiškia, kad automobilis bus parduotas už tokią sumą. Be to, ieškovas nevertina, kokia buvo automobilio vertė jo įsigijimo dieną. Todėl Jaguar vertė turėtų būti skaičiuojama 3 340,88 Eur (nors atsakovė laikosi pozicijos, kad automobilis jai priklauso asmeninės nuosavybės teise).
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo AB „Mano bankas“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškovo R. L. ieškinį dėl nuosavybės pripažinimo ir kompensacijos priteisimo atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentais:
3.1. Ieškovas reikalauja pripažinti teises į ½ buto, tačiau neužsimena apie galimybes ir norą prisiimti atsakomybę už prievolių, kylančių iš Kredito sutarties, sudarytos su AB „Mano bankas“, vykdymą.
3.2. Bankas informuoja, kad su ieškovu neturi ir neturėjo jokio teisinio santykio. Atsakovei suteiktas kreditas, skirtas Turto įsigijimui, buvo suteiktas ieškovui nedalyvaujant, t. y. suteikiant kreditą ieškovas nebuvo vertinamas nei kaip potencialus kredito gavėjas, nei kaip užtikrinimo priemonių davėjas. Taip pat Turto pirkimo nuosava dalis Banko žiniomis buvo sumokėta atsakovės nuosavomis lėšomis (apie tai, kad ieškovas būtų prisidėjęs prie Turto įsigijimo, Bankas duomenų neturi). Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia jokių rašytinių įrodymų, susijusių jungtine veikla ir ieškovo indėliu atsakovei įsigyjant Turtą. Bankui suteikiant atsakovei kreditą, skirtą Turto įsigijimui, Bankui nebuvo pateikta jokia informacija apie atsakovės ir ieškovo jungtinę veiklą ar ieškovo indėlį Turto įsigijime.
3.3. Jei ieškovas ketino tapti Turto bendrasavininkiu kartu su atsakove, ieškovas galėjo įregistruoti jungtinę veiklą arba dalyvauti Turto įsigijimo sandoryje, tapti Turto bendrasavininkiu ir šį faktą įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Prieš trečiuosius asmenis (šiuo atveju – prieš Banką) juridinę reikšmę turintys faktai gali būti panaudoti tik tuomet, kuomet jie yra tinkamai išviešinti. Bankas apie ieškinyje nurodytas ieškovo prielaidas dėl jungtinės veiklos ir ieškovo teisių į Turtą nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. Kredito suteikimo metu egzistuojant Bankui žinomoms ieškovo teisėms į Turtą ar ieškovo ir atsakovės jungtinei veiklai, Bankas galimai būtų priėmęs sprendimą nesudaryti Kredito sutarties arba ją būtų sudaręs kitomis sąlygomis.
3.4. Ieškinio reikalavimo tenkinimas ženkliai apsunkintų atsakovės finansinę padėtį (atsakovės įsipareigojimai padidėtų 130 000 Eur) ir sąlygotų atsakovės įsipareigojimų pagal Kredito sutartį nevykdymą. Todėl būtų pažeisti Banko, kaip sąžiningos trečiosios šalies ir sąžiningo kreditoriaus, interesai – dėl įsipareigojimų nevykdymo Bankas privalėtų nutraukti Kredito sutartį ir pradėti priverstinį išieškojimą, dėl ko padidėtų Kredito sutarties administravimo sąnaudos, Bankas negautų suplanuotų palūkanų pajamų.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas R. L. nurodė, kad po kelių mėnesių nuo pažinties su atsakove ji pasiūlė ieškovui apsigyventi pas atsakovę. Iš pradžių šalys gyveno atsakovės bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po atsakovės tėvo mirties ieškovas padėdavo atsakovės mamai. Po metų bendro gyvenimo atsakovės bute atsakovė pradėjo kalbėti, kad reikia didesnio būsto. Ieškovas tuo metu negalėjo investuoti piniginių lėšų, nes dar turėjo skolų ir antstoliai vykdė iš jo išieškojimą. Dėl šių priežasčių ieškovas taip pat negalėjo paimti paskolos. Buvo nutarta, kad paskolos sutartį pasirašys atsakovė. Po dviejų metų ieškovas visgi padengė visus savo įsiskolinimus. Tuo metu, kai reikėjo kraustytis gyventi į kotedžą, buvo grįžęs ieškovo brolis iš Amerikos. Ieškovas paprašė brolio R. L. finansinės pagalbos. Be jokių sutarčių 2019 m. lapkričio mėn. brolis sutiko ieškovui paskolinti 30 000 Eur grynais pinigais, bet ne iš karto visus pinigus perdavė. Tuo metu davė 4 000 dolerių gyvenimo pradžiai. Kitas giminaitis R. J. paskolino 16 000 Eur grynais pinigais, kurie buvo skirti pradiniam įnašui. Pinigų reikėjo rankpinigiams sumokėti ir skubiai tam, kad neprarasti to būsto. Oficialiai ieškovas pinigų skolintis negalėjo, nes antstoliai vykdė išieškojimus iš jo. Kiek buvo duota rankpinigių nepamena. Brolio pinigai buvo skirti darbams, o giminaičio pinigai rankpinigių įmokėjimui. Po atsakovės mamos mirties reikėjo daug darbų nudirbti jos tėvų sodyboje. Taip pat visus kotedžo lauko darbai buvo atlikti ieškovo. Po atsakovės mamos mirties atsakovei su sveikata buvo labai blogai, jai reikėjo psichiatrų ir psichologų pagalbos. Šalys pradėjo konfliktuoti ir nusprendė išskirti po 4 metų gyvenimo kartu, išsiskyrė 2022 m. lapkritį. Ieškovas visą gyvenimo kartu su atsakove laiką vežiojo vaikus į mokyklą, važiuodavo į parduotuvę parvežti maisto ir kitų prekių. Pradėdamas gyventi su atsakove ieškovo įmonė turėjo skolų apie 300 000 Lt, o ieškovas buvo laiduotojas, todėl iš jo kaip laiduotojai taip pat buvo vykdomi išieškojimai. Pradėjus gyventi kartu ieškovas niekur nedirbo, bet padėjo broliui R. L. su verslu. Brolio įmonė registruota Amerikoje. Pajamas gaudavo įvairias, tiksliai pasakyti negali kiek. Brolis R. L. ieškovui davė 30 000 Eur, brolis T.L. ieškovui davė apie 5 000, giminaitis R. J. apie 16 500 Eur. Ieškovas čekių nerinko, todėl tiksliai nurodyti, kiek buvo investuota į kotedžą, negali. Be to, ieškovas darbininkams mokėjo grynais pinigais. Ieškovas pasipiršo atsakovei 2019 m., planavo susituokti, susitarimo dėl namo dalių nebuvo. Ieškovas tikėjo, kad šalių santykiai bus ilgalaikiai. 2022 metais buvo padengta ieškovo skola pagal antstolio vykdomą išieškojimą.
5. Teismo posėdžio metu atsakovė R. J. nurodė, kad šalims kartu apsigyventi pasiūlė ieškovas. Atsakovė buvo ieškovą įsimylėjusi, todėl sutiko. Ieškovas atsakovei sakė, kad jį žmona paliko, viską iš jo atėmė, verslas nesisekė, bet tai laikina. Jis nurodė atsakovei, kad yra labai geras verslininkas ir greitai viskas susitvarkys. Pradėjo gyventi 2018 m. rugsėjo-spalio mėnesį. Susitarimo dėl bendro turto nebuvo tarp šalių nebuvo. Ieškovas nuolat gaudavo paramą iš savo brolių, jie ir už jo nuomą anksčiau mokėjo. Atsakovė mokėjo komunalinius mokesčius, maistą pirko abu. Vaikai augo, todėl būstas buvo mažokas, bet kai atsikraustė ieškovas, atsakovė apsisprendė pirkti didesnį būstą. Apie bendro turto pirkimą net kalbos nebuvo, nes atsakovė su niekuo nenorėjo turėti bendro turto. Net kai tuokėsi su vaikų tėvu atsakovė buvo pasirašiusi ikivedybinę/povedybinę sutartį. Susitarimo dėl bendro šeimos būsto kūrimo nebuvo. Bankas suteikė atsakovei 70 000 Eur paskolą. Atsakovės pajamos nėra pastovios, bet jos sudaro nuo 3000 iki 8000 Eur per mėnesį. Visos pajamos užfiksuotos deklaracijose, nes vykdo individualią veiklą. 2019 metais uždirbo apie 60 000 Eur pajamų. Tas pats nekilnojamojo turto agentas, kuris pardavinėjo kotedžą pardavė labai greitai atsakovės butą (duomenys neskelbtini) Savo butą pardavė už 100 000 Eur ir tada pasirašė kotedžo preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Kotedžas kainavo115 000 Eur. Už kotedžą pradinė suma sumokėta iš asmeninių atsakovės lėšų. Ieškovas pas atsakovę atėjo gyventi neturėdamas turto, pajamų, o tik skolas, jokių bendrų lėšų negalėjo būti. 2020 m. sausio mėnesį įsikėlė į kotedžą, buvo jau grindys, virtuvė ir vaikų vonia. Pinigų įsirengimui buvo likę pardavus butą, taip pat mama labai parėmė. Mama padovanojo 30 000 Eur, tai patvirtina notariškai patvirtinta dovanojimo sutartis. Atsakovė yra interjero dizainerė. Dalį darbų atliko meistrai nemokamai, dalį medžiagų iš tiekėjų gavo su atidėjimu sumokėti už jas vėliau. Įsikėlimo į kotedžą momentu buvo sumokėta apie 15 000 Eur kotedžo įrengimui. Vėliau pirkti augalai, ieškovas iškasė duobes augalams. Ieškovas dar atliko kelis darbus, kur reikėjo fizinės jėgos. Santykiai su ieškovu pradėjo blogėti, santykiai ieškovo su vaikais buvo blogi, iš jo pusės buvo net ir psichologinis smurtas vaikų atžvilgiu. Ieškovas taip savo žadėtų verslų ir nepradėjo, dirbti nenorėjo, buvo nuspręsta skirtis. 2022 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas išsivežė savo daiktus iš namų. Broliai ieškovui atlikdavo pinigines perlaidas, bet kai būdavo išnaudotas tam tikras pinigų pervedimo limitas pervesdavo pinigus atsakovei. Tačiau šiuos pinigus atsakovė iš karto perduodavo ieškovui, nes tai nebuvo atsakovės pinigai. Atsakovės tėvų sodyba buvo parduota po atsakovės tėvo mirties. Ieškovas ten važiuodavo dažnai, nes jam patikdavo ten būti su savo giminaičiais ir draugais. Ieškovui buvo labai patogu gyventi, dirbti jis nenorėjo ir neplanavo, broliai jį rėmė, turėjo, kur gyventi. Savo Lexus automobilį atsakovė pardavė ir nusipirko naują Range Rover. Jaguarą nusipirko investicijai. Viskas mokėta iš atsakovės asmeninių lėšų. Jaguar pirktas už gerą kainą investicijai. Ieškovas važinėjo pas įvairius meistrus dėl automobilio remonto darbų, bet pinigus duodavo jam atsakovė.
6. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. V. nurodė, kad atliko kotedže apdailos darbus. Liudytoją pasamdė ieškovas ir atsakovė kartu. Liudytojas atliko namo vidaus apdailos darbus (glaistymas, dažymas, san. mazgai, plytelės, ofiso įrengimas palėpėje). Visa darbų kaina buvo 14 000 Eur. Už darbus liudytojui grynais pinigais mokėjo ieškovas. Ieškovas liudytojui padėdavo su darbais, atveždavo medžiagas, buvo pagalbininkas prie darbų. Liudytoją susirado atsakovė, ji paskambino ir paprašė atlikti darbus. Liudytojui atrodė, kad ieškovas ir atsakovė daug metų karu gyvena ir turi vaikų. Techninius klausimus derino su atsakove, nes ji turėjo idėją dizaino klausimais. Finansinius klausimus derino visi kartu su ieškovu ir atsakove. Jie liudytojui pasakė, koks yra biudžetas ir visi kartu derino, kokius darbus reikia atlikti. Per 3 mėnesius liudytojas darbus padarė. Jis pinigus gavo dalimis už padarytus darbus. Pinigus paduodavo liudytojui ieškovas. Darbus priimdavo ieškovas, tačiau atsakovė taip pat apžiūrėdavo darbus. Būdavo, kad ir atsakovė pinigus atveždavo liudytojui, kai šis paprašydavo. Liudytojas pasakė abiems užsakovams, kad jo šeimoje problemos ir jam reikia pinigų, o ieškovas ir atsakovė sutiko avansu daugiau sumokėti pinigų nei buvo padaryta darbų. Baigus darbus praktiškai visi pinigai liudytojui jau buvo sumokėti. Liudytojo nurodyta 14 000 Eur suma buvo tik už darbus be medžiagų. Medžiagas liudytojas supirkdavo už klientų duotus pinigus. Darbus pradėjo rugsėjo arba spalio mėnesį, o įsipareigojęs buvo pabaigti 2020 m. sausio antrą savaitę. Liudytojas viską padarė, ką turėjo padaryti. Dar kotedže be liudytojo dirbo vienas pagalbinis darbininkas ir ieškovas nuolat būdavo – jis vis ką nors padėdavo, pvz. balkius padėdavo užkelti. Su atsakove liudytojas susipažino svečiuose. Su ieškovu susipažino tik atvykus dirbti į kotedžą.
7. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. L. nurodė, kad gyvena JAV, yra ieškovo brolis, pažįsta atsakovę. Liudytojas 2019 m. lapkričio mėnesį atskrido pas brolį. Susipažino su atsakove, važiavo į kaimą, matė, kad ieškovo ir atsakovės santykiai labai geri. Liudytojui žinoma, kad prieš pradėdamas gyvenimą su atsakove, ieškovas turėjo skolų. Kokio dydžio buvo brolio skolos, jis nežino. Teikė paramą ieškovui kiekvieną mėnesį apie 1500-2000 Eur. Ieškovas liudytojui parodė kotedžą ir paprašė pinigų, nes reikia baigti įrengti kotedžą. Liudytojas sutiko padėti ir paskolinti pinigų. Atsakovė neprašė paskolinti pinigų, bet ji žinojo, kad duoda pinigų ieškovui. Dėl pinigų bendravo su ieškovu. Liudytojas davė 7 000 dolerių ir 24 000 Eur ieškovui, tai viso apie 29 000 Eur gautųsi. Liudytojas turi partnerį Vilniuje – J. S. ((duomenys neskelbtini)). Būtent per jį perduodavo pinigus ieškovui arba ieškovo sūnui. J. paduodavo ieškovui pinigų pagal liudytojo nurodymus. Liudytojui pinigų šiai dienai niekas negrąžino. Be tų paskolos pinigų liudytojas nuolat ieškovui duodavo pinigų pragyvenimui. Ieškovas surasdavo liudytojui klientų. Tie pinigai kaip darbo užmokestis gaudavosi ieškovui. Liudytojas JAV gyvena 27-28 metus, yra Amerikos pilietis, nemoka mokesčių Lietuvoje. Ieškovas versle liudytojui padeda apie 5-6 metus. Ieškovas liudytojui rasdavo klientų, kurie pirkdavo automobilius iš JAV, padėdavo su automobilių išmuitinimu, surasdavo detales, autoservisus, padėdavo su aukcionų rengimu. Pagalba nuolatinė būdavo. Liudytojas vertina, kad pinigus būtent kotedžo įrengimui paskolino ieškovui ir atsakovei kaip šeimai.
8. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. L. nurodė, kad gyvena Prancūzijoje, yra ieškovo brolis. Ieškovas prašė pagalbos dėl kotedžo. Atsakovė neprašė liudytojo pinigų. Liudytojas ieškovui paskolino pinigų neterminuotam laikotarpiui. Pervedė atsakovei apie 4 000 dolerius. Pervedė atsakovei, nes jie vis tiek kartu buvo. Remdavo ieškovą pinigais, duodavo, kai paprašydavo ieškovas, bet nepamena kokias sumas duodavo pragyvenimui (apie 500 ar 200 dolerių). Šių pinigų grąžinti nereikėjo, čia tik parama broliui. E. L. yra liudytojo žmona ir 3300 dolerių atsakovei pervedė kaip paskolą (kalba apie 4 000 paskolintus dolerių). Liudytojas su atsakove susipažino telefonu apie 2018 metais, o paskui atvykęs į Lietuvą susipažino gyvai. Liudytojas užsienyje gyvena apie 30 metų. Tikslių duomenų apie pinigų sumas duotas ieškovui negali pasakyti. Kiek ieškovui reikdavo, tiek ir duodavo. Kotedžo remontui paskolino apie 4 000 dolerių. Neprašė atsakovės grąžinti pinigų, bet turėtų grąžinti tuos pinigus. Liudytojas taip pat dirba kaip ir jo brolis su automobiliais ir yra teniso treneris. Liudytojas su atsakove jokių susitarimų neturėjo ir sąskaitų neišrašinėjo. Kalbėjo apie sąskaitas su atsakove (apie jo jos išrašomas sąskaitas liudytojui), bet nepamena nieko kaip ten buvo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. J. nurodė, kad yra ieškovo giminaitis. Liudytojas paskolino ieškovui 16 000 Eur 2019 m. rudenį (spalio mėn. greičiausiai). Pinigus grąžino ieškovas dalimis. Pinigus skolino, nes ieškovas užsiminė, kad reikia kotedžo pradiniam įnašui. Liudytojas 5 metus gyveno Vokietijoje, ten dirbo, turėjo susitaupęs pinigų. Liudytojas yra buvęs kotedže, matė atsakovę. Marijampolėje sodyboje susitikdavo su atsakove. Padėdavo ieškovui šioje sodyboje su aplinkos tvarkymu. Pinigus (16 000 Eur) ieškovui perdavė grynais kavinėje, paskolino be palūkanų, be aiškaus termino paskolai grąžinti. Pinigus pradėjo ieškovas grąžinti po pusmečio, tiksliai negali pasakyti, bet per 5 kartus ir grąžino liudytojui paskolą. Atsakovei pretenzijų dėl finansų neturi.
10. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju L. D. nurodė, kad jis dirba vadybininku, bet turi žinių apie statybas. Liudytojas konsultavo šalių įsigyto kotedžo statytoją, tačiau nepamena statytojo ar užsakovo pavadinimo. Liudytojas ieškovą pažįsta, bet nepamena nuo kada bendrauja su ieškovu. Ieškovas į liudytoją kreipėsi kaip į konsultantą, kai nusipirko kotedžą. Ieškovas norėjo pasiteirauti dėl kotedžo kokybės, todėl ir kreipėsi į liudytoją statybos klausimais.
11. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J.-D. K. nurodė, kad ieškovas, atsakovė ir liudytoja buvo kaimynai. Liudytoja gyvena visai šalia, pro jos langus matomas ieškovo ir atsakovės kotedžo kiemas. Ieškovą nuolat matydavo kieme. Liudytojai pasirodė, kad ieškovas yra labai darbštus, jis taip pat organizuodavo talką. Ieškovas kotedže gyveno kokius 2 metus. Liudytoja net nežinojo, kad ieškovas nėra vaikų tėvas. Vaikus veždavo į mokyklą, žaisdavo su berniuku futbolą. Ieškovas daug prisidėjo prie kanalizacijos perdarymo, kai su ja buvo problemų. Ieškovas labai daug dirbo lauke, nuolat aplinką tvarkydavo, tvorą sutvarkė, medžius sodindavo. Apie turtinius šalių santykius liudytoja nieko pasakyti negali, nes nežino.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. M. nurodė, kad ieškovė ir atsakovė yra liudytojo kaimynai. Liudytojui nežinomos kotedžo įsigijimo aplinkybės. Pirmą dieną, kai jie atvyko, tada ir liudytojas susipažino su kaimynais. Labai graži šeima buvo. Jie buvo pas liudytoją svečiuose, netgi dalyvavo jo jubiliejuje. Matė, kaip ieškovas ir atsakovė kartu kūrė aplinką, matė kaip ieškovas kiekvieną dieną dirbo lauke ir prie kanalizacijos. Darbams lauke vadovavo atsakovė, o fizinį darbą padarė ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl bylos faktinių aplinkybių
13. Bylos duomenimis, ieškovas ir atsakovė susipažino 2018 m. socialiniame tinkle „Tinder“. Šalys padėjo kartu gyventi ir tvarkyti bendrą ūkį 2018 m. spalio mėn.; ieškovas apsigyveno atsakovės bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
14. 2019 m. atsakovė įsigijo dalį buto/patalpos ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Kotedžą), kuris buvo įsigytas pardavus atsakovės butą ir atsakovei pasiėmus paskolą iš AB „Mano bankas“. Kotedžas buvo įregistruotas atsakovės asmeninės nuosavybės teise. Buto notarinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019-11-22, o Kotedžo notarinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2019-11-21, kredito sutartis su Banku buvo sudaryta 2019-12-12.
15. Bendro gyvenimo metu atsakovė įsigijo ir savo vardu įregistravo du automobilius: 2020-09-15 Range Rover, v/n (duomenys neskelbtini), kuris 2022-11-30 buvo parduotas už 14 000 Eur, ir 2021-03-21 Jaguar, v/n (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė šiuo metu parduoda už 14 900 Eur.
16. 2022 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas išsivežė savo daiktus iš namų, šalys išsiskyrė.
17. Byloje kilo ginčas dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo bei dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo.
Dėl ieškinio pagrįstumo
18. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
19. Pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita.
20. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Jungtinės veiklos pradžia tokiu atveju yra siejama su laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
21. Kasacinio teismo praktikoje dėl nesusituokusių asmenų jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo pabrėžiama, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
22. Pagal kasacinio teismo praktiką net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios dalinės nuosavybės gali būti nesusitarta. Taigi, aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma, nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).
23. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas).
24. Sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nepakanka nustatyti vien nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo drauge ar ūkio tvarkymo kartu faktą, turi būti nustatytas bendro turto sukūrimas asmeninėmis lėšomis ar bendru jų pačių darbu, be to, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tokios kategorijos bylose, atsižvelgiant į sugyventinių tarpusavio santykių pobūdį, įrodinėjimo standartas neturi būti pernelyg aukštas. Tačiau kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad šalių gyvenimo drauge, bendro ūkio vedimo faktas, nors ir yra reikšmingas sprendžiant dėl sugyventinių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės), savaime nėra pakankamas spręsti buvus šalių susitarimą dėl konkretaus turto objekto bendrosios dalinės nuosavybės, kitiems byloje surinktiems įrodymams liudijant priešingai. Spręsdamas tokį klausimą, teismas turi sistemiškai vertinti visus byloje surinktus įrodymus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
25. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrai, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
26. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai (nesant vedybų sutarties) galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Sutarties turinys, jos sąlygos yra teisiškai reikšmingos kiekvienai iš jos šalių tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės nustatymui. Vien tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo šios sutarties sudariusios rašytine forma, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad dėl konkrečių įnašų ir dalių jos nebuvo susitarusios. Pastarosios aplinkybės įrodinėjimo pareiga byloje tenka ja besiremiančiai šaliai. Kitu atveju sutarties šalių valia dėl dalių bendrojoje nuosavybėje nustatytina vertinant bendras sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas – įnašus pinigais, kitu turtu, profesines ir kitas žinias, įgūdžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).
27. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020 35 punktas).
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ir atsakovė gyveno kartu maždaug nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn.; bendro gyvenimo metu atsakovės vardu buvo įsigytas Kotedžas (duomenys neskelbtini) Vilniuje, įregistruoti du automobiliai, t. y. visas bendro gyvenimo metu įgytas turtas buvo įregistruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė.
29. Pagal nurodytus kasacinio teismo išaiškinamus įrodinėjimo pareiga priklauso asmeniui, siekiančiam bendrosios nuosavybės pripažinimo, t. y. ieškovui; jis turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad egzistavo šalių susitarimas įsigyti paminėtus turto objektus (kotedžą, automobilius) bendrąja dalinės nuosavybės teise, šio susitarimo turinį (koks buvo susitarimas dėl turto dalių), taip pat faktą, kad jis prisidėjo prie bendro turto sukūrimo piniginiu įnašu ir/arba asmeniniu darbu.
30. Teismo vertinimu, ieškovas šių aplinkybių ir faktų neįrodė.
Dėl šalių susitarimo
31. Ieškovo vertinimu, šalių susitarimą sukurti bendrą turtą įrodo faktas, kad jis kartu gyveno su atsakove ir net jai pasipiršo; nors bendro gyvenimo metu jis nedirbo, tačiau rūpinosi buitimi, vežiojo atsakovės vaikus į mokyklą, tvarkė butą, gamino maistą. Ieškovas taip pat rūpinosi atsakovės tėvų sodyba – pjovė veją, dirbo kitus būtinus ūkio darbus. Gyveno darniai, kaimynai net neįtarė, kad jie nebuvo susituokę.
32. Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus pats bendro gyvenimo ir bendro ūkio tvarkymo faktas savaime neįrodo sugyventinių susitarimo įsigyti turtą bendrojon dalinėn jų nuosavybėn, tuo labiau, kad šalių bendras gyvenimas truko neilgai (apie 3 metus). Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie rūpinimąsi bendrąja buitimi – pavyzdžiui, maisto pirkimo čekių, mokėjimų už komunalines paslaugas ir pan. Taip pat pažymėtina, kad ir santuokoje šalys gali sudaryti povedybinę sutartį ir susitarti dėl turto įsigijimo ne bendrojon jungtinėn nuosavybėn, bet kitaip. Taigi bendras gyvenimas ir bendras ūkio tvarkymas šalių susitarimo pirkti kotedžą bendrai, lygiomis dalimis neįrodo.
33. Nepaneigtas atsakovės teiginys, kad pirmoje santuokoje ji buvo sudariusi povedybinę sutartį su buvusiu sutuoktiniu, vaikų tėvu; santykiuose su ieškovu taip pat neplanavo turtinius santykius tvarkyti bendrosios jungtinės (ar dalinės) nuosavybės pagrindu. Šalių kaimynų – liudytojų J.-D. K. ir J. M. – parodymai apie tai, kad ieškovas su atsakovė gyveno darniai, kaip viena šeima, ar tai, kad kaimynai nežinojo, jog šalys nesusituokę gyveno, neturi reikšmės nagrinėjamos bylos faktinėje situacijoje ir susitarimo dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo neįrodo.
34. Nesusituokusių asmenų susitarimas dėl turto įsigijimo bendra daline nuosavybe turi būti konkretus, dėl konkretaus turtinio objekto įsigijimo (kotedžo, automobilio), todėl ieškovo rūpinimasis atsakovės tėvų sodyba ant ežero kranto (vejos pjovimas, pirties kūrenimas) taip pat neįrodo šalių susitarimo dėl kotedžo ar automobilių įsigijimo bendrojon dalinėn nuosavybėn.
35. Teismo vertinimu, šalių bendro gyvenimo pradžios faktinės aplinkybės taip pat nepalankios ieškovo versijai apie šalių susitarimą įsigyti kotedžą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Ieškovas pripažino, kad pradėjus bendrą gyvenimą, jis niekur nedirbo, jo įmonė turėjo skolų apie 300 000 Lt, jis buvo laiduotoju už įmonės skolas, įmonės skolos buvo išieškomos iš ieškovo. Esant tokioms aplinkybėms, tariamas šalių susitarimas dėl kotedžo įsigijimo lygiomis teisėmis būtų itin nepalankus atsakovei, nes sudarytų prielaidas nukreipti ieškovo skolų išieškojimą į bendro turto dalį; tai pažeistų jos nepilnamečių vaikų interesus. Esant tokiai faktinei situacijai sprendimas įsigyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu būtų nesaugus, rizikingas, neatitiktų protingumo kriterijų.
Dėl piniginių įnašų
36. Ieškovas įrodinėjo, kad, nors jis nedirbo, pinigų turėjo ir investavo į kotedžo pirkimą bei apdailą asmenines lėšas.
37. Bylos duomenimis, kotedžas be apdailos darbų kainavo 115 000 Eur, 2019-11-21 buvo sumokėta dalis pirkimo kainos – 11 500 Eur. Atsakovė pardavė savo butą (duomenys neskelbtini) už 100 000 Eur, iš kurių 42 045,16 Eur sumokama atsakovės kreditoriui AB SEB Bankas (likutis – 57 954,84 Eur); 2019-12-12 sudaroma kredito sutartis, kurios pagrindu atsakovei suteikiama 70 000 Eur paskola. Kaip nurodė trečiasis asmuo, kreditas buvo suteiktas asmeniškai atsakovei, t. y. atsakovės asmeninių lėšų pakako kotedžo įsigijimui. Atsakovė taip pat įrodė, kad jos motina padovanojo jai 30 000 Eur kotedžo įrengimui. Atsakovė nuolat dirbo, turėjo pajamų. Kotedžas viešajame registre įregistruotas kaip atsakovės asmeninė nuosavybė.
38. Ieškovas savo poziciją grindžia tuo, kad atsakovė neturėjo 11 500 Eur pradiniam įnašui už kotedžą sumokėti, nes pradinį įnašą reikėjo mokėti iki jos buto pardavimo, todėl jis pasiskolino 16 000 Eur iš savo giminaičio R. J., sumokėjo pradinį įnašą bei kitus būtinus mokėjimus. Liudytojas R. J. patvirtino, kad 2019 m. rudenį paskolino ieškovui 16 000 Eur be paskolos raštelio; skolą ieškovas grąžino. Kaip jau buvo minėta, įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovui, jis privalėjo įrodyti savo piniginį įnašą. Atsakovė neturėjo pareigos įrodinėti, kad 2019 m. lapkričio mėn. ji turėjo laisvų pinigų pradiniam įnašui sumokėti, nes galioja prezumpcija, kad kotedžas – jos asmeninė nuosavybė.
39. Paskolos gavimas, be liudytojo R. J. parodymų, neįrodytas įrodymais apie pinigų judėjimą banko sąskaitų išrašais, duomenimis apie pinigų iš sąskaitos išgryninimą ir pan. Nepateikta duomenų apie pradinio įnašo įmokėjimą į kotedžo pardavėjo sąskaitą ieškovo lėšomis (pavyzdžiui, iš ieškovo sąskaitos), taip pat be liudytojo parodymų, nėra duomenų, kas ir kada grąžino R. J. paskolintus pinigus. Ieškovas niekur nedirbo, taigi tikėtina, kad už ieškovo skolą R. J. mokėjo ne ieškovas, bet kitas asmuo (atsakovė, kiti giminaičiai).
40. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas kritiškai vertina liudytojo R. J. parodymus ir vertina, kad ieškovas neįrodė, jog pradinis įnašas už kotedžą buvo sumokėtas iš R. J. paskolintų lėšų.
41. Ieškovas taip pat pasirėmė liudytojų, savo brolių R. L. ir T. L. parodymais. Broliai parodė, kad faktiškai išlaiko nedirbantį ieškovą (teikia paramą). R. L. parodė, kad perduoda broliui 1500-2000 Eur per mėnesį per verslo partnerį Lietuvoje, o T. L. – nuo 200 iki 500 JAV dolerių. R. L. parodymai dėl paramos nėra nuoseklūs: liudytojas papasakojo, kad ieškovas teikia įvairias paslaugas jo verslo partneriui Lietuvoje, taigi šio liudytojo teikiama parama gali būti užmokestis už suteiktas paslaugas. Ieškovas prašė pinigų kotedžo įrengimui, R. L.davė 7 000 dolerių ir 24 000 Eur, T. L. paskolino 4 000 JAV dolerių be paskolos grąžinimo termino.
42. Teismo vertinimu, ieškovo brolių parodymai neįrodo ieškovo investicijų į kotedžą. Jokių dokumentinių duomenų apie pinigų judėjimą nepateikta, nėra jokių duomenų, kad liudytojų paskolintais pinigais būtų mokama už statybines medžiagas, atsiskaitoma su rangovais ar pan. Pinigų kotedžo įrengimui prašė ieškovas, liudytojai patvirtino, kad atsakovė neprašė ieškovo brolių investuoti į kotedžo apdailą. Liudytojai žinojo, kad ieškovas ir atsakovė nesusituokę. Ieškovas 2019-2022 m. turėjo skolų, dalyvavo R. L. partnerio versle. Įrodymų, kad brolių paskolinti pinigai buvo investuoti į apdailą, nėra. Pinigai galėjo būti panaudoti ir kitose srityse, nesusijusiuose su bendro turto įrengimu ieškovo skolų grąžinimui, verslui). Teismas sprendžia, kad liudytojų parodymai neįrodo ieškovo investicijų į kotedžo apdailą.
Dėl prisidėjimo prie apdailos darbų
43. Ieškovas įrodinėjo, kad jis prisidėjo asmeniniu darbu prie kotedžo įrengimo – organizuodavo darbus, užpirkinėjo statybines medžiaga, padėdavo darbininkui, konsultavosi su specialistu dėl kotedžo pirkimo, atliko darbus kotedžo kieme – iškasė 3 duobes medžiams, įrenginėjo apšvietimą, kt.
44. Liudytojas Linas Dumčius patvirtino, kad ieškovas konsultavosi su juo dėl kotedžo. Liudytojas A. V. parodė, kad jis atliko apdailos darbus kotedžo viduje, ieškovas liudytojui padėdavo su darbais, atveždavo medžiagas, buvo pagalbininkas prie darbų, mokėjo už A.V. atliktą darbą grynais, iš viso 14 000 Eur.
45. Atsakovė neneigė, kad ieškovas asmeniniu darbu prisidėjo prie kiemo įrengimo darbų; pažymėtina, kad žemės sklypo, priskirto kotedžui, plotas apie 4 arus.
46. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami buto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti; analogiškai nedidelio masto organizacinių ir statybos darbų atlikimas nesudaro pagrindo pripažinti ieškovui teisę į nuosavybės dalį. Atsakovė – architektė, dizainerė, jos kvalifikacija ir darbo patirtis (apie 20 metų) leidžia pačiai vadovauti apdailos darbams. Ieškovas panašios kvalifikacijos neturi, jis galėjo teikti tik nekvalifikuotas paslaugas – užsakyti ir atvežti statybines medžiagas, pakrauti, iškrauti, atlikti kitus pagalbinius darbus, atsisakyti su darbininkais. Faktas, kad jis atsiskaitinėjo su A. V. grynais pinigais, neįrodo, kad buvo atsiskaitoma iš ieškovo lėšų. Teismo vertinimu, ieškovo asmeninio darbo indėlis į kotedžo apdailos darbus yra mažareikšmis ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis savo asmeninėmis pastangomis sukūrė dalį nuosavybės.
48. Bendro gyvenimo metu atsakovė įsigijo ir savo vardu įregistravo du automobilius: 2020-09-15 Range Rover, v/n (duomenys neskelbtini), kuris 2022-11-30 buvo parduotas už 14 000 Eur, ir 2021-03-21 Jaguar, v/n (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė šiuo metu parduoda už 14 900 Eur.
49. Ieškovas prašo priteisti kompensaciją už automobilius, tačiau vertindamas, kad visas bendro gyvenimo su atsakove metu įgytas turtas buvo jų bendra nuosavybė be konkretaus susitarimo dėl kiekvieno objekto, atskirai neįrodinėjo, kad šalys buvo susitariusios įsigyti automobilius šalių bendrojon dalinėn nuosavybėn, kad jis investavo į automobilių pirkimą asmenines lėšas ar pan. Ieškovas akcentavo, kad jis rūpinosi automobilių remontais, technine būkle, tačiau tokios paslaugos nesudaro pagrindo pripažinti ieškovui teisės į nuosavybės dalį. Reikalavimas dėl kompensacijos už automobilius priteisimo taip pat atmetamas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 5898,75 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą. Teismas vertina, kad atsakovės išlaidos atitinka šios bylos sudėtingumą ir rekomenduojamus dydžius, todėl atsakovės prašymas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti ieškovo R. L. ieškinį atsakovei R. J. dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir kompensacijos priteisimo.
Priteisti atsakovei R. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5898,75 Eur ( penkis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 75 ct) teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.