Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.4; 3.1.7.6; 3.1.7.7; 3.2.6.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

2023 m. rugpjūčio 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Europinių kortelių servisas“ ir E100 International Trade sp. z. o. o. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ ir T. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti: 1) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Europinių kortelių servisas“ (toliau tekste – ir ieškovė1) solidariai iš atsakovų 2 974,09 Eur skolos, 1 046,48 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų; 2) ieškovei E100 International Trade sp. z. o. o. (tolia tekste – ir ieškovė2) solidariai iš atsakovų 238,08 Eur skolos, 85,71 Eur delspinigių; 3) ieškovei1 iš atsakovės UAB „Terebro“ (toliau tekste – ir atsakovė1) 8 procentų dydžio, o iš atsakovo T. K. (toliau tekste – ir atsakovas2) 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) ieškovei2 iš atsakovės1 8 procentų dydžio, o iš atsakovo T. K. 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis visas ieškovės1 turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. galutiniu sprendimu pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. preliminarų sprendimą ir priėmė galutinį sprendimą. Ieškinį tenkino visiškai. Priteisė solidariai ieškovei UAB „Europinių kortelių servisas“ iš atsakovų UAB „Terebro“ ir T. K. 1 174,09 Eur skolos, 1 046,48 Eur delspinigių ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, o iš atsakovės UAB „Terebro“ 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 260,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo T. K. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 260,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Terebro“ ir T. K. ieškovei E100 International Trade sp. z. o. o. 238,08 Eur skolos, 85,71 Eur delspinigių, iš atsakovės UAB „Terebro“ 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 323,79 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo T. K., 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 323,79 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovei UAB „Europinių kortelių servisas“ iš atsakovės UAB „Terebro“ 922 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovei UAB „Europinių kortelių servisas“ iš atsakovo T. K. 922 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Terebro“ 24 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš atsakovo T. K. 24 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Atmetė atsakovo T. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

3.1. Atsakovas2 teismui pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, juo prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą 4 mėnesių laikotarpiui, ieškovėms iš atsakovo2 priteistą sumą mokant lygiomis dalimis kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas su atsakovo2 prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nesutiko, nurodė, kad atsakovės1 finansinė padėtis ieškovėms nėra žinoma, atsakovas2, pateikęs prašymą dėl skolos išdėstymo, turi pareigą pagrįsti savo prašymą ir pateikti atsakovų sunkią finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, ar tokia padėtis yra laikina ir per skolos išdėstymo laikotarpį ji galėtų pagerėti, todėl atsakovo2 pateiktas prašymas dėl skolos išdėstymo yra deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas.

3.2. Atsakovas2 prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 4 mėnesių laikotarpiui grindžia tuo, jog neturi kitų pajamų nei darbo užmokestis, UAB „Terebro“ yra nepajėgi vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir kitų mokėjimų, todėl jam teks pareiga vykdyti sprendimą, tačiau to padaryti objektyviai neturėtų galimybės. Augina du mažamečius vaikus, turi kitų įsipareigojimų bankams ir kredito įstaigoms, priteisus visą sumą sumokėti iš karto, pasekmes pajustų kiti, su sutarties vykdymu nesusiję asmenys.

3.3. Atsakovas2 nepateikė jokių duomenų, galinčių apibūdinti tikrąją jo turtinę padėtį, t. y. išrašų iš Turto registro įstaigų apie atsakovo2 ir atsakovės1 visą valdomą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenų apie turimas (turėtas) pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, apie gaunamas pajamas ir panašiai, kreditinius įsipareigojimus bei prievoles kitiems asmenims, nors būtent jam tenka pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

3.4. Atsakovas2 nenurodė jokių argumentų ir nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad jis bus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą per jo nurodytą laiko tarpą, taip pat nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teiginius, o tik deklaratyviai teigė, kad skolos mokėjimas turi būti išdėstytas dėl jam nepalankiai susiklosčiusių finansinių aplinkybių, dėl ko atsakovas2 objektyviai neturėtų galimybės nedelsiant tinkamai sprendimo įvykdyti. Be to, atsakovas2 nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjęs kokią nors skolos dalį, o pateiktu prašymu siekia atidėti priteistos sumos mokėjimą dar ilgesniam laikotarpiui, o tai rodo, jog atsakovas2 elgiasi nesąžiningai ieškovių atžvilgiu, stengdamasis vilkinti teismo sprendimo vykdymą.

3.5. Atsakovas2 neįrodė savo sunkios turtinės padėties ir kad jis nėra pajėgus sumokėti teismo sprendimu priteistos sumos ieškovams, taip pat byloje nenustatyta jokių ypač išimtinių bei svarbių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovas T. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta patenkinti jo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, ir šią sprendimo dalį pakeisti – tenkinti jo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. 4 mėnesių terminas buvo prašomas atsižvelgiant į atsakovo2 turimus skolinius įsipareigojimus bankams, šeimos sudėtį bei gaunamas pajamas, kai darbo užmokestis yra vienintelis ir pagrindinis atsakovo2 pajamų šaltinis.

4.2. Atsakovo2 prašymas buvo grindžiamas tuo, kad dėl egzistuojančių nepalankių aplinkybių, t. y. dėl turimų kitų įsipareigojimų bankams ir kredito įstaigoms bei vienintelio pajamų šaltinio – gaunamo darbo užmokesčio, kurio dydžio neužtektų padengti visos priteistos sumos, priteisus visą sumą sumokėti iš karto, dėl laidavimo sutarties pasekmes pajustų kiti, su sutarties vykdymu nesusiję asmenys, o būtent patys jautriausi – šeimos nariai.

4.3. Atsakovas2 yra įsitikinęs, jog sprendimo vykdymo išdėstymas padėtų jam suvaldyti šią dieną turimus įsiskolinimus ir neverstų nukentėti šeimos narių, ypač mažamečių vaikų, gyvenančių kartu. Kitu atveju atsakovui2 nesumokėjus visos skolos iš karto, būtų taikomos sankcijos, tokios kaip sąskaitų areštai, dėl to negalėtų susimokėti būsto paskolos. Šiuo atveju atsakovas2 patirtų neigiamas ir galbūt negrįžtamas pasekmes.

4.4. Atsakovo2 darbo užmokestis yra stabilus, finansinė padėtis yra stabili, tačiau, siekiant padengti įsiskolinimą, kuris atsirado laidavimo sutarties pagrindu, reikalingas skolos išdėstymas, kad atsakovas2 galėtų tinkamai paskirstyti gaunamas pajamas be neigiamų pasekmių ne tik jam, bet ir artimiesiems.

4.5. Atsakovas2 savo prašymu siekė abiejų šalių interesų pusiausvyros, nes prašė teismo ne atidėti skolos mokėjimo terminą, bet skolos mokėjimą išdėstyti 4 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nesuteiks nepagrįstą pranašumą atsakovui2 ir bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir nebus paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis.

4.6. Tuo atveju, jei teismas manė esant reikalinga, turėjo pasiūlyti atsakovui2 pateikti įrodymus, kurie patvirtintų susidariusias nepalankias aplinkybes vykdyti sprendimą. Tačiau to nepadarė neišklausęs ir sprendimą priėmęs be atsakovo2 dalyvavimo teismo posėdyje. Teismas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo išnagrinėjo netinkamai, todėl Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo2 prašymas, turi būti panaikinta ir dėl tos dalies priimtas naujas sprendimas – atsakovo2 prašymas turi būti patenkintas.

5. Atsiliepimu ieškovė1 prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir skirti atsakovui2 baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

5.1. Atsakovo2 apeliacinis skundas priimtas, nors atsakovas2 pateikdamas apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio.

5.2. Atsakovas2 realiai ginčydamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (pripažindamas savo, kaip laiduotojo, solidarią prievolę ir sutikdamas su ieškovių naudai priteistų sumų dydžiu) apeliaciniu skundu iš esmės teikia pakartotinį prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovo2 apeliaciniu skundu reiškiamas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra grindžiamais tais pačiais (analogiškais) argumentais kaip ir atsakovo2 pateiktas 2023 m. kovo 29 d. prašymas. Tokiu būdu atsakovas2 iš esmės siekia, kad pirmosios instancijos teismo jau išnagrinėtas ir sprendimo nurodytais motyvais pagrįstai atmestas 2023 m. kovo 29 d. deklaratyvus prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtų pakartotinai išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo.

5.3. Mano, kad atsakovui2 teikiant pakartotinį prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo apeliacinio skundo forma ir pirmosios instancijos teismui tokį apeliacinį skundą priimant nagrinėti nemokamai (nesumokėjus žyminio mokesčio), atsakovui2 paprasčiausiai yra sukuriamos galimybės piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis išvengiant teismo sprendimo įsiteisėjimo ir tokiu būdu be papildomų finansinių pasekmių ne išdėstant, o atidedant teismo sprendimo priverstinį vykdymą. Sprendžiant iš viešai prieinamos informacijos, kad vien Klaipėdos apygardos teisme laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2023 m. kovo 9 d. atsakovo2 ar jo vadovaujamos įmonės pateikti prašymai dėl teismo sprendimų vykdymo išdėstymo apeliacine instancija buvo nagrinėjami net 7 kartus, spręstina, kad atsakovas2 tokią savo pasirinktą taktiką sėkmingai naudoja nebe pirmą kartą (žr., pvz., nutartis, priimtas bylose Nr. e2S-134-856/2023; e2A-67-613/2023; e2S-93-856/2023; e2A-83-730/2023; e2S-1096-524/2022; e2A-476-933/2022; e2A-478-796/2022).

5.4. Atsakovas2 prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia sunkia savo vadovaujamos įmonės UAB „Terebro“ ir savo paties finansine padėtimi, nurodo, jog teismo sprendimu priteistos skolos sumos iš karto sumokėti negali, tačiau gali sprendimą įvykdyti per 4 mėn. terminą. Tokius pat analogiškus argumentus atsakovas2 nurodė ir 2023 m. kovo 29 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tačiau net ir pripažindamas solidarią prievolę (teismo sprendimo dalies dėl priteistų sumų ieškovių naudai neginčydamas) laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 29 d. iki atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo (2023 m. gegužės 30 d.) su ieškovėmis nekomunikavo ir jokių mokėjimų neatliko. Tai reiškia, kad deklaratyvūs atsakovo2 aiškinimai apie jo tariamą siekį ne atidėti teismo sprendimo vykdymą, o tik išdėstyti priteistų skolų ieškovių naudai mokėjimą lygiomis dalimis yra melagingi.

5.5. Įvertinus atsakovo2 apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, manytina, jog atsakovo2 nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tik sunki skolininko turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, nes turi būti konstatuota ir kita svarbi aplinkybė, įrodanti, kad ši padėtis gali keistis ir skolininkas turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą ateityje.

5.6. Atsakovas2 į bylą apskritai neteikė duomenų apie savo mokumą, nuosavybės teise valdomą turtą, turimus kreditorius ir gaunamas pajamas, atsakovui2 nesiteikiant pateikti tokių duomenų teismui per se (lot. savaime) nėra pagrindo spręsti apie atsakovo galimybes įvykdyti teismo sprendimą per prašomą 4 mėnesių terminą. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie sunkią atsakovo2 ir jo vadovaujamos atsakovės UAB „Terebro“ finansinę padėtį ir (ar) kitas labai nepalankias aplinkybes, kliudančias įvykdyti teismo sprendimą, kartu ir manyti, jog, šį sprendimą išdėsčius, atsakovas2 turės realias galimybes jį įvykdyti skunde nurodyta tvarka ir terminais. Tenkinus atsakovo2 prašymą išdėstyti teismo sprendimą, būtų sukurtos prielaidos pažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros principą ir suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui. Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nenustačius teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindų, apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

5.7. Egzistuoja teisinis pagrindas skirti atsakovui2 baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Teikdamas apeliacinį skundą atsakovas2 savo teisėmis piktnaudžiauja, jis nesiekia ginčo išspręsti kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis. Atsakovo2 apeliaciniame skunde (ir anksčiau teiktame 2023 m.. kovo 29 d. prašyme) išdėstyti argumentai dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra absoliučiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, išgalvoti, vieni kitiems prieštaraujantys, t. y. nukreipti į proceso vilkinimą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atsakovui2 skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinus apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pripažintina, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo2 prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Apeliacine tvarka neapskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta dėl ieškovės ieškinio materialinių reikalavimų, patenkinant ieškovės ieškinį visiškai.

9. Ieškovė1 atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai teigia, kad už apeliacinį skundą atsakovas2 turėjo sumokėti žyminį mokestį. Atsakovo2 apeliacinis skundas buvo paduotas dėl sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas klausimas dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, t. y. buvo išspręstas procesinis klausimas, o ne materialiniai reikalavimai. CPK 321 straipsnio 3 dalis numato, kad, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės. CPK 80 straipsnio 2 dalis numato, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Nors CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, tačiau CPK nuostatose, reglamentuojančiose ieškinio apmokėjimą žyminiu mokesčiu, nėra nustatyta, kad procesinio pobūdžio reikalavimas dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Darytina išvada, kad ir apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies, kuria buvo išspręstas nurodytas procesinis klausimas, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

10. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Taigi nurodytos CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Aiškindamas ir taikydamas minėtą proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

11. Vertinant atsakovo2 teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, jeigu manė esant reikalinga, turėjo pasiūlyti atsakovui2 pateikti įrodymus, kurie patvirtintų susidariusias nepalankias aplinkybes vykdyti sprendimą, įvertintina ir tai, kad atsakovas2 nesirėmė įrodymų vėlesnio pateikimo būtinybe, įrodymų neteikė ir su apeliaciniu skundu (CPK 314 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, pirmiausia yra šalių procesinė pareiga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Taigi įrodinėjimo pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso. Juolab, kad apie 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdį atsakovai ir jų atstovas (advokato padėjėjas) buvo informuoti tinkamai, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

12. Atsakovas2 iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo pateiktame prašyme aiškiai nurodytų priežasčių, kurios, jo teigimu, lemia, jog atsakovas2 priimamo sprendimo negalėtų įvykdyti iš karto. Pažymėtina, kad atsakovas2, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir teigdamas, jog egzistuoja objektyvios nepalankios aplinkybės tinkamai įvykdyti sprendimą iš karto, nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Nors atsakovas2 nurodė, kad turi skolinių įsipareigojimų bankams, kredito įstaigoms, jo vienintelis ir pagrindinis pajamų šaltinis yra darbo užmokestis, kad gaunamo darbo užmokesčio nepakaktų padengti visos priteistos sumos, priteisus visą sumą sumokėti iš karto, dėl laidavimo sutarties pasekmes pajustų kiti, su sutarties vykdymu nesusiję asmenys (šeimos nariai), tačiau atsakovas2 nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas2 taip pat nepagrindė prašomo 4 mėnesių laikotarpio, per kurį prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, objektyvaus būtinumo. Atsakovas2 nei prašyme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokios aplinkybės užtikrins atsakovo2 galimybes įvykdyti teismo sprendimą būtent per jo nurodytą laikotarpį.

13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas2 nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios patvirtintų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovo2 prašomam 4 mėnesių terminui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovui2 neįrodžius, kad objektyviai susidarė labai nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, atsakovo2 prašymo tenkinimas ir teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas pažeistų šalių lygiateisiškumo principą ir protingos šalių interesų pusiausvyros taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo2 prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo išnagrinėjo teisingai, nepažeisdamas proceso teisės normų, ir pagrįstai prašymo netenkino.

Dėl bylos procesinės baigties

14. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovo2 apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (jo dalį) pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo2 apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

16. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 726 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovo2 ieškovei priteistinas 726 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

17. Duomenų apie atsakovo2 turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

18. Ieškovė1 nurodė, kad egzistuoja teisinis pagrindas skirti atsakovui2 baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Teikdamas apeliacinį skundą atsakovas2 savo teisėmis piktnaudžiauja, jis nesiekia ginčo išspręsti kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis. Atsakovo2 apeliaciniame skunde (ir anksčiau teiktame 2023 m. kovo 29 d. prašyme) išdėstyti argumentai dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra absoliučiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais, išgalvoti, vieni kitiems prieštaraujantys, t. y. nukreipti į proceso vilkinimą.

19. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

20. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir nuspręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti nusprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

21. Teismas, įvertinęs ieškovės1 nurodytas aplinkybes dėl pripažinimo, kad atsakovas2 piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ir baudos skyrimo, taip pat CPK 305 straipsnyje numatytą šalių teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui paduoti apeliacinį skundą, konstatuoja, kad ieškovės1 nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ieškovei taikyti CPK 95 straipsnio normas (CPK 178, 185 straipsniai). Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.). Pažymėtina, jog tai, kad ieškovė1 atsakovo2 veiksmus vertina kaip galbūt nesąžiningą elgesį, savaime negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju konstatuotina, jog atsakovas2 įgyvendina jam įstatymais suteiktas teises į teisminę gynybą, kurios garantuojamos kiekvienam byloje dalyvaujančiam asmeniui. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės1 prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 87, 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo T. K. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Europinių kortelių servisas“ priteisti 726 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.