- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-67-613/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Nordic Metrology Science“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Nordic Metrology Science“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, juo prašo priteisti iš atsakovės 343,40 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė 2021 m. birželio 16 d., 2021 m. birželio 17 d., 2022 m. sausio 14 d. kreipėsi į ieškovę dėl metrologinių bei kalibravimo paslaugų suteikimo. Ieškovė suteikė atsakovei paslaugas, o šių paslaugų suteikimo faktą ir prietaisų atsiėmimą patvirtino atsakovės atstovai, pasirašydami prietaisų ir dokumentų perdavimo aktuose. Ieškovė, suteikusi atsakovei paslaugas tinkamai ir laiku nesulaukusi jokių pretenzijų dėl paslaugų atlikimo, išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad vertindama ieškovės pateiktus darbų atlikimo užsakymo lapus pastebėjo, kad užsakovo atstovo parašas neatitinka realaus asmens parašo, pagal atsakovės turimus vidaus dokumentus. Taip pat nesutampa ir užsakymo lapuose to paties asmens parašai. Dėl šios priežasties atsakovei kilo įtarimas dėl pateiktų užsakymų atlikimo. Nuo galimai suteiktų paslaugų praėjo daugiau nei metai ir atsakovė neturi realios galimybės patikrinti, ar šios paslaugos buvo suteiktos atsakovei, nurodytas užsakymo lapuose atsakovės atstovas neprisimena ir negali patvirtinti savo užsakymo, o šiuo metu nedirba įmonėje. Todėl, vertinant reikalavimo sumą bei atsakovės siekį ginčą išspręsti taikiai, atsakovė neprieštarauja sumokėti prašomą skolos sumą, tačiau prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti vieno mėnesio laikotarpiui, kadangi dėl laikino apyvartinių lėšų trūkumo atsakovė objektyviai neturėtų galimybės nedelsiant tinkamai tokio sprendimo įvykdyti. Nors suma iš šalies atrodo ir nedidelė, tačiau šiuo laikotarpiu atsakovė turi pirmos eilės finansinių įsipareigojimų, todėl, siekiant atsiskaityti su ieškove, yra būtinas sprendimo vykdymo išdėstymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 343,40 Eur skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 343,40 Eur sumos nuo 2022 m. birželio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:
3.1. Dėl skolos priteisimo teismas nurodė, kad iš prietaisų ir dokumentų perdavimo aktų matyti, kad atsakovės atstovai parašais patvirtino suteiktų paslaugų faktą ir pateiktų matavimo prietaisų ir dokumentų atsiėmimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove ar pareiškusi ieškovei pretenziją dėl atliktų paslaugų, kurios pagrindu būtų galėjusi atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus atsiskaityti su ieškove, byloje nėra, nusprendė ieškinio reikalavimus tenkinti.
3.2. Dėl teismo sprendimo išdėstymo teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, kad jos turtinė padėtis yra itin sunki, be to, reikalaujama priteisti suma nėra didelė. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju, tenkinus tokį atsakovės prašymą, bus užvilkintas skolinio įsipareigojimo įvykdymas ir sprendimo vykdymo išdėstymas neatitiks šalių lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą vieno mėnesio laikotarpiui netenkino.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti apeliantės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, ir šią sprendimo dalį pakeisti – tenkinti apeliantės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo vieno mėnesio laikotarpiui. Apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai:
4.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog apeliantė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra itin sunki. Nurodo, kad apeliantės prašymas buvo grindžiamas tuo, jog dėl laikino apyvartinių lėšų trūkumo atsakovė UAB „Terebro“ objektyviai neturėtų galimybės nedelsiant tinkamai tokio sprendimo įvykdyti. Teigia, kad atsakovė 2021 metais patyrė nuotolių ir tuo metu balansas buvo minusinis.
4.2. Apeliantė nurodo, kad, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ji pagrindė, kad jos materialinė padėtis yra sunki, nurodė, kad bendrovei trūksta apyvartinių lėšų, ir teikdama prašymą siekė abiejų šalių interesų pusiausvyros, kadangi prašė teismo sprendimo vykdymą ne atidėti, o išdėstyti. Mano, kad teismas turėjo pasiūlyti apeliantei pateikti įrodymus apie jos turtinę padėtį, tačiau to neatliko, o teismo sprendimą priėmė nedalyvaujant atsakovei. Pažymi, jog teismo sprendimo išdėstymas nesuteiks pranašumo apeliantei, teismo sprendimo privalomumas nebus paneigtas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Terebro“ apeliacinį skundą ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Nordic Metrology Science“ prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
5.1. Pažymi, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos jau praėjo du mėnesiai, o teismo sprendimas vis dar nėra įvykdytas. Atsakovė turėjo daugiau negu mėnesį laiko jį įvykdyti, tačiau iki šios dienos jo vis dar nėra įvykdžiusi, t. y. su ieškove nėra atsiskaičiusi.
5.2. Mano, kad atsakovė apeliacijos teise naudojasi sąmoningai siekdama užvilkinti teismo sprendimo priverstinį įvykdymą. Ieškovė įžvelgia sąmoningą atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kai siekiama vilkinti bylą ir sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
5.3. Akcentuoja, jog nei bylos nagrinėjimo metu, nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kodėl sprendimo vykdymas turėtų būti atidedamas arba išdėstomas. Pažymi, kad teiginys, jog atsakovė negali sprendimo įvykdyti iš karto, savaime neįrodo šio fakto. Apeliaciniame skunde atsakovė mini 2021 metų finansines ataskaitas, kurios buvo minusinės, tačiau ieškovė pažymi, jog finansinės ataskaitos nėra pagrįstas įrodymas teigti, jog atsakovė ir 2022 metais yra nepajėgi įvykdyti sprendimo, kurio suma yra 343,40 Eur, kadangi 2021 metais atsakovė turėjo 2 428 288 Eur pardavimo pajamų, kas įrodo, jog atsakovė yra didelė įmonė ir sprendimo įvykdymas neturėtų sukelti papildomų sunkumų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti apeliantės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma tik šiuo aspektu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
9. Pirmiausiai atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, tai yra sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.
10. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Taigi, visiškai nepagrįstas ir atmestinas atsakovės teiginys, kad teismas nepareikalavo iš atsakovės įrodymų, kurie pagrįstų jos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovė teikdama apeliacinį skundą taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų jos prašyme nurodytas aplinkybes. Nors apeliantė nurodo, kad šiuo atveju teismas turėjo prašyti teikti papildomus įrodymus dėl sunkios materialinės padėties, tačiau, kaip minėta, būtent apeliantė ir turi įrodyti, jog jos turtinė padėtis yra prasta, reikalaudama teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
11. Nesutikdama su Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą vieno mėnesio laikotarpiui, apeliantė nurodo, kad šiuo metu neturi galimybių visą priteistą sumą sumokėti, kadangi susiduria su finansiniais sunkumais, konkrečiai su apyvartinių lėšų trūkumu. Papildomai apeliantė nurodo, kad jos turtas, 2021 metų duomenimis, buvo minusinis, todėl teismas, siekdamas abiejų šalių interesų pusiausvyros, turėjo tenkinti prašymą ir išdėstyti sprendimo vykdymą vieno mėnesio laikotarpiui. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pasireikalauti papildomų įrodymų, jei manė esant būtina, kad pagrįstų atsakovės prašymą.
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą.
13. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.
14. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
15. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
18. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų įmonės patiriamus finansinius sunkumus, o ir be to, akcentuodama apyvartinių lėšų trūkumą apeliantė nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantė neteikia įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos argumentus dėl sunkios finansinės padėties, tai yra išrašų iš Turto registro apie visą jos valdomą ar paskutiniu laikotarpiu valdytą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenų apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, apie gaunamas pajamas, turimas išlaidas ir panašiai, o tai reiškia, kad apskritai nebuvo įrodyta, jog atsakovė neturi finansinių galimybių teismo sprendimą įvykdyti nenukrypstant nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų įmanoma nustatyti jos tikrąją finansinę padėtį ir spręsti, ar jos prašomas sprendimo išdėstymo būdas yra apskritai įgyvendinamas. Nepateikus duomenų negalima vertinti apeliantės finansinės padėties perspektyvos. Išdėsčius apeliantei sprendimo vykdymą vieno mėnesio laikotarpiui ne tik nebus užtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir bus pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti priteistą sumą, o apeliantei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.
19. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė iki šiol nėra atlikusi jokių veiksmų (nepateikta duomenų, kad prievolė ieškovei yra vykdoma bent iš dalies), kurie galėtų patvirtinti jos ketinimų rimtumą ir realumą. Vien tik apeliantės noras galbūt išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti prioritetą jos interesams prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą. Bet kuriuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą, netgi manant, jog skolininko finansinė padėtis yra sunki, yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-178/2016).
20. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, o ir apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokias pajamas ji planuoja gauti, nepateikė duomenų apie tai, ar turi debitorių, nepateikė visiškai jokių duomenų, kuriuos įvertinus būtų galima padaryti išvadą apie tai, kad apeliantės finansinė būklė ateityje pagerės, kaip matyti, apeliantė tik nurodo, kad turi pirmos eilės finansinių įsipareigojimų, todėl yra būtinas sprendimo vykdymo išdėstymas. Nesant objektyvių duomenų, kad apeliantės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per vieno mėnesio išdėstymo laikotarpį, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią įmanomą laiką. Dėl nurodytos priežasties CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netaikytina.
21. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą. Skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, remiantis apeliantės prašyme nurodytais motyvais, nepateikus visiškai jokių įrodymų, kurie pagrįstų sudėtingą apeliantės finansinę būklę, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovės, teisėtų lūkesčių pažeidimą. Apeliantė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra susidariusios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atidėjimo institutą, todėl atsakovės prašymas atmetamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir tai, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ji per vieną mėnesį turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą dalimis, sumokėdama ieškovei ne tik priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas, bet ir apskaičiuotas palūkanas (neskaičiuojant sprendimo išdėstymo laikotarpio), prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą negali būti tenkinamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 12, 178, 284 straipsniai, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.