- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-478-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01540-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė (pirm.)
- Ieškovas
- „Liepų parko alėja“
- Atsakovas
- TEREBRO
- Kategorijos
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Liepų parko alėja“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Liepų parko alėja“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Terebro“ 7 148,80 skolos; 356,20 Eur palūkanų (teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino, kad ieškinyje nurodant „365,20 Eur“ sumą padarytas rašymo apsirikimas); 7,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove UAB „Terebro“ 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarė Paslaugų atlikimo sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei įsipareigojo teikti savivarčių su vairuotoju nuomos paslaugą. Už paslaugų atlikimą atsakovė ieškovei turėjo sumokėti už išdirbtą valandą 27 Eur ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Kiekvieną darbo dieną po darbų atlikimo UAB „Terebro“ atstovas (darbų objekto meistras) pasirašydavo mechanizmų nuomos aktą apie išdirbtas valandas atliekant pervežimo paslaugas pagal paslaugų teikimo sutartį. Pasibaigus mėnesiui buvo išrašomos PVM sąskaitos faktūros, kurios pagal minėtos sutarties 4.3 punktą turėjo būti apmokėtos per 30 dienų. Dirbant UAB „Terebro“ vykdomuose objektuose buvo išrašytos šios neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros: 2020 m. lapkričio 6 d. LPA Nr. 282, 2020 m. lapkričio 30 d. LPA Nr. 285, 2020 m. gruodžio 23 d. LPA Nr. 289, 2021 m. liepos 5 d. LPA Nr. 297, 2021 m. liepos 31 d. LPA Nr. 299, 2021 m. rugsėjo 30 d. LPA Nr. 302, kurių bendra suma – 7 873,47 Eur (visos sumos nurodytos su PVM). Ieškovė nurodė, kad tik dalis šios sumos buvo sumokėta. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir liko skolinga ieškovei pagal minėtą sutartį 7 148,80 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. vasario 14 d. sprendimu ieškovės UAB „Liepų parko alėja“ ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Liepų parko alėja“ iš atsakovės UAB „Terebro“ 7 148,80 Eur skolos, 356,20 Eur palūkanų, 7,75 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 7 505 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 538 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas atmetė atsakovės UAB „Terebro“ prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
4. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė tinkamai neįvykdė prievolės laiku atsiskaityti už krovinių pervežimo paslaugas, todėl ieškovės ieškinio reikalavimus pripažino pagrįstais ir juos patenkino.
5. Teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, leidžiančių spręsti apie atsakovės įmonėje susidariusias išimtines sąlygas ir (ar) itin nepalankias aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą. Teismo vertinimu, net ir konstatavus, jog atsakovės finansinė padėtis galėtų būti sudėtinga dėl jos vykdomų rangos sutarčių ankstyvųjų (projektavimo) stadijų ir laiku nevykstančių atsiskaitymų su jos kontrahentais, atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad laiko perspektyvoje jos finansinė padėtis pagerės (pasikeis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovės prašymas iš esmės grindžiamas tik prielaidomis, nepateikiant juos patvirtinančių įrodymų. Įvertinęs ieškovės pateiktus viešai prieinamus išrašus teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovės įsiskolinimo suma ieškovei santykinai yra didelė ir padarė išvadą, jog teismo sprendimu, kurio vykdymą prašomą išdėstyti, priteista suma būtų reikšminga ieškovės vykdomai veiklai ir leistų padengt ieškovės šiuo metu turimus įsiskolinimus valstybės biudžetui, todėl nenustatė pagrindo pripažinti, jog atsakovės prievolės vykdymas dalimis nepažeistų ieškovės teisių ir nėra svarbus ieškovei (kreditorei). Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju būtų susidariusi išskirtinė situacija, pateisinanti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo instituto taikymą, o atsakovės nurodytas 6 mėnesių terminas, kuriam prašoma atidėti teismo sprendimo įvykdymą, būtų objektyviai reikalingas. Teismas padarė išvadą, kad šios bylos atveju tokio instituto taikymu galėtų būti paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas ir (ar) pažeidžiama bylos šalių interesų pusiausvyra, todėl atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Terebro“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta patenkinti atsakovės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir kuria buvo priteista 1 538 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, ir šias sprendimo dalis pakeisti – tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovės teigimu, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, neturėjo vertinti ieškovės finansinės padėties, buvusios 2020 m., tačiau turėjo būtent įvertinti, ar atsakovės nurodomos priežastys leidžia daryti išvadą, kad yra susidariusios nepalankios aplinkybės įvykdyti sprendimą. Atsakovė akcentuoja, kad ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių atsakovės atliekamų darbų vykdymas arba atsiskaitymas už darbus yra sustojęs, taip pat dalis sutartų atlikti darbų yra tik projektavimo stadijoje. Atsakovės vertinimu, ji pagrindė, kad tik šiuo metu yra susiklosčiusios nepalankios aplinkybės vykdyti sprendimą, o būtent – šiuo metu atsakovei laikinai trūksta apyvartinių lėšų, dėl to sprendimas negalėtų būti įvykdytas iš karto. Atsakovė savo prašymu siekė abiejų šalių interesų pusiausvyros, nes prašė teismo ne atidėti skolos mokėjimo terminą, bet jį išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, tai reiškia, kad jau nuo pirmo mėnesio atsakovė iš dalies atsiskaitytų su ieškove. Atsakovės teigimu, teismas, jeigu manė esant reikalinga, turėjo pasiūlyti atsakovei pateikti įrodymus, kurie patvirtintų susidariusias nepalankias aplinkybes vykdyti sprendimą.
6.2. Atsakovės vertinimu, teismas sprendimu nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 38 Eur ieškovės sumokėtą žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi pagal ieškovės prašymą pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos, atsakovės vertinimu, su tuo susijusios ieškovės išlaidos turėjo būti laikytos nepagrįstomis ir nepriteistinos.
7. Atsiliepimu ieškovė prašo apeliacinį procesą nutraukti arba atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimo išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovė nurodo, kad atsakovės sumokėtas 88 Eur žyminis mokestis yra sumokėtas ne nuo visos ginčo sumos, tad apeliacinis skundas yra pateiktas su trūkumais. Be to, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismo išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl vykdymo išdėstymo negali būti apeliacinio skundo objektas, kadangi tokio reikalavimo pirmosios instancijos teisme (ginčo objekte) nebuvo. Dėl teismo nutarties ar sprendimo (ne)išdėstyti gali būti teikiamas atskirasis skundas, kurio pateikimo terminai ir nagrinėjimo teisena skiriasi nuo apeliacinio skundo pateikimo tvarkos. Ieškovės nuomone, atsakovė praleido terminą atskirajam skundui pateikti, nėra pateiktas prašymas terminą atnaujinti, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
Atsiliepimas
7.2. Atsakovė, teigdama, kad darbų vykdymas arba atsiskaitymas už darbus yra sustojęs, privalėjo pateikti įrodymus apie tokias aplinkybes. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų apie sutartis esančias projektavimo stadijoje. Taip pat nėra detaliai paaiškinta, kas yra projektavimo stadija vykdant rangos darbus, kaip ji atliekama, kokie yra terminai, nedetalizuota apie avansinius mokėjimus ar kitas išlaidas, susijusias su tokių darbų vykdymu (projektavimu), ir kaip 6 mėnesių išdėstymo laikotarpis (iš kurių du jau yra praėję) susijęs su skolos apmokėjimu. Nurodo, kad ieškovės finansinė situacija yra sudėtingesnė nei atsakovės. Ieškovė yra sumokėjusi PVM nuo išrašytų (ir neapmokėtų) sąskaitų faktūrų, o atsakovė didžiąją dalį sąskaitų delsia apmokėti daugiau nei 18 mėnesių. Atsakovė yra juridinis asmuo, ją byloje atstovavo kvalifikuoti teisininkai, todėl teismui nėra pareigos ex officio (savo iniciatyva) rinkti ar siūlyti atsakovei pateikti įrodymus. Ieškovės vertinimu, apeliacinis skundas teikiamas siekiant vilkinti priteistos sumos sumokėjimą.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovės vertinimu, atsakovės atstovų nurodyta teismų praktika bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu nėra taikoma šiai situacijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinus apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pripažintina, kad rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės UAB „Terebro“ prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir kuria iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai. Apeliacine tvarka neapskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta dėl ieškovės ieškinio materialinių reikalavimų, patenkinant ieškovės ieškinį visiškai.
11. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai teigia, kad apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Vadovaujantis CPK 301 straipsnio 1 dalimi, apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK numatytus atvejus. Atsižvelgiant į CPK 321 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, galimi atvejai, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų. Teismo procesinio sprendimo dėl spendimo vykdymo išdėstymo apskundimo galimybė įstatyme numatyta (CPK 284 straipsnio 3 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovės bylos nagrinėjimo metu pareikštas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu, atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovės skundo dalis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo negali būti apeliacinio skundo objektas.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Terebro“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovės prašymas turi būti panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – atsakovės prašymas turi būti patenkintas. Apeliantė nurodo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, neturėjo vertinti ieškovės finansinės padėties, buvusios 2020 m., tačiau turėjo būtent įvertinti, ar atsakovės nurodomos priežastys leidžia daryti išvadą, jog yra susidariusios nepalankios aplinkybės įvykdyti sprendimą. Apeliantė akcentuoja, kad atsakovės prašymas buvo grindžiamas tuo, jog dėl egzistuojančių nepalankių aplinkybių atsakovė objektyviai neturėtų galimybės nedelsiant tinkamai tokio sprendimo įvykdyti.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Terebro“ 2022 m. sausio 31 d. byloje pateikė prašymą tenkinus ieškovės UAB „Liepų parko alėja“ ieškinį (visa apimtimi ar iš dalies) išdėstyti sprendimo įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, ieškovei UAB „Liepų parko alėja“ iš atsakovės UAB „Terebro“ priteistą sumą atsakovei mokant lygiomis dalimis kas mėnesį. Atsakovė šį prašymą grindė motyvais, kad egzistuoja objektyvios nepalankios aplinkybės tinkamai įvykdyti sprendimą iš karto, t. y. dėl laikino apyvartinių lėšų trūkumo, atsakovė UAB „Terebro“ objektyviai neturėtų galimybės nedelsiant tinkamai tokio sprendimo įvykdyti. Atsakovė nurodė argumentus, jog atsakovė vykdo įvairias rangos sutartis, tačiau dėl ne nuo atsakovės priklausančių objektyvių aplinkybių darbų vykdymas arba atsiskaitymas už darbus yra sustojęs. Be to, darbai, kuriuos atsakovė UAB „Terebro“ yra įsipareigojusi atlikti pagal dar tris sutartis yra projektavimo stadijoje, todėl pagal jas atsakovė kol kas negauna jokių pajamų už dar tik būsimus rangos darbus.
14. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Taigi nurodytos CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Aiškindamas ir taikydamas minėtą proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
15. Apeliantė iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės pateiktame prašyme aiškiai nurodytų priežasčių, kurios, atsakovės teigimu, lemia, jog atsakovė priimamo sprendimo negalėtų įvykdyti iš karto. Svarbu tai, kad atsakovei teikiant prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, atsakovei tenka procesinė pareiga pagrįsti savo prašymą ir jo argumentus (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir teigdama, jog egzistuoja objektyvios nepalankios aplinkybės tinkamai įvykdyti sprendimą iš karto, nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Nors atsakovė nurodė, kad dėl ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių jos atliekamų darbų vykdymas arba atsiskaitymas už darbus yra sustojęs, jog dalis sutartų atlikti darbų yra tik projektavimo stadijoje, atsakovė nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovė taip pat nepagrindė prašomo 6 mėnesių laikotarpio, per kurį prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, objektyvaus būtinumo. Atsakovė nei prašyme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokios aplinkybės užtikrins atsakovės galimybes įvykdyti teismo sprendimą būtent per atsakovės nurodytą laikotarpį.
16. Vertinant apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, jeigu manė esant reikalinga, turėjo pasiūlyti atsakovei pateikti įrodymus, kurie patvirtintų susidariusias nepalankias aplinkybes vykdyti sprendimą, įvertintina tai, kad atsakovė nesirėmė įrodymų vėlesnio pateikimo būtinybe, įrodymų neteikė ir su apeliaciniu skundu (CPK 314 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, pirmiausia yra šalių procesinė pareiga (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Taigi įrodinėjimo pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įvertintina ir tai, kad atsakovės 2022 m. sausio 31 d. prašymą pateikė atsakovę atstovaujanti kvalifikuota teisininkė – advokato padėjėja. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso.
17. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti ieškovės finansinės padėties, buvusios 2020 m. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo yra aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininkės (apeliantės), bet ir į kreditorės (ieškovės) interesus, įvertinti, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pateikdama nuomonę dėl atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą (procesinio dokumento Nr. DOK-1868), pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo argumentus (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, pagrįstai vertino klausimui išspręsti aktualius į bylą pateiktus faktinius duomenis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad teismo sprendimu, kurio vykdymą atsakovė prašo išdėstyti, priteista suma būtų santykinai reikšminga ieškovės vykdomai veiklai.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovė ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo grindė išrašytomis ir neapmokėtomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2020 m. lapkričio 6 d. (LPA Nr. 282), 2020 m. lapkričio 30 d. (LPA Nr. 285), 2020 m. gruodžio 23 d. (LPA Nr. 289), 2021 m. liepos 5 d. (LPA Nr. 297), 2021 m. liepos 31 d. (LPA Nr. 299), 2021 m. rugsėjo 30 d. (LPA Nr. 302). Iš nurodytų duomenų matyti, kad PVM sąskaitos faktūros, kurios yra neapmokėtos, yra išrašytos nuo 2020 m. lapkričio mėn., t. y. neapmokėtos ilgą laiką. Ieškovės ieškinys teisme priimtas 2021 m. spalio 19 d. Pažymėtina, kad atsakovė byloje neginčijo PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu ieškovė prašė priteisti skolą. Iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog 2020 m. atsakovės grynasis pelnas siekė net 138 769 Eur, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį būtų sumokėjusi nors dalį skolos.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios patvirtintų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atsakovės prašomam 6 mėnesių terminui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovei neįrodžius, kad objektyviai susidarė labai nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą dėl skolos priteisimo, atsakovės prašymo tenkinimas ir teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas pažeistų šalių lygiateisiškumo principą ir protingos šalių interesų pusiausvyros taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo išnagrinėjo teisingai, nepažeisdamas proceso teisės normų, ir pagrįstai prašymo netenkino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
20. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantė nurodo argumentus, kad į teismo sprendimu ieškovei iš atsakovės priteistą 1 538 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą nepagrįstai įskaičiuotas ir 38 Eur žyminis mokestis už ieškovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantės vertinimu, kadangi pagal ieškovės prašymą laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos, su tuo susijusios ieškovės išlaidos turėjo būti laikytos nepagrįstomis ir nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
21. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojanti CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti atlyginamos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas). Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas; atsakovas, kurio atžvilgiu ieškinys atmestas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktas; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktas).
22. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Liepų parko alėja“ ieškinys buvo tenkintas visiškai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas, kad teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai, pagrįstai ieškovės naudai priteisė iš atsakovės ir byloje ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant byloje sumokėtą visą žyminį mokestį, atlyginimą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokio paties bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo laikomais aukštesnės (apeliacinės) instancijos teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-64-302/2022; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2973-855/2021). Nors apeliantė remiasi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6309-889/2019 padarytomis išvadomis, tačiau įvertinus tokio procesinio sprendimo priėmimo laiką ir vėlesnę aukštesnės instancijos teismų praktiką, vertintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis apeliantės nurodyta pirmosios instancijos teismo praktika.
24. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisingai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, ir sumažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys yra teisėtos ir pagrįstos. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to atsakovės apeliacinį skundą atmetus ieškovės bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą grąžinimo
27. Atsakovė UAB „Terebro“ už apeliacinį skundą sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį. Atsakovės apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš esmės yra procesinio pobūdžio. Kadangi tokie klausimai buvo išspręsti pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, atsakovė dėl jų pateikė apeliacinį skundą.
28. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas buvo paduotas dėl sprendimo dalių, kuriomis buvo išspręsti klausimai dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. buvo išspręsti procesiniai klausimai, o ne materialiniai reikalavimai. CPK 321 straipsnio 3 dalis numato, kad kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės. CPK 80 straipsnio 2 dalis numato, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Nors CPK 80 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį, tačiau CPK nuostatose, reglamentuojančiose ieškinio apmokėjimą žyminiu mokesčiu, nėra nustatyta, kad procesinio pobūdžio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Darytina išvada, kad ir apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies, kuria buvo išspręsti nurodyti procesiniai klausimai, neapmokestinamas žyminiu mokesčiu.
29. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir į aplinkybę, kad atsakovės apeliaciniu skundu keliami tik procesinio pobūdžio klausimai, kurie nagrinėtini atitinkamai taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už atsakovės apeliacinį skundą neturėjo būti mokamas žyminis mokestis. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovei grąžintinas 2022 m. kovo 16 d. už apeliacinį skundą sumokėtas 88 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2022 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymu.