- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2A-2973-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01632-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Čėsnienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (atsakovų) J. J. (J. J.) ir J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams J. J. ir J. J. dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo ir pagal atsakovų J. J. ir J. J. priešieškinį ieškovui M. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų J. J. ir J. J. solidariai 13 300 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos, bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. 2017 m. birželio mėnesį atsakovai J. J. ir J. J. kreipėsi į ieškovą M. B., kaip rangovą, dėl namo statybos rangos darbų atlikimo atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris 4177/0704:141, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 19 d. elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad namą dabartinėje stadijoje galėtų užbaigti už 95 000 Eur, t. y. būtų atlikta: visa vidaus ir išorės apdaila, sutvarkytas gerbūvis, aptverta segmentine tvora. Po atsakovo 2017 m. birželio 30 d. prašymo išbraukti iš statybos darbų sąrašo tam tikrus darbus, šalys susitarė dėl galutinės namo statybos rangos darbų atlikimo kainos – 90 000 Eur. Taigi, tarp ieškovo ir atsakovų 2017 m. birželio mėnesį buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovas, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti namo statybos rangos darbus atsakovams priklausančiame žemės sklype, o atsakovai, kaip užsakovai, įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą – 90 000 Eur.
1.2. Galutinis atsiskaitymas su ieškovu nepriklausė nuo atliktų namo statybos darbų kiekio ir/ar statybos darbams panaudotų statybos medžiagų kiekio, o sutarta buvo konkreti ir galutinė atsiskaitymo suma – 90 000 Eur, kuri ieškovui turėjo būti išmokėta dalimis pagal sutartus namo statybos darbų etapus. Ieškovui ir atsakovams susitarus dėl galutinės namo statybos rangos darbų kainos, ieškovas pradėjo atlikti namo statybos darbus. Atsakovų prašymu, ieškovas sudarė gyvenamojo namo statybos rangos darbų sąmatą, kurią atsakovai turėjo pateikti bankui, norėdami iš banko gauti paskolą namo statyboms. 2017 m. liepos 19 d. ieškovas atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė namo statybos darbų sąmatą, skirtą bankui, pagal kurią namo statybos darbų kaina buvo 92 030 Eur. Šalių bendru sutarimu, atliekamiems namo statybos darbų etapams buvo pasirašomos rangos sutartys, tačiau tik tam, kad atsakovams, esant poreikiui, jas būtų galima pateikti bankui imant paskolą, arba, esant poreikiui, jas pateikti, jeigu kas nors būtų atvažiavęs tikrinti į statybos rangos darbų objektą. Dėl to tarp šalių buvo pasirašytos rangos sutartys dėl trijų namo statybos darbų etapų: 2017 m. liepos 25 d. Rangos sutartis Nr. 010, 2017 m. lapkričio 25 d. Rangos sutartis Nr. 011 ir 2018 m. kovo 5 d. rangos sutartis Nr. 012. Tuo tarpu dėl ketvirto namo statybos darbų etapo rangos sutartis pasirašyta nebuvo, nes namo statybos darbai iš esmės jau buvo baigti ir poreikio pasirašinėti statybos rangos darbų sutartį dėl ketvirto statybos darbų etapo nebuvo, be to ieškovas pasitikėjo atsakovais ir tikėjosi, jog atsakovai su juo visiškai ir be jokių problemų atsiskaitys ir už ketvirto etapo namo statybos rangos darbus, kaip atsakovai iki to atsiskaitė su ieškovu už pirmus tris namo statybos rangos darbų etapus. Tačiau faktiškai namo statybos rangos darbai nebuvo vykdomi vadovaujantis tarp šalių pasirašytomis aukščiau nurodytomis rangos sutartimis, nes jos buvo pasirašytos dėl aukščiau išvardintų priežasčių bei faktiškai pasirašytos jau atlikus šiose rangos sutartyse minimus statybos rangos darbus.
1.3. Ieškovas pažymėjo, kad artėjant namo statybos darbų pabaigai, t. y. ketvirto namo statybos darbų etapo pabaigai, atsakovai ieškovo paprašė iš namo statybos darbų sąmatos, kuri jau buvo galutinai su atsakovais suderinta ir patvirtinta, išbraukti dalį darbų, t. y. terasos įrengimą, tvoros įrengimą bei trinkelių klojimą. Atsakovai taip pat paprašė, kad ieškovas papildomai atliktų statybos rangos darbus, kurie nebuvo aptarti, suderinti ir įtraukti į namo statybos darbų sąmatą, t. y. 40 m² klinkerio įrengimas ir ventiliacinio kamino įrengimas. Ieškovas, visiškai atlikęs šalių sutartus namo statybos darbų sąmatoje nurodytus darbus bei papildomus statybos rangos darbus, pataisė namo statybos darbų sąmatą, išbraukdamas iš namo statybos darbų sąmatos terasos įrengimą, tvoros įrengimą bei trinkelių klojimą, kurių ieškovo paskaičiavimais kaina yra 5 700 Eur, ir minusuodamas minėtų darbų atlikimo kainą iš bendros namo statybos darbų sąmatos, bet papildydamas namo statybos darbų sąmatą papildomai atliktų statybos darbų kaina - 1 400 Eur suma už klinkerio įrengimą 40 m² ir ventiliacinio kamino įrengimą, dėl ko galutinė atsakovams priklausančio namo statybos darbų sąmata sudarė 85 700 Eur (90 000 – 5 700 + 1 400 = 85 700).
1.4. 2018 m. liepos 22 d. ieškovas atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pakoreguotą atsakovams priklausančio namo darbų ir medžiagų sąmatą ir pareikalavo galutinio atsiskaitymo, kuris 2018 m. liepos mėnesį sudarė 15 700 Eur, tačiau atsakovas, gavęs galutinę namo statybos darbų sąmatą 85 700 Eur dydžio sumos ir reikalavimą sumokėti likusią 15 700 Eur dydžio skolą už namo statybos darbus, pradėjo reikšti ieškovui nepagrįstas pretenzijas dėl galutinėje namo statybos darbų sąmatoje nurodytų konkrečių atliktų darbų kainų, statyboms panaudotų medžiagų kiekio ir kainų. Ieškovas, bandydamas išspręsti su atsakovais susidariusią situaciją, geranoriškai sutiko padaryti papildomai atliktiems statybos darbams 1 400 Eur nuolaidą, dėl ko galutinė namo statybos darbų sąmata tapo 84 300 Eur, o atsakovų ieškovui likusi mokėtina suma - 14 300,00 Eur.
1.5. 2019 m. gegužės mėnesį atsakovas ieškovui sumokėjo 1 000 Eur, tačiau likusios 13 300 Eur dydžio skolos už atsakovams priklausančiame name atliktus statybos rangos darbus atsakovai ieškovui nesumokėjo.
Atsiliepimas
2. Atsakovai J. J. ir J. J. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovo atsakovų naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Tarp šalių susiklostė ne statybos rangos, o vartojimo rangos teisiniai santykiai, kadangi ieškovas, būdamas verslininkas, įsipareigojo atlikti tam tikrus darbus, kurie buvo skirti tenkinti atsakovų buitinius poreikius. Tad ieškovas iki sutarties sudarymo privalėjo suteikti atsakovams būtiną ir teisingą informaciją, įgalinčią užsakovus (atsakovus) pasirinkti jų poreikius atitinkantį rezultatą: informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą ir t. t., kas reiškia, kad rangovas iš vartotojo gali prašyti atsiskaityti už darbus tada, kai dėl jų (įskaitant kainą) konkrečiai ir aiškiai yra susitarta. Nagrinėjamu atveju nei iš ieškovo pretenzijos, nei iš ieškinio negalima daryti išvados, kad dėl vadinamo ketvirtojo etapo darbų šalys būtų susitarusios. Sprendžiant iš to, kad dėl pirmųjų trijų darbų etapų buvo sudarytos rašytinės sutartys, rašytinės sutarties dėl ketvirtojo darbų etapo nebuvimas rodo, kad tarp šalių vyko tik derybos, bet konkretaus susitarimo nebuvo pasiekta. Tačiau, nepaisant to, kad atsakovai neturėdami teisinės pareigos mokėti ieškovui už tai, dėl ko nebuvo sutarta, vis dėlto sumokėjo jam ir už ketvirtojo etapo darbus pagal rinkos sąlygas. Tai reiškia, kad už ketvirtąjį darbų etapą sumokėtos sumos dydis negali būti ginčo objektu, kadangi šis atsiskaitymas buvo ne teisinės pareigos vykdymas, tačiau geros valios gestas.
2.2. Dėl paskutiniojo ketvirtojo statybų etapo rangos sutartis taip ir nebuvo pasirašyta, kadangi šalys negalėjo susitarti dėl jau atliktų darbų broko pašalinimo, ateityje atliktinų darbų, panaudotų medžiagų bei darbo ir medžiagų kainos. Nors ieškovas visus darbus įvertino 85 700 Eur, atsakovai su tokia kaina nesutiko ir pateikė ieškovui savo komentarus bei klausimus. Atsakovai sutiko su darbais, kurie įėjo į pirmus tris statybos etapus, dėl kurių buvo pasirašytos rangos sutartys, tačiau nesutiko su darbais, kurie turėjo įeiti į ketvirtąjį darbų etapą, dėl kurio rangos sutartis taip ir nebuvo pasirašyta.
2.3. Ieškovas teismui pateikė ne visą jų susirašinėjimą, nuslėpė elektroninius laiškus, kuriame jie aiškiai nurodė nesutinkantys su tam tikrais darbais ir jų kainomis.
3. Atsakovai J. J. ir J. J. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo M. B. atsakovų naudai 605,00 Eur dydžio nuostolių (ikteisminio išlaidų), susijusių su teisinės pagalbos, ruošiant atsiliepimą į pretenziją (dėl kurios nepagrįstumo yra pasisakyta atsiliepime į ieškinį), atlyginimą.
4. Ieškovas M. B. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nesutiktina su atsakovų argumentu, jog atsakovams 2020 m. kovo 31 d. patekta pretenzija dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus padengimo yra neteisėtas veiksmas, taip pat, kad ieškovo pretenzija yra nepagrįsta.
4.2. Atsakovams nebuvo būtina teikti atsiliepimo į ieškovo pretenziją, tuo labiau kreiptis į advokatą ir už minėto dokumento parengimą advokatui mokėti 605 Eur.
4.3. Atsakovų patirtos 605 Eur išlaidos už atsiliepimo į pretenziją parengimą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytą dydį už tokio pobūdžio dokumento parengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui M. B. iš atsakovų J. J. ir J. J. solidariai 12 126 Eur dydžio skolą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (12 126 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 3 760,24 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 880,12 Eur, bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo M. B. atsakovo J. J. naudai 48,40 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į pretenziją parengimu.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą, taip pat garso įrašą bei atsakovų akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ pateiktas sąmatas, sprendė, kad šalys sudarė susitarimą su ieškovu ir dėl ketvirtojo statybos darbų etapo ir papildomų darbų, kuriuos sudarė 2017 m. liepos 10 d. sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos: vandens siurblio montavimas, išsiplėtimo bako montavimas, katilas Junkers Cerapur Compact ZWB 24 1DE ir jo montavimas, santechnikos montavimas, dujų dėžės įrengimas, dujų lauko ir vidaus projektai 1, sumontuotas rekuperatorius Elektroliux EPVS 350, laminato ir plintusų montavimas, plytelių klijavimas, vidaus durys, apsaugos sistemos montavimas, dekoro dėjimas, pakalimo įrengimas, kitos išlaidos, klinkerio klijavimas, ventiliacinių kaminų įrengimas.
7. Teismas pažymėjo, kad vien tai, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties dėl ketvirtojo statybos darbų etapo, nėra pagrindas teigti, kad sutartis nebuvo sudaryta, kadangi atsakovai ieškovo ofertos priėmimą išreiškė tiek žodžiu, tiek susirašinėjant, tiek konkliudentiniais veiksmais.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad atsakovai įsipareigojo už ketvirtojo etapo ir papildomus darbus sumokėti 29 700 Eur (85 700 Eur (sąmatoje nurodytų visų darbų kaina) – 54 600 (trijų etapų darbų kaina, dėl kurios šioje byloje ginčo nekilo) – 1 400 Eur ieškovo padaryta nuolaida, atsakovams iš dalies atsiskaičius).
9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra rangovas (fizinis asmuo), kuris verčiasi statybos darbais, įsipareigojo atlikti atsakovams (fiziniams asmenims) namo, skirto šeimos poreikių tenkinimui, statymo darbus, statybos rangos sutartį pripažino vartojimo rangos sutartimi, tačiau tuo pačiu pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdoma naujo namo statyba, nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad turėtų būti taikomos vartojimo sutartis reglamentuojančios teisės normos, t. y. šiuo atveju nėra draudimo sudaryti sutartį aukštesnėmis nei rinkos kainomis, jei jos su vartotoju buvo individualiai aptartos. Taigi, ieškovui atlikus statybos rangos darbus, atsakovams kilo pareiga apmokėti už šiuos atliktus darbus.
10. Pirmosios instancijos teismas ieškovo argumentą, kad atsakovų galutinis atsiskaitymas su ieškovu nepriklausė nuo atliktų namo statybos darbų kiekio ir/ar statybos darbams panaudotų statybos medžiagų kiekio, laikė nepagrįstu, kadangi toks sutarties aiškinimas prieštarautų sutarčių aiškinimo taisyklėms bei statybos rangos sutarties esmei. Įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovų iš dalies pagrįstas, priteisė ieškovui solidariai 12 126 Eur skolos už realiai atliktus ketvirtojo etapo ir papildomus darbus bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Vertindamas priešieškinio reikalavimą, teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovų atstovo advokato parengtas atsiliepimas į pretenziją yra atsakovams suteikta teisinė pagalba, į tai, kad jo parengimo išlaidos susijusios su nagrinėjamu ginču, šių išlaidų (atsakovų teigimu, nuostolių) paskirstymo klausimą sprendė atsižvelgiant į bylos rezultatą, t. y. proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Kadangi šiuo atveju buvo atmesta 8 procentai ieškinio reikalavimų, iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 48,40 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimo į pretenziją parengimu.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantai (atsakovai) J. J. ir J. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą dalyje, kur ieškovo M. B. ieškinys buvo patenkintas, ieškovo ieškinį atmesti ir patenkinti apeliantų priešieškinį; priteisti apeliantų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nebuvo susitarta nei dėl ketvirtojo statybų etapo ir papildomų darbų, nei dėl fiksuotos visų etapų darbų kainos:
12.1.1. Nei šalių susirašinėjimas, nei garso įrašas, nei bankui pateiktos sąmatos neįrodo, kad apeliantai buvo užsisakę ketvirtojo etapo ir papildomus darbus ir buvo susitarę, kad visų keturių etapų ir papildomų darbų kaina sudaro fiksuota 90 000 Eur sumą: (i) byloje nėra nė vieno elektroninio laiško, kuriame skundžiamame sprendime nurodyti papildomi darbai (vandens siurblio montavimas, išsiplėtimo bako montavimas, katilas Junkers Cerapur Compact ZWB 24 1DE ir jo montavimas, santechnikos montavimas, dujų dėžės įrengimas, dujų lauko ir vidaus projektai 1, rekoperatoriaus Elektroliux EPVS 350 montavimas, laminato ir plintusų montavimas, plytelių klijavimas, vidaus durys, apsaugos sistemos montavimas, dekoro dėjimas, pakalimo įrengimas, kitos išlaidos, klinkerio klijavimas, ventiliacinių kaminų įrengimas) būtų buvę paminėti; net jeigu šie darbai būtų buvę konkrečiai užsakyti, susirašinėjime nėra nė vieno elektroninio laiško kainos klausimu, kuris galėtų įrodyti, kad ieškovas siūlo fiksuotą 90 000 Eur kainą už visų etapų darbus, o apeliantai su ja sutinka; (ii) AB „Swedbank“ pateiktos ieškovo sąmatos taip pat neįrodo susitarimo dėl ketvirtojo etapo ir papildomų darbų ir fiksuotos 90 000 Eur kainos: sąmatoje yra nurodyta 92 030 Eur kaina, o ne ieškovo nurodoma 90 000 Eur kaina; be to, AB „Swedbank“ atsisakė suteikti paskolą pagal šią sąmatą, todėl apeliantai dalies darbų atsisakė, nusprendę atlikti juos vėliau arba savarankiškai, o dėl likusių darbų su ieškovu suderino mažesnę kainą bei susitarė, kad ieškovą samdys etapais.
12.1.2. Ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti savo ieškinio pagrindą – apeliantų akceptą tiek dėl ketvirtojo etapo ir papildomų darbų, tiek dėl visų keturių etapų darbų fiksuotos 90 000 Eur dydžio kainos. Priešingai byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jokio akcepto nebuvo ir negalėjo būti: (i) tuo metu, kai ieškovas pateikė ofertą, apeliantai dar ne tik nebuvo gavę paskolos iš banko, jie net nebuvo sutarę su banku dėl paskolos suteikimo, tad akivaizdu, kad neturėdami pinigų ir neturėdami pagrindo būti tikriems dėl pinigų gavimo, apeliantai negalėjo priimti ofertos dėl 90 000 Eur vertės darbų; (ii) tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika raštu fiksuoti savo susitarimus dėl darbų apimties ir kainos, tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų, kodėl nuo šios praktikos šalys nukrypo ir susitarimo dėl ketvirtojo etapo ir papildomų darbų raštu nesudarė, atitinkamai, tai, kad dėl planuojamų ketvirtojo etapo ir papildomų darbų šalys rašytinės rangos sutarties nesudarė, rodo, kad jokio apskritai susitarimo dėl šių darbų bei jų kainos tarp šalių nebuvo, todėl ketvirtojo etapo ir papildomus darbus ieškovas atliko savo iniciatyva ir rizika; (iii) byloje yra pateiktos dviejų ekspertų išvados apie ketvirtojo etapo ir papildomų darbų ir medžiagų rinkos kainas ir abu ekspertai nustatė panašią ketvirtojo etapo ir papildomų darbų bei medžiagų rinkos kainą (17 198,66 Eur su PVM, t. y. 14 231,77 Eur + PVM), todėl ji laikytina teisingai nustatyta, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalys susitarė dėl du kartus didesnės nei rinkos kainos (29 700 Eur), nors joks protingas asmuo nesitartų dėl pareigos mokėti už darbus ir medžiagas beveik du kartus daugiau nei rinkos kaina; (iv) ieškovo sąmatoje dėl 92 030 Eur, kurią jis atsiuntė atsakovui dar prieš darbų pradžią ir kurią vėliau apeliantai pateikė AB „Swedbank“ derinimui, yra nurodyta, kad trinkelių, tvoros ir įėjimo laiptų (terasos) įrengimas su medžiagomis kainuoja 16 400 Eur, tuo tarpu 2018 m. liepos 22 d., jau po darbų atlikimo, elektroniniu paštu atsiųstoje ieškovo sąmatoje šie darbai pažymėti kaip neatlikti, tačiau nurodant, kad jų vertė sudaro vos 5 700 Eur; atėmus iš 90 000 Eur ieškovo ofertoje nurodytą neatliktų darbų vertę, apeliantų bendrai mokėtina suma tampa daug mažesnė – 73 630 Eur, tai yra vos 2 630 Eur daugiau nei apeliantai viso sumokėjo ieškovui. Tačiau skundžiamu sprendimu ieškovui iš apeliantų buvo priteista ne 2 630 Eur, o 12 126 Eur.
12.2. Tarp apeliantų ir ieškovo susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl apeliantų, kaip silpnosios šalies, teisės turi būti atitinkamai ginamos:
12.2.1. Nagrinėjamu atveju ieškovas neatliko naujo statinio statybos darbų, kadangi ieškovo darbų pradžios sklype jau buvo gyvenamosios paskirties pastatas, kurio pavadinimas – vienbutis gyvenamasis namas, kuris jau turėjo unikalųjį numerį, kurio būklė – nebaigtas statyti, užstatymo plotas 101 km. m., o baigtumo lygis net 14 procentai, t. y. pastatas jau buvo pradėtas statyti, taigi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta išlyga nėra taikytina, todėl šalių santykiams taikomos visos vartojimo sutartis reglamentuojančios teisės normos.
12.2.2. Ieškovo elgesys neatitinka CK 6.228² straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo vykdyti vartotojams nesąžiningą komercinę veiklą: (i) apeliantams nebuvo iš anksto pranešta apie ieškovo lūkestį apie tai, kad atsakovų galutinis atsiskaitymas su ieškovu nepriklausė nuo atliktų namo statybos darbų kiekio ir/ar statybos darbams panaudotų statybos medžiagų kiekio; (ii) ekspertai nustatė, kad ieškovo kainodara neatitiko rinkos kainų, o ketvirtojo etapo ir papildomų darbų bei medžiagų kaina du kartus viršijo rinkos kainą; (iii) ieškovas pastatė apeliantus prieš įvykusį faktą, kadangi ketvirtojo etapo darbus atliko net negavęs iš apeliantų atitinkamo sutikimo, nepateikęs jiems sutarties ir nesuderinęs kainų, tokiu būdu ieškovas atėmė iš apeliantų galimybę nutraukti bendradarbiavimą su ieškovu dėl ketvirtojo etapo ir papildomų darbų, jeigu šalims nebūtų pavykę suderinti jų apimtį ir kainą.
12.3. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesivadovaujant sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Byloje ginčas vyksta dėl darbų kainos, kurią nurodyti turėjo būtent ieškovas ir kurioje atsakovai yra vartotojai, kas reiškia, kad visos abejonės, įskaitant nesutarimą dėl kainos, aiškintinos ne ieškovo, o apeliantų naudai. Šiuo atveju tarp šalių susiklostė praktika raštu fiksuoti savo susitarimus dėl darbų apimties ir kainos, todėl dėl pirmų trijų darbų etapų šalys sudarė rašytines rangos sutartis, atitinkamai, rašytinės rangos sutarties dėl ketvirtojo etapo ir papildomų darbų nebuvimas rodo, kad šiuo klausimu šalys susitarimo nesudarė.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi iš jo turinio negalima suprasti, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliantai neva užsisakė ketvirtojo etapo ir papildomus darbus bei medžiagas ir sutiko už viską sumokėti fiksuotą 90 000 Eur sumą, kurios nebuvo nė viename laiške ir sąmatoje, todėl sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies.
12.5. Ieškinys buvo pareikštas netinkamo ieškovo. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad darbus atliko ne jis pats, o jo pasamdyti asmenys. Tuo tarpu veikdamas pagal verslo liudijimą ieškovas negalėjo samdyti kitų asmenų nei pagal darbo sutartį, nei pagal civilinę sutartį, todėl negali reikšti ieškinio už jų atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju darbus atlikę darbuotojai galėjo būti įdarbinti MB „Individualūs namų sprendimai“, kurios rekvizitai yra nurodyti 2017 m. lapkričio 25 d. rangos sutartyje Nr. 011 dėl antrojo darbų etapo, pat yra nurodyta kaip 2018 m. kovo 5 d. rangos sutarties Nr. 012 dėl trečiojo darbų etapo šalis. Tai reiškia, kad jeigu ieškovas yra darbus atlikusių darbuotojų darbdavio vadovas ar net savininkas, ieškinį dėl atsiskaitymo už šių darbuotojų atliktus darbus turi reikšti ne jis, o jo atstovaujamas darbdavys. Atitinkamai, ieškovas negali būti pripažintas tinkamu ieškovu, kadangi jo teisė pareikšti ieškinį kitų asmenų vardu nėra pagrįsta jokiais dokumentais ir paneigiama teisės aktais.
12.6. Ginčas tarp šalių nebuvo išnagrinėtas nešališkai ir objektyviai:
12.6.1. Apeliantams kilo abejonių dėl pirmosios instancijos teismo objektyvumo didele dalimi dėl to, kad teismas tenkino visus ieškovo prašymus dėl įrodymų prijungimo ar gavimo (pvz., 2020 m. rugsėjo 21 d. žodinė nutartis dėl garso įrašo prijungimo; 2021 m. vasario 26 d. žodinė nutartis dėl ieškovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl neva per trumpo termino išanalizuoti naujai atsakovų pateiktus įrodymus; 2021 m. balandžio 20 d. žodinė nutartis dėl ieškovo prašymo dėl statybos ekspertizės bei teismo liudijimo apie teisę gauti visus dokumentus, susijusius su gyvenamojo namo statybomis, pateiktus AB „Swedbank“ išdavimo), nors šie prašymai buvo teikiami nesavalaikiai, o vadinamieji įrodymai apskritai nelaikytini įrodymais dėl neatitikimo sąsajumo ir (ar) leistinumo reikalavimų, be to, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas galiausiai nesivadovavo.
12.6.2. Abejones dėl pirmosios instancijos teismo objektyvumo lėmė skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis: apeliantams nesuprantama, kaip buvo galima pripažinti sudarytu susitarimą dėl 90 000 Eur fiksuotos kainos, kai bylos medžiagoje nėra nė vieno dokumento, kuriame ši kaina būtų nurodyta; taip pat dėl ketvirtojo etapo ir papildomų darbų, kai bylos medžiagoje nėra nė vieno dokumento, kuriame apeliantai būtų nurodę užsisakantys šiuos darbus iš ieškovo.
12.7. Skundžiamu sprendimu buvo neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kadangi sprendžiant dėl ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, nebuvo atsižvelgta į procesinių prašymų rezultatus, t. y., kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atskirasis skundas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo atmesti.
Atsiliepimas
13. Ieškovas M. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su atsakovų pateiktu apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarę dėl galutinės 90 000 Eur statybos darbų kainos. Tiek šalių susirašinėjime, tiek ieškovo pateiktame su 2020 m. birželio 5 d. ieškiniu „Dėl skolos už statybos rangos darbus priteisimo“, tiek Atsakovų AB „Swedbank“ pateiktoje sąmatoje yra nurodyta 90 000 Eur dydžio suma už statybos rangos darbus, kuriuos ieškovas atliko atsakovams, kas patvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl bendros 90 000 Eur visų statybos rangos darbų kainos.
13.2. Nesutiktina ir su atsakovų teiginiais, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad šalių susirašinėjimas rodo, kad ketvirtojo etapo ar papildomi darbai buvo užsakyti. Ieškovo 2017 m. birželio 26 d. atsakovui elektroniniu paštu atsiųstame Name atliekamų darbų ir instaliuotinos įrangos sąraše už 95 000 Eur sumą yra paminėti rangos darbai, patenkantys į ketvirtąjį statybos etapą: padarytas vandens gręžinys, arba pasijungta prie vandentiekio tinklų; sumontuotas dujinis katilas (JUNKERS Cerapur Compact ZWB 24 1DE); išvedžiota ir pajungta kanalizacija; išvedžiotas ir pajungtas vandentiekis; padarytos ir pajungtos nuotekų valymo sistemos, arba pasijungta prie kanalizacijos tinklų; vonios kambaryje sumontuota dušo kabina, vonia (iki 200 Eur), maišytuvai; san. mazge sumontuotas unitazas, kriauklė maišytuvas; pasijungta prie dujotiekio tinklų, arba pastatyta dujų spinta; išvedžiota rekuperacinė sistema ir pajungta (Rekoperatorius Elektrolux EPVS-350); ant grindų suklotas laminatas (iki 22 Eur vienas 1 m²); vonioje ir virtuvėje išklijuotos grindų, o vonioje ir san. mazge ir sienų plytelės (iki 20 Eur vienas 1 m²); sudėtos vidaus durys (1 vnt. 200 Eur plius montavimo darbai); sumontuota apsaugos sistema. Atsakovas 2017 m. birželio 30 d. elektroniniu laišku su šių rangos darbų atlikimu sutiko. Todėl ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys sudarė susitarimą dėl ketvirtojo statybos darbų etapo ir papildomų darbų. Tuo tarpu apeliantų apeliaciniame skunde nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog šalių susirašinėjime nėra nė vieno elektroninio laiško, kuriame ketvirtojo statybos etapo ir papildomi darbai būtų buvę paminėti, taip pat, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad šalių susirašinėjimas rodo, jog ketvirtojo etapo ar papildomi darbai buvo užsakyti.
13.3. Šiuo atveju apeliantai vykdė naujo statinio, t. y. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., statybą, kuri, remiantis 2018 m. lapkričio 30 d. išrašu iš Nekilnojamojo turto registro buvo užbaigta tik 2018 metais, todėl tai, kad ne ieškovas pradėjo atlikti gyvenamojo namo statybos rangos darbus, o juos tęsė, nereiškia, jog gyvenamasis namas nėra naujas statinys ir kad ieškovas neatliko naujo statinio statybos darbų.
13.4. Taip pat ieškovas nesutinka su apeliantų teiginiais, jog apeliantai laikytini vartotojais. Atsakovai nėra ir negali būti vertinami kaip vartotojai ir tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai negali būti vertinami kaip vartojimo ranga, nes tai prieštarautų CK imperatyvioms normoms. Šiame ginče susiklostė situacija, kuri atitinka CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą išimtį - šalys sudarė sutartį dėl naujo statinio (namo) statybos, kas reiškia, kad 2017 m. birželio mėnesį šalių sudaryta žodinė statybos rangos sutartis nėra ir negali būti vertinama kaip vartojimo sutartis, vartojimo ranga. Taigi, atsakovai nėra vartotojai ir nėra silpnesnioji šalis. Atsakovai yra statytojai, turintys tam tikras teises ir pareigas, nustatytas Statybos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, tarp šalių kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.
13.5. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Šiuo atveju (i) pirmuose trijuose statybos rangos darbų etapuose ieškovas rašė mažesnes kainas, negu jos buvo iš tikrųjų, tačiau už visus keturis statybos rangos darbų etapus bendra statybos rangos darbų kaina turėjo būti 90 000 Eur, nes ieškovas ir apeliantai susitarė dėl galutinės atsakovams priklausančiame žemės sklype namo statybos rangos darbų atlikimo kainos, t. y. 90 000 Eur.; (ii) apeliantai nėra vartotojai ir nėra silpnesnioji šalis; (iii) ieškovas savo iniciatyva, be šalių susitarimo nebūtų atlikęs apeliantams ketvirtojo namo statybos rangos darbų etapo statybos rangos darbų, taip pat papildomų statybos rangos darbų, jeigu tarp šalių nebūtų susitarimo tiek dėl tokių statybos rangos darbų atlikimo, tiek dėl atsiskaitymo už juos, ieškovas nebūtų investavęs į apeliantams priklausančio gyvenamojo namo statybas nei medžiagų, nei žmogiškųjų išteklių, kadangi toks elgesys yra ieškovui nuostolingas.
13.6. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei motyvuotas. Nors apeliantai teigia, kad bylos medžiagoje nėra nė vieno dokumento, kuriame apeliantai būtų nurodę užsisakantys ketvirtojo etapo ir papildomus darbus iš ieškovo, arba, kad bylos medžiagoje nėra nei vieno dokumento, kuriame būtų nurodyta fiksuota 90 000 Eur kaina, tačiau šie apeliantų teiginiai paneigiami byloje esančiais įrodymais (pvz. šalių tarpusavio susirašinėjamais elektroniniais laiškais).
13.7. Nesutiktina su apeliantų argumentu, jog ieškovas negali būti laikomas darbdaviu, todėl neturėjo teisės pareikšti tą ieškinį, kuris buvo pareikštas. CK 6.650 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Šiuo atveju ieškovas buvo pasitelkęs kitus asmenis atlikti statybos rangos darbus, tačiau ieškovo pasitelkti asmenys ir atsakovai neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su ieškovu, pažeidimu. Ieškovo pasitelkti asmenys apeliantams niekada nereiškė jokių piniginių reikalavimų, susijusių su tarp ieškovo ir atsakovų 2017 m. birželio mėnesį sudaryta žodine statybos rangos sutartimi. Be to, ir apeliantai nereiškia ieškovui jokių pretenzijų dėl prievolių pagal 2017 m. birželio mėn. žodinę statybos rangos sutartį neįvykdymo ar netinkamo vykdymo.
13.8. Ieškovas mano, jog pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai – žodinės nutartys dėl garso įrašo prijungimo bei kitų, su bylos nagrinėjimu susijusių prašymų – buvo priimti teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant procesinių teisės normų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Prieš vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
15. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, nors šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.
16. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – UAB „Grelda“ lokalines sąmatas ir susirašinėjimą elektroniniu paštu (laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2021 m. vasario 22 d.), kuriais siekia įrodinėti aplinkybes apie jų gyvenamojo namo statybos rangos darbų vidurines rinkos kainas.
17. Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, o taip pat į tai, kad naujai pateikiami įrodymai datuoti ankstesne data, nei priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, ką reiškia, kad apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai be abejo galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliantai nenurodo jokių priežasčių, kodėl negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, o apeliantų nurodomą padarytą techninę klaidą galėjo pastebėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys (įskaitant ir dėl ieškovo atliktų / ginčo statybos rangos darbų rinkos kainų) yra pakankami teisingam ir objektyviam bylos pagal apeliantų apeliacinį skundą išnagrinėjimui, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantų pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio mėnesį atsakovai J. J. ir J. J. kreipėsi į ieškovą M. B., kaip rangovą, dėl gyvenamojo namo statybos rangos darbų (tuo metu buvo pastatyti namo pamatai, pradėtos mūryti sienos, įvesta elektra ir vanduo) atlikimo atsakovams priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos medžiagos, namo statybą buvo numatyta vykdyti keliais (keturiais) etapais. Ieškovo teigimu, nors rašytinė statybos rangos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šalys žodžiu buvo susitarusios dėl visų, įskaitant ir ketvirtąjį statybos darbų etapą, atlikimo. Atsakovai šį žodinį susitarimą neigia, t. y. atsakovų teigimu, ieškovas tik pateikė pasiūlymą atlikti ketvirtojo darbo etapą, tačiau jie šio pasiūlymo nepriėmė. Taigi byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo būtent dėl ketvirtojo namo statybos darbų etapo susitarimo sudarymo bei apmokėjimo už jį.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį šalių susirašinėjimą, taip pat pateiktą garso įrašą bei AB „Swedbank“ pateiktas sąmatas, darė išvadą, jog atsakovai sudarė susitarimą su ieškovu ir dėl ketvirtojo statybos darbų etapo bei papildomų darbų atlikimo. Teismas pažymėjo, jog vien rašytinės sutarties dėl ketvirtojo etapo nebuvimas, nereiškia, jog sutartis nebuvo sudaryta, o atsakovai ieškovo ofertos priėmimą nagrinėjamu atveju išreiškė tiek žodžiu, tiek susirašinėjant, tiek konkliudentiniais veiksmais.
22. Apeliantai iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis (i) nei dėl ketvirtojo statybų etapo buvimo bei papildomų darbų, (ii) nei dėl fiksuotos 90 000 Eur visų gyvenamojo namo statybos darbų kainos; (iii) taip pat apeliantai laikosi pozicijos, kad tarp šalių susiklostė būtent vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl apeliantų, kaip vartotojų – silpnosios šalies, teisės atitinkamai turi būti ginamos; (iv) be to, ieškinys, galimai, pareikštas netinkamo ieškovo; (v) taip pat apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis; (vi) sprendimo tinkamai nemotyvavo; (vii) ir ginčas tarp šalių nebuvo išnagrinėtas nešališkai ir objektyviai. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovo reikalavimas dėl skolos iš atsakovų priteisimo buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl susitarimo dėl ketvirtojo etapo ir papildomų darbų bei fiksuotos visų etapų darbų kainos (ne)buvimo
23. Minėta, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog susitarimą dėl ketvirtojo statybų darbų etapo bei papildomų darbų šalys sudarė, taip pat, kad šalių buvo susitarta dėl visų keturių etapų ir papildomų darbų bendros 90 000 Eur kainos. Apeliantai laikosi pozicijos, jog byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tarp šalių būta susitarimo dėl ketvirtojo statybų darbų etapo ir papildomų darbų ir dėl bendros galutinės 90 000 Eur namo statybos rangos darbų atlikimo kainos.
24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą, pažymi, jog kasacinis teismas yra suformulavęs ir išplėtojęs nuoseklią praktiką įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017). Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime (sprendimo 18 - 22 punktai) itin išsamiai aprašė ir aptarė byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie, apeliacinės instancijos teismo nuomonę, iš tikrųjų itin aukštu tikėtinumo laipsniu patvirtina abiejų rangos sutarties šalių veiksmus ir jų rašytinę išraišką apie buvusį sudarytą žodinį susitarimą dėl statybos rangos darbų atlikimo, t. y. atitinkamų ieškovo parengtoje ir su atsakovais suderintoje dar 2017 m. birželio mėn. pabaigoje sąmatoje (statybos darbų ir įrangos sąraše) nurodytų rangos darbų atlikimo už tvirtą šalių sulygtą 90 000 Eur kainą, kuri vėlesniu šalių susitarimu (atsispindinčiu el. laiškuose, atnaujintoje/pakoreguotoje statybos darbų sąmatoje ir kituose rašytiniuose įrodymuose) buvo pakeista į 84 300 Eur kainą, plius 1 400 Eur papildomų darbų kainą, o dar vėlesniu susitarimu – į galutinę 84 300 Eur kainą. Tiek šie pirmosios instancijos teismo detaliai išanalizuoti įrodymai, tiek ir ieškovo pateiktos trys rašytinės rangos sutartys dėl atskirų rangos darbų etapų atlikimo, teiktos atsakovų bankui paskolai gauti, tiesiogiai bei netiesiogiai patvirtina ieškovo ieškinyje bei jo atstovės teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, sudarančias pareikšto turtinio reikalavimo faktinį pagrindą.
26. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju vertinti išimtinai tik tris rašytines šalių pasirašytas rangos sutartis bei jų sąlygas atsietai nuo visų kitų byloje esančių įrodymų visumos ir teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo atlikti tik šiose sutartyse nurodyti rangos darbai, tik už jose nurodytą kainą ir pan., ir šalis siejo tik tokie santykiai ir sąlygos, kurios nurodytos šiose sutartyse, kaip iš esmės siekia atsakovai, neįmanoma, kadangi juose figūruojančios pinigų sumos, kaip atlyginimas už atitinkamus rangos darbus, bei kitos sąlygos neatitinka visoje kitoje tiek ieškovo, tiek atsakovų į bylą pateiktoje medžiagoje esančių, šiuo atveju – labiau tikėtinų aplinkybių dėl tikrosios šalių valios ir tikrojo jų susitarimo turinio. Šios sutartys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertintinos tik kaip papildomas įrodymas, patvirtinantis šalių susitarimo dėl rangos darbų atlikimo buvimo ir realaus vykdymo faktą, be kita ko, ir susitarimą dėl taip vadinamo „ketvirtojo etapo“ darbų atlikimo.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susitarimo buvimą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai bei garso įrašas apie realų ir faktinį susitarimo vykdymą, atspindintys konkliudentinius ginčo šalių veiksmus – abiejų šalių pakankamai ilgą laikotarpį nuosekliai ir nepertraukiamai vykęs elektroninis susirašinėjimas el. laiškais bei per socialinius tinklus, po sutarties sudarymo derinant įvairius statybos procese kylančius klausimus, darbų atlikimą, naudotinas medžiagas, jų išdėstymą, įrengimo tvarką, terminus ir pan. (atsakovai išsakė pageidavimus ir siūlymus ieškovui dėl namo langų, lubų, kambarių išdėstymo, durų, grindų, plytelių klijavimo, grindjuosčių ir kt.; ieškovas siuntė jiems įsigytų medžiagų PVM sąskaitas – faktūras, atliktų darbų nuotraukas; atsakovas tiesiogiai išreiškė sutikimą dėl pirminės sulygtos bendros statybos darbų ir medžiagų kainos); atsakovų siunčiami ieškovui aktualūs rangos sutarties vykdymui dokumentai (Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo ir paslaugų sutartis, elektros instaliacijos, lubų įrengimo, vandentiekio išdėstymo planai, kadastrinių matavimų byla, registrų išrašai, įsakymai dėl adreso suteikimo) ir t.t.; atsakovų teiktos bankui būtent ieškovo parengtos statybos darbų sąmatos paskolai gauti ir t.t.
28. Byloje esančių įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinta ir sudarė pakankamą pagrindą teismui konstatuoti buvus žodžiu sudarytą, šalių konkliudentiniais veiksmais bei rašytiniais dokumentais, kuriais buvo apsikeičiama patvirtintą statybos rangos darbų sutartį, įskaitant ir dėl ginčijamo sprendimo 21 pastraipoje numatytų taip vadinamo ketvirtojo etapo statybos darbų, detalizuotų šalių suderintoje 2018 m. liepos 22 d. el. laišku ieškovo siųstoje sąmatoje, atlikimo už galutinę bendrą visų darbų kainą – 84 300 Eur.
29. Šalių elektroninis susirašinėjimas 2017 m. birželio mėn., kurį itin detaliai analizuoja apeliantai tiek apeliaciniame skunde, tiek papildomai teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, priešingai nei teigia apeliantai, paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog atsakovai nepriėmė ieškovo ofertos, jog tarp šalių nebuvo pasiektas susitarimas dėl bendros visų darbų, įskaitant ir tų, už kurių atlikimą prašoma nagrinėjamoje byloje priteisti įsiskolinimą, pradinės 90 000 Eur kainos, kadangi iš susirašinėjimo aiškiai matyti, jog tarp šalių vykdo derybos tiek dėl statybos darbų apimties / pobūdžio, tiek ir dėl galutinės visų statybos darbų kainos; atsakovai, nepritardami pirminei ieškovo parengtai sąmatai, paprašė iš jos išbraukti tam tikrus darbus ir atitinkamai sumažinti darbų kainą, ieškovas tą ir padarė, dėl kol pirminė ieškovo pasiūlyta bendra 95 000 Eur kaina sumažėjo iki 90 000 Eur, kuri, ieškovui jau pradėjus faktiškai vykdyti statybos darbus, ilgą laiką ir nekito (byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų). Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie galimai toliau vykusias derybas dėl kainos, šalių sulygtą kitą, nei 90 000 Eur, darbų kainą, atsakovų nesutikimą su paskutinėje sąmatoje figūravusia 90 000 Eur suma, pretenzijas ieškovui šiuo aspektu ir pan. Pastebėtina, jog atsakovai neneigia, jog ieškovas parengė ir siuntė jiems darbų sąmatą 92 030 Eur sumai, kuri buvo pateikta AB „Swedbank“ paskolai gauti, ir šis faktas bei šioje sąmatoje figūruojanti darbų suma, artima ieškovo nurodomai 90 000 Eur sumai, tik papildomai patvirtina buvus šalių susitarimą būtent dėl 90 000 Eur bendros pradinės visų statybos darbų ir medžiagų kainos.
30. Pažymėtina, kad ieškovo paaiškinimai ir procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl kainos kitimo eigos yra nuoseklūs ir logiški, visiškai pagrįsti jo pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių konkliudentiniais veiksmais, tarp jų ir ta aplinkybe, kad būtent po taip vadinamo ketvirtojo etapo darbų atlikimo, galutinės kainos ieškovo sąmatos siuntimo ir detalaus nesumokėto likučio (14 300 Eur) sumos matematinio skaičiavimo paaiškinimo ieškovo atsakovams siųstame 2019 m. vasario 18 d. el. laiške, tolimesniuose el. laiškuose atsakovas J. J. jokių prieštaravimų nereiškė, priešingai – 2019 m. balandžio 4 d. el. laiške expressis verbis atsakovas patvirtino, kad sutinka dėl pirminės suderintos darbų sumos, apie kurią nuo pat pradžių buvo kalbama su ieškovu; dar daugiau – 2019 m. gegužės mėnesį atsakovas sumokėjo dalį nuo likusios nesumokėtos 14 300 Eur sumos – 1 000 Eur, o vėlesniuose el. laiškuose nurodė, kada planuojantis sumokėti likusią pinigų sumą ir „atsiskaityti iki galo“ su ieškovu, taip pat galutinai žadėjo atsiskaityti ir ieškovo pateiktame teismui jų pokalbio garso įraše. Akivaizdu, kad jeigu, kaip teigia apeliaciniame skunde atsakovai, tarp šalių apskritai nebūtų buvę jokio susitarimo dėl ketvirtojo etapo darbų atlikimo ir jeigu ieškovas realiai tų darbų nebūtų atlikęs, nėra aišku, kodėl atsakovas iš dalies vykdė ir toliau žadėjo vykdyti prievolę sumokėti jam iki galo visą pirminę, t. y. nuo pat pradžių šalių sulygtą bendrą statybos darbų kainą.
31. Pastebėtina, kad jau pirminėje sąmatoje buvo nurodyti rangos darbai, patenkantys į taip vadinamą ketvirtąją darbų etapą. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą itin detaliai aprašė ir nurodė visus nagrinėjamoje byloje esančius, jo į bylą pateiktus šalių el. laiškus, iš kurių turinio visumos analizės galima matyti, kad dėl ketvirtąjį darbų etapą sudarančių darbų, nurodytų ir pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo 35 punkte, šalių buvo susitarta, derėtasi dėl jų atlikimo, tartasi, bendrauta ir bendradarbiauta, užduodant klausimus, siūlant vienokius ar kitokius iškilusių problemų sprendimo variantus ir pan.
32. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės visi rangos darbai, kurie figūravo pradinėje sąmatoje, išskyrus tuos, kurių atsakovai vėliau atsisakė, bei papildomai tie, kuriuos paprašė atlikti, iš tikrųjų ir buvo atlikti, ko neneigia ir patys atsakovai, ką patvirtina byloje esantys įrodymai, įskaitant ir 2021 m. gegužės 31 d. teismo eksperto prof. Dr. S. Mitkaus Teismo ekspertizės aktą Nr. 21-33, kuriame konstatuojama, jog visi namo statybos 2017 m. liepos 10 d. sąmatoje nurodyti statybos rangos darbai (kaip matyti iš 2017 m. liepos 10 d. sąmatos, papildomus darbus sudaro: vandens siurblio montavimas, išsiplėtimo bako montavimas, katilas Junkers Cerapur Compact ZWB 24 1DE ir jo montavimas, santechnikos montavimas, dujų dėžės įrengimas, dujų lauko ir vidaus projektai 1, sumontuotas rekuperatorius Elektroliux EPVS 350, laminato ir plintusų montavimas, plytelių klijavimas, vidaus durys, apsaugos sistemos montavimas, dekoro dėjimas, pakalimo įrengimas, kitos išlaidos, klinkerio klijavimas, ventiliacinių kaminų įrengimas), išskyrus šioje sąmatoje nurodytus neatliktus darbus, yra atlikti gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., yra atlikti ir šie sąmatoje nenurodyti darbai: lubų glaistymas, dažymas ir HEB sijos montavimas. Jeigu, kaip teigia atsakovai, dėl ketvirtojo etapo darbų su ieškovu nebuvo susitarta, ieškovas juos atliko nesant susitarimo, nesuderinęs su atsakovais darbų pobūdžio, apimties, laiko, kainos ir kitų sąlygų, nėra logiškai paaiškinama, kodėl, kokiu pagrindu aktualiu laikotarpiu ieškovas kartu su jo pasitelktais asmenimis apskritai būdavo ir dirbo statybos objekte, kodėl jam nebuvo reiškiami prieštaravimai, pretenzijos, neprašoma palikti statybos objektą ir nebeatlikti jokių darbų, dėl kurių nebuvo tartasi, juo labiau, kad iš bylos medžiagos matyti, kad per visą statybos procesą atsakovai aktyviai jame dalyvavo, aktyviai derino su ieškovu įvairius statybos metu kylančius klausimus ir aspektus, nuolat ir intensyviai bendravo, kontroliavo ir bendradarbiavo. Atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, jog taip vadinamo ketvirtojo etapo darbus iš tikrųjų atliko kokie nors kiti asmenys (ne ieškovas), jog atsakovai dėl tokių darbų atlikimo buvo sudarę susitarimus su kitais subjektais tam tikromis sąlygomis ar tuos darbus buvo atlikę savarankiškai.
33. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog tarp šalių buvo sudarytas ir realiai vykdytas susitarimas ir dėl ketvirtojo etapo statybos rangos darbų atlikimo, visiškai pagrįsta, padaryta laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų bei šiuo aspektu teismų suformuotos praktikos ir paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog nėra nei vieno el. laiško ar kito rašytinio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą bei tokio susitarimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, nurodytos aplinkybės atitinkamai suponuoja atsakovų prievolę atsiskaityti už tuos darbus, kurie faktiškai ieškovo buvo atlikti jų naudai, kurių rezultatą jie priėmė ir juo realiai naudojasi, kurio kokybė byloje apskritai nėra kvestionuojama ir ginčijama.
34. Kaip konstatuota teismo 2021 m. gegužės 31 d. ekspertizės akte Nr. 21-33, (prof. S. Mitkaus), ieškovo faktiškai atliktų statybos rangos darbų kaina yra 11,62 proc. didesnė negu vidurinė rinkos kaina, o tai rodo, kad ji negali būti laikoma neproporcingai ir neprotingai didesne už vidutinę rinkos kainą, nuo kurios konkrečios sutarties šalys, vadovaudamiesi sutarčių laisvės bei dispozityvumo civiliniuose teisiniuose santykiuose principu, gali pačios tarpusavyje susitarusios nukrypti. Apeliantų pozicija laikyti jų prievolę atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus pilnai įvykdyta dėl to, kad bendrai ieškovui buvo sumokėta netgi daugiau, negu teismo eksperto nustatyta vidutinė visų statybos darbų kaina, atmestina, kadangi tai paneigtų sutarčių laisvės principą ir konkrečios sutarties šalių teisę bei laisvę susitarti dėl jiems priimtinų sandorio sąlygų.
35. Apeliantų argumentai dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo nustatytos ketvirtojo etapo darbų kainos atmestini, kaip šiuo atveju nereikšmingi, kadangi nustačius, jog šalių buvo sulygta dėl konkrečios tvirtos pinigų sumos už visus statybos rangos darbus ir medžiagas jiems atlikti sumokėjimo, nesant ginčo dėl tos pinigų sumos, kuri realiai faktiškai jau buvo ieškovui sumokėta, iš atsakovų buvo priteista būtent likusi nesumokėta nuo bendros sulygtos sumos suma, tad konkrečių / atskirų darbų ir medžiagų kainos nustatymas bei įvertinimas šiuo atveju nekeičia galutinio rezultato.
Dėl tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinų teisės normų
36. Byloje kilo ginčas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo ir jiems taikytinų teisės normų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdoma būtent naujo statinio (namo) statyba, sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos vartojimo sutartis reglamentuojančios teisės normos.
37. Apeliantai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad šiuo atveju ieškovas neatliko naujo statinio statybos darbų, kadangi ieškovo darbų pradžios sklype jau buvo gyvenamosios paskirties pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, t. y. pastatas jau buvo pradėtas statyti, todėl CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta išlyga negali būti taikytina, o šalių santykiams taikomos visos vartojimo sutartis reglamentuojančios teisės normos.
38. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantų argumentus, jog ieškovo ir atsakovų sudarytos rangos darbų sutarties šalys ir jos dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai, nurodytus CK 6.672 straipsnio 1 dalyje: rangovas yra verslininkas, užsakovai – fiziniai asmenys, statę gyvenamąjį namą sau gyventi, taigi darbų rezultatas buvo skirtas užsakovų asmeniniams, jų šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Tokios rangos darbų sutarties šalių tarpusavio santykių teisinės kvalifikacijos nekeičia aplinkybė, jog atsakovai namo statybą vykdė ūkio būdu ir turėjo tiek statytojo (užsakovo), tiek rangovo teises ir pareigas Statybos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies (normos redakcija patvirtinta 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-424, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) prasme.
39. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ieškovo argumentus apie tai, kad jo santykiams su atsakovams netaikytinos vartojimo teisinius santykius reguliuojančios normos, kadangi CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, jog CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos, tuo tarpu šiuo atveju atsakovai organizavo naujo statinio statybą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK XVIII1 skyriuje esančio 6.228³ straipsnio, kuriame aptartas vartojimo sutartis reglamentuojančių normų taikymas, 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos visoms vartojimo sutartims, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Tarp tokių išimčių iš tiesų nurodyta, kad šio skyriaus, išskyrus 6.228⁴ straipsnį, nuostatos netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos (CK 6.228³ straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau tai visiškai nereiškia statybos darbų užsakovo – vartotojo, apsaugos garantijų paneigimo. CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Taigi, ieškovo ir atsakovų santykiams, be kita ko, taikytinos XXXIII skyriaus antrojo skirsnio, reglamentuojančio vartojimo rangą, nuostatos.
40. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje kilo fakto klausimai dėl sutartinių santykių apskritai buvimo, o jeigu buvo – dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, t. y. klausimai, kurių išsprendimui vartotojo, kaip silpnesnės santykių šalies, teisių papildomą apsaugą numatančios teisės normos neaktualios ir netaikytinos, nes byloje nesprendžiama nei dėl kokių nors nesąžiningų sutarties sąlygų buvimo, nei dėl vartotojo teisių gynimo būdų taikymo, nei dėl darbų kokybės ar kitų aktualių aspektų. Pareiga atsiskaityti už atliktus darbus užsakovui kyla nepriklausomai nuo to, ar jis yra vartotojas, ar ne, nes tai vienas esminių rangos sutarties elementų bei užsakovo pareigų.
Dėl (ne)tinkamos proceso šalies
41. Apeliaciniame skunde atsakovai, be kita ko, nurodo, jog nagrinėjamu atveju ieškinys iš viso buvo pareikštas netinkamo asmens, t. y. ieškovas M. B. negali būti pripažintas tinkamu ieškovu, kadangi, ieškovui nurodžius, kad darbus atliko kiti asmenys, ieškinį dėl atsiskaitymo už šių darbuotojų atliktus darbus turi reikšti ne jis, o būtent darbuotojus atstovaujantis darbdavys ar kiti fiziniai asmenys. Su tokia apeliantų pozicija teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.
42. Kaip pagrįstai pastebėjo ieškovas, pagal CK 6.650 straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. Jokių išimčių šiai teisei priklausomai nuo to, ar rangovas yra fizinis asmuo (be kita ko, ir veikiantis pagal individualios veiklos pažymą), ar juridinis asmuo, nenumatyta. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo susitarusios dėl draudimo ieškovui pasitelkti subrangovus ar kitus asmenis, kad atsakovai būtų sudarę atskiras, savarankiškas rangos sutartis dėl tam tikrų darbų atlikimo su kitais, negu ieškovas, asmenimis ir turėjo savarankiškų teisinių santykių su jais. Be to, apeliantai nereiškia ieškovui jokių pretenzijų dėl prievolių pagal 2017 m. birželio mėn. statybos rangos sutartį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
43. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo argumentui, jog dėl gyvenamojo namo statybos darbų atlikimo jie kreipėsi būtent į ieškovą, šalys sudarė rangos sutartis, apeliantai už atliktus rangos darbus atsiskaitinėjo, peri visą statybos procesą bendravo išimtinai su ieškovu, todėl darytina pagrįsta išvada, jog ieškovas M. B. nagrinėjamoje byloje yra tinkamas ieškovas.
Dėl (ne)tinkamo teismo proceso
44. Apeliantai išsako argumentus – nesutikimą su tuo, kaip teismas išsprendė tam tikrus procesinius prašymus dėl garso įrašo prijungimo, įrodymų išreikalavimo, liudijimo išdavimo, teismo ekspertizės skyrimo ir pan., su tuo siedami teismo šališkumą, neobjektyvumą ir teisės į teisingą teismo procesą pažeidimą.
45. Vis dėlto, apeliantų nurodytos aplinkybės dėl teisėjos neobjektyvumo ir šališkumo – tai iš esmės jau aukščiau pačių apeliantų pateikti argumentai dėl jų nuomone, netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo. Pažymėtina, jog įrodymų tyrimo ir vertinimo apimtis yra išimtinai teismo kompetencijos sritis. Proceso dalyviai tik gali reikšti nuomonę dėl būtinumo atlikti tam tikrus veiksmus bylos nagrinėjimo procese arba reikšti prieštaravimus dėl šių veiksmų atlikimo nepagrįstumo ir/ar perteklinių prašymų, tačiau ši šalių nuomonė teismui nėra privaloma, savo kompetencija jis įgyvendina vadovaudamasis CPK normomis (CPK XIII skyrius) bei šiuo aspektu suformuota teismų praktika. Aplinkybė, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas, taip pat ir tam tikrų procesinių prašymų bei klausimų išsprendimas neatitinka vienos iš šalies pozicijos, yra nepalankus konkrečiai šaliai, nesuponuoja teismo šališkumo, atitinkamos šalies teisės į teisingą ir tinkamą teismą pažeidimo.
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovams manant esą buvo aplinkybių/pagrindų, keliančių abejonių dėl teisėjos šališkumo ir priklausomumo, atsakovai turėjo teisę reikšti nušalinimą CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog šia savo teise atsakovai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepasinaudojo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
47. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamu sprendimu buvo neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kadangi sprendžiant dėl ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, nebuvo atsižvelgta į procesinių prašymų rezultatus, t. y., kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atskirasis skundas dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo atmesti. Tačiau ir su šituo apeliantų nurodytu argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
48. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias reglamentuoja CPK 79 ir kiti straipsniai. Pagal CPK 79 straipsnį jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
49. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas materialinį ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovų, ir patenkindamas ieškinį iš dalies (šiuo atveju ir priešieškinį patenkindamas iš dalies), pirmosios instancijos teismas, taikydamas CPK 93 straipsnį ir vadovaudamasis jo 2 dalimi, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai pagrįstai priteisė ieškovui jo bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
50. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegiją daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalį.
Dėl bylos baigties
51. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kiek tai susiję su ieškovo ieškinio reikalavimų išsprendimu, o taip pat ir atitinkamai su priešieškinio reikalavimų išsprendimu, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
53. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
54. Teismui atmetus atsakovų apeliacinį skundą, ieškovui M. B. priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurios, teismo vertinimu, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), maksimalių dydžių bei yra pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliantų (atsakovų) J. J. (J. J.) ir J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. J. (J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.