- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2A-83-730/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Terebro“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 609,22 Eur skolos, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Rytvita“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Terebro“ užsakymu tiekė atsakovei prekes ir išrašė PVM sąskaitas -faktūras apmokėjimui. Atsakovė pretenzijų dėl prekių kokybės ir ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų-faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau su pradine kreditore neatsiskaitė. Kurjerių įmonės Venipak duomenys apie siuntas patvirtina, kad PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodytos prekės buvo pristatytos atsakovei 2022 m. rugsėjo 23 d., o PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodytos prekės buvo pristatytos atsakovei 2022 m. rugsėjo 30 d.. Ieškovė ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Rytvita“ 2022 m. balandžio 21 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perėmė, o atitinkamai uždaroji akcinė bendrovė „Rytvita“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo tenkinus ieškovės ieškinį (pilna apimtimi ir ar iš dalies), išdėstyti sprendimo įvykdymą 2 (dvejų) mėnesių laikotarpiui, ieškovei iš atsakovės priteistą sumą mokant lygiomis dalimis kas mėnesį. Nurodo, jog neginčija esamo skolos dydžio, tačiau pažymi, kad laiku skolos padengti negalėjo dėl susidariusio laikino apyvartinių lėšų trūkumo. Pandemijos laikotarpis bei vėliau išaugusios medžiagų kainos neleido atsakovei laiku vykdyti sutartinių įsipareigojimų, todėl mokėjimai buvo atliekami pagal galimybes. Atsakovė vykdo įvairias rangos sutartis, tačiau dėl ne nuo atsakovės priklausančių objektyvių aplinkybių atsiskaitymas už darbus yra sustojęs arba atliekamas ne anksčiau 2 mėnesių laikotarpyje. Pirmoje vietoje atsiskaičius su Valstybe, atsakovė toliau skirsto turimas lėšas kreditoriams atitinkamomis dalimis pagal galimybes. Egzistuoja objektyvios nepalankios aplinkybės tinkamam sprendimo įvykdymui iš karto, atsakovė prašo teismo būsimo galimai Ieškovei palankaus sprendimo vykdymą išdėstyti 2 mėnesiams. Tokiu būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, tai yra ne tik į ieškovės, bet ir į atsakovės, taip pat į tai, kad tik išdėsčius laike tokio sprendimo įvykdymą, būtų užtikrintas tinkamas jo įvykdymas ir, tuo pačiu, iš esmės nebūtų paneigtas pats teismo sprendimas. Manytina, kad prašomas 2 mėnesių terminas yra racionalus, jis bus pakankamas ir atsakovė galės lygiomis dalimis mokėti sprendimu priteistas sumas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 537,76 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 31,46 Eur palūkanų, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (609,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:
3.1. Dėl skolos priteisimo teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė laiku neįvykdė prievolės, į kurią reikalavimas yra perleistas ieškovei. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė laiku PVM sąskaitų – faktūrų neapmokėjo, į tai, kad ieškovė prieštaravimų dėl skolos dydžio ar pagrįstumo neteikė, nusprendė ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisiant iš ieškovės skolą, palūkanas ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas.
3.2. Dėl teismo sprendimo išdėstymo teismas nurodė, kad atsakovė pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimu priteistą sumą dviejų mėnesių laikotarpiui, tačiau atsakovė nepateikė duomenų apie jos turtinė padėtį, įrodymų, kurie pagrįstų sunkią bendrovės materialinę padėtį, atsižvelgiant į tai, teismas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti apeliantės prašymą teismo sprendimo vykdymą, ir šioje dalyje sprendimą pakeisti – tenkinti apeliantės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dvejiems mėnesiams. Apeliacinio skundo pagrindiniai motyvai:
4.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog apeliantė nepateikė pakankamai teismui duomenų, pagrindžiančių jos prastą materialinę padėtį. Teigia, kad apeliantė teismui pateikė prašymą ir nurodė priežastis, dėl kurių įtakos teismo sprendimo negali įvykdyti iš karto. Teigia, kad atsakovė 2021 metais patyrė nuostolių ir balansas tuo metu buvo minusinis.
4.2. Apeliantė nurodo, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ji pagrindė, kad jos materialinė padėtis yra sunki, nurodė bendrovei trūksta apyvartinių lėšų ir apeliantė teikdama prašymą siekė abiejų šalių interesų pusiausvyros, kadangi prašė teismo sprendimo vykdymą nė atidėti, o išdėstyti. Mano, kad teismas turėjo pasiūlyti apeliantei teikti įrodymus apie jos turtinė padėtį, tačiau to neatliko, o teismo sprendimą priėmė nedalyvaujant atsakovei. Pažymi, jog teismo sprendimo išdėstymas nesuteiks pranašumo apeliantei, teismo sprendimo privalomumas nebus paneigtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti apeliantės prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl, neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau ir bus pasisakoma tik šiuo aspektu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
8. Pirmiausiai atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, tai yra sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti.
9. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Taigi, visiškai nepagrįstas ir atmestinas atsakovės teiginys, kad teismas nepareikalavo iš atsakovės įrodymų, kurie pagrįstų jos prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovė teikdama apeliacinį skundą taip pat nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų jos prašyme nurodytas aplinkybes. Nors apeliantė nurodo, kad šiuo atveju teismas turėjo prašyti teikti papildomus įrodymus dėl sunkios materialinės padėties, tačiau kaip minėta, būtent apeliantė ir turi įrodyti, jog jos turtinė padėtis yra prasta, reikalaudama teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
10. Nesutikdama su Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą dviejų mėnesių laikotarpiui, apeliantė nurodo, kad šiuo metu neturi galimybių visą priteistą sumą sumokėti, kadangi susiduria su finansiniais sunkumais, konkrečiai su apyvartinių lėšų trūkumu. Papildomai apeliantė nurodo, kad jos turtas 2021 metų duomenimis buvo minusinis, todėl teismas siekdamas abiejų šalių interesų pusiausvyros, turėjo tenkinti prašymą ir išdėstyti sprendimo vykdymą dviejų mėnesių laikotarpiui. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pasireikalauti papildomų įrodymų, jei manė esant būtina, kad pagrįstų atsakovės prašymą.
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą.
12. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai.
13. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas prašymą, situaciją turi vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
14. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios. Priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos, bet iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju. Vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020).
17. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, dėl kokių rangos darbų sutarčių vykdymo ji susiduria su finansiniais sunkumais, o ir be to, akcentuodama apyvartinių lėšų trūkumą apeliantė nepateikia tai pagrindžiančių įrodymų nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantė neteikia įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos argumentus dėl sunkios finansinės padėties, tai yra išrašų iš Turto registro apie visą jos valdomą ar paskutiniu laikotarpiu valdytą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenų apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, apie gaunamas pajamas, turimas išlaidas ir panašiai, o tai reiškia, kad apskritai nebuvo įrodyta, jog atsakovė neturi finansinių galimybių teismo sprendimą įvykdyti nenukrypstant nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų įmanoma nustatyti jos tikrąją finansinę padėtį ir spręsti, ar jos prašomas sprendimo išdėstymo būdas yra apskritai įgyvendinamas. Nepateikus duomenų negalima vertinti apeliantės finansinės padėties perspektyvos. Išdėsčius apeliantei sprendimo vykdymą dviejų mėnesių laikotarpiui ne tik nebus užtikrintas teismo sprendimo privalomumo prioritetas, bet ir bus pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti priteistą sumą, o apeliantei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai.
18. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė iki šiol nėra atlikusi jokių veiksmų (nepateikta duomenų, kad prievolė ieškovei yra vykdoma bent iš dalies), kurie galėtų patvirtinti jos ketinimų rimtumą ir realumą. Vien tik apeliantės noras galbūt išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti prioritetą jos interesams prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą. Bet kuriuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą, netgi manant, jog skolininko finansinė padėtis yra sunki, yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-178/2016).
19. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, o ir apeliantė nepateikė jokių duomenų apie minimų rangos sutarčių sudarymą, apie tai, kokias pajamas ji planuoja gauti, nepateikė duomenų apie tai, ar turi debitorių, nepateikė visiškai jokių duomenų, kuriuos įvertinus būtų galima padaryti išvadą apie tai, kad apeliantė finansinė būklė ateityje pagerės, kaip matyti apeliantė tik nurodo, kad sumokės skolas valstybei, o po to mokės skolas kreditoriams. Nesant objektyvių duomenų, kad apeliantės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per 2 mėnesių išdėstymo laikotarpį, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas bus įvykdytas per trumpiausią įmanomą laiką. Dėl nurodytos priežasties CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netaikytina.
20. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą. Skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, remiantis apeliantės prašyme nurodytais motyvais, nepateikus visiškai jokių įrodymų, kurie pagrįstų sudėtingą apeliantės finansinę būklę, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovės, teisėtų lūkesčių pažeidimą. Apeliantė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra susidariusios išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atidėjimo institutą, todėl atsakovės prašymas atmetamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir tai, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ji per šešis mėnesius turės galimybę įvykdyti teismo sprendimą dalimis, sumokėdama ieškovei ne tik priteistą sumą, bylinėjimosi išlaidas, bet ir apskaičiuotas palūkanas (neskaičiuojant sprendimo išdėstymo laikotarpio), prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą negali būti tenkinamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 12, 178, 284 straipsniai, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.