Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovė (toliau - UAB) „Skadis“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys A. A. ir O. A. ir atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei UAB „Skadis“ dėl 2020-07-01 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2020/07-01 pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo momento, tretieji asmenys A. A. ir O. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 519,00 Eur skolą, 635,00 Eur išlaidas, susijusias su ikiteisminiu skolos išieškojimu, 176,00 Eur palūkanų ir 6,00 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 120,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus pripažinti 2020-07-01 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2020/07-01 apsimestiniu ir negaliojančiu sandoriu nuo jo sudarymo momento ir priteisti iš ieškovės partirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad iš 2021-02-11 teismo posėdžio metu duotų ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta ne reikalavimo perleidimo sutartis, o pavedimo (teisinių paslaugų) sutartis. Ieškovas ir trečiasis asmuo, sudarydami sutartį, iš esmės išreiškė valią sudaryti pavedimo (teisinių paslaugų) sutartį, tačiau šią sutartį „paslėpė” po reikalavimo perleidimo sutartimi. Nei L. M., kaip fizinis asmuo, taip pat ir UAB „Skadis“ nepatenka į CPK 56 straipsnyje numatytų asmenų ratą turinčių teisę atstovauti fizinį asmenį teisme, todėl siekiant apeiti CPK 56 straipsnio normoje nustatytus imperatyvus, trečiasis asmuo bei ieškovas sudarė apsimestinį reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. CK 1.78 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl įsiskolinimo už žemės sklypų nuomą priteisimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalimi, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Vadovaujantis CK 6.159 straipsniu, sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Laikantis CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose įtvirtinto reglamentavimo, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad sutartis galėtų būti kvalifikuojama kaip sudaryta, reikalingi šie elementai: pirma, šalių veiksnumas, antra, šalių susitarimas, trečia, įstatymo nustatytais atvejais – sutarties forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009). CK 6.159 straipsnyje nustatyti sutarties elementai yra tie įstatyme įtvirtinti imperatyvai, kurie lemia sutarties sudarymą ir jos galiojimą. Todėl jų pažeidimas reiškia sutartinio santykio nebuvimą, o pati sutartis tokiu atveju pripažįstama nesudaryta.

Pagal CK 6.160 straipsnio 1 dalį sandoriai Lietuvos teisėje, be kita ko, yra skirstomi į realinius ir konsensualinius. Prie realinių priskiriamas sandoris, kurio šalių teisės ir pareigos atsiranda atliekant tam tikrą veiksmą, pavyzdžiui, perduodant daiktą, t. y. tokios sutarties sudarymas ir įvykdymas sutampa. Taigi, jeigu realinė sutartis yra neįvykdoma, ji laikoma nesudaryta, atitinkamai tokia sutartis negali būti įvykdyta priverstine tvarka pagal vienos iš sutarties šalių reikalavimą. Konsensualiniu laikomas sandoris, kurio šalių teisės ir pareigos atsiranda iš šalių susitarimo. Konsensualinio ir realinio sandorio pasekmės yra skirtingos, atitinkamai skirtingi ir galimi pažeistų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2018 34 punktas).

CK 6.546 straipsnyje nurodyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2013-01-06 tarp A. A. (nuomotojo) ir ūkininko A. L. (nuomininko) buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kurios 1.1. punktu šalys susitarė, kad nuomotojas perduoda nuomininkui laikinai valdyti, naudoti, deklaruoti žemės sklypą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigoja valdyti ir naudotis žemės sklypą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka, ir sumokėti 188,25 Eur (650,00 Lt) metinę nuomą sumokant už praėjusius metus iki gegužės 1 d. grynais (išrašomas kasos išlaidų orderis), arba pavedimu į nurodytą banko sąskaitą. 2013-01-06 tarp A. A. (nuomotojo) ir ūkininko A. L. (nuomininko) buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kurios 1.1. punktu šalys susitarė, kad nuomotojas perduoda nuomininkui laikinai valdyti, naudoti, deklaruoti žemės sklypą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigoja valdyti ir naudotis žemės sklypą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka, ir sumokėti 185,35 Eur (640,00 Lt) metinę nuomą sumokant už praėjusius metus iki gegužės 1 d. grynais (išrašomas kasos išlaidų orderis), arba pavedimu į nurodytą banko sąskaitą. 2013-01-06 tarp A. A. (nuomotojo) ir ūkininko A. L. (nuomininko) buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kurios 1.1. punktu šalys susitarė, kad nuomotojas perduoda nuomininkui laikinai valdyti, naudoti, deklaruoti žemės sklypą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigoja valdyti ir naudotis žemės sklypą šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka, ir sumokėti 211,42 Eur (750,00 Lt) metinę nuomą sumokant už praėjusius metus iki gegužės 1 d. grynais (išrašomas kasos išlaidų orderis), arba pavedimu į nurodytą banko sąskaitą. Minėtų sutarčių 2.2.1. punktais nuomininkas įsipareigojo mokėti nuompinigius sutarties nustatytu būdu ir terminais, o laiku nesumokėjus nuomos mokesčio pagal sutartį, mokėti nuomotojui delspinigius po 0,02 proc. nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarčių 3.2. punktai). Sutarčių 4.1. punktuose numatyta, kad nuomos sutartis sudaroma iki 2018-12-31, o 4.3. punktuose numatyta, kad nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai per vieną mėnesį.

Taip pat nustatyta, kad 2019-01-01 tarp A. A. (nuomotojo) ir ūkininko A. L. (nuomininko) buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, kurios 1.1. punktu šalys susitarė, kad nuomotojas perduoda nuomininkui laikinai valdyti, naudoti, deklaruoti žemės sklypus, kurių unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigoja valdyti ir naudotis žemės sklypus šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka, ir sumokėti 1 009,00 Eur metinę nuomą sumokant kiekvienais metais už praėjusius metus iki birželio 1 d. grynais (išrašomas kasos išlaidų orderis), arba pavedimu į nurodytą banko sąskaitą (pirmasis mokėjimas 2020 metais). Sutarties 2.2.1. punktu nuomininkas įsipareigojo mokėti nuompinigius sutarties nustatytu būdu ir terminais, o laiku nesumokėjus nuomos mokesčio pagal sutartį, mokėti nuomotojui delspinigius po 0,02 proc. nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 3.2. punktas). Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad nuomos sutartis sudaroma iki 2019-12-31, o 4.3. punkte numatyta, kad nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai per vieną mėnesį.

Žemės nuomos sutartis yra realinė ir byloje ginčo dėl minėtų žemės nuomos sutarčių sudarymo teisėtumo nėra. Šalys patvirtino, kad šios žemės nuomos sutartys buvo sudarytos ir atsakovui buvo suteikti žemės sklypai nurodyti žemės nuomos sutartyje. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas žemės sklypais naudojosi ir iki 2019-12-31.

Taip pat nustatyta, kad 2020-06-18 tarp A. A. (įgaliotojas) ir VšĮ ADVOC LT (įgaliotinis) buvo sudaryta pavedimo sutartis dėl įsiskolinimo išieškojimo, kurios pagrindu įgaliotinis įsipareigojo vykdyti įgaliotojo debitorinių įsiskolinimų išieškojimą už atlygį (sutarties 1 straipsnio 1-2 dalys). Iš 2020-06-01 PVM sąskaitos-faktūros ir 2020-06-18 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad paslaugų pagal 2020-06-18 sutartį kaina yra 635,00 Eur. Nustatyta, kad A. L. buvo siųstas 2020-06-18 reikalavimas įvykdyti turtinę prievolę, tačiau A. L. 2020-07-01 pranešimu su nurodytu įsiskolinimu nesutiko.

2020-07-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2020/07-01 A. A. (pradinis kreditorius) perleido UAB „Skadis“ (naujasis kreditorius) reikalavimo teisę į A. L. skolą už neapmokėtą žemės sklypų nuomą, kuri reikalavimo perleidimo dienai sudarė 5 154,00 Eur (635,00 Eur su skolos išieškojimu susijusios išlaidos ir 4 519,00 Eur pagrindinė skola) be palūkanų.

Pagal CK 6.545 straipsnio 1 dalį žemės nuomos sutartis yra atlygintinė sutartis, t. y. už perduotą nuomininkui naudotis žemės sklypą šis turi mokėti užmokestį žemės savininkui. CK 6.552 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

Kaip ir minėta, tarp A. A. ir A. L. 2013-01-06 sudarytomis žemės sklypo nuomos sutartimis, atsakovas buvo įsipareigojęs už žemės sklypų nuomą mokėti metinę nuomą, kuri bendroje sumoje vienerių metų laikotarpiui sudarė 585,00 Eur (2 020,00 Lt). Ieškovė nurodo, kad atsakovas pagal šias žemės sklypo nuomos sutartis nemokėjo 6 metus, todėl nors žemės sklypų nuomos sutartys turėjo pasibaigti 2018-12-31, atsakovas 2018 m. rudenį nuomotoje žemėje užsėjo rugius, dėl ko A. A. buvo priverstas tartis dėl žemės sklypų nuomos sutarties sudarymo sekantiems metams, dėl to 2019-01-01 buvo sudaryta sutartis dėl visų trijų minėtų žemės sklypų nuomos vienerių metų laikotarpiui, kuria atsakovas buvo įsipareigojęs už trijų žemės sklypų nuomą mokėti metinę 1 009,00 Eur sumą.

Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatas rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Tokios sutarties sąlygos šalys gali nesilaikyti tais atvejais, kai iš jų konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad abi šalys yra atsisakiusios tokios sąlygos (CK 6.183 straipsnio 2 dalis).

2013-01-06 žemės sklypo nuomos sutarčių 5.2. punktuose numatyta, kad visi šios sutarties sąlygų pakeitimai ir papildymai galioja tik tuo atveju, jei jie yra įforminami raštu ir pasirašyti abiejų šalių, analogiška nuostata numatyta ir 2019-01-01 žemės sklypo nuomos sutarties 6.2. punkte. Atsakovas nurodo, kad trečiojo asmens A. A. elgesys patvirtina, kad atsakovo veiksmai, t. y. įvairūs žemės ūkio darbai buvo vertinami kaip užmokestis už sklypų nuomą, todėl A. A. savo veiksmais išreiškė sutikimą priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti.

Nors atsakovas nurodo, kad A. A. savo veiksmais išreiškė sutikimą priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, tačiau pats A. A. šias aplinkybes teismo posėdžio metu neigia, o į bylą, rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodomas aplinkybes, nėra pateikta. Atsakovas šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų I. R. ir I. R. parodymais, A. A. siųstomis SMS trumposiomis žinutėmis, tačiau teismo vertinimu, tiek liudytojų parodymai, tiek SMS trumposios žinutės, nėra pakankamas pagrindas išvadai padaryti, kad 4 519,00 Eur skola už žemės sklypų nuomą buvo padengta arimo, sėjimo ir frezavimo darbais, nes liudytojams nebuvo žinomos aplinkybės dėl vykusio atsiskaitymo ir konkrečių kainų už galimai atliktus žemės ūkio darbus, o SMS trumpųjų žinučių turinys taip pat nėra pakankamai informatyvus. Nors liudytojai nurodė, kad klausimai dėl įvairių žemės ūkio darbų buvo derinami su O. A., kuri, kaip nurodė liudytoja I. R., turėjo sąsiuvinį, kuriame žymėdavosi A. L. atliktų darbų kiekius ir įkainius, tačiau trečiasis asmuo O. A. šias aplinkybes neigia, nurodydama, kad ne ji, o jos sutuoktinis A. A. užsiima ūkininkavimu, todėl jai nėra žinomos liudytojų nurodomos aplinkybės. Atsakovas nurodė, kad A. A. neturėjo tinkamos žemės ūkio technikos minėtiems žemės ūkio darbams atlikti, todėl žemės ūkio darbus atlikdavo jo siunčiami darbuotojai, liudytojas I. R. nurodė, kad jis pats du kartus yra atlikęs arimo ir sėjimo darbus, taip pat yra siuntęs ir kitus darbuotojus atlikti arimo, sėjimo bei frezavimo darbų, tačiau jam nežinoma ar A. A. atsiskaitė už atliktus darbus, nes jis su juo apie tai nekalbėjo. Trečiasis asmuo A. A. nurodė, kad jo paties turimas traktorius buvo pakankamas laukams apdirbti, jis turėjo ir padargų, ir, nors teismo posėdžio metu duodamas parodymus, pripažino, kad buvo prašęs atsakovo kelis kartus suarti žemę bei sufrezuoti kelmus, tačiau už šiuos darbus su atsakovu buvo atsiskaityta grynais pinigais, o už nuomą atsakovas jam mokėjęs nebuvo. Liudytojos I. R. ir I. R. parodymai vertintini kritiškai, nes kaip patvirtino liudytoja I. R. ji su atsakovu vykdo jungtinę veiklą bei kartu gyvena su atsakovu, o I. R. yra I. R. brolis, todėl šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismo vertinimu, esant prieštaringiems liudytojų ir trečiųjų asmenų parodymams, byloje nesant rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų galimą atsakovo prievolės už žemės sklypų nuomą įvykdymą žemės ūkio darbais, tikslių šių darbų paskaičiavimų ir įkainių, nesant jokių duomenų, kad atsakovas sumokėjo žemės nuomos mokestį, nesant rašytinio A. A. ir A. L. susitarimo dėl sutarčių sąlygų, nustatančių atsiskaitymo už žemės sklypų nuomą tvarką, pakeitimo, konstatuoti, jog A. A. savo veiksmais išreiškė sutikimą priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu ir už žemės sklypų nuomą yra atsiskaityta, teisinio pagrindo nėra. Atsakovo argumentai, jog A. A. sutarčių galiojimo metu matydamas, kad nuoma nėra mokama, nesiėmė jokių teisinių priemonių skolos išieškojimui, nenutraukė sudarytų sutarčių, patys savaime nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad A. A. visą tą laiką pripažino, jog skolos už žemės sklypų nuomą nėra, nes 2013-01-06 ir 2019-01-01 žemės sklypo nuomos sutarčių 4.3. punktuose numatyta nuomotojo teisė, o ne pareiga nuomininkui nesumokėjus nuompinigių nustatytu terminu vienašališkai nutraukti sutartį, o teisė kreiptis į teismą taip yra grindžiama laisvu asmens pasirinkimu.

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus. CK 6.205 straipsnis nustato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad sutarčių sąlygos dėl atsiskaitymo už žemės sklypų nuomą buvo pakeistos sutartį sudariusių šalių konkliudentiniais veiksmais ir kad abi sutartis sudariusios šalys su tokiu pakeitimu sutiko, taip atsisakydamos ir sąlygos, reikalaujančios visus sutarčių pakeitimus įforminti raštu (CK 6.183 straipsnis). Kadangi atsakovas tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nesumokėjo žemės nuomos mokesčio, ieškovės reikalavimas dėl 4 519,00 Eur ((585,00 Eur x 6 metai) + 1 009,00 Eur) skolos už žemės sklypų nuomą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 ir 3 dalis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.545 straipsnio 1 dalis, 6.546 straipsnis).

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu

CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 23 punktas; kt.).

Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis.

Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; kt.).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020-07-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2020/07-01 A. A. perleido UAB „Skadis“ reikalavimo teisę į A. L. 5 154,00 Eur skolą. 2020-07-01 Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad šia reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius atlygintinai perleidžia naujam kreditoriui, o naujasis kreditorius priima ir pradinio kreditoriaus visas žemės sklypų nuomos sutarčių pagrindu kylančias pradinio kreditoriaus teises bei su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (palūkanas, netesybas ir kt.), pradinio kreditoriaus patirtas skolos išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidas. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.3. punkte nurodyta, kad už perleidžiamą reikalavimą naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti per 7 dienas po visiško skolos išieškojimo. 2020-07-01 elektroniniu laišku A. L. buvo informuotas apie skolos perleidimą.

Atsakovo teigimu 2020-07-01 Reikalavimo perleidimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nes sudarant šią sutartį ieškovė ir trečiasis asmuo išreiškė valią sudaryti pavedimo (teisinių paslaugų) sutartį, o reikalavimo perleidimo sutartį, todėl toks sandoris yra niekinis ir negalioja dėl šalių valios ydingumo. Ieškovės ir trečiojo asmens A. A. teigimu 2020-07-01 Reikalavimo perleidimo sutartis atitinka tikrąją šalių valią, todėl yra teisėta ir pagrįsta.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šiame straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalys gali sudaryti mišrias sutartis, t. y. sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; 2017-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017, 23 punktas). Taigi net ir tais atvejais, jei kai kurios sudarytos sutarties sąlygos nėra visiškai būdingos atitinkamos rūšies sutarčiai, reglamentuojamai CK, tai savaime nereiškia, kad šalys sudarė kitą sandorį, juolab – apsimestinį.

Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad trečiasis asmuo A. A. 2021-02-11 teismo posėdžio metu atsakydamas į atsakovo atstovo klausimą „Ar reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad teisme jus atstovautų L. M.?“ atsakė „Taip“ (2021-02-11 teismo posėdžio garso įrašo 31 - 33 min.), tai gi, trečiasis asmuo A. A. pats savo paaiškinimais pripažino, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, todėl šių aplinkybių įrodinėti nebereikia, be to, pati ieškovė 2021-02-11 teismo posėdžio metu nurodė, kad „trečiasis asmuo pasirinko tokį atstovavimo būdą – ne pats kreiptis į teismą, o perleisti reikalavimą“ (2021-02-11 teismo posėdžio garso įrašo 7 - 8 min.). Teismo nuomone, šie atsakovo argumentai nepakankami pripažinti 2020-07-01 Reikalavimo perleidimo sutartį apsimestiniu sandoriu. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad trečiasis asmuo A. A. toliau duodamas paaiškinimus prašė patikslinti klausimą ir nurodė, kad „nelabai susigaudo šito“ (2021-02-11 teismo posėdžio garso įrašo 31 - 33 min.). Trečiasis asmuo A. A. 2021-03-04 pateikdamas atsiliepimą į priešieškinį nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartyje šalys išreiškė savo tikrąją valią ir jei ne atsakovo reikalavimas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, būtų visai nedalyvavęs teismo procese, o 2021-04-02 teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nėra teisininkas, todėl gali suklysti duodant parodymus ir patvirtino, kad yra taip, kaip susitarė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. 2021-02-11 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad „trečiasis asmuo pasirinko tokį bylos vedimo būdą – jisai ne pats kreipėsi į teismą, jisai perleido savo reikalavimą“ (2021-02-11 teismo posėdžio garso įrašo 7 - 8 min.), tai gi, ieškovė nenurodė, kad trečiasis asmuo pasirinko tokį atstovavimo būdą, o teigė, kad trečiojo asmens valia dėl bylos vedimo buvo ne pačiam kreiptis į teismą, o perleisti reikalavimo teisę.

Sprendžiant dėl sutarties šalių tikrosios valios, aiškinamasi, kokia buvo jų valia būtent sutarties sudarymo metu. Tikrąją šalių valią galima nustatyti vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, kurios nulėmė šalių valią vienaip ar kitaip elgtis sudarant sutartį ir nustatant jos sąlygas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020-06-18 buvo sudaryta pavedimo sutartis tarp A. A. ir VšĮ ADVOC LT dėl įsiskolinimo išieškojimo, atsakovui buvo siųstas 2020-06-18 reikalavimas įvykdyti turtinę prievolę, tačiau atsakovas su nurodytu įsiskolinimu nesutiko. Tikėtina, kad šios aplinkybės ir nulėmė A. A. valią 2020-07-01 sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį, nes, kaip nurodė ir pats A. A., jis nebūtų dalyvavęs teismo procese jei ne atsakovo reikalavimas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu.

Teismo vertinimu, abi sandorio šalys patvirtino turėjusios tikslą perleisti (perimti) reikalavimą skolininkui. Minėta, kad šalys yra laisvos susitarti, kokia sutartimi įformins savo teisinius santykius, siekdamos joms abiem svarbaus tikslo, t. y. ieškovei įsigyti reikalavimą, ir, išreikalavus skolą iš atsakovo, gauti pelno (nagrinėjamu atveju procesinių palūkanų forma), o trečiajam asmeniui A. A. - gauti atsiskaitymą už žemės sklypų nuomą bei patirtų nuostolių dėl skolos išieškojimo ikiteismine tvarka atlyginimą, išvengiant ginčo su atsakovu ir nesikreipiant į teismą. Faktiškai toks tikslas reikalavimo perleidimo sutartimi jos šalių ir buvo pasiektas, sandoryje užfiksuota jų valia buvo įgyvendinta sudarant būtent tokios rūšies sutartį, ir byloje nenustatyta, kad reikalavimo perleidimo sutarties nuostatos prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir trečiasis asmuo A. A. sudarydami reikalavimo perleidimo sutartį, įgyvendino savo teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitiko jų interesus (sutarties laisvės principas), atsakovas neįrodė, jog šalys siekė kito teisinio tikslo, nei nurodytas ginčijamoje sutartyje, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 2020-07-01 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2020/07-01 pripažinimo apsimestiniu sandoriu, atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.193 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl 635,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi, teisė į ikiteisminio skolos išieškojimo kaštų atlyginimą nėra absoliuti. Kreditorius turi teisę į nuostolių, susijusių su išieškojimu ne teismo tvarka tik tuo atveju, jei dėl skolininko sutarties pažeidimo atlyginamos jo patirtos išlaidos yra protingos.

Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašo priteisti iš atsakovo 635,00 Eur išlaidas, susijusias su ikiteisminiu skolos išieškojimu. Reikalavimą grindžia 2020-06-18 tarp A. A. ir VšĮ ADVOC LT sudaryta pavedimo sutartimi, 2020-06-01 PVM sąskaita - faktūra, 2020-06-18 reikalavimo įvykdyti turtinę prievolę parengimu ir išsiuntimu atsakovui, 2020-06-18 mokėjimo nurodymu ir 2020-07-01 Reikalavimo perleidimo sutartimi. Atsakovo teigimu, įstatymas nenumato tokių bylinėjimosi išlaidų už tariamą skolą priteisimo.

Atsižvelgiant į minėtas CK nuostatas, darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti išieškojimo išlaidos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kaip tai numato CPK 88 straipsnis (taigi nelaikytinos ir išlaidomis advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą), o CK nuostatos nenumato, kad minėtos išlaidos kreditoriui atlyginamos tik tada, kai jos yra susijusios su advokato ar advokato padėjėjo suteikta pagalba (šioms išlaidoms priskirtinos visos kreditoriaus turėtos pagrįstos išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu). Tai gi, ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio, todėl ieškovė turi teisę į ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą, tačiau 635,00 Eur suma nėra protinga ir proporcinga, todėl pripažintina, kad yra teisinis pagrindas sumažinti ieškovės prašomas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Teismo vertinimu protingos išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, už standartinės formos sutarties ir pretenzijos parengimą bei elektroninio laiško išsiuntimą skolininkui šiuo atveju laikytina 40,00 Eur suma, kuri ir priteistina ieškovei iš atsakovo.

Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju 2013-01-06 ir 2019-01-01 žemės sklypo nuomos sutarčių 3.2. punktuose nurodyta, kad nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio pagal sutartį, jis įsipareigoja mokėti nuomotojui delspinigius po 0,02 proc. nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 2013-01-06 sudarytose sutartyse nurodyta, kad metinė nuoma sumokama už praėjusius metus iki gegužės 1 d. (sutarčių 1.1. punktai), o 2019-01-01 sudarytoje sutartyje nurodyta, kad metinė nuoma sumokama už praėjusius metus iki birželio 1 d. (sutarties 1.1. punktas). Tai gi, šalių susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė nurodo, kad reikalavimo perleidimo dieną iki 2020-07-01 paskaičiuotos palūkanos pagal 2013-01-06 sudarytas sutartis sudaro 176,00 Eur, o iki 2020-07-01 paskaičiuoti delspinigiai pagal 2019-01-01 sudarytą sutartį sudaro 6,00 Eur. Tai gi, ieškovė pagal 2013-01-06 sudarytas sutartis paršo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal įstatymą, o pagal 2019-01-01 sudarytą sutartį prašo priteisti delspinigius, kuriuos numato tarp šalių sudaryta žemės nuomos sutartis. Sutartimis šalys abipusiškai išreikšta valia susitarė dėl delspinigių dydžio, kurie nelaikytini aiškiai per dideli, todėl ieškovės reikalavimas dėl 176,00 Eur ((3 510,00 Eur (4 519,00 Eur - 1 009,00 Eur) x 5 proc.) / 100 proc.) palūkanų ir 6,00 Eur ((1 009,00 Eur x 0,02 proc.) x 30 dienų) delspinigių priteisimo iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis, CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė už žemės sklypų nuomą, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 4 741,00 Eur (4 519,00 Eur + 40,00 Eur + 176,00 Eur + 6,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020-07-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudos skyrimo

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnis ir CPK 5 straipsnis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovė pateikė ieškinį atsakovui, nereiškia, jog jis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes ieškovė ieškinį pateikė siekdama apginti savo, jos įsitikinimu, pažeistus interesus ir tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes priešingu atveju CPK 95 straipsnio nuostatos paneigtų kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsakovo prašymas ieškovei skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo spendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 89 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 106,80 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 519,00 Eur skolos, 176,00 Eur palūkanų, 6,00 Eur delspinigių ir 40,00 Eur išlaidų už ikiteisminį skolos išieškojimą, viso 4 741,00 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt vieno euro) įsiskolinimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-07-23, iki teismo sprendimo įvykdymo ir 106,80 Eur (šimtą šešis eurus ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skadis“, juridinio asmens kodas 302463847, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.