Kauno apylinkės teismo nutartis, eII-590-1241/2025

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-08-06
Bylos Nr.: eII-590-1241/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Simona Žižienė
Pažeidėjas: A. B.

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Simona Žižienė,sekretoriaujant Ernestai Gulbinaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. B. ir nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą jo atstovei advokatei V. G.,

dalyvaujant liudytojui K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas), administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), A. B. (toliau – Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini)v, 2024 m. gruodžio mėn. 31 d. 15 val. 37 min. vairuodamas transporto priemonę važiavo užbrūkšniuota nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Staiga, be jokio aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties, pasuko transporto priemonės vairą į dešinę pusę, link gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančios kitos transporto priemonės, nepalikdamas tarpo iš šono, reikalingo saugiam eismui, bei priversdamas kitos transporto priemonės vairuotoją trauktis arčiau dešiniojo kelkraščio siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais nesilaikė ir pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4,5,8,9, 101,104,119,126, 3 pr. 1.15 punktus ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Nutarimu Pareiškėjui paskirta nuobauda – 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių terminui.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą, dėl aukščiau nurodyto nutarimo, kuriame nurodo, kad nesutinka su jo atžvilgiu priimtu Nutarimu bei jo pripažinimu kaltu padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. Pareiškėjas vertina, kad jo veiksmai nepagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o paskirta administracinė nuobauda, t. y. paskirta 500 Eur bauda bei teisės vairuoti atėmimas 12 mėnesių, yra per griežta, paskirta neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, Pareiškėjo asmenybę ir kt. Pareiškėjas skunde išskiria šiam atvejui aktualų teisinį reguliavimą, nurodo teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Taip pat, skunde nurodoma, kad atliekant tyrimą dėl KET pažeidimo Pareiškėjas nesislapstė, bendradarbiavimo su Institucija – teikė raštu paaiškinimus, atvyko į administracinio nusižengimo nagrinėjimą, tikėdamasis, kad bus išklausytas bei administracinio nusižengimo byla bus išnagrinėta objektyviai, įvertinant visas administraciniam nusižengimui ištirti reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, t. y. Pareiškėjo asmenį bei nustatant kitas teisingam administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, administracinio nusižengimo veikos kvalifikavimui bei administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas vertina, kad vis tik administracinio nusižengimo byla Pareiškėjo atžvilgiu buvo išnagrinėta vadovaujantis deklaratyviomis nuostatomis, nepagrįstai kvalifikuojant Pareiškėjo veiksmus kaip chuliganiškus, o netinkamai pritaikius įstatymą (ANK kvalifikuojančią straipsnio dalį) buvo pritaikyta ir faktiniam administracinio nusižengimui neproporcinga administracinė nuobauda – 500 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 12 mėn. Pareiškėjas neneigia fakto ir sutinka, kad jo veiksmuose galima įžvelgti KET pažeidimus, numatytus aukščiau nurodytuose KET punktuose, t. y., kad Pareiškėjas važiavo nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama ir siekdamas persirikiuoti į dešinę eismo juostą per staigiai pasuko automobilio vairą į dešinę pusę ir neišlaikė saugaus atstumo nuo šalia, ta pačia eismo kryptimi važiuojančio automobilio. Vis tik vaizdo registratoriaus kamera, fiksuojanti eismą, apima tik automobilio priekyje ir iš dalies automobilio judėjimo kryptimi dešinėje ir kairėje esantį vaizdą, tačiau nefiksuoja automobilio gale esančio vaizdo. Pareiškėjo vertinimu iš vaizdo įrašo negalima atkurti realios situacijos ir objektyviai nustatyti aplinkybių, lėmusių automobilio stabdymą ir/ar staigų pasukimą į dešinę pusę, o juo labiau Pareiškėjo elgesį kvalifikuoti kaip chuliganišką, nes vaizdo registratorius, buvęs dešinėje eismo juostoje važiavusiame automobilyje fiksavo vaizdą tik priešais to automobilio vairuotoją, ir tik iš dalies dešinę bei kairę puses ir visiškai nefiksuojant galinio vaizdo. Pareiškėjo nuomone, tam, kad administracinis nusižengimas būtų išsamiai ištirtas ir nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės – pareigūnas atlikęs tyrimą privalėjo įvertinti ne tik vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdo medžiagą, bet ir Pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, o sprendžiant apie Pareiškėjo elgesį kaip neva chuliganišką - imtis kitų būtinų priemonių, reikalingų tokiam elgesiui pagrįsti arba atmesti, bet to nebuvo padaryta. Nutarimu nenustatyta nė viena faktinė aplinkybė, nėra surinkta jokių kitų papildomų įrodymų, kurių pagrindu prie visų KET pažeidimų Pareiškėjo elgesį būtų galima vertinti kaip chuliganišką. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą vadovavosi tik deklaratyviomis nuostatomis spręsdama dėl neva chuliganiško Pareiškėjo elgesio, t. y. iš Nutarime nurodytų faktinių aplinkybių nėra aišku kuo remiantis Pareiškėjo elgesys buvo kvalifikuotas kaip chuliganiškas, t. y. kuo pasireiškė Pareiškėjo chuliganiškos paskatos ir kokios faktinės aplinkybės leido Institucijai spręsti apie Pareiškėjo elgesio chuliganišką pobūdį; kuo pasireiškė būtent ypatinga nepagarba kitiems eismo dalyviams. Nepagarba įvardinta kaip ypatinga – yra vertinamasis nepagarbos kriterijus – sustiprinantis įspūdį apie asmens tam tikrais veiksmais išreikštą nepagarbos laipsnį/pobūdį aplinkai/taisyklėms/asmenims ir kt., leidžiantis suprasti kad asmens veiksmai gali būti kvalifikuoti kaip nepagarbūs ir kaip ypatingai nepagarbūs. Todėl Institucijai kvalifikavus Pareiškėjo elgesį kaip ne bet kokią, o kaip ypatingą nepagarbą – tokia išvada turi būti pagrįsta objektyviais įrodymais ir/ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tuo tarpu Pareiškėjo elgesiu neva išreikšta ypatinga nepagarba apibrėžta tik deklaratyviomis formuluotėmis, subjektyviu pareigūno, atlikusio tyrimą, vertinimu jos visiškai neindividualizuojant. A. P. pažymi, kad Nutarime taip pat nėra nustatyta bei pagrįsta, kuo vadovaujantis nuspręsta, kad Pareiškėjas neišmano Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, nemoka Kelių eismo taisyklių. Pareiškėjas atkreipia teismo dėmesį, kad jis nevengia prisiimti atsakomybės už padarytus KET pažeidimus, tačiau vertina, kad jo elgesio kvalifikavimas pagal ANK 420 straipsnio antrąją dalį kaip chuliganiškas – yra nepagrįstas, o pritaikytos ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos pasekmės – administracinės nuobaudos yra neproporcingos padarytiems KET pažeidimams. Pareiškėjas yra dirbantis asmuo, jo tiesioginės darbo funkcijos susijusios su transporto priemonių vairavimu – Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), teigiamai charakterizuojamas darbuotojas, neteistas, turi pakankamą vairavimo stažą, turi visas vairavimo kategorijas ir per visą turimą vairavimo stažą nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už ANK 420 straipsnyje numatytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, leidžiančius spręsti, kad tai yra pastovus ar pasikartojantis Pareiškėjo elgesys. Pareiškėjas nėra linkęs pažeidinėti kelių eismo taisyklių, jų laikosi ir jas išmano. Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės nebuvo nustatytos bei ištirtos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ikiteisminėje stadijoje, dėl ko nepagrįstai spręsta, kad Pareiškėjo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai kvalifikuotini kaip chuliganiškas vairavimas. Atvirkščiai, visos aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis, nebūdingas ir nedėsningas jo elgesio kelyje rezultatas. Pareiškėjas yra tolimųjų reisų vairuotojas – vairuodamas ir naudodamas įgytomis vairavimo teisėmis jis užsidirba pragyvenimui, išlaiko savo šeimą, tad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra reikalinga ir būtina, o atėmus ją net 12 mėnesių terminui – Pareiškėjui tai bus ypatingai sudėtinga – praras ne tik darbo vietą bet ir pajamas. Pareiškėjui net ir trumpam laikotarpiui praradus teisę vairuoti jis nebegali nei atlikti tiesioginių funkcijų darbe nei prisidėti prie savo šeimos išlaikymo. Teisės vairuoti paradimas prisidės ne tik prie darbo praradimo, bet ir prie pastovių pajamų praradimo, be abejo turės neigiamą įtaką visai jo šeimai, kurioje auga nepilnametis vaikas. Pareiškėjas iš tiesų kritiškai vertina savo neapgalvotą poelgį dėl KET pažeidimo. Pergyvena dėl aptariamos situacijos, nes neteks teisės vairuoti, nepatogumus ir suvaržymus patirs ne tik jis, tačiau ir kiti jį supantys asmenys – ypatingai šeimos nariai. Pareiškėjo elgesyje ne tik, kad nėra ir nebuvo chuliganiško elgesio motyvų, ir tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas atlikdamas KET pažeidimus galėjo sąžiningai klysti tiek dėl pažeidimų kvalifikavimo, tiek dėl tokiu pažeidimu sukeliamų pasekmių. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir jam paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant ir į Pareiškėjo prašymą pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o tuo atveju jei teismas vertins, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Atsiliepimas

Institucija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su Pareiškėjo skundu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Atsiliepime nurodyta, kad Pareiškėjas vairuodamas automobilį sąmoningai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą demonstravo savo išskirtinumą, jo vairuojama transporto priemonė Citroen C4 Picasso v/n (duomenys neskelbtini) kelyje prisigretina prie ta pačia kryptimi, gretima eismo juosta važiuojančio automobilio RAV4 v/n (duomenys neskelbtini), nerodydamas posūkio signalo bando persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, kai ji akivaizdžiai yra užimta, rodydamas nepagarbą kitam eismo dalyviui blokuoja gretima juosta važiuojančiam automobiliui kelią, dėl ko pastarasis priverstas keisti judėjimo kryptį ir greitį. Pareiškėjo vairuojamas automobilis Citroen C4 Picasso v/n (duomenys neskelbtini) iš kairės kelio pusės kelkraščiu rikiuojasi į pirmąją eismo, šonu pavojingai priartėdamas prie automobilio RAV4 v/n (duomenys neskelbtini) ir staigiai sustabdydamas automobilį, kai tai nebūtina eismo saugumui užtikrinti ir taip sukelia realų pavojų RAV4 automobilio vairuotojui ir jo turtui. Pareiškėjas subjektyviai pasirinko veikimo būdą, savo veiksmais realizuojant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Institucija atkreipia dėmesį, kad vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikomasi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Institucijos nuomone padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus bylos medžiagą ir Pareiškėjo skunde pateiktą informaciją, Institucija mano, kad išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje esančias nuostatas – šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Institucijos nuomone Pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą, akcentavo skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad kilusio konflikto su kito automobilio vairuotoju metu, jis laukė kol bus iškviesti policijos pareigūnai, kadangi tai akcentavo kito automobilio vairuotojas. 5-7 minutes jiems besiaiškinant, policijos pareigūnai taip ir neatvyko. Kito automobilio vairuotojas nusifotografavo jo automobilio numerius, vis sakydamas, jog kviečia policijos pareigūnus. Pareiškėjo nuomone, kito automobilio vairuotojas kreipėsi į savo pažįstamus ar giminaičius (policijos pareigūnus), kadangi suspausti savo telefono mygtukus 112, neužtrunka tiek ilgai. Tai, kad Pareiškėjas nesulaukė policijos pareigūnų, ar pasišalino iš įvykio vietos jų nesulaukęs, nėra niekur pažymėta. Nes gali būti, kad policijos pareigūnui ir nevyko į įvykio vietą ir rėmėsi tik vaizdo medžiaga, kuri neatspindi pilnai visos esmės. Pareiškėjas vaizdo registratoriaus savo automobilyje neturėjo. Kiek jis atsiminė, tiek nurodė, kuo plačiau įvykio aplinkybes, prieš pareigūnams surašant skundžiamą nutarimą. Patį nutarimą Pareiškėjas gavo į elektroninį paštą. Ką surašė savo paaiškinime Pareiškėjas pamena ir parodė tai teismo posėdžio metu. Pareiškėjas važiavo greitėjimo juosta nuo (duomenys neskelbtini) mikrorajono, (duomenys neskelbtini), kito automobilio vairuotojas važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Pareiškėjas parodė, jog jis privalo praleisti važiuojančius ta pagrindine juosta ir viskas čia aišku. Prieš jį važiuojančius automobilius, kiti važiuojantys pagrindiniu keliu automobiliai – praleido, tai yra iš greitėjimo juostos automobilius į kelią įleido pagrindiniu keliu važiuojantys automobiliai, tai yra elementarus savitarpio supratimas. Pareiškėjas per veidrodėlį pasižiūrėjęs ir pamatęs, kad už jo esantis automobilis yra toli ir tikėdamasis to pačio supratimo kaip ir kitų vairuotojų, važiuodamas link pagrindinio kelio ir norėdamas išsukti, staiga pastebėjo, kad už jo buvęs vairuotojas, jau pagreitėjo ir buvo šalia jo. Tai tas policijos pareigūnų paminėtas judesys į dešinę, yra dėl to, kadangi Pareiškėjas jau rikiavosi, o kito automobilis buvo atsidūręs jau šalio Pareiškėjo vairuojamo. Tada Pareiškėjas, kad išvengtų susidūrimo pasuko į kairę, ir tada, kaip policijos paminėta, užvažiavo ant tos draudžiamos pažymėtos brūkšnine linija, juostos. Tai ką Pareiškėjas paminėjo, kito automobilio vaizdo registratorius įrašinėjo, tačiau užfiksuotoje vaizdo medžiagoje, matomas yra tik Pareiškėjo automobilio priekis. Nei Pareiškėjo veido, nei automobilio numerių, kad būtų galima jį kaltinti, kad būtent jis vairavo automobilį. Tačiau, kadangi jis yra doras pilietis, jis pripažįsta, jog tokia situacija buvo susidariusi, kad būtent jis važiavo ta salele, kad tai buvo pažeidimas ir dėl to gailisi. Tačiau Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su policijos pareigūnų aiškinimu, jog jis turėjo laikytis dešinės pusės kelio. Bet jie tuo pačiu nurodo, kad Pareiškėjas važiavo kairiąja puse, salele, ir nepaliko vietos kitam automobiliui, kuris važiavo dešiniąja puse. Pareiškėjas kelia klausimą kaip jis galėjo nepalikti vietos, jeigu jis pasak pareigūnų važiavo kairiąja puse. Vaizdo įraše nesimato staigaus judesio į dešinę, kurį pasak policijos pareigūnų padarė kito automobilio vairuotojas. Prieš Pareiškėją važiavo automobilis ir jis norėdamas persirikiuoti į dešinę ir suko vairą į dešinę pusę. Staiga pastebėjo, kad kito automobilio vairuotojas yra šalia ir dėl to užvažiavo ant salelės. Pareiškėjas suko iš greitėjimo juostos į pagrindinį kelią, bet kito automobilio vairuotojas labai greitai priartėjo prie Pareiškėjo. Ir būtent šios dalies vaizdo medžiagoje nėra. Teismui parodžius Pareiškėjui byloje esančią vaizdo medžiagą, Pareiškėjas paaiškino, kad kito automobilio vairuotojas praleido vieną automobilį ir Pareiškėjas tikėjosi, kad ir jį praleis, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas laikėsi kairiau, važiavo per salelę ir kito automobilio vairuotojas jį blokavo. Pareiškėjas nurodo, kad jis važiuodamas greitėjimo juosta privalėjo praleisti baltos Toyotos automobilio vairuotoją, tačiau savitarpio supratimas lemia, kad pagrindiniu keliu važiuojantys automobiliai po vieną įleidžia iš greitėjimo juostos važiuojančios automobilius, ko jis šiuo atveju tikėjosi ir iš baltos Toyotos automobilio vairuotojo, nors jis jau buvo įleidęs vieną priešai Pareiškėjo važiavusį automobilį. Pareiškėjas teigia, kad būtent baltos Toyotos automobilio vairuotojas jį blokavo. O baltos Toyotos automobilio vairuotojas nurodo, kad Pareiškėjas jį blokavo. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu jis būtų blokavęs baltos Toyotos automobilį, tuomet vairuotojas būtų turėjęs staiga sukti į dešinę, kažkur į kelią, o jis sustojo priešais Pareiškėjo automobilį. Todėl, jokio blokavimo iš Pareiškėjo pusės nebuvo. Pareiškėjas nurodo, jog nesitikėdamas tokio elgesio iš kito automobilio, būdamas automobilyje su dukra, su ja bendraudamas, galbūt ir sureagavo staigiau, tačiau jo veiksmai nelėmė to ką nurodo policijos pareigūnai. Pareiškėjas nurodo, jog sutinka su tuo, kad darė pažeidimą, tai yra kad važiavo ta salele, tačiau jokių chuliganiškų veiksmų nebuvo. Pareiškėjo darbas yra susijęs su vairavimu, nes jis yra vairuotojas. Teisės vairuoti atėmimas 12 mėnesių jam lemia itin neigiamas pasekmes, kadangi jis netektų darbo, negalėtų padėti buvusiai sutuoktinei dėl vaiko auginimo, negalėtų užsitikrinti gyvenamosios vietos ir viso kito, kadangi vairavimas jo pagrindinis pajamų šaltinis. Realiai jokios žalos Pareiškėjas nepadarė, jis žino, kad negalima važiuoti ta salele, tačiau šiuo atveju važiavo, nes per vėlai pamatė tą kitą automobilį. Pareiškėjo nuomone, vaizdo medžiagoje trūksta, to vaizdo, kad kito automobilio vairuotojas pagreitėjo. Jis sustoti prieš salelę nenorėjo, nes būtų tekę staiga stabdyti, o už jo buvo kiti automobiliai. Kito automobilio vairuotojas blokuodamas Pareiškėją sukėlė avarinę situaciją. Pareiškėjas vairuoja 30 metų, kelių eismo taisykles išmano puikiai ir supranta, kad jis turėjo praleisti kitą automobilį. Per visą vairavimo stažą Pareiškėjas administracine tvarka baustas vos tris kartus, kas tikrai, Pareiškėjo nuomone, neleidžia daryti išvados, jog Pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti kelių eismo taisykles, neadekvatus ir pan. Administracinės bylos nagrinėjime Pareiškėjas dalyvavo. Pareiškėjas nurodė, kad pats policijos nekvietė, nes nebuvo reikalingumo, kadangi niekas nebuvo sužalota ir pan. Pareiškėjas nurodė, kad bandė taikiai susitarti, tačiau kokių konkrečių veiksmų ėmėsi, siekiant neeskaluoti konflikto, nenurodė. Pareiškėjas nurodė, kad važiavo su dukra, kuri toje situacijoje vis klausė „Tėti, o kas mums dabar bus“. Vaikas patyrė išgąstį. Savo paties elgesį Pareiškėjas vertina taip, kad būdamas stresinėje situacijoje, nes su juo buvo jo dukra, siekė greičiau iš situacijos pasišalinti. Kaip turėtų elgtis vairuotojas, kurio nepraleidžia kitas vairuotojas, turėtų pristabdyti, jeigu jo konkrečiai nepraleidžia. Ką jis ir padarė. Jis sustojo, nes paskui nebuvo kur važiuoti. Iš pradžių važiuodamas ta salele, jis ja važiavo dėl to, nes norėjo išvengti susidūrimo su dešinėje pusėje važiuojančiu automobiliu. Pareiškėjas važiuodamas šalutiniu keliu jis privalo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobiliu, tą sako kelių eismo taisyklės. Šiuo atveju, Pareiškėjo vertinimu, jis specialiai kito automobilio neturėjo galimybės blokuoti. Jeigu kito automobilio vairuotojas būtų pristabdęs ar pagreitėjęs, tai Pareiškėjo vertinimu, būtų išvengimas įvykio, tačiau kito automobilio vairuotojas važiavo lygiagrečiai su Pareiškėjo automobilio ir Pareiškėjas galimybės įsukti būdamas už kito automobilio vairuoto automobilio ir jam beliko tik greitai stabdyti. Jeigu į tokią situaciją žiūrėtų Pareiškėjas iš šalies, tai būtų teisus tas, kuris važiuoja pagrindiniu keliu. Pareiškėjas nurodo, jog jis neskaito, kad kito automobilio vairuotojas įleido kitą, greitėjimo juosta važiuojantį, nes buvo dar daug vietos ir jo nereikėjo įleisti, ir matydamas Pareiškėjo automobilį, kitas automobilis turėjo įleisti jį, pagal tą savitarpio supratimą. Pareiškėjas nesitikėjo, kad nebus įleistas, tuomet suko vairą į kairę, ir važiavo ta salele, ir nebuvo kur pristabdyti ir įsilieti į pagrindinį kelią. Pareiškėjo vertinimu, kito automobilio vairuotojas demonstravo viršenybę jį blokuodamas, kuomet neleido Pareiškėjui įvažiuoti ir sustodamas prieš jį. Pareiškėjas buvo blokuotas, kad negalėtų persirikiuoti. Kuomet Pareiškėjas važiavo greitėjimo juosta, jis žvilgtelėjo į kairę į veidrodėlį ir pamatė, kaip kitas automobilis greitėdamas važiuoja, ir jo neįleido, nors rodė posūkį. Tokiu būdu savitarpio supratimo nebuvo iš kito automobilio vairuotojo. Pareiškėjas vertindamas liudytojo K. M. pateiktas nuotraukas nurodo, kad vieno foto nuotrauka gali būti netikra, įklijuota ir taip norima pakenkti Pareiškėjui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas K. M. parodė, kad kelių susiliejime, kadangi jis važiavo savo eismo juosta, automobilių kolona. Sukdamas link Garliavos kelio, ten yra susiliejimas link (duomenys neskelbtini). Jis važiavo leistinu greičiu, mašinų srautas įleidinėjo po truputį važiuojančius link (duomenys neskelbtini) iš greitėjimo juostos. Prieš jį, jei jis gerai pamena, važiavo sunkvežimis, jis įleido vieną automobilį priešais save, paskui kurį važiavo Pareiškėjo automobilis, Citroen mėlynos spalvos ir kuris bandė įlįsti priešais liudytojo vairuotą automobilį, kuomet jis užleido kitą, priešais Pareiškėjo vairuotą, automobilį. Jis nepadarydamas vietos ir nesustodamas, kad įleistų Pareiškėjo automobilį, nenorėjo padaryti spūsties, važiavo pastoviu greičiu toliau. Citroen automobilio vairuotojas lyg ir papypsėjo, bet liudytojas ir toliau važiavo kolona link (duomenys neskelbtini) kelio. Tuomet pastebėjo, kaip Pareiškėjo vairuojamas automobilis, pasibaigus greitėjimo juostai, galbūt ir per žolę važiuodamas jau, bandė jį blokuoti kelis kartus iš liudytojo kairės pusės. Antrą kartą Pareiškėjas blokuodamas liudytojo automobilį, pavojingai ir gretai priartėjo, dėl ko liudytojas išsigandęs suktelėjo vairą į dešinę pusę, po to, atsisukęs pamatė, kad Pareiškėjo veidas buvo grėsmingas, kažką grūmojo. Tada liudytojas vis viena išsilygino, važiavo tiesiai, tada Pareiškėjas per šalikelę iš kairės pusės užkišo savo automobilį priešais liudytojo, bandė sustoti. Ko rezultate antrą kartą sukėlė avarinę situaciją, dėl ko liudytojas iš lėto sustojo, išlipo ir nurodė Pareiškėjui, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles ir liudytojas kvies policiją, o Pareiškėjas nereagavo ir nuvažiavo. Liudytojas iškvietė policiją, bet kadangi Pareiškėjas jau buvo nuvažiavęs, policijos pareigūnai liepė kreiptis per e.policija.lt portalą. Liudytojas nurodė, kad kuomet Pareiškėjas du kartus bandė liudytoją blokuoti, liudytojas pradėjo drebėti, jautėsi blogai. Pareiškėjas turėjo liudytoją praleisti, kišo savo automobilį priešais liudytojo. Liudytojas Pareiškėjo nepraleido, nes jam tada būtų tekę stabdyti staigiai. Tame kelyje srautas yra didelis ir kiekvienas pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis praleidžia iš greitėjimo juostos įvažiavimo. Liudytojas priešais save įleido vieną automobilį ir už jo automobilio buvo pakankamai vietos, kad Pareiškėjas galėtų įsilieti į srautą įvažiuodamas už liudytojo automobilio. Tačiau Pareiškėjas norėdamas parodyti save, pagąsdinti liudytoją, važiuodamas per kraštinę, pagalbinę veją, du kartus bandė blokuoti liudytojo automobilį. Teismo posėdžio metu liudytojui parodžius fiksuota vaizdo įraše medžiagą, jis paaiškino, kad parodytame vaizdo įraše, blokavimas buvo du kartus, iš kurių vienas buvo iš galo, o kadangi neturi galinės vaizdo kameros, todėl vienas kartas nėra ir fiksuotas. Kadangi Pareiškėjas jau buvo sustojęs, liudytojas sustojo priešais Pareiškėją. Liudytojas Pareiškėją informavo, kad bus kviečiama policija, nusifotografavo Pareiškėjo automobilio numerius. Liudytojas parodė, kad policijos nespėjo iškviesti, nes Pareiškėjas nuvažiavo. Visas konfliktas truko apie 10 s., o ne 5 min., kaip nurodo Pareiškėjas. Po šio pokalbio Pareiškėjas net nelipo iš automobilio, jis tiesiog nuvažiavo. Tolimesniame vaizdo įraše tai matosi. Liudytojas įsipareigojo jį pateikti, jeigu jis vis dar yra vaizdo registratoriaus laikmenoje. Liudytojas nurodė, kad policijai skambino Nr. 112. Pareiškėjas norėdamas persirikiuoti liudytojo manymu rodė posūkį, tačiau jo vertinimu, posūkio rodymas nesuteikia pirmumo teisės Pareiškėjui toje situacijoje. Liudytojas sustojęs tikėjosi, kad Pareiškėjas atsiprašys, jie paspaus vienas kitam rankas ir abu jie nuvažiuos savais keliais. Liudytojas išlipęs iš automobilio, pasakė Pareiškėjui, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles ir kadangi Pareiškėjas nelipo iš automobilio ir liudytojas nurodė, kad tuomet kviečia policiją. Ką Pareiškėjas nurodė, jis nepamena, nes jau praėjo daug laiko. Liudytojo teigimu, tai ką Pareiškėjas pasakė, skatino piktavališkumą ir nenorą kalbėtis teiktis. Liudytojas nurodė, kad Pareiškėjo veidas rodė jo agresiją ir pyktį. Įvykis buvo užregistruotas sekančią dieną, dėl to, nes jis buvo labai susinervinęs. Pateiktą įrašą policijai apkarpė liudytojas. Ar yra pilnas įrašas, jis turėtų patikrinti savo kompiuteryje. Esant intensyviam eismui ir matant, kad kitas vairuotojas nori persirikiuoti, reikia jį įleisti, ką liudytojas ir padarė. Tačiau Pareiškėjo vairuotas automobilis buvo antras, kuris norėjo tuo pačiu įvažiuoti, kaip ir pirmasis, kurį užleido liudytojas. Tai yra specialiai užlįsti priešais liudytoją. Liudytojas patyrė moralinę žalą, tačiau ieškinių nereiškia. Byloje jis nėra pripažintas nukentėjusiuoju. Liudytojas policijai pradėjo skambinti tik atsisėdęs į automobilį ir klausė ką daryti. Visa tai vyko, Pareiškėjui jau nuvažiavus. Policijos pareigūnai nurodė, kad kviečiami pareigūnai, tuomet liudytojas nurodė, kad Pareiškėjo automobilis jau buvo nuvažiavęs, todėl policija liepė kreiptis per e.policija portalą. Tačiau liudytojas nurodė, kad dėl buvusios nervinės būsenos, kuri susidarė dėl šios situacijos, į per e.policija pasikreipė tik kitą dieną. Sakinio „Tu pamatysi, kas tau dabar bus“ liudytojas nurodė, kad nesakė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė, advokatė V. G., teismo posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėjas pripažįsta, kad Pareiškėjas važiavo draudžiama važiuoti salele ir jo padarytas pažeidimas turėtų būti perkvalifikuotas iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Liudytojo pateiktoje nuotraukoje esantis pabaltavimas kelia pagrįstų abejonių dėl duomenų klastojimo. Teismui sustabdžius byloje esančiame vaizdo įraše tapatų vaizdą, kaip liudytojo pateiktoje nuotraukoje, Pareiškėjas paaiškino, kad jo automobilis nebuvo taip pastatytas, kaip pateikta fotonuotraukoje. Pareiškėjo atstovės nuomone, kad vertina šių nuotraukų kaip įrodymų reikšmę. Pareiškėjo atstovė baigiamųjų kalbų metu akcentavo teisinį reguliavimą dėl chuliganiško vairavimo, kas išsamiai nurodyta ir skunde. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsamiai ištirtos visos aplinkybės. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad vaizdo įraše iki 20 sekundės įrašo, joks konfliktas, jokie chuliganiški Pareiškėjo veiksmai nėra fiksuoti. Vaizdo įrašo 8 s. matyti, kad kairėje pusėje susijungia dvi juostos ir kairėje pusėje esančia juosta važiuoja sunkiasvoris automobilis, baltas automobilis ir mėlynas Citroen. Nuo įrašo 9-12 sekundės matyti, kaip Pareiškėjas rodydamas posūkį į dešinę, nori persirikiuoti iš vienos juostos į kitą, ir tai akivaizdžiai matosi, nors Institucija savo nutarime nurodė ir priešingai. Tuomet įraše nuo 12-18 s., matyti kaip Pareiškėjo vairuojamas mėlynas automobilis, važiuoja juosta su rodyklėmis išvažiuoti į dešinėje pusėje esančią susiliejimo juostą. 18-20 s. įraše matyti, kaip Pareiškėjo ir liudytojo automobiliai susigretina, ir matyti kaip akivaizdžiai Pareiškėjo automobilis yra sustabdomas, pristabdomas dešine puse praleidžiant važiuojančias transporto priemones. Iki pat šio momento jokių chuliganiško elgesio paskatų arba apskritai kelių eismo taisyklių pažeidimo nematoma. Matyti kaip vyksta eismas. Iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti nei galinio, nei šoninio vaizdo, nei kokiu greičiu kokia transporto priemonė važiuoja. Tačiau, kaip buvo žiūrėtas įrašas, po truputėlį sukant vaizdą, nuo 20 s. iki 24 s. jie pastebėjo, kad tas automobilis iš kurio fiksuojamas vaizdo įrašas, pristabdo, nes priekyje važiuojantis baltas automobilis ir sunkiasvoris automobilis nuo jo nutolsta, nors liudytojas nurodė, kad važiavo tolygiai tuo pačiu greičiu. Iš to seka, kad jam nesant jokios kliūties ir pristabdžius jis blokavo Pareiškėjui kelią. Pareiškėjas įvertindamas, kad liudytojas pristabdė, prigreitėjo ir per kairę pusę apvažiavo, liudytojo automobilį, ką Pareiškėjas pripažįsta, kad nėra leistina ir čia jis padarė pažeidimą. Nuo 20 s. iki 24 s. nebuvo rasta nei vieno momento, kada būtų užfiksuota, kad liudytojas buvo priverstas pakeisti kryptį, tai yra sukti į dešinę, kaip liudytojas buvo nurodęs. Vertinant BPC pateiktą įrašą, pats liudytojas paskambinęs, nurodė, kad Pareiškėjas važiavo chuliganiškai, tačiau įrašus turi tik iš priekio, iš šono ir galo – įrašų neturi. 25 įrašo sekundė, kurioje matyti momentas kada liudytojo vairuojamas automobilis pristabdo ir Pareiškėjas apsilenkia liudytojo automobilį ir nuvažiuoja. Pareiškėjo atstovė itin detaliai detalizavo vaizdo įraše fiksuotą medžiagą, padarydama išvadą, kad būtent liudytojas užtvėrė kelią Pareiškėjui, ne atvirkščiai. Ši visa situacija rodo, kad pavojingas manevras buvo tik vienu momentu, kuomet Pareiškėjo automobilis privažiavo arčiau liudytojo, kuomet norėjo persirikiuoti. Tačiau tolimesni liudytojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad liudytojas taip pat vairavo chuliganiškai. Ši situacija yra vertinama kaip konfliktas įvykęs eismo metu, neturint jokių piktybiškų ketinimų ar juo labiau chuliganiškų. Pareiškėjas nevengia atsakomybės dėl važiavimo draudžiama važiuoti salele, tačiau dėl chuliganiško vairavimo nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti Pareiškėjo kaltę. Pats liudytojas policijai paskambino jau pasišalinęs iš įvykio vietos. Nei vienam nei kitam nebuvo inkriminuotas pasišalinimas iš įvykio vietos. Todėl vertinti ir spręsti, kad Pareiškėjas išvažiuodamas iš įvykio vietos elgėsi neteisingai, nėra pagrindo.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2024 m. gruodžio 31 d. 15 val. 39 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono (duomenys neskelbtini) BPCID (duomenys neskelbtini).

Liudytojas K. M. teismui pateikė tris foto nuotraukas, kuriose užfiksuotas Pareiškėjo automobilis ir mobiliuoju telefonu užfiksuotą vaizdo įrašą. Daugiau vaizdo medžiagos neturėjo ir nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Pareiškėjas Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio mėn. 31 d. 15 val. 37 min. vairuodamas transporto priemonę važiavo užbrūkšniuota nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama, nesilaikė reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Staiga, be jokio aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties, pasuko transporto priemonės vairą į dešinę pusę, link gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiuojančios kitos transporto priemonės, nepalikdamas tarpo iš šono, reikalingo saugiam eismui, bei priversdamas kitos transporto priemonės vairuotoją trauktis arčiau dešiniojo kelkraščio siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais savo tyčiniais veiksmais iš chuliganiškais paskatų, be jokio aiškaus motyvo, vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais nesilaikė ir pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 4,5,8,9, 101,104,119,126, 3 pr. 1.15 punktus ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Nutarimu Pareiškėjui paskirta nuobauda – 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių terminui.

Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu Institucijos nutarimu jį ginčija ir prašo pakeisti jo veiką perkvalifikuojant iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį, sutikdamas, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau neigdamas chuliganiškas paskatas. Taigi, yra keliamas kaltės klausimas – Pareiškėjas nepripažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinį pažeidimą.

Pagal administracinių nusižengimų kodeksą atsako asmuo, padaręs administracinį nusižengimą (ANK 4 straipsnio 1 dalis). Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ANK 2 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta norma, pagal kurią asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (Šiaulių apygardos teismo nutartys priimtos administracinėse bylose Nr. AN2-31-616/2017 ir Nr. AN2-30-282/2017). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmuo savo veiksmais pažeidė ANK. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, tai yra administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kuri ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio nusižengimo sudėties požymių, tai yra asmuo, atlikęs priešingą teisei kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinės teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia ir jo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018 ir kt.). Chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Nors pareiškėjas kategoriškai neigia vairavęs automobilį chuliganiškai pabrėžtina, jog skundo kontekste svarbu pažymėti, jog teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančių spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris padarytas liudytojo K. M. automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi, matyti, kad kairėje pusėje susijungia dvi eismo juostos (greitėjimo juosta ir pagrindinis kelias) ir kairėje pusėje esančia juosta važiuoja sunkiasvoris automobilis, baltas automobilis ir mėlynas automobilis. Matyti, kad baltas automobilis iš greitėjimo juostos persirikiuoja, tuomet mėlynos spalvos automobilis (Pareiškėjo automobilis) važiuodamas greitėjimo juosta važiuodamas greitėjimo juosta rodydamas posūkį bando įsilieti į pagrindinį kelią. Vaizdo įraše girdėti garsinis signalas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad Pareiškėjo automobilis, pasibaigus greitėjimo juostai, važiuodamas užbrūkšniuota nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama, bando dar kartą aplenkti automobilį, kuriame yra vaizdo registratorius.

Pažymėtina, kad teismo posėdžių metu Pareiškėjas ne kartą nurodė, kad puikiai išmano kelių eismo taisykles, žino, kad privalo praleisti pagrindine juosta vairuojančius vairuotojus, taip pat nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, jis, važiuodamas greitėjimo juosta, privalėjo praleisti baltos Toyotos automobilio vairuotoją, tačiau savitarpio supratimas lemia, kad pagrindiniu keliu važiuojantys automobiliai po vieną įleidžia iš greitėjimo juostos važiuojančius automobilius, taip pat nurodė, kad vieną automobilį baltos Toyotos vairuotojas jau buvo praleidęs. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai duoti teismo posėdžių metų yra prieštaringi, Pareiškėjas teigia, kad pagal savitarpio supratimą pagrindine juosta važiuojantis vairuotojas po vieną įleidžia iš greitėjimo juostos važiuojančius automobilius, tačiau kartu nurodo, kad vieno automobilio įleidimas jam sukūrė pagrįstą lūkestį manyti, kad vadovaujantis savitarpio supratimu ir jo automobilis bus įleistas, todėl bandė rikiuotis. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Pareiškėjo chuliganiškas važiavimas pasireiškė ne bandymu rikiuotis, neįsitikinus, kad pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas jį praleidžia, tačiau tolimesniais Pareiškėjo veiksmais. Kaip girdėti vaizdo įraše, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pats Pareiškėjas, po nepavykusio bandymo iš greitėjimo juostos įvažiuoti į pagrindinį kelią, jis signalizavo pagrindiniu keliu važiuojančiam vairuotojui, savo manevro nenutraukė, tačiau, pažeisdamas kelių eismo taisykles, važiavo draudžiama važiuoti užbrūkšniuota nukreipimo salele, taigi, ne tik užvažiavo ant draudžiamos brūkšninės linijos, kaip pats nurodė, tačiau ja važiavo visą laiką iki vėl bandydamas aplenkti baltos Toyotos vairuotoją iš kairės pusės. Nors, kaip teigia Pareiškėjas ir jo atstovė, toks Pareiškėjo vairavimas tiesiogiai neužfiksuotas, tačiau jis akivaizdus iš tolimesnio užfiksuoto Pareiškėjo manevravimo ir kitoks situacijos vertinimas prieštarautų administracinio nusižengimo byloje esančiai medžiagai.

Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu metu išanalizavus administracinio nusižengimo medžiagą, įvertinus liudytojo ir Pareiškėjo paaiškinimus, nenustatyti jokie kelių eismo taisykles pažeidžiantys ar agresyvūs kito vairuotojo veiksmai. Kaip pažymėjo ir pats Pareiškėjas kito automobilio vairuotojas jo praleisti neprivalėjo, taip pat jis, vadovaujantis Pareiškėjo išskiriamu savitarpio sutarimu, iš greitėjimo juostos praleido vieną automobilį, kuris važiavo prieš Pareiškėjo automobilį, todėl tiek Pareiškėjui, tiek kitam vairuotojui buvo akivaizdu, kad ir vadovaujantis savitarpio supratimu Pareiškėjo automobilis neturėjo būti įleistas, taip pat pažymėtina, kad savitarpio supratimas taikomas ne tik kitiems vairuotojams, bet ir pačiam Pareiškėjui. Pareiškėjo teiginiai, kad nukentėjusysis tik nurodė skambinęs policijai, grasino jam, kad „pamatysi, kas tau dabar bus“, demonstravo viršenybę Pareiškėjo atžvilgiu, būtent jis blokavo Pareiškėjo automobilį, paneigti administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga. Kaip patvirtina Bendrosios pagalbos centro pateiktas įrašas, kito automobilio vairuotojas tą pačią dieną paskambino pranešti apie įvykį. Perklausius teismui pateiktą skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašą nustatyta, jog skambina vyras (K. M.) kuris nurodo, kad kelyje labai akiplėšiškas vairuotojas sukėlė avarinę situaciją ir pasišalino. Pranešėjas nurodo automobilio, kuris sukėlė avarinę situaciją valstybinius numerius ir nurodo, jog viskas, kas matyti jo automobilio priekyje yra fiksuota. Pranešėjas nurodo, kad automobilis, kuris sukėlė avarinę situaciją, kuomet važiuodamas greitėjimo juosta, bandė įsilieti į srautą ir jam nepavykus, blokavo Pranešėjo automobilį, agresyviai važiuodamas iš šono, tuomet išvažiuodamas priešais jį dar kartą mėgino blokuoti. Iš liudytojo K. M. pateikto vaizdo įrašo ir foto nuotraukų matyti, kad fotonuotraukos, kuriuose, kaip matyti ir iš pateikto vaizdo įrašo, užfiksuotas Pareiškėjo išvykimas, darytos įvykio dieną 15.38 val., iš Bendrosios pagalbos centro įrašo nustatyta, kad kito automobilio vairuotojas paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą įvykio dieną 15.39 val., iš įrašo nustatyta, kad abu vairuotojai tuo metu nebuvo įvykio vietoje. Iš vaizdo įrašo nenustatyta, kad kitas vairuotojas Pareiškėjo atžvilgiu išsakė kokius nors grasinimus, tai, kad asmuo nurodė kviesiantis policijos pareigūnus, negali būti vertinama kaip grasinimas Pareiškėjui. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kito automobilio vairuotojas blokavo kelią Pareiškėjui. Tai, kad kitas vairuotojas, važiuodamas pagrindiniu keliu, nepraleido Pareiškėjo automobilio, negali būti vertinama kaip kelio Pareiškėjui blokavimas. Atsižvelgęs į Pareiškėjo prieštaringus paaiškinimus, kurie neatitinka vaizdo medžiagoje užfiksuotų manevrų, į tai, kad Pareiškėjas suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės už chuliganišką vairavimą, teismas konstatuoja, kad pateikti paaiškinimai yra Pareiškėjo gynybinė versija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs administracinio nusižengimo medžiagoje esantys duomenys.

Taigi, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančių vaizdo įrašų matyti, kaip būtent Pareiškėjo automobilis važiuodamas greitėjimo juosta nesielgia pagal kelių eismo taisykles. Būtent Pareiškėjas, vairuodamas savo transporto priemonę ir važiuodamas greitėjimo juosta, turėjo įsitikinti, jog nesukelia jokio pavojaus ar nesudaro kliūties, siekdamas įsilieti į pagrindinį kelią, ir tik tuo metu, kuomet yra įsitikinęs, gali tai padaryti. Tačiau, jokių atsargumo veiksmų nesiėmė, ir į srautą bandė įsilieti nesilaikydamas nei saugumo reikalavimų, nei paisydamas to, kad jam iš dešinės važiuojantys automobiliai važiuoja pagrindiniu keliu ir jie turi pirmumo teisę. Toks Pareiškėjo elgesys atskleidžia, jog jis vairuodamas nėra linkęs laikytis savitarpio pagarbos ir supratimo principo, priešingai, tai atskleidžia, tai, jog norėdamas įsilieti į pagrindinį kelią, kuomet pats važiuoja greitėjimo juosta, tai ketina padaryti bet kokiomis priemonėmis ir bet kokiu būdu. Kaip jau buvo minėta, vaizdo medžiagoje yra aiškiai fiksuota, kaip liudytojas, važiuodamas pagrindiniu keliu, įleido priešais save baltos spalvos automobilį. Tuo tarpu Pareiškėjo vairuotas automobilis buvo už baltojo ir staigia pristabdęs bandė tuo pačiu metu persirikiuoti į dešinę pusę, priešais liudytojo vairuotą automobilį, tačiau to nepavykus padaryti, jis ne tik, kad nesustabdė savo transporto priemonės, bet jis susigretino su liudytojo automobiliu ir bandė prieš jį įvažiuoti. Iš vaizdo įraše fiksuotos medžiagos taip pat matyti, kaip Pareiškėjas toliau važiuodamas užbrūkšniuota kelio juosta, kuria važiuoti draudžiama, akivaizdžiai pakreipia savo automobilį dešinės pusės link, tai yra liudytojo automobilio pusės link, dėl ko vos neįvyksta transporto priemonių susidūrimas, o liudytojas tokiu būdu, neženkliai savo automobilį pakreipia taip pat link dešinės kelio važiuojamosios dalies.

Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo vairavimą, koks užfiksuotas vaizdo įraše, teismas vertina kaip vairavimą, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų kitų žmonių, turto ir eismo saugumui. Toks neapgalvotas, pavojingas ir tyčinis pareiškėjo manevras tik laimingo atsitiktinumo dėka nesibaigė eismo įvykio, kuriuo metu galėjo nukentėti tiek kito automobilio vairuotojas, tiek pats Pareiškėjas ir kartu su juo automobiliu važiavusi jo nepilnametė dukra, taip pat, atsižvelgiant į įvykio vietą, ir kiti eismo dalyviai. Akivaizdu, kad Pareiškėjas puikiai suvokė ir matė situaciją kelyje, puikiai galėjo įsitikinti kitos transporto priemonės buvimo vieta, suvokė ir matė, kad jo daromas manevras siekiant persirikiuoti iš greitėjimo juostos nepraleidžiant pagrindiniu keliu važiuojančiam vairuotojui yra negalimas ir tolimesni jo manevrai kelyje, kurie užfiksuoti vaizdo įraše, nesuderinami su eismo saugumu. Iš Pareiškėjo duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis akivaizdžiai buvo piktai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu, pasipiktinęs tuo, kad kito automobilio vairuotojas neleido jam įvažiuoti į pagrindinį kelią rodant posūkį, suvokdamas, kaip ne kartą nurodė, kad vien tokio posūkio rodymas nesuteikia teisės atlikti manevrą, taip pat be jokios pateisinamos priežasties važiavo draudžiama kelio dalimi, nors nenurodė, jokių objektyvių aplinkybių, kurios, be Pareiškėjo noro aplenkti kitą vairuotoją, pateisintų būtiną poreikį atlikti tokį manevrą pažeidžiant kelių eismo taisykles. Taigi, akivaizdu, jog Pareiškėjas puikiai išmanydamas ir žinodamas kelių eismo taisykles ne tik, kad galėjo, bet ir turėjo pasirinkti tai situacijai tinkamus veiksmus, o būtent, matydamas, jog jam nėra vietos įsilieti į srautą, pristabdyti ir palaukti, kol persirikiuoti bus saugu ir tik tada tai padaryti. Tačiau ne tik, kad pasielgė priešingai, kas matyti vaizdo medžiagoje, be kita ko ir iš paties Pareišėjo pateiktų paaiškinimų, bet pasielgė spontaniškai, impulsyviai, siekdamas įsilieti į srautą būtent tada, kada nori ir būtent tokiu būdu, kurį tuo metu pasirinko. Pareiškėjas ne tik, kad pasielgė, spontaniškai vedinas emocijų ir impulsų, tačiau, kaip ir minėta, sukėlė avarinę situaciją tokiu būdu sukeldamas realią grėsmę kilti eismo įvykiui.

Teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjas eismo saugumo prasme buvo abejingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių. Tokiais savo iššaukiančiais veiksmais, agresyviu vairavimo stiliumi, A. B. demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kito automobilio vairuotojui, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad aptartais pažeidėjo veiksmais, kaip jau buvo minėta, buvo sukeltas pavojus tiek kito automobilio vairuotojui, tiek ir pačiam pareiškėjui ir kitiems eismo dalyviams.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo bei Institucijos išdėstytus argumentus, išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą yra pagrindas daryti išvadą, kad administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia ir iš chuliganiškų paskatų. Taigi, teismo vertinimu, Pareiškėjo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir keisti administracinio nusižengimo kvalifikacijos nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas tai pat prašo tuo atveju, jeigu teismas vertins, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, švelninti jam skirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę t. y., jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinio poveikio priemonės asmeniui skyrimo tvarka. Pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytų minimalios ir maksimalios specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Sprendžiant asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą / administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Vien tai, kad Pareiškėjas patiria nepatogumų dėl to, kad negali vykdyti darbinių funkcijų, nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamu nutarimu Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui, atsižvelgiant į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas, kuris yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, padaromas tik tyčiniais veiksmais. Aiškinant priešingai, būtų sukurtas iš esmės teisei priešingas precedentas, jog tuo atveju, kai asmens darbo veikla susijusi su transporto priemonių vairavimu ar kai poveikio priemonės taikymas jam sukeltų kitokių asmeninių nepatogumų, specialiosios teisės atėmimas jam nebūtų taikomas, tokiu būdu išvengiant įstatyme numatytų savo priešingo teisei elgesio pasekmių, tačiau tokia išlyga nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad negalint dirbti darbo susijusio su vairavimu, išlieka galimybė ieškotis ir kito darbo, kuriame teisės vairuoti transporto priemones nebus būtinybė.

Nagrinėjamu atveju, įvertinama ir Pareiškėjo asmenybė. Pareiškėjas yra dirbantis, ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas ne tris kartus, kaip nurodė teismo posėdžio metu, o trylika kartų. Ši aplinkybė atskleidžia, kad Pareiškėjas vis tik yra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, kurie susiję su kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymu ir tai atskleidžia neigiamą asmens požiūrį į visuomenę bei įstatymų laikymąsi. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pažeidėjui paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti Pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti, pagrindo nėra. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Pareiškėjo kaltė padarius administracinį nusižengimą visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Daryti priešingą išvadą nei padarė Institucija, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo A. B. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Simona Žižienė