Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ir trečiojo asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“, uždaroji akcinė bendrovė „Daila“, daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovo ir trečiojo asmens paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

21. Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovo (draudiko) ieškinį atsakovei UAB „Firma VITI“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, konstatavęs, jog ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą ir netinkamam atsakovui.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22. 2014 m. balandžio 2 d. trečiasis asmuo DNSB „Vilkpėdės šilas“ (toliau – ir bendrija) pareiškė ieškinį statytojai UAB „Firma VITI“ dėl įpareigojimo atlyginti statinio (gyvenamųjų namų, esančių Vilkpėdės g. 7 ir 9, Vilniuje) trūkumų šalinimo išlaidas. Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-115-431/2020.

24. 2018 m. liepos 17 d. ieškovas Ergo Insurance SE, veikiantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Corpus A“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovės draudėjui išmokėtą 477,28 Eur žalos, patirtos dėl 2017 m. birželio 29 d. įvykio vandeniui užliejus butą, esantį (duomeny neskelbtini), atlyginimo, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (e. t. 1, b. l. 1-2). 2018 m. rugsėjo 24 d. ieškovas ieškinį patikslino, ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka pareikšdamas atsakovei AB firmai ,,VITI“ (e. t. 3, b. l. 4-6). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei AB firmai ,,VITI“ dėl nuostolių atlyginimo nagrinėjimas sustabdytas iki bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-45-431/218 (Nr. e2-115-431/2020) pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vilkpėdės šilas“ ieškinį atsakovei AB firmai „VITI“ dėl išlaidų, būtinų gyvenamųjų namų statybos defektams ir dėl jų atsiradusioms pažaidoms pašalinti, priteisimo.

25. 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023, pakeitusia pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš dalies patenkintas bendrijos ieškinys atsakovei dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atsakomybė už statinio statybos darbų kokybę garantiniu laikotarpiu konstatuota atsakovei UAB „Firma VITI“. Byloje nustatyta, kad daugiabučius gyvenamuosius namus Vilniuje, Vilkpėdės g. 7 ir Vilkpėdės g. 9, pastatė statytoja atsakovė UAB „Firma VITI“, kuri suteikė gyvenamiesiems namams įstatymuose numatytas garantijas dėl gyvenamųjų namų tinkamumo naudoti. Gyvenamieji namai buvo pripažinti tinkamais naudoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. balandžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudotis aktu Nr. (109)11.4-673), kuriame nurodytas statytojas – UAB „Firma VITI“ ir rangovas – UAB „Firma VITI“. Nustatyta, kad gyvenamųjų namų statybos defektai (pažaidos) susideda iš kelių grupių, t. y.: 1) stogų, įrengtų virš gyvenamųjų namų, pažaidos; 2) stogo, įrengto virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, pažaidos; 3) balkonų pažaidos. Teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad Vilkpėdės g. 7 ir 9 , Vilniuje, namų stogai nėra suprojektuoti ir pastatyti taip, kad drėgmė nesikauptų šių pastatų konstrukcijose, nepatektų iš jų į patalpas. Įrengtos šlaitinių ir plokščių stogų dangos ir jų prijungimai prie vertikalių paviršių nėra sandarūs (pralaidūs atmosferinei drėgmei), o izoliacinės plėvelės, įrengtos stogų konstrukcijų viduje, yra nesandarios, dėl ko dalis drėgmės patenka į stogo apšiltinamąjį sluoksnį, o iš jo į patalpas.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Firma VITI“ (buv. AB firma ,,VITI“) dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka ir ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškinys negali būti tenkinamas dėl praleisto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino, kurį atsakovė prašo taikyti, bei dėl to, kad ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei.

27. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, kelia klausimus dėl atsakovės (ne)tinkamumo, ieškinio senaties termino (ne)praleidimo, patikslinto ieškinio (ne)pagrįstumo.

28. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo DNSB „Vilkpėdės šilas“, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą, pašalinant iš sprendimo tam tikrus motyvus, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kelia klausimus dėl teismo motyvų tinkamo atsakovo byloje klausimu (ne)pagrįstumo ir bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui nepriteisimo (ne)pagrįstumo.

Dėl atsakovės (ne)tinkamumo

30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje ieškovo pasirinkta UAB „Firma VITI“ nėra tinkama atsakovė ir ieškinys turėjo būti pareikštas DNSB „Vilkpėdės šilas“, nes: šios bylos nagrinėjimo metu dalis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023, jau yra įvykdyta, o byloje patenkinus ieškinio reikalavimus, susidarytų tokia situacija, kad iš tos pačios atsakovės, už tuos pačius stogo defektus būtų priteista pakartotinai, nors dalis defektų šalinimo išlaidų jau yra išieškota bendrijos naudai; teismo teigimu, bendrija dar nuo 2014 m. buvo nutarusi namų stogus remontuoti pati, o šias išlaidas išsiieškoti iš atsakingų asmenų, t. y. bendrija, 2014 m. kreipdamasi į teismą su ieškiniu statytojai, pasirinko savo pažeistų teisių gynybos būdą – reikalauti rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir dar 2015–2016 m. bendrijos veiklos planuose numatė nelaukiant teismo sprendimo namų defektų ir remonto paiešką, stogo būklės ekspertizę, fiksavimą, defektinių vietų remontą ir išlaidų prisiteisimą.

31. Ieškovas, nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, jog teismas nepagrįstai vertino, kad šioje byloje prašoma pritiesti pakartotinai už tą patį, nes ginčas minimose bylose kilo dėl skirtingų defektų. Trečiasis asmuo DNSB „Vilkpėdės šilas“, nesutikdamas su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentavo, kad teismas sprendime nepagrįstai bendrijai perkelia atsakomybę už gyvenamųjų namų statybos defektus ir jų pasėkoje atsiradusias naujas pažaidas, nes bendrija jokios atsakomybės už defektus neprisiėmė ir negalėjo prisiimti, be to, teismas tai padarė nesant bendrijos kaltės ir nenustatęs neteisėtų bendrijos veiksmų / neveikimo; teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad dalį priteistų išlaidų gyvenamųjų namų statybos defektų šalinimui atsakovė jau atlygino, nes taip nėra; teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio tenkinimo atveju iš tos pačios atsakovės, už tuos pačius stogo defektus būtų priteista pakartotinai, nes ginčas minimose bylose kilo dėl skirtingų defektų.

32. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis apie civilinėje byloje dėl statinių defektams šalinti reikalingų išlaidų priteisimo priimtus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to nepagrįstai pripažino, jog šioje byloje prašoma priteisti pakartotinai už tuos pačius defektus, kurių pašalinimo išlaidas trečiajam asmeniui DNSB „Vilkpėdės šilas“ priteisė Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023).

33. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliantai, ginčas nurodytoje ir šioje bylose kilo dėl skirtingų defektų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 2 d. DNSB „Vilkpėdės šilas“ civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 pareiškė ieškinį dėl išlaidų gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų – pagrindinių namo konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų ir kt., tame tarpe ir stogo, – statybos defektų ir jų pasėkoje atsiradusių pažaidų ištaisymui atlyginimo. Civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 nebuvo sprendžiama dėl išlaidų atskirų gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų, priklausančių konkretiems savininkams, defektams ir jų sukeltoms pažaidoms ištaisyti atlyginimo. Tuo tarpu šioje byloje ieškovas ieškinio reikalavimus subrogacijos tvarka kildino iš draudėjo apdraustam butui padarytos žalos fakto. Ieškovas reikalavo nuostolių, patirtų dėl žalos šio buto patalpoms, atlyginimo, o ne nuostolių, patirtų dėl žalos gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės objektams / konstrukcijoms atlyginimo. Draudikas neatlygino žalos gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektams (kas buvo civilinės bylos Nr. e2-115-431/2020 nagrinėjimo objektu) ir negalėjo įgyti subrogacijos teisės reikalauti šios žalos atlyginimo iš atsakovės.

34. Sutiktina ir su trečiojo asmens DNSB „Vilkpėdės šilas“ apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog dalis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 yra įvykdyta ir dalis defektų šalinimo išlaidų yra išieškota bendrijos naudai. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas šių atsakovės teiginių pagrįstumo netyrė. Kita vertus, trečiasis asmuo DNSB „Vilkpėdės šilas“ apeliaciniame skunde nurodė, kad iš atsakovės šiuo metu yra išieškotos tik procesinės palūkanos nuo priteistos defektų šalinimui sumos, susidariusios teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 įsiteisėjimo dieną, o pagrindinė suma defektų šalinimui nėra išieškota. Atsakovė atsiliepime į apeliacinius skundus šių trečiojo asmens teiginių nepaneigė ir nepateikė įrodymų, kad dalis (ir kokia) Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eA2-8-450/2023, yra įvykdyta sumokant bendrijai stogo konstrukcijų trūkumų šalinimo išlaidas ar jų dalį.

35. Šios bylos kontekste svarbesnė faktinė aplinkybė ta, kad ginčo draudžiamasis įvykis, iš kurio kildinama šioje byloje ieškovo prašoma atlyginti žala, įvyko 2017 m. birželio 29 d., tuo tarpu teismo procesinis sprendimas, kuriuo bendrijai iš atsakovės priteistas stogo defektų išlaidų atlyginimas, įsiteisėjo priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-8-450/2023. Taigi, iki tol vyko šalių ginčas dėl gyvenamųjų namų stogo trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė, kaip gyvenamųjų namų statytoja ir už jų stogo kokybę atsakingas asmuo, iki ginčo įvykio 2017 m. birželio 29 d. būtų (pa)šalinusi gyvenamojo namo, esančio Vilkpėdės g. 9, Vilniuje, stogo trūkumus bendrijos pasirinktu teisių gynimo būdu, t. y. sumokėjusi trūkumų šalinimo išlaidas ar jų dalį.

36. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „Firma VITI“ nėra tinkama atsakovė byloje, o ieškinys turėjo būti pareikštas DNSB „Vilkpėdės šilas“, t. y. pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsakomybę už gyvenamojo namo statybos defektų pasekmes (konkretaus buto apliejimą vandeniu) perkėlė trečiajam asmeniui DNSB „Vilkpėdės šilas“. Šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad ginčo buto užliejimą lėmė trečiojo asmens DNSB „Vilkpėdės šilas“ veiksmai ar neveikimas. Tokį žalą butui sukėlusį bendrijos neveikimą būtų galima konstatuoti tik tokioje situacijoje, kai gyvenamojo namo stogas nebūtų buvęs remontuojamas po to, kai bendrija būtų gavusi iš atsakovės lėšas stogo trūkumams šalinti, t. y. po to, kai atsakovė savo prievolę užtikrinti namo stogo kokybę būtų įgyvendinusi bendrijos pasirinktu būdu ir sumokėjusi stogo trūkumų šalinimo išlaidas. Tačiau nagrinėjamu atveju tokiu neteisėtu bendrijos neveikimu negalėtų būti aplinkybės, jog gyvenamojo namo stogo statybos defektai tam tikrą laiką buvo neremontuojami, nes, kol atsakovė nėra sumokėjusi priteistų išlaidų stogo defektams šalinti (ar reikšmingos jų dalies), šios aplinkybės irgi priskirtinos atsakovės kaip statytojos ir pardavėjos atsakomybei už defektus, atsiradusius garantiniu laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo DNSB „Vilkpėdės šilas“ civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 2014 m. balandžio 2 d. pareiškė ieškinį dėl išlaidų gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų – pagrindinių namo konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų ir kt., taip pat ir stogo, – statybos defektų ir jų pasėkoje atsiradusių pažaidų ištaisymui atlyginimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad jau nuo 2014 m. balandžio 2 d. trečiasis asmuo DNSB „Vilkpėdės šilas“ prisiėmė pareigą nuo kreipimosi į teismą dienos pati, atsakovės sąskaita, šalinti minėtus gyvenamojo namo stogo statybos defektus, nes nagrinėjamu atveju atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, dėl atsakovės kaltės atsiradę konkretūs gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų – pagrindinių namo konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų ir kt., taip pat ir stogo, – statybos defektai ir jų pasėkoje atsiradusios pažaidos, jų mastas, defektams ištaisyti reikalingos išlaidos buvo konstatuotos tik 2023 m. sausio 26 d., įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023. Be to, kaip minėta, vykstant teisminiam ginčui ir atsakovei nesumokėjus stogo defektų šalinimo išlaidų bendrovei iki ginčo įvykio, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovės prievolė užtikrinti stogo kokybę ir atitiktį teisės aktų reikalavimams ir, atitinkamai, atsakyti už dėl šios prievolės neįvykdymo atsiradusias pasekmes, pasibaigė tinkamu jos įvykdymu bendrijos pasirinktu būdu.

37. Dėl paminėtų aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu 2014 m. balandžio 2 d. dėl statybos defektų šalinimo išlaidų priteisimo iki ginčo buto užliejimo, t. y. 2017 m. birželio 29 d., DNSB „Vilkpėdės šilas“ turėjo pareigą pati šalinti gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objekto – stogo, statybos defektus ir jų pasėkoje atsiradusias pažaidas. Pažymėtina, kad DNSB „Vilkpėdės šilas“ ir gyvenamojo namo patalpų savininkams negali būti perkeliama atsakomybė už statybos defektus vien todėl, kad atsakovė jų laiku nepašalino (neteisėtai neveikė) ir DNSB „Vilkpėdės šilas“ turėjo pradėti rūpintis defektų šalinimu savo jėgomis ir / ar pareiškė teisme reikalavimą dėl teisių gynimo tam tikru pasirinktu būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakomybė už gyvenamojo namo statybos defektus pereitų trečiajam asmeniui DNSB „Vilkpėdės šilas“ atsakovei reikšminga dalimi įvykdžius teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovės bendrijai priteistos gyvenamojo namo statybos defektų šalinimo išlaidos, tačiau, minėta, iki ginčo draudžiamojo įvykio tai nebuvo daroma.

38. Apibendrinant nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys dėl 2017 m. birželio 29 d. įvykusio įvykio metu padarytos žalos atlyginimo turėjo būti pareikštas trečiajam asmeniui DNSB „Vilkpėdės šilas“ ir dėl to nepagrįstai šiuo pagrindu atmetė ieškinį, nes nėra pagrindų konstatuoti, jog paminėta statytojos, rangovės ir pardavėjos UAB „Firma VITI“ atsakomybė buvo perkelta trečiajam asmeniui DNSB „Vilkpėdės šilas“. Tokį atsakomybės perkėlimą galima būtų konstatuoti tik po to, kai žalą sukeltų bendrijos neveikimas neremontuojant stogo (nešalinant stogo defektų) po to, kai atsakovė už tokį stogo remontą (defektų šalinimą) būtų realiai bendrijai sumokėjusi ir tokiu bendrijos pasirinktu būdu įvykdžiusi pareigą užtikrinti pastato stogo tinkamumą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Dėl ieškinio senaties termino

39. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

40. Byloje ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas aktualus dėl to, kad atsakovė, prašydama atmesti ieškinį kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą, nurodė, jog turėtų būti taikomas iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams reikšti nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Ieškovas teigė, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriam taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Taigi, keliamas klausimas – koks ieškinio senaties terminas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam (žalą patyrusiam) asmeniui, CK 6.1015 straipsnyje įtvirtinta subrogacijos tvarka reiškia reikalavimą atlyginti nuostolius už žalos atsiradimą atsakingam asmeniui.

41. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl praleisto vienerių metų ieškinio senaties termino, kurį atsakovė prašė taikyti (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje. Teismo teigimu, draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Ieškovas draudėjui sumokėjo 477,28 Eur 2017 m. liepos 13 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. liepos 13 d. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį šioje byloje pateikė praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, t. y. 2018 m. liepos 17 d., o atsakovei ieškinį pareiškė dar vėliau, t. y. 2018 m. rugsėjo 24 d.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka teisinio reglamentavimo turinio, todėl pripažintina nepagrįsta.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017). CK 6.1015 straipsnyje reglamentuota subrogacija esant draudimo teisiniams santykiams. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokiu atveju susiklosto ne draudimo, bet būtent žalos atlyginimo teisiniai santykiai, nes žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia vien pasikeitus prievolės šaliai. Todėl subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų ir jų skaičiavimo tvarkos, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto, kitaip tariant, taikomas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet šio straipsnio 9 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

45. Nagrinėjamu atveju draudikas ieškovas, išmokėjęs naudos gavėjui (draudėjui) draudimo išmoką už patalpų užliejimu padarytą žalą, nukreipė subrogacinį reikalavimą į atsakovę. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis, šiuo atveju tai yra prievolės, kylančios iš delikto. Dėl to, draudikui perėmus draudėjo teises ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, taikomas iš delikto teisės kilusiems reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad trejų metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. nuo tada, kai draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas draudimo išmoką už ginčo butą sumokėjo 2017 m. liepos 13 d., t. y. taikytino CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino ieškovas, ieškinį pareiškęs 2018 m. liepos 17 d. (2018 m. rugsėjo 24 d.), nėra praleidęs.

46. Atsižvelgiant į paminėtą, ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai pritaikė sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, nes šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas, pagrįsti. Taigi, teismas apelianto ieškinį CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu atmetė nepagrįstai.

Dėl patikslinto ieškinio pagrįstumo

47. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).

49. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

50. Kaip jau paminėta, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023) atsakomybė už statinio statybos darbų kokybę garantiniu laikotarpiu konstatuota atsakovei UAB „Firma VITI“, įgyvendinusiai rangovės funkcijas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad nekvestionuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 nustatytų faktinių aplinkybių apie gyvenamųjų namų Vilkpėdės g. 7 ir 9, Vilnius, stogo defektus ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, kad už gyvenamųjų namų stogo defektus yra atsakinga atsakovė.

51. Pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalį, per visą garantinį laiką rangovui kyla pareiga užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangos sutartyje. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta rangovo, projektuotojo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybė už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

52. Ginčo buto pažaidos atsirado nepasibaigus Gyvenamųjų namų statybos darbų garantiniam laikotarpiui, taikomam paslėptiems statybos darbų trūkumams (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti 2009 m. balandžio 2 d., o į ginčo butą pro stogą vanduo pratekėjo 2017 m. birželio 29 d.

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga yra pakankama pripažinti, kad ginčo buto užliejimą lėmė netinkama gyvenamojo namo stogo statybos kokybė ir to pasėkoje atsiradusios vėlesnės stogo konstrukcijų pažaidos, sudariusios sąlygas vandens pratekėjimui į gyvenamojo namo vidaus patalpas (CPK 185 straipsnis). Šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 (pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023). DNSB „Vilkpėdės šilas“ į teismą dėl gyvenamojo namo defektų šalinimo išlaidų priteisimo kreipėsi 2014 m. balandžio 2 d., kas, iš dalies tenkinus ieškinį, patvirtina, jog gyvenamojo namo stogo statybos defektai tuo metu jau egzistavo. Be to, draudėjo pranešime apie žalą nurodyta, kad 2017 m. birželio 29 d. po stiprios liūties jis pastebėjo, kad svetainės lubos „leidžia“ vandenį. Kas taip pat patvirtina, jog užliejimas įvyko dėl stogo defektų, esant stipriai liūčiai. 2017 m. birželio 30 d. defektiniame akte užfiksuotos įvykio aplinkybės, kad 2017 m. birželio 29 d. pro stogą ant lubų pradėjo bėgti vanduo.

54. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo buto užliejimas įvyko dėl stogo statybos defektų, tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau paminėtos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad ginčo buto užliejimą lėmė netinkama gyvenamojo namo stogo statybos kokybė ir to pasėkoje atsiradusios vėlesnės stogo konstrukcijų pažaidos, sudariusios sąlygas vandens pratekėjimui į gyvenamojo namo vidaus patalpas. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo pareigos garantuoti statinio kokybę per garantinį terminą ypatumai nulemia ir deliktinės atsakomybės sąlygų taikymo ypatumus. Pareiga garantuoti kokybę pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Šis ypatumas lemia, kad asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia šios rangovo pareigos pažeidimu, turi įrodyti tik defektų faktą, tuo tarpu atsakovė turi įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020). Taigi, atsakovė nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti aplinkybes, atsakovės nuomone, šalinančias jos atsakomybę, t. y. kad ginčo buto užliejimas galimai įvyko dėl bendrijos vykdytų ar vykdomų stogo remontų darbų, ar per neuždarytas ir atviras stogo konstrukcijas, stoglangius, tačiau tokių įrodymų nepateikė, neprašė teismo skirti ekspertizę buto užliejimo priežasčiai nustatyti, byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į draudėją, prašydama leisti apžiūrėti užlietą patalpą, stogą (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, atsakovės argumentą, kad ginčo buto užliejimas galimai įvyko dėl bendrijos vykdomų stogo remontų darbų ar per neuždarytas ir atviras stogo konstrukcijas, stoglangius, paneigia draudėjo defektinis aktas, kuriame nurodoma, kad nesimato, kas nutiko stogui. Pažymėtina ir tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 1 d. išduotas leidimas atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų remonto darbus, nurodant, jog gyvenamųjų namų stogų remonto darbai nebuvo vykdomi iki 2019 m. dėl užsitęsusio bylinėjimosi su atsakove civilinėje byloje dėl išlaidų statybos defektams pašalinti priteisimo, paneigia atsakovės argumentą apie DNSB „Vilkpėdės šilas“ prieš ginčo buto užliejimą, ar jo metu vykdytus gyvenamojo namo stogo defektų šalinimo darbus. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad rangovas per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, taip pat į įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų ir jų pasekmių, įvertinus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai pakankami byloje įrodinėjamoms aplinkybėms nustatyti, ir konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma pakankama pagrįstam teismo įsitikinimui, jog ginčo buto apliejimas vandeniu įvyko dėl gyvenamojo namo stogo statybos defektų (CPK 185 straipsnis).

55. Atsakovė pažeidė įstatymu nustatytą pareigą kokybiškai atlikti stogo rangos darbus, tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai. Padarytos žalos dydį ieškovas įrodinėjo pateikdamas pranešimą apie žalą, defektinį aktą, draudžiamojo įvykio tyrimo aktą, lokalinę sąmatą, draudimo išmokos mokėjimo nurodymą. Atsakovė ieškovo nurodyto padarytos žalos dydžio neginčijo (CPK 178 straipsnis). Dėl atsakovės stogo statybos defektų atsirado žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovės atliktais darbais.

56. Atsižvelgiant į paminėtą, nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Minėta, CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. iš atsakovės. Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 477,28 Eur žalos atlyginimą iš atsakovės pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

57. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (477,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

58. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangovo civilinę atsakomybę pažeidus pareigą garantuoti statybos objekto kokybę, taip pat procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ieškinio senaties taikymą, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl, vertinant šiais aspektais, priėmė neteisėtą, nepagrįstą sprendimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

59. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kartu naikinami ir trečiojo asmens apeliaciniame skunde prašyti šalinti pirmosios instancijos teismo motyvai.

60. Kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-701/2023).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, priimant naują sprendimą, ieškinys yra tenkinamas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovui ir trečiajam asmeniui bendrijai, kurių apeliaciniai skundai patenkinti, iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnis).

62. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patyrė 37 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (e. t. 1, b. l. 13; e. t. 4, b. l. 112). Atsižvelgus į tai, jog patikslintas ieškinys tenkintas, ieškovui iš atsakovės priteistina 37 Eur jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

63. Trečiasis asmuo DNSB „Vilkpėdės šilas“, iš esmės palaikęs ieškinio argumentus, pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 847 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme – 1 078 Eur išlaidų, kurias sudaro 110 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 968 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (e. t. 4, b. l. 69, 70, 80, 81, 107, 108, 109). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į rengtų procesinių dokumentų skaičių, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas trečiajam asmeniui iš atsakovės.

64. Valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 56,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

65. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, priimtas dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nusprendžia:

apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-20-984/2024, ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (j. a. k. 221504240) 477,28 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 28 ct) nuotolių atlyginimo subrogacijos tvarka, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (477,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti trečiajam asmeniui daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ (j. a. k. 303259317) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (j. a. k. 221504240) 1 925 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (j. a. k. 221504240) 56,46 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 46 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, reikia pristatyti Vilniaus apygardos teismui (raštinei).

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.