Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui L. G., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (šio kodekso 3.51 straipsnis), arba pradėdami gyventi skyriumi (šio kodekso 3.73 straipsnis), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (šio kodekso 3.53 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y., laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės J. G. ir atsakovo L. G. santuoka ir iš atsakovo šalių sūnaus E. G. išlaikymui priteista 115,85 Eur (400 litų) kas mėnesį nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo vaikui įsiskolinimas 1390,18 Eur (4800 litų).

Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir nurodė, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių sūnui E. G. 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neatitinka nei nepilnamečio sūnaus poreikių, nei šalių turtinės padėties, nei faktinės ekonominės situacijos, nei suformuotos teismų praktikos, sprendžiant vaiko išlaikymo dydį.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių sūnaus E. G. išlaikymui kas mėnesį reikia 610 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (toliau – GBP), t. y. apie 660 Eur, ir nurodė, kad būsto nuoma kainuoja 112,50 GBP, būsto išlaikymo išlaidos – 63,25 GBP, transporto išlaidos – 40 GBP, maistas mokykloje – 60 GBP, už regbį (apranga, avalynė) – 5 GBP, mokyklinė uniforma – 10 GBP, vaistai, vitaminai – 15 GBP, maistas – 100 GBP, rūbai, avalynė – 80 GBP, laisvalaikis – 50 GBP, kanceliarinės prekės – 10 GBP, kirpykla – 10 GBP, ilgalaikio naudojimo daiktai (riedlentė, dviratis, planšetė, telefonas, namų apyvokos daiktai) – 30 GBP, ryšio paslaugos, internetas – 22 GBP. Be to, šalių sūnus sparčiai auga, todėl dažnai reikia pirkti rūbus, avalynę.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K. , bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Šioje byloje vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikas su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis, nei Lietuvoje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 išaiškino, kad tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje. Tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius.

2013 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3510-291/2013m., kuriuo nutraukta J. G. ir L. G. santuoka bei tuo pačiu priteistas išlaikymas jų nepilnamečiui vaikui E. G. bei nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, nurodyta, kad šalys turi vieną aštuonerių metų sūnų, kuris kartu su motina gyvena Anglijoje ir šalys sutinka, jog jų nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamoji vieta (po santuokos nutraukimo) būtų nustatyta su jo motina J. G.. Tai reiškia, kad atsakovui buvo žinoma ir jis sutiko, kad jo sūnus gyventų su motina šalyje, kurioje pragyvenimo lygis aukštesnis, todėl, pagal teismo praktiką, tėvas privalo teikti sūnui ir didesnį išlaikymą, nei jis galimai teiktų, jei sūnus gyventų Lietuvoje.

Ieškovė ieškinyje prie sūnaus E. poreikio tenkinimo išlaidų nurodė išlaidas, skirtas būsto nuomai – 112,50 GBP ir būsto išlaikymo išlaidas – 63,25 GBP. Kaip įrodymai, pagrindžiantys minėtas išlaidas, byloje yra pateikta būsto nuomos sutartis, sudaryta ieškovės vardu, kurioje nurodyta, kad buto nuomos mėnesinis mokestis 450 GBP, bei sąskaita už vandenį, kurioje nurodyta, kad ieškovė pagal mėnesinį mokėjimo planą už vandenį moka 20,28 GBP. Ieškovės nuomojamame būste gyvena 4 asmenys: ieškovė, šalių sūnus, ieškovės dukra ir dukters tėvas. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad būsto nuoma bei išlaidos už vandenį (dokumentai pagrindžiantys kitas išlaidas – nepateikti) yra fiksuotos ir mokamos kiekvieną mėnesį ta pačia suma, nepriklausomai nuo to, kiek asmenų gyvena būste ir kiek asmenų naudoja vandenį, taigi ieškovė realiai nepatiria papildomų išlaidų, susijusių su gyvenimu tame pačiame būste, tačiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą ir šios teisės realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Ieškovė J. G. ieškinyje nurodė, kad po 2013 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo priėmimo pasikeitė jos turtinė padėtis – jai (duomenys neskelbiami) gimė dukra E. D. M., ieškovė šiuo metu jau turi du išlaikytinius. Be to, dėl auginamos dukros amžiaus, ieškovė negali dirbti ilgas darbo valandas ir gauti pakankamo dydžio pajamų. Ieškinyje nurodyta, kad jos gaunamos pajamos per savaitę yra 260 GBP. Dėl tos pačios priežasties sumažėjo ir ieškovės metinės pajamos, kurios 2013 m. buvo 14335,78 GBP, o 2016 m. 10907,29 GBP. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų – informacijos apie išmokas ir pajamas nustatyta, kad ieškovė J. G. 2013 metais (mokestiniai metai iki 2014 m. balandžio 5 d.) gavo pajamų 14335,78 GBP, o 2016 m. (mokestiniai metai iki 2017 m. balandžio 5 d.) – 10907,29 GBP. Akivaizdu, iš pateiktų duomenų, kad ieškovės pajamos 2016 m. buvo sumažėję, lyginant su 2013 m. 3428,49 GBP. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu teismui pateikė ieškovės J. G. 2017 m. (mokestiniai metai iki 2018 m. balandžio 5 d.) informaciją apie išmokas ir pajamas, iš kurių nustatyta, kad ieškovės metinės pajamos 2017 m. buvo – 13361,33 GBP, tai yra 974,45 GBP mažesnės nei 2013 metais, išlaikymo priteisimo momentu.

Prie ieškinio pridėtas Jos Didenybės mokesčių ir muitinės tarnybos 2018 m. balandžio 6 d. raštas, kuriame nurodyta, kad ieškovė kreipėsi dėl vaiko pašalpos ir jei jos prašymas bus patvirtintas, tai už sūnų E. G. ieškovė J. G. kiekvieną savaitę gaus – 20,70 GBP, o už dukrą E. D. M. – 13,70 GBP. Bendrai per mėnesį ieškovė gautų 137,60 GBP. Akivaizdu, kad sumažėjus ieškovės J. G. pajamoms, ieškovė deda visas pastangas ir ieško būdų papildomoms pajamoms gauti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Taigi šiuo momentu, teismo sprendimo priėmimo momentu, nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis išties prastesnė, nei buvo santuokos nutraukimo momentu, nes jos metinės pajamos yra sumažėjusios, lyginant su 2013 metais.

Nustatyta, kad atsakovas L. G. 2015 m. kovo 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1047 įsigijo (duomenys neskelbiami) žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), pastatą – sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), pastatą – sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), pastatą – daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), pastatą – tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), pastatą – sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbiami) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbiami), nurodyto sklypo ir statinių bendra vidutinė rinkos vertė 3938 Eur. 2015 m. spalio 2 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3207 iš L. G. įgijo keturis žemės sklypus, unikalūs numeriai: (duomenys neskelbiami), esančius (duomenys neskelbiami), kurių vidutinė rinkos vertė – 6466 Eur. Kaip nustatyta iš dokumentų bei atsakovo L. G. parodymų, keturis žemės sklypus jam padovanojo mama L. G.. Aukščiau nurodytą namą su priklausiniais atsakovas nurodė įsigijęs iš už mamos L. G. skolintus pinigus, tačiau pinigų skolinimo fakto įrodymais nepagrindė.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad minėtų penkių turto objektų įgijimas įrodo atsakovo turtinės padėties pasikeitimą (pagerėjimą). Tuo tarpu atsakovo atstovas nurodė, kad visų šių objektų įgijimas negali būti vertinamas kaip atsakovo turtinės padėties pagerėjimas, nes žemės sklypai buvo gauti dovanų, o namas – reikalingas, kaip gyvenamas būstas, įgytas iš skolintų lėšų, todėl realiai atsakovas nepraturtėjo.

Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovo turtinė padėtis, palyginus su padėtimi, buvusia santuokos nutraukimo dieną, pagerėjo. Tai, kad atsakovas turtą įgijo ne už uždirbtas lėšas, o gavo dovanų, be abejonės laikytina atsakovo turtinės padėties pagerėjimu. Atsakovo teiginiai, kad gyvenamą namą įsigijo už skolintas, iš mamos L. G., lėšas, nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Be to, net jei tai ir tiesa, ir atsakovas grąžina paskolintas lėšas, tai taip pat nelaikoma jo turtinės padėties pablogėjimu, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006).

Iš teismui pateiktų dokumentų – darbo sutarties Nr. 897, nustatyta, kad L. G. nuo 2018 m. gegužės 18 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbiami) traktorininku – šaltkalviu, su juo sudaryta neterminuota sutartis, tačiau nustatytas 3 mėnesių išbandymo laikotarpis. Sutartyje nurodyta, kad atsakovui nustatyta 5 darbo dienų, 40 valandų darbo savaitė, darbo užmokestis 3,70 Eur per valandą.

Teismo posėdžio metu atsakovas L. G. nurodė, kad individualia veikla nebesiverčia, yra pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą, dėl individualios veiklos nutraukimo, tačiau teismui apie tai jokių įrodymų nepateikė. Byloje yra Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 609559, kurioje nurodyta, kad L. G. vykdo krovininio kelių transporto individualią veiklą nuo 2014 m. vasario 21 d.

Teismo posėdžio metu atsakovas L. G. nurodė, kad ieškovės J. G. prašomas 200 Eur išlaikymas jų bendram sūnui E. G. jam yra per didelis, nes jo pajamos yra mažos. Byloje yra pateikta L. G. 2017 m. metinė turto deklaracija, kurioje nurodyta, kad atsakovo L. G. deklaruojamos pajamos 2017 metais buvo 1512,86 Eur.

Pagal kasacinio teismo praktiką deklaracijos pripažįstamos paprastais (ne oficialiais) rašytiniais įrodymais, vertinamais kartu su visais kitais įrodymais, atsižvelgiant į šiuose įrodymuose esančią informaciją, šios informacijos pakankamumą, jos gavimo būdą, prieštaravimų nebuvimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-126/2006; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V. , bylos Nr. 3K-3-561/2010). Šioje byloje pats atsakovas L. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad versdamasis pervežimų veikla už vieną reisą uždirbdavo apie 300 Eur pelno, per mėnesį būdavo du reisai, tai reiškia, kad per vieną mėnesį L. G. pajamos iš individualios veiklos buvo 600 Eur, o per metus – 7200 Eur, todėl pateiktos deklaracijos teismas negali vertinti, kaip patikimo įrodymo, įrodančio atsakovo L. G. turtinę padėtį. Be to, teismo posėdžio metu liudytojos D. J. bei I. D. nurodė, kad atsakovas, suteikdamas pervežimo paslaugas, paslaugų gavėjams neišduodavo kvitų, patvirtinančių pinigų gavimą.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna papildomų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Tai patvirtino ir atsakovo tėvas – liudytojas J. Š., tačiau nei atsakovas, nei liudytojas nenurodė tikslios pajamų sumos, kurią atsakovas gauna versdamasis žemės ūkio veikla. Atsakovas L. G. teismo posėdžio metu paskaičiavo, kad pernai pelnas iš žemės ūkio veiklos apytiksliai buvo 750 Eur, tačiau jokių įrodymų, apie gautų pajamų dydį, nepateikė.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad teismui patenkinus ieškovės ieškinį bei iš jo priteisus po 200 Eur išlaikymą sūnui E. G., nukentės jo kito vaiko – dukters D. G. interesai ir ji bus finansiškai nuskriausta. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Be to, atsakovas L. G. būdamas sveikas ir darbingas žmogus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius.

Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomas skirti 200 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra per didelis, nes jo pajamos mažos, tačiau nesugebėjo įrodyti savo pajamų dydžio. Pagal byloje pateiktus dokumentus nustatyta, kad atsakovas dirba pagal darbo sutartį, kad gauna papildomų pajamų iš žemės ūkio veiklos, kad nepateikė jokių įrodymų, jog nebesiverčia individualia pervežimo veikla. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Šiuo atveju, akivaizdu, kad atsakovas nebuvo sąžiningas ir nenurodė visų savo gaunamų pajamų bei jų nepagrindė nenuginčijamais rašytiniais įrodymais.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byloje pateiktais įrodymais, ieškovės atstovės, atsakovo ir liudytojų parodymais teismo posėdyje, ieškinys tenkintinas visiškai, ankstesnis teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo keistinas, pakeičiant priteisto išlaikymo dydį, ir iš atsakovo L. G. priteistinos lėšos nepilnamečio sūnaus E. G., gimusio (duomenys neskelbiami), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d. iki sūnaus pilnametystės – (duomenys neskelbiami)

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktu, 89 straipsnio 2 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu iš atsakovo L. G. ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 103 Eur už vertimo paslaugas ir 360 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo L. G. valstybei yra priteistinas 23 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė, paduodant teismui ieškinį, atleista.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo L. G. valstybei priteistina 4,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3510-291/2013m., dalį, kuria iš atsakovo L. G. priteistos lėšos jo nepilnamečio sūnaus E. G., (duomenys neskelbiami), išlaikymui po 115,85 Eur (400 litų) kas mėnesį nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki vaiko pilnametystės, ir padidinti priteistą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbiami), nepilnamečiui vaikui E. G., gimusiam (duomenys neskelbiami), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam su motina J. G., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo 2018 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės (duomenys neskelbiami), išlaikymo išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo (duomenys neskelbiami), ieškovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Flat (duomenys neskelbiami), jos patirtas 463 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbiami), 27,65 Eur (dvidešimt septynis eurus ir 65 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.