- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 2-3510-291/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- J. G.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
Procesinių sprendimų kategorijos: 44.2.4.2.; 75.8.; 75.4.3.; 78.2.1.;77.4.2.; 116.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
2013m. gruodžio 23d.
dalyvaujant ieškovui L. G.,
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAS atstovui V. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei J. G., institucijai, teikiančiai išvadą- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. G. prašo patenkinti ieškinį ir nutraukti jo ir atsakovės J. G. santuoką, pripažįstant, jog šeima iširo dėl atsakovės kaltės, t.y. dėl jos neištikimybės, taip pat, nustačius nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamąją vietą kartu su atsakove, priteisti iš jo išlaikymą sūnui- po 250 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisti 1000Lt išlaikymo įsiskolinimą ir nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką, t.y. vieną mėnesį per metus vasaros metu sūnus turėtų praleisti kartu su tėvu. Kadangi atsakovė pasiliko sau jų santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, t.y. baldus bei buitinę techniką, kuriuos įvertina 6900Lt, prašo priteisti iš jos 3450Lt piniginę kompensaciją. Atsakovės reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 6000Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Nurodo, jog jų šeima iširo prieš tris metus dėl atsakovės neištikimybės, nes ji išvykusi gyventi ir dirbti į Angliją, kur palaikė artimus santykius su kitu vyriškiu. Jis šiuo metu taip pat turi kitą šeimą, auginą vaiką. Su sūnumi E. bendrauja retai, nes neleidžia atsakovė, todėl pageidautų , jog vieną mėnesį per metus sūnus gyventų kartu su juo. Kadangi dėl sveikatos stovio jis šiuo metu negali dirbti, savo sūnaus išlaikymui sutinka mokėti po 250Lt ir mano, jog tokio dydžio išlaikymas sūnui yra normalus. Kadangi vaikas gyvena su motina, jis sutinka sumokėti atsakovei 1000Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą, didesnės sumos mokėti nesutinka, nes per tuos metus jis pirko sūnui įvairių daiktų, suruošė gimtadienį. Ieškovas taip pat nesutinka, jog atsakovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę- G. pavardę.
Ieškovo atstovas advokatas A.Šichovcovas prašo patenkinti ieškovo ieškinį, atsakovės reikalavimus atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė J. G. su ieškovo ieškiniu sutinka iš dalies, taip pat prašydama nutraukti santuoką, tačiau pripažįstant, jog šeima iširo dėl ieškovo kaltės. Nurodo, jog jiems gyvenant kartu, sutuoktinis girtavo, smurtavo prieš ją ir mažametį sūnų, dėl ko ji buvo kreipusis į policiją. Ji ieškovui buvo ištikima, atvirkščiai ieškovas, dar neišsituokęs su ja, jau turi kitą šeimą, susilaukė vaiko, tuo pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Nepilnamečio sūnaus E. gyvenamąją vietą prašo nustatyti kartu su ja bei vaiko išlaikymui priteisti iš ieškovo išlaikymą. Nors savo ieškinyje ji buvo nurodžiusi, jog pageidauja vaiko išlaikymui iš ieškovo priteisti po 500Lt kas mėnesį, tačiau posėdžio metu sutiko sumažint išlaikymą iki 400Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus, t.y. 6000Lt. Ji neprieštarauja, kad tėvas, t.y. ieškovas bendrautų su jų sūnumi, susitiktų, rūpintųsi vaiku, tačiau nesutinka su ieškovu pageidavimu, jog vaikas vieną mėnesį per metus praleistų su tėvu. Sūnus yra 8 metų amžiaus, visą laiką gyveno su ja, tėvas su juo beveik nebendrauja, tarp jų nėra emocinio ryšio, vaikas net bijo tėvo, todėl toks bendravimas ilgą laiko tarpą be mamos, tik su tėvu ir jo šeima, gali traumuoti vaiką. Kadangi gyvendama kartu su ieškovu, ji ne kartą patyrė smurtą, šeima iširo dėl ieškovo kaltės, prašo priteisti iš ieškovo 10.000Lt neturtinės žalos bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovas adv. A.Damulevičius prašo patenkinti atsakovės reikalavimus bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos VTAT atstovas V. T. siūlo nutraukus santuoką tarp šalių, priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui po 500Lt iki jo pilnametystės, o šių lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną. Ieškovės pageidaujama išlaikymo vaikams suma yra reali, atitinkanti nepilnamečių minimalius poreikius. Taip pat siūlo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, bei nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su jo motina jos gyvenamojoje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką ir neturtinės žalos atlyginimo.
CK 3.260str. 2d.,3d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.
Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l.7). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus E. G. (b.l.3). Abu sutuoktiniai pripažino, jog kartu nebegyvena daugiau kaip dveji metai laiko. Nors ieškovas teigia, jog sutuoktinė jam buvusi neištikima, jokių įrodymų, patvirtinančių tai, teismui nepateikė. Apklausta liudytoja ieškovo sesuo I. A. parodė, jog brolis tik skųsdavosi, kad žmona jį apgaudinėja, tačiau konkrečių atsakovės neištikimybės faktų patvirtinti negalėjo. Atvirkščiai, ieškovas pats pripažino, jog gyvena su kita moterimi, su kuria yra susilaukę ir vaiko, nors santuoka su atsakove dar nenutraukta. Be to iš byloje esančio Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2009-11-30 nutarimo matyti, jog ieškovui L. G. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui E. G., tačiau jis buvo nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiojo atstovei J. G. susitaikius. Taip pat apklausta liudytoja R. K. parodė, jog ji dirbo kartu su šalimis Anglijoje ir ne kartą matė sumuštą atsakovę. Ieškovas buvo labai pavydus, dėl ko ir kildavo tarp sutuoktinių konfliktai. Be to L. G. darbą Anglijoje prarado dėl girtavimo. Teismas mano, jog ieškovo elgesys sutuoktinės ir nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra nesuderinamas su morale, pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, prasilenkia su priimtinomis šeimyninio gyvenimo normomis. Todėl teismas daro išvadą, jog šeima iširo dėl ieškovo L. G. kaltės. Atsakovė taip pat prašo priteisti jai iš ieškovo 10.000Lt neturtinę žalą. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008). Teismas, nustatęs, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės- jo girtavimo, neištikimybės, smurto šeimoje, konstatuoja, jog atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, atsakovei priteistina 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė – G. (CK 3.61, 3.69 str.).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 400Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos iki jo pilnametystės, taip pat pageidauja, kad iš ieškovo būtų priteistas 6000Lt išlaikymo įsiskolinimas už vienerius metus, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį. Taip pat prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja jos gyvenamoje vietoje. Atsakovė nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas reikalingas sūnui išlaikyti, patenkinti jo elementarius poreikius, jį tinkamai auginti, prižiūrėti ir auklėti. Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. /LR CK 3.192str./. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip at ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialia vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Šalys turi vieną aštuonerių metų sūnų, kuris kartu su motina gyvena Anglijoje. Vaikas mokyklinio amžiaus, jam augant, jo poreikiai ir išlaidos bent minimaliai didės, todėl teismas mano, jog ieškovės pageidaujamas 400 Lt dydžio išlaikymas yra realus ir atitinkantis vaiko poreikius. Ieškovas yra jauno amžiaus, nepateikė teismui įrodymų, jog yra nedarbingas, todėl privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tenkintinas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už vienerius metus, tačiau skaičiuojant po 400Lt kas mėnesį, iš viso priteistina suma-4800Lt. Gautas išmokas vaiko išlaikymui pavestina tvarkyti vaiko motinai atsakovei J. G.
Abi šalys sutinka, jog jų nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina J. G..
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovas pageidauja, jog būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, t.y. jog vieną vasaros mėnesį sūnus praleistų kartu su juo. Atsakovė su tuo nesutinka, nes vaikas yra atpratęs nuo tėvo, tarp jų nėra jokio emocinio ryšio, tačiau neprieštarauja, jog vaikas matytųsi su tėvu, kartu leistų atostogas ir laisvadienius, tačiau kiekvienu atveju tai suderinęs su ja, vaiko motina. Teismas mano, jog būtent tokia tvarka ir turėtų būti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nes ji atitinka nepilnamečio vaiko poreikius.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Atsakovė savo reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto, t.y. dviejų automobilių: VW Golf ir VW Passat padalijimo, t.y. pusės pinigų sumoje 1500Lt, gautų pardavus abu automobilius, atsisako. Ieškovas nurodė, jog gyvendami santuokoje su atsakove buvo įsigiję kito kilnojamojo turto: motorolerį, 2000Lt vertės, dujinę viryklę „Indesit“,1000Lt vertės, šaldytuvą „Atlantas“, 800Lt vertės, skalbimo mašiną „ARDO“, 1000Lt vertės, minkštą kampą, 1000Lt vertės, sekciją, 800Lt vertės, televizorių „Samsung“ 300Lt vertės, iš viso turto už 6900Lt. Kadangi šie visi daiktai yra pas atsakovės tėvus, jis pageidauja, jog jam būtų priteista piniginė kompensacija, t.y. pusė tų daiktų vertės- 3450Lt, o turtas liktų atsakovei. Atsakovė neneigia, jog gyvendami santuokoje, jie įsigijo ieškovo nurodytą turtą, kurį atidavė jos tėvams, tačiau sutinka sumokėti už juos tik 1500Lt. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį ( CK 3.87str.) Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai- vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87str., 3.88str.). 3.117str.1d. nurodyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šio straipsnio 3d. numato, jog jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendrojo turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Kadangi šalių turtas yra pas atsakovės tėvus, ieškovas neturi galimybės juo disponuoti, iš atsakovės jam priteistina piniginė kompensacija, lygi pusei turto vertė, t.y. 3450Lt.
LR CPK 93str. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus ieškinį iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str.-270str.
nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)) tarp L. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini), turinčių vieną nepilnametį vaiką, konstatuojant jog santuoka iširo dėl ieškovo L. G. kaltės.
Palikti sutuoktiniams pavardes: G. ir G..
Priteisti iš ieškovo L. G. lėšas jo nepilnamečio sūnaus R. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400Lt (keturis šimtus litų ) kas mėnesį nuo 2013-04-08 iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš ieškovo L. G. išlaikymo vaikui įsiskolinimą už vienerius metus, t.y. 4800Lt.
Gaunamas lėšas vaiko išlaikymui uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai J. G.
Nepilnamečio E. G., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina J. G. jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti ieškovo L. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. G. tvarką: tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi pastarojo atostogų, laisvadienių metu, prieš tai informavus vaiko motiną ir suderinus su ja konkretų laiką.
Priteisti iš ieškovo L. G. 3000Lt( tris tūkstančius litų) atsakovei J. G. neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovės J. G. 3450Lt piniginę kompensaciją ieškovui L. G. už jai tenkantį kilnojamąjį turtą.
Priteisti iš ieškovo L. G. 286Lt žyminio mokesčio ir 1667Lt atstovavimo išlaidų atsakovei J. G.
Priteisti iš atsakovės J. G. 313Lt valstybei už ieškovui L. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.