Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1757-601/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-16
Bylos Nr.: e2A-1757-601/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-02123-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Evaldas Burzdikas, Edita Šliumpienė
Atsakovas: K. G.
Ieškovas: E. Š.

Kategorijos

2.6.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1757-601/2025Teisminio proceso Nr.

2-33-3-02123-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.29.1; 2.6.29.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Editos Šliumpienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-112-884/2025 pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei K. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 5 000 Eur skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad, atsakovės sutuoktiniui R. G. paprašius paskolinti pinigų jo šeimos poreikių tenkinimui, ieškovas 2021 m. spalio 15 d. bankiniu pavedimu (lėšų pervedimo nurodymu Nr. 105) paskolino 5 000 Eur, kuriuos atsakovės sutuoktinis įsipareigojo grąžinti per 6 mėnesius - iki 2022 m. balandžio 15 d. Ieškovas eilę kartų kreipėsi į atsakovės sutuoktinį dėl skolos grąžinimo, tačiau šis skolos negrąžino, tuomet ieškovas 2023 m. gruodžio 5 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir registruotu laišku (adresu (duomenys neskelbtini), Plungė) nusiuntė reikalavimą iki 2023 m. gruodžio 22 d. grąžinti skolą, tačiau skola iki nurodyto termino nebuvo grąžinta. Ieškovas 2023 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš R. G., 2024 m. vasario 22 d. R. G. mirė. Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjų K. G. ir R. G. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sprendime apie ieškovui turėtą kreditorinį 5 000 Eur dydžio įsipareigojimą nieko nenurodyta, tačiau tai nepaneigia atsakovės prievolės grąžinti skolą už sutuoktinio prisiimtą įsipareigojimą ieškovui, nes prievolė, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, jos atsiradimo metu buvo solidari.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie sandorį, apie tai, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovo motyvas, kad paskola suteikta 2021 m. spalio 15 d., kuomet atsakovė su sutuoktiniu gyveno bendrą darnų santuokinį gyvenimą ir turėjo paskolų bankams, neturi teisinio pagrindo patvirtinimui, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovas nutyli svarbias aplinkybes, kad skolino pinigus faktiškai R. G. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė rangos darbus ir šis faktas neturi nieko bendro su šeimos poreikiais ir jų tenkinimu. Paaiškino, kad 2021 metais ji augino trečią dukrą, didžioji finansinė našta teko vyrui, neatrodė, kad ko nors trūktų, gyveno pagal galimybes, ji niekada nežinojo, kiek vyras uždirba, jis rūpinosi finansais, teikė pilną išlaikymą šeimai, mokėjo didžiąją dalį mokesčių, banko paskolas. Dėl paveldėjimo vaikų vardu po buvusio sutuoktinio mirties nesikreipė. Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu nutraukus santuoką ir padalinus turtą bei kreditorinius įsipareigojimus, visos prievolės prieš trečiuosius asmenis (kreditorius), kurios nenurodytos sprendime (šalių sutartyje), išliko asmeninėmis prisiėmusio asmens prievolėmis. Teismo sprendimas turi prejudicinę galią, yra privalomas tretiesiems asmenims, todėl ieškovo paskola yra R. G. asmeninis įsipareigojimas ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė E. Š. iš K. G. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 000 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 263 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas pripažino, kad kreditorius (ieškovas), nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl ieškovo teisių ir pareigų, nebuvo nagrinėjamas priteisimo pagal ieškovo reikalavimą klausimas, todėl tuo atveju, kai kreditorius nelaiko, kad teisme išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimą yra nuspręsta dėl jo teisių ar pareigų, nėra teisinio pagrindo įpareigoti kreditorių dėl jo teisių gynybos kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 7 punkto pagrindu, taip pat nėra teisinio pagrindo varžyti kreditoriaus teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu ir ieškinyje apibrėžti savo reikalavimo dalyką bei jo pagrindą. Teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje yra pasisakyta, kad atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę), todėl kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015).

6. Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą: 1) ieškovas pateikė 2021 m. spalio 15 d. lėšų pervedimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ieškovas pervedė 5 000 Eur į AB SEB banke esančią R. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“; 2) teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovės sutuoktinis prašė paskolinti pinigų, tą patvirtina ieškovo pateiktas susirašinėjimas žinutėmis per Messenger programėlę, ginčo, kad susirašinėjimas vyko tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio, nėra; 3) iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad R. G. 2021 m. spalio 14 d. atsiuntė žinutę, kurioje klausia, ar būtų galimybė pagelbėti, o 2021 m. spalio 15 d. atsiuntė ieškovui sąskaitos numerį; 4) AB SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad sąskaita tokiu numeriu yra R. G. vardu; 5) 2023 m. gruodžio 5 d. ieškovas išsiuntė R. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir registruotu laišku (adresu (duomenys neskelbtini), Plungė) reikalavimą grąžinti paskolą iki 2023 m. gruodžio 22 d.; 6) teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu bei pateikdamas rašytinius paaiškinimus, ieškovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė ieškovo mamai E. Š. paslaugas dėl inžinerinės infrastruktūros įrengimo pagal statybos rangos sutartį, jis pats asmeniškai prievolinių santykių su minėta įmone neturėjo; 7) atsakovė atsikirtimų, kad ieškovas faktiškai skolino pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įrodymais nepagrindė, - konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio buvo paskolos teisiniai santykiai.

7. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus: 1) 2021 m. spalio 15 d. paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio sudaryta R. G. ir atsakovei K. G. esant santuokoje ir vedant bendrą santuokinį gyvenimą; 2) iš R. G. AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau - Sąskaitos išrašas) matyti, kad iki 2021 m. spalio 15 d., kuomet ieškovas pervedė 5 000 Eur, sąskaitoje buvo 4,85 Eur, tą pačią dieną kortele atliktos keturios operacijos grynais pinigais (tris kartus po 600 Eur ir vieną kartą 200 Eur), 2021 m. spalio 16 d. - dvi operacijos grynais pinigais po 600 Eur, tą pačią dieną 200 Eur pervesta K. G., nurodant „sąskaitos papildymas“, taip pat atlikti mokėjimai į „Swedbank“, AB pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. 08-101326-FA, ir pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. 08-101326-FA už būsto draudimą (300 Eur), Plungės kredito unijai pagal 2021 m. kovo 31 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VAR202103-000011, kurios paskirtis - būsto remontas (200 Eur), atlikti mokėjimai už paslaugas (Telia Lietuva, AB, UAB „Saugos tarnyba Argus“, Ignitis); 3) atsakovė nurodo, kad ji nieko nežinojo apie paskolą, tačiau iš pačios atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad jos sutuoktinis buvo atsakingas už šeimos finansus, teikė pilną išlaikymą šeimai, mokėjo didžiąją dalį mokesčių; 4) ieškovas nurodė, kad po to, kai R. G. paskolino 5 000 Eur, šis netrukus vėl prašė paskolinti pinigų, tačiau daugiau pinigų ieškovas nebeskolino; 5) ieškovo 2021 m. lapkričio 1 d. rašytoje žinutėje nurodyta, kad jis ir taip jau davė „5000 tos pagalbos Tikrai nesiruosiu islaikyti tavo seimos“ (kalba netaisyta), R. G. atsiųstoje žinutėje nurodyta, kad „(...) atsiprašau, kad prašiau pagalbas (...) sukus kap išen (...)“ (kalba netaisyta); 6) iš civilinėje byloje Nr. e2YT-6295-1024/2023 priimto 2023 m. spalio 16 d. sprendimo ir byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad R. G. ir K. G. turėjo kreditorinių įsipareigojimų pagal tris kredito sutartis, augino tris nepilnamečius vaikus, ieškovas pagrįstai nurodo, kad vaikų išlaikymui, auklėjimui, švietimui, taip pat ir namų ūkio priežiūrai buvo būtinos lėšos, o atsakovės ir jos sutuoktinio gaunamos pajamos nebuvo pakankamos ir tai patvirtina prie santuokos nutraukimo bylos pateikti dokumentai, - yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovo 2021 m. spalio 15 d. R. G. suteikta paskola buvo panaudota šeimos reikmėms tenkinti, todėl atsakovės ir buvusio sutuoktinio prievolė pagal minėtą sutartį yra solidari.

8. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendė, kad byloje nenustačius, kad atsakovė prievolę ieškovui būtų įvykdžiusi, ieškovo ieškinį tenkino ir iš atsakovės priteisė 5 000 Eur skolos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025-04-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei (apeliantei) K. G. atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą; 2) priteisti apeliantės K. G. naudai iš ieškovo E. Š. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) priimti ir prie bylos prijungti atsakovės (apeliantės) K. G. teikiamus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimu, priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus (ieškovo) materialiosioms teisėms ir pareigoms buvo, nes pasisakyta dėl į bylą neįtrauktų kreditorių (įskaitant ieškovą) reikalavimo teisių pobūdžio – „visos prievolės prieš trečiuosius asmenis (kreditorius), kurios nenurodytos šioje sutartyje, išlieka asmeninėmis prievolę prisiėmusio asmens prievolėmis“. Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad ieškovas pirmiausia turėjo ginti savo galimai pažeistas teises kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatytu pagrindu ir ieškovo ieškinį atmesti, tačiau to nepagrįstai nepadarė, ko pasėkoje skundžiamas sprendimas šioje dalyje neteisėtas ir nepagrįstas;

1.2. ieškovas pervedė į R. G. atsiskaitomąją sąskaitą 5 000 Eur sumą, tačiau jokių duomenų apie pervestus pinigus, apart ieškovo vienašališkos sąlygos nėra, todėl mokėjimo nurodymas patvirtina tik pinigų pervedimo ir gavimo faktą, tačiau pagal CPK 6.871 str. tai nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo fakto, kiek tai aiškiai turi būti išreikšta su įsipareigojimų apimtimi (įsipareigojimo grąžinti skolą), terminais ir kitomis aplinkybėmis;

1.3. ieškovas turėjo verslo santykių su R. G., todėl būtent ieškovo pareiga yra įrodyti, kad bendrų verslo santykių kontekste ta paskola, jeigu ją galima taip vadinti, nebuvo gražinta atliktais darbais jo motinai ar pan. (pvz., ar yra jo motinos apmokėjimas UAB “(duomenys neskelbtini)” už atliktus darbus ir kt.);

1.4. pateiktos išvados, kad ieškovas įrodė, kad 2021-10-15 paskolos sutartis panaudota šeimos interesais prieitos pirmosios instancijos teismui pažeidus įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė niekada nesiderėjo su ieškovu dėl pinigų skolinimo. Ieškovas nesielgė apdairiai ir nebandė pinigų skolinimo metu informuoti atsakovės ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą atsakovės informavimą apie R. G. prisiimtus prievolinius įsipareigojimus, jei neva manė, kad R. G. skolinasi šeimos poreikiams. Ieškovas 2023-12-05 pretenziją adresavo asmeniškai R. G., galiausiai ir pirminį ieškinį pareiškė tik R. G., neįvardijant atsakovės kaip solidarios skolininkės, kas įrodo, kad tai buvo šalių (kreditoriaus ir skolininko) tarpusavio susitarimai, o ne šeimos poreikiams skirta paskola. R. G. banko sąskaitos analizė patvirtina, kad iki 2021-10-15 sąskaita buvo nuolat pildoma lėšomis (2021-09-11 – 50,00 Eur; 2021-09-20 – 400,00 Eur; 2021-09-23 – 400,00 Eur; 2021-09-30 – 350,00 Eur). Tai paneigia pirmosios instancijos teismo teiginius, kad disponuojama buvo tik 4,85 eurų suma. Be to, visa apyvarta banko sąskaitoje buvo 9 126,36 Eur išlaidų ir 9 169,28 Eur įplaukų, iš kurių 4 169,28 Eur nesusiję su ieškovo paskolinta suma. Susumavus išlaidas šeimos poreikiams tenkinti, gaunama apie 3 700,00 Eur suma, kas įrodo, kad R. G. pajamų pilnai pakako šeimos poreikių patenkinimui. Pinigų išgryninimas (po 600 Eur) buvo neabejotinai susijęs su UAB “(duomenys neskelbtini)” veikla, o būtent avansiniais mokėjimais darbuotojams, nes tai atitinka mėnesio laiką, kai darbdavys turi mokėti darbuotojams atlyginimą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti galioti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

2.1. aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto proceso atnaujinimo pagrindą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad juo remiantis procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, kai kreditorius (šiuo atveju ieškovas) nelaiko, kad teisme išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimą yra nuspręsta dėl jo teisių ar pareigų, nėra teisinio pagrindo įpareigoti kreditorių dėl jo teisių gynybos kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 7 p. pagrindu, taip pat nėra pagrindo varžyti kreditoriaus teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu ir ieškinyje apibrėžti savo reikalavimo dalyką bei jo pagrindą;

2.2. bylos faktinės aplinkybės daugiau nei aiškiai parodo, kad R. G. prašė paskolinti (pagelbėti) ieškovo. Po to seka R. G. žinutė su savo banko sąskaitos numeriu. Pažymėtina, kad banko sąskaitą R. G. nurodė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kito juridinio asmens, o būtent R. G.. Vadinasi ieškovo atliktas paskolos mokėjimas nebuvo susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be kita ko, ieškovui atlikus bankinį pavedimą, R. G. nepateikė jokių prieštaravimų ieškovui dėl mokėjimo paskirtyje nurodyto aprašymo „paskola“. Jeigu R. G. būtų manęs, kad pinigų pervedimas yra dėl kitos priežasties, elementaru, kad būtų pasikreipęs į ieškovą ir išreiškęs savo nesutikimą. Byloje tokių įrodymų nėra. Tuo labiau, kad jeigu tai nebūtų paskola, o vienašališkas ieškovo pinigų pervedimas R. G., tai pastarasis būtų paprasčiausiai pervedęs pinigus atgal ieškovui. R. G. tokio veiksmo neatliko. Vadinasi mokėjimo paskirtyje nurodytas įrašas „paskola“ atitinka faktines aplinkybes;

2.3. ieškovo pretenzijos adresavimas asmeniškai R. G. nepatvirtina fakto, kad paskola buvo asmeninė. Ieškovas į jį kreipėsi, nes būtent su juo kontaktavo dėl paskolos R. G. šeimos poreikiams tenkinti;

2.4. atsakovė apeliaciniu skundu nepaneigė faktinės aplinkybės, kad iki ieškovo paskolos suteikimo R. G. banko sąskaitoje buvo 4,85 Eur. Be kita ko, atsakovės pateikta R. G. banko sąskaitos analizė tik sustiprina ieškovo poziciją, kad R. G. reikėjo paskolos šeimos poreikiams tenkinti. Atlikus aritmetinius veiksmus pagal atsakovės pateiktus R. G. išlaidų ir įplaukų duomenis, gaunasi, kad R. G. sąskaitoje lieka vos 42,92 Eur (9169,28 Eur – 9 126,36 Eur). Jeigu ieškovas nebūtų suteikęs paskolos, tai R. G. sąskaitoje būtų -4 957,08 Eur. Ši aplinkybė akivaizdžiai atskleidžia, kad be ieškovo paskolos R. G. šeimos poreikiai nebūtų patenkinti;

2.5. apeliantė nepateikia jokių įrodymų, kad R. G. išgrynintais pinigais buvo mokami avansiniai darbo užmokesčiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinis skundas atmetamas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė R. G. telefono ekranvaizdžio nuotraukas, kuriose matosi atsakovo skambučiai ir rašytos žinutės R. G., kurias prašo priimti. Nurodo, po ieškovo pareikštų reikalavimų apeliantės atžvilgiu ji ėmė domėtis ir mėgino surinkti informaciją, susijusią su ieškovu bei R. G.. Taigi, apeliantei pavyko iš jo tėvų gauti R. G. buvusį telefono aparatą (laimingo atsitiktinumo dėka aparatas nebuvo perduotas tretiesiems asmenims, neištrinti jame buvę duomenys) ir padaryti ekranvaizdžius R. G. ir ieškovo bendro tarpusavio susirašinėjimo. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas ir R. G. turėjo bendrų verslo reikalų, todėl 2021-10-15 ieškovo pervesti pinigai neabejotinai buvo susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vykdytais darbais, kas visiškai nesusiję su apeliante ir jos šeimos poreikių tenkinimu.

15. Dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygų kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo (taip pat ir atskirojo skundo; CPK 338 straipsnis) ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Toks draudimas, be kita ko, užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

16. Nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti bei įvertinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

17. Šiame kontekste aktualios ir CPK 180 straipsnio nuostatos, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

18. Nagrinėjamoje byloje atsakovės pateiktos telefono ekranvaizdžio nuotraukos, kuriose yra 2022-2023 metų informacija (kai ginčas vyksta dėl 2021 m. spalio mėnesį suteiktos paskolos), negali nei patvirtinti, nei paneigti šioje byloje reikšmingų aplinkybių (taip pat ir apeliantės nurodomų aplinkybių dėl verslo reikalų), todėl teisėjų kolegija šių įrodymų nepriima. Be to, šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinės instancijos teisme, apeliantė nepagrindė, todėl tai taip pat yra pagrindu šių įrodymų nepriimti.

Esminės faktinės bylos aplinkybės

19. Nustatyta, kad R. G. (atsakovės sutuoktinis) 2021 m. spalio 14 d. atsiuntė ieškovui žinutę, kurioje klausia, ar būtų galimybė pagelbėti, o 2021 m. spalio 15 d. atsiuntė ieškovui sąskaitos numerį. Ieškovas, 2021 m. spalio 15 d. lėšų pervedimo nurodymu, pervedė 5 000 Eur į AB SEB banke esančią R. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovui nurodė pats R. G.. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“.

20. Iš R. G. AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. matyti, kad iki 2021 m. spalio 15 d., kuomet ieškovas pervedė 5 000 Eur, sąskaitoje buvo 4,85 Eur, tą pačią dieną kortele atliktos keturios operacijos grynais pinigais (tris kartus po 600 Eur ir vieną kartą 200 Eur), 2021 m. spalio 16 d. - dvi operacijos grynais pinigais po 600 Eur, tą pačią dieną 200 Eur pervesta K. G., nurodant „sąskaitos papildymas“, taip pat atlikti mokėjimai į „Swedbank“, AB pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. 08-101326-FA, ir pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. 08-101326-FA už būsto draudimą (300 Eur), Plungės kredito unijai pagal 2021 m. kovo 31 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VAR202103-000011, kurios paskirtis - būsto remontas (200 Eur), atlikti mokėjimai už paslaugas (Telia Lietuva, AB, UAB „Saugos tarnyba Argus“, UAB „Ignitis“).

21. 2021 m. lapkričio 1 d. ieškovo rašytoje žinutėje nurodyta, kad jis ir taip jau davė „5000 tos pagalbos Tikrai nesiruosiu islaikyti tavo seimos“ (kalba netaisyta), R. G. atsiųstoje žinutėje nurodyta, kad „(...) atsiprašau, kad prašiau pagalbas (...) sukus kap išen (...)“ (kalba netaisyta).

22. Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu nutraukė K. G. ir R. G. santuoką, sudarytą 2008 m. rugpjūčio 23 d. Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodyta, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų pagal tris kredito sutartis: pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. 08-101316-FA su kreditoriumi banku „Swedbank“, AB, kredito likutis 8 266,92 Eur; pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. 08-101326-FA su kreditoriumi banku „Swedbank“, AB, kredito likutis 33 066,94 Eur; pagal 2021 m. kovo 31 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VAR 202103-000011 su kreditoriumi Plungės kredito unija, kredito likutis 2 891,39 Eur (Sutarties 11 p.); tarpusavyje susitaria, kad K. G. mokės visas įmokas kreditoriui bankui „Swedbank“, AB pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. 08-101316-FA, ir pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. 08-101326-FA vienasmeniškai prisiimdama prievolę prieš kreditorių, o R. G. mokės visas įmokas kreditoriui Plungės kredito unijai pagal 2021 m. kovo 31 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VAR202103-000011, vienasmeniškai prisiimdamas prievolę prieš kreditorių (Sutarties 12 p.); (...) Visos prievolės prieš trečiuosius asmenis (kreditorius), kurios nenurodytos šioje sutartyje, išlieka asmeninėmis prievolę prisiėmusio asmens prievolėmis (Sutarties 13 p.).

23. 2023 m. gruodžio 5 d. ieškovas išsiuntė R. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir registruotu laišku (adresu (duomenys neskelbtini), Plungė) reikalavimą grąžinti paskolą iki 2023 m. gruodžio 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

24. R. G. 2024 m. vasario 22 d. mirė.

25. Atsakovė paaiškino, kad 2021 metais ji augino trečią dukrą, didžioji finansinė našta teko vyrui (R. G.), neatrodė, kad ko nors trūktų, gyveno pagal galimybes, ji niekada nežinojo, kiek vyras uždirba, jis rūpinosi finansais, teikė pilną išlaikymą šeimai, mokėjo didžiąją dalį mokesčių, banko paskolas. Dėl paveldėjimo vaikų vardu po buvusio sutuoktinio mirties nesikreipė.

Dėl ginčo esmės

26. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad: 1) ieškovas pirmiausia turėjo ginti savo galimai pažeistas teises kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatytu pagrindu, o ne teikti ieškinį; 2) mokėjimo nurodymas patvirtina tik pinigų pervedimo ir gavimo faktą, tačiau nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo fakto; 3) ieškovas neįrodė, kad paskola (jeigu ją taip galima pavadinti) nebuvo gražinta atliktais darbais jo motinai ar pan.; 4) neįrodyta, kad gauti iš ieškovo 5 000 Eur buvo panaudoti šeimos poreikiams.

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

28. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

29. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).

Dėl ieškovo teisės ginti savo pažeistas teises pateikiant ieškinį

30. Apeliantė nurodo, kad ieškovas pirmiausia turėjo ginti savo galimai pažeistas teises kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatytu pagrindu, o ne teikti ieškinį.

31. Byloje nustatyta, kad apeliantės ir jos vyro R. G. santuoka buvo nutraukta 2023 m. spalio 16 d. teismo sprendimu, patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (abiejų sutuoktinių bendru sutikimu). Šiuo sprendimu nebuvo išspręstas ieškovo R. G. paskolintų 5 000 Eur klausimas, ieškovui nebuvo pranešta apie santuokos nutraukimo bylą. Sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 13 punkte nurodyta, kad „ <...> Visos prievolės prieš trečiuosius asmenis (kreditorius), kurios nenurodytos šioje sutartyje, išlieka asmeninėmis prievolę prisiėmusio asmens prievolėmis“, tačiau ši sąlyga nereiškia, jog sutuoktiniai, be kreditoriaus sutikimo (jam nežinant), gali solidarią prievolę pakeisti asmenine prievole, ir, kad kreditorius negali reikalauti patenkinti savo reikalavimą iš solidaraus skolininko.

32. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismai, spręsdami dėl kreditoriaus pasirinkto jo pažeistų teisių ir interesų gynybos būdo tinkamumo, taip pat turėtų įvertinti ir atsižvelgti į kreditoriaus reikalavimų pobūdį. Atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), tai, nepaisant pirmiau šioje nutartyje išdėstytų išaiškinimų, kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Priešingu atveju, jei nutraukus santuoką ir teismui išsprendus dėl jos teisinių pasekmių kreditoriaus reikalavimas negali būti patenkinamas nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, atsakomybės pagal turtines prievoles formos ir apimties, kreditorius privalo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje ir tik išimtiniais atvejais, kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, gali reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015).

33. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju ieškovas, siekdamas prisiteisti skolą pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę ir vienam iš sutuoktinių (R. G.) jau esant mirus, turi teisę savo pažeistas teises ginti pareikšdamas ieškinį teisme. Pažymėtina, kad pasirinktas ieškovo teisių gynimo būdas nepažeidžia apeliantės interesų, neapriboja jos teisės gintis (tie patys ginčo klausimai turėtų būti sprendžiami ir iniciavus proceso atnaujinimą) ir tuo pačiu yra greitesnis bei ekonomiškesnis teisinės taikos tarp šalių atkūrimo būdas.

Dėl paskolos teisinių santykių

34. Apeliantė savo skunde kelia abejones dėl paskolos santykių tarp ieškovo ir R. G. buvimo bei tuo pačiu teigia, kad ieškovas neįrodė, kad paskola (jeigu ją taip galima pavadinti) nebuvo gražinta atliktais darbais jo motinai ar pan.

35. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

36. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

37. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-368/201; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

38. Kasacinis teismas, analogiškoje byloje, taip pat yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Tačiau, kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 28 punktas). Šioje byloje Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad „Kaip nustatyta, ieškovas mokėjimo nurodyme raštu išreiškė vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) valią perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis įvardyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtino paskolos teisinių santykių buvimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 29 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. G. 2021 m. spalio 14 d. žinute prašė pagalbos pas ieškovą, 2021 m. spalio 15 d. atsiunčia savo banko sąskaitos numerį, 2021 m. spalio 15 d. R. G. gavo pinigus (5 000 Eur) iš ieškovo mokėjimo pavedimu, kuriame nurodyta, jog pinigai pervedami kaip paskola („paskola“). R. G. pinigus priėmė, jų negrąžino ieškovui bei iš karto (tą pačią dieną išsigrynino 2 000 Eur; kitą dieną išsigrynino 1 620 Eur; taip pat kitą dieną papildė apeliantės sąskaitą 200 Eur; taip pat kitą dieną padengė kredito sutarties įmokas 200 Eur ir 300 Eur bei atliko kitus mokėjimus už paslaugas) juos visus panaudojo per 6 dienas (iki 2021 m. spalio 21 d. panaudojo 5 001,59 Eur) savo poreikiams. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. G. prašė paskolos ir suprato, jog gauna paskolą bei ją priėmė, tuo pačiu įsipareigodamas ją grąžinti, t. y. savo veiksmais patvirtino paskolos teisinių santykių buvimą.

40. Ieškovui (kreditoriui) įrodžius, kad jis suteikė paskolą, priešingai nei teigia apeliantė, būtent asmeniui gavusiam paskolą (skolininkui) tenka pareiga įrodyti, jog paskola buvo grąžinta. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad gauta 5 000 Eur paskola buvo grąžinta.

Dėl prievolės pobūdžio pagal paskolos sutartį

41. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog gauti iš ieškovo 5 000 Eur buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti.

42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

43. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nurodyta teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 57 punktas).

44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip: 1) paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio sudaryta R. G. ir apeliantei K. G. esant santuokoje ir vedant bendrą santuokinį gyvenimą; 2) R. G. rūpinosi šeimos finansais, teikė pilną išlaikymą šeimai, mokėjo didžiąją dalį mokesčių, banko paskolas 3) R. G. prašė pagalbos tiek 2021 m. spalio 14 d. (buvo suteikta paskola), tiek vėliau 2021 m. lapkričio 1 d. (nebuvo suteikta paskola); 4) 2021 m. lapkričio 1 d. žinute ieškovas atsakė „<...> Ir taip jau daviau 5 000 Eur tos pagalbos. Tikrai nesiruošiu išlaikyti tavo šeimos“; 5) 2021 m. spalio 15 d. (iki ieškovui pervedant pinigus) R. G. banko sąskaitoje buvo tik 4,85 Eur, t. y. apeliantės šeimai trūko pinigų einamiesiems mokėjimams (mokėjimai bankams, mokėjimai už įvairias paslaugas ir pan.); 6) gavus paskolą, šie pinigai per 6 dienas buvo panaudoti, dalis jų buvo akivaizdžiai panaudota šeimos poreikių tenkinimui, t. y. pervesta pačiai apeliantei, padengtos kredito įmokos, apmokėtos paslaugos Telia Lietuva, AB, UAB „Saugos tarnyba Argus“, UAB Ignitis, AS TV Play Baltics; 7) duomenų, kur buvo panaudoti išgryninti paskolos pinigai byloje nėra; taip pat nėra įrodymų, kad išgryninti paskolos pinigai buvo panaudoti avansiniams mokėjimams UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kaip teigia apeliantė, - leidžia daryti išvadą, jog ieškovo suteikta paskola, kuri buvo pervesta apeliantės sutuoktiniui R. G., buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl pagrįstai iš apeliantės, kaip solidaraus skolininko, priteista 5 000 Eur skola.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

46. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės (apeliantės) priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 300 Eur (už advokato suteiktas teisines paslaugas) (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasAlbina RimdeikaitėEdita Šliumpienė