Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei K. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

6. Byloje nustatyta, kad E. Š., t. y. ieškovas, 2021 m. spalio 15 d. lėšų pervedimo nurodymu pervedė 5000 Eur į AB SEB banke esančią R. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovui nurodė pats R. G.. Ieškovas 2023 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla dėl skolos priteisimo iš R. G., 2024 m. sausio 8 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovui iš R. G. priteista 5000 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. sausio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56 Eur žyminis mokestis. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų, 2024 m. kovo 4 d. nutartimi ieškinys perduotas nagrinėti ginčo teisena, preliminarus sprendimas panaikintas, paaiškėjus, kad R. G. (duomenys neskelbtini) mirė, civilinė byla sustabdyta iki paaiškės atsakovo palikimą priėmę įpėdiniai. Duomenų per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą apie R. G. palikimo priėmimą Testamentų registre neregistruota.

Ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti skolą iš atsakovės K. G., buvusios R. G. sutuoktinės, tuo pagrindu, kad 5000 Eur paskola buvo suteikta šeimos poreikių tenkinimui, todėl buvusi sutuoktinė yra solidari skolininkė. Byloje ginčas kilo dėl ieškovo kaip kreditoriaus galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje reikšti savarankišką reikalavimą dėl buvusių sutuoktinių prievolių, prisiimtų santuokos metu, įvykdymo; tikrųjų paskolos sutarties šalių, prievolės pagal paskolos sutartį pobūdžio.

Dėl ieškovo galimybės kitoje, ne santuokos nutraukimo, byloje reikšti savarankišką reikalavimą dėl buvusių sutuoktinių prievolių, prisiimtų santuokos metu, įvykdymo

7. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-6295-1024/2023 Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu (toliau - Sprendimas) nutraukė K. G. ir R. G. santuoką, sudarytą 2008 m. rugpjūčio 23 d. Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis), kurioje nurodyta, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų pagal tris kredito sutartis: pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi banku „Swedbank“, AB, kredito likutis 8 266,92 Eur; pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi banku „Swedbank“, AB, kredito likutis 33 066,94 Eur; pagal 2021 m. kovo 31 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kreditoriumi Plungės kredito unija, kredito likutis 2 891,39 Eur (Sutarties 11 p.); tarpusavyje susitaria, kad K. G. mokės visas įmokas kreditoriui bankui „Swedbank“, AB pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vienasmeniškai prisiimdama prievolę prieš kreditorių, o R. G. mokės visas įmokas kreditoriui Plungės kredito unijai pagal 2021 m. kovo 31 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vienasmeniškai prisiimdamas prievolę prieš kreditorių (Sutarties 12 p.); (...) Visos prievolės prieš trečiuosius asmenis (kreditorius), kurios nenurodytos šioje sutartyje, išlieka asmeninėmis prievolę prisiėmusio asmens prievolėmis (Sutarties 13 p.).

9. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Aiškindamas šį proceso atnaujinimo pagrindą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad juo remiantis procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014). Santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Būtent šiame kontekste kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015). Tuo atveju, kai kreditorius nelaiko, kad teisme išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimą yra nuspręsta dėl jo teisių ar pareigų, nėra teisinio pagrindo įpareigoti kreditorių dėl jo teisių gynybos kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 7 punkto pagrindu, taip pat nėra teisinio pagrindo varžyti kreditoriaus teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu ir ieškinyje apibrėžti savo reikalavimo dalyką bei jo pagrindą.

10. Ieškovas nurodo, kad Sprendime apie ieškovui turėtą kreditorinį 5000 Eur dydžio įsipareigojimą nieko nenurodyta, tačiau tai nepaneigia atsakovės prievolės grąžinti skolą už sutuoktinio prisiimtą įsipareigojimą ieškovui, nes prievolė jos atsiradimo dienai buvo solidari. Taigi ieškovas siekia prisiteisti 5000 Eur skolą iš atsakovės, nurodydamas, kad R. G. pinigus skolinosi šeimos poreikių tenkinimui ir sutuoktinių prievolė yra solidari. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl ieškovo teisių ir pareigų, nebuvo nagrinėjamas priteisimo pagal ieškovo reikalavimą klausimas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims byloje, kurioje sprendimas priimtas pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo) (CPK 279 straipsnio 4 dalis), santuokos nutraukimo byloje tokie klausimai nebuvo nagrinėjami ir sprendžiami. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra kliūčių įvertinti prievolės pobūdį.

Dėl paskolos teisinių santykių kvalifikavimo

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).

12. Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma. Ieškovas teigia, kad tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio buvo sudaryta paskolos sutartis, ieškovas atsakovės sutuoktiniui yra perdavęs 5000 Eur, atsakovė nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie sandorį ir nutyli aplinkybes, kad pinigus skolino faktiškai R. G. įmonei (duomenys neskelbtini). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje ieškovas kaip kreditorius turi įrodyti, jo suteikė paskolą ir ją suteikė būtent R. G..

13. Ieškovas pateikė 2021 m. spalio 15 d. lėšų pervedimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ieškovas pervedė 5000 Eur į AB SEB banke esančią R. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskola“. Teismo posėdžio metu ieškovo teiktus paaiškinimus apie tai, kad atsakovės sutuoktinis prašė paskolinti pinigų, patvirtina ieškovo pateiktas susirašinėjimas žinutėmis per Messenger programėlę, ginčo, kad susirašinėjimas vyko tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio, nėra. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad R. G. 2021 m. spalio 14 d. atsiuntė žinutę, kurioje klausia, ar būtų galimybė pagelbėti, o 2021 m. spalio 15 d. atsiuntė ieškovui sąskaitos numerį. Byloje esantis AB SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad sąskaita tokiu numeriu yra R. G. vardu. 2023 m. gruodžio 5 d. ieškovas išsiuntė R. G. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir registruotu laišku (adresu (duomenys neskelbtini)) reikalavimą grąžinti paskolą iki 2023 m. gruodžio 22 d. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu bei pateikdamas rašytinius paaiškinimus, ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teikė ieškovo mamai E. Š. paslaugas dėl inžinerinės infrastruktūros įrengimo pagal statybos rangos sutartį, jis pats asmeniškai prievolinių santykių su minėta įmone neturėjo. Atsakovė atsikirtimų, kad ieškovas faktiškai skolino pinigus (duomenys neskelbtini), įrodymais nepagrindė. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo ir atsakovės sutuoktinio paskolos teisinius santykius.

Dėl prievolės pobūdžio pagal paskolos sutartį

14. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nurodyta teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 57 punktas).

15. Taigi, iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas. 2021 m. spalio 15 d. paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės sutuoktinio sudaryta R. G. ir atsakovei K. G. esant santuokoje ir vedant bendrą santuokinį gyvenimą. Iš R. G. AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau - Sąskaitos išrašas) matyti, kad iki 2021 m. spalio 15 d., kuomet ieškovas pervedė 5000 Eur, sąskaitoje buvo 4,85 Eur, tą pačią dieną kortele atliktos keturios operacijos grynais pinigais (tris kartus po 600 Eur ir vieną kartą 200 Eur), 2021 m. spalio 16 d. - dvi operacijos grynais pinigais po 600 Eur, tą pačią dieną 200 Eur pervesta K. G., nurodant „sąskaitos papildymas“, taip pat atlikti mokėjimai į „Swedbank“, AB pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal 2010 m. rugpjūčio 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už būsto draudimą (300 Eur), Plungės kredito unijai pagal 2021 m. kovo 31 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis - būsto remontas (200 Eur), atlikti mokėjimai už paslaugas (Telia Lietuva, AB, UAB „Saugos tarnyba Argus“, Ignitis). Atsakovė nurodo, kad ji nieko nežinojo apie paskolą, tačiau iš pačios atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad jos sutuoktinis buvo atsakingas už šeimos finansus, teikė pilną išlaikymą šeimai, mokėjo didžiąją dalį mokesčių. Ieškovas nurodė, kad po to, kai R. G. paskolino 5000 Eur, šis netrukus vėl prašė paskolinti pinigų, tačiau daugiau pinigų ieškovas nebeskolino. Ieškovo 2021 m. lapkričio 1 d. rašytoje žinutėje nurodyta, kad jis ir taip jau davė „5000 tos pagalbos Tikrai nesiruosiu islaikyti tavo seimos“ (kalba netaisyta), R. G. atsiųstoje žinutėje nurodyta, kad „(...) atsiprašau, kad prašiau pagalbas (...) sukus kap išen (...)“ (kalba netaisyta). Iš civilinėje byloje Nr. e2YT-6295-1024/2023 priimto 2023 m. spalio 16 d. sprendimo ir byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad R. G. ir K. G. turėjo kreditorinių įsipareigojimų pagal tris kredito sutartis, augino tris nepilnamečius vaikus, ieškovas pagrįstai nurodo, kad vaikų išlaikymui, auklėjimui, švietimui, taip pat ir namų ūkio priežiūrai buvo būtinos lėšos, o atsakovės ir jos sutuoktinio gaunamos pajamos nebuvo pakankamos ir tai patvirtina prie santuokos nutraukimo bylos pateikti dokumentai. Aptarti įrodymai ir faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovo 2021 m. spalio 15 d. R. G. suteikta paskola buvo panaudota šeimos reikmėms tenkinti, todėl atsakovės ir buvusio sutuoktinio prievolė pagal minėtą sutartį yra solidari. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

16. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 straipsnio 1, 2 dalys). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad atsakovė prievolę ieškovui būtų įvykdžiusi, todėl ieškovo patikslintas ieškinys, kaip įrodytas ir pagrįstas, tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 5000 Eur skolos.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui dėl kitų šalių byloje išsakytų ar pateiktų argumentų ir teiktų įrodymų kaip teisiškai nereikšmingų aplinkybių ir įrodymų, išsamiau nepasisakytina.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

18. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), procesinėms palūkanoms taikomi CK 6.210 straipsnyje nustatyti palūkanų dydžiai, tokiu būdu ieškovui iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovas yra pateikęs šias sąskaitas už teisines paslaugas – 2024 m. sausio 2 d. Nr. 005 dėl 600 Eur (už ieškinio dokumentinio proceso tvarka rengimą), 2024 m. liepos 11 d. Nr. 048 dėl 500 Eur (paklausimų notarui, testamentų registrui rengimas, susipažinimą su dokumentais, patikslinto ieškinio rengimas), 2025 m. vasario 20 d. Nr. 019 dėl 400 Eur (prašymų teismui rengimas, pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje), 2025 m. balandžio 3 d. Nr. 034 dėl 250 Eur (prašymų dėl įrodymų rengimas, pasirengimas bylai ir dalyvavimas teismo posėdyje). Teismas sprendžia, kad išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei bylos sudėtingumą, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ir yra pagrįstos, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinys dėl dokumentinio proceso buvo pareikštas vienam pačiam R. G., ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei tik patikslintu ieškiniu, todėl išlaidos pagal 2024 m. sausio 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 005 dėl 600 Eur nepriteistinos iš atsakovės. Išlaidos už teisines paslaugos pagal likusias kitas sąskaitas už teisines paslaugas iš atsakovės priteistinos ieškovui, tokiu būdu ieškovui iš atsakovės priteistina 1150 Eur už teisines paslaugas, taip pat ieškovo byloje sumokėtas 113 Eur žyminis mokestis, iš viso 1263 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti E. Š. iš K. G. 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5000 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1263 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.