Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jadvygos Mardosevič ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „POSŪKIS“, atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „A. projektai“ ir mažoji bendrija „Statybos strategija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka

2. Atsakovė ADB „Gjensidige“ prašo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Prašymo dėl žodinio proceso būtinumo pagrindu apeliantė nurodo ilgą teismo procesą, reikalingumą atlikti faktinių ir teisinių aplinkybių analizę ir šią analizę pristatyti apeliacinės instancijos teismui.

4. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantės atstovas dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „IREC Baltic“ ir UAB „Posūkis“ 2009 m. liepos 20 d. sudarė Projekto valdymo sutartį Nr. 09-07/20 (toliau – ir Projekto valdymo sutartis), pagal kurią UAB „IREC Baltic“ įsipareigojo organizuoti ir koordinuoti Gariūnų prekybos centro dviejų korpusų „A“ ir „B“ (esančio Gariūnų g. 70, Vilnius) rūsio, pirmo aukšto ir antro aukšto įrengimo darbus (Projekto valdymo sutarties 1 punktas). Projekto valdymo sutarties galiojimo terminas – iki galutinio bei tinkamo projekto įgyvendinimo, jo pridavimo eksploatavimui įstatymų nustatyta tvarka dienos (Projekto valdymo sutarties 9 punktas).

7. Ieškovė UAB „IREC Baltic“ ir trečiasis asmuo UAB „A. projektai“ 2011 m. vasario 3 d. pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. 01-2010, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo paruošti prekybos paviljonų pastato Gariūnų g. 70, Vilniuje „B“ dalies statinio konstrukcijų darbo projekto brėžinius (toliau – Darbo projektas) (sutarties 3.1 punktas). Darbo brėžinių paruošimo darbams buvo pasitelkta subrangovė UAB „Šeba“, kuri parengė prekybos paviljonų B korpuso stogo dalies darbo projektą „Prekybos paviljonai: Gariūnų g. 70, Vilnius, „B“ prekybos paviljonas (II statybos etapas)“.

8. Subrangovė UAB „Šeba 2018 m. sausio 25 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

9. Trečiojo asmens UAB „A. projektai“ kaip statinio projektuotojo civilinę atsakomybę apdraudė atsakovė ADB „Gjensidige“ pagal 2011 m. gegužės 3 d. Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, serija VR. Nr. 022805. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintos Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – Draudimo Taisyklės; redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 28 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d.).

10. UAB „A. projektai“ Darbo projektą perdavė UAB „IREC Baltic“ 2011 m. rugsėjo 16 d.

11. Statinio statybos techninę priežiūrą vykdė trečiasis asmuo UAB „Statybos strategija“ pagal 2009 m. birželio 26 d. Statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 09-06/26, kurią sudarė UAB „IREC Baltic“, trečiasis asmuo UAB „Posūkis“ ir trečiasis asmuo UAB „Statybos strategija“.

12. UAB „IREC Baltic“, UAB „A. projektai“ ir UAB „TIDA projektai“ 2012 m. sausio 30 d. sudarė Trišalį susitarimą Nr. 2012/01/09, kurio 1.1 punktas nustatė, kad naujas vykdytojas (UAB „TIDA projektai“) perima visą atliktą darbą bei prisiima atlikti šio projekto autorinę priežiūrą iš pradinio vykdytojo (UAB „A. projektai“), be to, perima visus įsipareigojimus užsakovui (UAB „IREC Baltic“) pagal 2011 m. vasario 3 d. sutartį Nr. 01-2010 ir jos 2011 m. gegužės 2 d. papildymą Nr. 1, 2011 m. rugpjūčio 10 d. papildymą Nr. 2, 2011 m. gruodžio 12 d. papildymą Nr. 3.

13. Statinys nuo 2013 m. balandžio 24 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (įregistravimo pagrindas – 2010 m. spalio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. SP1-4325, 2013 m. sausio 9 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-130109-00011, 2013 m. kovo 15 d. pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-13-0706).

14. Statinio eksploatavimo metu buvo pastebėta, kad po didesnio intensyvumo kritulių kiekio atsiranda gana žymūs vandens prabėgimai per Statinio stogo konstrukcijas į viduje esančias patalpas. Ieškovė 2015 m. gruodžio 10 d. sudarė sutartį su ekspertu V. B. E. dėl stogo ekspertizės atlikimo, kurios metu turėjo būti nustatytos vandens pralaidumo į patalpą priežastys. Ekspertas V. B. E. 2016 m. rugpjūčio 30 d. Statinio dalinės ekspertizės akte nurodė Statinio stogo defektų atsiradimo priežastis – UAB „A. projektai“ parengto darbo projekto inžineriniai sprendiniai iš esmės neatitinka AB „Pamprojektas“ techninių sprendinių; ne vietoje, ne pagal projektą ir nesivadovaujant STR 2.5.02:2008 [4] p. 47.1.5 ir 47.1.6, įrengtas drenažas.

15. UAB „IREC Baltic“ 2015 m. rugsėjo 17 d. pranešimu ir, įvertinusi eksperto išvadą, 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu priimti sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju / nedraudžiamuoju pagal atsakovės ir UAB „A. projektai“ sudarytą Draudimo liudijimą. Atsakovė 2018 m. vasario 21 d. raštu informavo, jog priimtas sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.

16. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. UAB „TIDA projektai“ bankroto byloje Nr. eB2-1377-254/2018 priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos.

17. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertas prof. dr. S. M. ekspertizės akte nurodė, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina eksperto V. B. E. ekspertizės akte nurodytus stogo ir jo konstrukcijos trūkumus. Ekspertas pažymėjo, kad vandens patekimą į patalpas lėmė darbo projekto rengėjo veiksmai (nenumatytas vandenį drenuojantis sluoksnis) ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai (nenustatyta, kad darbo projekto sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių). Eksperto vertinimu, galimi du defektų pašalinimo būdai: perdaryti visą stogą arba tik pratekėjimų vietose remontuoti stogą.

19. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Posūkis“ pareiškimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pradinės ieškovės UAB „IREC Baltic“ ieškinys, apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.

21. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei UAB „Posūkis“ iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 1 447 869,50 Eur draudimo išmoką, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos pagal UAB ,,Posūkis“ pareiškimą (savarankišką reikalavimą) iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24 300 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 35,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m,. sausio 18 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Posūkis“ pareikštus reikalavimus atsakovės ADB „Gjensidige“ atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus.

Dėl apeliantės prašymo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens UAB „Posūkis“ pareiškimas dėl savarankiškų reikalavimų, kuriuo buvo prašoma priteisti trečiajam asmeniui UAB „Posūkis“ iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 1 447 869,50 Eur dydžio draudimo išmoką, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas dar 2022 m. lapkričio 11 d.

29. Visų pirma, teisėjų kolegija akcentuoja, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens UAB „Posūkis“ pareiškimas, kuriuo buvo pareikšti savarankiški reikalavimai, pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas, o sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti pareikšti reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo panaikinta ir perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokiu būdu byloje susidarė procesinė situacija, kuomet pirmosios instancijos teismui buvo perduota nagrinėti iš naujo bylos dalis pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą ir turinčio visas ieškovo teises ir pareigas, pareiškimą. Nėra ginčo, kad UAB „Posūkis“ būtų atsisakiusi nuo savo savarankiškų reikalavimų ar atsiėmusi savo pareiškimą, todėl jos procesinės teisės ir pareigos, susijusios su pareikštais savarankiškais reikalavimais, neišnyko. Pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą pakeisti pradinę ieškovę UAB „IREC Baltic“ tinkama ieškove – UAB „Posūkis“, būtų galima vertinti tik kaip perteklinį procesinį veiksmą, nes realaus poreikio atlikti tokius veiksmus nekonstatuota, atsižvelgiant į trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, statusą ir jo teisių bei pareigų apimtį, tačiau vertinti šią aplinkybę, kaip turinčią įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nėra jokio pagrindo.

30. Be to, procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Šioje byloje nustatyta, kad materialinė reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo priklauso UAB „Posūkis“, todėl UAB „IREC Baltic“ ieškinio reikalavimų atmetimas tuo pagrindu, kad ši įmonė neturi reikalavimo teisės, nepanaikina UAB „Posūkis“ materialinės reikalavimo teisės. Apeliantės minimas CPK 18 straipsnis turi būti taikomas tik UAB „IREC Baltic“ atžvilgiu, dėl kurios procesas baigtas, dėl to, kad šis proceso dalyvis neturėjo materialinės reikalavimo teisės. UAB „IREC Baltic“ atžvilgiu priimtas sprendimas įsiteisėjo nuo 2023 m. gegužės 23 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Nurodytoje nutartyje, priešingai nei teigia apeliantė, UAB „Posūkis“ laikoma savarankišku proceso dalyviu.

31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, todėl apeliantės argumentai šiuo klausimu atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl UAB „A. projektai“ teisių ir pareigų perėjimo UAB „Tida projektai“ ir deliktinės atsakomybės taikymo

33. Pirmiausiai pažymėtina tai, kad UAB „IREC Baltic“ 2009 m. liepos 20 d. Projekto valdymo sutarties pagrindu veikė kaip UAB „Posūkis“ (užsakovės) įgaliotinė (statybos valdytoja). Projekto valdymo sutartimi projekto valdytoja (UAB „IREC Baltic“) įsipareigojo organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti sutarties objekto statybos ir kitus darbus. Tuo tikslu užsakovė (UAB „Posūkis“) suteikė valdytojai (UAB „IREC Baltic“) visus su tuo susijusius leidimus, sutikimus su teise derėtis su rangovais, medžiagų tiekėjais, sudaryti sutartis tiek tiesiogiai su jais, tiek užsakovės vardu, teikti reikalavimus, sudarinėti, koreguoti, naikinti sąmatas, susitarimus ir kt., su teise pasirašyti bei būti atstovu valstybinėse bei privačiose institucijose, derinti projektus, juos pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, būtinus sėkmingam projekto įgyvendinimui, sutarties objekto įrengimui (Projekto valdymo sutarties 2 punktas).

34. Šalys 2011 m. vasario 3 d. pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. 01-2010 (toliau – Projektavimo sutartis), pagal kurią UAB „A. projektai“ įsipareigojo paruošti prekybos paviljonų pastato Gariūnų g. 70, Vilniuje „B“ dalies statinio (toliau – Statinys) konstrukcijų darbo projekto brėžinius (toliau – Darbo projektas), tai yra: parengti darbo projekto konstrukcinę dalį; vykdyti autorinę priežiūrą statybos darbuose; priduoti projektą ekspertizei; priduoti projektą užsakovui (Projektavimo sutarties 3.1 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad darbų perdavimo akto pasirašymas nepašalina užsakovo teisės reikšti pretenzijas dėl projektavimo darbų trūkumų (Projektavimo sutarties 3.4 punktas). Projektavimo sutarties vykdymo metu tarp UAB ,,IREC Baltic“ ir UAB „A. projektai“ buvo pasirašyti papildomi susitarimai: 2011 m. gegužės 2 d. Sutarties Nr. 01-2010 papildymas Nr. 1; 2011 m. rugpjūčio 10 d. Sutarties Nr. 01-2010 papildymas Nr. 2; 2011 m. gruodžio 12 d. Sutarties Nr. 01-2010 papildymas Nr. 3. Pagal šiuos sudarytus dokumentus už Darbo projekto brėžinius buvo atsakinga UAB „A. projektai“. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „A. projektai“ Darbo projektą UAB „IREC Baltic“ perdavė 2011 m. rugsėjo 16 d.

35. Apeliantės minimas Trišalis susitarimas Nr. 2012/01/09 (toliau – Trišalis susitarimas) tarp UAB „IREC Baltic“, UAB „A. projektai“ ir UAB „TIDA projektai“ buvo sudarytas tik 2012 m. sausio 30 d., t. y. po Darbo projekto perdavimo UAB „IREC Baltic“. Trišaliame susitarime yra nurodytos faktinės aplinkybės, įtakojusios susitarimo sudarymą ir susitarimo esmė. UAB „A. projektai“ pareiškė, kad pasikeitus pradinio vykdytojo akcininkams ir jiems nusprendus pakeisti įmonės veiklą, pradinis vykdytojas nebegali laiku ir kokybiškai įvykdyti savo įsipareigojimų. Dėl šios priežasties UAB „A. projektai“ susitarė su UAB „TIDA projektai“, kad UAB „TIDA projektai“ kartu su UAB „A. projektai“ įvykdys visus įsipareigojimus, kylančius pagal 2011 m. vasario 3 d. Projektavimo sutartį ir jos priedus. Šiuo susitarimu šalys susitarė dėl UAB „A. projektai“ bendros veiklos kartu su UAB „TIDA projektai“. Trišalio susitarimo 1.1 punkte nurodyta, kad naujas vykdytojas (UAB „TIDA projektai“) perima visą atliktą darbą bei priima atlikti šio projekto autorinę priežiūrą iš pradinio vykdytojo (UAB „A. projektai“), be to, perima visus įsipareigojimus užsakovui (UAB ,,IREC Baltic“) pagal 2011 m. vasario 3 d. Sutartį Nr. 01-2010 ir jos 2011 m. gegužės mėn. 2 d. Papildymą Nr. 1, 2011 m. rugpjūčio mėn. 10 d. Papildymą Nr. 2 ir 2011 m. gruodžio mėn. 12 d. Papildymą Nr. 3.

36. 2020 m. birželio 2 d. A. D., kuris buvo UAB „A. projektai“ vadovas, paaiškinimuose nurodyta, kad 2012 sausio 30 d. susitarimas su UAB ,,TIDA projektai“ buvo pasirašomas tuo tikslu, jog UAB ,,TIDA projektai“ atliktų projekto autorinę priežiūrą. Tuo metu stogo, esančio Gariūnų g. 70, Vilniuje, projektavimo darbai buvo visiškai užbaigti ir jau iki tol perduoti UAB „IREC Baltic“. Tuo metu nebuvo jokių pretenzijų dėl darbo projekto kokybės, todėl ir susitarimo su UAB „TIDA projektai“ tikslas nebuvo perleisti jiems kokias nors pretenzijas ar įsipareigojimus dėl projektavimo darbų kokybės. Atsakomybė už visų projektavimo darbų defektus, padarytus iki susitarimo su UAB „TIDA projektai“, atitenka UAB „A. projektai“ (DOK 20624).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad 2012 m. sausio 30 d. Trišaliu susitarimu UAB „TIDA projektai“ buvo perduota autorinė projektavimo darbų priežiūra, o ne pačių projektavimo darbų atlikimas ar jų koregavimas. Kaip jau buvo minėta, Darbo projektas UAB „IREC Baltic“ buvo perduotas dar 2011 m. rugsėjo 16 d. Bylos duomenys patvirtina, kad projektavimo darbai po jų perdavimo buvo užbaigti ir toliau buvo atliekami tik stogo įrengimo darbai (pavyzdžiui, 2011 m. spalio 7 d., 2011 m. spalio 10 d. „Geotekstilės pasluoksnio ant stogo sudėjimas, PVC stogo dangos klojimas“. 2011 m. spalio 25 d. , 2011 m. spalio 26 d., 2011 m. spalio 28 d. „Termoizoliacijos sluoksnio ant stogo sudėjimas ir dangos KORYS klojimas“). Todėl apeliantės argumentas, kad 2012 m. sausio 30 d. Trišalio susitarimo pagrindu visos UAB „A. projektai“ teisės ir pareigos pagal Projektavimo sutartį perėjo UAB „TIDA projektai“, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

38. UAB „A. projektai“ perdavė Darbo projektą UAB „IREC Baltic“, vykdydama 2011 m. vasario 3 d. Projektavimo sutartį, kuri buvo apsaugota draudimo sutartimi. UAB „A. projektai“ statinio projektuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ pagal 2011 m. gegužės 3 d. išduotą privalomojo statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (serija VR Nr. 022805). Kadangi UAB „A. projektai“ veiksmai buvo apdrausti, už žalą ją patyrusiam asmeniui (Statinio statytojai UAB „Posūkis“) atsako draudikas, kuris apdraudė UAB „A. projektai“ civilinę atsakomybę.

39. Dėl UAB „Posūkis“ materialinių teisių kasacinis teismas yra pasisakęs nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-403/2022, 48-50 punktuose. Kasacinis teismas išaiškino, kad nukentėjęs trečiasis asmuo yra sutartinių draudiminių santykių, kurie susiklosto jo įgaliotinio veiksmų išdavoje, dalyvis. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad draudimo interesas – tai nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., 2 straipsnio 4 dalyje) nurodyta, kad civilinės atsakomybės draudimas – asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršijant draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. Draudimo įstatymo 111 straipsnyje (įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., 94 straipsnyje) įtvirtinta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, jog draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.

40. Būtent Draudimo taisyklės, reglamentuojančios tarp šalių susiklostančius draudimo teisinius santykius, nustato subjektus, turinčius teisę į draudimo išmoką, bei draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas ir tvarką. UAB „Posūkis“ turi teisę pasinaudoti UAB „IREC Baltic“ ir UAB „A. projektai“ sudarytos sutarties nuostatomis, nes UAB „IREC Baltic“ sudarė Projektavimo sutartį, veikdama kaip UAB „Posūkis“ įgaliotinė. Draudimo taisyklėse aiškiai nustatyta, kad statytojas UAB „Posūkis“ turi tiesioginę reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl UAB „Posūkis“ pareigos įrodyti UAB „A. projektai“ deliktinę atsakomybę.

Dėl žalos dydžio

42. Nagrinėjamoje byloje būsimos žalos dydis iš esmės įrodinėjamas teismo ekspertizę atlikusio eksperto prof. dr. S. M. išvadomis. Stogo ir jo konstrukcijos trūkumai taip pat užfiksuoti eksperto V. B. E. ekspertizės akte.

43. Teismo ekspertas prof. dr. S. M. ekspertizės akte nurodė, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina V. B. E. ekspertizės akte nurodytus stogo ir jo konstrukcijos trūkumus. Teismo ekspertizės išvadose nurodyta, kad dėl vandens pratekėjimo ir atsiradusių defektų yra atsakingas Darbo projekto rengėjas, šiuo atveju UAB „A. projektai“. Stoge yra nustatyti tokie defektai: neįrengtas vandenį drenuojantis sluoksnis, supleišėjusios gelžbetoninės stogo dangos plokštės. Gelžbetonio dangos plokščių įtrūkiai yra užtaisyti (defektas ištaisytas). Ekspertas apskaičiavo 2019 m. kovo mėn. kainomis abiejų siūlymų kaštus pagal VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre UAB „Sistela“ parengtos statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijas, kurios yra registruotos 2019 m. kovo 29 d. Tyrimo metu ekspertas nustatė, kad vienos stogo pratekėjimo vietos remonto vidutinė rinkos kaina yra 20 804,94 Eur be PVM arba viso stogo perdarymo vidutinė rinkos kaina yra 1 450 765,70 Eur be PVM. Anot eksperto, ekspertizės atlikimo metu buvo fiksuoti 7 vnt. skirtingų pratekėjimo vietų (Teismo ekspertizės 63 l.). Ekspertas nurodė, kad dalinai (tik pratekėjimų vietose) suremontavus stogą, labiausiai tikėtina, kad vandens pratekėjimų nebeliks. Tačiau tikimybė, kad vandens pratekėjimai atsiras kitose vietose, išliks. Siekiant pašalinti dėl netinkamo darbo projekto atsiradusius stogo defektus, reikia perdaryti visą stogą. Tokiu atveju, kokybiškai atlikus darbus, garantuotai būtų ištaisomi visi stoge nustatyti defektai, būtų užtikrinta, kad stogo defektai nepasikartotų ateityje ir stogas atitiktų jam keliamus reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, šilumos sulaikymą, apkrovų laikymą, drėgmės (vandens) nepatekimą į patalpas ir pastato konstrukcijas, stogo ilgaamžiškumą ir pan. Šių darbų vidutinė rinkos kaina yra 1 450 765,70 Eur be PVM.

44. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „A. projektai“ parengtas Darbo projektas neatitinka STR 2.05.02:2008 42.3, 47.1 punktų reikalavimų, nes stogo konstrukcijoje faktiškai nesuprojektuotas vandenį drenuojantis sluoksnis ir šis pažeidimas turi tiesioginę įtaką nustatytų defektų atsiradimui, pagrįstai nusprendė, jog ieškovės reikalavimo dydis yra įrodytas ir pagrįstas (CPK 185 straipsnis). Šiai dienai Statinio konstrukcija neatitinka imperatyvių statybos normų reikalavimų užtikrinti saugų statinio eksploatavimą, o stogo drenažo sluoksnio įrengimas toje vietoje, kuri nurodyta STR 2.05.02:2008, yra galimas tik visiškai išardžius stogo konstrukciją.

45. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kuriais ji nurodo, kad atsakomybė dėl Statinio stogo defektų turi būti paskirstyta tarp visų Statinio statybos procesų dalyvių (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnis).

46. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo. Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas ir CPK 45 straipsnio 1 dalyje , kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Visais atvejais šie proceso dalyviai gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, taigi, šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013).

47. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pareikšta reikalavimų kitiems Statinio statybos proceso dalyviams, neįrodinėta jų solidariosios ar subsidiariosios atsakomybės, dėl to, nesant tokių reikalavimų, teismas negali pasisakyti dėl šių asmenų teisinės atsakomybės ir kvalifikuoti solidariosios ar subsidiariosios atsakomybės sąlygų, nes taip būtų pažeistas CPK 13 straipsnis. Tačiau, siekiant įrodyti kitų statinio statybos proceso dalyvių atsakomybę, išlieka teisė savarankiškai kreiptis į teismą.

Dėl ieškinio senaties

49. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

50. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

51. Ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje susiklosčiusiais aplinkybes ir pagrįstai praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino.

53. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad tarp UAB „Posūkis“ ir UAB „IREC Baltic“ pavedimo teisiniai santykiai buvo įforminti 2009 m. liepos 20 d. Projekto valdymo sutartimi ir 2017 m. sausio 26 d. įgaliojimu. 2009 m. liepos 20 d. Projekto valdymo sutarties 9 punkte buvo nustatyta, kad sutartis galioja iki galutinio bei tinkamo Projekto įgyvendinimo ir (ar) jo pridavimo eksploatavimui įstatymų nustatyta tvarka dienos. Nekilnojamojo turto registre pastatytas statinys buvo įregistruotas 2013 m. balandžio 24 d. Tačiau aplinkybę, kad būtent nuo šio momento baigė galioti 2009 m. liepos 20 d. projekto valdymo sutartis Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo tik 2022 m. liepos 5 d. nutartyje byloje Nr. e2A-679-467/2022, ta pačia nutartimi apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas trečiojo asmens UAB „Posūkis“ pareiškimas dėl savarankiškų reikalavimų, kuriuo prašoma priteisti trečiajam asmeniui UAB „Posūkis“ iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 1 447 869,50 Eur dydžio draudimo išmoką, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

54. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą, 2022 m. kovo 30 d. nutartimi padarė išvadą, jog, sprendžiant pagal ieškinio pagrindą, UAB ,,IREC Baltic“ vertintina kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, turintis savarankišką reikalavimo teisę į draudimo išmoką. Anot kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, priešinga išvada būtų galima tik nustačius, kad Statinio valdymas, vertinant statybos darbų, susijusių su Statinio stogo dangos darbų atlikimu, aspektu, perduotas Statinio savininkei UAB „Posūkis“ ir iš pavedimo (Projekto valdymo) sutarties UAB ,,IREC Baltic“ kylantys įsipareigojimai, susiję su sėkmingu Projekto įgyvendinimu (Projekto valdymo sutarties 2 punktas), ir UAB ,,IREC Baltic“, kaip Projekto valdytojos, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą (Projekto valdymo sutarties 3 punktas) šiuo aspektu yra pasibaigę, todėl Statinio savininkė neturi teisės reikalauti, o UAB ,,IREC Baltic“ neturi pareigos organizuoti Statinio stogo trūkumų pašalinimą savo ar kalto asmens sąskaita.

55. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teisingai nustatė, jog šios aplinkybės neleidžia vertinti ieškovės veiksmų kaip pernelyg ilgo ir objektyviai nepateisinamo delsimo pateikti ieškinį. Todėl teismas pagrįstai atnaujino praleistą ieškinio senaties terminą, vadovaudamasis kasacinio teismo praktikos išaiškinimais ir nustatytais kriterijais.

Dėl ieškovės UAB „Posūkis“ apeliacinio skundo argumentų

56. Ieškovė UAB „Posūkis“ apeliaciniu skundu ginčija teismo nustatytą procesinių palūkanų skaičiavimo momentą. Apeliantės teigimu, laikydamasis CPK 45 ir 48 straipsnių nuostatų, atsižvelgdamas į UAB „Posūkis“ procesinį statusą byloje, teismas bylos iškėlimo data turėjo laikyti 2018 m. rugsėjo 17 d. (pradinės ieškovės UAB „IREC Baltic“ ieškinio priėmimo datą) ir procesines palūkanas skaičiuoti nuo šios datos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

57. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

58. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Posūkis“ pareiškimas dėl savarankiškų reikalavimų, kuriuo buvo prašoma priteisti trečiajam asmeniui UAB „Posūkis“ iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 1 447 869,50 Eur dydžio draudimo išmoką, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas 2022 m. lapkričio 11 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesines palūkanas priteisė nuo šios datos. Teisėjų kolegija ieškovės argumentus apie jos atstovavimą, veikimą teisme per įgaliotą pradinę ieškovę UAB „IREC Baltic“ laiko nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo daryti išvadą, kad pradinė ieškovė, pareiškusi ieškinį, tokiu būdu įgyvendino ir UAB „Posūkis“ teisę kreiptis į teismą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viso proceso metu pradinė ieškovė UAB „IREC Baltic“ neigė UAB „Posūkis“ teisę į draudimo išmoką, o dėl jos statuso byloje pakeitimo sutiko tik teismui nustačius, jog šioje byloje materialinė reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo priklauso UAB „Posūkis“. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliantės argumentai dėl procesinių palūkanų skaičiavimo momento atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl trečiojo asmens UAB „IREC Baltic“ apeliacinio skundo argumentų

59. Trečiasis asmuo UAB „IREC Baltic“ nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl patirtų 1 542,75 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė tik dėl Vilniaus apygardos teismo ir atsakovės ADB „Gjensidige“ veiksmų, kai nuo 2023 m. spalio 19 d. atsakovės iniciatyva buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

60. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos.

61. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m spalio 19 d. teismo posėdžio metu žodine nutartimi Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas atsakovės ADB „Gjensidige“ prašymą, į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė UAB „IREC Baltic“. Iš teismui pateiktų 2023 m. spalio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Serija DP Nr. 20231010 ir 2023 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitos faktūros Serija DP Nr. 20231207 bei jų apmokėjimą patvirtinančių mokėjimo dokumentų nustatyta, kad UAB „IREC Baltic“ patyrė 1 542,75 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą, susipažįstant su bylos medžiaga, UAB „IREC Baltic“ vardu rengiant procesinius dokumentus, už pasiruošimą 2023 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „IREC Baltic“ palaikė ieškovės UAB „Posūkis“ reikalavimus ir poziciją, todėl atsakovei ADB „Gjensidige“ pralaimėjus bylą, trečiojo asmens UAB „IREC Baltic“ bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos iš pralaimėjusios atsakovės. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas tenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

62. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

63. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas, išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

65. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų žemesnės instancijos teisme atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialusis ieškinio reikalavimas. Todėl kai skundo argumentai dėl materialiųjų ieškovo reikalavimų iš esmės atmesti kaip nesudarantys pagrindo pakeisti žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo ir ši sprendimo dalis dėl šių reikalavimų paliekama nepakeista, laikytina, kad asmens skundas atmestas visiškai, nepaisant to, ar pagrįstais pripažinti šalies argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žemesnės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016 43 punktas; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021 61 punktas; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 68 punktas).

66. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliančių bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „IREC Baltic, juridinio asmens kodas 302290726, 1 542,75 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.