Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2024-01-18 · Civilinė byla Nr. e2-808-967/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-18
Bylos Nr.
e2-808-967/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01698-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“
Atsakovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Advokatai
Marius Inta, Jonas Butkus, Arminas Levickas, Ieva Mikomavičiūtė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-808-967/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01698-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ atstovui advokatui Jonui Butkui,

atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovams advokatui Mariui Intai, advokato padėjėjai Ievai Mikomavičiūtei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės UAB „IREC Baltic“ atstovui advokato padėjėjui Arminui Levickui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Arūno projektai“ ir mažoji bendrija „Statybos strategija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pradinė ieškovė šioje byloje uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IREC Baltic“ (toliau – pradinė ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – atsakovė) 1 447 869,50 Eur draudimo išmoką, 5 200 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11 250 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pradinė ieškovė nurodė, kad ji ir trečiasis asmuo UAB „Arūno projektai“ 2011 m. vasario 3 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. 01-2010 (toliau – ir Projektavimo sutartis) dėl prekybos paviljonų pastato (duomenys neskelbtini) dalies statinio (toliau – ir Statinys) konstrukcijų darbo projekto brėžinių (toliau – Darbo projektas) parengimo. Trečiasis asmuo UAB „Arūno projektai“ savo, kaip statinio projektuotojo, civilinę atsakomybę apdraudė su atsakove ADB „Gjensidige“ sudarydamas 2011 m. gegužės 3 d. statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, serija VR, Nr. 022805 (toliau – Draudimo liudijimas). UAB „Arūno projektai“ pasitelktas subjektas UAB „Šeba“ paruošė Statinio stogo darbo projektą, kuriuo remiantis buvo pastatytas Statinio stogas. Statinio eksploatavimo metu išryškėjo Statinio stogo defektai, t. y. atsirado vandens pratekėjimas. Kadangi stogo defektai galėjo būti nulemti netinkamai parengto Darbo projekto, UAB „IREC Baltic“ kreipėsi į atsakovę dėl galimos draudėjo civilinės atsakomybės. Atsakovei neprieštaraujant, pradinė ieškovė pasamdė teismo ekspertą V. B. E., kad šis pagal pateiktus techninį ir darbo projektus, statybos darbų žurnalus bei kitus ieškovės turimus statybos dokumentus galėtų objektyviai įvertinti ir nustatyti galimas vandens pratekėjimo į patalpas priežastis. Teismo ekspertas V. B. E. atliko Statinio dalinę ekspertizę ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. surašė Statinio dalinės ekspertizės aktą, kuriame nurodė, kad UAB „Arūno projektai“ (UAB „Šeba“) parengto Darbo projekto inžineriniai sprendiniai iš esmės neatitinka akcinės bendrovės (toliau – AB) „Pramprojektas“ techninių sprendinių – drenažinį sluoksnį įrengus ne ant hidroizoliacinio sluoksnio, bet ant šilumos izoliacinio sluoksnio, nesudaryta galimybė iš stogo nudrenuoti į jį patenkantį vandenį bei kartu uždarytas kelias stogo konstrukcijai išdžiūti. Pradinė ieškovė, įvertinusi eksperto išvadą, 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu priimti sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju pagal atsakovės ir UAB „Arūno projektai“ sudarytą Draudimo liudijimą. 2017 m. rugsėjo 14 d. pradinė ieškovė gavo atsakovės atsakymą, kuriame atsakovė nurodė, kad mokėti draudimo išmokos pagal Draudimo liudijimą neturi pagrindo. Atsakovė motyvavo neturinti informacijos, kad UAB „Arūno projektai“ atliko projektavimo darbus, dėl kurių atsirado defektai Statinyje. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pradinė ieškovė nurodė, kad statybų specialistas P. B. apskaičiavo viso stogo remonto darbų sąmatą pagal teismo eksperto V. B. E. 2016 m. rugpjūčio 30 d. statinio dalinės ekspertizės akte nustatytus defektus. P. B. pateikiamuose stogo remonto darbų sąmatiniuose skaičiavimuose nurodyta, jog visų defektų ištaisymas kainuotų 1 723 615 Eur, nepridėjus pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). UAB „IREC Baltic“, atsižvelgdama į tai, kad Draudimo liudijime yra nurodyta, jog bendra draudimo suma ir draudimo suma įvykiui yra 5 000 000 Lt (1 448 100 Eur), iš atsakovės reikalavo priteisti 1 448 100 Eur sumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į UAB „IREC Baltic“ ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra apdraudusi statinio projektuotojo UAB „Arūno projektai“ civilinę atsakomybę. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką pagal ieškovės pretenziją, nes V. B. E. 2016 m. rugpjūčio 30 d. parengtame statinio dalinės ekspertizės akte nurodyta, jog defektai atsirado dėl UAB „Šeba“ techninių sprendinių Darbo projekte, kuris rengtas pagal AB „Pramprojektas“ techninį projektą. Atsakovė taip pat nurodė, jog negavo informacijos, kad trečiasis asmuo atliko projektavimo darbus, dėl kurių atsirado defektai objekte. Atsakovė pažymėjo, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, kuris neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje civilinėje byloje: UAB „IREC Baltic“ yra Statinio statybos valdytoja, kuri organizavo visus Statinio projektavimo, statybos rangos darbus, o ne jo savininkė. Atsakovė pabrėžė, kad UAB „IREC Baltic“ savo reikalavimą tapatina su statinio, kurio savininkė yra UAB „Posūkis”, trūkumų šalinimu. Atsakovės nuomone, kad žalą (jei tokia būtų nustatyta) patyrusiu asmeniu galima laikyti ne pradinę ieškovę, o statytoją UAB „Posūkis“. Atsakovė nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad žalą sukėlė atsakovės apdraustas trečiasis asmuo UAB „Arūno projektai“, o UAB „Šeba“ nepagrįstai yra laikoma trečiojo asmens subrangovu. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad eksperto V. B. E. ekspertizės aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes pradinės ieškovės pateikti klausimai ekspertui priverstinai sufleruoja atsakymą, kurį turėtų pateikti ekspertas, preziumuojant teisinius santykius tarp skirtingų asmenų, kurių ekspertas netyrė. Atsakovė pažymėjo, kad tarp ieškovės, trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“ ir UAB „TIDA projektai“ 2012 m. sausio 30 d. buvo sudarytas Trišalis susitarimas Nr. 2012/01/09 (toliau – Trišalis susitarimas). Trišalio susitarimo 1.1 punkte expressis verbis nurodyta, kad „Naujas vykdytojas (UAB „TIDA projektai“) perima visą atliktą darbą bei priima atlikti šio projekto autorinę priežiūrą iš Pradinio Vykdytojo (Trečiojo asmens) be to perima visus įsipareigojimus Užsakovui (Ieškovui) pagal 2011 m. vasario mėn. 03 d. Sutartį Nr. 01-2010 ir jos 2011 m. gegužės mėn. 02 papildymą Nr. 1, 2011 m. rugpjūčio mėn. 10 d. Papildymą Nr. 2 ir 2011 m. gruodžio mėn. 12 d. Papildymą Nr. 3“.Trišalio susitarimo 2.1 punkte nurodyta, kad „Naujas Vykdytojas pagal šį susitarimą priima visas Pradinio Vykdytojo prievoles Užsakovui“. Trišalio susitarimo 1.2 ir 1.3 punktuose pateikiama, kad „Nuo šios sutarties pasirašymo momento Užsakovas už visą atliktą darbą moka Naujam Vykdytojui“ ir „Naujas Vykdytojas užskaitys Užsakovo <...> sumokėtus 75’000.00 <...> litus Pradiniam Vykdytojui kaip avansą už darbus“. Nuo Trišalio susitarimo pasirašymo dienos UAB „TIDA projektai“ perėmė visus trečiojo asmens įsipareigojimus pagal Projektavimo sutartį bei vėlesnius jos papildymus.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija (toliau – MB) „Statybos strategija“ atsiliepime į pradinės ieškovės UAB „IREC Baltic“ ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės nurodytu ieškinio faktiniu pagrindu, pagal kurį Statinio konstrukcijų Darbo projekto brėžinių rengėja (projektuotoja) UAB „Arūno projektai“, pasitelkusi subrangovę UAB „Šeba“, netinkamai parengė ginčo prekybos paviljonų (duomenys neskelbtini) korpuso stogo konstrukcijų dalies Darbo projektą. Trečiojo asmens MB „Statybos strategija“ nuomone, pagrindinės sutarties turinys patvirtina, kad jos sudarymu ir vykdymo priežiūra rūpinosi UAB „IREC Baltic“ darbuotojai. Dėl Statinio stogo konstrukcijos trūkumų, lėmusių vandens pratekėjimą pro stogo konstrukcijas į viduje esančias patalpas, atsakinga būtent projektuotoja.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-289-803/2020 pradinės ieškovės UAB „IREC Baltic“ ieškinį tenkino; priėmė UAB „IREC Baltic“ ieškinio dalies dėl 230,50 Eur draudimo išmokos priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukė; priteisė UAB „IREC Baltic“ iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 1 447 869,50 Eur draudimo išmoką, 5 200 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

6. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą, 2021 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-193-1120/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-403/2022 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

8. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-679-467/2022 pakartotinai panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas trečiojo asmens UAB „Posūkis“ pareiškimas dėl savarankiškų reikalavimų, kuriuo prašoma priteisti trečiajam asmeniui UAB „Posūkis“ iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 1 447 869,50 Eur dydžio draudimo išmoką, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodyta, kad UAB „Posūkis“, kaip statinio savininkė, faktiškai naudojasi darbų rezultatu, dėl to konstatuotina, jog stogo statybos darbai savininkei yra perduoti, o pradinė ieškovė UAB „IREC Baltic“ nebėra statinio dalies (stogo) valdytoja, todėl byloje turi būti nagrinėjami UAB „Posūkis“ reikalavimai dėl draudimo išmokos priteisimo.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Posūkis“, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, pareiškimą, atsakovė ADB „Gjensidige“ prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog UAB „Posūkis“ pareiškimą pateikė 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. daugiau nei 4 metais praleidusi senaties terminą reikalavimams pagal Draudimo liudijimą reikšti. Atsakovė nurodė, kad UAB „Posūkis“ reikalavimus pareiškė netinkamam atsakovui. Atsakovės teigimu, UAB „Posūkis“ taip pat neįrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos UAB „Arūno projektai“ civilinės atsakomybės sąlygos.

11. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Posūkis“ pareiškimą, pradinė ieškovė UAB „IREC Baltic“ prašė jį atmesti, nurodė, jog trečiasis asmuo UAB „Posūkis“ savo pareiškime dėl savarankiško reikalavimo nepagrįstai ir visiškai priešingai pakeitė savo poziciją byloje ir ėmė teigti, kad UAB „IREC Baltic“ jau nebeturi reikalavimo teisės šioje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

12. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovės UAB „IREC Baltic“ ieškinį atmetė, o trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Posūkis“ pareiškimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ADB „Gjensidige“ trečiajam asmeniui UAB „Posūkis“ 1 158,295,60 Eur dydžio draudimo išmoką, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Posūkis“ pareiškimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pradinės ieškovės UAB „IREC Baltic“ ieškinys, apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.

14. 2023 m. rugpjūčio 16 d. teisme gautas patikslintas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Posūkis“ pareiškimas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 1 447 869,50 Eur dydžio draudimo išmoką UAB „Posūkis“ naudai; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

15. 2023 m. spalio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs pradinės ieškovės UAB „IREC Baltic“ ir trečiojo asmens UAB „Posūkis“ prašymus, pradinę ieškovę UAB „IREC Baltic“ pakeitė tinkama ieškove – UAB „Posūkis“ (toliau – ieškovė), o UAB „IREC Baltic“ pašalino iš bylos.

16. Patikslintame pareiškime ieškovė UAB „Posūkis“, remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-379-881/2023 22 punktu, nurodo, kad nutartyje cituojama imperatyvi įstatymo nuostata dėl privalomojo statinio projektuotojo atsakomybės draudimo yra esmingai svarbi sprendžiant dėl UAB „Arūno projektai“, UAB „IREC Baltic“ ir UAB „TIDA projektai“ 2012 m. sausio 30 d. Trišalio susitarimo Nr. 2012/01-09, kurio 1.1 punktas nustatė, kad naujas vykdytojas (UAB „TIDA projektai“) perima visą atliktą darbą bei prisiima atlikti šio projekto autorinę priežiūrą iš pradinio vykdytojo (UAB „Arūno projektai“), be to, perima visus įsipareigojimus užsakovui (UAB „ IREC Baltic“) pagal 2011 m. vasario 3 d. sutartį Nr. 01-2010 ir jos 2011 m. gegužės 2 d. papildymą Nr. 1, 2011 m. rugpjūčio 10 d. papildymą Nr. 2, 2011 m. gruodžio 12 d. papildymą Nr. 3. Ieškovės teigimu, Trišalis susitarimas sudarytas nesant privalomojo UAB „TIDA projektai“ civilinės atsakomybės draudimo ir pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas teismai ex officio privalo konstatuoti, kad ši sutartis yra negaliojanti nuo pasirašymo momento. Konstatavus, kad Trišalis susitarimas yra niekinis, nebegalima išvada, kad UAB „Posūkis“ turi teisę reikalauti žalos atlyginimo delikto pagrindu iš pirminio projektuotojo UAB „Arūno projektai“, taip pat negalima išvada, jog UAB „TIDA projektai“ Trišalio susitarimo pagrindu perėmė visas pirminio projektuotojo teises ir pareigas, įskaitant ir atsakomybę už tinkamą Projektavimo sutarties įvykdymą.

Šalies argumentai

17. Ieškovės teigimu, byloje pakanka įrodymų, kad pagal Trišalį susitarimą UAB „TIDA projektai“ buvo perduota tik autorinė projekto priežiūra, o iš atliktų projektavimo darbų galinčios kilti prievolės UAB „TIDA projektai“ perduotos nebuvo. Autorinės priežiūros pareigų pagal Projektavimo sutartį perėjimas UAB „TIDA projektai“ neturi jokios įtakos šalių pasikeitimui draudimo teisiniame santykyje, nes už Draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atliktus UAB „Arūno projektai“ projektavimo darbus atsako UAB „Arūno projektai“ civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas – ADB „Gjensidige“. Asmuo (UAB „TIDA projektai“), būdamas neapsidraudęs savo civilinės atsakomybės, negali perimti atsakomybės už tinkamą rojektavimo sutarties sąlygų įvykdymą. Kitoks teisinių santykių aiškinimas paneigtų projektuotojo privalomos civilinės atsakomybės paskirtį, nes tokiu atveju kiekvienas projektuotojas turėtų teisę savo prievoles perleisti bet kuriam asmeniui, neturinčiam pareigos drausti savo civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, 6.158 straipsnis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 37 straipsnio aktuali redakcija).

18. Ieškovė pažymi, kad sudarant Trišalį susitarimą nauja prievolė nebuvo sukurta ir Projektavimo sutarties novacija įvyko ne dėl prievolės pokyčių, bet pakeitus pradinį skolininką naujuoju skolininku. Pagal CK 6.141 straipsnio 1 dalies nuostatas UAB „IREC Baltic“ atleido UAB „Arūno projektai“ nuo tolesnio prievolių pagal Projektavimo sutartį vykdymo. Nėra įmanoma atleisti nuo prievolės, kuri jau įvykdyta, vykdymo, todėl tai, kas buvo padaryta ir priduota užsakovui (UAB „IREC Baltic“) liko UAB „Arūno projektai“ atsakomybė. Ieškovė teigia, kad Trišaliame susitarime neįrašyta, jog UAB „TIDA projektai“ perima prievoles, kylančias jau atliktų projektavimo darbų pagrindu, taip pat kad atliktą darbą perduoda UAB „IREC Baltic“, kuri 2011 m. vasario 3 d. Projektavimo sutarties 3.8 punkto pagrindu buvo visų jai perduotų projektų išimtinė savininkė. Trišalis susitarimas negali būti nagrinėjamas atsietai nuo 2011 m. vasario 3 d. Projektavimo sutarties. UAB „Arūno projektai“ įsipareigojo paruošti prekybos paviljonų pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje (duomenys neskelbtini),, dalies statinio konstrukcijų Darbo projekto brėžinius (sutarties 3.1 punktas); kokybiškai, tinkamai ir nustatytais terminais atlikti ir perduoti užsakovui darbus: parengti darbo projekto konstrukcinę dalį, vykdyti autorinę priežiūrą statybos darbuose, priduoti projektą ekspertizei, priduoti projektą užsakovui (sutarties 2 punktas). Pridavus projektą ar jo dalį užsakovui, įsipareigojimai pagal Projektavimo sutartį yra įvykdyti ir dėl to, kas jau yra atlikta, nebegalima susitarti 2012 m. sausio 30 d. Trišaliame susitarime. Paaiškėjus projektavimo darbų trūkumas, kyla UAB „Arūno projektai“ civilinė atsakomybė. UAB „TIDA projektai“, būdama priėmusi tik autorinę priežiūrą ir neturėjusi galimybės perimti darbų, kurie jau buvo perduoti UAB „IREC Baltic“, nėra atsakinga už Darbo projekto trūkumus.

19. Ieškovės teigimu, UAB „Arūno projektai“ Darbo projektą UAB „IREC Baltic“ perdavė 2011 m. rugsėjo 16 d., t. y. esant nemodifikuotai 2011 m. vasario 3 d. Projektavimo sutarčiai, kuri buvo apsaugota galiojančia draudimo sutartimi. UAB „Arūno projektai“, kaip statinio projektuotojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“ pagal 2011 m. gegužės 3 d. statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą. UAB „Arūno projektai“ veiksmams taikoma draudiminė apsauga ir draudikas, apdraudęs UAB „Arūno projektai“ civilinę atsakomybę, yra atsakingas žalą patyrusiam asmeniui. Trišaliame susitarime nėra nuostatos, kad UAB „IREC Baltic“ perdavė UAB „TIDA projektai“ projektą. Dėl perdavimo tarėsi UAB „Arūno projektai“ ir UAB „TIDA projektai“, bet, kaip jau minėta, nėra galima susitarti perduoti tai, ko neturi. Civilinė atsakomybės už UAB „Arūno projektai“ padarytas klaidas Darbo projekte perkėlimą UAB „TIDA projektai“ reikia spręsti taikant CK 1.81 straipsnio 1 dalį, nes atsakomybės perkėlimas už tai, kas UAB „TIDA“ nebuvo atskleista (Darbo projekto trūkumai), yra nesuderinama su gera morale.

20. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties, priimtos byloje Nr. e3K-3-39-403/2022, 45 – 50 punktais, ieškovė nurodo, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad Projektavimo sutartį UAB „IREC Baltic“ su UAB „Arūno projektai“ sudarė veikdama kaip UAB „Posūkis“ įgaliotas asmuo, todėl UAB „IREC Baltic“, UAB „Arūno projektai“ ir ADB „Gensidige“ sutartinių santykių pagrindu UAB „Posūkis“ turi teisę reikalauti, kad draudikas jai tiesiogiai išmokėtų draudimo išmoką. Ieškovė nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2023 m. sausio 23 d. sprendimą, įvykdė ieškovės procesinių teisių perkėlimą trečiajam asmeniui UAB „Posūkis“. UAB „IREC Baltic“ ieškinio reikalavimai yra atmesti dėl to, kad juos pareiškė netinkamas ieškovas ir šiuo metu procese ieškovo teisėmis pilnoje apimtyje naudojasi UAB „Posūkis“. Šioje byloje nagrinėjami reikalavimai yra kildinami iš draudimo teisinių santykių. ADB „Gjensidige“ 2011 m. gegužės 3 d. išdavė UAB „Arūno projektai“ draudimo liudijimą, kuriuo suteikta draudimo apsauga Statinio projektuotojo civilinei atsakomybei. Draudimo liudijimo sąlygoms taikomos Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 78 „Dėl statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės Nr. 78 (2003 m. birželio 25 d. redakcija) (toliau – Draudimo taisyklės). Draudimo liudijime apibrėžtas draudimo objektas – statinio projektuotojo UAB „Arūno projektai“ civilinė atsakomybė, apibrėžta Draudimo taisyklėmis dėl projektuojamo paviljono pastato (duomenys neskelbtini) dalies statinio konstrukcijų darbo projekto brėžinių parengimo pagal Sutartį Nr. 01-2010, sudarytą 2011 m. vasario 3 d.. UAB „IREC Baltic“, veikdama pagal Projekto valdymo sutartį su UAB „Posūkis“, 2011 m. vasario 3 d. pasirašė sutartį su UAB „Arūno projektai“. UAB „Arūno projektai“ įsipareigojo parengti prekybos paviljonų (duomenys neskelbtini) korpuso statinio konstrukcijų darbo brėžinius. UAB „Arūno projektai“ prekybos paviljonų (duomenys neskelbtini) korpuso statinio konstrukcijų darbo brėžinių paruošimo darbams pasitelkė subrangovą UAB „Šeba“, kuri parengė prekybos paviljonų (duomenys neskelbtini) korpuso stogo dalies Darbo projektą. Byloje surinkti įrodymai, kad prekybos paviljonų (duomenys neskelbtini) korpuso stogo dalies Darbo projektas buvo parengtas netinkamai. Subrangovas UAB „Šeba“, kaip juridinis asmuo, yra nutraukęs veiklą ir 2018 m. sausio 25 d. išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

21. Ieškovė pažymi, kad 2019 m. lapkričio 8 d. teismo ekspertas S. M. pateikė teismui ekspertizės aktą Nr. 19-67, kuriame nustatyti stogo defektai: vandens pratekėjimas į Statinio patalpas ir konstrukcijas bei gelžbetonio plokščių dangos supleišėjimas (įtrūkiai). Ekspertas nurodė, kad nustatyti defektai poveikio konstrukcijų laikančiajai galiai neturi, tačiau dėl Statinio konstrukcijų veikimo vandeniu trumpėja konstrukcijų ir paties statinio ilgaamžiškumas. Statiniui daroma nuolatinė žala ir mažėja jo tarnavimo laikas. Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad stogas įrengtas pagal Darbo projektą, tačiau Darbo projekte faktiškai nesuprojektuotas vandenį drenuojantis sluoksnis, kuris yra būtinas pagal STR 2.05.02:2008 42.3, 47.1 punktų reikalavimus. Tai reiškia, kad taip įrengtas stogas neatitinka STR 2.05.02:2008 42.3, 47.1 punktų reikalavimų. Ekspertas S. M. nurodė, kad rangovas darbus privalėjo vykdyti pagal statinio projektą (statybos metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 15 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalėjo tikrinti Darbo projekto sprendinius ir galėjo bei turėjo nustatyti, kad Darbo projekte pateikti sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių (STR 1.05.06:2010 57 punktas). Apibendrindamas ekspertas padarė išvadą, kad dėl nurodytų defektų yra atsakingi Darbo projekto rengėjas ir Statinio statybos techninis prižiūrėtojas.

Atsiliepimas

22. Ieškovė pažymi, kad 2020 m. vasario 14 d. MB „Statybos strategija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad MB „Statybos strategija“ tinkamai įgyvendino jai keliamą atidumo ir rūpestingumo pareigą ir pritarė stogo konstrukcijų statyboms pagal nagrinėjamus darbo projekto sprendinius tik po to, kai buvo gauta J. R. eksperto išvada, taip pat projekto vadovo (kuris yra atsakingas už Darbo projekto sprendinių atitikimą techniniam projektui bei šių sprendinių kokybę) ir projekto dalies vadovo (kuris yra atsakingas už parengtų Darbo projekto dalies sprendinių atitikimą techniniam projektui bei šių sprendinių kokybę) parašai ant Darbo projekto, eliminuojantys bet kokias galimas abejones dėl to, ar tokie sprendiniai yra tinkami ir ar juos galima leisti įgyvendinti statybų procese. Teismo procesas dėl MB „Statybų strategija“ teiginių patikrinimo nevyko ir negalėjo vykti, nes nei pradinė ieškovė UAB „IREC Baltic“, nei atsakovė į šią bendrovę nenukreipė reikalavimų. Šios bylos ginčo dalykas neliečia nei MB „Statybų strategija“, nei kitų statybos proceso dalyvių. Techninio projekto rengėjas buvo AB „Pramprojektas“. UAB „IREC Baltic“ užsakė ekspertizę, skirtą paaiškėjusių trūkumų priežastims nustatyti kartu įvertinant, ar jie nėra dėl AB „Pramprojektas“ parengto techninio projekto klaidų. Šią ekspertizę atliko ekspertas V. B. E.. 2016 m. rugpjūčio 30 d. statinio dalinės ekspertizės akte ekspertas sprendė, kad defektai atsirado dėl UAB „Šeba“ techninių sprendinių Darbo projekte, kuris buvo parengtas pagal AB „Pramprojektas“ techninį projektą. Ekspertas nurodė, kad AB „Pramprojektas“ techninis projektas yra klaidinantis, iš esmės jį sudaro pateiktas vienintelis principinis skersinis pjūvis, o pateiktame pjūvyje sluoksnių pavadinimai išvardinti veidrodine tvarka. Dėl to perdanga atsidūrė viršuje, o trinkelių danga – apačioje. Ekspertas aiškiai nurodė, kad drenažinis lakštas pagal techninį projektą, kaip ir turi būti, buvo numatytas tarp hidroizoliacijos ir šiluminės izoliacijos sluoksnių, tačiau atvirkštinis jo vaizdavimas galėjo suklaidinti UAB „Šeba“.

Šalies argumentai

23. Ieškovė pažymi, kad ekspertas V. B. E. nurodė vienintelį techninio projekto trūkumą – veidrodinį stogo dangos pavaizdavimą. Darbo projektą pagal techninį projektą rengė projektavimo profesionalai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad drenažinis sluoksnis techniniame projekte buvo pavaizduotas tarp hidroizoliacijos ir šiluminės izoliacijos sluoksnių, neturėjo padaryti klaidos ir Darbo projekte drenažinį sluoksnį suprojektuoti pažeidžiant STR 2.05.02:2008 42.3 ir 47.1 punktų reikalavimus. Ekspertas V. B. E. konstatavo, kad UAB „Šeba“ parengto Darbo projekto sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių. Techniniame projekte numatyta, kad apatiniame stogo konstrukcijos sluoksnyje turi būti įrengtas drenažinio lakšto sluoksnis, o viršutiniame sluoksnyje – polistireninio putplasčio sluoksnis. Darbo projekto brėžiniuose šilumos izoliacija (polistireninis putplastis) yra nubraižytas apatiniame, o drenažinis lakštas – viršutiniame stogo sluoksnyje. Eksperto nuomone, drenažinį sluoksnį įrengus ne ant hidroizoliacijos sluoksnio, bet ant šilumos izoliacijos sluoksnio, nebuvo sudaryta galimybė iš stogo nudrenuoti į jį patenkantį vandenį ir neleidžiama išdžiūti stogo konstrukcijai. Teismo paskirtas ekspertas S. M. nenustatė, kad AB „Pramprojektas“ techniniame projekte yra padaręs klaidų. Ieškovės manymu, yra įrodyta, kad Darbo projekto sprendiniai, kuriuos pagal UAB „Arūno projektai“ parengė UAB „Šeba“, neatitiko STR 2.05.02:2008 42.3 ir 47.1 punktų reikalavimų. Atlikus darbus pagal netinkamai parengtą Darbo projektą buvo sąlygotas vandens prasiskverbimas per stogą, o taip pat sąlygoti statinio savininko veiksmai atstatyti stogo funkcionalumą. UAB „Arūno projektai“ yra atsakinga už jos pasirinkto subrangovo kaltus veiksmus, o ADB „Gjensidige“ atsako UAB „Posūkis“ vykdant jos įsipareigojimus pagal 2011 m. gegužės 3 d. statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą. 2019 m. lapkričio 8 d. ekspertizės akte ekspertas S. M. nurodė, kad viso stogo perdarymo vidutinė rinkos kaina sudaro 1 450 765,50 Eur. Besąlyginė draudimo išmoka sudaro 2 896,20 Eur. Tokiu būdu UAB „Posūkis“ reikalaujama draudimo išmokos suma sudaro 1 447 869,50 Eur. Reikalavimas išmokėti visą draudimo išmoką keliamas dėl to, kad ekspertas prof. dr. S. M. nustatė, jog vykdant dalinius vandens pratekėjimų šalinimus lieka galimybė, kad vandens pratekėjimai atsiras kitose vietose, ir, eksperto nuomone, siekiant pašalinti dėl netinkamo darbo projekto atsiradusius stogo defektus, reikalinga perdaryti visą stogą.

24. Ieškovė nurodo, kad Draudimo įstatymo 94 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, jog nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, esant teisinių santykių sureguliavimui pagal specialiąją normą, negalima bendrųjų teisės normų pagrindu reikalauti, kad UAB „Posūkis“ įrodinėtų UAB „Arūno projektai“ deliktinę atsakomybę. UAB „Posūkis“ turi teisę naudotis UAB „IREC Baltic“ sutarties su UAB „Arūno projektai“ nuostatomis, nes UAB „IREC Baltic“ Projektavimo sutartį sudarė veikdama kaip UAB „Posūkis“ įgaliotinė. Statybos proceso valdytojas (UAB „IREC Baltic“) viso statybos proceso metu ir ginčuose užbaigus statybą veikė kaip UAB „Posūkis“ atstovas. CK 2.133 straipsnio 2 dalies pagrindu UAB „Posūkis“ atstovo atlikti veiksmai sukūrė UAB „Posūkis“ teises ir pareigas. Šią išvadą pagrindžia UAB „IREC Baltic“ ir UAB „Posūkis“ 2009 m. liepos 20 d. Projekto valdymo sutartis Nr. 09-07/20, pagal kurią UAB „IREC Baltic“ įsipareigojo organizuoti ir koordinuoti (duomenys neskelbtini) prekybos centro dviejų korpusų (duomenys neskelbtini) (esančio (duomenys neskelbtini)) rūsio, pirmo aukšto ir antro aukšto įrengimo darbus (sutarties 1 punktas). Sutarties galiojimo terminas – iki galutinio bei tinkamo projekto įgyvendinimo, jo pridavimo eksploatavimui įstatymų nustatyta tvarka (sutarties 9 punktas). CK 1.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas. Byla buvo pradėta 2018 m. rugsėjo 17 d., o ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugsėjo 14 d., tai yra nepraėjus vienerių metų terminui nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. draudiko sprendimo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką UAB „Posūkis“ įgaliotiniui (UAB „IREC Baltic“). Ieškovės įsitikinimu, ieškinio senaties termino pradžia reikia laikyti 2018 m. vasario 21 d., nes būtent tada ADB „Gjensidige“ priėmė galutinį sprendimą ikiteisminiame ginče. CK 2.133 straipsnio 2 dalies pagrindu UAB „Posūkis“ atstovo atlikti veiksmai sukūrė UAB „Posūkis“ teises ir pareigas.

25. Ieškovė pažymi, kad pavedimo teisiniai santykiai tarp UAB „Posūkis“ ir UAB „IREC Baltic“ buvo įforminti 2009 m. liepos 20 d. projekto valdymo sutartimi ir 2017 m. sausio 26 d. įgaliojimu. 2009 m. liepos 20 d. projekto valdymo sutarties 9 punkte buvo nustatyta, kad sutartis galioja: 1) iki galutinio bei tinkamo projekto įgyvendinimo; 2) jo pridavimo eksploatavimui įstatymų nustatyta tvarka dienos. Nekilnojamojo turto registre pastatytas statinys buvo įregistruotas 2013 m. balandžio 24 d. Kad nuo šio momento baigė galioti 2009 m. liepos 20 d. projekto valdymo sutartis, teismas konstatavo tik 2022 m. liepos 5 d. nutartyje byloje Nr. e2A-679-467/2022. Nurodytoje nutartyje nėra aptartos teisės ir pareigos, kylančios sutarties pagrindu jau po sutarties pasibaigimo. UAB „Posūkis“ ir UAB „IREC Baltic“ teisinių santykių pasibaigimo atskiru susitarimu neįformino ir dėl to UAB „Posūkis“ sąžiningai klydo, laikydama, kad UAB „IREC Baltic“ jai toliau atstovauja teisiniuose santykiuose dėl Statinio defektų, kurie buvo padaryti 2009 m. liepos 20 d. sutarties galiojimo laikotarpyje, ir ne iš karto suprato, kad UAB „IREC Baltic“ reiškia savarankiškus reikalavimus, kildinamus UAB „Posūkis“ teisių pagrindu. 2017 m. sausio 26 d. UAB „Posūkis“ metams laiko išdavė įgaliojimą UAB „IREC Baltic“ dėl UAB „Posūkis“ interesų atstovavimo ginčuose visose draudimo kompanijose tvarkant žalų ir draudimo administravimo klausimus. CK 6.760 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įgaliotinis, įvykdęs pavedimą, privalo apie tai tuojau pat pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą. Pasibaigus pavedimo sutarčiai (CK 6.764 straipsnio 4 dalis), įgaliotinis privalėjo pateikti įgaliotojui ataskaitą bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtinoji pasekmė. UAB „IREC Baltic“ ataskaitos įgaliotojui nepateikė. Kadangi Statinio stogas, kuris priklauso UAB „Posūkis“, buvo netinkamai suprojektuotas, reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo priklauso UAB „Posūkis“. ADB „Gjensidige“ atsisakius mokėti draudimo išmoką, UAB „IREC Baltic“ turėjo pareigą užbaigti ikiteisminę ginčo procedūrą ir pareikšti ieškinį daikto savininko naudai. Tai, kad UAB „IREC Baltic“ ieškinio reikalavimus į draudiką nukreipė savo vardu, laikytina veikimu viršijant įgaliotiniui suteiktas teises ir pareigas. Plačiąja prasme ieškinio pateikimas teismui laikytinas sandoriu, kuriuo UAB „IREC Baltic“ veikė teismine tvarka siekdama sukurti civilines teises. Pareikšdama savarankiškus reikalavimus UAB „Posūkis“ pritarė UAB „IREC Baltic“ sandoriui (CK 2.136 straipsnis), todėl laikytina, kad ieškinys nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. yra paduotas UAB „Posūkis“, kas taip pat reiškia, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. 2009 m. liepos 20 d. sutarties sąlyga „iki galutinio bei tinkamo projekto įgyvendinimo“, turi būti suprantama ir aiškinama kaip išlaikanti atstovavimo teisinius santykius tarp UAB „Posūkis“ ir UAB „IREC Baltic“ tais atvejais, kai reikalinga šalinti žalingas pasekmes, kylančias sutarties galiojimo laikotarpiu. Laikantis ieškovės pateikto 2009 m. liepos 20 d. sutarties sąlygos supratimo, UAB „IREC Baltic“ 2018 m. rugsėjo 14 d. ieškinys yra pareikštas UAB „Posūkis“ atstovo, nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino ir šis ieškinio senaties termino nutraukimas galioja ir UAB „Posūkis“.

Atsiliepimas

26. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo taikyti ieškinio senatį UAB „Posūkis“ 2023 m. rugpjūčio 16 d. patikslintu pareiškimu atsakovei ADB „Gjensidige“ pareikštiems reikalavimams ir patikslintą pareiškimą atmesti bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

27. Atsakovė nurodo, kad atsakovei pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi UAB „Posūkis“ nagrinėjamu atveju yra praleidusi ieškinio senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota teisės taikymo taisyklė, pagal kurią vienerių metų ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo, kada draudikas atsisako vykdyti sutartinę prievolę – išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam. Atsakovė sprendimą dėl draudimo išmokos pagal Draudimo liudijimą nemokėjimo priėmė 2017 m. rugsėjo 14 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimui pagal Draudimo liudijimą reikšti prasidėjo būtent nuo šio momento, t. y. nuo momento, kada 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas UAB „Posūkis“ reikalavimams pagal Draudimo liudijimą reikšti baigėsi 2018 m. rugsėjo 14 d. Civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2017 m. vasario 1 d. UAB „Posūkis“ pretenziją dėl draudimo išmokos pagal Draudimo liudijimą pateikė per atstovą, t. y. pradinė ieškovę. UAB „Posūkis“ priėmus sprendimą priklausančias teises įgyvendinti per atstovą (ieškovę), UAB „Posūkis“ neturi pagrindo ir negali teigti, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimo negavo arba kad jai sprendimas tariamai nesukuria teisinių padarinių. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog UAB „Posūkis“ praleido ieškinio senaties terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-379-881/2023). UAB „Posūkis“ visą laiką buvo atstovaujamas atstovų – profesionalų, todėl šiuo atveju negalėjo egzistuoti objektyvios priežastys, dėl kurių UAB „Posūkis“ negalėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagal Draudimo liudijimą reikšti anksčiau. Civilinėje byloje nėra svarbių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi atnaujinti UAB „Posūkis“ praleistą ieškinio senaties terminą.

28. Atsakovė nurodo, kad atsakomybė už projektavimo klaidas kyla UAB „TIDA projektai“, o ne UAB „Arūno projektai“. UAB „Posūkis“ teigia, jog 2012 m. sausio 30 d. Trišalis susitarimas, sudarytas UAB „Arūno projektai“, UAB „IREC Baltic“ ir UAB „TIDA projektai“, tariamai yra niekinis ir negaliojantis dėl to, jog UAB „TIDA projektai“ nebuvo apsidraudusi savo, kaip projektuotojo, civilinės atsakomybės. Atsakovės teigimu, UAB „Posūkis“ nei šioje byloje, nei jokiame kitame teismo procese nebuvo ir nėra pareiškęs reikalavimo ar ieškinio dėl minėto Trišalio susitarimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, todėl jo negaliojimo klausimas negali būti nagrinėjamas civilinėje byloje. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismų praktika nenumato UAB „Posūkis“ nurodyto teisinio pagrindo Trišaliam susitarimui, kaip sandoriui, pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra imperatyvių taisyklių, kurios draustų projektuotojui sudaryti projektavimo darbų sutartį su užsakovu, jeigu projektuotojas nėra apsidraudęs savo, kaip projektuotojo, civilinės atsakomybės. Atsakovė taip pat pažymi, kad UAB „Arūno projektai“ savo, kaip projektuotojo, civilinę atsakomybę apsidraudė jau sudarius Projektavimo sutartį. Projektavimo sutartis, remiantis ieškovės pozicija ir vertinimu dėl Trišalio susitarimo, taip pat turėtų būti pripažinta niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, kadangi UAB „Arūno projektai“, prieš sudarant Projektavimo sutartį, nebuvo apsidraudusi savo, kaip projektuotojos, civilinės atsakomybės, o šią apsidraudė jau sudarius Projektavimo sutartį su UAB „IREC Baltic“. Ieškovės pozicija neturi pagrindo vien dėl tos aplinkybės, jog Projektavimo sutartis nėra bylą nagrinėjusių teismų ex officio pripažinta niekiniu ir negaliojančiu sandoriu. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 23 d. sprendimu Trišalio susitarimo ex officio nepripažino niekiniu ir negaliojančiu, o Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė absoliučių minimo sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokiu procesiniu sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas, nors ir netiesiogiai, jau nusprendė, kad bylos ginčo objektu esantis Trišalis susitarimas yra teisėtas. Priešingu atveju Lietuvos apeliacinis teismas būtų pats nusprendęs peržengti kilusio tarp šalių ginčo ribas ir ex officio Trišalį susitarimą būtų panaikinęs.

29. Atsakovės teigimu, visos UAB „Arūno projektai“ teisės ir pareigos pagal Projektavimo sutartį perėjo UAB „TIDA projektai“. Tokia išvada kyla įvertinus Trišalio susitarimo turinį. Be to, nurodytą aplinkybę konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje. Atsakovės teigimu, neabejotina, kad UAB „TIDA projektai“ perėmė visas UAB „Arūno projektai“ teises ir pareigas, įskaitant atsakomybę už tinkamą Projektavimo sutarties vykdymą, pagal Trišalį susitarimą.

30. Atsakovė nurodo, kad ji neturi pareigos mokėti draudimo išmokos dėl UAB „TIDA projektai“ atsakomybės. Atsakovė Draudimo liudijimu draudė ne UAB „Arūno projektai“ civilinę atsakomybę apskritai, bet civilinę atsakomybę pagal Projektavimo sutartį, t. y. sutartinę civilinę atsakomybę. Nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei Trišalis susitarimas, nei Lietuvos teismų praktikos išaiškinimai ar teisės doktrina nenumato automatinio draudimo sutarties (Draudimo liudijimo) nuostatų „perleidimo“, kai pasikeičia šalis projektavimo teisiniuose santykiuose. Atsakovės, kaip draudikės, pareiga mokėti draudimo išmoką siejama išimtinai su draudėjos (UAB „Arūno projektai“) atsakomybe už padarytą žalą. Tuo atveju, jeigu UAB „Arūno projektai“ teisės ir pareigos tretiesiems asmenims perleidžiamos, atsakovės pareiga mokėti draudimo išmoką pasibaigia, nes atsakomybė draudėjui objektyviai ir teisiškai negali kilti. Taigi laikytina, jog draudikas gali būti atsakingas tik tada ir tik ta apimtimi, jeigu kyla asmens, kuris sudarė draudimo sutartį (draudėjo), atsakomybė. Trišaliu susitarimu įvyko universalus UAB „Arūno projektai“ teisių ir pareigų UAB „IREC Baltic“ atžvilgiu perleidimas UAB „TIDA projektai“. Civilinėje byloje nėra nė vieno įrodymo, kad UAB „TIDA projektai“ tik iš dalies perėmė UAB „Arūno projektai” teises ir pareigas. Atsakovės įsitikinimu, nėra galima tokia teisės aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią draudėjui sudarius draudimo sutartį su draudiku ir vėliau draudėjui perleidus savo teises ir pareigas kitam asmeniui, draudikas automatiškai draudžia ir teisių perėmėjo atsakomybę. Toks aiškinimas ne tik paneigtų draudimo sutarties esmę, bet ir sutarties uždarumo principą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

31. Atsakovės manymu, jos prievolė mokėti draudimo išmoką nėra galima ir dėl garantijos termino pasibaigimo. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) 5 metus; 2) 10 metų - esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) 20 metų – esant tyčia paslėptų defektų. Aukščiau nurodyti garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis). Projektavimo sutarties 6.11 punkte šalys susitarė, kad UAB „Arūno projektai“ (vystytojui) tenka teisės aktų, Projektavimo sutarties ir jos priedų nustatyta atsakomybė už padarytą žalą, jeigu ji atsiranda garantiniu laikotarpiu. UAB „Arūno projektai“ projektavimo darbus, atliktus pagal Projektavimo sutartį, perdavė dar 2011 m., o UAB „Posūkis“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje pareiškė tik 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus 11 metų nuo projektavimo darbų pagal Projektavimo sutartį perdavimo. Pasibaigus garantiniam terminui, pasibaigia ir statinio projektuotojo garantiniai įsipareigojimai, todėl UAB „Arūno projektai“ civilinę atsakomybę apdraudusios atsakovės pareiga mokėti draudimo išmoką taip pat yra pasibaigusi. Taigi UAB „Posūkis“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė jau pasibaigus maksimaliam 10 metų garantiniam terminui, todėl atsakomybės taikymas UAB „Arūno projektai“ nėra galimas.

Atsiliepimas

32. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos UAB „Arūno projektai“ civilinės atsakomybės sąlygos. Neįrodyti išimtinai tik UAB „Arūno projektai“ neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, kadangi atsakomybė šiuo atveju kyla ir Statinio statybos techniniam prižiūrėtojui, t, y. atsakomybę tarp UAB „Arūno projektai“ bei Statybos techninio prižiūrėtojo turėtų būti padalinta bent po 50 proc., be to, UAB „Posūkis“ ir (arba) pradinė ieškovė UAB „IREC Baltic“ elgėsi netinkamai, kas sudaro savarankišką pagrindą UAB „Arūno projektai“ netaikyti civilinės atsakomybės arba bent jau ją sumažinti. Atsakovės teigimu, specialisto V. B. E. ekspertizės akte nurodoma daugiau nei viena žalą Statinio stogui lėmusi priežastis. Vien iš minėto ekspertizės akto matyti, kad Statinio stogui padarytos žalos atžvilgiu yra aktualūs kelių asmenų veiksmai (neveikimas) – pradinės ieškovės, kuri veikė kaip Statinio statybos valdytoja, Statinio techninio projekto rengėjos AB „Pramprojektas“, Statinio statybos rangovės UAB „Grinbeta“ ir (arba) kitų statybos rangovų, atlikusių Statinio statybos darbus, bei Statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens (asmenų). Atsakovė pažymi, kad UAB „Posūkis“ nėra patyrusi realios žalos. Civilinėje byloje nėra įrodymų, kad jau buvo imtasi arba ketinama imtis kokių nors konkrečių Statinio stogo remonto darbų, priešingai – bylos įrodymai patvirtina, kad Statinys yra eksploatuojamas. UAB „Posūkis“ net ir neįrodinėja nei žalos fakto, nei dydžio. Civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo ekspertas nustatė, kad yra užfiksuoti tik 7 vandens pratekėjimo per Statinio stogą atvejai. Teismo ekspertas šioje byloje nurodė, kad Statinio stogą galima remontuoti dalimis. Atsižvelgiant į tai, Statinio stogui padaryta žala galėtų sudaryti ne daugiau kaip 145 634,58 Eur (7 x 20 804,94 Eur) sumą. Būtent ši suma atitinka Statinio stogui padarytą žalą, kurią gali būti reikalinga pašalinti. Šiuo atveju atsakomybė galėtų kilti tik UAB „Arūno projektai“, iš atsakovės priteistinos draudimo išmokos dydis, atsižvelgus į taikytiną išskaitą, galėtų būti 142 738,38 Eur. Atitinkamai, UAB „Arūno projektai“ ir Statinio techniniam prižiūrėtojui tenkančios atsakomybės dalis galėtų būti lygi 72 817,29 Eur (įvertinus taikytiną išskaitą, iš atsakovės priteistina maksimali suma galėtų būti lygi 69 921,09 Eur).

33. Atsakovė nurodo, kad aplinkybę, jog UAB „Posūkis“ deklaruojama žala nėra reali, patvirtina ir kiti civilinėje byloje esantys bei kartu su atsiliepimu teikiami įrodymai. Statinio stogo pratekėjimai pastebėti dar 2014 m., tačiau daugiau nei 8 metus UAB „Posūkis“, nesiėmė jokių veiksmų Statinio stogui taisyti. Atsakovė, siekdama įvertinti, ar po gausaus lietaus pro Statinio stogą prateka vanduo, 2021 m. birželio 10 d. nuvyko apžiūrėti Statinio stogo ir nustatė, kad dalis 2016 m. rugpjūčio 30 d. V. B. E. Statinio dalinės ekspertizės akte nurodytų vandens pratekėjimo vietų atsirado atliekant eksperimentą – dirbtinai sukūrus nepalankias sąlygas, t. y. užkišus įlajas ir prikaupus didelį kiekį vandens ant stogo; jokių papildomų ar naujų vandens pratekėjimo vietų ar kitokio pobūdžio pažeidimų nepastebėta; vanduo pro Statinio stogą nepatenka pagal teisės aktų reikalavimus eksploatuojant Statinio stogą. Atsakovės teigimu, šiuo atveju taip pat neįrodytas nei priežastinis ryšys, nei kaltė.

Žemesnės instancijos teismas

34. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovė UAB ,,IREC Baltic“ pakeista ieškove UAB ,,Posūkis“, UAB ,,IREC Baltic“ pašalinta iš proceso, o Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu priimta protokoline 2023 m. spalio 20 d. nutartimi UAB ,,IREC Baltic“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

35. Nagrinėjant bylą vykusiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Žemesnės instancijos teismas

36. Kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdį praneštą tinkamai, todėl jiems neatvykus, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246, 247 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „IREC Baltic“ ir UAB „Posūkis“ 2009 m. liepos 20 d. sudarė Projekto valdymo sutartį Nr. 09-07/20 (toliau – ir Projekto valdymo sutartis), pagal kurią UAB „IREC Baltic“ įsipareigojo organizuoti ir koordinuoti (duomenys neskelbtini) prekybos centro dviejų korpusų (duomenys neskelbtini) (esančio (duomenys neskelbtini)) rūsio, pirmo aukšto ir antro aukšto įrengimo darbus (sutarties 1 punktas). Sutarties galiojimo terminas – iki galutinio bei tinkamo projekto įgyvendinimo, jo pridavimo eksploatavimui įstatymų nustatyta tvarka dienos (sutarties 9 punktas).

38. Ieškovė UAB „IREC Baltic“ ir trečiasis asmuo UAB „Arūno projektai “ 2011 m. vasario 3 d. pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. 01-2010, pagal kurią šis trečiasis asmuo įsipareigojo paruošti prekybos paviljonų pastato (duomenys neskelbtini) dalies statinio konstrukcijų darbo projekto brėžinius (sutarties 3.1 punktas). Darbo brėžinių paruošimo darbams pasitelkė subrangovą UAB „Šeba“, kuri parengė prekybos paviljonų (duomenys neskelbtini) stogo dalies darbo projektą „Prekybos paviljonai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prekybos paviljonas (II statybos etapas)“.

39. Subrangovas UAB „Šeba 2018 m. sausio 25 d. išregistruota iš JAR.

40. Trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“ kaip statinio projektuotojo civilinę atsakomybę apdraudė atsakovė ADB „Gjensidige“ pagal 2011 m. gegužės 3 d. statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, serija VR. Nr. 022805. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintos Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – Draudimo Taisyklės; redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 28 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d.).

41. UAB „Arūno projektai“ Darbo projektą perdavė UAB „IREC Baltic“ 2011 m. rugsėjo 16 d.

42. Statinio statybos techninę priežiūrą vykdė trečiasis asmuo UAB „Statybos strategija“ pagal 2009 m. birželio 26 d. Statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 09-06/26, kurią sudarė UAB „IREC Baltic“, trečiasis asmuo UAB „Posūkis“ ir trečiasis asmuo UAB „Statybos strategija“.

43. UAB „IREC Baltic“, trečiasis asmuo UAB „Arūno projektai“ ir UAB „TIDA projektai“ 2012 m. sausio 30 d. sudarė Trišalį susitarimą Nr. 2012/01/09, kurio 1.1 punktas nustatė, kad naujas vykdytojas (UAB „TIDA projektai“) perima visą atliktą darbą bei prisiima atlikti šio projekto autorinę priežiūrą iš pradinio vykdytojo (UAB „Arūno projektai“), be to, perima visus įsipareigojimus užsakovui (UAB „IREC Baltic“) pagal 2011 m. vasario 3 d. sutartį Nr. 01-2010 ir jos 2011 m. gegužės 2 d. papildymą Nr. 1, 2011 m. rugpjūčio 10 d. papildymą Nr. 2, 2011 m. gruodžio 12 d. papildymą Nr. 3.

44. Statinys nuo 2013 m. balandžio 24 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (įregistravimo pagrindas - 2010 m. spalio 20 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. SP1-4325, 2013 m. sausio 9 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-00-130109-00011, 2013 m. kovo 15 d. pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-13-0706).

45. Statinio eksploatavimo metu buvo pastebėta, kad po didesnio intensyvumo kritulių kiekio atsiranda gana žymūs vandens prabėgimai per Statinio stogo konstrukcijas į viduje esančias patalpas. Ieškovė 2015 m. gruodžio 10 d. sudarė sutartį su teismo ekspertu V. B. E. dėl stogo ekspertizės atlikimo, kurios metu turėjo būti nustatytos vandens pralaidumo į patalpą priežastys. Ekspertas V. B. E. 2016 m. rugpjūčio 30 d. Statinio dalinės ekspertizės akte nurodė Statinio stogo defektų atsiradimo priežastis – UAB „Arūno projektai“ parengto darbo projekto inžineriniai sprendiniai iš esmės neatitinka AB „Pamprojektas“ techninių sprendinių; ne vietoje, ne pagal projektą ir nesivadovaujant STR 2.5.02:2008 [4] p. 47.1.5 ir 47.1.6, įrengtas drenažas.

46. UAB „IREC Baltic“ 2015 m. rugsėjo 17 d. pirminiu pranešimu ir, įvertinusi eksperto išvadą, 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu priimti sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju pagal atsakovės ir UAB „Arūno projektai“ sudarytą Draudimo liudijimą. Atsakovė 2018 m. vasario 21 d. raštu informavo, jog priimtas sprendimas įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.

Žemesnės instancijos teismas

47. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. UAB „TIDA projektai“ bankroto byloje Nr. eB2-1377-254/2018 priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos.

48. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu skirta teismo ekspertizė. Teismo ekspertas prof. dr. S. M. ekspertizės akte nurodė, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina V. B. E. ekspertizės akte nurodytus stogo ir jo konstrukcijos trūkumus. Ekspertas pažymėjo, kad vandens patekimą į patalpas sąlygojo darbo projekto rengėjo veiksmai (nenumatytas vandenį drenuojantis sluoksnis) ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai (nenustatyta, kad darbo projekto sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių). Eksperto vertinimu, galimi du defektų pašalinimo būdai: perdaryti visą stogą arba tik pratekėjimų vietose remontuoti stogą .

49. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 23 d. sprendimu UAB „IREC Baltic“ ieškinį atmetė, o trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Posūkis“ pareiškimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ADB „Gjensidige“ trečiajam asmeniui UAB „Posūkis“ 1 158,295,60 Eur dydžio draudimo išmoką, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

50. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB „Posūkis“ pareiškimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 23 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pradinės ieškovės UAB „IREC Baltic“ ieškinys, apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą tik dėl UAB ,,Posūkis“ reikalavimų atsakovei ir dėl UAB ,,IREC Baltic“ reikalavimų pasisakys tik tiek, kiek bus sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

51. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo ginčas iš esmės liko dėl draudimo išmokos priteisimo iš projektuotojo civilinės atsakomybės draudiko, kai reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo pareiškė statytojas (savininkas) – UAB ,,Posūkis“.

Dėl ieškinio senaties

52. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys teismui pateiktas 2018 m. rugsėjo 14 d. (priėmimo klausimas išspręstas 2018 m. rugsėjo 17 d.), o UAB ,,Posūkis“ savarankiškus reikalavimus byloje pareiškė tik 2022 m. lapkričio 10 d.

53. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartyje pažymėjo, kad iš civilinė bylos duomenų matyti, kad atsakova dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką pateikė du raštus – 2017 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. vasario 21 d. Atsakovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu ir nurodė, jog draudimo išmokos nemokės. Lietuvos apeliacinio teismo Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad į atsakovę buvo kreiptasi pakartotinai po to, kai atsakovė jau atsisakė tenkinti pretenziją, neturi įtakos ieškinio senaties pradžiai, todėl laikytina, kad trečiasis asmuo praleido ieškinio senaties terminą. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje susiklosčiusią situaciją, gali pasinaudoti teise atnaujinti ieškinio senaties terminą, nepaisant to, ar yra atskiras trečiojo asmens UAB „Posūkis“ prašymas, ar tokio nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje iš tiesų susiklostė išskirtinė situacija, kurią nulėmė ilgas ir nenuspėjamas teismo procesas. Tačiau trečiojo asmens teiginiai apie neva jo atstovavimą, veikimą teisme per įgaliotą ieškovę, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį, tokiu būdu įgyvendino ir trečiojo asmens teisę kreiptis į teismą.

54. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo kvestionuoti apeliacinės instancijos išvadų, susijusių su senaties termino praleidimu ir pasisako tik dėl pagrindo (ne)atnaujinti ieškinio senaties terminą.

55. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas ir sudarant galimybę UAB ,,Posūkis“ ginti savo teises.

Žemesnės instancijos teismas

56. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad tarp UAB „Posūkis“ ir UAB „IREC Baltic“ Pavedimo teisiniai santykiai buvo įforminti 2009 m. liepos 20 d. projekto valdymo sutartimi ir 2017 m. sausio 26 d. įgaliojimu. 2009 m. liepos 20 d. projekto valdymo sutarties 9 punkte buvo nustatyta, kad sutartis galioja iki galutinio bei tinkamo Projekto įgyvendinimo ir/ar jo pridavimo eksploatavimui įstatymų nustatyta tvarka dienos. Nekilnojamojo turto registre pastatytas statinys buvo įregistruotas 2013 m. balandžio 24 d. Tačiau aplinkybę, kad būtent nuo šio momento baigė galioti 2009 m. liepos 20 d. projekto valdymo sutartis Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo tik 2022 m. liepos 5 d. nutartyje byloje Nr. e2A-679-467/2022, ta pačia nutartimi apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo ruožtu Vilniaus apygardos teisme 2022 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas trečiojo asmens UAB „Posūkis“ pareiškimas dėl savarankiškų reikalavimų, kuriuo prašoma priteisti trečiajam asmeniui UAB „Posūkis“ iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 1 447 869,50 Eur dydžio draudimo išmoką, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

57. Ne mažiau svarbi aplinkybė nagrinėjamu klausimu yra ir ta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą 2022 m. kovo 30 d. nutartimi padarė išvadą, kad, sprendžiant pagal ieškinio pagrindą, UAB ,,IREC Baltic“ vertintina kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, turintis savarankišką reikalavimo teisę į draudimo išmoką. Anot kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, priešinga išvada būtų galima tik nustačius, kad Statinio valdymas, vertinant statybos darbų, susijusių su Statinio stogo dangos darbų atlikimu, aspektu, perduotas Statinio savininkei UAB „Posūkis“ ir iš pavedimo (Projekto valdymo) sutarties UAB ,,IREC Baltic“ kylantys įsipareigojimai, susiję su sėkmingu Projekto įgyvendinimu (Projekto valdymo sutarties 2 punktas), ir UAB ,,IREC Baltic“, kaip Projekto valdytojos, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą (Projekto valdymo sutarties 3 punktas) šiuo aspektu yra pasibaigę, todėl Statinio savininkė neturi teisės reikalauti, o UAB ,,IREC Baltic“ neturi pareigos organizuoti Statinio stogo trūkumų pašalinimą savo ar kalto asmens sąskaita.

58. Teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su UAB ,,Posūkis“ teiginiais, kad draudimo bendrovei „Gjensidige“ atsisakius mokėti draudimo išmoką, UAB ,,IREC Baltic“ turėjo pareigą užbaigti ikiteisminę ginčo procedūrą ir CK 6.756 – 6.760 straipsnių pagrindu perduoti įgaliotojui (UAB ,,Posūkis“ viską, ką gavo vykdydamas pavedimą. Ši nuostata liečia ir procesinių teisių bei pareigų perdavimą. UAB ,,IREC Baltic“ nesuvokus tokios savo pareigos, atsiradusi situacija galėjo suklaidinti ir UAB ,,Posūkis“, dėl ko ginčo turto savininkė galėjo klaidingai nesuprasti, jog būtent jai kyla teisė reikšti reikalavimus nagrinėjamoje byloje.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

59. Pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006).

60. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimtoje nagrinėjamoje byloje, nurode, kad trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“, kaip projektuotojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta, o draudimo objektas yra statinio projektuotojo civilinė atsakomybė už padarytą žalą statytojui (užsakovui) ir tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 37 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d.)). Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą. Statinio projektuotojo ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles ir rangovo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (Statybos įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d.) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje. Įvertinęs pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo UAB „Arūno projektai“ apsidraudė civilinę atsakomybę, susijusią su konkrečiu objektu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje reikia nustatyti, ar nagrinėjamas atvejis laikytinas draudžiamuoju įvykiu, t. y., ar egzistuoja trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“ civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo minėtame procesiniame sprendima padaryta išvada, kad UAB ,,Posūkis“, kaip pastato savininkas, nusprendęs pareikšti savarankiškus reikalavimus, turi teisę pasirinkti visus atsakingus asmenis, kurie dalyvavo visame statybų procese, įskaitant ir statybų vystytoją, su kuriuo juos siejo sutartiniai santykiai, ir nurodyti, kokiu pagrindu (sutarties ar delikto) reikalauja žalos atlyginimo bei kaip žalos atsiradimas pasiskirsto tarp visų statybų proceso dalyvių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „TIDA projektai“ trišalio susitarimo pagrindu perėmė visas pirminio projektuotojo teises ir pareigas, įskaitant ir atsakomybę už tinkamą projektavimo sutarties įvykdymą. Nors sprendime akcentuojama, kad trečiasis asmuo UAB „Arūno projektai“ dar 2011 m. rugsėjo 16 d. perdavė darbo projektą, tačiau 2011 m. gruodžio 12 d. sudarytas sutarties papildymas Nr. 3, o galiausiai ir 2012 m. sausio 30 d. trišalis susitarimas su nauju projektuotoju, patvirtina, jog projektavimo sutartis vis dar buvo vykdoma. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad darbo projekto sprendinių tinkamumas buvo patvirtintas po dr. J. R. atliktos 2012 m. balandžio 16 d. darbo projekto dalinės ekspertizės, t. y. po trišalio susitarimo sudarymo. Darbo projekto tinkamas parengimas yra šalių projektavimo rangos susitarimo dalykas, o šio įsipareigojimo netinkamas įvykdymas yra laikytinas sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu. Kadangi nagrinėjamu atveju UAB „Posūkis“ ir UAB „Arūno projektai“ nesiejo sutartiniai santykiai, daroma išvada, kad UAB ,,Posūkis“ pareiškė savarankišką reikalavimą dėl žalos atlyginimo (deliktinės atsakomybės taikymo), tačiau visiškai nepagrindė nei faktinio, nei teisinio reikalavimo pagrindo, o deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.245–6.249 straipsniai), ir visų šių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą privalo įrodyti būtent UAB „Posūkis“. UAB „Posūkis“, kuris yra pastato savininkas, šiuo atveju turi konkrečiai pagrįsti, kokie konkretūs trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“ neteisėti veiksmai lėmė jai kilusios žalos atsiradimą bei dydį.

61. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl rangovo trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“ netinkamai parengto Darbo projekto atsirado vandens pratekėjimas į statinio patalpas ir konstrukcijas, gelžbetonio plokščių dangos supleišėjimas (įtrūkiai). Dėl šios priežasties laikytina, kad netinkamai atliktas Darbo projektas yra neteisėti UAB ,,Arūno projektai“ veiksmai.

62. CK 6.698 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad projektuotojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu).

Žemesnės instancijos teismas

63. UAB ,,IREC Baltic“ ir UAB „Arūno projektai“ 2011 m. vasario 3 d. pasirašė sutartį Nr. 01-2010 dėl projektavimo darbų. Sutarties objektas – prekybos paviljonų pastato (duomenys neskelbtini) dalies statinio konstrukcijų darbo projekto brėžinių paruošimas. Šalys susitarė dėl 2011 m. gegužės 2 d. Sutarties Nr. 01-2010 papildymo Nr. 1, 2011 m. rugpjūčio 10 d. Sutarties Nr. 01-2010 papildymo Nr. 2, 2011 m. gruodžio 12 d. Sutarties Nr. 01-2010 papildymo Nr. 3. Pagal šiuos sudarytus dokumentus UAB „Arūno projektai“ buvo atsakinga už Darbo projekto brėžinius.

64. Byloje nustatyta, kad ieškovei, gavus eksperto V.B. E. išvadas dėl darbų trūkumų, atsakovei buvo pateiktas UAB „IREC Baltic“ 2015 m. rugsėjo 17 d. Pirminis pranešimas apie galimą įvykį pagal sudarytą statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (serija VR Nr. 022805) Nr. SD-2015-09-17/1, kuriame nurodoma, kad eksploatuojamame objekte 2014 m. vasarą buvo pastebėti vandens prabėgimai per įrengto stogo konstrukcijas, įtrūkusios objekto stogo automobilių stovėjimo aikštelės grindų betoninės plokštės bei išryškėję išilginiai ir skersiniai mikroplyšiai betoninėse grindyse. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad nėra apdraustojo trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“ atsakomybės. UAB ,,IREC Baltic“ 2018 m. sausio 15 d. atsakovei pateikė pretenziją Nr. SD-18-01-0015 „Dėl draudimo išmokos mokėjimo byloje“ Nr. C/PCA/15-002, atsakovė 2018 m. vasario 21 d. pateikė atsakymą Nr. S04-713213 „Dėl nuostolių atlyginimo pretenzijos žalos Bylos Nr. CLT1643434 (C/PCA/15-002)“, kuriuo nurodė, kad yra priimtas draudiko sprendimas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, remiantis V.B. E. Ekspertizės aktu bei Statybos darbų žurnalo Nr. 3-2 įrašais, kuriuose nurodoma, kad konstrukcijų darbo projektą parengė UAB „Šeba“.

65. Teisme, viso bylos nagrinėjimo metu, atsakovė teigė, kad tarp trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“ ir UAB „Šeba“ nebuvo susiklostę subrangos santykiai, o atsakovė nėra apdraudusi trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“ civilinės atsakomybės dėl UAB „Šeba“ vykdytų darbų. Tačiau iš į bylą pateiktos žalos administravimo bylos Nr. C/PCA/15-002 medžiagos, kurioje, be kitų dokumentų, yra ir UAB „Arūno projektai“ 2011 m. balandžio 26 d. prašymo statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai sudaryti kopija, matyti, kad žalos administravimo byloje yra duomenys apie subrangovą UAB „Šeba“. Ekspertai iš projektinės dokumentacijos sprendinių nustatė, kad būtent UAB „Arūno projektai “ užsakė parengti projektinę dokumentaciją pas UAB „Šeba“. UAB ,,IREC Baltic“ neneigė, jog UAB „Arūno projektai“ ir UAB „Šeba“ rangos sutarties, jei tokia ir buvo, neturėjo. Tačiau iš į bylą pateiktų A. D. paaiškinimų matyti, jog 2011-2012 m. laikotarpiu, kai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) objekto stogo projektavimo darbai, buvo UAB „Arūno projektai“ vadovas. Jis pats ir dalyvavo visuose gamybiniuose pasitarimuose, spręsdavo einamuosius stogo projektavimo klausimus. Parengtas stogo projektas buvo perduotas UAB „IREC Baltic“ 2011-09-16 lydraščiu. Stogo projektavimo darbus atliko jis pats asmeniškai (ką patvirtina jo parašas ant projekto), o UAB „Šeba“ buvo pasitelkta kaip subrangovas tik todėl, kad turėjo atitinkamus atestatus. Bendradarbiavimą su UAB „Šeba“ buvo įforminę subrangos sutartimi. Subrangos sutartis tikrai buvo pasirašyta ir ji UAB „Arūno projektai“ dokumentuose buvo, tačiau pardavus įmonę, visus dokumentus ir subrangos sutartį perdavė naujiems savininkams. Dėl ekspertų byloje nustatytų aplinkybių A. D. paaiškino, kad Darbo projektą atliko pagal savo turimas žinias ir supratimą.

66. Pagal CK 6.650 straipsnio 1 dalį rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Jeigu užduočiai vykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, trečiasis asmuo UAB „Arūno projektai“ atsako už savo ir/ar UAB „Šeba“ netinkamai parengtą Darbo projektą, juo labiau, kad Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios draudimo sutarties tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarymo metu (nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01) 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statinio projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas apima taip pat jų subrangovų civilinės atsakomybės draudimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad už Darbo projekto parengimą buvo atsakingas trečiasis asmuo UAB „Arūno projektai“, teismas konstatuoja, kad atsakovė turi pareigą sumokėti draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui.

67. Atsakovė taip pat nurodo, kad, sudarius Trišalį susitarimą, trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“ įsipareigojimus perėmė UAB „TIDA projektai“.

68. Byloje nustatyta, kad tarp UAB ,,IREC Baltic“, trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“ ir UAB „TIDA projektai“ 2012 m. sausio 30 d. buvo sudarytas Trišalis susitarimas Nr. 2012/01/09. Trišalio susitarimo 1.1 punkte nurodoma, kad naujas vykdytojas (UAB „TIDA projektai“) perima visą atliktą darbą bei priima atlikti šio projekto autorinę priežiūrą iš Pradinio Vykdytojo (trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“) be to perima visus įsipareigojimus Užsakovui (UAB ,,IREC Baltic“) pagal 2011 m. vasario mėn. 03 d. Sutartį Nr. 01-2010 ir jos 2011 m. gegužės mėn. 02 Papildymą Nr. 1, 2011 m. rugpjūčio mėn. 10 d. Papildymą Nr. 2 ir 2011 m. gruodžio mėn. 12 d. Papildymą Nr. 3. Taip pat, Trišalio susitarimo 2.1 punkte nurodyta, kad naujas vykdytojas (UAB ,,TIDA projektai“) pagal šį susitarimą priima visas Pradinio Vykdytojo (UAB „Arūno projektai“) prievoles Užsakovui (UAB ,,IREC Baltic“. Trišalio susitarimo 1.2 ir 1.3 punktuose nustatyta, kad Užsakovas už visą atliktą darbą moka Naujam Vykdytojui ir Naujas Vykdytojas užskaitys Užsakovo sumokėtus 75 000 Lt Pradiniam Vykdytojui kaip avansą už darbus“. Trečiasis asmuo UAB „Arūno projektai“ Darbo projektą 2011 m. rugsėjo 16 d. perdavė UAB ,,IREC Baltic“. Po 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo atliekami stogo įrengimo darbai (pavyzdžiui, 2011-10-07, 2011-10-10 „Geotekstilės pasluoksnio ant stogo sudėjimas, PVC stogo dangos klojimas“. 2011-10-25, 2011-10-26, 2011-10-28 „Termoizoliacijos sluoksnio ant stogo sudėjimas ir dangos KORYS klojimas“). A. D., kuris 2011-2012 m. laikotarpiu, kai buvo atliekami (duomenys neskelbtini) objekto stogo projektavimo darbai, kaip jau minėta, buvo UAB „Arūno projektai“ vadovas paaiškino, kad Trišalis susitarimas buvo pasirašomas tuo tikslu, kad UAB „TIDA projektai“ atliktų projekto autorinę priežiūrą. Tuo metu stogo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo darbai buvo pilnai užbaigti ir jau iki tol perduoti UAB „IREC Baltic“. Tuo metu nebuvo jokių pretenzijų dėl darbo projekto kokybės, todėl ir susitarimo su UAB „TIDA projektai“ tikslas nebuvo perleisti jiems kokias nors pretenzijas ar įsipareigojimus dėl projektavimo darbų kokybės. Visi projektavimo darbų defektai atlikti iki Trišalio susitarimo buvo UAB „Arūno projektai“ atsakomybė.

69. Teismo vertinimu, Trišaliame susitarime nurodyta, kad UAB „TIDA projektai“ perima trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“ teises ir pareigas nuo šio susitarimo sudarymo. Ginčo projektavimo darbai po jų perdavimo, t. y. 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo užbaigti ir toliau vyko tik statybos darbai. Tokiu atveju nėra pagrindo nesutikti su ieškovo UAB ,,Posūkis“ patikslintame pareiškime nurodytais argumentais, kad 2012 m. sausio 30 d. Trišalis susitarimas su UAB „TIDA projektai“ yra nesusijęs su ginčo projektavimo darbais ir jų atlikimu, nes projektavimo darbai tuo metu jau buvo atlikti ir perduoti, todėl UAB „TIDA projektai“ buvo perduota jau autorinė projektavimo darbų priežiūra, o ne pačių projektavimo darbų atlikimas ar jų koregavimas. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, kad dėl ieškovo UAB ,,Posūkis“ patirtos (būsimos) žalos atsakinga projektavimo darbus atlikusi UAB „Arūno projektai“, taigi draudikas ADB „Gjensidige“ privalo sumokėti draudimo išmoką.

Dėl žalos dydžio ir tuo pagrindu prašomos priteisti draudimo išmokos dydžio

70. Nagrinėjamoje byloje būsimos žalos dydis iš esmės įrodinėjamas prof. dr. S. M. išvadomis. Žalos faktas ir dydis konstatuotas ir eksperto V.B. E..

71. Kaip jau minėta, prof. dr. S. M., apibendrindamas tyrimo išvadas, nurodė, kad dėl vandens prabėgimo ir atsiradusių defektų yra atsakingas Darbo projekto rengėjas – UAB ,,Arūno projektai“. Stoge yra tokie defektai: neįrengtas vandenį drenuojantis sluoksnis, supleišėjusios gelžbetoninės stogo dangos plokštės. Gelžbetonio dangos plokščių įtrūkiai yra užtaisyti (defektas ištaisytas).

72. Tiek pirminės ieškovės, tiek ieškovės UAB ,,Posūkis“ pozicija dėl ginčo stogo remontuoti iš esmės nesiskiria – abi įmonės laikė, jog nėra tikslinga taisyti tik pratekėjimo vietas, ir ieškovė prašo priteisti draudimo išmoką, galinčią kompensuoti žalą, perdarant stogą. Byloje teismui skyrus ekspertizę, prof. dr. S. M. buvo užduotas tyrimui klausimas, ar būtina keisti visą stogą, ar byloje su patikslintu ieškiniu pateikta P. B. sąmata yra parengta tinkamai. Ekspertas nurodė, kad P. B. sąmata ne visiškai atitinka faktinę stogo situaciją, reikalingus atlikti darbus remontuojant stogą. Dalis P. B. sąmatoje numatytų darbų laikytini stogo pagerinimu, o ne nustatytų defektų taisymu. Prof. dr. S. M. nurodė, kad tyrimo metu defektų ištaisymo kaina nustatoma dviem atvejais - remontuojant stogą vienoje pratekėjimo vietoje arba perdarant visą stogą. Ekspertas apskaičiavo 2019 m. kovo mėn. kainomis abiejų siūlymų kaštus pagal VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre UAB „Sistela“ parengtos statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijas, kurios yra registruotos 2019 m. kovo 29 d. Tyrimo metu ekspertas nustatė, kad vienos stogo pratekėjimo vietos remonto vidutinė rinkos kaina yra 20 804,94 Eur be PVM arba viso stogo perdarymo vidutinė rinkos kaina yra 1 450 765,70 Eur be PVM. Anot eksperto, ekspertizės atlikimo metu buvo fiksuoti 7 vnt. skirtingų pratekėjimo vietų.

73. Teismo vertinimu, tik pratekėjimų vietose remontuoti stogą, ir tokiu būdu pašalinti stogo trūkumus, negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu defektų šalinimu. Tokia išvada daroma remiantis CK 6.246-6.249 straipsniais, Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios draudimo sutarties tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarymo metu (nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01) 37 straipsnio 2 dalimi bei žemiau nurodomais argumentais.

74. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje atliktoje ekspertizėje buvo nustatyta, kad vandens patekimą į patalpas sąlygojo darbo projekto rengėjo veiksmai (nenumatytas vandenį drenuojantis sluoksnis) ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai (nenustatyta, kad darbo projekto sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių), tačiau iš esmės ginčo stogo trūkumai (vandens prabėgimas) atsirado ne dėl konkrečių stogo vietų netinkamo projektavimo ir rangos blogai atliktų darbų, o dėl blogai atlikto viso stogo darbo projekto. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad vanduo prasiskverbia per siūles, pasluoksnius tose vietose, kur tekant atsiranda vieta prabėgimui. Akivaizdu, kad nepašalinus iš esmės vandens pratekėjimo priežasties, statinio konstrukcija negali būti naudojama, nes ji neatitinka imperatyvių statybos normų reikalavimų, juolab, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad užtaisius identifikuotas septynias pratekėjimo vietas, tokių pratekėjimo vietų neatsiras daugiau. Prof. dr. S. M., atsakydamas į antrąjį ekspertizei užduotą klausimą, nurodė, kad stogo defektas – drenažinio sluoksnio neįrengimas – trukdo Statinį naudoti pagal įprastą paskirtį (prekybos). Dėl šio defekto vanduo patenka į Statinio patalpas. Teismo ekspertas neturi kompetencijos nustatyti defektų pavojingumo/grėsmės saugumui bei sveikatai laipsnio. Ekspertas taip pat nurodė, kad drenažinio sluoksnio neįrengimą paveikė netinkamai parengtas statinio Darbo projektas (4 klausimas). Be kita ko, prof. dr. S. M. nurodė, kad dalinai (tik pratekėjimų vietose) remontuojant stogą, labiausiai tikėtina, kad vandens pratekėjimų nebeliks, tačiau tikimybė, kad vandens pratekėjimai atsiras kitose vietose išliks. Siekiant pašalinti dėl netinkamo darbo projekto atsiradusius stogo defektus reikia perdaryti visą stogą. Tokiu atveju kokybiškai atlikus darbus garantuotai būtų ištaisomi visi Stoge nustatyti defektai, būtų užtikrinta, jog tokie stogo defektai nepasikartotų ateityje ir stogas atitiktų jam keliamus reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant šilumos sulaikymas, apkrovų laikymas, drėgmės (vandens) nepatekimas į patalpas ir pastato konstrukcijas, stogo ilgaamžiškumas ir pan. Šių darbų vidutinė rinkos kaina, kaip jau minėta, yra 1 450 765,70 Eur be PVM.

75. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ekspertas nurodė, jog Darbo projekte Stogo konstrukcijoje praktiškai nenumatytas vandenį drenuojantis sluoksnis, o tai neatitinka STR 2.05.02:2008 42.3, 47.1 punktų reikalavimų, ir šis pažeidimas turi tiesioginę įtaka nustatytų defektų atsiradimui, sprendžia, kad ieškovės reikalavimo dydis yra įrodytas (CPK 185 straipsnis). Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-516/2006). Nesant UAB ,,Arūno projektai“ prieštaravimo dėl draudiminio įvykio, atsakovė privalo įrodyti, kad ieškovei kilo mažesnė žala, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo.

76. Pažymėtina, kad būtent UAB ,,Arūno projektai“ padarė Aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-517 patvirtinto Statybos techninio reglamento „Statinių konstrukcijos. Stogai“ tuo metu galiojusios redakcijos 47.1, 47.1.5 ir 47.1.6 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimus, t. y. nesilaikė reikalavimo, pagal kurį projektuojant ir įrengiant šiuose punktuose numatytų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių konstrukcijų sluoksnių, t. y. vandenį drenuojančio sluoksnio ir termoizoliacinio sluoksnio, naudojimą. Taip pat UAB ,,Arūno projektai“ nesilaikė Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“ tuo metu galiojusios redakcijos 10 punkte numatytos nuostatos, pagal kurią darbo projekto projektuotojas atsako už parengto darbo projekto sprendinių kokybę ir jų atitiktį techninio projekto sprendiniams. UAB ,,Arūno projektai“ neužtikrino pastarojo reikalavimo, kadangi stogo konstrukcijų sprendiniai, kaip paaiškėjo vėliau, yra nekokybiški ir netinkami, nes neužtikrina galimybės nuo stogo nudrenuoti drėgmę (vandenį). Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, kad žala ieškovei atsirado dėl UAB ,,Arūno projektai“ kaltės ir tarp jų egzistuoja priežastinis ryšys.

Dėl atsakomybės paskirstymo

77. Atsakovės teigimu, už stogo defektus atsakomybė kyla ne tik UAB ,,Arūno projektai“, bet ir MB ,,Statybų strategija“, UAB ,,IREC Baltic“, AB ,,Pramprojektas“ kaltės.

78. Pagal kasacinio teismo praktiką rangovo atsakomybė gali būti sumažinta, paskirstant atsakomybės proporcijas tarp statybose dalyvavusių subjektų. Tokiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016). Taigi sprendžiant dėl statybos dalyvių atsakomybės už kilusią žalą, kiekvienu atveju reikia nustatyti žalos kilimo priežastis bei konkretų priežastinį ryšį – kieno neteisėti veiksmai nulėmė žalos atsiradimą ar prie to prisidėjo.

79. Kasacinis teismo praktikoje taip pat pažymima, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, specialiai yra aptaręs rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, leidžianti išvengti galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009 ir šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas yra sąžiningumo principo išraiška. Šis principas reikalauja, kad rangos sutarties šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolėms įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolių įvykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolių įvykdymo kliūtis ir pan. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023).

80. Kaip jau minėta, teismo paskirtas ekspertas, atsakydamas į 8 klausimą nurodė, kad iš dalies kaltas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas, kadangi vadovaujantis STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas“ 57 punkto nuostatomis statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi patikrinti, ar darbo projekto brėžinys atitinka techninio projekto sprendinius. Todėl statinio statybos techninis prižiūrėtojas turėjo neleisti vykdyti statybos darbų pagal netinkamai parengtą darbo projekto brėžinį. Atsakydamas į 6 klausimą ekspertas taip pat nurodė, kad specialių žinių turintis statinio statybos techninis prižiūrėtojas galėjo ir privalėjo nustatyti trūkumus.

81. Pasisakant dėl UAB ,,IREC Baltic“ atsakomybės, pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi, užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).

82. Byloje nustatyta, kad Darbo projekto atitikimą statybos techniniams reglamentams ir kitiems teisės aktams patvirtinto specialių projektavimo žinių turinys specialistai. Darbo projekto brėžinius pasirašė projekto vadovas A. K., Projektuotojos paskirtas konstrukcinės projekto dalies vadovas R. Č. ir projektuotojos direktorius A. D..

83. Darbo projekto sprendinių tinkamumą taip pat patvirtino dr. J. R. atliktos 2012 m. balandžio 16 d. Darbo projekto dalinės ekspertizės išvada Nr. 11-03/15-18. Ekspertizei buvo pateikta visa Darbo projekto dokumentacija, įskaitant ir stogo Darbo projekto brėžinius. Išvadoje visa Darbo projekto dokumentacija (įskaitant ir stogo konstrukcijų brėžinius), buvo įvertinta kaip atitinkanti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatytus esminius statinio reikalavimus ir kitus statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus nurodant, kad darbo projektas „Prekybos paviljonai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prekybos paviljonas (II statybos etapas)“ pataisytas ir papildytas pagal privalomas ekspertizės pastabas, tenkina Statybos įstatymo 4-ame straipsnyje nustatytus esminius statinio reikalavimus, kitų statybos teisės aktų reikalavimus, projektas gali būti tvirtinamas.

84. Teismo vertinimu, į bylą nepateikta pakankamai įrodymų, kad UAB „IREC Baltic“, kuri yra nekilnojamojo turto projektų vystymo įmonė, gali atlikti Darbo projekto sprendinių ekspertinį vertinimą. Priešingai, kaip matyti iš UAB ,,IREC Baltic“ veiksmų ir visos bylos medžiagos, ši įmonė ne kartą kreipėsi į specialistus, kad būtent specialias žinias turintys asmenys atliktų projekto dokumentacijos vertinimą. Taigi nėra pagrindo konstatuoti UAB ,,IREC Baltic“ atsakomybę.

85. Nagrinėjamoje byloje 2020 m. vasario 14 d. MB „Statybos strategija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad MB „Statybos strategija“ tinkamai įgyvendino jai keliamą atidumo ir rūpestingumo pareigą ir pritarė stogo konstrukcijų statyboms pagal nagrinėjamus darbo projekto sprendinius tik po to, kai buvo gauta dr. J. R. eksperto išvada, taip pat projekto vadovo (kuris yra atsakingas už Darbo projekto sprendinių atitikimą techniniam projektui bei šių sprendinių kokybę) ir projekto dalies vadovo (kuris yra atsakingas už parengtų Darbo projekto dalies sprendinių atitikimą techniniam projektui bei šių sprendinių kokybę) parašai ant Darbo projekto, eliminuojantys bet kokias galimas abejones dėl to, ar tokie sprendiniai yra tinkami ir ar juos galima leisti įgyvendinti statybų procese.

86. Byloje nustatyta, kad UAB ,,IREC Baltic“ ir MB ,,Statybos strategija“ 2009 m. birželio 26 d. pasirašė Statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 09-06/26 (toliau – Sutartis), pagal kurią statybos valdytoja UAB ,,IREC Baltic“, kaip statytojos UAB „Posūkis“ (toliau – Užsakovė) įgaliota atstovė, pavedė MB ,,Statybos strategija“ Sutartyje numatytą terminą ir Sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti Prekybos paviljonų (duomenys neskelbtini) korpusų, statybos techninės priežiūros paslaugas.

87. Vėliau UAB ,,IREC Baltic“ ir MB ,,Statybos strategija“ sudarė dešimt papildomų susitarimų prie Sutarties Nr. 1-10 (toliau – Papildomi susitarimai): (i) 2009 m. birželio 26 d. Papildomą susitarimą Nr. 1; (ii) 2011 m. birželio 22 d. Papildomą susitarimą Nr. 2; (iii) 2012 m. kovo 30 d. Papildomą susitarimą Nr. 3; (iv) 2012 m. rugpjūčio 31 d. Papildomą susitarimą Nr. 4; (v) 2012 m. rugsėjo 28 d. Papildomą susitarimą Nr. 5; (vi) 2012 m. spalio 31 d. Papildomą susitarimą Nr. 6; (vii) 2012 m. lapkričio 30 d. Papildomą susitarimą Nr. 7; (viii) 2012 m. gruodžio 28 d. Papildomą susitarimą Nr. 8; (ix) 2013 m. sausio 30 d. Papildomą susitarimą Nr. 9; (x) 2013 m. vasario 28 d. Papildomą susitarimą Nr. 10.

88. Pagal Statybų įstatymo 2 straipsnio 38 punktą statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties, įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų ir kitus įstatyme numatytus reikalavimus. Taigi pagrindinė statybos techninio prižiūrėtojo užduotis – kontroliuoti, ar statinys statomas, vadovaujantis parengtais ir patvirtintais projekto sprendiniais.

89. Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato šias statybos techninio prižiūrėtojo pareigas: (i) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai; (ii) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; (iii) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti ir kt.

90. Pagal Statinio statybų metu galiojusios Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtintos Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ redakcijos 33 punktą yra numatyti tokie techninio prižiūrėtojo įsipareigojimai: (i) tikrinti per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai; (ii) kontroliuoti statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą; (iii) tikrinti, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose ir kt.

91. Atsakovė prašydama spręsti dėl statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens MB „Statybos strategija“ veikimo/neveikimo, nenurodė faktinių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kokia apimtimi turi būti mažina trečiojo asmens UAB „Arūno projektai“ teisinė atsakomybė.

92. Ekspertas prof. dr. S. M. taip pat nenurodė, kokia atsakomybės dalis tenka MB „Statybos strategija“ dėl atsiradusių defektų šalinimo. Tačiau jo vertinimu, kaip minėta, vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 57 punkto nuostatomis statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi patikrinti, ar darbo projekto brėžinys atitinka techninio projekto sprendinius. Todėl statinio statybos techninis prižiūrėtojas turėjo neleisti vykdyti statybos darbų pagal netinkamai parengtą Darbo projekto brėžinį.

93. MB „Statybos strategija“ nurodė, kad Statinio stogo konstrukcijų sprendiniai, kai stogo konstrukcijoje šilumos izoliacija suprojektuojama žemiau nei drenažinis lakštas (o ne atvirkščiai), Darbo projekte numatyti ne atsitiktinai, o po to, kai šio sprendinio tinkamumas statybos rangovų parinkimo metu buvo detaliai išanalizuotas ir aptartas pasitarimuose, vykusiuose tarp projektuotojų ir rangovų. MB „Statybos strategija“ savo pritarimą statyti stogo konstrukciją taip, kaip numatyta Darbo projekte, suteikė tik tada, kai savo kompetencijos ribose, ėmėsi visų būtinų priemonių tam, kad įsitikintų stogo konstrukcijos sprendinių tinkamumu ir atitikimu teisė aktų reikalavimams. Projekto vadovo, projekto dalies vadovo parašai ir dr. J. R. ekspertizės išvada eliminavo bet kokias abejones dėl suprojektuotų stogo konstrukcijų sluoksnių eiliškumo tinkamumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atlikus prekybos paviljonų B statybas, Statybos užbaigimo komisija atliko šio Statinio užbaigimo procedūras ir, patikrinusi statinių atitiktį projektui bei pateiktus dokumentus, nustatė, kad (a) Statinys atitinka projekto sprendinius; (b) statinių bendrieji rodikliai nustatyti projekte, atitinka faktinius ir kad (iii) bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai. Komisija nusprendė, kad Statinio statyba yra užbaigta ir išdavė 2013 m. sausio 9 d. Statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo akte nurodyta, kad Komisijai, be kitų asmenų, paaiškinimus teikė Statinio projekto vadovas ir projekto vykdymo priežiūros vadovas A. K.. Įvykdžius Statinio užbaigimo procedūras, MB „Statybos strategija“ ir UAB ,,IREC Baltic“ pasirašė paskutinį 2013 m. balandžio 18 d. Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 13093090102-4, kuriame nurodyta, kad MB „Statybos strategija“ atliko techninės priežiūros paslaugas pagal Sutartį už 2013 metų kovo mėnesį, ir tokiu būdu įvykdė savo įsipareigojimus. Nėra pagrindo nesutikti su MB „Statybos strategija“ teiginiu, kad ji savo pritarimą statinio stogo konstrukcijų statymui pagal nagrinėjamus Darbo projekto sprendinius (pagal kuriuos ant hidroizoliacijos uždedamas apšiltinimas ir tik tada – drenažinio lakšto sluoksnis) suteikė tik atlikus visas priskirtas pareigas ir tik įsitikinus, kad šiems sprendiniams pritaria ir jų tinkamumo nekvestionuoja atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir kompetenciją turintys specialistai: (i) privalomąją Darbo projekto (įskaitant ir stogo Darbo projekto brėžinių) ekspertizę atlikęs ekspertas dr. J. R.; (ii) projekto vadovas A. K. ir (iii) Projektuotojos paskirtas konstrukcinės projekto dalies vadovas R. Č..

94. Kaip jau minėta, dr. J. R. atliko Darbo projekto sprendinių tinkamumo vertinimą. Jo parengtoje išvadoje nurodyta, kad projektas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatytus esminius statinio reikalavimus ir kitus statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 75 punktas numato, kad Darbo projekto (projekto dalies) ekspertizę atliekantis ekspertas privalo patikrinti ne tik tai, ar projektas atitinka esminius statinių reikalavimus ir kitus statinio, jo inžinerinių sistemų reikalavimus. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad MB „Statybos strategija“ pritarė stogo konstrukcijų statyboms pagal nagrinėjamus Darbo projekto sprendinius tik po to, kai buvo gauta dr. J. R. eksperto išvada, taip pat projekto vadovo (kuris yra atsakingas už darbo projekto sprendinių atitikimą techniniam projektui bei šių sprendinių kokybę), ir projekto dalies vadovo (kuris yra atsakingas už parengtų darbo projekto dalies sprendinių atitikimą techniniam projektui bei šių sprendinių kokybę) parašai ant Darbo projekto, todėl teismas negali padaryti išvadą dėl MB „Statybos strategija“ atsakomybės egzistavimo (CPK 185 straipsnis).

95. Pažymėtina, kad ekspertas V. B. E. nurodė vienintelį techninio projekto trūkumą – veidrodinį stogo dangos pavaizdavimą. Darbo projektą pagal techninį projektą rengė projektavimo profesionalai, todėl, atsižvelgiant į tai, kad drenažinis sluoksnis techniniame projekte buvo pavaizduotas tarp hidroizoliacijos ir šiluminės izoliacijos sluoksnių, neturėjo padaryti klaidos ir Darbo projekte drenažinį sluoksnį suprojektuoti pažeidžiant STR 2.05.02:2008 42.3 ir 47.1 punktų reikalavimus. Ekspertas V. B. E. konstatavo, kad UAB „Šeba“ parengto Darbo projekto sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių. Techniniame projekte numatyta, kad apatiniame stogo konstrukcijos sluoksnyje turi būti įrengtas drenažinio lakšto sluoksnis, o viršutiniame sluoksnyje – polistireninio putplasčio sluoksnis. Darbo projekto brėžiniuose šilumos izoliacija (polistireninis putplastis) yra nubraižytas apatiniame, o drenažinis lakštas – viršutiniame stogo sluoksnyje. Eksperto nuomone, drenažinį sluoksnį įrengus ne ant hidroizoliacijos sluoksnio, bet ant šilumos izoliacijos sluoksnio, nebuvo sudaryta galimybė iš stogo nudrenuoti į jį patenkantį vandenį ir neleidžiama išdžiūti stogo konstrukcijai. Teismo paskirtas ekspertas prof. dr. S. M. nenustatė, kad AB „Pramprojektas“ techniniame projekte yra padaręs klaidų.

96. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog civilinė atsakomybė kilo dėl UAB ,,Pramprojektas“ ir UAB ,,IREC Baltic“ netinkamai atlikto darbo, todėl analogiškai UAB ,,Grinbeta“ ir UAB ,,Šeba“ neturėjo pareigos taisyti AB ,,Pramprojektas“ netinkamai atlikto darbo.

Dėl bylos baigties

97. Nesant pagrindo mažinti iš atsakovės priteistiną draudimo išmoką, teismas tenkina UAB ,,Posūkis“ ieškinį visa apimtimi.

Dėl procesinių palūkanų

98. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008).

99. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos.

100. UAB „Posūkis“ prašė priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismui iš dalies tenkinus trečiojo asmens reikalavimus dėl draudimo išmokos priteisimo, tenkinamas ir reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (šiuo atveju nuo pareiškimo priėmimo dienos – 2022 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

101. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies.

102. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

103. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad UAB ,,IREC Baltic“ ir ADB ,,Gjensidige“ pralaimėjo bylą, o UAB ,,Posūkis“ laimėjo. Nepriklausomai nuo to, kad santykyje UAB ,,IREC Baltic“ prieš ADB ,,Gjensidige“ pastaroji galėtų būti laikoma iš dalies laimėjusia, teismo vertinimu, tikslinga abiejų šių byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų naštą palikti pačioms įmonėms, įskaitant ir tas bylinėjimosi išlaidas, kurios atsirado pasikeitus UAB ,,IREC Baltic“ procesinei padėčiai byloje. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog UAB ,,IREC Baltic“ praktiškai viso bylos nagrinėjimo metu (tiek pirmoje, tiek apeliacinėje, tiek kasacinėje instancijoje) teigė, kad UAB ,,IREC Baltic“, norėdama perduoti atliktus darbus UAB ,,Posūkis“, privalo pašalinti Statinio stogo projektavimo defektus savo sąskaita, t. y. patirti defektų šalinimo išlaidas, todėl būtent UAB ,,IREC Baltic“, o ne UAB „Posūkis“ patirs neigiamus turtinius padarinius (žalą), t. y. laikėsi pozicijos, kad yra tinkama ieškovė. Tuo tarpu atsakovė visą bylos nagrinėjimo laiką teigė, kad ieškovas nagrinėjamu atveju yra netinkamas, tačiau kartu teigė, kad ir atsakovas nėra tinkamas.

104. Ieškovė UAB ,,Posūkis“ už pareikštus reikalavimus yra sumokėjusi 11 250 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 13 050 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos ieškovės naudai priteisiamos iš atsakovės.

105. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teismuose išlaidos sudaro 35,68 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės ADB „Gjensidige“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ ieškinį.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ (juridinio asmens kodas: 122570783) naudai iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas: 110057869) 1 447 869,50 Eur (vieno milijono keturių šimtų keturiasdešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir 50 euro centų) dydžio draudimo išmoką, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos pagal UAB ,,Posūkis“ iškėlimo teisme dienos (2022.11.11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 24 300 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas: 110057869) 35,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6804, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė