- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-193-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01698-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Romualda Janovičienė, Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- ADB „Gjensidige“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „ARŪNO PROJEKTAI“, uždaroji akcinė bendrovė „POSŪKIS“, mažoji bendrija „Statybos strategija“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „IREC Baltic“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir atsakovė): 1) 1 447 869,50 Eur draudimo išmoką, 2) 5 200 Eur nuostolius; 3) 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) 11 2500 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad ji ir trečiasis asmuo UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ 2011 m. vasario 3 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. 01-2010 (toliau – ir Projektavimo darbų sutartis) dėl Prekybos paviljonų pastato Gariūnų g. 70, Vilniuje, „B“ dalies statinio (toliau – ir Statinys) konstrukcijų darbo projekto brėžinių (toliau – Darbo projektas) parengimo.
3. Trečiasis asmuo UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ savo, kaip statinio projektuotojo, civilinę atsakomybę apdraudė pas atsakovę, sudarydamas 2011 m. gegužės 3 d. statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, serija VR. Nr. 022805 (toliau – Draudimo liudijimas).
4. Ieškovės turimais duomenimis, UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ pasitelktas subjektas UAB „Šeba“ paruošė Statinio stogo darbo projektą, kuriuo remiantis buvo pastatytas Statinio stogas. Statinio eksploatavimo metu išryškėjo Statinio stogo defektai, t. y. atsirado vandens pratekėjimas. Kadangi stogo defektai galėjo būti nulemti netinkamai parengto Darbo projekto ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl galimos draudėjo civilinės atsakomybės. Atsakovei neprieštaraujant ieškovė pasamdė teismo ekspertą V. B. E., kad šis pagal pateiktus techninį ir darbo projektus, statybos darbų žurnalus bei kitus ieškovės turimus statybos dokumentus galėtų objektyviai įvertinti ir nustatyti galimas vandens pratekėjimo į patalpas priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo ekspertas V. B. E. atliko Statinio dalinę ekspertizę ir 2016 m. rugpjūčio 30 d. surašė Statinio dalinės ekspertizės aktą. Ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ (UAB „Šeba“) parengto darbo projekto inžineriniai sprendiniai iš esmės neatitinka AB „Pramprojektas“ techninių sprendinių – drenažinį sluoksnį įrengus ne ant hidroizoliacinio sluoksnio, bet ant šilumos izoliacinio sluoksnio, nesudaryta galimybė iš stogo nudrenuoti į jį patenkantį vandenį bei kartu uždarytas kelias stogo konstrukcijai išdžiūti.
6. Ieškovė, įvertinusi eksperto išvadą, 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu priimti sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju pagal atsakovės ir UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ sudarytą Draudimo polisą.
7. 2017 m. rugsėjo 14 d. ieškovė gavo atsakovės atsakymą, kuriame atsakovė nurodė, kad mokėti draudimo išmokos pagal Draudimo liudijimą neturi pagrindo. Atsakovė motyvavo neturinti informacijos, kad UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ atliko projektavimo darbus, dėl kurių atsirado defektai Statinyje.
8. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, kad statybų specialistas P. B. apskaičiavo viso stogo remonto darbų sąmatą pagal teismo eksperto V. B. E. 2016 m. rugpjūčio 30 d. statinio dalinės ekspertizės akte nustatytus defektus. P. B. pateikiamuose stogo remonto darbų sąmatiniuose skaičiavimuose nurodyta, jog visų stogo defektų ištaisymas kainuotų 1 723 615 Eur plius PVM (2 085 574 Eur su PVM). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad Draudimo liudijime yra nurodyta, jog bendra draudimo suma ir draudimo suma įvykiui yra 5 000 000 Lt (1 448 100 Eur), iš atsakovės reikalavo priteisti 1 448 100 Eur sumą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji yra apdraudusi statinio projektuotojo UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ civilinę atsakomybę, o V. B. E. 2016 m. rugpjūčio 30 d. parengtame statinio dalinės ekspertizės akte nurodyta, jog defektai atsirado dėl UAB „Šeba“ techninių sprendinių darbo projekte, kuris rengtas pagal AB „Pramprojektas“ techninį projektą. Papildomai atsakovė nurodė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo ir netinkamam atsakovui. Atsakovės vertinimu, ieškovė realiai jokios žalos nėra patyrusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 1 447 869,50 Eur dydžio draudimo išmoką, 5 200 Eur dydžio nuostolius, 6 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 222, 63? Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančių ekspertizės aktų duomenimis, sprendė, kad Darbo projekto sprendiniai, rengti UAB „Šeba“ pagal UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ užsakymą, neatitiko STR 2.05.02:2008 42.3, 47.1 p. reikalavimų, dėl ko pro stogą ėmė skverbtis vanduo.
12. Teismas nustatė, kad Statinys nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „POSŪKIS“, o ieškovė yra statybos valdytoja, kuri organizavo visus statinio projektavimo, statybos rangos darbus.
13. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi (redakcija, galiojusi 2011 m. vasario 3 d., kai su trečiuoju asmeniu UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ pasirašyta sutartis Nr. 01-2010 dėl projektavimo darbų), Statybos įstatymo 2 straipsnio 80 dalimi (galiojanti redakcija) sprendė, kad ieškovė santykyje su statinio savininku veikia pavedimo sutarties pagrindu. Įstatyme pateikti statinio statybos valdymo apibrėžimai sudaro pagrindą spręsti, kad statinio statybos valdytojas yra sutarties pagrindu veikiantis subjektas, kuris atstovauja užsakovą.
14. Pagal Projektavimo darbų sutarties nuostatas, reguliuojančias užmokestį vykdytojui, aiškiai nurodyta, kad užsakovas (ieškovė) sumoka vykdytojui (UAB „ARŪNO PROJEKTAI“) už deramai atliktus darbus (5 skirsnis). Sutarties 6.7 punkte nurodyta, kad vykdytojas šalina darbų trūkumus, kurie atsirado dėl jo kaltės, savo lėšomis. Sutarties 6.11 punkte nurodyta, kad vykdytojui tenka teisės aktų, sutarties ir jos priedų nustatyta atsakomybė už padarytą žalą užsakovui ar tretiesiems asmenims visą sutarties galiojimo ir šiame sutarties punkte nustatytą garantinį laiką, t. y. 5 (penkerius) metus, o esant paslėptiems statinio (konstrukcijų) elementams – 10 (dešimt) metų (1 t., b. l. 45). Vadinasi, ieškovė Projektavimo darbų sutarties 6.11 punkte susitarė su trečiuoju asmeniu UAB „ARŪNO PROJEKTAI“, kad trečiasis asmuo atsakys ne tik statytojui, bet ir statybos valdytojui, t. y. ieškovei. Ieškovė sudarė sutartį savo vardu, nenurodė, kad veikia statytojo vardu.
15. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009 nurodė, kad statinio statytojo ir jo atstovo – statybos valdytojo, atsakomybė rangovui gali būti solidarioji, tik atsiradusi skirtingais pagrindais: statytojo, kaip atstovaujamojo, atsakomybė kyla iš įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 1 dalis), o statybos valdytojo – iš rangos sutarties, kuria jis įsipareigojo sumokėti rangovui už atliktus darbus. Vadinasi, jei galima statinio statytojo ir jo atstovo – statybos valdytojo, atsakomybė rangovui, tai vadovaujantis tuo pačiu principu galimas ir statybos valdytojo ieškinys rangovui už netinkamą darbų atlikimą.
16. Teismas papildomai nurodė, kad tam, jog ieškovė inicijuotų rangos darbų trūkumų pašalinimo procedūrą, nereikia pradėto pastato savininko teismo proceso prieš ją. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovės argumentas, jog ieškovė nėra patyrusi žalos, todėl negali reikšti reikalavimo, siejamo su jos subrangovų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, pasinaudodama draudimo santykius reguliuojančiomis normomis, yra deklaratyvus. Ieškovė nurodė, kad statinio savininkas reikalauja sutvarkyti paaiškėjusius defektus (8 t., b. l. 43-44). Anot ieškovės, trečiasis asmuo UAB „POSŪKIS“ atsisako priimti darbus ir PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Ieškovei teko per antstolį I. G. įteikti sąskaitas ir atliktų darbų aktus. Vadinasi, būsima žala gali būti faktiniu ieškinio dalyku.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės, trečiojo asmens UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ ir UAB „TIDA projektai“ (jau bankrutavęs asmuo) 2012 m. sausio 30 buvo sudarytas Trišalis susitarimas Nr. 2012/01/09 (toliau – Trišalis susitarimas). Trišalio susitarimo 1.1 punkte nurodoma, kad naujas vykdytojas (UAB „TIDA projektai“) perima visą atliktą darbą bei priima atlikti šio projekto autorinę priežiūrą iš pradinio vykdytojo (UAB „ARŪNO PROJEKTAI“), be to perima visus įsipareigojimus užsakovui (ieškovei) pagal Projektavimo darbų sutartį ir jos 2011 m. gegužės mėn. 2 d. papildymą Nr. 1, 2011 m. rugpjūčio mėn. 10 d. papildymą Nr. 2 ir 2011 m. gruodžio mėn. 12 d. papildymą Nr. 3. Trišalio susitarimo 2.1 punkte šalys susitarė, kad naujas vykdytojas pagal šį susitarimą priima visas pradinio vykdytojo prievoles užsakovui. Buvęs UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ vadovas A. D. paaiškino, kad Trišalis susitarimas su UAB „TIDA Projektai“ buvo pasirašomas tuo tikslu, kad UAB „TIDA Projektai“ atliktų projekto autorinę priežiūrą. Tuo metu Statinio stogo projektavimo darbai buvo pilnai užbaigti ir jau iki tol perduoti UAB „IREC Baltic“. Tuo metu nebuvo jokių pretenzijų dėl darbo projekto kokybės, todėl ir susitarimo su UAB „TIDA Projektai“ tikslas nebuvo perleisti jiems kokias nors pretenzijas ar įsipareigojimus dėl projektavimo darbų kokybės.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad Trišaliame susitarime nurodyta, kad UAB „TIDA projektai“ perima trečiojo asmens UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ teises ir pareigas nuo šio susitarimo sudarymo. Ginčo projektavimo darbai po jų perdavimo, t. y. 2011 m. rugsėjo 16 d. buvo užbaigti ir toliau vyko tik statybos darbai. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad Trišalis susitarimas yra nesusijęs su ginčo projektavimo darbais ir jų atlikimu, nes projektavimo darbai tuo metu jau buvo atlikti ir perduoti, todėl UAB „TIDA projektai“ buvo perduota tik autorinė projektavimo darbų priežiūra, o ne pačių projektavimo darbų atlikimas ar jų koregavimas. Atitinkamai, atsakove šioje byloje, kaip projektavimo darbus atlikusios UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ draudikė, turi būti ADB „Gjensidige“, o ne kitas asmuo.
19. Nustatęs, kad vandens prabėgimas yra ne dėl konkrečių blogai padarytų lokalizuotų stogo vietų, teismas atmetė atsakovės argumentą, jog ieškovė, siekdama suremontuoti visą stogo konstrukciją, nori praturtėti jos sąskaita. Teismo vertinimu, nepašalinus iš esmės vandens pratekėjimo priežasties, statinio konstrukcija negali būti naudojama, nes ji neatitinka imperatyvių statybos normų reikalavimų, užtikrinančių saugų statinio eksploatavimą. Teismas, įvertindamas, kad ekspertas nurodė, jog Darbo projekte stogo konstrukcijoje praktiškai nenumatytas vandenį drenuojantis sluoksnis, o tai neatitinka STR 2.05.02:2008 42.3, 47.1 punkto reikalavimų, ir šis pažeidimas turi tiesioginę įtaką nustatytų defektų atsiradimui, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti draudimo išmokos sumą, galinčią padengti žalą perdarant stogo konstrukciją, yra įrodytas (CPK 185 straipsnis).
20. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nereiškė reikalavimo statinio statybos techniniam prižiūrėtojui MB „STATYBOS STRATEGIJA“, neįrodinėjo solidariosios atsakomybės, dėl to teismas negali pasisakyti, nesant ieškovės reikalavimo, dėl šio asmens teisinės atsakomybės ir kvalifikuoti solidarios ar subsidiarios atsakomybės sąlygų, nes taip būtų pažeistas CPK 13 straipsnis. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nėra suvaržyta teisė kreiptis į teismą, įrodinėjant kitų statybos procese dalyvavusių asmenų atsakomybės, reiškiant jiems reikalavimus.
21. Be to, atsakovė prašydama spręsti dėl statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens MB „STATYBOS STRATEGIJA“ veikimo/neveikimo, nenurodė faktinių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kokia apimtimi turi būti mažinama trečiojo asmens UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ civilinė atsakomybė. Ekspertas prof. dr. Sigitas Mitkus taip pat nenurodė, kokia atsakomybės dalis tenka MB „STATYBOS STRATEGIJA“ dėl atsiradusių defektų. Eksperto vertinimu, vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 57 punkto nuostatomis, statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi patikrinti, ar darbo projekto brėžinys atitinka techninio projekto sprendinius. Todėl statinio statybos techninis prižiūrėtojas turėjo neleisti vykdyti statybos darbų pagal netinkamai parengtą Darbo projekto brėžinį. Vis dėlto, teismas sprendė, kad toks rangos teisino santykio vertinimas eliminuotų trečiojo asmens UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ atsakomybę, nes apibendrinanti išvada dėl neleidimo vykdyti statybos darbus reiškia, kad MB „STATYBOS STRATEGIJA“ perkeliama atsakomybė už visus atliktus darbus pagal netinkamai parengtą Darbo projektą.
22. Teismas pripažino pagrįstu trečiojo asmens MB „STATYBOS STRATEGIJA“ argumentą, kad MB „STATYBOS STRATEGIJA“ savo pritarimą statinio stogo konstrukcijų statymui pagal nagrinėjamus Darbo projekto sprendinius suteikė tik atlikusi visas jai priskirtas pareigas ir tik įsitikinusi, kad šiems sprendiniams pritaria ir jų tinkamumo nekvestionuoja atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir kompetenciją turintys specialistai. Teismas sutinka su trečiojo asmens MB „STATYBOS STRATEGIJA“ argumentu, kad projektuotoja savo veikloje taiko projektavimą reglamentuojančias teisės normas ir gali atlikti visus reikalingus skaičiavimus, siekiant įvertinti projektuojamų sprendinių tinkamumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams. Projektuotoja šį vertinimą atliko klaidingai, dėl ko, pastačius (įrengus) stogo konstrukcijas pagal sprendinius, stogas neatliko drenavimo funkcijos. Pažymėtina, kad būtent projektuotoja padarė Aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-517 patvirtinto Statybos techninio reglamento „Statinių konstrukcijos. Stogai“ tuo metu galiojusios redakcijos 47.1, 47.1.5 ir 47.1.6 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimus, t. y. nesilaikė reikalavimo, pagal kurį projektuojant ir įrengiant šiuose punktuose numatytų stogų konstrukcijas, būtina įvertinti šių konstrukcijų sluoksnių, t. y. vandenį drenuojančio sluoksnio ir termoizoliacinio sluoksnio, naudojimą.
23. Teismas nurodė, kad ieškovei iki ieškinio parengimo patyrus 5 200 Eur ikiteisminės ekspertizės išlaidų, šios pripažįstamos ieškovės nuostoliais, susijusiais su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas), todėl priteisiamos iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Apeliaciniame skunde atsakovė ADB „Gjensidige“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
24.1. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju turėjo teisinį pagrindą reikšti tik Statinio savininkas. Žala padaryta ne ieškovės, kaip Statinio statybos valdytojos turtui, bet Statinio savininkės UAB „POSŪKIS“ turtui. Aplinkybė, kad ieškovė, kaip Statinio statybos valdytoja, yra Statinio savininko įgaliotinė, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo išvadai, kad ieškovei galėtų priklausyti reikalavimo teisė atlyginti žalą, susijusią su Statinio stogo projektavimo trūkumų šalinimu.
24.2. Ieškovės reikalavimas dėl žalos, kilusios dėl Statinio stogo trūkumų šalinimo, yra išvestinis ir gali būti reiškiamas tik tuo atveju, jeigu analogiškas reikalavimas yra pareikštas pačiai Statinio statybos valdytojai.
24.3. Sutiktina su teismo padaryta išvada, kad pagal Lietuvos teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus statinio ir statinio statybos valdytojo atsakomybė (deliktinė ir sutartinė) rangovui yra galima, tačiau nesutiktina su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad tuo pačiu principu galimas ir statinio statybos valdytojo ieškinys dėl netinkamo darbų atlikimo. Nurodyta taisyklė buvo suformuota dėl to, kad statinio statybos valdytojas yra statinio statytojo atstovas (įgaliotinis), o vadovaujantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei Lietuvos teismų praktika nenumato statinio statybos valdytojo, kaip įgaliotinio, savarankiškos teisės savo naudai reikšti reikalavimų rangovui, kurie yra išimtinai susiję su statinio savininko teisėmis.
24.4. Ieškovės, kaip statybos valdytojos, reikalavimų tenkinimas lėmė ne patirtos arba būsimos žalos atlyginimą, bet nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovės reikalavimų tenkinimas neužkerta kelio Statinio savininkui UAB „POSŪKIS“ pakartotinai siekti žalos atlyginimo ar draudimo išmokos mokėjimo dėl tų pačių Statinio projektavimo darbų trūkumo.
24.5. Trišaliu susitarimu UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ perdavė, o UAB „TIDA projektai“ prisiėmė visas ir bet kokias prievoles ieškovei. Trišalio susitarimo turinys negali būti pakeistas be atskiro šalių susitarimo, todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundžiamu sprendimu susiaurinti Trišaliu susitarimu perleistų teisių ir pareigų apimtį. Trišaliame susitarime nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra numatyta, kad Trišaliu susitarimu yra perleidžiama tik dalis iš Projektavimo darbų sutarties kylančių teisių ir pareigų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo paneigta susitarimo dėl teisių ir pareigų perleidimo, kaip universalaus materialinių subjektinių teisių perleidimo, esmė.
24.6. Nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei Trišalis susitarimas nenumato automatinio draudimo sutarties (Draudimo liudijimo) nuostatų „perleidimo“, kai pasikeičia šalis projektavimo teisiniuose santykiuose. Atsakovas draudimo liudijimu suteikė draudimo apsaugą ne UAB „TIDA projektai“ ar kuriam kitam asmeniui, bet išimtinai trečiajam asmeniui UAB „ARŪNO PROJEKTAI“.
24.7. Teismas turėjo pareigą paskirstyti atsakomybę dėl Statinio stogui padarytos žalos tarp visų atsakingų už žalą asmenų. Teismo paskirto eksperto išvada patvirtina, kad dėl Statinio stogo pratekėjimo defektų yra atsakingi tiek Statinio techninio projekto rengėjas (UAB „ARŪNO PROJEKTAI“), tiek Statinio statybos techninis prižiūrėtojas (MB „STATYBOS STRATEGIJA“). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės paneigė civilinėje teisėje įtvirtintą principą, jog negalima priteisti daugiau žalos, nei asmuo padarė.
24.8. Ieškovės pateiktame specialisto V. B. E. ekspertizės akte nurodoma daugiau nei viena žalą Statinio stogui lėmusi priežastis: (i) ieškovės, kuri veikė kaip Statinio statybos valdytoja; (ii) statinio techninio projekto rengėjos AB „Pramprojektas“; (iii) Statinio statybos rangovės UAB „Grinbeta“ ir (arba) kitų statybos rangovų, atlikusių Statinio statybos darbus; (iv) statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens (asmenų) veiksmai (neveikimas).
24.9. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Pagal Lietuvos teisėję vyraujančią žalos sampratą žalos faktas negali būti nustatytas, jeigu žala yra tik hipotetinė, bet ne reali. Civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo metu ieškovė žalos nėra patyrusi. Nėra įrodymų, kad ieškovė jau ėmėsi arba ketina imtis kokių nors konkrečių Statinio stogo remonto darbų. Draudimo išmokos priteisimas minėtų faktinių aplinkybių kontekste, neįsitikinus ir ieškovei neįrodžius, kad žala atlyginta arba bus realiai atlyginta, vertinamas kaip nepagrįstas ieškovės praturtėjimas.
24.10. Būsimos žalos atlyginimas yra galimas tik jeigu žalos dydis yra akivaizdus ir realus. Nagrinėjamu atveju ieškovės deklaruojamos žalos dydis nėra nei realus, nei akivaizdus. Net ir darant prielaidą, kad nagrinėjamu atveju galėjo būti priteista būsima žala, teismas turėjo pareigą įpareigoti atsakovę užtikrinti žalos atlyginimą ateityje, bet ne priteisti draudimo išmoką žalai, kuri nėra patirta, atlyginti. Nagrinėjamu atveju net nėra žinoma, ar bus taisomos tik 7 stogo pratekėjimo vietos, ar visas Statinio stogas.
24.11. Teismo ekspertas nustatė, kad yra užfiksuoti tik 7 vandens pratekėjimo per Statinio stogą atvejai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju Statinio stogui padaryta žala sudaro 145 634,58 Eur (7 x 20 804,94 Eur). Būtent ši suma atitinka Statinio stogui padarytą žalą, kurią yra reikalinga pašalinti.
Atsiliepimas
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „IREC Baltic“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
25.1. Dėl paaiškėjusių Statinio stogo defektų ieškovė turi savarankišką teisinį interesą, nes tarp Statinio savininko trečiojo asmens UAB „POSŪKIS“ ir ieškovės yra pasirašyta projekto valdymo sutartis, kuria ieškovei perduoti platūs įgaliojimai, įskaitant, organizuoti ir kontroliuoti Statinio statybos ir kitus darbus, pasirašyti sutartis su rangovais. Ieškovė įsipareigojo pastatyti Statinį be defektų ir jį perduoti užsakovui UAB „POSŪKIS“, o to nepadarius ieškovei gresia sutartinės atsakomybė bei nuostolių dėl stogo defektų atlyginimas.
25.2. Ieškovė, turėdama trečiojo asmens UAB „POSŪKIS“ suteiktą teisę (t. y. savarankiškai, o ne UAB „POSŪKIS“ vardu), pasirašė Projektavimo darbų sutartį, todėl nustačius Darbo projekto defektus, ieškovė pagrįstai, vadovaujantis Projektavimo darbų sutarties nuostatomis, savo vardu reikalauja trečiojo asmens UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ atsakomybės ir pagrįstai byloje pareiškė reikalavimą pasinaudoti draudimine apsauga.
25.3. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas priteisti draudimo išmoką, o ne atlyginti žalą. Ieškovės reikalavimas yra kildinamas iš Draudimo liudijimu suteiktos draudiminės apsaugos ir draudimo teisinių santykių, o ne tik iš netinkamai atliktų projektavimo darbų, netinkamai parengto Darbo projekto ir iš to kylančių nuostolių.
25.4. UAB „POSŪKIS“ yra įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ir savo poziciją dėl ieškovės pareikštų reikalavimų išreiškė palaikydamas ieškovės ieškinį. UAB „Posūkis“ šioje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, todėl jam reiškiant analogišką ir naują ieškinį kitoje byloje, atsakovė visada galės nurodyti, kad analogiškas ieškinys dėl tų pačių defektų jau buvo išnagrinėtas ir Statinio savininkui tai buvo žinoma. Toks ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas arba tokia civilinė byla būtų nutraukta, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu ir 296 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
25.5. Projektavimo darbai trečiojo asmens UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ buvo atlikti ir perduoti ieškovei dar iki Trišalio susitarimo pasirašymo. Vadinasi, darbus su defektais atliko trečiasis asmuo UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ ir perdavė iki Trišalio susitarimo pasirašymo, todėl atsakomybė turi kilti darbą su defektais atlikusiam asmeniui.
25.6. Be to, Trišaliu susitarimu šalys susitarė, kad po projektavimo darbų atlikimo UAB „TIDA projektai“ atliks tik Darbo projekto autorinę priežiūrą (Trišalio susitarimo 1.1. punktas). Buvęs trečiojo asmens UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ direktorius liudytojas A. D. šias aplinkybes patvirtino bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
25.7. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi pareigą tikrinti statybos darbų kokybę ir atitiktį statinio projektui, o ne kvestionuoti kvalifikuotų projektuotojų atliktus skaičiavimus ir parengtus projektus. Statinio statybos techninė prižiūrėtoja MB „STATYBOS STRATEGIJA“ savo pritarimą Statinio stogo konstrukcijų statymui pagal nagrinėjamus Darbo projekto sprendinius suteikė tik atlikusi visas jai priskirtas pareigas ir tik įsitikinusi, kad šiems sprendiniams pritaria ir tinkamumo nekvestionuoja atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir kompetenciją turintys specialistai – trečiojo asmens UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ atstovai. Pareiga patikrinti Darbo projekto sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams tenka būtent projekto vadovui ir projekto dalies vadovui.
25.8. Neapgrįsta apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad ieškovė nepateikė jokių defektų šalinimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Jeigu bylose dėl draudimo išmokos priteisimo reikėtų pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tai būtų paneigiama draudimo apsaugos esmė – asmenys ir draudžiasi tam, kad gautų draudimo apsaugą ir įvykus draudžiamajam įvykiui galėtų gauti draudimo išmoką, iš kurios būtų taisomi defektai.
25.9. Teismo ekspertas prof. dr. S. Mitkus nurodė, kad siekiant garantuotai pašalinti stogo defektus reikalinga perdaryti visą stogą.
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo MB „STATYBOS STRATEGIJA“ prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
26.1. MB „STATYBOS STRATEGIJA“ negali būti laikoma atsakinga už stogo konstrukcijos defektus vien dėl to, kad ji yra statybos dalyvė. Stogo defektai ir vandens pratekėjimas nėra techninės prižiūrėtojos neteisėtų veiksmų ar neveikimo pasekmė, todėl jai civilinė atsakomybė nekyla.
26.2. Atsakovė nenurodė nei vienos konkrečios teisė normos, kurią MB „STATYBOS STRATEGIJA“ pažeidė, vykdydama savo kaip statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas ir pareigas. Kiekvienas dalyvis turi savo atsakomybių ribas, kurios negali „persidengti“. Techninis prižiūrėtojas nėra atsakingas už Darbo projekto sprendinių tinkamumą ir kokybę, kadangi jis neturi specialių projektavimo žinių.
26.3. MB „STATYBOS STRATEGIJA“ savo pritarimą Statinio stogo konstrukcijų statymui pagal nagrinėjamus Darbo projekto sprendinius suteikė tik atlikusi visas jai priskirtas pareigas ir tik įsitikinusi, kad šiems sprendiniams pritaria ir jų tinkamumo nekvestionuoja atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją ir kompetenciją turintys specialistai.
26.4. Darbo projekto (projekto dalies) ekspertizę atliekantis ekspertas privalo patikrinti (be kitų) ne tik tai, ar projektas atitinka esminius statinių reikalavimus ir kitus statinio, jo inžinerinių sistemų reikalavimus, tačiau taip pat ir tai, ar darbo projektas atitinka techninio projekto sprendinius (Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 75 punktas). J. R. patvirtinus, kad Darbo projektas atitinka Techninį projektą, MB „STATYBOS STRATEGIJA“ neturėjo pagrindo šios išvados kvestionuoti ir įtarti Darbo projekto sprendinių netinkamumą.
26.5. MB „STATYBOS STRATEGIJA“ tinkamą visų įsipareigojimų dėl techninės priežiūros atlikimo įgyvendinimą, patvirtina ir tai, kad (i) Statinio statybos buvo užbaigtos, išduotas Statybos užbaigimo aktas; (ii) ieškovė ir MB „STATYBOS STRATEGIJA“ pasirašė visus atliktų statybos priežiūros paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, įskaitant ir paskutinį priėmimo–perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad MB „STATYBOS STRATEGIJA“ visiškai įvykdė savo įsipareigojimus; (iii) ieškovė atsiskaitė su MB „STATYBOS STRATEGIJA“ (tuo patvirtindama techninės priežiūros paslaugų tinkamumą) pagal visas MB „STATYBOS STRATEGIJA“ išrašytas sąskaitas, įskaitant ir sėkmės mokesčio apmokėjimą. Sėkmės mokesčio sumokėjimas parodo, kad techninė priežiūra buvo atlikta nepriekaištingai, rūpestingai ir laikantis visų techninei priežiūrai keliamų reikalavimų.
26.6. Ieškovė, remdamasi CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, atsakove byloje nurodė tik UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ draudikę ir neįrodinėjo MB „STATYBOS STRATEGIJA“ atsakomybės. Taigi ieškovė išreiškė savo poziciją dėl to, kuris subjektas yra atsakingas už netinkamą stogo konstrukciją ir vandens pratekėjimą į patalpas. Teismas, teisingai ir pagrįstai aiškinosi, ar yra pagrindas visa apimtimi priteisti ieškovės reikalaujamą sumą iš atsakovės ir, nustatęs, kad toks pagrindas egzistuoja, patenkino ieškinio reikalavimą. Teismas negalėjo išeiti už ieškinio ribų ir priteisti žalos dalies iš kitų statybos proceso dalyvių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas ar absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
29. Byloje kilo ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo iš projektuotojo civilinės atsakomybės draudiko, kai ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo pareiškia ne statytojas, tačiau statybos valdytojas. Byloje taip pat kilęs ginčas dėl tinkamo atsakovo už netinkamai atliktus projektavimo darbus, kai teisės ir pareigos pagal Projektavimo darbų sutartį, atsakovės teigimu, yra perėjusios kitam asmeniui. Be kita ko, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl draudimo išmokos mažinimo, kai kitų statybos proceso dalyvių neteisėti veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Galiausiai, šalys nesutaria dėl projektuotojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, pagal kurią byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai, o šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
31. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „IREC Baltic“ ir trečiasis asmuo UAB „POSŪKIS“ yra sudarę Projekto valdymo sutartį Nr. 09-07/20 (e. b. 4 t., b. l. 21-22) (toliau – ir Projekto valdymo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo organizuoti ir koordinuoti Gariūnų prekybos centro dviejų korpusų „A“ ir „B“ (esančio Gariūnų g. 70, Vilnius) rūsio, pirmo aukšto ir antro aukšto įrengimo darbus (sutarties 1 punktas).
32. Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ 2011 m. vasario 3 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį Nr. 01-2010 (e. b. 1 t., b. l. 44-47), pagal kurią trečiasis asmuo UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ įsipareigojo paruošti prekybos paviljonų pastato Gariūnų g. 70, Vilniuje, „B“ dalies statinio konstrukcijų darbo projekto brėžinius (sutarties 3.1 punktas).
33. Trečiasis asmuo UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ savo kaip statinio projektuotojo civilinę atsakomybę apdraudė pas atsakovę, pasirašydamas 2011 m. gegužės 3 d. statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, serija VR. Nr. 022805 (1 t., b. l. 52). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdybos 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintos Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – Draudimo Taisyklės; redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 28 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d.).
34. Ieškovė, trečiasis asmuo UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ ir UAB „TIDA projektai“ 2012 m. sausio 30 d. sudarė Trišalį susitarimą Nr. 2012/01/09 (e. b. 2 t., b. l. 29-30), kurio 1.1. punktas nustatė, kad naujas vykdytojas (UAB „TIDA projektai“) perima visą atliktą darbą bei prisiima atlikti šio projekto autorinę priežiūrą iš pradinio vykdytojo (UAB „ARŪNO PROJEKTAI“), be to perima visus įsipareigojimus užsakovui (UAB „IREC Baltic“) pagal 2011 m. vasario 3 d. sutartį Nr. 01-2010 ir jos 2011 m. gegužės 2 d. papildymą Nr. 1, 2011 m. rugpjūčio 10 d. papildymą Nr. 2, 2011 m. gruodžio 12 d. papildymą Nr. 3.
35. Statinio statybos techninę priežiūrą vykdė trečiasis asmuo UAB „Statybos strategija“ pagal 2009 m. birželio 26 d. Statybos techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. 09-06/26 (e. b. 7 t., b. l. 13; 1 priedas), kurią sudarė ieškovė UAB „IREC Baltic“, trečiasis asmuo UAB „POSŪKIS“ ir trečiasis asmuo UAB „Statybos strategija“.
36. Statinio eksploatavimo metu buvo pastebėta, kad po didesnio intensyvumo kritulių kiekio atsiranda gana žymūs vandens prabėgimai per Statinio stogo konstrukcijas į viduje esančias patalpas. Ieškovė 2015 m. gruodžio 10 d. sudarė sutartį su teismo ekspertu V. B. E. dėl stogo ekspertizės atlikimo, kurios metu turėjo būti nustatytos vandens pralaidumo į patalpą priežastys (e. b. 1 t., b. l. 32-34).
37. Ekspertas V. B. E. 2016 m. rugpjūčio 30 d. Statinio dalinės ekspertizės akte (e. b. 1 t. b. l. 90-101) nurodė Statinio stogo defektų atsiradimo priežastis – UAB ARŪNO PROJEKTAI“ parengto darbo projekto inžineriniai sprendiniai iš esmės neatitinka AB „Pamprojektas“ techninių sprendinių; ne vietoje, ne pagal projektą ir nesivadovaujant STR 2.5.02:2008 [4] p. 47.1.5 ir 47.1.6 įrengtas drenažas.
38. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirta teismo ekspertizė (e. b. 6 t., b. l. 68-70). Teismo paskirtas ekspertas prof. dr. S. Mitkus ekspertizės akte (e. b. 6 t., b. l. 89-155) nurodė, kad faktiniai bylos duomenys patvirtina V. B. E. ekspertizės akte nurodytus stogo ir jo konstrukcijos trūkumus. Ekspertas pažymėjo, kad vandens patekimą į patalpas sąlygojo darbo projekto rengėjo veiksmai (nenumatytas vandenį drenuojantis sluoksnis) ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai (nenustatyta, kad darbo projekto sprendiniai neatitinka techninio projekto sprendinių). Eksperto vertinimu, galimi du defektų pašalinimo būdai: perdaryti visa stogą arba tik pratekėjimų vietose remontuoti stogą.
Dėl tinkamo ieškovo ir tinkamo atsakovo
39. Atsakovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo. Atsakovės vertinimu, netinkamai parengus Statinio stogo projektą žala buvo padaryta Statinio savininkei UAB „POSŪKIS“, tačiau ne statybos valdytojai UAB „IREC Baltic“ (ieškovei). Be kita ko, atsakovės vertinimu, ieškinys taip pat pareikštas netinkamam atsakovui – visos teisės ir pareigos pagal Projektavimo darbų sutartį Trišalio susitarimo pagrindu perėjo UAB „Tida projektai“, kurios civilinės atsakomybės atsakovė nėra apdraudusi.
40. CK 6.987 straipsnis nustato, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
41. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo sutartyse draudžiamasis įvykis įprastai yra apibrėžiamas per draudėjo civilinės atsakomybės materializavimosi faktą ir pareikštą reikalavimą atlyginti žalą, t. y. pripažįstama, kad kilus draudėjo civilinei atsakomybei ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui pareiškus reikalavimą dėl žalos atlyginimo įvyksta draudžiamasis įvykis. Be kita ko, civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra pripažįstama sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), nes draudimo išmoka įprastai yra mokama ne draudėjui, kurio civilinė atsakomybė kyla, tačiau tretiesiems asmenims, patyrusiems žalą dėl draudėjo neteisėtų veiksmų.
42. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Draudimo taisyklės numatė, kad draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, kuris negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą garantinį terminą, dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atlikto statinio projektavimo, kai draudimo sutartis sudaryta pagal atskirą statinio projektą, arba dėl netinkamo statinio projektavimo, kurio statinio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta pagal projektavimo įmonės projektavimo darbų mastą per metus (Draudimo taisyklių 11 punktas). Draudžiamuoju įvykiu pripažįstamas draudimo sutarties galiojimo metu ir per terminą, kurio nustatymo kriterijai nurodyti taisyklių 11 punkte, reikalavimo pateikimas draudėjui atlyginti žalą, kuri atsirado dėl netinkamai atlikto statinio projektavimo (Draudimo taisyklių 13 punktas).
43. Be to, Draudimo taisyklių 55 punktas nustatė trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Draudimo taisyklių 9 punktas apibrėžė, kad trečiasis asmuo - tai asmuo, kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris taisyklėse nustatytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Sąvoka trečiasis asmuo apima ir statytoją (užsakovą). Be to, trečiuoju asmeniu laikomas: asmuo, kuriam padaryta žala turtui dėl netinkamai atlikto statinio projektavimo (9.1 punktas); asmuo, kuriam padaryta žala sveikatai dėl netinkamai atlikto statinio projektavimo ir (ar) pagal įstatymus turintis teisę į žalos dėl asmens gyvybės atėmimo atlyginimą, kai asmens gyvybės atėmimas įvyko dėl netinkamai atlikto statinio projektavimo (9.2 punktas).
44. Taigi būtent Draudimo taisyklės, reglamentuojančios tarp šalių susiklostančius draudimo teisinius santykius, nustato subjektus, turinčius teisę į draudimo išmoką, bei draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas ir tvarką. Pažymėtina, kad Draudimo taisyklėse aiškiai įtvirtinta statytojo UAB „POSŪKIS“ tiesioginio reikalavimo teisė į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kita vertus, kiti subjektai, turintys teisę į draudimo išmoką nėra konkrečiai išvardijami, tačiau apibrėžiami per tam tikrus žalos padarymo jiems požymius – žala dėl projektuotojo netinkamai atlikto statinio projektavimo turi būti padaryta jų turtui ar sveikatai. Pažymėtina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju savo reikalavimo teisę į draudiką kildina iš tarp jos ir trečiojo asmens (statytojo) UAB „POSŪKIS“ sudarytos Projekto valdymo sutarties, t. y. pavedimo teisinių santykių, bei Projektavimo darbų sutarties nuostatų. Kita vertus, ieškovė konkrečiai nenurodo, kokiam jos turtui buvo padaryta žala.
45. Statybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d.) numatė, kad statinio statybos valdymas – statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu. Statybos valdytojo kaip statytojo įgaliotinio, valdančio statinio projektavimą, organizuojančio statinio projektavimo ir su juo susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus, statusas yra įtvirtintas ir šiuo metu galiojančioje Statybos įstatymo redakcijoje (2 straipsnio 64 dalis). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp statytojo ir statybos valdytojo susiklosto pavedimo teisiniai santykiai tokiu būdu organizuojant statinio statybą.
46. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju tarp trečiojo asmens UAB „POSŪKIS“ ir ieškovės susiklostę pavedimo teisiniai santykiai buvo įforminti Projekto valdymo sutartimi, kurios pagrindu projekto valdytoja (ieškovė) įsipareigojo organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti sutarties objekto statybos ir kitus darbus. Tuo tikslu užsakovas (UAB „POSŪKIS“) suteikė vykdytojui (ieškovei) visus su tuo susijusius leidimus, sutikimus, su teise derėtis su rangovais, medžiagų tiekėjais, sudaryti sutartis tiek tiesiogiai su jais, tiek užsakovo vardu, teikti reikalavimus, sudarinėti, koreguoti, naikinti sąmatas, susitarimus ir kt., su teise pasirašyti bei būti atstovu valstybinėse bei privačiose institucijose, derinti projektus, juos pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus būtinus sėkmingam projekto įgyvendinimui, sutarties objekto įrengimui (sutarties 2 punktas).
47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tas faktas, kad tarp šalių susiklostė pavedimo teisiniai santykiai organizuojant statinio statybą, negali lemti išvados, jog ieškovė veikia kaip UAB „POSŪKIS“ atstovė visuose turtiniuose statytojo santykiuose susijusiuose su minėtu statiniu ir dėl to įgijo reikalavimo teisę į draudimo išmoką dėl statiniui padarytos žalos. Pažymėtina, kad pavedimo sutarties pagrindu statybos valdytojas atstovauja statytoją būtent statybos procese – sudaro sutartis su rangovais, gauna reikiamus leidimus, tvirtina darbų sąmatas, rūpinasi medžiagų tiekimu, apmokėjimu pagal sudarytas sutartis ir kt., tačiau pavedimo sutartis automatiškai nevertinama kaip statytojo įstatyminės teisės į draudimo išmoką perleidimas statybos valdytojui ir (ar) sutikimas dėl statybos valdytojo atstovavimo statytojui kituose (ne statybos proceso) teisiniuose santykiuose. Kitaip tariant, tais atvejais, kai statytojo turtui yra padaroma žala, statybos valdytojas pavedimo sutarties pagrindu netampa savarankišku subjektu ar statytojo atstovu draudimo teisiniame santykyje, kurio naudai būtų priteisiama draudimo išmoka (žalos atlyginimas), jei tai nėra aiškiai numatyta pavedimo sutartyje.
48. Taigi tam, kad statybos valdytojas galėtų reikšti ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, kai žala statiniui yra padaryta dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų, būtina nustatyti statinio statytojo reikalavimo teisės perleidimą į draudimo išmoką statybos valdytojui ar aiškų įgaliojimą statybos valdytojui įgyvendinti statytojo teisę į draudimo išmoką arba savarankišką žalą statybos valdytojo turtui. Pažymėtina, kad žala statybos valdytojo turtui yra suprantama siaurai ir negali būti tapatinama su statytojo turtui padaryta žala. Priešingas aiškinimas – pripažinimas, kad žala, padaryta statiniui, atitinka ir žalą, padarytą statybos valdytojo turtui, lemtų ydingą rezultatą, kai draudimo išmoka dėl padarytos žalos turtui turėtų būti išmokėta tiek statytojui, tiek statybos valdytojui, nors kilusiai žalai pašalinti pakaktų draudimo išmokos išmokėjimo vienam iš šių subjektų. Statytojui perleidus reikalavimo teisę į draudimo išmoką statybos valdytojui, šalys gali susitarti, kad gauta draudimo išmoka bus naudojama žalai, padarytai statytojo turtui, atlyginti ir (ar) sudaryti kitokius sandorius. Kita vertus, statytojas gali neperleisti reikalavimo teisės į draudimo išmoką, pats reikalauti jos išmokėjimo bei atlikti turto taisymo darbus, taip užsitikrindamas žalos, padarytos turtui dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų, atlyginimą.
49. Papildomai pažymėtina, kad statybos valdytojui įrodžius, jog dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų savarankiška žala kilo būtent statybos valdytojo turtui, pavyzdžiui, nukentėjus objekte buvusiai statybos valdytojo nuosavybei, draudimo išmoka galėtų būti mokama ir statytojui, ir statybos valdytojui, nes tokiu atveju statybos valdytojo turtui padaryta žala nebūtų kildinama iš statytojui padarytos žalos.
50. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl trečiojo asmens projektuotojo UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ netinkamai atliktų projektavimo darbų žala buvo padaryta Statinio stogui, t. y. būtent statytojo UAB „POSŪKIS“ turtui. Byloje nėra duomenų, kad statinio statytojas UAB „POSŪKIS“ būtų perleidęs reikalavimo teisę į draudimo išmoką ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, Projekto valdymo sutarties nuostatos taip pat nepatvirtina, kad ieškovė turėtų teisę atstovauti UAB „POSŪKIS“ ne tik statybos, tačiau ir kituose teisiniuose santykiuose. Be to, nenustatyta, kad žala dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų būtų padaryta ieškovės turtui, o, kaip minėta, žalos ieškovei kildinimas iš to fakto, kad žala buvo padaryta statytojo turtui, yra nepakankamas pagrindas konstatuoti savarankiškai ieškovės teisei į draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovė ir nurodo, kad žala jai buvo padaryta statytojui atsisakius priimti atliktus darbus bei apmokėti PVM sąskaitas faktūras, tačiau byloje esantys įrodymai (e. b. 6 t., b. l. 45-48) nepatvirtina, kad atsisakymo priimti atliktus darbus priežastis yra susijusi su netinkamai atliktais projektavimo darbais.
51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, jog dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų buvo padaryta savarankiška žala jos turtui dėl ko ieškovė įgytų teisę į draudimo išmoką, taip pat neįrodyta, kad ieškovei buvo perleista statytojo reikalavimo teisė į draudimo išmoką ar suteikta teisė atstovauti statytoją draudimo teisiniuose santykiuose, todėl pagal pareikštą ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo UAB „IREC Baltic“ yra netinkama ieškovė (CPK 45 straipsnis).
52. Vis dėlto, tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad savarankiška ieškovės reikalavimo teisė į žalos atlyginimą dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų kyla iš Projektavimo darbų sutarties. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Projektavimo darbų sutartį ieškovė gali reikalauti UAB „ARŪNO PRJEKTAI“ sutartinės civilinės atsakomybės taikymo dėl netinkamai įvykdytos sutarties. Kita vertus, vien Projektavimo darbų sutarties nuostatos, numatančios ieškovės teisę į žalos atlyginimą, savaime nelemia ieškovės teisės ir į draudimo išmoką. Kitaip tariant, būtent Draudimo taisyklėse yra apibrėžiamas draudimo objektas, draudžiamasis įvykis ir asmenys, turintys teisę į draudimo išmoką, o vien tai, kad pagal Projektavimo darbų sutartį yra galima projektuotojo sutartinė civilinė atsakomybė automatiškai nelemia išvados, kad visais atvejais taikant projektuotojui sutartinę civilinę atsakomybę įgyjama teisė ir į draudimo išmoką, neįrodžius Draudimo taisyklėse nustatyto žalos padarymo ieškovės turtui fakto. Tuo atveju, kai dėl netinkamai įvykdytos projektavimo darbų sutarties nėra padaroma žala ieškovės turtui, tačiau kitaip nukenčia ieškovės turtiniai interesai, ieškovė gali reikalauti žalos atlyginimo iš sutarties šalies, vadovaudamasi sudarytos sutarties nuostatomis, tačiau neįgyja teisės reikalauti draudimo išmokos iš projektuotojo civilinės atsakomybės draudiko.
53. Papildomai pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašo ne taikyti sutartinę civilinę atsakomybę projektuotojui UAB „ARŪNO PROJEKTAI“, tačiau priteisti draudimo išmoką dėl statytojo turtui padarytos žalos. Kadangi pagal ieškovės suformuluotą faktinį ieškinio pagrindą byloje yra sprendžiamas ginčas kilęs būtent iš draudimo teisinių santykių ir nereikalaujama taikyti projektuotojo UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ sutartinės civilinės atsakomybės pagal Projektavimo darbų sutartį, todėl, nustačius, kad ieškovė neturi savarankiškos reikalavimo teisės į draudimo išmoką, tinkamo atsakovo pagal Projektavimo darbų sutartį klausimas byloje nespręstinas. Be kita ko, net ir tuo atveju, jei būtų konstatuotas teisių ir pareigų pagal Projektavimo darbų sutartį perėjimas UAB „TIDA projektai“, tai neturėtų įtakos šalių pasikeitimui draudimo teisiniame santykyje, nes už draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai atliktus UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ projektavimo darbus atsako UAB „ARŪNO PROJEKTAI“ civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas, jei yra tenkinamos Draudimo taisyklėse nustatytos sąlygos draudimo išmokai gauti ir nepriklausomai nuo to, kad teisės ir pareigos pagal Projektavimo darbų sutartį galimai perėjo kitam subjektui.
Dėl procesinės bylos baigties
54. CPK 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad kai ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui.
55. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
56. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosekliai formuojamą praktiką netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019).
57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, analogiška išvada darytina ir pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. pirmosios instancijos teismas turi pasiūlyti tinkamam ieškovui reikšti byloje savarankišką reikalavimą ir tik tinkamam ieškovui atsisakius įstoti į bylą su savarankišku reikalavimu nagrinėti bylą pagal netinkamo ieškovo ieškinį. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovo pakeisti tinkamu ir nepaaiškinus šalims procesinės šalies nepakeitimo pasekmių, sprendžiama, kad yra padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 31 d. protokoline nutartimi įtraukė UAB „POSŪKIS“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Vis dėlto, netinkamai kvalifikavęs tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius pirmosios instancijos teismas nepasiūlė byloje pakeisti ieškovą tinkamu, taip pat neišaiškino trečiajam asmeniui UAB „POSŪKIS“ teisės reikšti savarankišką reikalavimą byloje bei procesinių ieškovo nepakeitimo tinkamu pasekmių. Kadangi dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o minėto pažeidimo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.