- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-02
- Bylos Nr.
- e2A-1012-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00069-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurgita Sujetienė, Izolda Nėnienė, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Rūtos Palubinskaitės ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-55-670/2022 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. (toliau – ir ieškovė) teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. B. (toliau – ir atsakovas) 3 487,38 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovo skolą sudaro: 2018 m. balandžio 15 d. paskolintas 100 Eur bei 2018 m. balandžio 27 d. paskolinti 90 Eur, kuriuos atsakovas iš banko sąskaitos išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini); 65 Eur už nupirktą bilietą 2018 m. gegužės 1 d. keltu Klaipėda–Karlshamnas bei 147,50 Eur už nupirktą bilietą keltu Karlshamnas–Klaipėda; 500 Eur, kurie buvo paskolinti 2018 m. liepos 31 d. pirkti automobilio ratus; 500 Eur, kurie paskolinti 2018 m. rugsėjo 17 d. atlyginti žalą dėl sužaloto vaiko pėsčiųjų perėjoje; 200 Eur, kurie paskolinti 2018 m. rugsėjo mėnesį pirkti plytelių pjaustymo aparatui; 1 884,88 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo kreditoriui už 2018 m. lapkričio 12 d. savo vardu paimtą 1 500 Eur paskolą atsakovui. Ieškovė su atsakovu susipažino 2018 m. kovo 3 d. ir pradėjo draugauti. Atsakovas sužinojęs, kad ji išvyks dirbti į Švediją, išreiškė norą vykti kartu. Kadangi atsakovas pinigų neturėjo, todėl ieškovė paliko savo kreditinę kortelę, kuria atsakovas išsigrynino pinigų, o vėliau atsakovui skolino pinigus. Atsakovas įvairiais būdais meluodamas apie tariamas vagystes, padarytus eismo įvykius ir pan., iš žmonių yra išviliojęs (pasiskolinęs) pinigų, kurių negrąžino.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jis nėra skolingas ieškovei, gyvendami kartu bendrai naudojo savo pajamas, vedė bendrą ūkį, todėl reikalauti apmokėti ieškovės išlaidas nėra pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, nors rašytinės paskolos sutarties formos reikalavo įstatymas. Kilus ginčui tarp šalių dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo, nesant sudarytos rašytinės paskolos sutarties, susitarimo turinį tenka įrodyti ieškovei.
6. Ieškovė savo ir atsakovo paskolos teisinių santykių buvimą, be kita ko, grindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: 2018 m. balandžio 14 d. lėktuvo bilieto kopija, banko sąskaitos išrašų kopijomis, 2018 m. lapkričio 12 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. C811109977, sudaryta tarp UAB „SB Lizingas“ ir ieškovės, 2018 m. gegužės 2 d. atsakovo prašymu jam priklausantį darbo užmokestį pervesti į I. B. (dabartinė pavardė S.) atsiskaitomąją sąskaitą ir šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis kopijomis.
7. Teismas laikė, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas nebūtinai gali reikšti paskolos sutartinių teisinių santykių atsiradimą. Teismas nurodė, kad kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurie leistų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Teismas pažymėjo ir tai, kad vien pinigų perdavimas savaime paskolos teisinių santykių nesukuria. Paskolos sutarčiai yra būdingas susitarimas dėl perduotų pinigų grąžinimo.
8. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo, jog ieškovė ir atsakovas susipažino 2018 m. kovo 3 d. ir pradėjo bendrauti. Kaip nurodė šalys, jie išvyko dirbti į Švediją, gyveno kartu. Grįžę į Lietuvą nuolat kartu negyveno, ieškovė gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini).
9. Liudytojos R. K. paaiškinimai, o taip pat ir byloje pateikti sąskaitų išrašai, patvirtina aplinkybes, kad liudytoja buvo paskolinusi atsakovui 900 Eur, tačiau jie grąžinti. Byloje pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo sudariusi vartojimo kredito sutartį ir į jos atsiskaitomąją sąskaitą pravesta 1 500 Eur. Sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad minėta paskola buvo paimta būtent atsakovo interesams.
10. Iš ieškovės banko sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad pinigai buvo išgryninti. Teismo vertinimu, pinigų panaudojimo fakto aplinkybės nėra aiškios, be to, nėra jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių tai, kad išgryninti pinigai buvo naudojami vien atsakovo interesams tenkinti.
11. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas nusprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
12. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės pinigų perdavimo faktą atsakovui, ieškovė nebuvo nustačiusi nei pinigų grąžinimo aplinkybių, nei terminų, ar perduodama pinigines lėšas tikėjosi jų grąžinimo, o gal jie buvo išleisti bendriems interesams tenkinti. Noras susigrąžinti lėšas atsirado tik tada, kai šalių santykiai nutrūko. Kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo turi suvokti, kokios pasekmės gali kilti neatsakingai elgiantis su pinigais. Ieškovė būdama subrendusi, atidi ir protinga moteris šiuo atveju turėjo suvokti savo elgesį ir įvertinti galinčias kilti pasekmes.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Tiek apeliantė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jie susipažino 2018 m. kovo 3 d. ir pradėjo bendrauti, tačiau kartu negyveno, išskyrus tuomet, kai dirbo Švedijoje. Be to, abi šalys pripažino, kad nebuvo sugyventiniai, bendro ūkio nevedė, o buvo tik draugai. Nors apeliantė tikėjosi, kad jų draugystė gali virsti bendru gyvenimu, todėl ne tik ji, bet ir jos motina, atsakovui skolindavo pinigų, kuriuos jis žadėdavo grąžinti.
13.2. Teismui buvo pateikti du garso įrašai, daryti 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. gegužės 29 d., tačiau teismas jų visiškai nevertino, visiškai dėl jų nepasisakė, nors, apeliantės įsitikinimu, pateikti garso įrašai yra reikšmingi. 2020 m. vasario 12 d. garso įrašas patvirtina, kad pokalbio metu apeliantė ir atsakovas kalba apie atsakovo skolą ne tik ieškovei, bet ir jos motinai. Šio pokalbio metu atsakovas neneigia esantis skolingas ieškovei, nurodo: „Galiu po 500 Eur į mėnesį pervesti“.
13.3. Be to, iš SMS žinučių turinio matyti, kad kalbama ne tik apie skolas ieškovės motinai, bet ir pačiai ieškovei. Pavyzdžiui, atsakovas, 2020 m. gegužės 20 d. susirašinėdamas SMS žinutėmis, į ieškovės klausimą: „Labas. Noriu paklausti apie skolą. Ir noriu viską išspręsti gražiai, draugiškai, ką tu į tai?“, parašė: „Gale mėnesio pervesiu“.
13.4. Teismas nagrinėtos bylos kontekste turėjo vertinti ir į bylą pateiktą įsiteisėjusį 2021 m. birželio 15 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1144-670/2021, kuriuo iš atsakovo ieškovei T. K. buvo priteista 550 Eur skola. T. K. yra apeliantės motina. Atsakovas beveik tuo pačiu metu skolinosi pinigų ne tik iš apeliantės, bet ir iš jos motinos, kurių jai atsakovas nėra grąžinęs iki šiol, ją bando išieškoti antstolis. Tuo tarpu teismas sprendime konstatavo, jog atsakovas buvo pasiskolinęs pinigų iš ieškovės mamos, tačiau juos grąžino, šiuo metu nėra niekam skolingas.
13.5. Atsakovas pripažino, kad iš R. K. skolinosi 900 Eur, tačiau negalėjo pasakyti, dėl ko reikėjo pinigų. Taip pat atsakovas nurodė, kad „jie grąžinti, 400 Eur pervedė dukra, o kitus pinigus 500 Eur padavė ieškovei“. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad 500 Eur yra grąžinęs R. K. ar juos perdavęs ieškovei. Bylos duomenimis nustatyta, kad 500 Eur R. K. grąžinusi ieškovė ir tai padariusi žymiai anksčiau (kai paėmė paskolą), nei nurodo atsakovas. Šiuo atveju atsakovas tiek ieškovei, tiek R. K., norėdamas iš jų gauti pinigų, pasitelkė apgaulę, nurodydamas, kad pinigai reikalingi eismo įvykio metu sužaloto vaiko tėvams. Ir tokiu būdu iš ieškovės pasiskolino 500 Eur, o iš R. K. 900 Eur. Po paskolos paėmimo, 2018 m. lapkričio 17 d., 500 Eur buvo pervesti R. K. iš ieškovės sąskaitos kaip atsakovo skolos dalis. Šias aplinkybes patvirtino teisme ne tik ieškovė, bet ir R. K..
13.6. Nors su atsakovu ir nebuvo sudaryta paskolos sutartis rašytine forma, tačiau į bylą pateiktais įrodymais, liudytojų paaiškinimais, įrodyta, kad atsakovui ieškovė paskolą suteikė, o atsakovas paskolos, t. y. 3 487,38 Eur, negrąžino. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, priešingai, nei savo sprendime akcentavo teismas.
14. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovui 2018 m. balandžio 15 d. paskolino 100 Eur, o 2018 m. balandžio 27 d. paskolino 90 Eur, kuriuos atsakovas iš banko sąskaitos išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini); 65 Eur paskolino, pirkdama bilietą 2018 m. gegužės 1 d. keltu Klaipėda–Karlshamnas, o 147,50 Eur – pirkdama bilietą keltu Karlshamnas–Klaipėda; 500 Eur paskolino 2018 m. liepos 31 d. nusipirkti automobilio ratus; 500 Eur paskolino 2018 m. rugsėjo 17 d. atlyginti žalą dėl sužaloto vaiko pėsčiųjų perėjoje; 200 Eur paskolino 2018 m. rugsėjo mėnesį pirkti plytelių pjaustymo aparatą; 2018 m. lapkričio 12 d. savo vardu paėmė atsakovui 1 500 Eur paskolą, kurią grąžino su palūkanomis, iš viso 1 884,88 Eur. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, neigė paskolų suteikimo faktą. Taigi, bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl paskolos teisinių santykių (ne)egzistavimo.
17. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, t. y. paskolos suteikimo fakto, todėl ieškinį atmetė. Apeliantė apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai.
18. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl 3 487,38 Eur paskolos priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, taip pat nurodyta, kad tokia forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.
20. Paskolos sutarties samprata pateikiama CK 6.870 straipsnyje, kurio 1 ir 2 dalys paskolos sutartį apibrėžia kaip realinę sutartį, kurios viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.
21. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis pagal savo sampratą yra realinis sandoris, taigi paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018, 27 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020, 27 punktas).
22. Šiuo atveju paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimą turėjo įrodyti ieškovė. Apeliantė savo ieškinį dėl paskolų atsakovui suteikimo grindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (bilieto kopija, banko „Swedbank“, AB išrašais, 2018 m. lapkričio 12 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „SB Lizingas“ ir ieškovės), liudytojų parodymais, garso įrašais ir SMS žinutėmis. Apeliantės nuomone, jos į bylą pateikti įrodymai patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovui ir jo įsipareigojimą grąžinti paskolą (pinigus). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės ieškinyje nurodytos ir prašomos priteisti pinigų sumos (iš viso 3 487,38 Eur) perdavimo atsakovui faktą, kaip ir nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą grąžinti minėtą pinigų sumą ieškovei, kas leistų pripažinti paskolos sutarties teisinių santykių tarp šalių egzistavimą.
23. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, apsikeitusios raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, t. y. raštu neišreiškė savo valios dėl paskolos suteikimo bei paskolos gavėjo įsipareigojimo ją grąžinti.
24. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti garso įrašai. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių ieškovės padarytų garso įrašų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliantė nurodo, kad garso įrašai yra daryti 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. gegužės 29 d. Jie patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas kalbėjosi apie skolą ne tik ieškovei, bet ir jos motinai, pokalbio metu atsakovas neneigė esantis skolingas.
25. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
26. Pagal kasacinio teismo praktiką, įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005). Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.). Garso įrašo darymas ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, gali būti pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017, 41 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 19–36 punktai).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė yra pateikusi tris garso įrašus, t. y. 2021 m. lapkričio 15 d. (reg. Nr. DOK-42125) pateikė du garso įrašus, o 2021 m. lapkričio 16 d. (reg. Nr. DOK-42399) pateikė dar vieną garso įrašą. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs minėtus garso įrašus, daro išvadą, kad paminėti garso įrašai yra fragmentiniai ir neinformatyvūs, iš jų turinio negalima daryti išvados, jog atsakovas yra skolingas ieškovei ieškinyje nurodytą pinigų sumą. Garso įrašuose yra minima skola ieškovės motinai. Atsakovui paklausus, kiek jis skolingas ieškovei, ieškovė nurodo, kad „pats turi žinoti“ (2021 m. lapkričio 16 d. pateiktas garso įrašas). Tai, kad atsakovas žada pervesti ieškovei po 100 Eur ar 500 Eur, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina skolos susidarymo aplinkybių, nes, kaip minėta, garso įrašuose kalbama apie skolą ieškovės motinai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė nurodo, jog garso įrašai buvo padaryti 2020 m. vasario 12 d. ir 2020 m. gegužės 29 d., tačiau duomenų, patvirtinančių tokius ieškovės teiginius, nėra pateikta. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas anksčiau nurodyta, daro išvadą, kad minėti garso įrašai, priešingai nei teigia apeliantė, nepatvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ieškovės pateiktų SMS žinučių turinio vertinimu, t. y. kad šalys susirašinėjo apie skolą ieškovės motinai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės klausimas: „Labas. Noriu paklausti apie skolą. Ir noriu viską išspręsti gražiai, draugiškai, ką tu į tai?“, ir atsakovo atsakymas: „Gale mėnesio pervesiu“, negali patvirtinti ir nepatvirtina paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo. Juolab, kad, kaip ir minėta, atsakovas buvo skolingas ieškovės motinai, tuo tarpu ieškovė siekė, kad atsakovas skolą jos motinai grąžintų per ją. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės rašyta SMS žinutė: „Mama banku nesinaudoja. Jai pensiją neša į namus. Gali pervesti į mano sąskaitą, duomenis mano banko visus turi“. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, jog pateiktas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis neįrodo, kad atsakovas būtų pripažinęs iš ieškovės gautą paskolą, taip pat neįrodo atsakovo dalinio skolos grąžinimo ieškovei, kaip teigia apeliantė apeliaciniame skunde.
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinį taip pat įrodinėjo liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu. Pažymėtina, kad nė vienas liudytojas (R. K. – ieškovės giminaitė, O. D. – ieškovės draugė), negalėjo patvirtinti paskolos sandorio sudarymo fakto, nes nė viena iš jų nematė pinigų perdavimo fakto. Minėtos liudytojos nurodė aplinkybes, kurias sužinojo iš pačios ieškovės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtų liudytojų parodymai, priešingai nei teigia apeliantė apeliaciniame skunde, taip pat nepatvirtina paskolos suteikimo fakto.
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovė neįrodė, kad suteikė atsakovui paskolą, t. y. nepateikė pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovui buvo perduoti pinigai kaip paskola bei atsakovo įsipareigojimo ją grąžinti. Kadangi apeliantė neįrodė esminių paskolos sutarties su atsakovu sąlygų egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškinį atmesti. Akcentuotina, kad rašytinė paskolos sutartis yra įstatyminė priemonė, kurios ieškovė galėjo reikalauti iš atsakovo paskolos suteikimo faktui patvirtinti. To nepadariusi, ieškovė veikė savo rizika dėl sandorio įvykdymo (pinigų perdavimo) įrodinėjimo kilus ginčui.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje
33. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
34. Bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – VGTPT) 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1194-4465 pagrindu, ieškovei byloje atstovavo advokatas A. S.. Apeliantei VGTPT 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1194-4465 suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iš VGTPT 2022 m. liepos 15 d. pažymos Nr. (12.33 Mr)PT-5489 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, jog valstybės patirtos išlaidos už ieškovei apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 230 Eur.
36. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas atmestas, vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 2, 4 dalimis, pusę 230 Eur sumos už ieškovei apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą, t. y. 115 Eur, valstybei priteistina iš apeliantės. Likusi išlaidų dalis, t. y. 115 Eur, apmokėtina iš valstybės biudžeto lėšų.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 115 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą. Priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.