- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2-55-523/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00069-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Arūnas Bacevičius (pirm.)
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- R. B.
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. K. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. B. 3 487,38 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) ir pradėjo (duomenys neskelbtini). Atsakovas sužinojęs, kad ji išvyks (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) išreiškė norą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kadangi jis pinigų neturėjo, tai ji paliko savo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jai išvykus atsakovas nusiėmė 100 Eur, o kitą dieną 90 Eur, atsakovui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) už 65 Eur nupirko jos (duomenys neskelbtini) R. K., kuriai skolą atidavė ji. Vėliau ieškovė atsakovui paskolino 500 Eur pirkti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžioje paskambino atsakovas ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) automobiliu sužalojo vaiką, o vėliau prašė paskolinti 1 700 Eur, kad galėtų atsiskaityti su sužaloto vaiko tėvais. Šiam reikalui atsakovas 500 Eur pasiskolino iš savo (duomenys neskelbtini) M. S., o ji iš savo banko sąskaitos bankomate išgrynino taip pat 500 Eur. Dar reikėjo pasiskolinti pinigų, todėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) R. K., kuri paskolino 900 Eur. Vėliau atsakovas ruošėsi vėl vykti (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), vėl neturėjo pinigų, ieškovė savo vardu atsakovui paėmė 1 500 Eur paskolą, iš šių pinigų 500 Eur grąžino R. K., pirko bilietą į (duomenys neskelbtini), kiti pinigai buvo išleisti įvairioms atsakovo reikmėms. Atsakovas įvairiais būdais, meluodamas apie tariamas vagystes, padarytus autoįvykius ir pan., iš žmonių yra išviliojęs (pasiskolinęs) pinigų, kurių vėliau negrąžino. Atsakovo R. B. skola ieškovei yra 3 487,38 Eur. Šią skolą sudaro: 2018 m. balandžio 15 d. paskolinti 100 Eur bei 2018 m. balandžio 27 d. paskolinti 90 Eur, kuriuos atsakovas iš banko sąskaitos išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini); 65 Eur už nupirktą bilietą 2018 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) bei 147,50 Eur už nupirktą bilietą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) -(duomenys neskelbtini); 500 Eur, kurie buvo paskolinti 2018 m. liepos 31 d. pirkti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 500 Eur, kurie buvo paskolinti 2018 m. rugsėjo 17 d. atlyginti žalą dėl sužaloto vaiko (duomenys neskelbtini); 200 Eur, kurie paskolinti 2018 m. rugsėjo mėnesį pirkti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); 1 884,88 Eur, kuriuos ji sumokėjo kreditoriui su palūkanomis, už 2018 m. lapkričio 12 d. savo vardu paimtą atsakovui 1 500 Eur paskolą.
Atsiliepimas
Atsakovas byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovas nėra skolingas ieškovei, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendrai naudojo savo pajamas, todėl reikalauti apmokėti ieškovės išlaidas nėra pagrindo. Nuo (duomenys neskelbtini) jie buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Grįžę iš (duomenys neskelbtini) jie gyveno (duomenys neskelbtini) pas ieškovės (duomenys neskelbtini), jis atliko įvairius remonto darbus savo lėšomis, o apie 2018 m. lapkričio mėnesį paimtą kreditą jam nėra žinoma. Ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad iš jos sąskaitos buvo nuimti pinigai ir atiduoti būtent jam.
Šalies argumentai
Ieškovė V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini). Išvyko į (duomenys neskelbtini), ji mokėjo kelionės išlaidas, paskui grįžtant atgal į (duomenys neskelbtini) vėl pirko bilietus už (duomenys neskelbtini). Grįžus į (duomenys neskelbtini) atsakovas norėjo pirkti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), davė pinigų. Jis buvo išgalvojęs eismo įvykį, kad sužalojo vaiką, nes reikėjo pinigų. Kaip (duomenys neskelbtini) jie (duomenys neskelbtini) tik (duomenys neskelbtini), visas išlaidas mokėdavo ji, o (duomenys neskelbtini) jie (duomenys neskelbtini). Atsakovą pažįsta nuo (duomenys neskelbtini), kai susipažino. (duomenys neskelbtini) nebuvo, jo pinigai (duomenys neskelbtini) buvo pervedami į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, niekada jai nieko nedovanojo, kartą sumokėjo (duomenys neskelbtini) už maistą. Mano, kad su ja bendravo, kad galėtų išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), o vėliau (duomenys neskelbtini), kad nereikėtų grąžinti pinigų. R. K. paskolino 900 Eur, ji paėmusi paskolą atidavė 500 Eur, o atsakovo (duomenys neskelbtini) pervedė 400 Eur. Paskola buvo paimta atsakovo iniciatyva. Likusi paskolos suma buvo skirta (duomenys neskelbtini) bilietams, pirko kronų, keitė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės banko kortelės niekada neturėjo, PIN kodo nežinojo. Pirko bilietą į (duomenys neskelbtini), taip buvo sutarę, nes naudojosi jo automobiliu, t. y. jo automobilis, o jos išlaidos. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pinigų ji nedavė ir jokio vaiko sužalojimo nebuvo. Kalba apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo, tačiau jo nepirko. Paskolą ėmė ne dėl jo, bet dėl savęs. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini) paimti (duomenys neskelbtini), turėjo išlaidas, ieškovė tuo metu jau buvo (duomenys neskelbtini). Buvo pasiskolinęs 900 Eur iš jos (duomenys neskelbtini), bet pinigai atiduoti. Ieškovė buvo padariusi eismo įvykį, susidūrė jų automobiliai, buvo atvykę policijos pareigūnai. Jų (duomenys neskelbtini) truko (duomenys neskelbtini). Ji norėjo, kad jis parduotų savo (duomenys neskelbtini) ir norėjo susitvarkyti savo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Su ieškove pradėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jis siūlė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau ji atsisakė. (duomenys neskelbtini) su ieškove visada turėjo pinigų. Ieškovė pati skolinosi pinigus iš savo (duomenys neskelbtini), teisme buvo pateiktas ieškinys dėl skolos ieškovės (duomenys neskelbtini), tos skolos jis nepripažino ir teismo sprendimo neskundė, nes nebuvo (duomenys neskelbtini). Buvo skolingas R. K., dėl ko reikėjo pinigų negali tiksliai pasakyti, skolino 900 Eur ir jie grąžinti, 400 Eur pervedė (duomenys neskelbtini), o kitus pinigus 500 Eur padavė ieškovei. Jam priklausantys pinigai būdavo pervedami į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jis taip norėjo, jokių skolų neturėjo. Jokių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra buvę.
Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė grąžino 65 Eur už R. B. bilietą (duomenys neskelbtini). Ji skolino 900 Eur, kurių prašė dėl eismo įvykio, kad reikia atsilyginti vaiko tėvams. Prašė R. B. grąžinti, šis sakė, kad neturi, ieškovė paėmė paskolą ir 500 Eur jai grąžino, po metų 400 Eur grąžino jo (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) pirko bilietą, nes atsakovas pinigų neturėjo, apie tai pasakė ieškovei ir ji grąžino.
Liudytoja O. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė su atsakovu atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), jie važiuodavo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Jie kartu (duomenys neskelbtini), nes ieškovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kartą ieškovė atvažiavo viena ir sakė, kad R. B. atsitiko nelaimė ir prašė paskolinti pinigų, nes reikėjo atsiskaityti su nukentėjusio vaiko tėvais. Kad R. B. būtų toks žmogus negalėjo patikėti, atrodė, kad jie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Asmeniškai jis niekada neprašė paskolinti pinigų. Ieškovės (duomenys neskelbtini) jam buvo paskolinusi pinigų, sumos nežino. Apie kitas skolas ieškovė yra pasakojusi, sakė, kad pirko (duomenys neskelbtini).
Liudytoja I. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas yra jos (duomenys neskelbtini), jis su ieškove (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini), jų piniginių reikalų nežinojo, ji nuimdavo nuo kortelės pinigų ir duodavo (duomenys neskelbtini), jis duodavo pinigų ieškovei. (duomenys neskelbtini) prašė pravesti 400 Eur kažkokiai (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį nieko nežinojo, apie (duomenys neskelbtini) pirkimą taip pat. Ieškovė specialiai buvo atsitrenkusi į (duomenys neskelbtini) automobilį, tada ji prašė jo pinigų ir jis padavė apie 1000 Eur, liepė prie jo nesikabinti, nes nebenorėjo su ja daugiau (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) neturėjo savo (duomenys neskelbtini), todėl visi pinigai būdavo pas ją. Tas įvykis galėjo būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pinigus padavė po įvykio, jie (duomenys neskelbtini), atvyko policija. 2018 m. (duomenys neskelbtini) jokių skolų neturėjo. Apie jo skolą ieškovės (duomenys neskelbtini) žinojo. Apie eismo įvykį susijusį su vaiko sužalojimu jai nebuvo žinoma. Yra likę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pas ieškovę, taip pat likęs ir jos (duomenys neskelbtini).
Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini), ieškovę teko matyti, kada įvyko eismo įvykis. Po eismo įvykio buvo didelis triukšmas, atsitrenkė ieškovės ir atsakovo vairuojami automobiliai. Jie (duomenys neskelbtini), kažką (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena, I. S. skaičiavo pinigus, juos padavė ieškovei ir sakė, kad dėl senų skolų, sumos nežino, tiksliai neprisimena. I. S. pinigus atsinešė iš namų, pinigai buvo perduoti iki policijos pareigūnų atvykimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konsta tu o j a
Ieškinys netenkintinas.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti skolą, atsiradusią iš paskolos teisinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovės V. K. ir atsakovo R. B.. Šio ginčo esmę sudaro tai, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta raštu, o ginčo šalys skirtingai interpretuoja sutartinių santykių turinį. Atsakovas teigia, kad susitarimo dėl paskolos nebuvo.
Esminiai paskolos sutarties, kurios samprata numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje, elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt.). Atitinkamai bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovei (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).
Šioje byloje rašytinė paskolos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo nors rašytinės paskolos sutarties formos reikalavo įstatymas (CK 6.871 str. 1 d.). Tačiau numatytos paprastos rašytinės sutarties formos nesilaikymas neužkerta kelio ieškovei įrodyti sutartinius santykius kitais netiesioginiais įrodymais. Kilus ginčui dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp ieškovės ir atsakovo, nesant sudarytos rašytinės paskolos sutarties, susitarimo turinį tenka įrodyti ieškovei.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnio nuostatas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Ieškovė savo ir atsakovo paskolos teisinių santykių buvimą grindžia byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. 2018 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) bilieto kopija; banko „(duomenys neskelbtini)“, AB išrašu, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 15 d. iš ieškovei priklausančios sąskaitos išimta 100 Eur ir 2018 m. balandžio 27 d. – 90 Eur; iš 2018 m. birželio 25 d. banko išrašo matyti, kad už (duomenys neskelbtini) bilietą sumokėta 199 Eur; 2018 m. liepos 31 d. iš ieškovės sąskaitos nuimta 580 Eur; 2018 m. gegužės 17 d. nuimta – 500 Eur; 2018 m. lapkričio 12 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės V. K.; 2018 m. lapkričio 12 d. sąskaitos išrašas patvirtinantis, kad į ieškovės sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ perveda 1 500 Eur; banko sąskaitos išrašas, kad R. K. 2018 m. rugsėjo 17 d. praveda 900 Eur į I. B. (S.) sąskaitą; 2019 m. lapkričio 28 d. I. S. perveda 400 Eur R. K.; 2018 m. gegužės 2 d. R. B. prašymas jam priklausantį darbo užmokestį pervesti į I. B. (dabartinė pavardė S.) atsiskaitomąją sąskaitą; šalių susirašinėjimo telefonu SMS žinutėmis kopijos.
Laikytina, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas nebūtinai gali reikšti paskolos sutartinių teisinių santykių atsiradimą. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurie leistų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-422-687/2017). Būtina pažymėti, kad vien pinigų perdavimas savaime paskolos teisinių santykių nesukuria. Paskolos sutarčiai yra būdingas susitarimas dėl perduotų pinigų grąžinimo (CK 6.870 str. 1 d.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savaime pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
Šalys nurodė ir byloje ginčo dėl to nėra, jog ieškovė V. K. ir atsakovas R. B. susipažino (duomenys neskelbtini) ir pradėjo (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė šalys, jie išvyko (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Grįžę į (duomenys neskelbtini) pastoviai (duomenys neskelbtini), ieškovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu (duomenys neskelbtini) jis taip pat duodavo pinigų, važiavo į (duomenys neskelbtini) jo automobiliu ir ten juo abu naudojosi, todėl natūralu, kad ieškovė nupirkdavo bilietą į (duomenys neskelbtini). Nėra jai skolingas, niekada nebuvo jokio įvykio dėl sužaloto vaiko. Buvo pasiskolinęs pinigų iš ieškovės (duomenys neskelbtini), tačiau juos grąžino, šiuo metu nėra niekam skolingas.
Išanalizavus į bylą pateiktus ieškovės, sąskaitų išrašus, nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėnesio buvo išgrynintos lėšos, apmokėti (duomenys neskelbtini) bilietai. Iš byloje pateiktų susirašinėjimo tarp šalių SMS žinučių turinio matyti, kad šalys kalba apie skolą ieškovės (duomenys neskelbtini), kurią atsakovas ketina grąžinti.
Byloje apklausta liudytoja R. K. parodė, kad ji buvo nupirkusi R. B. bilietą į (duomenys neskelbtini), o pinigus jai atidavė V. K.. Taip pat buvo paskolinusi atsakovui 900 Eur dėl eismo įvykio, 500 Eur atidavė ieškovė, o likusius 400 Eur jai grąžino atsakovo (duomenys neskelbtini). Liudytoja O. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo atvažiavusi ieškovė ir prašė paskolinti pinigų, sakė, kad įvyko eismo įvykis ir buvo sužalotas vaikas, tačiau ji pinigų nepaskolino nes neturėjo. Liudytoja I. S. (atsakovo (duomenys neskelbtini)) patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis būdavo pravedamas į jai priklausančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių skolų, jai nebuvo žinoma apie eismo įvykį dėl vaiko sužalojimo.
Liudytojos R. K. paaiškinimai, o taip pat ir byloje pateikti sąskaitų išrašai, patvirtina aplinkybes, kad liudytoja buvo paskolinusi atsakovui 900 Eur, tačiau jie grąžinti. Byloje pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo sudariusi vartojimo kredito sutartį ir į jos atsiskaitomąją sąskaitą pravesta 1 500 Eur, tačiau sutartis sudaryta jos vardu ir nepateikta jokių duomenų, kad ši paskola buvo imta būtent atsakovo interesams. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini), kartu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pirko bilietus (duomenys neskelbtini), todėl natūralu, kad (duomenys neskelbtini) ir kitoms išlaidoms galėjo būti naudojami (duomenys neskelbtini) pinigai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur, kuriuos ji davė atsakovui pirkti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)ir 500 Eur pirkti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažino, kad kalba apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo, tačiau jo nepirko ir pinigų iš ieškovės neprašė, ieškovė nedavė pinigų ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad buvo išgryninami pinigai, tačiau jų panaudojimo fakto aplinkybės neaiškios, nėra jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių tai, kad išgryninti pinigai buvo naudojami vien atsakovo interesams tenkinti.
Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad bylos įrodymai sukuria tikimybę, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės pinigų perdavimo faktą atsakovui, ieškovė nebuvo nustačiusi nei pinigų grąžinimo aplinkybių, nei terminų, ar perduodama pinigines lėšas tikėjosi jų grąžinimo, o gal jie buvo išleisti (duomenys neskelbtini) interesų tenkinimui, o noras susigrąžinti lėšas atsirado tik tada kada šalių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo, turi suvokti, kokios pasekmės gali kilti neatsakingai elgiantis su pinigais. Ieškovė būdama subrendusi, atidi ir protinga moteris šiuo atveju turėjo suvokti savo elgesį ir įvertinti galinčias kilti pasekmes.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad pinigus perdavė paskolos sutarties pagrindu, todėl ieškinys netenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys netenkintinas iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovės V. K. ieškinio atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.