Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotas ieškinio nuorašas bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai 2021 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – dukrai I. S., todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, t. y. bylos išnagrinėjimą jam nedalyvaujant.

2021 m. balandžio 5 d. atsakovas informavo, kad dėl susiklosčiusios pandeminės situacijos –COVID-19, negalės grįžti į teismo posėdį iš Švedijos į Lietuvą.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendravo su atsakovu, jis pasiskolino iš jos mamos pinigų ir negrąžino. Pinigai buvo paskolinti dalimis – 150 Eur prieš išvažiuojant jam į Švediją kelionės išlaidoms, 200 Eur einant į dukros vestuves ir 500 Eur, kai atsakovui buvo pavogta piniginė. Nebuvo pasirašyta jokių rašytinių dokumentų dėl skolos, kadangi tuo metu ji atsakovu pasitikėjo, artimai su juo bendravo. Atsakovas žadėjo grąžinti skolą, tačiau skolos grąžinimą vilkino. Po to atsakovas paprašė atsiųsti jos mamos banko sąskaitos numerį, kadangi mama banko sąskaitos neturėjo, ji atsiuntė savo banko sąskaitos numerį. Atsakovas per du kartus bankiniu pavedimu iš viso jai pervedė 300 Eur (pavedimą padarė atsakovo dukra I. S.). Likusios skolos atsakovas negrąžino. Taip pat ji buvo nuvažiavusi pas atsakovą į namus, tačiau jis pinigų jai negrąžino (2021 m. birželio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10 min. 56 sek. iki 21 min. 16 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo mėnesį ieškovės dukra V. K. pradėjo bendrauti su atsakovu R. B.. 2018 m. balandžio 14 d. jos dukra V. K. išvyko dirbti į Švediją. Jos dukra nuvykusi į Švediją, surado darbą atsakovui, kuris dirbti į Švediją turėjo išvykti 2018 m. gegužės 2 d. Atsakovas 2018 m. balandžio 30 d. buvo pas ieškovę namuose ir ji atsakovui paskolino 150 Eur, kadangi atsakovas teigė, kad neturi pakankamai piniginių lėšų kelionei į Švediją. 2018 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas su dukra V. K. atvyko pas ieškovę į namus. Kadangi 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakovas ir jos dukra turėjo vykti į atsakovo dukros I. B. vestuves, atsakovas ieškovės paprašė paskolinti 200 Eur, žadėdamas artimiausi metu grąžinti, kuriuos norėjo kaip dovaną vestuvių proga įteikti dukrai. Kadangi ieškovė namuose turėjo pinigų, todėl atsakovui, matant jos dukrai V. K., paskolino 200 Eur. Po to, 2018 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neprisimeną, atsakovas atvyko pas ieškovę į namus ir pasakė, kad nepažįstami jaunuoliai jam iš kišenės pavogė piniginę, kurioje buvo dokumentai bei 500 Eur, todėl atsakovas ieškovės paprašė paskolinti 500 Eur, žadėdamas šiuos pinigus greitai grąžinti. Atsakovas žadėjo grąžinti pinigus, tačiau jų negrąžino. Daugiau ieškovė atsakovo nematė, su juo bendravo ieškovės dukra. Po to, atsakovas paprašė ieškovės dukros atsiųsti ieškovės banko sąskaitos numerį. Atsakovas 2020 m. vasario 27 d. grąžino – 200 Eur, o 2020 m. gegužės 3 d. – 100 Eur, iš viso 300 Eur. Pinigai buvo pervesti į ieškovės dukros banko sąskaitą. Pinigus pervedė atsakovo dukra I. S.. Likusios skolos atsakovas negrąžino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tokiu būdu šios sutarties pagrindu šalims atsiranda civilinės teisės ir pareigos (CK 1.136 straipsnis), tai yra ieškovas (kreditorius) įgyja teisę reikalauti skolos grąžinimo, o atsakovas (skolininkas) turi pareigą nustatytu terminu grąžinti paskolintą sumą. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 30 d. ieškovė, savo namuose, paskolino atsakovui 150 Eur, kadangi atsakovas teigė, kad neturi pakankamai piniginių lėšų kelionei į Švediją. 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, matant ieškovės dukrai, ieškovė paskolino atsakovui 200 Eur, kadangi atsakovas su ieškovės dukra turėjo vykti į atsakovo dukros vestuves. Po to, 2018 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, matant ieškovės dukrai, ieškovė paskolino atsakovui 500 Eur, kadangi nepažįstami jaunuoliai atsakovui iš kišenės pavogė piniginę. Kaip matyti iš 2020 m. vasario 27 d. bankinio mokėjimo, atsakovas 2020 m. vasario 27 d. grąžino ieškovei – 200 Eur, o 2020 m. gegužės 3 d. – 100 Eur, iš viso 300 Eur. Pinigai buvo pervesti į ieškovės dukros banko sąskaitą. Likusios sumos atsakovas negrąžino. Fakto, dėl 850 Eur gautų grynųjų pinigų iš ieškovės nei atsiliepime, nei bylą nagrinėjant iš esmės, atsakovas neginčijo. Antra vertus, 2020 m. vasario 18 d. SMS žinutėje, siųstoje ieškovės dukrai, atsakovas nurodė, kad ieškovės dukra perduotų ieškovei, kad jis grįžęs iš karto jai grąžins pinigus – 500 Eur, o vėliau 250 Eur, o 2020 m. vasario 25 d. SMS žinutėje, siųstoje ieškovės dukrai, atsakovas nurodė, kad parašė ieškovei, jog grįžęs grąžins jai pinigus. Taip pat 2020 m. vasario 26 d. SMS žinutėje, siųstoje ieškovės dukrai, atsakovas prašė ieškovės dukros nurodyti ieškovės sąskaitos numerį, į kurią galėtų pervesti pinigus. Ieškovės dukrai nurodžius, kad ieškovė nesinaudoja elektronine bankininkyste, 2020 m. vasario 27 d., SMS žinutėje, siųstoje ieškovės dukrai, atsakovas paprašė atsiųsti ieškovės dukters banko sąskaitos numerį, į kurį galėtų pervesti skolą ir nurodė, kad persiųs po 200 Eur. 2020 m. gegužės 20 d. SMS žinutėje, siųstoje ieškovės dukrai, atsakovas nurodė, kad mėnesio gale grąžins dalį skolos – 100 Eur, vadinasi, atsakovas dar 2020 m. gegužės mėnesį nebuvo grąžines visos skolos sumos. Be to, 2020 m. gegužės 29 d. garso įrašo metu girdėti, kad atsakovas ieškovės dukrai nurodo, kad grąžino 100 Eur, o daugiau šiuo metu grąžinti negali, kadangi neturi pinigų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Kasacinio teismo nurodyta, kad įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu. Rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Kasacinis teismas, aiškindamas paskolos sutarties teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, formuodamas praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008); kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, įrodyti pinigų perdavimo faktą turi paskolos davėjas; kai skolos dokumentas patvirtina pinigų perdavimą, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą turi paskolos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-422-687/2017). Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė suteikė 850 Eur paskolą atsakovui (atsakovas 2020 m. vasario 27 d. grąžino – 200 Eur, o 2020 m. gegužės 3 d. – 100 Eur), tai patvirtina 2020 m. vasario 18 d. SMS žinutė, 2020 m. vasario 25 d. SMS žinutė, 2020 m. vasario 26 d. SMS žinutė ir 2020 m. gegužės 20 d. SMS žinutė bei 2020 m. gegužės 29 d. garso įrašai. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis pasiskolino 850 Eur. Be to, atsakovas SMS žinutėje neginčijo, kad ieškovė paskolino jam (atsakovui) pinigus, prašė leisti mokėti dalimis – 500 Eur, o vėliau 250 Eur ir prašė ieškovės dukters pateikti jam (atsakovui) sąskaitos numerį, kas sudaro pagrindą labiau tikėti, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskolos teisinis santykis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ginčo atveju šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, jas vertinant visų byloje įrodymų kontekste, leidžia teismui daryti išvadą, kad ginčo šalis siejantys teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip šalių sudaryta paskola, o nesant byloje įrodymų, jog atsakovas grąžino visą paskolos sumą ieškovei, teismas sprendžia, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 550 Eur negrąžintos paskolos suma (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (50 procentų). Žyminis mokestis už priteistą skolą sudaro 7,50 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo. Advokato užmokestis šioje byloje yra 438,26 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo 219,13 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai (CPK 96 str.).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Nagrinėjamu atveju teismo patirtos išlaidos už procesinių dokumentų atsakovui įteikimą siekia 6,91 Eur sumą, todėl šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų) skolą;

5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

226,63 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų;

6,91 Eur (šešis eurus devyniasdešimt vieną centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, akcinė bendrovė, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.