Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės atėmimo 1 metams bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2022-10-14 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme 2 metams, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčio pagrindu vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir nustatyta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmė.

Į subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas 2022-08-01 (viena para) šioje byloje.

Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį.

Nuspręsta kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baigti taikyti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendžiu nuteistas ir V. G., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. nuteistas už tai, kad 2022-07-31, apie 22.55 val., viešoje vietoje – prie gyvenamojo namo antros laiptinės, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, A. V. ir V. G. veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto pavartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: A. V. tyčia D. L. sudavė kumščiu smūgį į galvą ir ne mažiau kaip du kartus spyrė D. L. į šonus, V. G. tyčia D. L. spyrė ne mažiau kaip du kartus į šonus ir papurškė dujų balionėliu D. L. į veidą, tokiais bendrais veiksmais jie sukėlė nukentėjusiajam D. L. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo ginčijama A. V. kaltė padarius jam inkriminuotą BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, taip pat nesutinkama su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, prašoma ją švelninti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

12. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012, 2K-159-976/2021 ir kt.). BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas taip pat savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021, 2K-164-788/2023).

20. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog 2022-07-31, apie 22.55 val., viešoje vietoje – prie gyvenamojo namo antros laiptinės, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, A. V. veikdamas bendrininkų grupe su V. G., įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto pavartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: A. V. tyčia D. L. sudavė kumščiu smūgį į galvą ir ne mažiau kaip du kartus spyrė D. L. į šonus, ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. L. fizinį skausmą.

21. Atsižvelgiant į šios nutarties 12 ir 13 punktuose aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką yra akivaizdu, jog A. V. 2022-07-31 veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Aptariamas įvykis įvyko viešojoje vietoje – prie Plungės mieste esančio daugiabučio gyvenamojo namo, nakties metu. Nors A. V. ginčija prieš nukentėjusįjį D. L. atlikęs bet kokius fizinius veiksmus, tačiau tokia jo nurodoma įvykio versija neatitinka bylos įrodymų visumos. Tai, kad nukentėjusysis D. L. dėl A. V. prieš jį pavartoto smurto nesikreipė į medikus, o byloje nėra duomenų apie jam padarytus sužalojimus (pažymėtina, kad smurtaujant asmuo ne visada būna sužalojamas, kartais jis tik patiria fizinį skausmą, taip nutiko ir šiuo atveju), savaime nepaneigia fakto, kad kilo BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai (realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas), nes bylos medžiaga patvirtina, jog tokius nakties metu atliekamus smurtinius nuteistojo A. V. veiksmus tiesiogiai stebėjo nukentėjusioji J. L., šie veiksmai ją labai išgąsdino ir ji dėl jų nedelsdama kreipėsi į policiją. Taigi bylos įrodymų visuma patvirtina, kad A. V. veiksmai prieš nukentėjusįjį D. L. buvo įžūlūs, agresyvūs, sukėlę nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, jog veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgius nukentėjusiajam suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019). Darytina išvada, kad byloje nustatyti A. V. veiksmai – fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pavartojimas, sukeliant jam fizinį skausmą, – atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl A. V. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas (dėl A. V. smūgio kumščiu į galvą ir ne mažiau kaip dviejų spyrių nukentėjusiajam į šonus), o nukentėjusiojo žmona J. L. tiesiogiai matė minėtus įžūlius smurtinius A. V. veiksmus ir atitinkamai į juos reagavo (labai išsigando, patyrė didelį stresą, iškvietė policiją), todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aptariamu atveju A. V. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

22. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog didelė nuteistojo argumentų dalis yra susijusi su nukentėjusiųjų D. L. ir J. L. parodymų kritika (nurodoma, kad jie tarpusavyje nesutampa, nes nukentėjusieji skirtingai nurodo faktines įvykio aplinkybes). Šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek nukentėjusysis D. L., tiek nukentėjusioji J. L. pakankamai logiškai, nuosekliai, tiksliai ir detaliai apibūdino 2022-07-31 įvykio aplinkybes, jų parodymai apie to vakaro įvykių eigą iš esmės nekito viso baudžiamojo proceso metu, jie nė kiek neabejojo apibūdindami įvykio aplinkybes ir prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą vartojusius asmenis, o nukentėjusiųjų parodymai ne tik sutampa tarpusavyje, bet juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Nors nuteistasis A. V. nurodo, kad jis buvo nuteistas vien todėl, kad nukentėjusieji jį apkalbėjo, tačiau jis nenurodo jokių aplinkybių, kurios būtų galėjusios nulemti nukentėjusiųjų siekį jį apkalbėti, o byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad prieš įvykį A. V. būtų taip konfliktavęs su D. L. ir J. L., kad jie būtų galėję norėti jį apkalbėti ir (ar) dėl to davė neobjektyvius parodymus apie įvykio aplinkybes. Pastebėtina ir tai, jog nukentėjusieji nė vienam iš nuteistųjų nereiškė civilinio ieškinio žalai atlyginti, o tai patvirtina, jog ir dėl šio aspekto jie neturėjo suinteresuotumo bylos baigtimi. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų D. L. ir J. L. parodymų patikimumu.

23. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis A. V. nuosekliai nepripažino savo kaltės viso baudžiamojo proceso metu, kartojama jo teisiamajame posėdyje nurodyta įvykio versija, tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. 2022-08-01 įtariamojo apklausos metu, po įvykio praėjus tik šiek tiek daugiau nei pusei paros, A. V. nurodė, jog prieš įvykį su nuteistuoju V. G. tik praėjo pro (duomenys neskelbtini), Plungėje, esantį gyvenamąjį namą, o prie jų pribėgo iš matymo pažįstamas nukentėjusysis D. L., kuris ėmė juos keikti žodžiais ir eiti link jų, tačiau jie pasišalino (t. 1, b. l. 104). 2022-08-17 įtariamojo apklausos metu A. V. patvirtino savo 2022-08-01 įtariamojo apklausos metu duotus parodymus ir juos papildyti atsisakė. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje A. V. jau nurodė, kad su V. G. ėjo pas (duomenys neskelbtini), Plungėje, gyvenantį draugą, atėję rado uždarytą laiptinę, tada A. V. sugalvojo, kad reikia lipti lietvamzdžiu, o jam belipant lietvamzdžiu nukentėjusysis D. L. atidarė langą, pradėjo kažką aiškinti, vartoti necenzūrinius žodžius, todėl A. V. nušoko ant žemės. Vėliau A. V. ir V. G. rūkant namo kieme nukentėjusysis atbėgo su pagaliu rankose ir juo trenkė A. V., tada jie iš ten išėjo, kad nebūtų problemų (t. 2, b. l. 82). Taigi matyti, jog baudžiamojo proceso metu A. V. iš esmės pakeitė savo parodymus apie įvykio kilmę ir eigą, taip pat kiekvieno iš konflikto dalyvių atliktus veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms niekaip negalima teigti, jog A. V. parodymai apie įvykio aplinkybes baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo. Dėl šios priežasties nuteistojo pateikiama įvykio versija laikytina gynybine. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo A. V. nurodomos aplinkybės apie tai, kad įvykio metu jis nepurškė dujų nukentėjusiajam, nėra teisiškai reikšmingos vertinant jo apeliacinio skundo argumentus, nes tokie nusikalstami veiksmai (susiję su dujų purškimu) apeliantui nebuvo inkriminuoti (jie buvo inkriminuoti tik kitam nuteistajam, kuris nuosprendžio neskundė).

24. Nors apeliantas teigia, kad neturėjo gynėjo, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, o teisiamajame posėdyje teismas jį nuolat pertraukdavo, neleisdavo suformuluoti klausimų, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Iš 2022-08-01 teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo matyti, jog A. V. pareiškė, jog teisė turėti gynėją jam yra išaiškinta, gynėjo nepageidauja ir patvirtino tai savo parašu (t. 1, b. l. 99). Be kita ko, A. V. buvo išaiškinta ir apie jo teisę vėliau bet kuriuo baudžiamojo proceso metu turėti gynėją. Tai reiškia, jog pats A. V. nusprendė nepasinaudoti savo teise turėti gynėją šiame baudžiamajame procese. Susipažinusi su byloje esančiais teisiamojo posėdžio protokolais teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad nuteistajam nebūtų buvę leista pasinaudoti teise pateikti klausimų bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, priešingai, matyti, jog šia savo teise jis pasinaudojo ir ši jo teisė nebuvo suvaržyta.

25. Kaip jau minėta, skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas ir bausmės individualizavimo aspektu (nuteistasis prašo sušvelninti bausmę, skirti jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu).

26. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).‏‏‎

27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės laikėsi bausmės parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą A. V. skyrė griežčiausią savo rūšimi, atitinkančią sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas nuteistajam bausmę teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas nenustatė A. V. baudžiamąją atsakomybė lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė net dvi A. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai (BK 11 straipsnio 3 dalis), taip pat įvertino A. V. asmenybę – jis yra ne kartą teistas, paskutiniu nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurios nebuvo atlikęs (t. 1, b. l. 123–130), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 121). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. V. nedaro jokių teigiamų išvadų dėl savo ankstesnių teistumų, todėl švelnesnėmis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų. Įvertinęs aptartas A. V. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias, ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šių aplinkybių visuma suponuoja, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai bausmės paskirčiai įgyvendinti ir tikslams pasiekti nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino šią 1 metų laisvės atėmimo bausmę su 2022-10-14 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme 2 metams, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčio pagrindu vieną laisvės atėmimo dieną prilygindamas 2 laisvės apribojimo dienoms, prie nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėdamas dalį švelnesnės bausmės, ir nustatė A. V. galutinę subendrintą terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmę.

28. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam A. V. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. V. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, tai, kad šioje byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatytos net dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl darytina išvada, jog nei A. V. už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskirtą bausmė, nei galutinė subendrinta bausmė, nėra per griežtos, jog atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog net ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra gerokai mažesnė nei BK 284 straipsnyje numatytas laisvės atėmimo bausmės maksimumas. Atsižvelgdama į tai, jog naują tyčinę nusikalstamą veiką viešajai tvarkai A. V. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, anksčiau jam jau ne kartą buvo skirtos švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, kurios akivaizdžiai nepasiekė joms keliamų tikslų, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma švelnesnė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

29. Nors apeliantas nurodo, kad dirba, o kitoje byloje, kurioje už kitos nusikalstamos veikos padarymą yra nuteistas ankstesniu nuosprendžiu, tinkamai vykdo probacijos sąlygas, tačiau šioje nutartyje anksčiau aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, taip pat rodo nuteistojo polinkį nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir patvirtina jo socialinį pavojingumą, todėl A. V. siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Su apeliaciniu skundu A. V. pateikė duomenis, objektyviai patvirtinančius, kad jis nuo 2019-08-02 yra išsiėmęs nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri leidžia užsiimti vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimu (t. 2, b. l. 134). Vis dėlto teisėjų kolegija pastebi, jog nors bylos medžiaga patvirtina, kad A. V. nuo 2019-08-02 vykdo individualią veiklą, tačiau baudžiamojoje byloje nėra visiškai jokių duomenų (tokių duomenų nepateikė ir apeliantas), kad jis iš šios veiklos būtų gavęs kokių nors legalių pajamų.

30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

31. 2023-09-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš A. V. valstybei priteistinos 86,67 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato A. Kvaščevičiaus užmokestis.

32. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

33. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą, kuriuo jis ginčijo savo kaltę ir jam paskirtą bausmę, kuris yra atmetamas, nuteistasis yra darbingo amžiaus, ir nėra duomenų apie jo sunkią finansinę būklę, teisinė pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš A. V. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš A. V. prašoma valstybei priteisti pinigų suma – 86,67 Eur – žymiai A. V. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš A. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 86,67 Eur – valstybei.