Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. R., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, V. R., Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Karklės statybos ir eksploatavimo bendrija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas antstolės pareiškimas dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. R. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/21/01165, pradėta pagal 2019 m. kovo 20 d. privalomąjį nurodymą nugriauti I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – 1,49 m aukščio ir 160,78 m ilgio tvorą ir nugriauti II grupės nesudėtingą inžinerinį statinį – 148,2 kv. m ploto betonuotą krepšinio aikštelę, esančius prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, kurioje skolininkas – A. R., o išieškotoja – Inspekcija. Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė 2021 m. gruodžio 10 d. patvarkymu Nr. S-21-75-20036 įpareigojo skolininką per 7 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie privalomojo nurodymo tinkamą įvykdymą ir pateikti to įrodymus, nurodė, Inspekcija informavo, kad nenugriautas I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys – 1,49 m aukščio tvora, užimant 21,01 a valstybinės žemės, pastatyta valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė 2021 m. gruodžio 30 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-75-21379 (toliau ir – Aktas), kuriuo nustatė, jog skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė.

13. Iš vykdomosios bylos medžiagos bei papildomų byloje pateiktų įrodymų matyti, jog 2019 m. kovo 20 d. Inspekcijos Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PN-212 (26.29) (toliau ir – Nurodymas) iki Nurodyme nustatyto termino (2019 m. rugsėjo 22 d.) įvykdytas nebuvo, todėl išieškotoja kreipėsi dėl Nurodymo priverstinio vykdymo į antstolę A. R. Ž., kuri 2021 m. gruodžio 10 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė vykdyti Nurodymą. Iš išieškotojos prašymo antstolei turinio matyti, jog Nurodymas įvykdytas tik iš dalies – t. y. nugriautas II grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys – 148,2 kv. m ploto krepšinio aikštelė, kita Nurodymo dalis neįvykdyta.

14. Antstolė 2022 m. sausio 19 d. pareiškimu prašo teismo skirti skolininkui A. R. baudą iki 300 Eur už kiekvieną nevykdymo dieną valstybės naudai, leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

16. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai)

17. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

18. Taigi, teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Tačiau, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.

20. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį dėl baudos iš esmės nenurodo, konkrečių pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos pažeidus konkrečias materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat jų neįvardija. Apeliantei iš esmės nenurodžius, konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų apeliacinės instancijos teismas dėl visų faktinių aplinkybių nurodytų atskirajame skunde nepasisako, tačiau vertina, ar teisėtai pirmosios instancijos teismas skyrė baudą apeliantui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, o paskirta bauda atitinka nurodytoj normoje numatytos baudos skyrimo tikslus ir dydį.

22. Taigi, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo teismas turi nustatyti, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat jo neįvykdymo priežastis ir asmens sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą.

23. Teismų praktikoje išaiškinta, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

24. Pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui A. R. skyrė 1,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 20 d. privalomąjį nurodymą pašalinti padarinius Nr. PN-212 (26.29) dieną nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos valstybės naudai. Apeliantė nesutinka su paskirtos baudos minimalaus dydžio periodine bauda ir prašo skolininkui skirti iki 300,00 Eur baudą.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Tokia baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą.

26. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais, kad palikus galioti skundžiamą nutartį tokioje apimtyje, kuria ją priėmė teismas, būtų pažeistas protingumo, teisingumo kriterijus bei proporcingumo principas, o teismo paskirta bauda būtų visiškai neadekvati konstatuoto pažeidimo mastui ir pobūdžiui, todėl vertina, tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarties dalyje skirdamas skolininkui minimalią periodinę 1,00 Eur baudą nepažeidė procesinių teisės normų ir jas taikė tinkamai.

28. CPK 771 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

29. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30d .nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

30. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio surašyto akto pagrįstumą ir nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė; antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime ar prašyme skirti baudą skolininkui teismo nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). Teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nustatyti jo neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, teismas turėtų antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas sankcijas atmesti, tačiau kartu, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30d .nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014).

31. Taigi, iš aukščiau pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų matyti, kad teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo neįvykdymo aktą, taip pat nagrinėdamas antstolės pareiškimą ir nustatęs, kad skolininkas iš tikrųjų neįvykdė privalomų jam nustatytų įpareigojimų atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nustatęs prievolės pobūdį, bet kuriuo atveju turi teisę ir teisėtą pagrindą spręsti dėl CPK 771 ir 273 straipsniuose nurodytų neįvykdymo padarinių taikymo.

32. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. Privalomasis nurodymas Nr. PN-212 (26.29), surašytas skolininkui A. R. nei per jame nurodytą terminą (iki 2019 m. rugsėjo 22 d.), nei per antstolės nustatytą terminą, nei iki šiol nėra įvykdytas, to neneigė bei nepaneigė ir pats skolininkas. Antstolė 2021 m. gruodžio 30 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl CPK 771 straipsnyje numatytų teisinių priemonių taikymo.

33. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamu atveju skolininkui Inspekcijos 2019 m. kovo 20 d. surašytame Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris ir yra vykdomas antstolės A. R. Ž. kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo niekieno (įskaitant ir skolininką) kvestionuojamas ir nėra nuginčytas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytos tokio nurodymo neįvykdymo teisinės pasekmės, be kita ko, ir tai, kad skolininkui nevykdant privalomojo nurodymo nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę nustatytais terminais, Inspekcija CPK nustatyta tvarka turi teisę atlikti šiuos veiksmus asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, lėšomis. Atsiliepime į pareiškėjos – antstolės prašymą dėl sankcijų skolininkui taikymo (baudos skyrimo) Inspekcija taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo norą, pageidavimą, valią, o tuo pačiu ir prašymą teismui leisti jai pačiai įvykdyti privalomą nurodymą – nugriauti nesudėtingąjį inžinerinį statinį – 1,49 m aukščio ir 160,78 m ilgio tvorą pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis. Taigi, tokio pobūdžio padarinių, kaip neteisėto statinio nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas skolininko lėšomis, suinteresuotam asmeniui – skolininkui, nuo pat privalomo nurodymo surašymo dienos per visą teismo procesą ir iki šiol nebuvo ir negalėjo būti siurprizinis ir netikėtas.

34. Tokiu būdu tiek antstolei, tiek pirmosios instancijos teismui nustačius, kad skolininkas Privalomojo nurodymo, kuriame buvo aiškiai nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, per nustatytą terminą neįvykdė – nenugriovė/neįteisino ginčo Tvoros, surašius Sprendimų neįvykdymo aktą ir kreipusis į teismą, egzistavo ir šiuo metu egzistuoja visos CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos Privalomajame nurodyme nurodytų pasekmių taikymui.

35. Taip pat pažymėtina, kad privalomajame nurodyme numatytos pasekmės ir bauda gali būti taikomos kartu. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl privalomajame nurodyme numatytų pasekmių (CPK 771 straipsnio 2 dalis) ir baudos (CPK 771 straipsnio 6 dalis) taikymo kartu galimybės (pvz., žr., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-787-777/2021; 2021 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-647-265/2021; 2021 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-637-889/2021; 2019 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-304-796/2019 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo spręsti, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos ir CPK 771 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pasekmių taikymas kartu paneigtų šalių interesų pusiausvyros principą, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimų, kad privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymas paneigtų baudos tikslus ir paskirtį. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių dviejų teisinių priemonių derinimas ir taikymas kartu leis greičiau pašalinti ir taip labai ilgą laiką (daugiau negu keturis metus) trunkančio pažeidimo padarinius (privalomasis nurodymas surašytas dar 2019 m. kovo 20 d.; privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. kovo 20 d.), kurie tik dėl suinteresuotam asmeniui žinomų priežasčių ir nuo jo priklausančių veiksmų, jų atlikimo intensyvumo ir pan. iki šiol nėra pašalinti, kartu bauda atliks kompensacinę funkciją, nes ji skiriama kaip satisfakcija dėl laiku pažeidėjo neįvykdytos prievolės.

36. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, kad byloje nėra duomenų, kokius veiksmus skolininkas atliko siekdamas įvykdyti Nurodymo reikalavimus ar įteisinti ginčo statinį per Nurodyme nustatytą terminą, iš byloje esančių duomenų matyti, jog skolininkas aktyvių veiksmų, susijusių su Nurodymo vykdymu, ėmėsi tik pradėjus priverstinį vykdymą, antstolei parengus Aktą ir prašant taikyti CPK 771 straipsnyje įtvirtintas pasekmes. Taip pat iš pateikto Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo, matyti, kad 2021 m. gegužės 4 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. (5.1.1 E)AV-1163 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ priimtas sprendimas pradėti rengti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, planavimo tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus kitai paskirčiai, nustatyti naudojimo būdus – bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos, atskirų želdynų teritorijos, esant būtinumui suformuoti sklypus inžinerinės infrastruktūros teritorijoms. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – NŽT) 2021 m. gegužės 18 d. raštu Nr. SD-2554-(14.12.7) atsisakė išduoti projekto rengimo reikalavimus, kadangi planavimo iniciatorius Karklės statybos ir eksploatavimo bendrija nėra vienas iš subjektų, nurodytų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 13 punkte, kuriems suteikta teisė būti planavimo iniciatoriumi. NŽT atsisakius išduoti reikalavimus projekto rengimui, jokios procedūros dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo nebebuvo vykdomos.

37. Apeliantė pažymi ir tai, kad REGIA Lietuva sistemos duomenimis skolininko pastatyta tvora prie sklypo (duomenys neskelbtini) yra nesuformuotame žemės plote, kuris pagal nurodytą reglamentavimą net negali būti išnuomojamas, situacija šiuo metu nėra pasikeitusi – skolininko tvora tebėra nesuformuotame žemės plote, žemės sklypas nėra suformuotas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams ir pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad būtų pradėtos procedūros dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, aukcionų rengimo, skolininkas taip pat į bylą nėra pateikęs atsiliepimo į atskirąjį skundą, kuriame galėjo pateikti įrodymus apie atliekamas procedūras. Vien tai, kad skolininkas kreipėsi raštu į Klaipėdos rajono savivaldybę bei NŽT Klaipėdos skyrių, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pakankamo pagrindo netaikyti CPK 771 straipsnyje įtvirtintų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, kai statybos padariniams pašalinti buvo nustatytas protingas terminas, faktas, kad net ir šiuo metu savavališkos statybos padariniai nei yra pašalinti, nei statyba įteisinta, skolininkas apeliacinio proceso metu nenurodė, kada planuojama / tikėtina užbaigti jo pradėtą įteisinimo procedūrą, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų ir pan., sudaro teismui pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą spręsti ne tik dėl baudos, bet ir dėl kitokių teisinių priemonių taikymo – leidimo suteikimo Inspekcijai pačiai įvykdyti Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

38. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei šiuo aspektu suformuotą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas dėl pasekmių taikymo, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo leisti Inspekcijai vykdyti Privalomąjį nurodymą – nugriauti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis, keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pritaikytos Privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės ir suinteresuotam asmeniui skirta bauda nepaneigia Privalomojo nurodymo suinteresuotam asmeniui A. R. privalomumo principo ir nėra laikomos jokia teisine ar faktine kliūtimi suinteresuotam asmeniui savanoriškai įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

40. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutartį.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria netenkintas antstolės A. R. Ž. prašymas dėl pasekmių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – suteikti teisę ir leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos įvykdyti privalomąjį nurodymą Nr. PN-212 (26.29) ir pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. leisti nugriauti nesudėtingąjį inžinerinį statinį – 1,49 m aukščio ir 160,78 m ilgio tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis.

Vykdomąją bylą Nr. 0075/21/01165 grąžinti antstolei A. R. Ž..