Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-787-777/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-09
Bylos Nr.: 2S-787-777/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Suinteresuotas asmuo: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, B. Š., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-787-777/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02567-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.2.4.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.12; 3.5.24 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys B. Š., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimo dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, kuriuo prašė leisti taikyti 2018 m. liepos 27 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180727-00060 numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalyje, sklypo plane pažymėtoje raide „D“, kultūros paveldo vietovėje „Palangos miesto istorinė dalis“ (unikalus kodas 12613), pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį, ažūrinių plytelių aikštelę, dėl kurios statybos 2018 m. liepos 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180719-00053 ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis. Taip pat prašė skirti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovui B. Š. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai, nurodant baudą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog skolininkė iki šios dienos neįvykdė privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų, bei 2021 m. vasario 25 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimo netenkino.

3. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

Šalies argumentai

3.1. Nustatė, kad antstolė 2019 m. vasario 26 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, tačiau skolininkė kreipėsi į teismą ir Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00173 sustabdyti iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Statybos inspekcijai, dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto panaikinimo ginčo žemės sklype. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. spalio 23 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-86-995/2020) ieškinį atmetė, taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad 2019 m. kovo 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti tik po 2021 m. vasario 18 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties. Atkreipė dėmesį, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, išieškotoja 2021 m. vasario 25 d. kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. 2021 m. vasario 25 d. vykdomoji byla buvo atnaujinta ir nustačius, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, surašytas neįvykdymo aktas.

3.2. Darė išvadą, kad atsižvelgus į susiklosčiusias faktines bylos aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, laikytina, jog privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šalių ginčo dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto panaikinimo, sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2021 m. vasario 18 d. Konstatavo, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog privalomasis nurodymas, dėl kurio nevykdymo prašoma taikyti pasekmes ir skirti baudą, yra nevykdomas ne dėl skolininkės kaltės, neteisėtų veiksmų, bet dėl kitų priežasčių, t. y. teisme vyko ginčas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto panaikinimo.

3.3. Nurodė, jog byloje nenustatyta, kad skolininkė tyčia nevykdo privalomojo nurodymo, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog skolininkė pasinaudojo teise apskųsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos aktą, todėl akcentavo, kad sprendimo neįvykdymas yra nulemtas objektyvių priežasčių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-4832-838/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti antstolės A. R. Ž. 2021 m. balandžio 6 d. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo.

5. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Nurodė, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo 2019 m. sausio 26 d.. Suėjus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, patikrinus jo įvykdymą ir nustačius, kad yra neįvykdytas, privalomasis nurodymas 2019 m. vasario 22 d. buvo pateiktas antstolei A. R. Ž. (toliau – Antstolė) priverstiniam vykdymui. 2019 m. vasario 26 d. antstolė pirmą kartą surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-19-75-1482, kuriuo konstatavo, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, ir tik 2019 m. kovo 15 d., pradėjus priverstinį vykdymą bei antstolei konstatavus neįvykdymo faktą, skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Plungės apylinkės tesimo Palangos rūmus su ieškiniu dėl Privalomojo nurodymo ir savavališkos statybos akto panaikinimo bei Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyta vykdomoji byla.

5.2. Atkreipė dėmesį, jog nors teismas skundžiamoje nutartyje ir vertino aukščiau nurodytas aplinkybes, tačiau mano, jog buvo visiškai neatsižvelgta į tą aplinkybę, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvos suėjęs ir jis pasibaigė dar iki to laiko, kol skolininkė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, kas lėmė klaidingą teismo vertinimą, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminą reikėtų skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 18 d., t. y. kai įsiteisėjo teismo sprendimas nepanaikinti Privalomojo nurodymo ir, kad ginčas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo gali būti laikomas objektyvia aplinkybe lėmusia privalomojo nurodymo nevykdymą.

5.3. Teigia, jog nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad skundžiamoje nutartyje teismas remiasi LAT praktika, kuri suformuota byloje su kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 privalomojo nurodymo teisėtumas ginčytas dar nesuėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ir tik pasibaigus ginčui dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, privalomasis nurodymas buvo perduotas priverstinai vykdyti antstoliui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje privalomasis nurodymas, pasibaigus jo įvykdymo terminui buvo pateiktas antstolei priverstinai vykdyti, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai ir tik tada teismui pateiktas ieškinys dėl privalomojo nurodymo teisėtumo.

5.4. Nurodė, kad teismas nenustatė ir nenurodė jokių aplinkybių, apart to, kad teisme vyko ginčas dėl privalomojo nurodymo ir savavališkos statybos akto panaikinimo, kurias būtų galima laikyti objektyviomis priežastimis lėmusiomis privalomojo nurodymo nevykdymą. Teigia, jog tokių aplinkybių nenurodė ir skolininkė teikdama atsiliepimą į antstolės pareiškimą.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

7.1. Nurodė, kad privalomasis nurodymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašytas 2018 m. liepos 27 d.. Teigia, jog vėliau, šis privalomasis nurodymas buvo ginčijamas teisme, o teismo sprendimas, kuriuo galutinai buvo išspręstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apeliantės ginčas dėl minėto privalomojo nurodymo teisėtumo bei kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys buvo atmestas, galutinai įsiteisėjo 2021 m. vasario 18 d. Pažymi, jog nors vykdymo veiksmai ir buvo pradėti dar iki minėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipimosi į teismą, tačiau vėliau teismo jie buvo sustabdyti, o atnaujinti tik 2021 m. vasario 25 d..

7.2. Atkreipia dėmesį, kad nors Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - TPSVPĮ) 14 straipsnyje tiesiogiai ir nėra nustatyta, kokią įtaką privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo termino eigai turi jo teisėtumo ginčijimas teisme, tačiau akcentuoja, kad iš šio straipsnio 6 ir 7 dalių turėtų sekti, jog privalomasis nurodymas, kai yra iškelta byla dėl jo teisėtumo arba termino pratęsimo, neturėtų būti perduodamas antstoliui priverstiniam vykdymui, ir tokiu atveju inspekcija privalomąjį nurodymą turėtų perduoti priverstinai vykdyti tik po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Pažymi, jog analogiškas teisinis reglamentavimas yra nustatytas ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 147 punkte.

7.3. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo klausimu taip pat yra išaiškinta, jog TPSVPĮ 14 straipsnio 6 ir 7 dalių nuostata, kad privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, aiškintina taip, jog, konkrečiu atveju nurodytas (bendrasis 6 mėnesių ar sutrumpintas) privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pradedamas skaičiuoti įsiteisėjus atitinkamam teismo sprendiniui. Mano, kad šiuo atveju 6 mėnesių terminas apelianto surašytam privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti skaičiuojamas naujai, t. y. dar 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo nepanaikinti nurodymo įsiteisėjimo – 2021 m. vasario 18 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

7.4. Nurodė, kad jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, neturėtų būti pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą. Taip pat mano, kad pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – be jokios priežasties nepašalina savavališkos statybos padarinių ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Akcentavo, jog 2021 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 483 buvo kreiptasi į apeliantę bei prašyta suteikti raštišką informaciją dėl galimybės ir sąlygų įteisinti aukščiau minėtą ažūrinių plytelių aikštelę, o atsakymas į šį raštą buvo gautas tik 2021 m. balandžio 19 d.. Mano, kad šios aplinkybės aiškiai rodė, kad ginčui dėl surašyto privalomojo nurodymo teisme išsisprendus ne jos naudai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasyvi, o ėmėsi veiksmų, tame tarpe – gauti statybą leidžiantį dokumentą.

7.5. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sieks, kad jos ir apeliantės ginčas būtų išnagrinėtas kasacine tvarka, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į Advokatų profesine bendriją „Meidus ir Juzukonis“, bei kad ši advokatų profesinė bendrija ruošia kasacinį skundą minėtoje byloje dėl privalomojo nurodymo nuginčijimo, kuris gali būti paduotas iki 2021 m. gegužės 15 d. Teigia, jog šią aplinkybę taip pat buvo prašoma pripažinti kita svarbia bei objektyvia priežastimi, dėl kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol neįvykdo privalomojo nurodymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl privalomo nurodymo neįvykdymo priežasčių

10. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (TPSVPĮ 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolė A. R. Ž. vykdo 2018 m. liepos 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180727-00060, kuriuo skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalyje, sklypo plane pažymėtoje raide „D“, kultūros paveldo vietovėje „Palangos miesto istorinė dalis“ (unikalus kodas 12613), pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį, ažūrinių plytelių aikštelę, dėl kurios statybos 2018 m. liepos 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180719-00053 ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2019 m. sausio 26 d. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė iki nustatyto termino reikalavimų neįvykdė, todėl antstolė 2019 m. vasario 26 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuota, jog skolininkė privalomųjų nurodymų neįvykdė.

12. Taip pat nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartimi vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00173 buvo sustabdyti iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ginčo turto bendrasavininkai) ieškinį atsakovei Statybos inspekcijai, dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto panaikinimo ginčo žemės sklype. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. spalio 23 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-86-995/2020) ieškinį atmetė, taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Išieškotoja 2021 m. vasario 25 d. kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos atnaujinimo. 2021 m. vasario 25 d. vykdomoji byla buvo atnaujinta ir nustačius, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, surašytas neįvykdymo aktas.

13. Pirmosios instancijos teismas antstolės pareiškimo dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo skolininkui netenkino iš esmės dėl to, jog suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikreipus į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto panaikinimo, vykdymo veiksmai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo buvo sustabdyti, t. y. teismas laikė, jog išnagrinėjus šalių ginčą dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, statybos inspekcijos privalomajame nurodyme nustatytas įpareigojimų įvykdymo terminas turi būti skaičiuojamas iš naujo nuo tos dienos, kai išnyko vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas. Taip pat pirmosios instancijos teismas laikė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipimasis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto panaikinimo yra objektyvi priežastis, sutrukdžiusi suinteresuotajam asmeniui įvykdyti privalomąjį nurodymą.

14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) statybos inspekcija, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nurodė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvos suėjęs ir jis pasibaigė dar iki to laiko, kol skolininkė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, kas jos nuomone lėmė klaidingą teismo vertinimą, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminą reikėtų skaičiuoti nuo 2021 m. vasario 18 d., t. y. kai įsiteisėjo teismo sprendimas nepanaikinti privalomojo nurodymo ir, kad ginčas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo gali būti laikomas objektyvia aplinkybe lėmusia privalomojo nurodymo nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

15. Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo, kad 2018 m. liepos 27 d. privalomuoju nurodymu Nr. PNSSP-30-180727-00060, kuriuo skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, numatytas 6 mėnesių privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2019 m. sausio 26 d. Taip pat byloje nėra ginčo, jog suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto panaikinimo kreipėsi į Plungės apylinkės teismą tik 2019 m. kovo 15 d., t. y. po privalomajame nurodyme numato termino pasibaigimo praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto panaikinimo, nelaikytinos objektyviai sutrukdžiusiomis įvykdyti privalomuoju nurodymu nustatytus įpareigojimus, kadangi minėtos aplinkybės atsirado jau po privalomuoju nurodymu nustatyto termino pasibaigimo praėjus 48 dienoms. Akcentuotina, jog priežastys, atsiradusios po privalomajame nurodyme nurodyto termino pabaigos nelaikytinos objektyviai sutrukdžiusiomis įvykdyti privalomąjį nurodymą, kadangi šio nurodymo vykdymo metu, tokios aplinkybės neegzistavo.

16. Be to sutiktina ir su atskirajame skunde nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 suformuluota praktika. Pažymėtina, jog nesutampa minėtos nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija iš esmės skiriasi tuo, jog šiuo atveju, suinteresuotas asmuo į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto panaikinimo į teismą kreipėsi jau pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam terminui, tačiau kasacinio teismo formuojamoje praktikoje privalomojo nurodymo teisėtumas ginčytas dar nesuėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę, sprendžiant klausimą, ar privalomojo nurodymo įvykdymo termino praleidimas gali būti vertintinas kaip objektyvi priežastis sutrukdžiusi įvykdyti privalomąjį nurodymą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 suformuluota praktika.

17. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių kitų aplinkybių, kurias būtų galima laikyti objektyviomis priežastimis lėmusiomis privalomojo nurodymo nevykdymą. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdamas atsiliepimą į antstolės pareiškimą iš esmės nurodė vienintelį argumentą, kad teisme vyko ginčas dėl privalomojo nurodymo ir savavališkos statybos akto panaikinimo, tačiau jokių kitų aplinkybių ji neįrodinėjo, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje objektyvios aplinkybės, kurios galėjo sutrukdyti privalomojo nurodymo įvykdymą, neegzistuoja.

Dėl privalomajame nurodyme nurodytų jo neįvykdymo pasekmių taikymo

18. Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius statytojui yra nustatyti atitinkami reikalavimai ar įpareigojimai, todėl toks aktas statytojui sukuria atitinkamas teisines pasekmes, kadangi statytojas, veikęs savo rizika, atsakingas už atsiradusias savavališkos statybos pasekmes. Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal TPSVPĮ yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), kuris privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo nauda.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

20. Šios nutarties 15 punkte yra nustatyta, jog byloje nėra ginčo, kad suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų įvykdęs privalomajame nurodyme nurodytus įpareigojimus. Taip pat byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios suinteresuotajam asmeniui įvykdyti privalomąjį nurodymą (šios nutarties 15, 17 punktai). Be to akcentuotina ir tai, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų (nei su atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą nei su atsiliepimu į atskirąjį skundą), jog suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atlikęs kokius nors veiksmus, siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą. Atkreiptinas dėmesys, jog privalomasis nurodymas surašytas 2018 m. liepos 27 d., tačiau iki 2019 m. kovo 15 d. (t. y. praėjus beveik 8 mėnesiams po įpareigojimų nustatymo), suinteresuotas asmuo neatliko jokių veiksmų, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas. Tai pat nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi buvo galutinai atmestas suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, tačiau suinteresuotas asmuo kartu su 2021 m. birželio 25 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (per daugiau nei 4 mėnesius), nepateikė jokių įrodymų, kad atlieka kokius nors veiksmus, siekdamas įvykdyti 2018 m. liepos 27 d. privalomąjį nurodymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybes suponuoja išvadą, kad suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu.

21. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą yra teigiama, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į statybos inspekciją su prašymu suteikti raštišką informaciją dėl galimybės ir sąlygų įteisinti ginčo ažūrinių plytelių aikštelę, tačiau tokie suinteresuoto asmens argumentai nelaikytini pakankamais vertinant ar suinteresuotas asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant įvykdyti privalomąjį nurodymą. Kaip nurodo pats suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakymas iš statybos inspekcijos buvo gautas 2021 m. balandžio 19 d., tačiau per daugiau nei 2 mėnesius, t. y. iki 2021 m. birželio 25 d. suinteresuotas asmuo neatliko jokių veiksmų, kad nepašalintu savavališkos statybos padarinius bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Įvertinus tai kas nustatyta, darytina išvada, jog suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elgiasi pasyviai, privalomuoju nurodymu nustatytų įpareigojimų nevykdo, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes.

22. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas šiuo atveju yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas leisti taikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 27 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180727-00060 numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalyje, sklypo plane pažymėtoje raide „D“, kultūros paveldo vietovėje „Palangos miesto istorinė dalis“ (unikalus kodas 12613), pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį, ažūrinių plytelių aikštelę ir sutvarkyti statybvietę skolininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis (išieškant patirtas išlaidas iš skolininkės).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, teismo posėdyje spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė A. R. Ž. 2019 m. vasario 26 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, todėl atsižvelgiant į CPK nuostatas bei formuojamą kasacinio teismo praktiką darytina išvada, jog bauda suinteresuotajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtina nuo 2021 m. vasario 26 d.

24. Esant išdėstytoms aplinkybėms (visumai), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžininguo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog suinteresuotajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtina 2 Eur dydžio baudą valstybės naudai už uždelstą įvykdyti statybos inspekcijos 2018 m. liepos 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180727-00060 dieną nuo 2021 m. vasario 26 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

26. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo išnagrinėtinas iš esmės – pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo tenkintinas. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo tenkinti:

Leisti taikyti 2018 m. liepos 27 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180727-00060 numatytas pasekmes, t. y. leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pačiai nugriauti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) dalyje, sklypo plane pažymėtoje raide „D“, kultūros paveldo vietovėje „Palangos miesto istorinė dalis“ (unikalus kodas 12613), pastatytą I grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį, ažūrinių plytelių aikštelę, dėl kurios statybos 2018 m. liepos 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180719-00053 ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis.

Skirti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui B. Š. 2 (dviejų) eurų baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną nuo 2021 m. vasario 26 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, baudą skiriant valstybės naudai. Nustatyti, jog baudą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas B. Š. turi sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė