Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, A. B., V. B., V. S., A. S., A. S., M. S., V. V., R. P., O. O. S., D. K., P. P., J. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyrius, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.5. Statybos inspekcija nesutinka, kad skundžiama teismo nutartimi paskirta 500,00 Eur bauda yra per didelė ir turėtų būti mažinama. Pagal teisinį reglamentavimą teismas turėjo teisę suinteresuotam asmeniui skirti daug didesnę baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą negu faktiškai paskirta 500 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

13. Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leista pačiai nugriauti saugomoje teritorijoje – Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį (ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis ir kuria suinteresuotam asmeniui A. B. skirta 500,00 Eur bauda už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo neįvykdymą išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Kasacinio teismo yra suformuota nuosekli praktika aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad naujų įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti užtikrinant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų laikymąsi (CPK 74 straipsnis), byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

16. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pažymą apie gaunamas išmokas. Iš bylos medžiagos nustatyti, jog pareiškėjos prašymas pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, byloje buvo paskirta daug posėdžių, suinteresuotam asmeniui V. B. procese atstovavo profesionalus teisininkas, todėl nurodyta pažyma galėjo ir turėjo būti pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus, todėl apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo teisinių argumentų, kodėl turėtų būti naikinama pirmosios instancijos teismo nutartis, o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas. Atskirajame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos atsakyta skundžiamoje nutartyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, neatkartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

Dėl pasekmių taikymo

18. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Aplinkybė, kad ginčo statinys pastatytas neturint jokių privalomų statybos dokumentų, yra aiškus pagrindas pripažinti, jog ginčo statyba savavališka.

19. Nagrinėjamu atveju Statybos inspekcija 2017 m. sausio 5 d. nustačiusi savavališkos statybos faktą 2017 m. sausio 18 d. priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, pagal kurį A. B. buvo įpareigotas iki 2017 m. liepos 17 d. nugriauti (duomenys neskelbtini) saugomoje teritorijoje – Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį. A. B. (2017 m. liepos 4 d.) prašymu šis terminas buvo pratęstas iki 2017 m. spalio 17 d. Byloje nustatyta, jog privalomojo nurodymo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais A. B. neskundė. 2017 m. spalio 24 d. surašytas aktas, kuriame konstatuota, kad 2017 m. sausio 18 d. privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. 2017 m. spalio 30 d. Statybos inspekcija surašė potvarkį (duomenys neskelbtini) dėl 2017 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo papildymo, kuriame šis nurodymas papildytas nustatant, kad jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Statybos inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis. Nustačiusi, jog savavališkos statybos padariniai pašalinti nebuvo, privalomojo nurodymo įpareigojimas neįvykdytas, Statybos inspekcija 2017 m. lapkričio 3 d. raštu kreipėsi į antstolę, prašydama pradėti priverstinį privalomojo nurodymo vykdymą. Antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 9 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į teismą su prašymu taikyti privalomajame nurodyme numatytas pasekmes ir skirti privalomąjį nurodymą neįvykdžiusiam asmeniui baudą.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, priėmė skundžiamą nutartį, kuria pareiškėjos pareiškimą tenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. B. neįvykdė 2017 m. sausio 18 d. Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo ir per nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių, užfiksuotų 2017 m. sausio 5 d. savavališkos statybos akte (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į tai, leido Statybos inspekcijai pačiai nugriauti minėtą statinį, išieškant visas patirtas išlaidas iš A. B..

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. B. nustatytu terminu neskundė nei Statybos inspekcijos 2017 m. sausio 5 d. savavališkos statybos akto, nei 2017 m. sausio 18 d. Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo nugriauti neteisėtą statinį (pašalinti savavališkos statybos padarinius) Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje, nei šio nurodymo pratęsimo. A. B. taip pat neskundė ir 2017 m. spalio 24 d. Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo patikrinimo akto bei Statybos inspekcijos 2017 m. spalio 31 d. potvarkio, kuris papildė 2017 m. sausio 18 d. privalomąjį nurodymą, numatydamas, kad pati inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę nurodymo neįvykdžiusio asmens lėšomis. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos savivaldybės administracija yra atmetusi A. B. įgaliotos atstovės A. S. prašymą dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) kuriame stovi ginčo pastatas, paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į kitą, naudojimo būdą – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, pažymėdama, kad „Pajūrio regioninio parko direkcijos nuomone, pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti šiame žemės sklype buvus sodybą“. Šis atsisakymas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nėra apskųstas. Apeliantas jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, kad jis siekia įteisinti ginčo pastatą, nepateikė, taip pat nenurodė, kokių konkrečių veiksmų, siekdamas įteisinti savavališką statybą, ėmėsi. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad A. B. per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą būtų gavęs statybą leidžiantį dokumentą (2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 14 straipsnio 6 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymas yra natūrali privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmė, pagrįsta CPK 273 straipsnio 1 dalies ir 771 straipsnio 2 dalies normų turiniu. Jų taikymui visiškai pakanka aplinkybės, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą. 2013 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 14 straipsnio 8 dalis numato, jog privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, šios įstatymo 14 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. neįvykdė 2017 m. sausio 18 d. Statybos inspekcijos privalomojo nurodymo ir per nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių, užfiksuotų 2017 m. sausio 5 d. savavališkos statybos akte (duomenys neskelbtini), leido Statybos inspekcijai pačiai nugriauti minėtą statinį, išieškant visas patirtas išlaidas iš A. B.. Pažymėtina, kad net ir leidus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, tuo nėra paneigiama už privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti privalomąjį nurodymą. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi tik teisę, bet ne pareigą už skolininką atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimo darbus ir dėl šios teisės atsiradimo skolininkui nedingo pareiga vykdyti privalomąjį nurodymą. Tą patvirtina ir Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, kurios 23 punkte įtvirtinta, kad teismui leidus taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – teisę išieškotojui už skolininką įvykdyti teismo sprendimą – nugriauti statinį, išardyti jo dalį (-is) ar atlikti kitus statybos darbus ir (ar) sutvarkyti statybvietę (CPK 771 straipsnio 2 dalis), išieškotojas, turėdamas galimybę ir norėdamas pasinaudoti šia teise, parenka asmenį, kuris vykdys minėtus darbus, ir nurodo jį antstoliui. Išieškotojas antstoliui pateikia preliminarią statinio griovimo, jo dalies (-ių) ardymo ar kitų statybos darbų (įskaitant projektavimo) atlikimo ir (ar) statybvietės sutvarkymo sąmatą, nurodo (suderinęs su antstoliu) minėtų darbų pradžios (priverstinio sprendimo vykdymo) datą, laiką, numatomą trukmę ir, jei reikia, siūlomą skolininko turto saugotoją. Įvertinęs tai, kas nustatyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) neįvykdymo pasekmės nepaneigia privalomojo nurodymo suinteresuotam asmeniui A. B. privalomumo principo ir nėra laikomos jokia teisine ar faktine kliūtimi suinteresuotam asmeniui savanoriškai įvykdyti privalomąjį nurodymą.

25. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog turi galimybę įteisinti ginčo statinį, todėl nesutinka su reikalavimu statinį griauti. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirojo skundo argumentą vertina kritiškai. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 22 punkte, A. B. privalomojo nurodymo įstatymo nustatyta tvarka neskundė, todėl jis turi būti vykdomas. Ginčo statinio įteisinimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pažymėtina, jog apeliantas tik nurodo, jog sieks įteisinti šį statinį, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, nenurodo, kokių veiksmų ėmėsi siekdamas šio tikslo.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog tai, kad galbūt ketinama reikšti teismui atitinkamą ieškinį, nėra priežastis nevykdyti teisėto Statybos inspekcijos nurodymo ir teisėtų antstolės, vykdančios šį nurodymą, reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įsiteisėjęs Statybos inspekcijos privalomasis nurodymas yra privalomas ir turi būti vykdomas.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su Statybos inspekcijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog galimybė post factum (po fakto) įsiteisinti neteisėtą statybą yra įstatymų leidėjo suteikta tam tikros formos lengvata. Tačiau ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, tokių veiksmų neatlikimas, kai neteisėtos statybos padariniams pašalinti nustatytas protingas terminas, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą spręsti dėl kitokių teisinių priemonių taikymo, įskaitant (tačiau neapsiribojant) leidimo suteikimą Statybos inspekcijai pačiai įvykdyti teismo sprendimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

Dėl baudos skyrimo

28. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad teismas skyrė nepagrįstai didelę piniginę baudą ir kad piniginė bauda turi būti panaikinta. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

29. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.

30. Apeliantas neįvykdė privalomojo reikalavimo nustatytu laiku pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindą paskirti baudą.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

32. Apeliantas teigia, kad jam paskirta nepagrįstai didelė piniginė bauda, vien ta aplinkybė, kad jis nesinaudojo valstybės garantuojam teisine pagalba, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jo turtinė padėtis yra gera. Nurodo, kad teismo skirta piniginė bauda jam yra labai didelė ir nepakeliama, todėl apeliantas mano, kad atsižvelgus į jo socialinę padėtį, amžių piniginė bauda turi būti panaikinta. Statybos inspekcija nesutinka, kad skundžiama teismo nutartimi paskirta 500,00 Eur bauda yra per didelė ir turėtų būti mažinama. Pagal teisinį reglamentavimą teismas turėjo teisę suinteresuotam asmeniui skirti daug didesnę baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą negu faktiškai paskirta 500,00 Eur bauda.

33. Byloje nustatyta, kad A. B. atsakingas už Statybos inspekcijos privalomo nurodymo neįvykdymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos A. B. skyrimo, įvertino tai, kad A. B. yra garbaus amžiaus, neturi pakankamai finansinių galimybių sumokėti baudos, skaičiuotinos, iki bus nugriautas statinys ir sutvarkyta statybvietė, ir tai, kad A. B. už 2017 m. sausio 18 d. privalomojo nurodymo nevykdymą nėra baustas, taip pat kad Statybos inspekcijos privalomasis nurodymas yra nevykdomas beveik metus, be to, nugriauti statinį A. B. lėšomis leista Statybos inspekcijai pačiai. Nustatyta, jog A. B. nepateikė duomenų, kokias tiksliai pajamas gauna, taip pat kokį nekilnojamąjį ir kitą turtą turi, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. B. turi nekilnojamojo turto (žemės sklypas ir statinių dalis (duomenys neskelbtini) be to, šis asmuo šioje byloje samdėsi advokatą.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje (6 dalyje pagal 2017 m. sausio 1 d. CPK redakciją) nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis), kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

35. Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ir atsižvelgęs į suinteresuoto asmens garbų amžių ir į tai, kad jis neturi pakankamai finansinių galimybių sumokėti baudą, privalomojo nurodymo neįvykdymo terminą ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, paskyrė apeliantui vienkartinio dydžio baudą, t. y. 500,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei vienerius metus privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, o paskirta bauda yra vienkartinio dydžio ir gerokai mažesnė nei įstatyme įtvirtintas maksimalus baudos dydis – 300,00 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, spręstina, jog apeliantui paskirta bauda yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo tinkamo įvykdymo.

36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

37. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui jo turėtos apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti apelianto A. B. kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.