Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Linai L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija), A. B., V. B., V. S., A. S., A. S., M. S., V. V., R. P., Ona O. S., D. K., P. P., J. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyrius (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba), Valstybės saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau - Valstybės saugomų teritorijų tarnybą) ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė pateikė teismui 2018-03-29 pareiškimą leisti taikyti Statybos inspekcijos privalomąjame nurodyme (2017-10-30 potvarkis Nr. P3-202) numatytas pasekmes, tai yra leisti Statybos inspekcijai pačiai nugriauti (duomenys neskelbtini), saugomoje teritorijoje - Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį, kurio pamatai betoniniai stulpiniai: sienos - medinio karkaso, stogas - dvišlaitis dengtas asbestcementine stogo danga ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis. Taip pat antstolė prašo teismo A. B. skirti baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0075/17/01524 pagal Statybos inspekcijos 2017-03-31 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170118-00001 A. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2017-01-05 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-170105-00001, nugriauti minėtą Žvelsėnų g. 31, Utrių k., Klaipėdos r. sav. saugomoje teritorijoje - Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį, ir sutvarkyti statybvietę išieškotojo Statybos inspekcijos naudai, 2017-11-09 surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-17-75-6785. Skolininkas iki šios dienos privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl taikytinos privalomajame nurodyme numatytos pasekmės.

Suinteresuoti asmenys R. P., P. P. ir J. P. 2018-06-28 posėdžio metu prašė antstolės pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, taip pat prašė nagrinėti toliau bylą jiems nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti ir apie posėdį jiems pranešta tinkamai. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti klausimą dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo (CPK 771 str. 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 634 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 771 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jei per nustatyta terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje.

Susipažinus su proceso dalyvių pateiktais dokumentais ir antstolės vykdomąja byla Nr. 0075/17/01524 nustatyta, kad antstolė vykdo Statybos inspekcijos 2017-01-18 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170118-00001 A. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2017-01-05 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-170105-00001, - nugriauti (duomenys neskelbtini) saugomoje teritorijoje - Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį (ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pamatai betoniniai stulpiniai: sienos - medinio karkaso, stogas - dvišlaitis dengtas asbestcementine stogo danga ir sutvarkyti statybvietę išieškotojo Statybos inspekcijos naudai. Kadangi nei nustatytu terminu nei vėliau papildomai A. B. prašymu pratęstu terminu (iki 2017-10-17) neįvykdytas privalomas nurodymas, 2017-11-09 antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-17-75-6785 ir kreipėsi į teismą su prašymu taikyti privalomajame nurodyme numatytas pasekmes ir skirti privalomąjį nurodymą neįvykdžiusiam asmeniui baudą.

A. B. atstovas ir suinteresuoti asmenys A. S. ir V. S. nesutinka su antstolės pareiškimu. A. B. atstovas teigia, kad ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), faktiškai statė ne A. B., o A. S. ir V. S., todėl privalomasis nurodymas turėjo būti nukreiptas jiems, taip pat ir baudos už nurodymo nevykdymą turėtų būti reikalaujama iš jų. Jei teismas atmestų antstolės pareiškimą, Statybos inspekcija galėtų surašyti teisingą nurodymą faktiniams ginčo ūkinio pastato statytojams ir naudotojams. Teigia, kad susitarimas dėl leidimo statyti ginčo statinį A. B. žemės sklype buvo žodinis. Nurodo, kad iki A. B. įsigyjant šį sklypą dėl pradėtos statybos pretenzijų niekas iki šiol nereiškė. A. B. atstovas taip pat teigia, kad pirmiausia Statybos inspekcija turėjo kreiptis dėl ginčo pastate gyvenančių asmenų iškeldinimo ir tik tada priimti privalomą nurodymą.

Teismas su tokiais A. B. atstovo teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad A. S. ir V. S. savo gyvenamą vietą yra deklaravę gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kurio minėta dalis (butas Nr. 3) priklauso A. B. (41-43, 57, 67 b.l.) ir kuris yra netoli ginčo ūkinio pastato. Nėra aišku nuo kada ir apskritai yra persikėlę pastoviai gyventi į šį ūkinį pastatą A. S. ir V. S. su nepilnamečiais vaikais, kuriame kaip nurodė A. B. atstovas yra tik įvesta elektra. Kokios komunikacijos (vandentiekis ir kt.) įvesta ir koks šildymas ūkiniame pastate naudojamas atstovas tiksliai nurodyti negalėjo, o A. S. ir V. S. į teismo posėdį teikti paaiškinimų neatvyko, atsiliepimo į antstolės pareiškimą nepateikė, jokių dokumentų papildomai teismui neteikė. Be to pažymėtina, kad nuosavybės teisės į ginčo ūkinį pastatą nėra įregistruotos, Statybos inspekcija yra konstatavusi, kad šis statinys pastatytas savavališkai, o iš Valstybės saugomų teritorijų tarnybos atsiliepimo ir kitų dokumentų (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2017-07-12 rašto ir kt.) matyti, kad teisės aktai nenumato galimybių nagrinėjamoje vietoje įteisinti statybų. Kadangi žemė po pastatu priklauso A. B., neteisėto pastato jis negalėjo perduoti dukrai ir žentui naudotis nei nuomos, nei panaudos nei kitais pagrindais, todėl tik jis kaip žemės sklypo, ant kurios stovi toks statinys, savininkas ar prokuroras, ginantis viešą interesą, galėtų reikšti reikalavimus dėl asmenų iš neteisėto statinio iškeldinimo, jei būtų pateikta įrodymų, kad tokie asmenys iš tiesų gyvena tame ūkiniame pastate, o ne deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.

ST įstatymo, galiojusio iki 2017-05-01, 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame ST įstatyme.

ST įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teises ir pareigas saugomose teritorijose. Asmenys turi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises, bet saugomose teritorijose jie gali jomis naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja ST įstatymui. ST įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų; <...> laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.

Nesutiktina su A. B. atstovo teiginiais, kad jo negalima laikyti ginčo ūkinio pastato statytoju ir kad ne jam turėjo būti nukreiptas privalomasis nurodymas nugriauti neteisėtą statybą, kurios įteisinti nėra galimybių. Statytojas (užsakovas) – tai Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai) (Statybos įstatymo 2 str. 99 p.). Nėra pateikta teismui jokių įrodymų, kad nuo 2007 m. iki 2014 m. ūkinį pastatą statė A. B. dukra su žentu, ne A. B., pats užsakęs darbus ar suteikęs įgaliojimą dukrai veikti jo kaip žemės sklypo savininko, ant kurios statomas statinys, vardu. Reikia pastebėti, kad šio 2009 m. suformuoto ir iš valstybės įgyti žemės sklypo savininkas net ir būdamas garbaus amžiaus (2007 m. jam buvo 68 m.) turėjo visas galimybes ne pats fiziškai ūkio būdu statyti ūkinį pastatą ar pradžiai pasistatyti vagonėlį ir prie jo priestatą (kaip nurodė V. B. atstovas), o tam samdyti atitinkamus fizinius ar juridinius asmenis. Taip pat vykdyti statybą ar dalį jos ūkio būdu žemės sklypo savininkas galėjo pasitelkdamas į talką artimus giminaičius ar kitus asmenis. Kaip pripažino A. B. atstovas jokių statybos leidimų tokiam statiniui neturėjo nei A. B. nei jos dukra su žentu, be to tokio leidimo teigia tuo metu nereikėjo. Teismas neturi tikslių duomenų, kokių tikslių išmatavimų ginčo ūkinis pastatas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tai nesudėtingas statinys (II grupės), jo statybos užbaigtos 2014 m. pabaigoje, kai jau toks leidimas buvo būtinas (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 p., 3 priedas).

Pažymėtina, kad A. B. pats ar per įgaliotą atstovą nustatytu terminu neskundė nei Statybos inspekcijos 2017-01-05 savavališkos statybos akto, nei 2017-01-18 Statybos inspekcijos privalomo nurodymo nugriauti neteisėtą statybą (pašalinti savavališkos statybos padarinius) Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje, nei šio nurodymo pratęsimo, kurį pats ar per įgaliotą asmenį inicijavo, teikdamas Statybos inspekcijai atitinkamą prašymą. A. B. taip pat neskundė ir 2017-10-24 Statybos inspekcijos privalomo nurodymo patikrinimo akto bei Statybos inspekcijos 2017-10-31 potvarkio, kuris papildė 2017-01-18 privalomą nurodymą, numatant, kad pati inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę nurodymo neįvykdžiusio asmens lėšomis. Pažymėtina, kad tik šios bylos nagrinėjimo metu A. B. atstovas pradėjo teigti, kad ne A. B. yra prašomo leisti nugriauti ūkinio pastato statytojas. A. B. atstovas be to neneigia, kad iki šiol Statybos inspekcijos 2017-01-18 privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Reikia pažymėti, kad Klaipėdos savivaldybės administracija yra atmetusi A. B. įgaliotos atstovės A. S. prašymą dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame stovi ginčo pastatas, paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į kitą, naudojimo būdą – į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, pažymint, kad „Pajūrio regioninio parko direkcijos nuomone, pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti šiame žemės sklype buvus sodybą“. Šis atsisakymas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nėra apskųstas. Daugiau jokių konkrečių veiksmų, kuriais remiantis galima būtų kalbėti apie savavališkos statybos įteisinimą nėra imtasi. Tai, kad galbūt ketinama reikšti teismui atitinkamą ieškinį nėra priežastis nevykdyti teisėto Statybos inspekcijos nurodymo ir teisėtų antstolės, vykdančios šį nurodymą, reikalavimų.

Įsiteisėjęs Statybos inspekcijos privalomasis nurodymas yra privalomas. Privalomo nurodymo papildyme nurodytos tokio nurodymo neįvykdymo pasekmės.

Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus konstatuotina, kad A. B. neįvykdė 2017-01-18 Statybos inspekcijos privalomo nurodymo ir per nustatytą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių, užfiksuotų 2017-01-05 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-170105-00001, - nugriauti (duomenys neskelbtini)saugomoje teritorijoje - Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį (ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į nurodytą leistina Statybos inspekcijai pačiai nugriauti minėtą statinį, išieškant visas patirtas išlaidas iš A. B. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-690/2016).

Teismas, nustatęs, kas skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti jam iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 6 d.). Jau teismo konstatuota, kad A. B. neįvykdė 2017-01-18 Statybos inspekcijos privalomo nurodymo, teismas nutarė taikyti sprendime numatytas pasekmes – leisti Statybos inspekcijai pačiai nugriauti savavališkos statybos statinį, išieškant visas patirtas išlaidas iš A. B.. Šiuo atveju, kadangi A. B. yra garbaus amžiaus, neturi pakankamai finansinių galimybių sumokėti baudos, skaičiuotinos iki bus nugriautas statinys ir sutvarkyta statybvietė, teismo vertinimu tikslinga skirti baudą A. B., kuris yra atsakingas už privalomo nurodymo neįvykdymą, fiksuoto dydžio baudą (CPK 185 str.). Kadangi A. B. už 2017-01-18 privalomo nurodymo nevykdymą nėra baustas, taip pat kadangi Statybos inspekcijos privalomas nurodymas yra nevykdomas ne pilnus metus, be to, nugriauti statinį A. B. lėšomis leista Statybos inspekcijai pačiai, todėl iš A. B. Statybos inspekcijos naudai išieškotina fiksuota 500,00 Eur dydžio bauda. Nors teismui nepateikta duomenų, kokias tiksliai pajamas gauna A. B., taip pat kokį nekilnojamą ir kitą turtą turi, tačiau kadangi yra duomenų, kad A. B. turi nekilnojamo turto (žemės sklypas ir statinių dalis (duomenys neskelbtini)), be šis asmuo šioje byloje naudojosi ne valstybės garantuojama teisine pagalba, o samdėsi advokatą, kas rodo, kad jis turi pakankamai lėšų ir turto, todėl teismo vertinimu tokio dydžio bauda yra adekvati padarytam pažeidimui, be to tokio dydžio baudą A. B. turės galimybių sumokėti.

Išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos netrukdyti Statybos inspekcijai pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius ir apmokėti šiai institucijai dėl to patirtas išlaidas (CPK 771 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo tenkinti.

Leisti taikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017-01-18 privalomąjame nurodyme (2017-10-30 potvarkis Nr. P3-202) numatytas pasekmes, tai yra leisti Statybos inspekcijai pačiai nugriauti (duomenys neskelbtini), saugomoje teritorijoje - Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingą statinį (ūkinį pastatą Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pamatai betoniniai stulpiniai: sienos - medinio karkaso, stogas - dvišlaitis dengtas asbestcementine stogo danga ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis.

Skirti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017-01-18 privalomo nurodymo neįvykdymą išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, į.k. 288600210, naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.