Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.4.2.2.; 1.2.4.4.2.3.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 1.2.7.1.2.2.; 1.2.7.7.; 2.3.4.3;. 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. rugsėjo 19 d.

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) savininkas ir direktorius, neteistas, kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 149 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. laikotarpyje nuo 2020 m. iki 2022 m. rugsėjo 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, adresu - S. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė nei 16 metų amžiaus, sistemingai, nenustatytą kiekį kartų, būdamas nukentėjusiosios tėvu ir pasinaudodamas jos priklausomumu, fiziniu silpnumu ir emocine būsena, atliko A. P. atžvilgiu tvirkinimo veiksmus, o būtent: lietė A. P. krūtinę, lytinius organus, kitas kūno dalis ir tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei šešiolika metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tvirkino jaunesnį nei 16 metų asmenį - A. P..

Be to, A. P. 2020 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Rokiškio rajone, kelyje Nr. 123 Pandėlys-Rokiškis, automobilių poilsio aikštelėje, automobilyje „Seat Alhambra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios A. P., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl amžiaus, būdamas nukentėjusiosios tėvu ir pasinaudodamas jos priklausomumu, fiziniu silpnumu, baime ir emocine būsena, dėl ko nukentėjusioji nebuvo pajėgi pilnai suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės ir reikšmės bei panaudodamas fizinį smurtą jos atžvilgiu, t. y. parversdamas nukentėjusiąją ant nugaros, prievarta numaudamas jai kelnes ir kelnaites, laikydamas ją, kad negalėtų pabėgti bei kūnu ją prispausdamas, tuo atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, t. y. išžagino nepilnametę A. P..

Be to, A. P. laikotarpyje nuo 2021 m. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, adresu - (duomenys neskelbtini), bei kelyje, esančiame ties Lebedžių k., Rokiškio r. sav., automobilyje „Seat Alhambra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad A. P. yra jaunesnė nei 16 metų amžiaus, sistemingai, nenustatytą kiekį kartų, būdamas nukentėjusiosios tėvu ir pasinaudodamas jos priklausomumu, fiziniu silpnumu ir emocine būsena, atliko A. P. atžvilgiu tvirkinimo veiksmus, o būtent: lietė nukentėjusios krūtinę ir tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei šešiolika metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tvirkino jaunesnį nei 16 metų asmenį - A. P..

Be to, A. P. laikotarpyje nuo 2021 m. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, adresu - (duomenys neskelbtini), bei kelyje, esančiame ties Lebedžių k., Rokiškio r. sav., automobilyje „Seat Alhambra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sistemingai atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus A. P. atžvilgiu, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl priklausomumo, fizinio silpnumo ir emocinės būsenos, sukėlė jai kitas reakcijas į stiprų stresą, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilo dėl jo nusikalstamų veiksmų, tokiu būdu savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. P. 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 19.00-20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo gyvenamajame name adresu - (duomenys neskelbtini), sudavė ranka kartu gyvenančiai šeimos narei sutuoktinei I. P. į veido kairės pusės skruostą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, A. P. 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 20.00-21.50 val., savo gyvenamajame name ir kieme esančiame adresu - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laikydamas rankoje peilį žodžiu grasino nužudyti savo šeimos narę sutuoktinę I. P. bei sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas bus įvykdytas.

Be to, A. P. 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 22.00-22.30 val., savo gyvenamajame name, adresu - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekdamas patenkinti savo lytinę aistrą, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. P. bejėgiška būkle dėl amžiaus, būdamas nukentėjusiosios tėvu ir pasinaudodamas jos priklausomumu, fiziniu silpnumu ir emocine būsena, dėl ko nukentėjusioji nebuvo pajėgi pilnai suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės ir reikšmės, bei tuo, kad nukentėjusiosios valia jau buvo palaužta ankstesniais prievartiniais seksualinio pobūdžio veiksmais, grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas fizinį smurtą jos atžvilgiu, t. y. prievarta nurengdamas jos rūbus, parversdamas nukentėjusiąją ant nugaros, užspausdamas delnu jos burną, laikydamas bei kūnu ją prispausdamas, tuo atimdamas galimybę priešintis, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, t. y. išžagino nepilnametę dukrą A. P..

Be to, A. P. laikotarpyje nuo 2020 m. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., sistemingai atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus bei žagindamas savo dukrą A. P., pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl priklausomumo, fizinio silpnumo ir emocinės būsenos, sukėlė jai potrauminio streso sutrikimą, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl jo nusikalstamų veiksmų, tokiu būdu savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamasis A. P. teismo posėdyje savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 149 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai, dėl savo nusikalstamo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, patvirtino kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų aplinkybių teisingumą ir nurodė, kad ateityje ketina lankytis pas psichologus, psichiatrus dėl savo tokių potraukių, dirbti ir nevartoti alkoholio. Dėl pirmojo nusikalstamų veikų epizodo parodė, kad naktimis, kai dukra miegodavo, jis nueidavo ir paliesdavo jos krūtinę ir lytinius organus, nors dukra jį ir stumdavo šalin, priešindavosi jam. Tai vyko visus 2 metus, bent kartą į mėnesį, o pradėjo, kai dukrai buvo 14 metų, gal ir daugiau. Negali pasakyti, dėl ko taip pasielgė, nors ir neturi potraukio vaikams, būdavo blaivas ir neturi kokių tai psichologinių sutrikimų. Dėl antrojo nusikalstamų veikų epizodo nurodė, kad tuo metu važiuojant su A. iš Rokiškio namo automobiliu „Seat“, jis sustojo aikštelėje, nuėjo į mašinos galą, numovė jai kelnes ir kelnaites, parvertė ją ant nugaros, nusimovė savo kelnes ir pradėjo su ja santykiauti. Ji priešinosi, verkė. Nežino, kodėl kilo tokia mintis. Nepabaigęs, t. y. neišsiliejus spermai, jis apsimovė savo kelnes ir nuėjo atgal į automobilio vairuotojo vietą. A. taip pat apsimovė kelnes ir tyliai sėdėjo. Nežino, ar iki to A. turėjo lytinių santykių, taip pat nematė, ar jai kraujavo tuo metu, nes buvo tamsu. Po to, su dukra apie tai nekalbėjo, tačiau jo bendravimas su dukra nepasikeitė, dukra jo nevengdavo, o žmona apie tai nieko nesakė, gal nežinojo. Nežino, kodėl taip padarė, tuo metu buvo blaivas. Dėl trečiojo nusikalstamų veikų epizodo nurodė, kad tuo metu būdavo namuose ir nakties metu dukrai A. liesdavo krūtinę, lytinius organus, sėdmenis. Tai kartojosi gal 1 kartą į mėnesį. Žinojo, kad ji negali jam pasipriešinti, bet vis tiek ji stumdavo ranka jį šalin, bet kitą kartą vėl kartodavo savo veiksmus. Nežino, kodėl taip darė, bet būdavo blaivus. Dėl ketvirto nusikalstamų veikų epizodo nurodė, kad jis pats bendravime su A. po darbo, savaitgaliais nematė išskirtinio jos elgesio, viskas būdavo gerai, tačiau sutinka su ekspertų išvadomis dėl sveikatos sutrikdymo, nors ir tuo metu nemanė, kad sutrikdys dukros sveikatą. Su žmona neteko jam kalbėtis apie dukros sveikatą. Dėl penkto nusikalstamų veikų epizodo nurodė, kad tuo metu namuose atsikėlęs, paklausė žmonos, kur vaikai, ir ji pasakė, kad nežino. Dėl to, jai ir sudavė dešinės rankos plaštaka vieną smūgį į kairės pusės žandą didžiajame kambaryje. Buvo neblaivus. Po to, žmona pradėjo verkti, nesakė, kad skauda, bet buvo susiėmusi už veido, todėl mano, kad jai sukėlė skausmą. Tai buvo pirmas kartas, kai smurtavo, tačiau nežino, kodėl ji jo bijo. Dėl to, labai atsiprašo žmonos už sukeltą skausmą ir nepatogumus. Dėl šešto nusikalstamų veikų epizodo nurodė, kad tuo metu žmona buvo išėjusi į kiemą, kai jis išbėgo lauk, rankose laikydamas peilį ir grasino žmonai ją nužudyti, bet nebūtų taip padaręs, nes myli žmoną ir vaikus. Peilis buvo didelis, ilgesnis, kaip sprindis, skirtas kiaulėms skersti. Grasino žmonai, kad ji skambintų vaikams, kad vaikai pareitų namo, nes jau buvo tamsu, tokiu būdu gal norėjo išgąsdinti ją, kad bijotų dėl vaikų nepriežiūros. Buvo stipriai išgėręs, todėl buvo agresyvus. Žmona tokio jo elgesio išsigando, verkė. Po to, ji parėjo namo ir jis pats parėjo į kambarį, padėjo peilį, daugiau jokių veiksmų neatliko. Tai buvo pirmas toks grasinimas žmonos atžvilgiu. Atsiprašo už padarytus veiksmus. Dėl septinto nusikalstamų veikų epizodo nurodė, kad po darbo jam grįžus namo, išgėrė alkoholio ir vėliau naktį po garsinimo žmonai, A. nulipo iš antro aukšto. Tada kambaryje nurengė dukrą A. nuogai, paguldė ant lovos, parvertė ant nugaros ir su ja santykiavo vaginaliniu būdu. Ji priešinosi, verkė, todėl uždengė jos burną ir prispaudė ją savo kūnu. Su ja santykiavo iki spermos išsiliejimo. Tai matė ir žmona, kuri sėdėjo ant tos pačios lovos, ji verkė, buvo nusirengusi jo paliepimu. Po lytinio akto ji apsirengė ir su žmona gulėjo lovoje. Negali pasakyti, kodėl taip darė prie žmonos. Dėl aštunto nusikalstamų veikų epizodo nurodė, kad nors ir dukros elgesyje pasikeitimų nematė, tačiau sutinka su ekspertų išvadomis ir gailisi dėl padarytos dukros sveikatos sutrikdymo. Nurodė, suprantantis, kokią blogą įtaką dukrų atžvilgiu padarė jų tolimesniam gyvenimui. Be to, pažymėjo, kad su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais sutinka, mano, kad teisingų kompensacijų reikalaujama. Ketina dirbti ir dalimis mokėti. Pažymėjo, kad jo mėnesio pajamos buvo apie 3000-4000 Eur per mėnesį iki suėmimo, tačiau dėl jo įmonės padėties ir ateities jam nėra žinoma, kadangi daugiau darbuotojų be jo įmonėje nėra, o iki suėmimo įmonės sąskaitoje buvo tik apie 2000 Eur, nekilnojamojo turto jis neturi.

Kaltinamajam A. P. visiškai pripažinus kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be visiško kaltinamojo A. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas visose nusikalstamų veikų epizoduose įrodyta ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis), kurie išvardijami sekančiai.

Nukentėjusiosios A. P., apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai, kad tėtis prie jos lenda. Pirmas kartas buvo, kai jai buvo 14 metų, tiesiog miegojo ir pajuto, kad kažkas ją liečia, ji labai išsigando ir ji atstūmė. Tai kartodavosi dažnai, kol vieną dieną važiavo į Rokiškį. Buvo vakaras, važiavo dviese, jis nusuko į nuošalesnę vietą, pradėjo prie jos lįsti ir ją išprievartavo. Buvo parduotuvėje, važiavo atgal ir jis sustojo. Ji pamanė, kad kažkas atsitiko mašinai, bet jis atidarė jos duris ir pradėjo prie jos lįsti, ją stumdyti. Jis už ją stipresnis, ji nieko negalėjo padaryti, jis jai numovė kelnes ir įvyko, kas įvyko. Ji bandė pabėgti, jis ją laikė. Kelnes tiesiog atsegė ir numovė, viskas prasidėjo, jis ją išprievartavo. Jis ją graibė, lietė jos krūtinę. Kai jai numovė kelnes, jis ir pats nusiėmė kelnes ir ją išprievartavo. Jis savo lytinį organą įkišo į ją. Viskas vyko kelias minutes mašinoje ant galinės sėdynės. Kai viskas baigėsi, važiavo namo lyg niekur nieko. Be to, kad numovė jai kelnes, dar buvo pakėlęs jos „maikę“, kad galėtų liesti krūtinę. Apatines kelnaites irgi numovė, pats taip pat nusimovė kelnes. Jai labai viską skaudėjo, jautėsi keistai. Skaudėjo kojas ir viską prie pilvo. Ji gulėjo ant nugaros, jos rankos buvo prie jos, jo rankos buvo ant jos krūtinės prie kojų, laikė jos kelius. Tuo metu girdėjo pravažiuojančias mašinas, daugiau nieko. Tai trūko kokias 3 minutes. Viskas baigėsi tuo, kad tiesiog apsirengė ir išvažiavo namo. Nematė, ar iš lytinių organų išbėgo koks nors skystis. Toje situacijoje jos lytinius organus lietė tik su savo lytiniu organu. Tuo metu bijojo, jautėsi nejaukiai, sunku buvo suprasti, kas vyksta. Tuo metu galvojo, kodėl jis jai taip daro, kodėl jis taip elgiasi. Jam sakė, kad baigtų, kad ją paleistų, bet jis jos neklausė ir nieko jai nesakė. Jis tuo metu nieko nesakė. Po visko apsirengė ir važiavo toliau, jis su ja kalbėjo lyg niekur nieko nebūtų buvę, klausė jos apie mokyklą, ji jam atsakydavo, bet trumpai. Ji labai bijojo, kad tai nepasikartotų. Tėtis apie tai nieko nekalbėjo. Kai viskas įvyko, jai buvo 14 metų. Tai buvo vasaros vidurys, buvo vakaras, važiavo iš Rokiškio į namus. Ten buvo tokia kaip poilsio stotelė prie miškelio, šalia daugiau nieko nebuvo, tik kelias, poilsiavietės pavadinimo nežino. Važiavo tada į „Maximą“, kuri yra centre. Nuo tos „Maximos“ iki kol sustojo poilsiavietėje, važiavo maždaug 20 min. Apie tai, kas įvyko, pirmi sužinojo broliai ir sesė, jie pastebėjo, kad ji yra keista, ne taip elgiasi ir tada papasakojo. Buvo tylesnė, mažiau kalbėdavo. Papasakojo po kelių mėnesių. Po to, kai papasakojo, jie tiesiog sužinojo, bet nieko nedarė, mama sužinojo neseniai. Mama sužinojo prieš kelias dienas, kai tėtis grasino. Mama sužinojo iš paties tėčio. Buvo diena, jos sugalvojo su broliu A. ir sese išeiti pasivaikščioti, žiūri - skambina mama, bet ji nematė skambučio, grįžo namo, pamatė, kad mama apsiverkusi, tėtis buvo piktas, daužė mašiną ir mama pasakė, kad tėtis mamai grasino su peiliu, pasakė, kad tėtis supyko, kad ji su juo nemiega. Mama pasakė, kad jeigu ji su juo nemiegos, jis papjaus mamą. Paskui mama pasakė, kad jie pasislėptų, jie pabėgo, paskui paskambino mama ir pasakė, kad grįžtų. Kai jie kalbėjo telefonu su mama, girdėjo jo balsą, jis sakė, kad papjaus. Ji su broliu ir sese sugalvojo, kad reikia eiti pas kaimyną paprašyti pagalbos, bet mama pasakė, kad nereikia, kad jie grįžtų. Kai grįžo namo, nuėjo į antrą aukštą, girdėjo kaip tėtis su mama pykosi, tėvas mamai sakė, kad pakviestų ją, sesė su broliu atidarė langą, iššoko ir pabėgo kviesti pagalbos. Tada atėjo pas ją mama visa apsiverkusi ir pasakė, kad eitų į apačią, nes kitaip jas papjaus. Ji nesutiko eiti, bet paskui pamatė, kad ateina tėtis su peiliu ir teko eiti žemyn. Nuėjo su mama prie lovos, jis sakė joms nusirengti, jos nusirengė, atsigulė, tėtis irgi nusirengė ir jis pradėjo lįsti prie jos. Jis įsiskverbė į ją, jai labai skaudėjo, labiau nei pirmąjį kartą. Mama verkė, gulėjo, nes nieko negalėjo padaryti. Ji irgi verkė ir rėkė, jis savo delnu uždengė jos burną. Kai viskas baigėsi, jis išėjo, jos su mama liko gulėti lovoje, nes jis joms neleido išeiti. Po 5 min. jos išgirdo, kad kažkas atvažiavo, tėtis nuėjo į kitą kambarį pažiūrėti pro langą kas atvažiavo, pamatė policijos pareigūnus Jis greitai apsirengė ir atrakino policijai duris, atėjus pareigūnams ji viską papasakojo. Su broliais tėtis elgiasi geriau, juos labiau lepina. Prie sesės tėvas nelįsdavo, bet elgiasi su seserimi A. šaltai, kaip ir su ja. Ji mamai anksčiau apie tai nieko nepasakojo, bet mama įtardavo, nes kelis kartus yra jos paklaususi, ar tėtis prie jos nelenda, ji atsakydavo, kad ne. Abu kartus jis įsiskverbė į jos lytinius organus, niekur kitur nebuvo įsiskverbęs. Prieš pradedant prie jos lįsti pirmąjį kartą, tėtis jai nieko nesakė, negrasino. Ji tiesiog gulėjo lyg būtų sustingus. Prašė jo, kad baigtų, ji bandė pabėgti pro kitas dureles, bet jis ją sulaikė paimdamas už klubų, tada iš karto numovė kelnes. Anksčiau lytinių santykių nebuvo turėjusi, tai buvo pirmi jos lytiniai santykiai. Viena kartą, kai miegojo, naktį pradėjo lįsti, kišdavo savo rankas po antklode ir ją graibydavo, ji jį stumdavo, susivyniodavo į antklodę, po kiek laiko jis išeidavo iš kambario. Bandydavo savo rankomis liesti jos krūtinę ir lytinius organus po rūbais. Lietimai prasidėjo, kai jai buvo 14 metų, tai buvo keli mėnesiai dar prieš išprievartavimą, mėnesio neatsimena. Pradžioje labai dažnai bandydavo ją paliesti beveik kiekvieną naktį, paskui atstodavo ir praėjus kuriam laikui vėl lįsdavo. Lįsdavo tik naktimis. Vyresnysis brolis su sese miegojo vienoje lovoje, ji su kitu broliu kitoje lovoje. Tėvas atėjo prie jos, bandė ją liesti, paliesti jos lytinius organus, bet ji spardėsi, jį atstūmė ir matė, kaip jis nuėjo prie sesers. Nelabai matė, bet matė, kad ėjo link sesers ir bandė liesti A., bet sesuo irgi jį atstūmė, atsikėlė ir jis išėjo. Tuo metu, kai vyko prievarta važiuojant iš Rokiškio, tėtis buvo blaivus, o kai namuose viskas vyko, jis buvo išgėręs, bet nedaug. Žino, kad buvo išgėręs, nes matė, kad gėrė, ant stalo buvo buteliai, juose buvo alkoholis, lygtai degtinė. Tėvas vartojo alkoholį namuose, tiesiog prie virtuvės lango gerdavo. Mamai nieko nepasakojo, nes bijojo, galvodavo kaip viskas baigsis ir ką mama pagalvos. Nežinojo, ar mama jai padės, ar supyks ant jos. Kai pasakė mamai, mama verkė, bijojo. Anksčiau, kai tėtis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, daugiau gerdavo ir dažniau mušdavo mamą, jie tuo metu būdavo kitame kambaryje, neidavo, nes bijodavo, kad jų neprimuštų. Vieną kartą daug anksčiau, broliui buvo gal 7 metai, buvo vasara, jie buvo lauke, tėtis gėrė, kai pastebėjo, kad brolis verkia, buvo visas su mėlynėmis. Naktimis kai ateidavo tėtis liesti ją, būdavo blaivus. Tame kambaryje jie miega visi keturi vaikai. Ji miegodavo arba su sese, arba su mažuoju broliu, kambaryje yra dvi lovos. Vieną kartą kai tėvas buvo atėjęs į kambarį, buvo atsikėlęs brolis A. ir pamatė, kad tėvas lenda prie jos, pasakė tėvui „ką čia dirbi, eik iš čia“ ir tėvas išėjo (t. 1, b. l. 33-37, 38).

Nukentėjusiosios A. P., apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymai, kad tėtis kažką padarė, nelabai žino ką padarė, grasino mamai ir kažką sesei A. padarė. Apie tai, kad kažką padarė sesei, pasakojo pati sesė ir mama, nieko tiksliai nepasakojo. Tėtis kažką sesei padarė antradienį arba trečiadienį, ji tą dieną buvo namuose. Jie išėjo pasivaikščioti, kai grįžo, pamatė, kad mama verkia, mama pasakė, kad tėtis jai grasino, kad tėtis sakė, jeigu A. su juo neatsiguls, mamą nužudys. Jie išėję buvo su A. ir broliu A., išėjo į kaimą kažkur. Mama sakė, kad kai jie galės ateiti namo, ji jiems paskambins. Paskui, po kiek laiko paskambino mama, verkė ir sakė, kad grįžtų namo. Kai grįžo nuėjo miegoti, nieko nematė, tėtis pasakė mamai, o mama jiems, kad padėtų telefonus apačioje ir eitų į viršų, o A. ateitų į apačią. A. nenorėjo eiti, jie iššoko su broliu pro langą. Tėvas pasakė, kad jeigu A. neateis, mamai teks išeiti. Ji su broliu nubėgo pas kaimynus, viską papasakojo ir kaimynai iškvietė policiją. Brolis sugalvojo bėgti pas kaimynus pagalbos. Ji buvo išsigandus, nes bijojo tėčio, bijojo, kad tėtis kažką padarys sesei ir mamai, bijojo, kad jas gali sužaloti. Tėtis grasino ir turėjo peilį. Anksčiau A. yra pasakojusi, kad tėtis anksčiau lįsdavo prie A., bet ne taip. Žino, kad A. liesdavo. Vieną ar du kartus tėtis buvo ir jai taip padaręs. Buvo taip, kad važiavo mašina ir sustojo, jis atidarė duris ir pradėjo prie jos lįsti, ją liesti, pakėlė jai „maikę“ ir lietė jos krūtinę. Toje mašinoje buvo ji ir tėtis. Nelabai prisimena daugiau panašių dalykų, nėra buvę daugiau tokių atvejų, tik tą kartą, kai važiavo mašina. Niekada namuose naktį jis nebuvo prie jos priėjęs, niekada namuose nelietė. Apie šį atvejį ji nieko nežino, nes nematė. Šis atvejis buvo kitoks, nes anksčiau jis negrasindavo mamai ir taip atvirai nelįsdavo prie A. Nežino, kaip dažnai tėtis lįsdavo prie sesers. Žino, kad naktį ateidavo tėtis. Pirmą kartą sužinojo, kad tėtis lenda prie A., būdama 13 metų. Jų kambarys yra viršuje, jame gyvena 4 vaikai. Kai tėtis lįsdavo prie A., jie prabusdavo, kai jie atsikeldavo, tėtis išeidavo. Tai vykdavo maždaug kartą per mėnesį. Su ja taip nedarė tėtis, kaip su A. Tas atvejis, kai važiavo su tėčiu automobiliu, jai buvo gal 13-14 metų, buvo šilta, turbūt buvo pavasaris, į mokyklą dar reikėjo eiti, jie važiavo po pamokų, tą kartą jie važiavo į parduotuvę Kupiškyje, į „Norfa“. Viskas įvyko važiuojant jau į namus, apie 18-19 val. Jie sustojo žvyrkelyje arti namų, nieko aplinkui nematė, tik medžius, nieko negirdėjo. Niekam apie tai nėra pasakojusi, nei broliams, nei sesei, nei mamai. Niekam nepasakojo, nes bijojo, nelabai norėjo sakyti. A. nėra pasakojusi kažko panašaus apie tai, kas A. buvo atsitikę su tėčiu (t. 1, b. l. 151-154, 155)

Globos namų „Užuovėja“ pateikta vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad A. P. pokalbių metu mergaitė pasakojo apie abiejų tėvų alkoholio vartojimą, stebėtą tėvo fizinį smurtą prieš jos motiną ir brolius („mamą buvo primušęs“, „brolius mušdavo rankom, spardydavo kojom“), dalinasi iš tėvo patyrusi seksualinę prievartą („Tėtis išprievartavo“, „graibydavo“). Mergaitės emocijos, įvardinti veiksmai, duoda prielaida, jog mergina galėjo nukentėti nuo seksualinės prievartos (t. 2, b. l. 130-131).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 780/2023(05), kurioje nurodyta:

1. A. P. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame žaste, krūtinės ląstos srityje, dešinėje kirkšninėje srityje, kapšelio ir varpos srityse, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos, pilvo srityse, dešinėje kirkšninėje srityje. Šie sužalojimai susiformavo trumpame (paros) laikotarpyje iki apžiūros, į ką nurodo rausvos spalvos žemiau aplinkinės odos lygio šašu odos nubrozdinimų pobūdis ir rausvai violetinė poodinių kraujosruvų spalva, ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu. A. P. taip pat nustatyt odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose, tačiau jie susiformavo ne mažiau 6-7 paros iki apžiūros, į ką nurodo rusvos spalvos beatsidalinančiais šašais odos nubrozdinimų pobūdis, ir negalėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu. 2. Sužalojimų padarymo laikas, lokalizacija nurodyti 1-me išvados punkte. Sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai tokiu suduodant, tokiu suspaudžiant, į tokį atsitrenkiant, ar panašiai.

3. Dėl nustatytų sužalojimų A. P. sveikata sutrikdyta nežymiai.

4. A. P. nustatyti odos nubrozdinimai kapšelio, varpos srityje, galėjo būti padaryti „nukentėjusiosios priešinimuisi, jam atliekant prievartinį seksualinį aktą“ metu, tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja.

6. A. P. lyties organuose anatominių pakitimų, trukdančių atlikti lytinį nenustatyta (t. 5, b. l. 125-126).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-51/2024, kuriame nurodyta:

1. Objektyvių duomenų. kad A. P. iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu, taip pat ir nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Šiuo metu A. P. konstatuojamas (duomenys neskelbtini).

2. A. P. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių, faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų.

3. A. P. nenustatyta tokių kalbos, pažintinės veiklos (dėmesio; atminties, mastymo) bei kitų individualių (įskaitant intelektą, socialinę brandą) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti nagrinėjamoje byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsidėmėti bei duoti parodymų apie tai.

4. A. P., dėl jai nustatyto (duomenys neskelbtini) nerekomenduojama dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime.

5. Tiek apklausos, tiek ekspertizės metu A. P. kalba ne apie vienkartinį galimai patirtos seksualinės prievartos epizodą, o apie laike užsitęsusį galimai smurtinį įtariamojo elgesį jos atžvilgiu. Nors A. P. supratimas apie jos atžvilgiu galimai atliekamų įtariamojo veiksmų esmę keitėsi su laiku, konstatuojama, kad tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo (ekspertizės atlikimo) metu ji nėra pajėgi pilnai suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (ji supranta jų pobūdį, tačiau vis dar nėra pajėgi suprasti šių veiksmų reikšmės). Remiantis A. P. žodžiais, įtariamojo veiksmams ji priešinosi taip, kaip sugebėjo, tačiau aktyviau šiems veiksmams ji priešintis negalėjo dėl amžiaus, fizinio silpnumo, emocinės būsenos.

6. A. P. padidinto įtaigumas nenustatytas.

7. Padidintas polinkis fantazuoti A. P. nenustatytas.

8. Šiuo metu A. P. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl byloje tiriamos nusikalstamos veikos ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

10. A. P. nustatyti kalbos, elgesio bei emociniai ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį bei jos gyvenimiškų patirtį (t. 1, b. l. 113-121).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 778/2023(05), kurioje nurodyta:

1. A. P. kūne išorinių sužalojimų nenustatyta.

2. Gleivinės nubrozdinimas tarp dešiniosios ir mažosios lytinių lūpų bei mergystės plėvės švieži plyšimai ties 3 ir 9 val. pagal laikrodžio rodyklę, kurie galėjo būti padaryti lytinio akto metu aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 29 d.

(...) 4.VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S-SP 103/2023(01) A. P. tepinėlyje ir tamponėlyje ir tamponėlyje su makšties turiniu rasta sperma (t. 1, b. l. 92-93)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. pG 949/2023(05), kurioje nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d., tiriant A. P., nustatyta, kad jos mergystės plėvė ankščiau nebuvo sužalota, tyrimo metu plėvės angoje susidaro susitraukimo žiedas, anga praleidžia tik piršto galą. Medicininių duomenų, kad A. P. turėjo lytinių santykių iki 2023 m. rugpjūčio 29 d., nerasta (t. 1, b. l. 97).

Globos namų „Užuovėja“ pateikta vaiko, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad kalbant su A. P. apie su lytiškumu susijusias temas, yra labai uždara, tyli, teigia neturinti žinių apie jos amžių atitinkančius klausimus: nurodo nežinanti lyties organų pavadinimų, neturint informacijos apie brendimo procesus, nežinanti, kas yra lytiniai santykiai. Ji skiria viešas bei privačias kūno dalis (privačioms priskiria krūtinės, lyties organų bei sėdmenų sritis) ir neigia bet kokias intymaus pobūdžio patirtis (situacijas, kurių metu ji būtų mačiusi ar lietusi kito žmogaus privačias kūno vietas arba pati buvusi pamatyta ar paliesta). Nepaisant to, vėliau tikslinantis paauglė išsako, kad nenori apie tai kalbėtis. Tikėtina, jog dėl stipraus nenoro kalbėtis apie lytiškumą kiti merginos atsakymai taip pat gali atspindėti ne jos realias patirtis ir žinias, o siekį išvengti nemalonių, įtampą dėl temų aptarimo. Dėl didelio jos uždarumo psichologinio ištyrimo metu siekiant įvertinti A. patirti galimą seksualinės prievartos patyrimą svarbu remtis kitais jos pasakojimais (t. 2, b. l. 124-126).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-52/2024, kuriame nurodyta:

1. Objektyvių duomenų, kad A. P. iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo, taip pat ir nusikalstamos veikos metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Šiuo metu A. P. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F 4 43.8).

2. A. P. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių, faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų.

3. A. P. nenustatyta tokių kalbos, pažintinės (dėmesio, atminties, mąstymo) bei kitų individualių (įskaitant intelektą, socialinę brandą) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti nagrinėjamojo byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsidėmėti bei duoti parodymų apie tai, t. y. būti liudytoja. Vis tik, dėl stebimo išreikšto gynybiškumo bei temos vengiančio elgesio kalbantis apie savo asmenines patirtis neatmetama, kad A. P. parodymus duoda ne pilna apimti (galimai neatskleidžia visų savo turimų patyrimų).

4. A. P., dėl jai nustatyto sutrikimo nerekomenduojama dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime.

5. Byloje tiriamų įvykių metu A. P. pilnai nesuvokia jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (turi žynių apie jų pobūdį, tačiau jų reikšmę suvokia itin primityviai, siaurai). Aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams A. P. negalėjo dėl šių veiksmų esmės nesuvokimo, amžiaus, santykio su įtariamuoju ypatumų bei emocinės būsenos.

6. A. P. padidinto įtaigumas nenustatytas.

7. Padidintas polinkis fantazuoti A. P. nenustatytas.

8. Šiuo metu A. P. konstatuojamos (duomenys neskelbtini), kilusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu dėl byloje tiriamų įvykių ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

10. A. P. nustatyti kalbos, elgesio bei emociniai ypatumai atitinka jos amžiaus tarpsnį bei gyvenimišką patirtį (t. 2, b. l. 17-24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 927/2023(05), kurioje nurodyta:

1-3. A. P. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta.

4. Apžiūros metu A. P. burnoje, lyties organuose, išeinamosios angos srityje sužalojimų nenustatyta.

5-7. A. P. mergystės plėvėje sužalojimų nenustatyta. Įvertinus mergystės plėvės anatominę sandarą, mažai tikėtina, kad įvykio metu buvo galima atlikti lytinį aktą nepažeidus mergystės plėvės (t. 1, b. l. 177-178).

Nukentėjusiosios I. P. parpūdymai, duoti 2023 m. rugpjūčio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., namuose adresu (duomenys neskelbtini)buvo kartu su vyru A. P., su kuriuo vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Po kiek laiko su vyru nuėjo miegoti. Bet prieš 22.00 val., tikslaus laiko nepamena, pabudęs vyras prikėlė ją ir pradėjo klausinėti, kur yra jų vaikai A., A. ir A. Ji jam paaiškino, kad vaikai yra išėję į lauką pasivaikščioti. Jis supykęs, kad vaikai ne namuose, dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė jai per veidą į kairės pusės skruostą, jai sukėlė fizinį skausmą, nesužalojo ir liepė paskambinti vaikams, kad grįžtų į namus. Kol vaikai ėjo į namus, vyras iš kažkur pasiėmė peilį ir pradėjo jai grasinti sakydamas, kad papjaus visus, dėl to, kad su juo niekas nenori lytiškai santykiauti. Grįžę namo vaikai nuėjo į savo kambarį. Vyras kvietė vyriausiąją dukrą A. P. ateiti į jų miegamąjį kambarį. Kai vyriausioji dukra A. atėjo į jų kambarį, ji atsisėdo ant lovos šalia jos, po to A. liepė nusirengi jai ir jų dukrai A. Jos nesirengė, ji ir dukra buvo labai išsigandusios, nes A. visą laiką su savimi turėjo peilį. Kadangi jos su dukra nenusirengė kaip A. liepė, jis pradėjo pats nurenginėti jų dukrą A. Dukra nieko nedarė, nes buvo išsigandusi, o ji taip pat bijojo savo vyro, bijojo, kad su peilių nesužalotų jos ir dukros ar kitų namuose esančių vaikų, prašė jo nustoti taip elgtis, nenurenginėti dukros, bet jis jos neklausė ir toliau nurenginėjo jų dukrą. Matė, kaip jos vyras nurenginėja jų dukrą, iš pradžių jis nuvilko jų dukros megztinuką, po to numovė kelnes, nusegė liemenėlę ir numovė apatines kelnaites. Nurengęs jų dukra, A. pats nusimovė kelnes ir apatines kelnaites, atsigulė ant jų dukros A., kuri buvo nuoga ir gulėjo šalia jos lovoje, įkišo savo lytinį organą į jų dukros A. vaginą ir pradėjo lytiškai santykiauti prieš A. valią. Kai vyras prievartavo jų dukrą, ji pati buvo šoke, negalėjo pajudėti, užsimerkė, nes nebenorėjo matyti kas vyksta. Dukra bandė atstumti savo tėvą A., sakė, kad nenori su juo santykiauti, bet jis buvo stipresnis už A. ir jo nustumti A. nepavyko. Jis neklausė, ką A. sakė ir toliau ją žagino. Kai A. prievartavo jų dukrą jis peilį buvo padėjęs ant stalo šalia lovos. Prievartaujant jų dukrą A. sperma išsiliejo į jų dukros vaginą. Išsiliejus spermai A. nulipo nuo jų dukros. Jos norėjo išeiti į kitą kambarį, bet joms išeiti A. neleido ir liepė gulėti kartu su juo lovoje. Po kiek laiko kieme pamatė šviesas, suprato, kad į namus kažkas atvažiavo. Supratę, kad kažkas atvažiavo į jų kiemą, ji su sutuoktiniu A. ir dukra A. atsikėlė iš lovos ir apsirengė savo drabužius. Kažkas pradėjo belsti į duris, prie durų nuėjęs A. jas atidarė ir į namus įėjo policijos pareigūnai, kuriems jų dukra A., kad ją išžagino jos tėvas A., kurį pareigūnai sulaikė, o dukrą A. išvežė pas medikus apžiūrai. Jai matant jos vyras A. jų dukrą prievartauja pirmą kartą, ar tai pirmas kartas kai A. prievartauja jų dukrą nežino, dukra A. niekada nepasakojo, kad A. bandė ar yra išžaginęs, jokių įtarimų, kad vyras galėjo ar galėtų taip pasielgti neturėjo. (2 t., b.l. 134-136)

Nukentėjusiosios I. P. parodymai, duoti papildomos apklausos metu, kad buvo 2-3 kartai, kai jis ją buvo sumušęs - tą dieną, kai prievartavo dukrą, prieš kelias dienas iki to įvykio. Jis buvo labai nervuotas, nes kažkas nesisekė, kiti jam nepadėjo, tai sudavė jai ranka po kartą per veidą. Vaikų tuo metu namuose nebuvo. Mėlynių nuo sudavimo neliko, patyrė tik fizinį skausmą. 2023 m. rugpjūtį, dienos nepamena, tą dieną, kai A. prievartavo A. namuose, vakare su A. išgėrė alkoholio. Jis grįžęs iš darbo nuvažiavo su kaimynu L. į parduotuvę ir atsivežė likerio butelį. Išgėrė po 3-4 „stopkes". Jai apsvaigo galva ir nuėjo gulti. A. jai nesisakė, kad kažkur būtų užsigavęs, ant jo kūno jokių sužalojimų nematė. Prieš tą vakarą, prieš 3 dienas su A. lytiškai santykiavo, ant jo kūno sužalojimų nebuvo. Ji nuėjo prigulti į kitą kambarį pirmame aukšte. Pas juos pirmame aukšte yra du kambariai ir virtuvė. Antrame aukšte yra kambarys, kur miegodavo vaikai. Bet žiemą vaikai miegodavo tame kambaryje, kur miegojo Ž. Kiti trys vaikai šią vasarą miegojo antrame aukšte. Atėjęs A. ją prižadino, pradėjo ieškoti visų vaikų. Ž. buvo išvažiavęs pas savo auklėtoją į (duomenys neskelbtini). Kiti vaikai išeidami pasakė, kad eina pasivaikščioti. Kai atsakė, kad nežino, kur vaikšto vaikai, A. sudavė jai ranką per veidą. Jis liepė jai skambinti vaikams. Kai jai sudavė, jis turėjo rankoje peilį, kurį laikė nuleidęs žemyn. Jai buvo baisu. Prieš tai nei karto jis nebuvo grasinęs peiliu. Paklausus, kam jam tas peilis, jis atsakė, kad nori papjauti ją ir vaikus. Už ką papjauti nesakė. Išėjo į kiemą į sodą. A. žiūrėjo ir stebėjo, ar ji kažkam skambins. Bijojo A., todėl skambino vaikams. A. tik pasakė, kad grįžtų į namus. Peilis, kurį laikė A., jai žinomas, su juo perpjaudavo šieną. Peilį laikė prie lauko durų, nes naudojosi juo tik ji. Kai ji prisiskambino A., A. nuėjo į namus. Ji laukė sode vaikų. Jiems atėjus, jie užėjo į namus. Vaikai nuėjo į antrą aukštą. Ji nuėjo į virtuvę, kur buvo A. Jis lakstė su peiliu, nuleidęs jį žemyn. Jis pradėjo reikalauti, kad ateitų A. Klausiant kam jam tas vaikas, jis atsakė, kad papjaus vaikus, jei A. neateis. Ji norėjo pabėgti. Buvo pravėrus lauko duris, sakė, kad pabėgs, o jis tada jai atsakė, kad tada papjaus vaikus. Nepabėgo, nes bijojo, kad jis palies vaikus. Namuose viskas gerai girdisi, jei garsiai kalbama. Mano, vaikai turėjo girdėti A. Jis sakė, kad nori, kad ateitų A., kad jam "niekas neduoda". Suprato, kad jis kalba apie lytinius santykius. Ji nelabai suprato pradžioje, dėl ko jam reikalinga A. Jis liepė jai nueiti pakviesti A. O kai paklausė dėl ko, jis atsakė, kad nori, jog A. "nusimautų kelnes". Paklausė kam, bet jis neatsakė. Jai pasakė, kad jei nenueis kviesti, papjaus ją. Negalvojo, kad jis nori kažką padaryti blogo dukrai, bijodama jo grasinimų, kad jis visus papjaus, pakvietė A. A. dar buvo su kiemo drabužiais. Ji bijojo eiti pas tėvą. Nusileidus su dukra koridoriuje A. pasakė eiti joms į jų kambarį. Kambaryje šviesa nedegė, buvo įjungtas televizorius. Virtuvė yra sujungta su jų kambariu. Bendroje patalpoje duryse iš vidaus yra kabliukas, nematė, ar A. jį užkabino. A. peilį padėjo ant stalo netoli lovos. Pabėgti joms nebuvo galimybės, be to, bijojo palikti kitus vaikus dėl A. grasinimų papjauti. Kaimynų aplink gyvenančių neturi. A. liepė jai su dukra rengtis nuogai. Suprato, kad jis nori santykiauti su jomis abejomis. A. tylėjo, tik verkė. A. nenorėjo nusirengti. A. pradėjo nurenginėti dukrą, o A. laikė įsikabinus į savo drabužius. Per jėgą jis A. nurengė nuogai. Tada jis jėga nuvilko A. megztinį. Po to A. nusirengė jo reikalavimu nuogai. Ką jis ruošėsi su jomis daryti, nieko nesakė. A. suėmęs A. už pečių paguldė ant lovos ant nugaros. A. tik verkė. Tada tokiu pat būdu jis paguldė ją ant lovos prie A. ant nugaros. Ji gulėjo ant nugaros, o A. atsigulė ant A. ir pradėjo lytiškai su A.santykiauti. A. sakė, kad jai skauda, gulėjo kaip akmenukas. Mano, kad A. baigė lytinį aktą į dukrą. A. baigęs atsistojo. Ką jis darė kambaryje neįsidėmėjo dėl streso. Greitai kažkas atvažiavo į kiemą. Tada jos pačios apsirengė ir A. irgi. A. joms daugiau nieko nesakė. Įėję policininkai paklausė, kas čia įvyko. Pareigūnai išvedė A. iš namų. A. kitame kambarį bendravo su policininku ir policininke. Berniukai važinėdavo į parduotuves su tėvu, mergaitės nenorėdavo su juo važiuoti. Klausdavo kodėl nenori važiuoti su tėvu, tai jos atsakydavo, kad "nenori". Anksčiau jos važinėjo su tėvu, bet prieš kokius 5 metus jos jau nenorėdavo su juo važiuoti. Būdavo, kad A. nueidavo pas vaikus į kambarį, apie kažką kalbėjosi. Prieš kelias dienas iki 2023 m. rugpjūčio įvykio, Ž. jai kažkaip pasakė "tėvas lenda prie sesės", tada ji paklausė A. ir A., ar kažkas vyksta. Jos abi atsakė, kad "nieko nėra". A. neklausė, nes pabijojo, kad gali pradėti smurtauti. Ž. pasisakymą suprato, kad A. prie dukrų lenda, kaip prie moterų. Būdavo, kad A. dukras nuveždavo pas gydytojus į (duomenys neskelbtini). Dažniausiais dukras nuveždavo A., veždavo dukras ir po vieną, ir kartu. A. nuvažiuodavo į Kupiškį, dažniausiai kartu su visais vaikais, būdavo, kad ir su ja. Nematė, kad A. vežtu su savimi atskirai po vieną dukrą. Bet to tvirtinti negali, nes pastoviai jų išvažiuojant nematė. Taip pat važiuodavo ir į Rokiškį, kuris randasi nuo jų apie 17 km atstumu, bet Kupiškis yra arčiau. Į Rokiškį važiuodavo taip pat apsipirkti, dažniau maisto. Ž. paminėjo, kad tėvas "lindo" prie A., kai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Sakė, kad "lindo" lauke, kieme. (2 t., b.l. 139-142, 143-145)

2023 m. rugsėjo 14 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji I. P. patvirtino savo duotus parodymus (t. 2, b. l. 146-152).

2023 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime dėl alkoholio kiekio matavimo patvirtinančių dokumentų nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., 22.33 val. I. P. nustatytas 0,98 promilių girtumas (t. 3, b. l. 148-151).

Liudytojos J. V. parodymai, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., apie 22.00 val. į jos sodybos kiemą adresu - (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynų, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), vaikai A. ir A.. Vaikai atėjo iš gatvės pusės. Iš išvaizdos jie atrodė kaip atbėgę ir labai išsigandę. Tiksliai nepamena, bet jai atrodo daugiau mergaitė sakė: "Pagalbos, pagalbos". Vaikai vilkėjo viršutinius drabužius, buvo su avalyne. Sakė: "Tėtis laksto su peiliu", kad jie išsigando ir išbėgo iš namų, bet jų nematė, kaip jie išbėgo. Sakė, kad tėvas priekabiauja prie sesės, t. y. A. Tada sutuoktiniui pasakė, kad reikia nueiti pasižiūrėti, kas dedasi vaikų namuose. Vaikai pasakė, kad ten "geriau neiti". Todėl paskambino pagalbos numeriu iš savo telefono ir davė A. kalbėti. A. pasakojo tą patį ką ir jai. Gal po kokio pusvalandžio atvažiavo policija. A. turėjo automobilius, vairavo tik jis. Matydavo jį vairuojant automobilius sidabrinės, tamsiai melsvos spalvos. Vieną gal turėjo didesnį, kaip autobusiuką. Matydavo jį važiuojant su I. Ar A. važinėjosi automobiliu tik su vien vaikais neįsidėmėdavo (t. 3, b. l. 22-24, 26-29).

Liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymai, kad (duomenys neskelbtini) kaime turi kaimyną A. P.. A. prieš kokius 3-4 metus turėjo įsigijęs vyšninės spalvos „Seat Alhambra", minivėno modelio automobilį. A. važinėdavo su tuo automobiliu, matydavo, kai su juo vežiodavo savo vaikus, bet kokius tiksliai nepamena. Tą automobilį A. save kieme pats supjaustė dalimis, nes, pasak A., automobilis pradėjo gęsti. Kiek matė, A. su I. bendravo draugiškai, negirdėjo, kad jie būtų susibarę. Su savo vaikais tėvai bendravo gražiai. 2023 m. rugpjūčio 29 d., dienos metu jis buvo (duomenys neskelbtini). Matė, kaip ten A. centre parduotuvėje "Kanapinė" špakliavo išorę su R. ar R. iš (duomenys neskelbtini). Ant A. nepastebėjo jokių sužalojimų, A. nieko nesakė, ar buvo kur susižalojęs. Po to būnant namuose 17:19 val. jam paskambino A., paprašė pavežti iki Pandėlio į parduotuvę. A. buvo išgėręs lengvai. Sustojus Pandėlyje prie parduotuvės "Aibe", liko automobilyje. A. grįžo iš parduotuvės su 2 buteliais „Grand Kavaler" po 0,7 l talpos. Grįžtant, A. pasakė, kad kitą dieną bus „pachmelnas", neišsiblaivęs, todėl paprašė jo kitą dieną nuvežti į darbą į Pandėlį. A. išlipo prie namų. A. vaikų ir I. tą vakarą nematė. Kitą dieną jam paskambino I. ir paprašė pavežti Kupiškį. Pakelyje jis paklausė kaip A. sveikata, I. atsakė, kad A. kalėjime. Paklausė kodėl, ji atsakė „išprievartavo A.". (t. 3, b. l. 34-380).

Liudytojos J. B. parodymai, kad I. gyvenant (duomenys neskelbtini) pradžioje lankėsi pas I. dažnai, po to prieš kokius 5 metus dukra nelabai norėjo, kad ji atvažiuotų. Nematė ankščiau I. sumuštos, tik po A. išprievartavimo pamatė, kad pas I. kairys žandas buvo pamėlęs nuo sumušimo ir I. jai pasakė, kad „užsigavo pati“. 2023 m. rugpjūtį, dienos neprisimena, apie 6 val. ryto jai paskambino dukra D. pasakiusi, kad išeitų į kiemą, kur laukia Vaikų teisės. Išėjus į kiemą, ten buvo moteris, prisistatė ir pasakė, kad A. išprievartavo A., kad pas ją laikinai atveš I. vaikus apgyvendinimui. Tą pačią dieną nuvažiavo pas I. ir persivežė I. į Panevėžį. I. verkė, sakėsi, kad nori pasikarti, bet nenorėjo pasakotis. Vis tiek klausinėjo I., kol pasisakė, kad A. „liepė jai žiūrėti, kaip prievartauja A., A. buvo prirėmęs I. peilį prie kaklo, kad jei I. pabėgs, tai jis išžudys ir išpjaus visus vaikus, kad sakė, jog papjaus tave ir vaikus“. I. labai dabar tyli, nieko nesipasakoja, atsakinėja, kad „nepastebėjo, neįtarė“. Bet minėjo, kad ji klausinėdavo ankščiau A., kodėl dukra verkia namuose, būdavo liūdna, nelinksma, susimasčiusi, bet paklausus dukros kas atsitiko, A. motinai nieko neatsakydavo. Apie A. I. jai nieko nepasakojo. 2023-09-01 I. vaikai buvo atvežti į jos namus. I. sūnus A. liko mokytis Rokiškyje, (duomenys neskelbtini) pasirūpino, kad A. būtų apgyvendintas mokyklos bendrabutyje. I. sūnus Ž. dabar lanko (duomenys neskelbtini), o dukros A. ir A. pradėjo mokytis mokykloje. Su A. apie A. nesikalba, nes kai bandė kalbėtis, mergaitė iš kart pradėdavo verkti, nervuotis. Su A. apie jos tėvą nesikalba. A. yra labai uždara, mažai šneka (t. 3, b. l. 46-49).

Liudytojos D. B. parodymai, kad turi seserį I. P., kuri turi sutuoktinį A. P., kurie gyveno (duomenys neskelbtini), turi vaikus A., A., A., Ž. Kai A. išžagino A., persikėlusi gyventi į Panevėžį A. buvo pasisakiusi, kad kai A. ją vežė prieš kokius du metus, jis sustojo miške ir, A. žodžiais, "pirmą kartą tai padarė". A. sakė, kad niekam dėl to nepasisakė, nes bijojo ir buvo gėda. A. yra tyli, uždara. Apie A. ir A. santykius jai nieko nežinoma. Taip pat ir Ž. būnant jau dabar Panevėžyje pasisakė, kad vieną naktį, datos neminėjo ir vietos, namuose jis miegojo su A., kurią buvo apsikabinęs. Sakė, kad atėjo tėvas, kuris, kaip suprato Ž., supainiojo jo ir A. rankas. Sakė, kad tėvas paėmė Ž. ranką ir su Ž. ranką maigė savo lytinį organą. Kuo viskas baigėsi Ž. nepasakė. Jo pasakojimą virtuvėje girdėjo mama, S. ir A. (t. 3, b. l. 54-57).

Liudytojos S. B. parodymai, kad 2023 m. rugpjūčio gale ar rugsėjo pradžioje, Vaikų teisės atvežė pas jas į Panevėžį A. ir pranešė, kad A. išprievartavo A. Mama pasiūlė I., kad neliktų kaime viena, persikeltų gyventi į Panevėžį su vaikais. Kai I. persikėlė pas jas, I. minėjo, kad nori žudytis, verkdavo. I. sakė, kad pergyvena ir dėl A., ir dėl A., kad jį suėmė. Vaikai begyvenant pas jas pasidarė daugiau bendraujantys. Ž. du kartus pasakojo, kad "tėvas pakeldavo ranką prieš mamą, daugiau, kaip išgerdavo". Pasakojo, kad A. mušė I. per veidą. Minėjo, kad "bijojau tėvo, išgėręs jis pavojingas, piktas". Ž. pasipasakojo, kad kai jis miegodavo namo antrame aukšte, tėvas ateidavo ir naktimis, ir dienos metu, kai ten būdavo A., A. ir A. Kad tėvas prie visų lietė A. krūtinę, kuri jį atstumdavo, bet tėvas vis tiek "lįsdavo", t. y. kaip galima suprasti darė vėl tą patį. Pasakojo, kad tėvas ateidamas, kai visi vaikai būdavo užmigę, bandydavo "lįsti" prie A., bet A. jį atspirdavo. Paminėjo, kad vieną kartą buvo, kai atėjęs tėvas, kai visi vaikai gulėjo kartu, paėmė Ž. ranką ir užsidėjo sau ant "klyno". Tą pasakojimą girdėjo mama ir D.. A. apie tai, kas su ja nutiko, jai nesipasakojo, tik buvo minėjusi, kad su tėvu lytiniai santykiai buvo "ne pirmą kartą". Be to, Ž. minėjo, kad tėvas ne tik namuose "liesdavo" A., bet ir kieme - buvo "paguldęs" A. kieme ir atsigulęs ant jos, o kai Ž. paklausė ką jie daro, A. jam atsakė, kad žaidžia. Ž. nesisakė, kad matytų lendantį tėvą prie A. Pati I. dar pasipasakojo, kad turėjo negerų įtarimų dėl A., nes vieną kartą matė namuose, kaip A., kai A. miegojo, prie dukros "smaukė" savo lytinį organą, t. y. masturbavosi. I. nepasisakė, kada tai užtiko. Mano, kad I. nesiaiškino su A., nes jo bijojo, kadangi tik dabar, kai gyvena su jomis, pradėjo pasakotis, kad A. jai ankščiau irgi grasindavo papjauti, sumušti. Bet I. nepripažįsta, kad buvo mušama. A. pasisakė, kad tėvas jai grasino, kad jei kam pasisakys apie tai, ką jis daro, jis papjaus visą šeimą, papjaus save (t. 3, b. l. 62-66).

Liudytojo A. P. parodymai, kad turi kalbos sutrikimą, dėl to turi neįgalumą. Baigęs 10 klasių, įstojo mokytis į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu, kai mama persikėlė gyventi į Panevėžį, jis apsigyveno mokyklos bendrabutyje. Tėvas nuo seno buvo žiaurus. Kuo buvo žiaurus, negali pasakyti žodžiais (apklausos metu graudinasi, verkia, sunkiai tramdo susijaudinimo emocijas). Tėvas būdavo ir geras, ir žiaurus. Tai priklausydavo nuo tėvo nuotaikos. Daug tėvas negerdavo. Neprisimena, ar tėvas pakeldavo prieš jį ranką. Matė, kaip tėvas mušdavo mamą, bet ne dažnai. Dažniausiai mušė per veidą. Už ką mušė nežino. Nematė tėvo mušant seseris ar Ž. Vasaromis nakvojo su seserimis namo antrame aukšte, kur yra dvi lovos. Ž. irgi ateidavo pas juos miegoti, bet būdavo, kad miegodavo ir pirmame aukšte. Kitu metų laiku miegodavo su seserimis pirmame aukšte kambaryje prie virtuvės. Tėvas ateidavo pas juos vaikus naktimis ir vakaras, kai jie jau miegodavo. Pirmame aukšte seserys miegodavo vienoje lovoje kartu su juo ir Ž. Visi miegojo vienoje lovoje. Antrame aukšte jų lovos buvo suglaustos. Antrame aukšte seserys miegojo vienoje lovoje. Tėvas atėjęs kišdavo rankas po A. antklode. Jis bijodavo tėvui ką pasakyti, nežino ką tėvas jam galėjo už tai padaryti. Būdavo, kad pasakydavo tėvui, kad nelįstų, bet tėvas nekreipdavo dėmesio. Kai pasakydavo, tėvas jo neliesdavo. Kišdavo tėvas savo ranką ties An. kojomis. Nematė, kad tėvas nuimtų nuo A. antklodę. A. tėvui sakydavo "nelįsk", pradėdavo tėvą spardyti, bet tėvas jos neklausydavo, toliau darė savo. Ką tėvas norėjo paliesti An. nežino, gal šikną. Jam nepatogu sakyti, ką tėvas dar galėjo liesti A. Nematė tėvo be kelnių prie A. lovos. Nematė, kad tėvas būtų paėmęs A. už rankos ir dėtų jos rankas ant savęs. Nematė tėvo lendant į seserų lovą. Prie jo ir Ž. tėvas nelindo. A. garsiai sakydavo tėvui, kad nelįstų, mama, mano, tai galėjo girdėti. A. visada tylėjo. Kiek jam galėjo būti metų, kai tėvas pradėjo lįsti prie A., nežino. Matė, kaip tėvas atėjęs dienos metu namuose paimdavo A. per drabužius už krūtinės, o ji atstumdavo tėvą nuo savęs rankomis. Girdėjo, kaip mama klausinėdavo A. kodėl ji rėkdavo ir ką jai darė tėvas. Ką A. atsakinėjo mamai nežino. Mama irgi jo klausinėjo, ką tėvas daro A., tai atsakydavo tiesiog, kad tėvas lenda prie A. Ar A. jam pasakojosi, kad tėvas prie jos lenda, nepamena. A. jam nesisakė, kad tėvas lįstų prie jos. Tėvas turėjo daugiavietį automobilį raudonos spalvos. Su tuo automobiliu su tėvu važiavo į Rokiškį ir Kupiškį ir kitus miestus. Kiek pamena, nei A., nei A. nenorėjo važiuoti automobiliu vien tik su tėvu, nes jos sakydavo, kad nenori. Jam ir mamai jos sakė, kad bijo važiuoti su tėvu, nes tėvas gali lįsti prie jų. Nors buvo laikas, kai jos nebijojo važiuoti su tėvu. Ar jos važiavo atskirai vien su tėvu šito nežino. 2023 m. aštuntą mėnesį, dienos nepamena, dieną tėvo namuose nebuvo. Kol tėvo nebuvo jis su A. ir A. išėjo pasivaikščioti į gamtą. Dėl ko jie grįžo į namus pamiršo. Tėvas buvo blaivus ir mama. Nuėjo į namo antrą aukštą. Ž. namuose nebuvo. Pamena, kad sugalvojo kviestis pagalbos. Buvo kažkoks pavojus. Pamena, kad kai antrame aukšte dar buvo A., jis iššoko per langą į kiemą, po to iššoko ir A. Su savimi telefono neturėjo. Nubėgo pas kaimynę. A. kalbėjosi su ta kaimyne ir toliau sėdėjo namuose pas kaimynę ir laukė mentų. Kaimynė iškvietė mentus. Jam niekas nesakė, ką tėvas padarė A. ar mamai. Ką tėvas padarė mamai ar A. mintyse žino, bet nepatogu tai sakyti (t. 3, b. l. 82-86).

Liudytojos R. M. parodymai, kad dirba Obelių socialinių paslaugų namuose socialinė darbuotoja darbui su šeimomis. A. P. žinomas pagal darbo pobūdį. Šeima atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), Jie įsikėlė į avarinės būklės namą, vaikams nebuvo sąlygų net nusimaudyti, stogas buvo prastas. Dirbama buvo su šeima pagrinde dėl buitinių sąlygų gerinimo. Pagal poreikį P. šeimoje namuose į mėnesį lankėsi kartą, du. Taip pat būdavo susitikimai seniūnijoje su šeima, kai jie lankydavosi dėl socialinės paramos. Lankydavosi mokyklose, kur mokėsi P. vaikai, bendravo su socialine pedagoge, ne su vaikais. Prieš aplankant šeimą namuose, jie nebūdavo perspėti. Namuose dažniausiai užtikdavo mamą su vaikais, arba visą šeimą. Vėliausias aplankymo laikas buvo iki 17 val. Teko su vaikais bendrauti be jų tėvų. Dažniausiai bendravo su visais keturiais vaikais A., A., A. ir Ž. Kalbėjosi apie mokyklą, jų laisvalaikį. Iš vaikų negirdėjo nusiskundimų dėl tėvų elgesio vaikų atžvilgiu. Vaikai jai neminėjo, kaip A. elgėsi I. atžvilgiu. I. nei karto nesiskundė dėl A. elgesio. Prieš kelius metus A. kreipėsi į ją, kad vienai iš dukrų reikalingas psichologas, nes ji lėta, yra tylesnė. (duomenys neskelbtini) buvo pasiūlytas psichologas. Vėliau sužinojo, kad mergaitė atsisakė psichologo, motyvuodama, kad psichologas nereikalingas. Iš mokyklos specialistės žino, kad A. vaikus atveždavo ir išveždavo, kai jiems reikėjo į ekskursijas. Iš gyventojų negirdėjo jokių žinių apie kažką tai blogo toje šeimoje. 2023 m., datos nepasakys, iš (duomenys neskelbtini) pradinukų vaikų sužinojo, kad A. ar Ž. pasipasakojo, kad jų šeimoje įvyko tragedija, tėvas "uždarytas". Vėliau visi (duomenys neskelbtini) žmonės sakė, kad A. pasigėrė, buvo gąsdinimai, o vaikai šokinėjo iš antro aukšto. Kas įvyko toje šeimoje nežino (t. 3, b. l. 102-105).

2023 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas. Įėjus į gyvenamąjį namą yra prieangis, prieangio kairėje pusėje yra durys į kambarį. Kambario kairėje yra stalas, kėdės, durys į dušo patalpą, dešinėje - spintelė, šalia sofa-lova su padėta patalynė, drabužiai, patiesta paklodė. Iš įvykio vietos nuo lovos paimami paklodė, antklodės užvalkalas, 3 pagalvių užvalkalai. Toliau už lovos yra stalas, ant kurio sudėti indai ir padėtas peilis ruda medine rankena ir ilga geležte. Iš kambario yra įėjimas į antrą kambarį, kuriame stovi sekcija, spintelės, kėdės, fotelis, krosnis (t. 3, b. l. 152-154, 155-172).

2023 m. spalio 2 d. objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2023 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūroje paimti 3 pagalvių užvalkalai ir 2 antklodžių užvalkalai. Ant rožinės spalvos pagalvės užvalkalo paviršiaus yra matomos penkios iki 1,5 mm skersmens rudos spalvos dėmelės (galimai kraujo). Ant žalsvos spalvos antklodės užvalkalo vietomis matomos gelsvos dėmės, yra iki 10 cm ilgio ir iki 2 cm pločio rudos spalvos (galimai kraujo) dėmė, o kitoje vietoje 4 pailgi iki 0,5 cm pločio ir iki 2 cm ilgio rudos spalvos sutepimai. Ant baltai rausvos antklodės užvalkalo vietomis yra gelsvų pilkšvų dėmių (t. 3, b. l. 175-177, 178-186).

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos objektų kriminalistinių tyrimų 2023 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2629005-23, kurioje nurodyta, kad atlikus 2023 m. rugpjūčio 30 d., įvykio vietos, adresu - (duomenys neskelbtini), apžiūros metu namo pirmame aukšte esančiame kambaryje ant stalo rasto ir paimto peilio tyrimą, nustatyta, kad bendras peilio ilgis – 327 mm, geležtės ilgis 215 mm. Peilis yra savadarbės gamybos durklas ir priskiriamas prie duriamojo - pjaunamojo pobūdžio D kategorijos šaltųjų ginklų (t. 4, b. l. 10-13).

2023 m. rugpjūčio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad A. P. pateikė drabužius - apatines kelnaites, liemenėlę, kelnes, džemperį (t. 1, b. l. 69-71).

2023 m. rugsėjo 28 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti 2023 m. rugpjūčio 30 d. A. P. pateikti drabužiai. Pilkos spalvos džemperio priekyje yra neryškių rusvos ir gelsvos spalvų dėmelių bei sutepimų grupė. Apžiūrint kelnes, vidinėje jų pusėje ant vidurinės siūlės (ties įduriu) rastas rudos spalvos sutepimas, su kuriuo siekiant nustatyti ar tai kraujas, buvo atliekamas testas panaudojant „Hemastix“ juostelę - testas buvo teigiamas, juostelė nusidažė tamsiai žalia spalva (t. 1, b. l. 76-78, 79-85).

2023 m. rugpjūčio 30 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad A. P. pateikė drabužius, kuriuos jis vilkėjo - kojines, kelnes, maikutę (t. 5, b. l. 47- 50).

2023 m. rugsėjo 29 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti A. P. pateikti drabužiai. Apžiūroje ant kelnių audinio rasti baltos spalvos įvairių dydžių ir išsidėstymo sutepimai, bei ant priekinės pusės dešinės klešnės (ties šlaunimi ir keliu) yra rudos spalvos (galimai kraujo) sutepimai. Ant vyriškų marškinėlių priekinės dalies dešinės pusės rasta iki 5 mm ilgio ir iki 2 mm pločio rudos spalvos (galimai kraujo) dėmė, ant priekinės dalies kairės pusės yra iki 23 mm ilgio ir 7mm pločio šviesios spalvos dėmė (t. 5, b. l. 53-55, 56-61).

2023 m. birželio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl A. ir I. P. turėtų keleivinių transporto priemonių nurodyta, kad remiantis VĮ „Registra“ kelių transporto priemonių registravimo duomenims nustatyta, kad:

1. A. P., g. (duomenys neskelbtini), vardu buvo registruoti automobiliai „AUDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sidabrinės/pilkos spalvos, „PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rudos spalvos.

2. I. P., g. (duomenys neskelbtini), vardu buvo registruoti automobiliai „CARAVELLE“ Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, „A6 AVANT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. 09387 BF žalios spalvos, „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos. Keleivinis 7-vietis automobilis „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos įsigytas 2017 m. rugsėjo 26 d. I. P. vardu, 2020 m. rugpjūčio 12 d. išregistruotas pagal pažymos Nr. 18205736 duomenys baigus automobilio eksploataciją arba informavus apie baigtą eksploataciją transporto priemonės (t. 3, b. l. 122-123, 124-147).

2023 m. lapkričio 8/15 d. vaizdo garso įrašų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti 2023 m. rugpjūčio 29 d. į įvykio vietą, adresu - S(duomenys neskelbtini), atvykusių policijos pareigūnų A. K. ir H. S. „body“ kamerų vaizdo garso įrašai (t. 4, b. l. 43-58, 59).

2023 m. rugsėjo 18 d. policijos įvykių registravimo išklotinės ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., 21.55 val. policijoje registruotas Bendros pagalbos centre gautas asmens J. V., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad „pas pranešėją atėjo du vaikai, kurie išbalę ir sakė, kad tėvas vaikšto su peiliu, grasina motinai ir reikalauja, kad jų vyresnė sesė su juo sugultų. Namuose 3 vaikai, 2 iš jų dabar pas kaimynę. Prašo paskubėti.“ (t. 4, b. l. 60).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 506/2023(01), kurioje nurodyta:

1. Dviejuose tamponėliuose su A. P. makšties turiniu (SI S-SP 102/2013(01)) rasta sperma ir nustatytas A. P. DNR profilis su 99,99999999999999999999994 tikimybe.

2. Ant A. P. kelnaičių rastas žmogaus kraujas ir sperminis skystis. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas mišrus DNR profilis, kurį gali sudaryti A. P. ir A. P. DNR profiliai. Tikimybė, kad gautą profilį sudaro A. P. ir A. P. DNR profiliai yra 46,62 milijardų kartų didesnė nei tikimybė, kad jį sudaro A. P. ir atsitiktinio nesusijusio asmens DNR profiliai. Atlikus Y chromosomos lokusų tyrimą, gautas DNR profilis, kuris sutampa su A. P. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,994% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su A. P. nesusijusių asmenų.

3. Atlikus DNR tyrimą, dviejuose tamponėliuose su nuoplovomis nuo A. P. lytinės varpos nustatytas A. P. DNR profilis su 99,5999999999999999999999 proc. tikimybe (t. 4, b. l. 21-36)

2023 m. rugsėjo 27 d. tarnybinis pranešimas dėl alkoholio kiekio matavimo patvirtinančių dokumentų, kur nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 29 d., 22:29 val. A. P., g. (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,73 prom. girtumas (t. 3, b. l. 148-151).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. P. visose nusikalstamų veikų epizoduose pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia kaltinime dėl kiekvienos nusikalstamos veikos nurodytų aplinkybių teisingumą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo visose nusikalstamų veikų epizoduose pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą, o jo kaltę pagrindžia dar ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, specialisto ir ekspertizės išvados, įvykio vietos apžiūros protokolai, objektų apžiūros protokolai bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad A. P. neteisėti veiksmai visuose nusikalstamų veikų epizoduose teisingai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 149 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus (2 veikos), 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, todėl jis pagrįstai trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo teismas pažymi, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba jis padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kasacinio teismo yra suformuluota taisyklė, kad prisipažinimu laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013 ir kt.). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-719/2023). Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad kaltinamasis nuo A. P. nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę pripažino visiškai, kritiškai ir neigiamai vertino savo nusikalstamą poelgį, nors ir jo priežasčių negalėjo paaiškinti, davė detalius parodymus, kuriais patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, prisidėdamas prie tinkamo bylos ištyrimo ir išnagrinėjimo, vėliau teisiamajame posėdyje atsiprašė dėl tokio savo netinkamo elgesio ir žadėjo teismui dėti pastangas atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Remiantis tuo, kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi ir jis padėjo išaiškinti nagrinėjamas nusikalstamas veikas, kuo įsitikino ir teismas, nagrinėdamas bylą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nagrinėjamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje (2023 m. rugpjūčio 29 d. epizode), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant skirtinų bausmių rūšis ir dydžius už padarytas inkriminuojamas nusikalstamas veikas, teismas vertina tai, kad nagrinėjamos jo padarytos aštuonios nusikalstamos veikos yra baigtos ir priskiriamos tyčinių nusikaltimų kategorijai, kurių dvi iš jų priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, keturios iš jų - apysunkių nusikaltimų kategorijai ir net dvi iš jų - sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Teismas vertintina ir tai, kad visos nusikalstamos veikos padarytos prieš savo artimiausius šeimos narius, susijusius su smurtu ir prievarta nukentėjusiųjų atžvilgiu, o nusikalstamos veikos nepilnamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte (2 veikos), padarytos ir per ilgą laiko tarpą, sistemingai pasikartojančiais veiksmais, kas daro nagrinėjamas nusikalstamas veikas labiau pavojingas. Taip pat kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė atitinkamų konkrečių nusikalstamų veikų atžvilgiu. Be to, teismas vertina ir kaltinamojo A. P. ne itin teigiamai apibrėžiamą asmenybę, t. y. kaltinamasis anksčiau buvęs kelis kartus teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau paskirtas bausmės yra atlikęs, o teistumas seniai išnykęs, todėl laikytina, kad kaltinamasis šio nuosprendžio priėmimo metu yra neteistas. Be to, kaltinamasis baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (t. 6, b. l. 128-133), iki suėmimo dirbantis ir ėjęs (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, VšĮ Rokiškio psichikos sveikatos centre ar ir Priklausomybės lygų skyriuje neregistruotas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 110). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad kaltinamąjį galima pataisyti, tik paskiriant griežtesnes atitinkamose baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas bausmes. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam A. P. už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant BK sankcijose numatytas griežčiausias bausmes, nesusijusias su trumpalaikiu ar ilgalaikiu laisvės atėmimu – laisvės apribojimo bausmes, šiek tiek trumpesnes nei vidutinė trukmė (BK 48 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu už apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose (2 veikos) ir sunkių nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), padarymą paskiriant BK sankcijose numatytas vieninteles galimas skirti laisvės atėmimo bausmes, šiek tiek trumpesnes nei vidutinė trukmė (BK 48 straipsnio 2 dalis). Tai pat už apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 153 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), padarymą skirtinos BK sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, šiek tiek trumpesnės nei vidutinė trukmė (BK 48 straipsnio 2 dalis), atsižvelgiant į minėtus duomenis, pagrindžiančius didesnį tokių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir jomis sukeltas pasekmes. Taigi, būtent tokių rūšių bei dydžių bausmės pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte ir 153 straipsnio 1 dalyje, padarytos nepilnametės nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu, taip pat nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte, ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), padarytos nepilnametės nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu, yra atliktos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, todėl už šias atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės atitinkamai subendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, taikant bausmių apėmimo būdą. Taip pat BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio pagrindu už likusias atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos, taikant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, t. y. prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, šiek tiek mažesnes nei paskirtų bausmių vidutiniai dydžiai (BK 63 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į prieš tai išdėstytus duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimo procese, tokiu būdu kaltinamajam A. P. paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai, bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos galutinės subendrintos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam A. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų A. P., A. P. vardu įgaliotas atstovas yra pareiškęs du civilinius ieškinius, kuriais prašoma teismo iš kaltinamojo A. P. priteisti kiekvienai nepilnametei nukentėjusiajai po 15000 Eur sumą jų patirtai neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jų atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, atlyginti (t. 7, b. l. 16-19). Nepilnametės nukentėjusiųjų A. P. vardu pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nusikaltimų metu prieš ją panaudotas ne tik psichinis smurtas, bet ir fizinis smurtas, užkertant kelią veiksmingai priešintis lytinio santykiavimo prieš jos valią veiksmams, nukentėjusioji patyrė ne vieną prievartinį lytinį aktą, daugybę tvirkinamųjų veiksmų epizodų. Tokie nusikalstami, itin šiurkštūs ir žiaurūs veiksmai nukentėjusiajai turėjo ypač neigiamų emocinių pasekmių, t. y. ji buvo sutrikusi, jautė ypač didelį nerimą, kankino baimė, kad tai gali pasikartoti, nesijautė saugi būdama viešumoje, sunkiai užmigdavo, negali susikaupti dirbant kasdienius buities darbus, tapo apatiška aplinkai ir aplinkiniams žmonėms, jaučia pažeminimą kitų žmonių atžvilgiu, nes apie veikas prieš ją reikėjo pasakoti ne kartą svetimiems žmonėms. Nusikalstamų veikų sukeltos pasekmės yra sunkios ir ilgalaikės, kadangi nukentėjusiajai nustatytas potrauminis stresas, atsiradęs būtent dėl prievartinių prieš ją nusikaltimų išdavoje. Dėl patirtos psichologinės traumos šiuo metu nepilnametė nukentėjusioji net negali dalyvauti procese, o medikai neteikia vilčių, kada potrauminio streso sindromai išnyks ir ar iš viso išnyks, todėl išlieka realios baimės dėl nukentėjusiosios ateities. Tuo tarpu nepilnametės nukentėjusiųjų A. P. vardu pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nusikaltimo metu prieš ją buvo panaudotas psichinis smurtas, užkertant kelią veiksmingai priešintis seksualinio pobūdžio nusikalstamiems veiksmams, dėl ko ji patyrė ilgą laiką trunkantį, daugybę kartų besikartojantį tvirkinimą, o tokie veiksmai atlikti artimiausio šeimos nario, dėl ko jai teko palikti gyvenamąją vietą ir išsikelti gyventi į toli nuo įvykio vietos esančią kitą gyvenamąją vietą. Tokie nusikalstami, itin šiurkštūs ir žiaurūs veiksmai šiai nukentėjusiajai turėjo ypač neigiamų emocinių pasekmių, kurie yra analogiški prieš tai minėtame ieškinyje. Taip pat abiejuose ieškiniuose nurodoma, kad abi nepilnametės nukentėjusiosios patyrė brutalų kaltinamojo pažeminimą, tai jai gali kelti pagrįstą nerimą dėl šeiminio gyvenimo ateities, pasikėsinta į jos seksualinį neliečiamumą, patyrė fizinį smurtą, dvasines kančias ir išgyvenimus. Taip pat nusikalstamos veikos gali turėti neigiamų pasekmių nukentėjusio šiųjų psichikos būklei ateityje, nes padarytos, esant itin jauno amžiaus, kai psichika yra labai jautri, vyksta intensyvus fizinis ir psichinis asmens vystymasis. Be to, nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovas teismui pateikė duomenis, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimais Nr. (1.34 Mr) 7R-2800 ir Nr. (1.34 Mr) 7R-2801 yra išmokėtos nepilnametėms nukentėjusiosioms po 2750 Eur sumas jų patirtos neturtinės žalos kompensavimui avansu ir šia apimtimi yra mažinamos civiliniais ieškiniais prašomos priteisti sumos atlyginti jų patirtą neturtinę žalą, atsiradusią dėl jų atžvilgiu padarytų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, turi būti atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, reakciją į padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių vertybių pažeidimo atvejais.

Nagrinėjamu atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamų veikų pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nepilnamečių nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nepilnametė nukentėjusioji A. P. patyrė sistemingą ir brutalų kaltinamojo pažeminimą, fizinį smurtą, ne vieną prievartinį lytinį aktą, daugybę ilgą laiką trunkančius tvirkinamųjų veiksmų epizodus, dvasines kančias ir išgyvenimus, dėl ko ne tik pasikėsinta į jos seksualinį neliečiamumą, bet ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas jai, kas gali kelti jos pagrįstą nerimą dėl jos šeiminio gyvenimo ateities. Taip pat ir nepilnametė nukentėjusioji A. P. patyrė panašius neigiamus išgyvendinimus, t. y. sistemingą ir brutalų kaltinamojo pažeminimą, fizinį smurtą, daugybę ilgą laiką trunkančius tvirkinamųjų veiksmų epizodus, dvasines kančias ir išgyvenimus, dėl ko ne tik pasikėsinta į jos seksualinį neliečiamumą, bet ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kartu vertintina tai, kad nusikaltimai jų atžvilgiu padaryti artimoje aplinkoje, kur vaikai turėtų jaustis saugūs, o dvasinius išgyvenimus bei stresinę reakciją sukėlė artimiausias asmuo – jų tėvas, kas objektyviai dar labiau sunkina nepilnamečių nukentėjusiųjų patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Taigi, iš nustatytų bylos aplinkybių teismas daro išvadą, kad abi nepilnametės nukentėjusiosios dėl padarytų jų atžvilgių nusikaltimų patyrė didelį stresą, dvasinį ir emocinį sutrikimą. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, kad nusikaltimai turėjo neigiamų pasekmių abiejų nepilnamečių nukentėjusiosios psichikos būklė ir liekamieji reiškiniai išliks ir ateityje, nes padaryti nukentėjusiosioms esant itin jauno amžiaus, t. y. dar nepilnametėms, kai psichika yra labai jautri, vyksta intensyvus fizinis ir psichinis asmens vystymasis. Vis dėlto, šioje vietoje teismas kreipia dėmesį į tai, kad pareikštuose ieškiniuose neapgrindžiama, kodėl reikalaujama vienodo dydžio neturtinės žalos atlyginimo, nors prieš nepilnametę nukentėjusiąją A. P. buvo padaryta daugiau ir sunkesnių nusikaltimų nei prieš kitą nepilnametę nukentėjusiąją, kas rodo mažesnį nepilnametės nukentėjusiosios A. P. reikalavimo pagrįstumą. Be to, kaip jau minėta anksčiau, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į nukentėjusių asmenų interesus, o įvertinama interesų pusiausvyra. Tuo tarpu kaltinamasis A. P. turtinė padėtis nėra gera, kadangi šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta reali ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kurią jis privalės atlikti, kas ribos jo galimybes gauti darbinių pajamų, ir nors jis yra (duomenys neskelbtini)savininkas ir direktorius, tačiau kaltinamajam esant vieninteliam įmonės darbuotojui, įmonės tolimesnė veikla negali vykti, be to byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turimą kokį tai vertingą turtą ar santaupas. Kartu teismas vertina ir tai, kad teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui mažamečių atžvilgiu svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau paprastai teismų praktikoje kvalifikuoto seksualinio prievartavimo bylose nukentėjusiesiems priteisiama nuo 2 320 Eur iki 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-116-942/2016, 2K-349-696/2015, 2K-392-489/2016, 2K-469-303/2016), o teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo atvejais dažniausiai svyruoja nuo 750 Eur iki 4 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, Nr. 2K-86-788/2021, Nr. 2K-28-628/2023, Nr. 2K-56-594/2023 ir kt.). Atsižvelgus į nagrinėjamų nusikalstamų, padarytų kiekvienos nepilnametės nekentėjusiosios atžvilgiu, faktines aplinkybes ir sunkumą, įvertinus nepilnamečių nekentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą ir kaltinamojo realias galimybes atlyginti neturtines žalas nepilnametėms nekentėjusiosioms, į teismų praktiką šių kategorijų bylose bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nepilnamečių nukentėjusiųjų reikalavimus dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir prašomas priteisti sumas sumažinti iki 12000 Eur nepilnametei nukentėjusiajai A. P. ir iki 6000 Eur nepilnametei nukentėjusiajai A. P.. Iš šių sumų papildomai išskaitytinos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išmokėtos po 2750 Eur sumos jų patirtos neturtinės žalos kompensavimui avansu. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginės kompensacijos geriausiai atspindi nepilnamečių nukentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, jų patirtus dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiosioms.

Be to, nukentėjusioji I. P. yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašoma teismo iš kaltinamojo A. P. priteisti nukentėjusiajai po 3000 Eur sumą jos patirtai neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jos atžvilgių padarytų nusikalstamų veikų, atlyginti (t. 7, b. l. 41-43). Civilinis ieškinys yra grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą prieš vaikus, artimuosius ir kitus asmenis, kadangi ji savo namuose buvo mušama ir žeminama, jai buvo grasinama peiliu. Šiuo metu ji vis dar jaučia neigiamas pasekmes: padidėjusį jautrumą, baimę, įtampą. Šie įvykiai, o ypač nusikalstami veiksmai prieš vaikus jai sukelia neigiamas emocijas ir didelius išgyvenimus, jai jaučiasi pažeminta, nerimauja ir dėl artimųjų. Taip pat ji patyrė nepatogumus, kad reikėjo lankytis policijoje, duoti parodymus, dalyvauti procesiniuose veiksmuose, jai sunkiau susikaupti bei ramiai laukti teismo. Dėl šio įvykio ji persikėlė gyventi į Panevėžį, kad tik nebebūti toje vietoje, kur vyko nusikalstami veiksmai ir ilgus metus gyveno baimėje. Tuo tarpu 2024 m. rugpjūčio 5 d. KOPŽI išduotoje pažeidžiamumo pažymoje nurodyta, kad dėl patirtų išgyvenimų ji yra pažeidžiamas asmuo, o 2024 m. rugpjūčio 2 d. psichologo įvertinime nurodyta: „Konsultacijų metu kontakte išlieka susikausčiusi ir itin nedrąsi, bendrauja ir atsiveria ribotai, temos nepalaiko, neplėtoja, stebimi vengimo elgesiai liečiantis prie traumuojančios skausmingos prievartos situacijos, noras nukreipti pokalbį mažiau aktualia tema. Per pastaruosius porą mėnesių išsako padidėjusį nerimą, įtampą, pablogėjusį apetitą, miegą, pasikartojančius košmariškus sapnus ir dėl to atsiradusį nuovargį, poilsio stoką, suprastėjusį darbingumą. Rekomenduotina konsultacijas tęsti psichologinio atsparumo stiprinimui, gebėjimui ištoleruoti kylantį diskomfortą bei normalizuoti streso pasekmes“. Jai ir toliau reikalinga psichologinė pagalba.

Nagrinėjamu atveju neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs skausmo sukėlimu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Taip pat neturtinės žalos nukentėjusioji I. P. patyrė dar ir kaltinamojo grasinimo peiliu metu. Šiuo atveju ji, patyrusi fizinį poveikį, ko pasekoje ji patyrė trumpalaikį skausmą, bei grasinimą peiliu, kas sukėlė jai stiprias neigiamas reakcijas, baimę ir išgąstį, neabejotinai patyrė ir dvasinius išgyvenimus, kurie taip pat turi būti vertinami, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl patirto fizinio smurto nukentėjusieji jautė fizinį skausmą, pažeminimą prieš aplinkinius, ji savo namuose buvo mušama ir žeminama, jai buvo grasinama peiliu, bei patyrė kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus, ir šių nusikalstamų veikų metu patirtų neigiamų emocijų pasekmes jaučia iki šiol, kaip matyti iš civilinio ieškinio turtinio, t. y. nukentėjusioji jaučia padidėjusį jautrumą, baimę, įtampą. Taip pat ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. KOPŽI išduotoje pažeidžiamumo pažymoje nurodyti tai pagrindžiantys duomenys. Vis dėlto, šioje vietoje teismas kreipia dėmesį į civilinio ieškinio argumentus, iš kurių matyti, kad iš dalies nukentėjusios neigiamų emocijų atsiradimui turėjo ir kaltinamojo nusikalstamas poelgis prieš jų vaikus, dėl kurių ji išgyvena, kas nėra susiję su konkrečiomis nagrinėjamomis veikomis prieš šią nukentėjusiąją. Be to, kaltinamojo ir nukentėjusiosios susiklosčiusioje situacijoje, nustatant neturtinės žalos dydį, svarbią reikšmę įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – ketinamojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Be to, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnyje, skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1 200 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207 628/2023 ir kt.). Tuo tarpu iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala dėl sistemingo psichologinio smurto, grasinimų (BK 145 straipsnis) teismų vertinama atitinkamai nuo 1 000 iki 1 500 Eur (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-581/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-817/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-39-493/2020, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-519/2019 ir kt.). Atsižvelgus į nagrinėjamų nusikalstamų, padarytų nukentėjusiosios I. P. atžvilgiu, faktines aplinkybes ir sunkumą, įvertinus nekentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, prieš tai aptartą kaltinamojo turtinę padėtį, kuri nėra gera, ir iš jo jau priteisiamus nemažus civilinius ieškinius nepilnametėms nukentėjusiosioms, kaltinamojo realias galimybes atlyginti neturtines žalas nekentėjusiajai, į teismų praktiką šių kategorijų bylose bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiosios I. P. reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir prašomą priteisti sumą sumažinti iki 1500 Eur. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija geriausiai atspindi nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, jos patirtus dvasinius išgyvenimus ir leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajai.

BPK 140 straipsnio pagrindu kaltinamasis A. P. laikinai sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 30 d. (t. 5, b. l. 132-135) ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo metu skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (t. 5, b. l. 143-145), kurios taikymas teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pratęstas iki 2024 m. spalio 29 d. Kadangi šio teismo nuosprendžio paskelbimo dieną suėmimo skyrimo pagrindas, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra išnykęs ar pasikeitęs, juolab atsižvelgus į šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą griežtą laisvės atėmimo bausmę už padarytus nusikaltimus – teismas konstatuoja, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas kaltinamajam A. P. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. P. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą 2024 m. rugsėjo 5 d. pažymą Nr. APD-2024-08582 dėl 445,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl kaltinamojo gynimo pirmosios instancijos teisme ir šios institucijos 2024 m. rugsėjo 3 d. pažymą Nr. APD-2024-08464 dėl 523,72 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiosios I. P. atstovimo. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turėtų būti priteisiamos iš kaltinamojo, vis dėlto, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tuo tarpu BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas vertina tai, kad gynėjas kaltinamajam paskirtas dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo nuteistojo valios, o paties kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, kadangi šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta reali ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kurią jis privalės atlikti, kas ribos jo galimybes gauti darbinių pajamų, ir nors jis yra (duomenys neskelbtini) savininkas ir direktorius, tačiau kaltinamajam esant vieninteliam įmonės darbuotojui, įmonės tolimesnė veikla negali vykti, be to byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turimą kokį tai vertingą turtą ar santaupas, išskyrus keturis senus automobilius, taip pat vertintina ir tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu dar yra priteistos ir nemažos sumos pagal pareikštus civilinius ieškinius, todėl visų šių proceso išlaidų valstybei teismas nusprendžia nepriteisti iš kaltinamojo. Remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, iš kaltinamojo A. P. valstybei neišieškoma susidariusios pašto išlaidos ir 12,67 Eur išlaidos, kurios buvo išmokėtos nukentėjusiajai I. P. dėl jos kelionės į 2024 m. rugpjūčio 14 d. vykusį teismo posėdį (t. 7, b. l. 66).

Tuo tarpu nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovas advokatas Irmantas Ruželė teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvitus Nr. 872493 ir Nr. 872492, patvirtinančius nukentėjusiosios I. P. po 1250 Eur dydžio išlaidas už teisinę advokatą pagalbą nepilnametėms nukentėjusiosioms, kurių pagrindu atstovas prašė teismo šias sumas kaip proceso išlaidas priteisti iš kaltinamojo A. P.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios I. P. išlaidos advokatui už teisinę advokatą pagalbą nepilnametėms nukentėjusiosioms buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą baudžiamosios bylos nagrinėjime, kadangi byloje nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai nepilnamečių nukentėjusiųjų naudai, pati baudžiamoji byla nagrinėta bendra tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos ir tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamojo byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti itin sudėtingų teisinių žinių, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, advokatas abiejų nepilnamečių nukentėjusiųjų interesais surašė kelių lapų identiškus civilinius ieškinius, kurie tik iš dalies buvo tenkinti šioje byloje, juolab advokatas atstovavo abiejų nepilnamečių nukentėjusiųjų interesus, kurių teisinė padėtis ir su jais susijusi faktinė situacija yra analogiška, į bylą įstojo tik teisminio nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, t. y. faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir jos nagrinėjimo trukmę, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir nepilnamečių nukentėjusiųjų procesinę padėtį, patenkintus ieškinių dalis, sprendžia, kad šių prašomų priteisti išlaidų sumos neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl iš kaltinamojo A. P. priteistinų nepilnamečių nukentėjusiųjų naudai procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos mažintinos per pus iki 625 Eur kiekvienai nepilnametei nukentėjusiajai, kurios visos priteistinos nukentėjusiajai I. P..

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu:

1. šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini šie daiktai, kaip menkaverčiai daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas):

1.1. kaltinamojo A. P., nukentėjusiųjų A. P., A. P., I. P. lyginamieji seilių DNR pavyzdžiai (4 vokai), nukentėjusiosios A. P. apatinės kelnaitės, tepinėlis ir 2 tamponėliai su makšties turiniu, perduoti saugojimui į Policijos departamentą Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus apimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal 2023 m. spalio 19 d. aktą Nr. PD-00000012564 (t. 4, b. l. 37-40);

1.2. pagalvės ir antklodės užvalkalai, perduoti saugojimui į Policijos departamentą Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus apimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal 2023 m. spalio 19 d. aktą Nr. PD-00000012560 (t. 4, b. l. 1-3);

1.3. savadarbės gamybos peilis, perduotas saugojimui į Policijos departamentą Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus apimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal 2023 m. spalio 16 d. aktą Nr. PD-00000003707 (t. 4, b. l. 14-16);

2. šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini kaltinamajam A. P., kaip teisėtam savininkui šie daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas):

2.1. kaltinamojo A. P. kojinės, sportinės kelnės ir marškinėliai, perduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus apimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal 2023 m. spalio 19 d. aktą Nr. PD-00000011256 (t. 5, b. l. 62-64);

2.2. kaltinamojo A. P. mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A13“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus apimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal 2023 m. spalio 19 d. aktą Nr. PD-00000011256 (5 t., b. l. 118-120).

3. šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai A. P., kaip teisėtai savininkei, šie daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas): liemenėlė, džemperis ir kelnės, perduoti saugojimui į Policijos departamentą Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus apimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal 2023 m. spalio 5 d. aktą Nr. PD-00000011257 (t. 1, b. l. 86-88).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 313 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

- pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (2020 m. vasaros nusikalstamų veikų epizode) ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams;

- pagal BK 149 straipsnio 3 dalį (2023 m. rugpjūčio 29 d. nusikalstamų veikų epizode) ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus (nusikalstamų veikų epizode nepilnametės nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus (nusikalstamų veikų epizode nepilnametės nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nusikalstamų veikų epizode nepilnametės nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (nusikalstamų veikų epizode nepilnametės nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu) ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte, ir 153 straipsnio 1 dalyje (nepilnametės nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu), taip pat bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte (nepilnametės nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu), ir bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje (2 veikos) (nepilnametės nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnėmis bausmėmis apimant švelnesnes bausmes, o po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, už likusias atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką kaltinamajam A. P. įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. P. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Nukentėjusiojo I. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai priteisti iš kaltinamojo A. P. 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nepilnametės nukentėjusios A. P. vardu pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai priteisti iš kaltinamojo A. P. 9250,00 Eur (devynis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nepilnametės nukentėjusios A. P. vardu pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai priteisti iš kaltinamojo A. P. 3250,00 Eur (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajai I. P. iš kaltinamojo A. P. 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) sumą atlyginti nepilnamečių nukentėjusiųjų A. P. ir A. P. atstovavimo išlaidoms, turėtoms advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, klausimą išspręsti tokiu būdu:

1. šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti šiuos daiktus, kaip menkaverčius daiktus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas):

1.1. kaltinamojo A. P., nukentėjusiųjų A. P., A. P., I. P. lyginamuosius seilių DNR pavyzdžius (4 vokai), nukentėjusiosios A. P. apatines kelnaites, tepinėlį ir 2 tamponėlius su makšties turiniu, perduotus saugojimui į Policijos departamentą Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus apimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal 2023 m. spalio 19 d. aktą Nr. PD-00000012564;

1.2. pagalvės ir antklodės užvalkalus, perduotus saugojimui į Policijos departamentą Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus apimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal 2023 m. spalio 19 d. aktą Nr. PD-00000012560;

1.3. savadarbės gamybos peilį, perduotą saugojimui į Policijos departamentą Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus apimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal 2023 m. spalio 16 d. aktą Nr. PD-00000003707;

2. šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam A. P., kaip teisėtam savininkui, šiuos daiktus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas):

2.1. kaltinamojo A. P. kojines, sportines kelnes ir marškinėlius, perduotus saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus apimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal 2023 m. spalio 19 d. aktą Nr. PD-00000011256;

2.2. kaltinamojo A. P. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A13“ IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus apimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal 2023 m. spalio 19 d. aktą Nr. PD-00000011256;

3. šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai A. P., kaip teisėtai savininkei, šiuos daiktus (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas): liemenėlę, džemperį ir kelnes, perduotus saugojimui į Policijos departamentą Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus apimto, konfiskuotino turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų saugojimo patalpą pagal 2023 m. spalio 5 d. aktą Nr. PD-00000011257.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.