Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant V. V. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; visą bausmės vykdymo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiųjų J. B. ir S. B. arčiau nei per 10 metrų, per visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant turėti, naudotis, įgyti ir saugoti šaunamuosius bei nešaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

Iš nuteistojo V. V. J. B. ir S. B. priteista po 1000 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 10 d., apie 8.50 val., automobiliu „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs pas J. B. ir S. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nuo galinės automobilio sėdynės pasiėmęs graižtvinį šautuvą „PARKER HALE“, Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio sumontuota optika „LENSOLUX 3-9Y50X“, rankose laikydamas ginklą, kieme buvusiam J. B. liepė eiti į namo vidų, o namo viduje rankose laikydamas ginklą ir jį užtaisydamas, nukreipęs į nukentėjusiuosius J. B. ir S. B., grasindamas, kad „ne vieną sutvarkė ir juos sutvarkys“, bei užsimojęs šautuvo buože smogti S. B., grasino juos nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas, vadovaujantis išimtinai tik nuteistojo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog V. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktų ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patikrintų įrodymų visuma. Apkaltinamasis nuosprendis byloje priimtas įvertinus paties nuteistojo V. V., nukentėjusiojo J. B., nukentėjusiosios S. B., liudytojo S. R., liudytojo policijos pareigūno E. J., liudytojo A. M., liudytojos A. V., liudytojos E. M. duotus parodymus ir rašytinius byloje surinktus įrodymus (parodymų patikrinimo vietoje protokolą, akistatų protokolus, kitų objektų apžiūrų protokolus ir kt.). Pirmosios instancijos teismas įvertino paties nuteistojo parodymus, jog jis nagrinėjamo įvykio dieną atvyko automobiliu į nukentėjusiųjų namus, buvo pasiėmęs graižtvinį šautuvą, tačiau kaip gynybinę poziciją įvertino jo duotus parodymus apie tai, kad nukentėjusiesiems grasinimų neišsakė ir turėtu ginklu grasinančio pobūdžio veiksmų neatliko. Priešingą nuteistojo parodymams išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, be kita ko, vadovaudamasis nukentėjusiųjų J. B. ir S. B. duotais parodymais, kurie, priešingai nei paties nuteistojo duoti parodymai, buvo nuoseklūs ir nekito viso ikiteisminio tyrimo metu bei baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš baudžiamosios bylos matyti, jog nuteistasis V. V. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nepripažino, o duodamas parodymus dėl esminių įvykio aplinkybių, juos keitė. 2022 m. rugpjūčio 18 d. akistatos tarp nukentėjusiojo J. B. ir nuteistojo V. V. metu, V. V. parodė, kad atvykęs į nukentėjusiųjų namus, nuo automobilio galinės sėdynės buvo pasiėmęs graižtvinį šautuvą ir pasikabinęs jį ant peties, nuėjo į nukentėjusiųjų namo vidų (1 t., b. l. 55–56). Analogiškus parodymus nuteistasis V. V. davė ir akistatos su nukentėjusiąja S. B. metu (1 t., b. l. 75–76). Tuo tarpu, 2022 m. birželio 10 d. atliktos apklausos metu V. V. parodė, kad nors įvykio metu ant galinės automobilio sėdynės buvo pasidėjęs ir laikė įvyniotą į užtiesalą graižtvinį šautuvą, tačiau, eidamas į nukentėjusiųjų namus, su savimi šio šautuvo nebuvo pasiėmęs (jo nei rankose, nei ant peties neturėjo ir nelaikė) (1 t., b. l. 150–151). Nuteistasis V. V. savo parodymus keitė ir 2022 m. rugpjūčio 10 d. atliktos apklausos metu, nurodydamas, kad atvykęs į nukentėjusiųjų namus, pasiėmė graižtvinį šautuvą nuo automobilio galinės sėdynės ir pasikabinęs jį ant peties, nuėjo į nukentėjusiųjų namo vidų (1 t., b. l. 154–155). Tuo tarpu, tiek nukentėjusysis J. B., tiek ir nukentėjusioji S. B. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kad nuteistasis V. V., būdamas jų namuose ir laikydamas rankose šaunamąjį ginklą, grasino juos nužudyti. Nukentėjusieji analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ne tik į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu atliekamų veiksmų (akistatų, apklausų) metu, o taip pat ir duodami parodymus nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo bei jo apžiūros protokolo (1 t., b. l. 133–134, 136) matyti, kad nukentėjusysis J. B. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir Bendrojo pagalbos centro operatoriui. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo V. V. duoti parodymai, jog jis įvykio metu graižtvinį šautuvą laikė pasikabinęs ant peties, prieštarauja ir jo žmonos liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos, o taip pat ir akistatų metu, liudytoja A. V. parodė, jog įvykio metu jos vyras šautuvą laikė ne pasikabinęs ant peties, tačiau laikė rankose nuleistą žemyn (1 t., b. l. 57–58, 78–80, 84–85). Tačiau teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu liudytoja A. V. savo parodymus pakeitė, kas įvertinus ir aplinkybę, jog ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi dėl prieš jos sutuoktinį pradėto bei vykdomo baudžiamojo persekiojimo, leidžia pagrįstai abejoti jos duotų parodymų, jog V. V. nukentėjusiesiems negrasino, patikimumu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiųjų J. B. ir S. B. duotais parodymais, kurie nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bei buvo nuoseklūs, kaip patikimais V. V. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino kaip teisingomis aplinkybių, nurodytų paties nuteistojo bei liudytojos A. V., kad nuteistasis nukentėjusiesiems negrasino, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles.

7. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog nukentėjusieji nuteistąjį V. V. apkalba. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl nukentėjusiųjų priešiškumo nuteistajam V. V. bei jo sutuoktinei A. V. dėl tarpusavio nesutarimų nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį. Be to, nurodomi argumentai dėl tariamo nukentėjusiųjų agresyvumo ir priešiškumo buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo. Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio argumentais, jog nuteistojo V. V. pozicija, kad jis nagrinėjamu atveju yra nukentėjusiųjų apkalbamas, vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė versija. Byloje esantys vaizdo įrašai, daryti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo kameromis, taip pat nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, jog nukentėjusieji yra priešiškai nusiteikę prieš nuteistąjį bei jo sutuoktinę ir būtent todėl jį apkalba. Nors šiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuota kaip nukentėjusioji S. B. neigiamai apibūdina nuteistojo šeimos narius (liudytoją A. V.), tačiau matyti, jog tai daro dėl didelio išgąsčio ir susijaudinimo po nuteistojo atliktų nusikalstamų veiksmų, o taip pat dar ir verkia. Šios aplinkybės ne tik nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų, kad nuteistasis yra apkalbamas, tačiau, sutinkamai su kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtina jo veiksmuose buvus nusikalstamos veikos požymių. Nesutiktina su skundo argumentais, jog liudytojo A. M. parodymai taip pat privalo būti vertinami kritiškai, kadangi jie, kaip ir nukentėjusiųjų duoti parodymai, yra nuoseklūs bei neprieštaringi. Pastebėtina, jog liudytojas A. M. davė parodymus apie tai, kad nuteistasis įvykio metu, būdamas nukentėjusiųjų name grasino nužudyti ir su savimi turėjo šaunamąjį ginklą. Šie liudytojo parodymai, jog įvykio metu nuteistasis grasino nukentėjusiesiems, neprieštarauja ir liudytojo S. R. teismo posėdžio pirmosios instancijos metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad iškart po įvykio pas jį atvykęs nuteistasis V. V. pasakė, kad grasino nukentėjusiajam J. B. (1 t., b. l. 88–89). Nors tiek liudytojas A. M., tiek ir liudytojas S. R. tiesiogiai nagrinėjamo įvykio nematė, ir todėl negalėjo nurodyti, kokius veiksmus nuteistasis atliko su šaunamuoju ginklu (ar buvo jį nukreipęs į nukentėjusiuosius ir kt.), tačiau jų duoti parodymai neprieštarauja nukentėjusiųjų duotiems parodymams, patvirtinantiems V. V. neteisėtų veiksmų faktą, t. y. kad nuteistasis ginklu grasino nukentėjusiesiems. Pastebėtina, jog būtent nuteistasis, nukentėjusiųjų nekviestas ar nepranešęs, atvyko į nukentėjusiųjų namus su savimi pasiėmęs šaunamąjį ginklą. Todėl aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais, jog šaunamasis ginklas nuteistajam buvo reikalingas ne apsiginti nuo nukentėjusiųjų, tačiau kaip priemonė iš anksto suplanuotam nusikalstamam sumanymui įvykdyti. Vadovaujantis išdėstytu aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog išvardintos aplinkybės neleidžia sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistasis yra apkalbamas tiek nukentėjusiųjų, tiek ir liudytojo A. M..

8. Vadovaujantis išdėstytu spręstina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo motyvai, ištirtų įrodymų visuma ir jų vertinimas, patvirtina, jog V. V. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti, jog V. V. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, nėra pagrindo.

9. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusieji kiekvienas atskirai buvo pareiškę 1 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 45, 72). Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys buvo tenkintas visiškai, priteisiant kiekvienam nukentėjusiajam iš nuteistojo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis apeliacinio teismo posėdžio metu išdėstė papildomą prašymą, kuris nebuvo nurodytas apeliaciniame skunde, dėl neturtinės žalos sumažinimo.

10. Įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su padarytomis išvadomis ir sprendžia, jog šis klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas tinkamai bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiųjų gyvenamojoje aplinkoje, su ginklu braunantis į jų namus; po padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusieji iki šiol jaučia nerimą ir rūpestį, išgyvena, kad jų atžvilgiu nebūtų įvykdyti analogiški smurto ar kitokie neteisėti išpuoliai; padaryta nusikalstama veika buvo nukreipta į nukentėjusiųjų gyvybes, fizinę bei psichinę sveikatą, nustatė, jog nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais prašyta priteisti 1 000 Eur dydžio pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta. Šioje dalyje teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą. Taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas aplinkybes, kurios nulėmė sprendimo tenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį visa apimtimi priėmimą.

11. Nors nuteistasis nurodo, kad priteista 1000 Eur dydžio pinigų suma neturinei žalai atlyginti kiekvienam nukentėjusiajam yra per didelė. Tačiau pripažįstama, jog kiekvienam nukentėjusiajam priteista 1000 Eur dydžio pinigų suma yra visiškai pagrįsta, kadangi nukentėjusieji sulaukę nuteistojo grasinimų, kurie buvo išreikšti šaunamojo ginklo į juos nukreipimu, išsakant žodžius – „ne vieną sutvarkė ir juos sutvarkys“, neabejotinai patyrė išgyvenimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingus kriterijus ir tinkamai nustatė nukentėjusiems priteistinos neturtinės žalos dydį. Mažinti jau priteistos neturtinės žalos dydžio pagrindo nėra. Nagrinėjamu atveju priteistas neturtinės žalos dydis nėra neproporcingai didelis ar neadekvatus, pažeidžiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, o yra realiai paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl proceso išlaidų

12. Apeliaciniu skundu buvo prašoma iš valstybės lėšų nuteistojo naudai priteisti jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kartu su prašymu pateikti ir dokumentai, patvirtinantys, jog nuteistasis V. V. patyrė 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 155, 156). Nagrinėjamu atveju atmetus nuteistojo V. V. apeliacinį skundą ir pripažinus, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrindo priteisti nuteistajam iš valstybės jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nėra. Vadovaujantis išdėstytu, nuteistojo V. V. prašymas dėl jo turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti V. V. prašymo jam iš valstybės priteisti 300 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.