Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiųjų I. P., A. P. ir R. P. arčiau nei 100 metrų atstumu 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tenkintas iš dalies civilinis ieškinys ir priteista iš G. B. nukentėjusiajam nepilnamečiui R. B. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų), nukentėjusiajai I. P. 600 Eur (šešis šimtus eurų), nukentėjusiajam A. P. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažintos proceso išlaidomis nukentėjusiųjų turėtos advokato paslaugų išlaidos ir priteista 1996 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) nukentėjusiesiems iš kaltinamojo G. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. B. nuteistas už tai, kad jis nuo 2016-03-25 iki 2016-10-03 tyčia, naudodamas psichinę prievartą, t. y. išsakydamas bauginančio, žeminančio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio frazes bei atlikdamas bauginančio pobūdžio veiksmus, o būtent:

1.1. 2016-03-25 apie 17.00 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudodamasis pretekstu pasiimti mažametį sūnų R. B., jam atsisakius kartu vykti, mažamečių vaikų R. B., E. K. ir S. K. akivaizdoje, įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. P. ir A. P. (išvadino „piderastu“),

1.2. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-03-26 apie 19.00 val., automobiliu atvykęs į (duomenys neskelbtini), esantį kiemą, I. P. grąžinti mažamečio sūnaus R. B., I. P. ir A. P. išėjus į kiemą pasitikti R. B., vos neužvažiavo ant jų, o sustojęs ironiškai šypsodamasis, I. P. priėjus prie automobilio išlaipinti mažamečio R. B., jo akivaizdoje, agresyviai nustūmė I. P., įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. P. (išvadino „kale“) ir A. P. (išvadino „piderastu“),

1.3. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-03-27, susirašinėjimo SMS ir MMS žinutėmis metu, 13.02 val. parašė I. P. grasinančią SMS žinutę: „aš tave papjausiu“,

1.4. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-03-28 apie 17.00 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudodamasis pretekstu pasiimti mažametį sūnų R. B., jam atsisakius kartu vykti, filmavo vaizdo kamera ir pakeltu tonu reikalavo perduoti mažametį R. B.,

1.8. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-06-26, tikslus laikas nenustatytas, bendravimo su mažamečiu sūnumi R. B. per „Skype“ programą metu, mažamečio vaiko R. B. akivaizdoje, įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. P. (išvadino „kale“) ir A. P.,

1.9. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-03 bendravimo su mažamečiu sūnumi R. B. per „Skype“ programą metu, mažamečių vaikų R. B. ir E. K. bei S. K. ir P. K. akivaizdoje, įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. P. ir A. P. (juos išvadino „išgamomis, prieglušiais, išsigimėliais“), 2016-07-03 nuo 17.03 val. iki 17.53 val. parašė I. P. įžeidžiančias, šmeižiančias keturias SMS žinutes: „Aborto atlieka, kurvos dukra, kodėl visada išneši kompiuterį į tą kambarį kur nėra sūnaus?“, „Aborto atlieka įjunk skypą!!!“, „Aš tau kale sakau įjunk skypą“, „Aaborto atlieka, vaikų mėtytoja, įjunk skypą!!!“,

1.12. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-20 nuo 17.00 val. iki 18.32 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), filmuojant antstoliui A. B., naudodamasis pretekstu pasiimti mažametį sūnų R. B., jam atsisakius kartu vykti, neleisdamas nukentėjusiajai I. P. uždaryti buto durų, mažamečių vaikų R. B. ir E. K. akivaizdoje, šaukė: „R., sūnau, ateik“ ir įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. P. ir A. P., taip pat atsisėdo ant slenksčio, vėliau atsigulė ir neleido uždaryti buto durų,

1.13. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-22 apie 11.00 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), daužė, spardė buto duris,

1.14. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-23 nuo 10.20 val. iki 10.41 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), spardė buto duris, išsuko buto durų akutę,

1.15. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-23 apie 18.00 val., atvykęs į A. P. darbo vietą - kavinę, esančią (duomenys neskelbtini) ežero, tyčia apipylė A. P. karšta kava,

1.16. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-24 nuo 17.01 val. iki 17.31 val., bendravimo su mažamečiu sūnumi R. B. per „Skype“ programą metu, mažamečių vaikų R. B. ir E. K. bei S. K. akivaizdoje, įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. P. (išvadino „kūrvos dukra, aborto atlieka, vaikų mėtytoja, priegluša“),

1.17. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-27 apie 15.30 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), daužė buto duris, laiptinėje pastojo kelią einančiam A. P.,

1.18. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-28 apie 10.00 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), daužė buto duris, užklijavo durų akutę pleistru ir bandė ją išsukti,

1.19. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-08-05, dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namo, važiuodamas automobiliu iš paskos (duomenys neskelbtini) gatve, po to (duomenys neskelbtini) gatve, pavojingai priartėdamas iš galo, iš šono, persekiojo automobiliu važiuojančius I. P., A. P. ir mažametį R. B.,

1.23. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-09-08 internetiniame pažinčių puslapyje (duomenys neskelbtini) sukūrė virtualų profilį su I. P. šmeižiančia informacija, pavadindamas jį „I.“ vardu ir patalpino jame tris asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu, nurodė, kad domina „laisvalaikis kartu, flirtas, vedybos, vyro laisvalaikio metu“,

1.24. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau, kaip 2016-09-12, socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukūrė du profilius su I. P. šmeižiančia informacija, profiliams panaudojo asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu, juose rašė I. P. šmeižiančius, ją žeminančius komentarus („As katite, pasakau jums ateiti ir daugdaug visokiu geru dalykiuku“, hmm ... kaiulike, pasakau jums viska viska apie seimos gerove, nes pati esu super gera mama“, „as katite, per skipe visk pasakau, kuo tik sirdz geidz“, „as panterike“, „kaip as visiems ragus ruodau raganuosius bus čia“, „o ca mane daro pro uzpakaliuka“, „o cia kai pavariau ... jouuu“, „o as cia kaip ziurke susiraukus“), juose naudodavo asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu,

1.25. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-09-18 17.09 val. parašė I. P. įžeidžiančią, šmeižiančią SMS žinutę „Aborto atlieka pakviesk mano sūnų“,

1.26. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-09-17, socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukūrė anketą su I. P. šmeižiančia informacija, joje panaudojo asmeninę nuotrauką su I. P. atvaizdu bei nurodė jos telefono numerį, paskelbė: „Ieškau draugo savaitgalio vakarams ... Retai čia užsuku. Jei turit noro, parašykite (duomenys neskelbtini). Rašykite arba paskambinkite, negaliu atrašyti, nesu auksinis narys. Arba skype: (duomenys neskelbtini)“,

1.27. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, ne vėliau, kaip 2016-09-18 internetiniame pažinčių puslapyje (duomenys neskelbtini) sukūrė virtualų profilį su I. P. šmeižiančia informacija pavadindamas jį „I.“, panaudojo jame asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu, paskelbė, kad „domina laisvalaikis kartu, draugystė, ilgalakiai santykiai“, taip pat tame pačiame puslapyje 2016-09-18 sukūrė virtualų profilį su I. P. šmeižiančia informacija, pavadindamas jį „(duomenys neskelbtini)“, panaudojo jame asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu, paskelbė, kad yra ieškoma „su kažkuo pamurkti“, kad domina „filtras, laisvalaikis kartu, kiti dalykai“,

1.28. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2016-09-19, socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukūrė du profilius, profiliams panaudojo asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu ir jos mergautine pavarde (I. K.),

1.29. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2016-09-19 socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukūrė profilį, pavadindamas jį T. K. vardu, profiliui panaudojo asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu, kaip profilio administratorius juose rašė I. P. šmeižiančius jai skirtus komentarus („labiausiai jauciasi nuoskauda, kai taves tevai neaugino ir nemylėjo ... tada labai labai sakuda ...“, „labai baisu, kas taip gali kurti anketas uz kita zmoju .. tik atsilielis. Bet is kitos puses, turi buti priezastis, kodel taip neadekvaciai elgiasi ... blyn blyn kaip negerai. Laikykis I.!), juose naudodavo asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu,

1.30. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2016-10-03 socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukūrė profilį, pavadindamas jį „D. L.“, profiliui panaudojo asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu, ją šmeižiančiu prierašu „(duomenys neskelbtini)“,

1.31. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2016-10-03 socialiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) sukūrė profilį, pavadindamas jį „G. S.“, ten esančiame „Internetiniame turgelyje“ sukurtu profiliu „G. S.“, patalpino asmeninę fotografiją su I. P. atvaizdu bei nurodė jos telefono numerį, paskelbė: „Parduodu sijoną esanti nuotraukoje. Skambinti (duomenys neskelbtini)“,

taip sukurdamas bauginančią atmosferą, sukeldamas baimę, stresą, nerimą, nesaugumo, gresiančio pavojaus žmogaus sveikatai ar gyvybei, jausmą, sistemingai baugino nukentėjusiuosius I. P., A. P. ir mažametį R. B., gim. 2012 m.

2.14. Apelianto teigimu, teismas vertindamas įrodymus nepagrįstai pirmenybę suteikė jį kaltinantiems duomenis ir taip pažeidė nekaltumo prezumpciją bei BPK 20 straipsnyje įtvirtinto įrodinėjimo principus. Be to, pasak apelianto, teismas pažeidė dvigubo baudimo principą, nes už kelias veikas buvo baustas administracine tvarka. Pažymi, jog teismo nuosprendyje visa eilė aplinkybių nurodytos tik kaip teismo prielaidos, prieštaraujančios objektyviai gautiems įrodymams. Mano, jog jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nepagrįstai, ignoruojant byloje esančias aplinkybes, ir taip iškreipiant baudžiamojo įstatymo prasmę, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis), ir tik tada, kai padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

3.2. Pastebi, kad nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde ginčija tik kelis iš nuosprendyje nurodyto 31-ojo nusikalstamą veiką apibūdinančio atvejo, išsako nesutikimą su teismo išvada apie jo veiksmų sistemingumą, jo tyčią, nepateikdamas jokių tokio nesutikimo argumentų, nepateikdamas bent kiek logiško visų kitų jam inkriminuotų ir apeliaciniame skunde neginčijamų veiksmų paaiškinimo. Vienintelis G. B. pasiteisinimas, atstovės teigimu, visi jo veiksmai susiję su civilinėje byloje nustatyta bendravimo su sūnumi R. B. tvarka. Teigia, kad byloje ištirti G. B. veiksmai akivaizdžiai patvirtina, kad bendravimas su mažamečiu sūnumi R. B. yra tik pretekstas terorizuoti nukentėjusiųjų šeimą, tame tarpe ir savo sūnų.

3.3. Atstovės nuomone, teismas pagrįstai pripažino G. B. neteisėtų veiksmų sistemingumą ir tęstinumą, nes šioje byloje ištirti jo veiksmai (paminėtina, kad nukentėjusiųjų terorizavimas tuo nesibaigė, jog Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, jog vyksta dar ne vienas ikiteisminis tyrimas) sudaro ištisą neteisėto elgesio grandinę, aiški G. B. tyčia sukelti ir palaikyti nukentėjusiųjų įtampą, nerimą, siekiant, kad nukentėjusieji paklustų G. B. valiai, save iškeliant aukščiau nukentėjusiųjų interesų, visiškai nepaisant ne tik I. P. ir A. P. prašymų keisti savo elgesį, ieškoti kompromisų mažamečio sūnaus R. labui, bet ir savo vaiko sveikatos. G. B. nei karto bendravimo su vaiku klausimo nebandė spręsti civilizuotai, taikiai, tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos, pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistams, pagaliau ir dalyvaujant 2016 m. balandžio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2-l83­1003/2016) dėl G. B. bendravimo su sūnumi R. vykdančiam antstoliui T. U.. Teigia, kad per visą G. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpį, nepaisant aiškiai neigiamos sūnaus R. reakcijos į tėvą G. B., pastarasis nei karto pasiimti vaiko neatvyko su antstoliu T. U., kuris vykdant tokį jautrų, mažamečio vaiko interesus liečiantį teismo sprendimą, būtų pasitelkęs specialistus – psichologus, G. B. būtų suteiktos konsultacijos, rekomendacijos dėl vaiko pasiėmimo. Nurodo, jog nukentėjusioji I. P., siekdama užtikrinti teismo sprendimo dėl G. B. bendravimo su sūnumi R. vykdymą, nuolat konsultavosi su vaiko teisių apsaugos institucija, pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistais, šioje tarnyboje psichologinė pagalba buvo teikiama ir sūnui R., tačiau G. B. nei karto neparodė supratingumo ir geranoriškumo, tariamas siekis bendrauti su vaiku pasireikšdavo tik kategorišku reikalavimu jam perduoti vaiką, nukentėjusiųjų įžeidinėjimu, ir t. t. Būtent tai, kad G. B. neieškojo vaiko interesus atitinkančių būdų kaip bendrauti su vaiku, kaip jį pasiimti, kad nebūtų neigiamos vaiko reakcijos, pasak atstovės, patvirtina tai, jog ne bendravimas su vaiku buvo jo siekiamybė, o vaiko motinos I. P. ir jos sutuoktinio A. P. terorizavimas, nepaisant to, kad tokiais veiksmais daroma žala ir mažamečio vaiko R. sveikatai, nors ir buvo informuotas apie vaiko psichinės sveikatos sutrikimus. Bendravimo su vaiku klausimas yra civilinis klausimas ir turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso priemonėmis, tačiau G. B. veiksmai peraugo į asmeninį kerštą I. P. ir jos sutuoktiniui A. P., dėl ko žala padaryta ir mažamečiui R. B., o tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai.

3.4. Teigia, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis sistemingumas objektyviai reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Pažymi, jog 2019 m. kovo 8 d. nuosprendyje teismas pagrįstai pripažino G. B. veiksmų sistemingumą, nes G. B. bauginančio pobūdžio veiksmai (31-ajame epizode) buvo padaryti pusės metų laikotarpiu, vienas atvejis nuo kito laiko prasme nenutolę, visi veiksmai neatsitiktiniai, susiję, o tai, pasak atstovės, rodo vienodą tyčią bauginti, persekioti nukentėjusiuosius. Atstovės nuomone, G. B. tyčią neigia teigdamas, kad visada būdavo konfliktai, tačiau konflikto buvimas nėra būtinas BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymis. Tai, kad nukentėjusieji stengėsi išvengti G. B. nuolat provokuojamų konfliktų, nepaneigia to, kad jie dėl G. B. veiksmų gyveno nuolatinėje įtampoje ir baimėje.

3.5. Nurodo, kad apelianto G. B. teiginiai, neva teismas neanalizavo jam inkriminuotų 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. kovo 28 d. epizodų, nepagrįsti. Pažymi, jog teismas ištyrė ir įvertino nukentėjusiųjų I. P., A. P. parodymus, liudytojos S. K. parodymus, policijos medžiagą, vaizdo įrašus, pateiktus paties G. B. (nors ir iškarpytus). Tai, kad po G. B. sukelto streso mažametį R. I. P. ir policijos pareigūnams pavyko prikalbinti eiti kartu su tėvu, pasak atstovės, patvirtina motinos pastangas ir pareigūnų profesionalumą, bet ne G. B. veiksmų teisėtumą. Kad ir kaip pats G. B. vertintų savo 2016 m. liepos 20 d. veiksmus, kai beveik dvi valandas prie atvirų I ir A. P. buto durų reikalavo vaiko perdavimo, nors vaikas atsisakė su juo eiti, atstovės teigimu, tai nėra normalus elgesys, ir G. B. negali nesuvokti, kad tokiais veiksmais baugino visus nukentėjusiuosius, kėlė stresą savo mažamečiui sūnui R., jog nėra normalu, kai po tėvo apsilankymo, vaiką tenka vežti į ligoninę. Atvykę policijos pareigūnai ir pamatę vaikų bei I. P. būklę, patys iškvietė greitąją medicinos pagalbą. I. P. su vaikais buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, po to į (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos kliniką, po šio įvykio vaikams prireikė psichiatro, psichologo pagalbos ir medikamentinio gydymo. R. diagnozuotas potrauminio streso sindromas.

3.6. Atstovės teigimu, liudytoju apklausto nukentėjusiųjų kaimyno D. P. parodymai yra teisingi ir pakankamai išsamūs, netikėti jais nėra pagrindo. D. P. davė parodymus apie 2016 m. liepos 20 d. įvykį, kai G. B. atvyko su B. B. ir filmuojančiu antstoliu A. B.. Jo parodymus apie tai, kad vaikas atsisakė eiti su tėvu G. B., patvirtina ne tik antstolio padarytas įrašas, bet ir antstolio A. B. parodymai, policijos pareigūno V. R. parodymai. Taip pat D. P. davė parodymus apie 2016 m. liepos 27 d. įvykį, kai G. B. daužė buto duris, pastojo kelią A. P., D. P. parodymus patvirtina vaizdo įrašas. Dėl 2016 m. liepos 27 d. G. B. veiksmų I. P. net du kartus prašė policijos pagalbos, policijoje užfiksuotas A. P. pranešimas dėl G. B. veiksmų, apie tai parodymus davė liudytoja teisme apklausta pareigūnė R. M..

3.7. G. B. neigia jam inkriminuotą nukentėjusiųjų persekiojimą automobiliu 2016 m. rugpjūčio 5 d., kritikuodamas nukentėjusiųjų parodymus dėl tariamų nesutapimų nurodant, kur važiavo, tačiau, atstovės teigimu, pats nepateikia jokio logiško paaiškinimo, ką veikė prie nukentėjusiųjų namo (I. P. spėjo nufotografuoti, kaip G. B. sėda į savo automobilį nukentėjusiesiems automobiliu išvažiuojant iš namų, fotonuotraukos pateiktos į bylą, matosi jų padarymo data 2016-08-05, o šios nuotraukos buvo pateiktos tik teisme, nes jos buvo kompiuteryje, kurį sudaužė sūnus R., skatinamas, G. B. bendravimo per Skype metu, tik per laiką A. P. pavyko informaciją paimti iš sudaužyto kompiuterio standžiojo disko). Pažymi, jog nukentėjusiųjų I. P. ir A. P. parodymai apie šį persekiojimo epizodą vienodi ir aiškūs, jie važiavo iš savo namų (duomenys neskelbtini) pusę, PC „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje. G. B. važiavo tai iš galo, tai prie šono pavojingai priartėdamas ir šaipėsi. Atstovės nuomone, teismas pagrįstai šį atvejį sugretino su 2016 m. gruodžio 23 d. įvykiu, kai G. B. taip pat persekiojo I. P. automobilį, kurį vairavo teisme liudytoja apklausta R. J..

3.8. Atstovė nesutinka su G. B. apeliacinio skundo teiginiais, kad Šiaulių apylinkės teismo sprendimu 2018 m. birželio 19 d. Nr. e2-47-907/2018 ir Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2018 m. lapkričio 5 d. Nr. e2A-720-357/2018 civilinėje byloje dėl tėvo valdžios apribojimo nebuvo nustatyta nei vieno epizodo, kuriuo jis būtų siekę ir padaręs žalą savo sūnui R. B.. Pažymi, jog civilinėje byloje nebuvo vertinami G. B. veiksmai pagal baudžiamąjį įstatymą. Pažymi ir tai, kad net aukštos kvalifikacijos specialistai, atlikę civilinėje byloje teismo paskirtą R. B. psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, nesugebėjo vaiko ir tėvo suvesti į normalų kontaktą dėl vaiko protesto reakcijos. Pasak atstovės, G. B. bando klaidinti apeliacinės instancijos teismą teigdamas, kad civilinėje byloje atliktos sūnaus R. psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu nebuvo nustatyti neigiami veiksmai iš jo pusės. Nurodo, jog ekspertizės akto išvadų 19–20 puslapyje yra pasakyta, kad R. B. tėvas bei motina savo veiksmais ir bendravimu daro vaikui žalą, tiek kiek jie geba adekvačiai spręsti tarpusavio konfliktus vaikų akivaizdoje. Pažymi, jog jokia institucija ar specialistas nekonstatavo, kad I. P. elgiasi neadekvačiai, o G. B. veiksmai, ištirti šioje baudžiamojoje byloje, yra ne tik neadekvatūs, nemoralūs, bet ir neteisėti, taigi jis savo veiksmais daro žalą vaikui. Ekspertizės akto išvadų 13 puslapyje į teismo užduotus klausimus – Kaip veikia vaiką tėvo sakomi negražūs žodžiai apie jo motiną I. P., durų spardymas? Ar vaikas supranta minėtų žodžių prasmę, kam jie skiriami? – pateiktas abstraktus atsakymas, kad vaikų girdimi tėvų tarpusavio konfliktai, kurių metu tėvai keiksnoja vienas kitą, spardo duris, rodo smurtinio elgesio apraiškas, ir tai vienareikšmiškai neigiamai veikia vaikus, žaloja jų psichiką. Atstovės teigimu, baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyti tokie G. B. veiksmai, jog ekspertizės išvada liečia jo veiksmus ir patvirtina jo daromą žalą vaiko psichikai.

3.9. Atsiliepime atstovė nurodo, kad nukentėjusieji neneigia, kad vaikui reikalingas bendravimas su tėvu, tačiau šiuo atveju būtent tėvo G. B. elgesys sukėlė neigiamą mažamečio sūnaus R. požiūrį į tėvą ir tik pats G. B. gali susigrąžinti vaiko pasitikėjimą. Pagal teismo nustatytą tvarką I. P. nuolat vaiką veda konsultacijoms pas psichologę į (duomenys neskelbtini) psichologinę tarnybą, bet G. B. ir ten sugebėjo įbauginti darbuotojus – visų apsilankymų tarnyboje metu priekaištaudavo, reikšdavo stiprų nepasitenkinimą psichologės atliekamu darbu, kaltindavo, reikalaudavo pasiaiškinti dėl atliekamo darbo, bendrauja piktai, pakeltu balsu, reikalaujančiu tonu, dėl G. B. elgesio darbuotojai rašė tarnybinius pranešimus. (duomenys neskelbtini) tarnyba davė išvadą, kad nestabilizavus G. B. elgesio bent iki minimalaus padorumo ribų, vaiko bendravimas su juo neįvykdomas, nors vaikui psichologinė pagalba teikiama nuo 2016 m. liepos mėn., bet nuolatiniai dirgikliai iš G. B. ir jo motinos B. B. pusės neleidžia vaikui pasiekti dvasinės ramybės.

3.10. Nurodo, kad G. B. teigia, kad teismas pažeidė dvigubo baudimo principą, nes už kelias veikas jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau, pasak atstovės, jis nenurodo kada ir už kokias veikas jis buvo baustas. Pažymi, jog 2019 m. kovo 8 d. nuosprendyje nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu pagal A. P. pareiškimą dėl 2016 m. liepos 23 d. įvykio (buto durų daužymo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas). Dėl 2016 m. liepos 23 d. įvykio (buto durų daužymo) G. B. administracine tvarka nubaustas už pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į viešąją tvarką (ATPK 174 straipsnis), o baudžiamojoje byloje šie G. B. veiksmai vertinami kaip nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ir sveikatai (BK XIX skyrius), taigi, skirtingi objektai, kuriais padaryta žala neteisėtais veiksmais, todėl non bis in idem pricipo, draudžiančio bausti asmenį du kartus už tą pačią veiką, pažeidimo nėra.

3.11. Pažymi, jog nukentėjusieji I. P. ir A. P. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išsamiai ir nuosekliai paaiškino apie jau eilę metų patiriamo persekiojimo, bauginimo faktines aplinkybes ir neigiamas emocijas, kurias išgyvena jie, mažametis R. ir kiti jų šeimos nariai. Nukentėjusieji prašo vienintelio dalyko – apsaugoti juos ir užkardyti G. B. neteisėtus veiksmus. Atstovės nuomone, G. B. yra pajutęs savo nebaudžiamumą – jo neteisėti veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu tęsiasi eilę metų, bet G. B. netaikytos jokios realios jo veiksmus ribojančios sankcijos.

4. Teismo posėdyje nuteistasis G. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusiųjų atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, tvirtindamas, kad teismas neatskleidė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties, neatribojo jo įžeidžiančių išsakytų žodžių konflikto metu nuo galimų grasinimų, neatsižvelgė į tai, jog visi konfliktai vykdavo dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, nesutinka su teismo išvada, jog jo veiksmuose buvo sistemingumas (tęstinumas), jog jis atliko tyčinius veiksmus ne tiek prieš I. P., A. P., bet ir prieš savo sūnų R. B.. Taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytą išvadą dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, stengiasi sumenkinti nukentėjusiųjų I. P., A. P., liudytojų D. P. S. K., G. P., R. M., R. J. parodymus, teigdamas, jog jų parodymus paneigia byloje esanti vaizdo medžiaga, tarp jų ir antstolio A. B. darytas vaizdo įrašas, jo paties ir liudytojos B. B. parodymai.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, visą baudžiamosios bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20, 301 straipsniai), tai yra, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas patikrino nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Priešingai, nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, apkaltinamajame teismo nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o ištirtų įrodymų visetas patvirtina nuteistojo G. B. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.

8. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. BK 145 straipsnio 2 dalyje įvardytos dviejų rūšių veikos: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje aktuali antroji veikos rūšis – sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą; tai tokie veiksmai, kurie sukelia kitam žmogui baimę, nerimą, įtampą, nesaugumo jausmą. Bauginimu gali būti pripažįstami įvairaus pobūdžio veiksmai – besikartojantys įžeidinėjimai, grasinimai kaip nors pakenkti, priekabiavimas, atviras sekimas, triukšmo kėlimas, siekiant sukelti baimę, nerimą, gąsdinantys naktiniai skambučiai, amoralaus pobūdžio SMS žinutės ir pan. Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-90-689/2018).

8.1. Baudžiamajai atsakomybei pagal minimą požymį būtinas ir bauginančių veiksmų sistemingumas. Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą, ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą. Negali būti vertinami kaip sistemingi keli veiksmai, padaryti per tam tikrą laiko tarpą, kurių nesieja bendras sumanymas. Nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požiūriu sistemingumas reikalauja bendro sumanymo įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų nutartys Nr. 2K-327-326/2016, 2K-121-677/2015, 2K-341/2010, 2K-90-689/2018).

8.2. Nagrinėjamoje byloje G. B. inkriminuotas sistemingas, nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. spalio 3 d. vykdytas psichinės prievartos naudojimas prieš I. P., A. P. ir mažametį R. B.. Kaip pagrįstai nurodė skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, psichinė prievarta reiškėsi bauginančio, žeminančio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio frazių išsakymu bei bauginančio pobūdžio veiksmais – G. B. intensyviai rašinėjo nukentėjusiajai I. P. žeminančio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio žinutes (46 žinutės), iš jų 1 grasinančio pobūdžio „kodėl tu vakar prie vaiko, kai tik paėmei, sakei vaikui: „tėtis tave skriaudė“ už tuos žodžius prie vaiko aš tave papjausiu“, savo mažamečio vaiko akivaizdoje vaiko mamą – nukentėjusiąją I. P. ir nukentėjusįjį A. P. nuolat vadino necenzūriniais, žeminančiais, įžeidžiančiais, šmeižiančiais žodžiais, nukentėjusiųjų I. P. ir A. P. atžvilgiu atliko įvairaus bauginančio pobūdžio, gresiančio pavojaus jų sveikatai ar gyvybei, veiksmus (pakeltu tonu reikalavo, stumdė, persekiojo, neleido išeiti iš namų, praeiti laiptinėje, užstojo kelią, „meškeriojo“ – mėtė meškerę su kabliuku į žmones kambaryje, apipylė karšta kava), intensyviai daužė, spardė nukentėjusiųjų buto duris, sukinėjo durų akutę, klijavo durų akutę pleistru ir bandė ją išsukti, sukūrė 11 virtualių profilių/anketų socialiniuose tinklalapiuose su nukentėjusiąją I. P. šmeižiančia informacija, jiems panaudojo asmenines nuotraukas su nukentėjusiosios I. P. atvaizdu, juose rašinėjo ją žeminančius, šmeižiančius komentarus, dėjo jos duomenis, kūrė bauginančius skelbimus. Tokiais nuteistojo veiksmais nukentėjusieji sąmoningai buvo verčiami nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą, o tai kartu ir patvirtina G. B. naudotos psichinės prievartos realumą.

8.3. G. B. veiksmai atitinka ir BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sistemingumo požymį. Kaip nustatyta byloje, nuteistasis per beveik septynis mėnesius nukentėjusiųjų atžvilgiu išsakė bauginančio, žeminančio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio frazes bei atliko bauginančio pobūdžio veiksmus 31 kartą, turėdamas bendrą sumanymą priversti nukentėjusiuosius nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą. Tai laikytina nevienkartiniu psichiniu poveikiu, siekiant sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikri neigiami padariniai. Tokie veiksmai visada turi būti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Tokie nevienkartiniai nuteistojo veiksmai (atsižvelgiant į jų skaičių, periodiškumą) BK 145 straipsnio 2 dalies prasme vertintini kaip padaryti per neilgą laiko tarpą, kartu rodantys jo elgesio kryptingumą siekiant įbauginti nukentėjusiuosius, ir todėl laikytini sistemingu nukentėjusiųjų bauginimu, naudojant psichinę prievartą.

8.4. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog jis atliko tyčinius veiksmus ne tik prieš I. P. ir A. P., bet ir prieš savo sūnų. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis G. B. neteisėtus veiksmus atliko dalyvaujant ir jo mažamečiam sūnui R. B., todėl akivaizdu, kad tokiais G. B. veiksmais vaikui buvo keliamas stresas, patiriami neigiami išgyvenimai, kurie atitinkamai žaloja vaiko psichiką. Tai, kad vaiko girdimi tėvų tarpusavio konfliktai, keiksnojimas, durų spardymas, rodantis smurtinio elgesio apraiškas, neigiamai veikia vaiką ir žaloja vaiko psichiką, nurodyta ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-173/2017 išvadose (8 t., b. l. 3–30).

8.5. Iš visų aptartų aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais G. B. siekė sąmoningai sudaryti I. P. ir A. P. baimės ir nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas, nežiūrint į tai, kad savo tokiu elgesiu bei veiksmais sukeldavo stresą ir savo sūnui. Būtent aptarti nuteistojo veiksmai, negali būti traktuojami vien tik kaip šių asmenų nesutarimai ir konfliktai dėl 2016 m. vasario 11 d. priimto teismo sprendimo, kuriuo nustatyta R. B. bendravimo su vaiku tvarka. Minėti G. B. veiksmai pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

9. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jam 2016 m. liepos 20 d., 2016 m. liepos 27 d. ir 2016 m. liepos 28 d. inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų. Teigia, kad liudytojo D. P. nurodytos aplinkybės, jog buvo spardomos ir daužomos durys, jog tai galėjo neigiamai paveikti mažametį vaiką, nes girdėjosi, kad vaikas verkė ir kartojo „nenoriu“, neatitinka tikrovės. Liudytojos G. P. parodymai, kad 2016 m. liepos 20 d. 17.57 val. sulaukė I. P. skambučio ir ji kalbėjo isteriškai, verkė, rėkė ir jos prašė iškviesti policiją tris kartus, leidžia abejoti I. P. duodamais parodymais, nes A. B. darytame vaizdo įraše tokių aplinkybių nesimato. Taip pat apeliantas nesutinka su liudytojos R. M. parodymais dėl 2016 m. liepos 27 d. įvykių, jog lipant laiptais girdėjosi triukšmas, daužė rankomis duris, kojomis spardė duris, buvo durys šiek tiek aplankstytos, durų akutė buvo išimta, durys įlenktos, nes jo įėjimas į laiptinę, išėjimas iš laiptinės yra užfiksuotas vaizdo kamera ir R. M. išvardinti jo veiksmai, neatitinka tikrovės.

9.1. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. G. B. kaltė dėl minėtų nusikalstamos veikos epizodų yra patvirtinta ne tik nuosekliais nukentėjusiųjų I. P. ir A. P. parodymais, tačiau ir liudytojų D. P., G. P., R. M., S. K., V. R., O. S., L. R. parodymais bei kita bylos medžiaga. Paminėtų liudytojų parodymai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jie tarpusavyje vieni kitus atitinka ir papildo, jais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su teismo argumentais dėl minėtų nusikalstamos veikos epizodų, dėl liudytojų parodymų analizės ir jų patikimumo, todėl dar kartą jų nekartoja.

9.2. Pažymima ir tai, kad kartu su kitais įrodymais buvo įvertintas ir 2016 m. liepos 20 d. antstolio darytas vaizdo įrašas bei paties antstolio parodymai. Teismas pagrįstai nustatė, jog liudytojo A. B. parodymai yra deklaratyvūs, patvirtinantys ir taip byloje jau žinomus faktus (vaikas pas tėvą pats nenorėjo eiti), detalizuoti įvykio aplinkybių jis negalėjo, daug jų nebeprisiminė, nurodydamas, kad viskas užfiksuota filmuotoje medžiagoje, kuri, kaip nustatyta byloje, neišsami. Tai patvirtino ir nukentėjusieji, nurodydami, kad ne viskas nufilmuota, trūksta tam tikrų momentų, pradžios ir pabaigos bei pats antstolis, kuris parodė, kad jam telefono baterija nusėdinėjo, galėjo būti nusėdusi baterija ir kažko nenufilmavo. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad esant tokioms aplinkybėms, netikėti nukentėjusiaisiais, jog nuteistasis G. B. buvo 2016 m. liepos 20 d. įvairiais necenzūriniais žodžiais juos įžeidinėjo, atsisėdęs ant slenksčio, vėliau atsigulęs neleido uždaryti buto durų, taip pat buvo išgąsdinti ir vaikai, kurie buvo išvežti į ligoninę, nėra pagrindo.

9.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojos B. B. parodymus. Liudytojos B. B. parodymuose pateikiamas subjektyvus G. B. pasisakymų, jo elgesio vertinimas. Akivaizdu, kad B. B., kaip nuteistojo G. B. mama, yra suinteresuota bylos baigtimi, ir jos duoti parodymai nėra objektyvūs, todėl pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl G. B. kaltės pagrįstai jais nesirėmė.

10. Apelianto teigimu, jis nepagrįstai nuteistas dėl 2016 m. rugpjūčio 5 d. epizodo, t. y. dėl persekiojimo automobiliu, pavojingo vairavimo, nepagrįstai arti prisiartinant prie nukentėjusių iš galo. Pasak apelianto, šis veikos epizodas visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais, o argumentuotas tik tikimybe ir prielaidomis, jog toks veiksmas buvo atliktas. Apeliantas skunde teigia, jog jam abejonių kelia kaltinime pateiktos aplinkybės, o konkrečiai kaltinime išdėstyti nukentėjusiųjų parodymai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

10.1. Nukentėjusieji I. P. ir A. P. tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. G. B. juos persekiojo važiuodamas automobiliu iš paskos (duomenys neskelbtini) gatve, po to (duomenys neskelbtini) gatve, pavojingai priartėdamas iš galo, iš šono. Abejoti nuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo, juo labiau, kad tokį nuteistojo elgesį patvirtino ir liudytoja R. J.. Liudytoja R. J. apklausiama teisme parodė, kad jai vairuojant I. P. automobilį G. B. ją persekiojo, ji buvo stresinėje situacijoje, dėl šio įvykio skambino policijai, rašė pareiškimą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šios veikos tinkamo kvalifikavimo ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl G. B. kaltės pagrįstumo.

10.2. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. B. veikdamas tiesiogine tyčia sistemingai baugino nukentėjusiuosius, jog G. B. veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

11. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė dvigubo baudimo principą, nes už kelias veikas jis buvo baustas administracine tvarka.

11.1. Iš bylos duomenų matyti, jog G. B. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl sistemingo nukentėjusiųjų bauginimo naudojant psichinę prievartą, nustačius 31 jo nusikalstamos veikos epizodus. Iš G. B. inkriminuotų BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos epizodų už 2 epizodus G. B. nubaustas administracine tvarka: 2016 m. rugpjūčio 4 d. nubaustas 28 eurų bauda pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį už tai, kad 2016 m. liepos 23 d. apie 10.20 val. (duomenys neskelbtini), trankė A. P. buto duris, t. y. (duomenys neskelbtini) buto duris, rankomis ir kojomis bei 2017 m. gegužės 10 d. nubaustas 80 eurų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2016 m. liepos 23 d. apie 18.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., stovėjimo aikštelėje, prie A. P. kavos kioskelio, tyčia apipylė kava nukentėjusįjį A. P., taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

11.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos teisės principas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje. Lietuva yra šios Konvencijos dalyvė, ratifikavusį Konvenciją 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisės sistemos dalis. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, nustato, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (nusikaltimą), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Taigi ir BK, ir tarptautiniai teisės aktai vienareikšmiškai kalba tik apie pakartotinio nubaudimo už tą pačią veiką negalimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015).

11.3. Nagrinėjamu atveju matyti, kad sistemingas nukentėjusiųjų bauginimas apima nuteistojo G. B. padarytus viešosios tvarkos pažeidimus. Tyčia dėl sistemingo nukentėjusiųjų bauginimo šiuo atveju buvo nustatinėjama ne vertinant atskirus nuteistojo veiksmus praėjusį laikotarpį, o nuteistojo turėtą tikslą. Kadangi besitęsiantys bauginimo veiksmai nagrinėjamu atveju padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą elgesio grandinę, kurią siejo bendras G. B. sumanymas sukelti ir palaikyti nukentėjusiųjų I. P. ir A. P. baimę. Todėl akivaizdu, kad nuteistojo G. B. tiesioginis tikslas buvo ne pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, o psichologiškai įbauginti nukentėjusiuosius ir tai jis darė panaudodamas psichinę prievarta, kuri, kaip jau buvo minėta, pasireiškė sistemingu bauginančio, žeminančio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio frazių išsakymu bei bauginančio pobūdžio veiksmais. Būtent šis tikslas lėmė minėtų pažeidimų, už kuriuos G. B. nubaustas administracine tvarka, paskatas. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad ankstesnis administracinės atsakomybės taikymas nagrinėjamoje situacijoje negali būti laikomas baudimu už tą pačią veiką antrą kartą, nes kaip jau buvo minėta anksčiau, G. B. tyčia buvo nukreipta ne pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, o turint tikslą įbauginti nukentėjusiuosius, sukelti jiems nerimą, baimę, priversti juos nesaugiai jaustis. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo veiksmai už kuriuos jam buvo taikyta administracinė atsakomybė yra padaryti vėliau nei jis pradėjo savo tęstinę veiką dėl kurios yra pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, t. y. irgi patvirtina aukščiau nurodytą teismo išvadą, kad nuteistojo tikslas buvo įbauginti nukentėjusiuosius, sukelti jiems nerimą, baimę, priversti juos nesaugiai jaustis kasdienėje aplinkoje. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju dvigubo nebaudimo principas buvo nepažeistas.

12. Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat nesutinka ir su civiliniais ieškiniais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nuteistojo G. B. veiksmai sukėlė nukentėjusiesiems didelį stresą, jie patyrė išgyvenimus, pažeminimus, nepatogumus, gyveno nuolatinėje baimėje, įtampoje, tai truko netrumpą laiko tarpą, jo neteisėti veiksmai tik intensyvėjo ir įžūlėjo, R. B. dėl tuo laiku patirtų neigiamų išgyvenimų diagnozuotas potrauminio streso sindromas, jam taikytas ilgalaikis medikamentinis gydymas, išryškėjo raidos sutrikimai, civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir iš nuteistojo G. B. nukentėjusiajam R. B. priteisė 1000 Eur, nukentėjusiajai I. P. 600 Eur, nukentėjusiajam A. P. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

12.1. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinama pinigine išraiška. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

12.2. Pažymima, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis nėra nustatytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia terorizuojama žmogų ar jis sistemingai bauginamas, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi terorizavimo intensyvumas, psichologinio poveikio stiprumas, pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Nagrinėjamoje byloje dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala mažamečiui R. B., nukentėjusiesiems I. P., A. P. padaryta tyčiniais nusikalstamais R. B. veiksmais, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą jokių pagrįstų abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo veiksmų tiek nukentėjusioji I. P., tiek ir nukentėjusysis A. P. patyrė stresą, išgyvenimus, pažeminimus, nepatogumus, gyveno nuolatinėje baimėje, įtampoje, iki šiol jaučiasi nesaugūs. R. B. dėl tuo laiku patirtų neigiamų išgyvenimų diagnozuotas potrauminio streso sindromas, jam taikytas ilgalaikis medikamentinis gydymas, iki šiol teikiama nuolatinė psichologo pagalba, darželyje sudarytas pagalbos planas dėl vaiko elgesio pagal specialistų siūlymus. Vaikui rekomenduota vengti traumuojančių ir nesaugumo jausmą keliančių situacijų. Spręsdamas neturtinės žalos dydį mažamečiam nukentėjusiajam R. B., pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs, kad R. B. jau nuo pat gimimo turėjo psichikos sveikatos problemų, dar iki šioje byloje nustatytų įvykių R. B. sunkiai adaptavosi ugdymo įstaigoje, dėl ligos paūmėjimo nuo mažens lankėsi pas psichiatrus ir psichologus, pažymėjo, jog įtakos vaiko elgesiui turėjo ne vien tik nuteistojo G. B. neteisėti veiksmai.

12.3. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems R. B., I. P., A. P. klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes ir priteisė sumas, kurios įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, laikytinos atitinkančia protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų. Esant šioms aplinkybėms nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių priteisimo paliktina nepakeista.

13. Apeliacinės instancijos teismui kartu su atsiliepimu nukentėjusiųjų atstovė advokatė D. Balčiūnienė pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas ir pateikė 2019 m. balandžio 4 d. paslaugų teikimo sutartį, pinigų priėmimo kvitą, PVM sąskaitą faktūrą (10 t., b. l. 76, 77, 78), iš kurių matyti, jog nukentėjusieji I. P., A. P. advokatei sumokėjo 847 eurus už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

13.1. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė D. Balčiūnienė, susipažinusi su nuteistojo G. B. apeliaciniu skundu, teikė nukentėjusiesiems I. P., A. P. konsultacijas, paruošė atsiliepimą, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, bei į tai, kad nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmetamas, daroma išvada, jog nukentėjusiųjų sumokėta atstovei suma už jiems suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje yra pagrįsta, protinga, todėl nukentėjusiųjų atstovės prašymas tenkinamas visa apimtimi (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. B. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo G. B. nukentėjusiesiems I. P., A. P. 847 (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis) eurus turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.