Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiesiems I. P. (ir nukentėjusio mažamečio R. B. atstovei pagal įstatymą), taip pat A. P., jų atstovei advokatei D. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir dirbantis Norvegijoje, gyvenamąją vietą deklaruojantis prie Šiaulių miesto savivaldybės, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuo 2016-03-25 iki 2016-10-03 tyčia, naudodamas psichinę prievartą, t. y. išsakydamas bauginančio, žeminančio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio frazes bei atlikdamas bauginančio pobūdžio veiksmus, o būtent:

1. 2016-03-25 apie 17.00 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, naudodamasis pretekstu pasiimti mažametį sūnų R. B., jam atsisakius kartu vykti, mažamečių vaikų R. B., E. K. ir S. K. akivaizdoje, įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. P. ir A. P. (išvadino „piderastu“),

2. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-03-26 apie 19.00 val., automobiliu atvykęs į (duomenys neskelbtini), Šiauliai, esantį kiemą, I. P. grąžinti mažamečio sūnaus R. B., I. P. ir A. P. išėjus į kiemą pasitikti R. B., vos neužvažiavo ant jų, o sustojęs ironiškai šypsodamasis, I. P. priėjus prie automobilio išlaipinti mažamečio R. B., jo akivaizdoje, agresyviai nustūmė I. P., įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. P. (išvadino „kale“) ir A. P. (išvadino „piderastu“),

3. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-03-27, susirašinėjimo SMS ir MMS žinutėmis metu, 13.02 val. parašė I. P. grasinančią SMS žinutę: „aš tave papjausiu“,

4. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-03-28 apie 17.00 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, naudodamasis pretekstu pasiimti mažametį sūnų R. B., jam atsisakius kartu vykti, filmavo vaizdo kamera ir pakeltu tonu reikalavo perduoti mažametį R. B.,

5. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-06-19 17.06 val. parašė I. P. įžeidžiančią, šmeižiančią SMS žinutę: „Ka tu vaikui kale padarei? Tu prakeikta aborto atlieka. Tavęs tėvai neaugino ir tu iš vaikų atimi tėvus“,

6. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-06-23 nuo 21.45 val. iki 22.54 val. parašė I. P. įžeidžiančias, šmeižiančias keturias SMS žinutes: „Kale, aborto atlieka, ta savo pedofila patrauk nuo mano sūnaus, kurvos dukra, psichine atsilikėle“, „Pedofilo sugyventine“, „Tu kale, prakeikta dvasios atmata, dar man vaika nuteikinėsi prieš mano šeimą. Tu kurva viena, pasigailėk savo biologinio sunaus. Tu kale savo kraujo net nekenti. Tu prakeikta atmata“, „Šlykštyne tu prakeikta“,

7. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-06-26 nuo 17.04 val. iki 18.05 val. parašė I. P. įžeidžiančias, šmeižiančias septynias SMS žinutes: „Tu pedofilo draugelka, kurvos dukra, pakviesk mano sūnų“, „Tu aborto atlieka pakviesi sūnų ar ne?“, „Pakviesk vaika prakeikta aborto atiteka“, „Vaikų mėtytoja, pakvies man sūnų“, „Kale, pakviesk vaiką“, „Tu prakeikta, kurvos dukra, pakviesk man sūnų“, „Na ka kale, vėl neleidai vaikui su tėčiu pasimatyti. Oij kale tave gyvenimas pamokys. Viena vaiką metai, kita traumuoji. Kokia tu prakeikta aborto liekana. Net gaila to tavo jobario, žmogus per laiką pamatys, bet bus iššvaistęs kelis savo gyvenimo metus. Kad tu paspringtum bevalgant už tokius darbus“,

8. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-06-26, tikslus laikas nenustatytas, bendravimo su mažamečiu sūnumi R. B. per „Skype“ programą metu, mažamečio vaiko R. B. akivaizdoje, įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. P. (išvadino „kale“) ir A. P.,

9. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-03 bendravimo su mažamečiu sūnumi R. B. per „Skype“ programą metu, mažamečių vaikų R. B. ir E. K. bei S. K. ir P. K. akivaizdoje, įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. P. ir A. P. (juos išvadino „išgamomis, prieglušiais, išsigimėliais“), 2016-07-03 nuo 17.03 val. iki 17.53 val. parašė I. P. įžeidžiančias, šmeižiančias keturias SMS žinutes: „Aborto atlieka, kurvos dukra, kodėl visada išneši kompiuterį į tą kambarį kur nėra sūnaus?“, „Aborto atlieka įjunk skypą!!!“, „Aš tau kale sakau įjunk skypą“, „Aaborto atlieka, vaikų mėtytoja, įjunk skypą!!!“,

10. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-10 nuo 17.05 val. iki 17.21 val., bendravimo su mažamečiu sūnumi R. B. per „Skype“ programą metu, parašė I. P. įžeidžiančių, šmeižiančių dešimt SMS žinučių: „Aborto atlieka, įjunk kompiuterį“, „Kale, įjunk kompiuterį!“, „Tu išsigimėle įjunk kompiuterį“, „Aš tau kale sakau įjunk kompiuterį“, „Aborto atlieka įjunk kompiuterį!“, „Aš tau kale sakau įjunk kompiuterį“, „Tu išsigimėle įjunk kompiuterį“, „Vaikų mėtytoja, įjunk kompiuterį“, „Išsigimėle įjunk kompiuterį“, „Kurvos dukra įjunk kompiuterį“,

11. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-17 nuo 17.03 val. iki 17.19 val. parašė I. P. įžeidžiančias, šmeižiančias penkias SMS žinutes: „Kurvos dukra pakviesk mano sūnų“, „Vaikų mėtytoja pakviesk mano sūnų“, „Aborto atlieka pakviesk man sūnų“, „Kurvos dukra atiduok man sūnų“, „Aborto atlieka atiduok man sūnų“,

12. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-20 nuo 17.00 val. iki 18.32 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, filmuojant antstoliui A. B., naudodamasis pretekstu pasiimti mažametį sūnų R. B., jam atsisakius kartu vykti, neleisdamas nukentėjusiajai I. P. uždaryti buto durų, mažamečių vaikų R. B. ir E. K. akivaizdoje, šaukė: „R., sūnau, ateik“ ir įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. P. ir A. P., taip pat atsisėdo ant slenksčio, vėliau atsigulė ir neleido uždaryti buto durų,

13. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-22 apie 11.00 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, daužė, spardė buto duris,

14. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-23 nuo 10.20 val. iki 10.41 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, spardė buto duris, išsuko buto durų akutę,

15. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-23 apie 18.00 val., atvykęs į A. P. darbo vietą - kavinę, esančią Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) ežero, tyčia apipylė A. P. karšta kava,

16. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-24 nuo 17.01 val. iki 17.31 val., bendravimo su mažamečiu sūnumi R. B. per „Skype“ programą metu, mažamečių vaikų R. B. ir E. K. bei S. K. akivaizdoje, įvairiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo I. P. (išvadino „kūrvos dukra, aborto atlieka, vaikų mėtytoja, priegluša“),

17. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-27 apie 15.30 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, daužė buto duris, laiptinėje pastojo kelią einančiam A. P.,

18. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-07-28 apie 10.00 val., atvykęs prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, daužė buto duris, užklijavo durų akutę pleistru ir bandė ją išsukti,

19. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-08-05, dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, Šiauliuose, nuo (duomenys neskelbtini), namo, važiuodamas automobiliu iš paskos (duomenys neskelbtini) gatve, po to (duomenys neskelbtini) gatve, pavojingai priartėdamas iš galo, iš šono, persekiojo automobiliu važiuojančius I. P., A. P. ir mažametį R. B.,

20. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-08-21 nuo 17.03 val. iki 17.10 val., parašė I. P. įžeidžiančias, šmeižiančias penkias SMS žinutes: „Aborto atlieka įjunk vaizdą“, „Kurvos dukra įjunk vaizdą“, „Vaikų mėtytoja įjunk vaizdą“, „Kale įjunk vaizdą“, „Kurva įjunk vaizdą“,

21. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-08-28 nuo 17.03 val. iki 17.07 val. parašė I. P. įžeidžiančias, šmeižiančias penkias SMS žinutes: „Kurva, pakviesk sūnų prie skypo“, „Aborto atlieka pakviesk mano sūnų“, „Kurvos dukra, pakviesk mano sūnų“, „Išsigimėle, pakviesk sūnų prie skypo“, „Kurvos dukra, pakviesk mano sūnų“,

22. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-09-04 nuo 17.35 val. iki 17.37 val. parašė I. P. įžeidžiančias, šmeižiančias tris SMS žinutes: „Išsigimėle atidaryk kompiuterį“, „Aborto atlieka atidaryk kompiuterį“, „Kurvos dukra, vaiku metytoja atidaryk kompiuterį“,

23. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-09-08 internetiniame pažinčių puslapyje www.draugas.lt sukūrė virtualų profilį su I. P. šmeižiančia informacija, pavadindamas jį (duomenys neskelbtini) vardu ir patalpino jame tris asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu, nurodė, kad domina „laisvalaikis kartu, flirtas, vedybos, vyro laisvalaikio metu“,

24. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau, kaip 2016-09-12, socialiniame tinklapyje www.facebook.com sukūrė du profilius su I. P. šmeižiančia informacija, profiliams panaudojo asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu, juose rašė I. P. šmeižiančius, ją žeminančius komentarus („As katite, pasakau jums ateiti ir daugdaug visokiu geru dalykiuku“, hmm ... kaiulike, pasakau jums viska viska apie seimos gerove, nes pati esu super gera mama“, „as katite, per skipe visk pasakau, kuo tik sirdz geidz“, „as panterike“, „kaip as visiems ragus ruodau raganuosius bus čia“, „o ca mane daro pro uzpakaliuka“, „o cia kai pavariau ... jouuu“, „o as cia kaip ziurke susiraukus“), juose naudodavo asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu,

25. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-09-18 17.09 val. parašė I. P. įžeidžiančią, šmeižiančią SMS žinutę „Aborto atlieka pakviesk mano sūnų“,

26. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016-09-17, socialiniame tinklapyje www.darnipora.lt sukūrė anketą su I. P. šmeižiančia informacija, joje panaudojo asmeninę nuotrauką su I. P. atvaizdu bei nurodė jos telefono numerį, paskelbė: „Ieškau draugo savaitgalio vakarams ... Retai čia užsuku. Jei turit noro, parašykite (duomenys neskelbtini). Rašykite arba paskambinkite, negaliu atrašyti, nesu auksinis narys. Arba skype: (duomenys neskelbtini),

27. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, ne vėliau, kaip 2016-09-18 internetiniame pažinčių puslapyje www.draugas.lt sukūrė virtualų profilį su I. P. šmeižiančia informacija pavadindamas jį (duomenys neskelbtini), panaudojo jame asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu, paskelbė, kad „domina laisvalaikis kartu, draugystė, ilgalakiai santykiai“, taip pat tame pačiame puslapyje 2016-09-18 sukūrė virtualų profilį su I. P. šmeižiančia informacija, pavadindamas jį (duomenys neskelbtini), panaudojo jame asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu, paskelbė, kad yra ieškoma "su kažkuo pamurkti", kad domina "filtras, laisvalaikis kartu, kiti dalykai",

28. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2016-09-19, socialiniame tinklapyje www.facebook.com sukūrė du profilius, profiliams panaudojo asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu ir jos mergautine pavarde (I. K.),

29. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2016-09-19 socialiniame tinklapyje www.facebook.com sukūrė profilį, pavadindamas jį (duomenys neskelbtini) vardu, profiliui panaudojo asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu, kaip profilio administratorius juose rašė I. P. šmeižiančius jai skirtus komentarus („labiausiai jauciasi nuoskauda, kai taves tevai neaugino ir nemylėjo ... tada labai labai sakuda ...“, „labai baisu, kas taip gali kurti anketas uz kita zmoju .. tik atsilielis. Bet is kitos puses, turi buti priezastis, kodel taip neadekvaciai elgiasi ... blyn blyn kaip negerai. Laikykis I.!), juose naudodavo asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu,

30. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2016-10-03 socialiniame tinklapyje www.facebook.com sukūrė profilį, pavadindamas jį (duomenys neskelbtini), profiliui panaudojo asmenines nuotraukas su I. P. atvaizdu, ją šmeižiančiu prierašu (duomenys neskelbtini),

31. po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip 2016-10-03 socialiniame tinklapyje www.facebook.com sukūrė profilį, pavadindamas jį (duomenys neskelbtini), ten esančiame „Internetiniame turgelyje“ sukurtu profiliu (duomenys neskelbtini), patalpino asmeninę fotografiją su I. P. atvaizdu bei nurodė jos telefono numerį, paskelbė: „Parduodu sijoną esanti nuotraukoje. Skambinti (duomenys neskelbtini)“,

ir taip sukurdamas bauginančią atmosferą, sukeldamas baimę, stresą, nerimą, nesaugumo, gresiančio pavojaus žmogaus sveikatai ar gyvybei, jausmą, sistemingai baugino nukentėjusiuosius I. P., A. P. ir mažametį R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m.

Kaltinamasis G. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino visiškai, dėl pareikšto kaltinimo parodė, kad nuo tam tikro momento sąmoningai tikslingai buvo klaidinamos visos institucijos, tiek nukentėjusiųjų, tiek jų atstovės advokatės, ir tai vyksta trys metai. Kaltu neprisipažįsta. Pagal teismo sprendimą 2016 m. kovo 25 d. atėjo pasiimti sūnų, atėjo pagal teismo sprendimą 17.00 val., viskas buvo numatyta, viskas išaiškinta, atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena buvusi sugyventinė, atvyko su mama. Vaizdo įraše įvyko apsižodžiavimas, provokacija. Į butą nebuvo įėjęs, stovėjo šalia slenksčio, bute buvo A., I. K., jos mama S. K., įvaikis E. K., kurio I. atsisakė, nežino, kaip jį įvardyti, bute buvo penki asmenys. Atvyko pagal teismo sprendimą pasimatyti su sūnumi, buvo pats pirmas kartas, kai buvo įsiteisėjęs teismo sprendimas. Prieš tai buvo apibrėžtas bendravimas „Skype“ programa, nuotoliniu būdu, sunkiai tuo metodu sekėsi bendrauti. Buvo kovo 25 d. pirmasis gyvas pasiėmimas. Buvo S. K., ji visada jo atėjimo metu yra ir visada yra E. K. Buvo konfliktas, buvo bendra įtampa. Atėjo labai teigiamai, geranoriškai nusiteikęs. Norėjo ateiti, pasiimti sūnų ir išeiti. Jie nebuvo teigiamai nusiteikę. Jų jis neįžeidinėjo, tai buvo pirmas kartas, jis išprovokuotas A. P., kaip ir užfiksuota vaizdo įraše, pasakė jam „eik tu nachui“. „Piderastu“ jo nevadino. Konfliktas tęsėsi pusvalandį, gal 25 minutes. Kaip vaizdo įraše matyti, jis išsikvietė policiją, kai atvažiavo policija, išjungė vaizdo kameras, policininkai padėjo įkalbinti sūnų, policininkai jį išvedė, jis pasiėmė sūnų ir išsiskirstė. Neįžeidinėjo jų, tokio tikslo neturėjo. Pagal teismo sprendimą buvo penktadienis, kadangi Velykų dieną buvo nustatyta, kad priklauso buvusiai sugyventinei praleisti dieną su sūnumi, kitą dieną atvežė sūnų. Galėjo būti kovo 26 diena, tą dieną sūnus turėjo būti su buvusia sugyventine, o po to kitą dieną vėl jį turėjo pasiimti. Pagal teismo sprendimą atvežė sūnų. Kovo 25 d. epizodas yra įrašytas į kaltinimą. Įvyko konfliktas kovo 25 d. Teigiama, kad ji jautėsi terorizuojama, buvo terorizuojama, nors pareiškimas policijoje buvo parašytas gegužės mėnesį, po pusantro mėnesio. Visą tą laiką jie kūrė planą, nes po to ir vaikų teisėms buvo parašyta tuo pačiu, kūrė planą kaip toliau kelti konfliktą, nes pusantro mėnesio jie nesijautė terorizuojami. Dėl šio epizodo kovo 25 d. buvo parašytas pareiškimas, kad jis naudodamas fizinę jėgą įsiveržė į butą. Tą epizodą nutraukė, kai peržiūrėjo vaizdo įrašą. Jie taip pat filmavo, bet nieko panašaus apie jėgą nepateikė. Jie nuo pat pradžių visus klaidino. Po to 26 dieną atėjo, buvo šioks toks konfliktas. Atvažiavo su mašina. Automobilio greitis 1.2 km/h, nes ten tiesiog negalima daugiau važiuoti. Techniškai, fiziškai ant jų užvažiuoti net nebuvo įmanoma. Jeigu ant jų užvažiuoti, jis juos turėjo per pusę sutraiškyti ir atsitrenkti į kitą mašiną. Buvo išgalvota ir tokių net minčių nebuvo. Jų pagąsdinti nenorėjo. Jie dėl neaiškių priežasčių nusileido patys į apačią, jis juos sutiko lauke, nors jis tikėjosi sūnų užvesti. Jie bendravo SMS žinutėmis, komunikacija buvo. I. P. jis nestūmė, jis sūnų išėmė iš mašinos. Lauke buvo abu. Pagal teismo sprendimą ji turėtų viena ateiti. Būtų ramiau, jeigu jos sugyventinis mažiau keltų konfliktų. Prie mašinos buvo tokia situacija. I. P. paimdama iš jo sūnų pasakė, kad tavo tėtis mušė, ji paimdama sūnų iš jo rankų teigė „tavo tėtis mušė“. Tada tuo metu užvirė ir nesusilaikė, pasakė tokį sakinį „kale netraumuok vaiko“ ir įsėdo į mašiną. Atbėgo A. P., jis jam įrėmė į krūtinę kažkokį balioną, pradėjo stumti ir jis nesitraukė. Sugalvojo, kad jis nuo jo atsitrauktų, šaukti ir „piderastu“ jį pavadino, kiekvieną kartą vis garsesniu tonu, kad jis jį paleistų. Kelias minutes jis jį taip stūmė. Provokavo kažkokiam smurtui, pasirinko tokį metodą, sugėdino žmogų, kad pasitrauktų ir pasitraukė. Išvažiavo, mama sėdėjo mašinoje, mama kaip garantas, kad kažką pasakys, kad nenužudė žmonių, kad paneigti melagingus kaltinimus. Atvažiavo ir paliko sūnų. Dėl žinučių, kurias rašė 27 dieną, ten buvo dialogas, trys dienos prieš ir trys dienos po, jis kažką negali pakomentuoti, „aš tave papjausiu“ jis tokio žodžio nerašė, tie žodžiai „aš tave papjausiu“ buvo kažkokiame kontekste, buvo šypsenos, buvo provokacijos, tiesiai nerašė, kontekste buvo žodžiai „aš tave papjausiu“, buvo prieš tai žodžiai ir po to žodžiai. Išimta iš kelių sakinių. Reikia perskaityti dialogą, skaitant tą dialogą agresijos požymių nebuvo. Atvyko 28 d. pagal teismo sprendimą, kaip matyti vaizdo įraše, atėjo su filmavimo kamera, kad užfiksuoti. Sūnus iš karto norėjo eiti pas jį, buvo labai gerai nusiteikęs. Buvusi sugyventinė jį už kapišono įtraukė ir neleido eiti. Tada išsikvietė policiją, policija atvyko, išėjusi policija sakė, kad sūnus persigalvojo, pabandys įkalbinti ir parašys žinutę. Jis įsėdo į mašiną, nuvažiavo gal kilometrą ir gavo žinutę, kad atvažiuoti, sūnus nori eiti. Atvažiavo pas sūnų, užlipo, paprašė išjungti kamerą, išjungė, dar pusę valandos kalbėjosi draugiškai ir pasiėmė sūnų. Viskas buvo draugiškai, pakeltas tonas buvo 25, 26 dienomis, bet 28 dieną išvis jokio tono nebuvo, labai žmogiškai buvo, taip tvarkingai, taip galima ir gyventi. Birželio 19 d. rašė įžeidžiančią žinutę, pripažįsta tokią žinutę. Reikia vėl skaityti dialogą, nebuvo viena tokia žinutė, parašė dėl sūnaus, nedavė, vėl kažkas įvyko, iš nieko tos žinutės nerašė. Kai kurios žinutės pateikiamos teismui, kai kurios žinutės nepateikiamos. Reikia skaityti visą dialogą. Iš to ką mato, gali tik spėti, kad buvo savaitgalis, bendravimas su sūnumi per „Skype“, rašyta 17.06 val. Iš jų pusės būdavo daug veiksmų, nešiojamas kompiuteris, sūnus viename kambaryje, o kompiuteris kitame kambaryje. Užtamsina kompiuterį, vėl įjungia, tada kompiuteris yra kur sūnus buvo, sūnus jau kitame kambaryje, jie juokiasi iš jo, šaiposi. Birželio 23 d. dėl įžeidžiančių žinučių, pripažįsta, kad rašė, bet jis negrasino, nebaugino. Vėl norėtų dialogo. Čia žinutė iš tokio epizodo, čia buvo truputį vėliau, jis paklausė, kur yra jo sūnus, ji pasakė, kad miega, nors po to išsiaiškino, kad sūnaus nebuvo namuose, jis buvo pas jos motiną, ji jam pamelavo, kad sūnus yra, ir gavosi žodinis konfliktas. Birželio 26 d. vėl parašė, bet tai yra jų toks bendravimas, tokia jų tarpusavio santykio kultūra. Čia yra iš bendro jų gyvenimo: „kurvos dukra“, „aborto atlieka“. Pas ją abortai yra kaip nuotykiai, ji ir jo sūnui norėjo daryti abortą, yra užfiksuota civilinėje byloje, kaip jos mama apie tai užsimena, po to du persileidimai įvyko, tai yra toks žmogų apibūdinantis žodis. Pavadino „kurvos dukra“, čia vėl tokia šeimyninė istorija, per 30 gimtadienį, jos mama su buvusio sugyventinio vienu iš draugų katilinėje žaidė mamą ir tėvelį, o I. tėtis girtas gulėjo, ji pati 2012 m. vasarą savo mamą „kurva“ vadino. Tai yra šeimyninis dalykas, jis daug tokių epizodų girdėjo, tai yra jų tokia kultūra. Jis išgyveno, jis tai ir pasakė. „Pedofilo draugelka“ jis jo sūnų deda į „facebook“ uždengęs veidą. Jis turi daug nuotraukų su vaikais, jis visų vaikų nuotraukas deda su atidengtais veidais, jo sūnui yra veidas uždengtas, nelabai supranta, kodėl. Jis atpažįsta savo sūnų. Pas jį profilyje yra jo sūnaus nuotrauka su uždengtu veidu, nesupranta, kodėl jis deda, nežino, ką jis daro. Žinutės yra negražios, vienus žmones įžeidžia, kitus ne. Buvo epizodas, kai ji kaltina dėl persileidimo. Vaikų teisių darbuotojai teigė, kad abortas normalus dalykas ir jį daro kas nori. Jam tai yra neigiama. Abortas yra nužudymas, atlieka, nereikalingas daiktas. Čia kažkoks medicininis terminas, kuris kažką reiškia, nežino, ar tai yra įžeidimas. Birželio 26 d., jeigu tai yra sekmadienis, jis bendravo su sūnumi per „Skype“ 17.00 val. Jeigu bendravo, vėl kažkas buvo, buvo konfliktas, vėl turi filmuotą medžiagą. Jis niekada sūnaus akivaizdoje nenaudojo necenzūrinių žodžių, stengėsi vaiko neįtraukti. Sūnus kenčia nuo tokios situacijos. Šitie du žmonės prisidengia vaikais, kurie negali savimi apsiginti, apsidengia vaikais, juos visur kiša. Per 07-20 d. liepė E. sakyti, kad jis mušė, naudojo psichologinį smurtą. Psichologinis smurtas yra nustatytas civilinėje byloje. Kai E. K. buvo daryta apklausa, buvo nustatyta, tiksliau nepaneigta, kad I. P. nuteikinėja, ji visada smurtauja prieš vaikus naudodama psichologinį smurtą, arba ateiti, padaryti, kad tie vaikai būtų konflikto centre, jis priešingai. Sūnaus akivaizdoje niekada niekaip nevadino. Sūnus kažkur laksto bute. Jis sėdi prie kompiuterio, sėdi ir ramiai laukia, sūnus kažką padaro, o jis tą paskirtą valandą ramiai laukia. Kreipdavosi į buvusią sugyventinę, kad sūnų pakviestų, bet nenaudojo tokių žodžių, neįžeidinėjo, tikrai ne. Negali būti liepos 2 ir 3 d., gali būti tik viena diena. Tai buvo sekmadienis, greičiausiai liepos 3 d., iš kur jie sugalvojo 2 dieną, nežino. Per savaitgalį jis bendrauja tik vieną kartą su vaiku. Yra teismo sprendimas ir jis jo laikosi. Yra numatyti savaitgaliai, bendravimas vieną valandą arba šeštadienis, arba sekmadienis, tai dažniausiai būdavo sekmadienis, būdavo 17.00 val., ji įjungdavo „Skype“. Jis nieko neįžeidinėjo. Jie visada filmuodavo, tų filmuotų medžiagų niekada nerodydavo, nes ten nėra įžeidžiančios medžiagos. Trečią dieną jis nieko nevadino. Liepos 9 ir 10 d. vėl bendravo per „Skype“, bet bendravo tik sekmadienį ir pagal teismo sprendimą 17.00 valandą, dviejų dienų negali būti iš eilės. Liepos 3 ir 10 d. buvo bendravimas, įžeidžiančių žinučių nerašė. Liepos 20 diena. Apskirtai, jau prieš tai buvo daug veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, įtarė, kad bus konfliktas. Grįžo iš užsienio 17 ar 18 dieną, pirmiausia nuvyko į vaikų teises, pasakė nuvažiuoti ir su antstoliu užfiksuoti aplinkybes. Jo antstolis atostogavo, susirado kitą, kuris tą dieną galėjo. Nuvyko kartu su antstoliu pagal teismo sprendimą tą dieną pasiimti savo sūnaus. Už savo pinigus nusisamdė antstolį, kuris užfiksuotų, kad ji neduoda sūnaus. Visą šį procesą, kai jis yra suinteresuotas užfiksuoti teismo sprendimo nevykdymą, apsuko į tą pusę, kad jis terorizavo, kai jis tuo tarpu vadovaujasi įstatymais. Teismas priėmė sprendimą, antstolis pagal įstatymus jam suteikta galimybe užfiksavo aplinkybes. Jis atėjo užfiksuoti, kad ji nevykdo teismo sprendimo. Ateidamas buvo teigiamai nusiteikęs. Su antstoliu vyko, nes įtarė, kad vaiko neduos. Viskas prasidėjo nuo gegužės 11 d. Suorganizavo vaikų teisėse prie apskrito stalo susitikimą, išspęsti problemą. Suorganizavo gegužės 10 d., dalyvavo mama, prašė jos, kad ji nueitų. Gegužės 11 d. ant mamos parašė pareiškimą. Jis logiškai ir vėl suprato, remdamasis jų tokiais veiksmais, suprato, kad vėl bus kažkas, norėjo, kad antstolis užfiksuotų. Jeigu būtų buvęs gražus pasiėmimas, tai būtų taip pat užfiksuota, kad buvo gražus pasiėmimas. Jis nieko blogo nenorėjo, necenzūriniais žodžiais neįžeidinėjo. Jis pasakė melagė, klounas, visi jį „psichu“ vadino. Internetinėje erdvėje jį vadina kuom tik nori. Liepos 22 d. 11 val. nedaužė, nespardė buto durų. Buvo atvykęs pasiimti sūnaus, apie 11 val., nepasiėmė sūnaus, nes neatidarė durų. Jie buvo namuose, policija buvo atvažiavusi, juos įleido. Liepos 23 d. buvo atvykęs. Gavo administracinę nuobaudą. Gavo už tai, kad reikalaudamas duoti vaiką ir su juo pasimatyti spardė buto duris. Buvo išprovokuotas, čia yra nufilmuota. Civilinėje byloje duodama I. P. parodymus teigė, kad jis spardė duris ir tuo metu buvo sūnus ir jie užfiksavo kamera. Bet 23 d. buvo namuose tik A. P. Atvažiavo policija, jis atidarė duris ir jie patikino, kad A. P. buvo vienas. Jis visą tą laiką į duris iš kitos pusės barbeno, jeigu jis yra vienas namuose, jis ateina, A. atidaro duris, paklausia, ar yra sūnus, nėra sūnaus ir jie išsiskirsto, nėra konflikto. Jeigu jis neišeina, jis išsikviečia policiją, pasako, kad jis nerimsta. Dabar už tų durų užsidaro, vaiposi, staiposi, nelabai supranta tokio neadekvataus bendravimo, kaip ne žmonės. Durų akutė ji sukinėjasi apskritai, buvo prie jos prisilietęs, neišsuko, pasukinėjo į vieną, į kitą pusę. Liepos 23 d. vakare buvo nuvykęs pas A. į darbą, gavo nuobaudą. Jis neapipylė, jis pastūmė puodelį. Kava ant jo neišsipylė. Nebuvo drabužiai sutepti. Jis net policininkams neparodė. Iš jo pirko kavą, ėjo sūnaus ieškoti. Kitą dieną, liepos 24 d., bendravo per „Skype“ su sūnumi. Kaltinamas savo lytinių aistrų tenkinimu. Dėl 24 d. nepripažįsta. Minėjo „kurvos dukra“, tai yra iš bendro gyvenimo. A. P. taip afišuojasi su vaikais prie (duomenys neskelbtini), bet E. K. nemyli, išmetė jį, jis yra pas S. K., ji rūpinasi juo. I. P. ir A. P. rūpinasi savo interesais, kai nori paatostogauti. Liepos 27 d. turi vaizdo įrašą, prašo objektyviai, kritiškai ir teisingai įvertinti. Jis ten nieko nedarė. Nedaužė buto durų. Jis žmogui kelią pastojo, na atsistojo, jo nelietė. Jis ėjo žemyn, o jis pats ėjo ta puse. Liepos 28 d. nieko tokio nedarė, akutę gal buvo užklijavęs, po to atklijavo, gal vėl pasukinėjo akutę, neišsuko, ji kliba, gal toks refleksas, atvyko tą dieną sūnaus pasiimti. Nepasiėmė sūnaus. Vėl ateina teigiamai nusiteikęs, užeina kaip normalus žmogus, tas laikas jam priklausė, ji nedavė, ji nebandė rasti sprendimo, kad per tą laiką turėtų sūnų. Ji vėl bandė padaryti konfliktą. Atėjo liepos 28 dieną, nepasiėmė sūnaus. Jį už tai sulaikė. Sulaikė, išvežė. Yra užfiksuota nuo pat pradžių, kai jie jį sulaikė, nuvežė į nuovadą, jis rašė paaiškinimą, jis girdėjo, kaip jie buvo viduje, jie juokėsi, jie juokavo. Policijos pareigūnas perskaitęs jo paaiškinimą pasakė, kad jeigu turi abejonių dėl policininkės veiksmų gali parašyti į „epolicija.lt“ raštą. Dėl rugpjūčio 5 d., uždavus klausimą I. ir A. vienas atsakė važiavo į (duomenys neskelbtini), kitas atsakė važiavo į (duomenys neskelbtini), paklausus apie laiką, atsakė saulė buvo danguje. Jis net nežino, su kokia mašina, kokiomis gatvėmis, visiškai išgalvotas epizodas. Negalėjo būti, kad jis važiavo iš paskos. Nieko nepersekiojo. Jeigu jie ėjo, matė jį, sąmoningai ėjo į mašiną, sąmoningai važiavo į (duomenys neskelbtini), bet sąmoningai neskambino į policiją, nefotografavo, nefilmavo, nesako kokioj gatvėj, kokiu laiku. Uždavus klausimą, neatsako apie laiką. Rugpjūčio 5 d. jis labai gerai prisimena, nes 6 dieną turėjo skrydį į (duomenys neskelbtini). Rugpjūčio 5 d. jis buvo pas tyrėją, davė parodymus ir buvo vaikų teisėse. Davė parodymus dvi su puse valandos pas tyrėją, yra visi parašai. Pas A. tą dieną parašė pareiškimą, taip pat yra parašas. Viskas yra datuota, jie teigia, kad važinėjo po pusę miesto. Šį persekiojimą, praėjus dviem mėnesiams vėl parašo pareiškimą, kai nieko negalima atsegti. Čia yra tokia metodika. Visi šie pareiškimai po epizodo yra parašyti po kažkurio laiko tarpo. Rugsėjo 8 d. www.draugas.lt gal ir sukūrė tas anketas. Pripažįsta. Jie susipažino www.draugas.lt, galvojo gal prisiminimui kaip jie abu susipažino. Prisiminė, kokios nuotraukos tada buvo, įdėjo, galvojo, gal aprims. Ten negali pats rašyti, reikia pasirinkti iš pateiktų variantų. Jis pasirinko taip, kokia buvo prieš tai sukurta I. anketa, kada ji turėjo anketą. Nuotraukas turėjo iš bendro gyvenimo. Tas nuotraukas turėjo, ji sakė gyveno šeimoje, turėk nuotraukas. Nuotraukas įdėjo į www.draugas.lt, na taip sugalvojo, galvojo gal aprims kažkiek. Užpildė, pasirinko grafas kokios buvo, kiek prisiminė. Pripažįsta. Rugsėjo 12 d. nepamena dėl „facebook“, neužstrigo. Jeigu dėjo, tai dėjo, nepamena. Neužfiksavo. Jeigu rado, tai dėjo. Rugsėjo 17 d. gal tas pats, kaip www.draugas.lt, „darni pora“. Tas numeris yra internete. Tokia mintis kilo kaip www.draugas.lt. Turbūt parašė. Nenorėjo nužudyti, negrasino, nebaugino. Neturėjo net minčių grasinti ar smurtauti per visus tuos metus. Rugsėjo 18 d. gal tuo pačiu, kaip tas pirmas www.draugas.lt., nepamena, ar ten pakeitė nuotraukas. (duomenys neskelbtini) pavadino, nes ji buvo pati susikūrusi profilį su tokiu pat pavadinimu (duomenys neskelbtini). Čia gal taip susitaikom, ramiai. Užpildė grafas, nes turi kažką užpildyti. Nepamena, kad taip rašė, kad ieškoma su kažkuo pamurkti. Nes ji turėjo tokį pat profilį. Nepamena, ar sukūrė „facebook“ pavadinimu (duomenys neskelbtini). Rugsėjo 19 d., ar kūrė „facebook“ (duomenys neskelbtini) vardu nepamena, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nepamena, ar kūrė tokias anketas. Pagal visą pareikštą kaltinimą jis neprisipažįsta, nes jis nieko nepadarė. Nori pasisakyti dėl 2016 m. liepos 20 dienos, kai iškvietė policiją, kas iškvietė policiją ir kaip buvo viskas surežisuota. Ji melavo dėl policijos iškvietimo, ji melavo, kad policijos pareigūnus iškvietė S. K., nors civilinėje byloje pas teisėją A. Č. visi tvirtino, kad jis iškvietė. Prieštarauja, kai bando išsisukinėti, dėl neaiškių priežasčių skambina kelis kartus kaimynei, kad iškviestų, o po to jaučiasi terorizuojama, nors pati neiškviečia ir teigia kaimynei, kad žudo. Nori dar pasakyti momentą, kai stovėjo 20 dieną prie durų, I. P. kelis kartus skambino advokatei ir konsultavosi, ką jai daryti. Jis girdėjo. Tai yra ne vienintelis atvejis, kaip advokatė kišasi ir kursto šį konfliktą. Kaip suklaidinti visus kas iškvietė policiją, apsimesti auka, kad ją puola. Buvo dar kartą surežisuotas spektaklis. Kiek teismų turėjo, jie visada sako skirtingai, kas iškvietė policiją. Tas visas konfliktas buvo surežisuotas, ir kad viskas taip pasibaigtų, visa atomazga baigėsi, kai vienas žmogus žiūrėjo per langą, tai yra K., kai atvažiavo policija E. K. pradėjo alpti, po to imitavo, kad skambina greitajai, nors prieš 10 minučių E. K. teigė jam į akis „tu mane mušei“. Dėl šio epizodo kreipėsi į vaikų teises, į policiją, kad būtų vaikas apklausiamas ir dar kartą įrodyta, kad ji naudoja vaikus, kaip terorizavimo įrankius. Pareigūnai atsisakė tirti prieš jį epizodą, kai vaikas kaltina vaizdo įraše ir teigia, kad jis smurtavo. Prašo tinkamai vertinti bylos duomenis, liudytojų parodymus, prašo jį išteisinti. Kaltės nepripažįsta, nežino, neatsimena, ar rašė įžeidžiančias žinutes. Gal įžeidžiančios žinutės ir buvo, bet jos neterorizuojančios. Žinučių nepamena. Jų bendravimas labai nemandagus. Jeigu tomis žinutėmis ir įžeidė, tai įžeidė, bet terorizuoti nesiekė, tai yra jų tokia bendravimo kultūra. Terorizuoti tokių minčių neturėjo.

Apklausta nukentėjusioji I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su G. B. susipažino 2011 m. rugpjūčio 7 d., kažkurį laiką bendravo. Jis tuo metu gyveno, atrodo, Anglijoje. 2012 m. jis sugrįžo į Lietuvą, apsigyveno pas ją. Buvo 2012 metų pradžia, sužinojo, kad ji laukiasi, o lapkritį jau gimė sūnus. Kai laukėsi sužinojo jo priklausomybę azartiniams lošimams, apie skolas, buvo 8 mėnesyje, tarp jų gavosi didelis nesusipratimas, tuomet jis išėjo pas mamą. Taip jis ir vaikščiodavo, tai pas mamą, tai pas ją, santykiai tarp jų buvo sudėtingi, nelabai klostėsi. 2014 metais jis išvažiavo. Jo labai prašė, kad reikia kažką daryti. Pradžiai davė 5000 litų, kad kažką veiktų, bet jis viską pralošė. Kai reikėjo jam vėl važiuoti į Norvegiją, ji vėl viską sudėjo ir išleido į Norvegiją. Tuo metu negali įvardyti, kad buvo kaip šeima, nes jis bėgiodavo ir bėgiodavo pas mamą, nuo jos namų raktų jis nebeturėjo. Tai mama jį gaudydavo po lošimo klubus. Taikėsi, pykosi, skyrėsi. 2014 m jis išvažiavo į Norvegiją. Dar vasarą jie bandė sueiti, nelabai kas susiklostė. Jo asmenybė labai sudėtinga. 2014 m. jam pasakė, kad kreipsis į teismą dėl alimentų. Jis pasakė teisis dėl vaiko. Sakė, kaip jis teisis dėl vaiko, jeigu ji jam leidžia būti kiek nori. Vaikas vasarą buvo pas jį ir jis jos reikalavo 300 litų, kad duotų laisvalaikiui su vaiku. 2014 m. kreipėsi dėl alimentų, buvo patvirtinta taikos sutartis dėl 160 eurų alimentų. Kada byla baigėsi negali pasakyti, bet jis neišreiškė noro bendrauti. Dabar jis sąžiningai moka alimentus. Su A. susipažino 2014 m. rugsėjo 6 d. bulvare. Su G. B. stengėsi išlaikyti nuotolį. Stengėsi palaikyti su G. B. santykį tik dėl vaiko. Ji išvažiavo į Italiją, kada tiksliai išvažiavo, negali pasakyti, bet grįžo po mėnesio. Prieš išvažiavimą G. B. buvo sugrįžęs iš Norvegijos, R. nuvežė pas jį, jis jai atvežė vaiką atgal su sese. Prieš paduodamas vaiką pasakė: „eik pas kurvą“, sesuo jam sakė, G., ką darai. Tai buvo 2014 metai, gal pabaiga, negali tiksliai pasakyti datos. Ji vežiodavo B. R. du kartus per mėnesį, dažniausiai trečiadienis. 2015 metais pradėdavo gauti žinutes iš G. B.: „tave mačiau, ką veiki prie klubo“, jis sakė, kad nori ateiti R. kambarį pasižiūrėti. Tai buvo balandis 2015 m., kada jis prašėsi ateiti. Nuo 2015 metų, gal gegužės, ji pradėdavo gauti vakarais žinutes, ką veikia jo sūnus, sakė, kad miega. Nuo tada prasidėjo pirmosios priekabios. 2015 metais turėjo važiuoti į Italiją, turėjo grįžti jo sesuo, jie prisiderino prie jos grįžimo, po to gavo žinutę liepos 12 d., kad atvežtų vaiką, nuvežė, jie turėjo išvažiuoti į Italiją. Tuomet rugpjūčio 20 d. paskambino jo mama, pareikalavo per jos gimtadienį, kad atvežtų R., sakė, kad jos gimtadienis, jie išvykę į Tauragę. Tada rugsėjo mėnesį gavo ieškinį, kad jis negali bendrauti su vaiku. Apie rugsėjo mėnesį prasidėjo bylos. Gruodį prasidėjo posėdžiai. Nėjo į posėdžius, kad jo neerzinti, norėjo išlikti neutrali. Nuo 2015 m. vasaros, liepos, jis pradėjo rašinėti necenzūrines žinutes. Jam sugenda kompiuteris, jis parašo, kodėl tu „kale“ sugadinai kompiuterį. Po to „lerva“, „kale“ tu, kodėl tu pripratinai vaiką prie filmukų žiūrėjimo. Nors pati G. mama pažadėdavo vaikui, kad jis tik pasiliktų. Kai prasidėjo teisminis procesas, jis rašydavo iš norvegiško numerio, apsimesdavo kitu žmogumi ir kvietė į pasimatymą. Po to rytais 8.10 val. gaudavo kaip pasveikinimą, prasidėjo visos necenzūrinės žinutės, „kalė“ ir taip toliau. Per visą teisminį procesą rašinėdavo visas necenzūrines žinutes iki pat teismo pabaigos. 2016 metais prasidėjo teismo sprendimo vykdymas dėl nustatytos tėvo bendravimo tvarkos su vaiku, kai R. tą savaitę sirgo, kovo 25 d. atėjo B. pasiimti R., turbūt atėjo 17 valandą, atėjo į namus su mama. Vaikas atsisakė eiti, nenorėjo eiti, jai nebuvo suteikta galimybė nuraminti ir pakalbinti vaiką. Jie abu elgėsi pakankamai agresyviai. Vyrui pakalbinus, jis pradėjo jį siuntinėti „nachui“, ją „debile“ išvadino. B. iškvietė policiją, policininkai buvo švelnūs žmonės, R. įkalbinėjo 15-20 minučių, davė raciją, tada R. sutiko važiuoti. Buvo du policininkai. Visi gražiai vaiką įkalbinėjo. Tą dieną, tiksliai nežino kaip ją išvadino, atrodo „debile“, dabar negali pasakyti, ką A. sakė, gal siuntė. Toliau kitą dieną turėjo parvežti vaiką. Jis jai parašė kovo 26 d., kad nusileisk pasiimti vaiką. Stovėjo kieme, jis įvažiavo su mašina, jis sustojo prie jų labai arti. Įvažiavo agresyviai, bauginančiai, jis į juos važiavo ir sustojo labai arti, jautėsi labai nesaugiai. Ji nuėjo prie vaiko, prie durelių, G. ją pastūmė, jis ištraukė vaiką ir sakė „eik pas tuos durnius“. Jiems atsitraukus G. pavadino ją „kale“. A. sakė, kodėl tu taip elgiesi, taip negalima daryti, G. B. jam pasakė: „tu piderastas“. Taip kartojo daug kartų. Kažkuriam momente jis stūmė A., po to B. sakė mamai kviesk policiją, jis visur su mama atvažiuoja. Tada jie sugrįžo namo. Sekančią 27 dieną jis parašė, kad ją papjaus, jeigu ji vaiko paklaus, ar jis jį skriaudė. Sekančią dieną per Velykas, 28 dieną, kaip visada jis atėjo su kameromis. Jis atėjo su mama, mamą paliko apačioje. B. iškart kvietė policiją, ji paprašė, kad išjungtų kameras, kad galėtų ramiai perduoti vaiką. Nežino, dėl ko kvietė policiją. Jis neišjungė kameros, policiją iškart iškvietė. Atvyko policija, pabendravo. Ji parašė B., kad atvyktų vėliau. Ji tuomet vaiką įkalbino, pirmas buvo kartas kai B. sėdėjo ramiai ir ramiai pasiėmė vaiką. Bet G. B. vis įžūlėjo. Jis sakė, kodėl duodi vaikui valgyti, paduosi vėliau, jeigu žaidi su vaiku, kodėl žaidi debiliškus žaidimus. Kalbant apie birželio 19 dieną, apie žinutes. Žinutes gaudavo pastoviai. Jis jai rašydavo pastovias žinutes: „kale“, „aborto“ atlieka, atidaryk kompiuterį. Kaip prasideda Skype, nuo 17 valandos, tuomet G. B. pradeda rašyti visokias žinutes. Vieną kartą buvo jos tėvai, buvo net ne B. laikas, buvo virš 18 valandos, nes jo bendravimo laikas nuo 17 iki 18 valandos. Ji kompiuterį parnešė į kitą kambarį, nes buvo išsikrovęs, kai atsiliepė B. per Skype, jis pradėjo juos visaip vadinti, dar jos tėvas pakėlė balsą, kad vaikai neišgirstų, bet jie vis tiek išgirdo. Žinutės buvo visą laiką iki pat rugsėjo mėn. Nuo rugsėjo 5 ar 9 dienos jis pradėdavo linksmintis su anketomis, jis kūrė visokias anketas jos vardu. Pradėdavo jai skambinti kiti vyriškiai. Dar iki liepos 20 d. ji pasiūlė, kad gali atvežti R., bet jis nesutiko. Kai buvo vaikų teisėse, sutarė su B., kad ji atveš vaiką. Kai nuvežė 11 dieną, vaikas niekaip nepasiliko. Tai galėjo būti gegužės mėnuo. Kai nuvežė vaiką, sužinojo, kad B. ją padavė į teismą dėl bendravimo atskiros tvarkos su R. Jai ten nuvykus, R. pabėgo į laiptinę. Prašė B., kad atsiimtų ieškinius, ji pasakė, kad žinosi savo vietą ir darysi taip kaip jie nori, kaip teismai pasakys. Ji dar kažkurią dieną vežė vaiką, jis neliko, išbėgo, tai buvo gegužės mėnuo. Buvo birželis, buvo trečiadienis, B. parašė žinutę, kad ateis pasiimti vaiką, sakė gerai, įkalbinėjo vaiką 30 minučių, kad vaikas eitų su močiute, jis nenorėjo. Vaikas nėjo, B. vėl iškvietė policiją. Bendravimas per Skype su R. būdavo kiekvieną savaitgalį. Jis per mažas, kad išsėdėtų valandą prie kompiuterio. Tai toks tas bendravimas ir būdavo. B. vaikui sakė, kad čia yra blogi žmonės, kai užaugsi suprasi, atrodo, tą dieną ją vadino „kale“. Nėra dabar tikra, ar ta diena buvo. O žinutės visada būdavo. Liepos 2 ar 3 d. tikrai žino, kad buvo jos tėvai atvažiavę, kaip išsikrovė kompiuteris, neturėjo laido ir pernešė kompiuterį į salioną. Kai atsinaujino ryšys, B. juos išvadino „išgamomis“. Atrodo „išgamomis“ ar „prieglūšiais“. Tuo metu buvo visi, jos tėvai, vaikai, A. tuomet dirbo, atrodo, jo nebuvo. Liepos 9, 10 dieną žinutės buvo rašomos standartinės. Dar prisiminė, kai buvo atėjusi B. birželio 26 d. ir kai iškvietė policiją, B. sekančią dieną pradėjo rašyti: „tu pedofilo draugele“, „tu patrauk pedofilą nuo mano vaiko“. Tos žinutės ėjo standartinės, žodynas nėra labai gausus. Buvo liepos 20 diena. Ji atidarė duris, informavo, kad yra E. ir uždarė duris tam, kad pakalbintų vaiką. B. dar papriekaištavo dėl alimentų. Jie atėjo trise, neprisistatė, tik vėliau sužinojo, kad ten antstolis B. Kai žiūrėjo filmuotą medžiagą, ten nebuvo pradžios. Ko pasekoje išvažiavo į ligoninę. B. atėjo pasiimti sūnaus, jis neleido jai uždaryti durų, jis neleido jai pakalbinti vaiko. Jis ir meškeriojo, jis ištraukė meškerę ir mėtė. Jis vienu metu buvo įėjęs į vidų, meškeriojo ir nuo slenksčio, taip pat šliaužiojo ant kelių ir meškeriojo. Jis sėdėdamas ant slenksčio subraižė, įlenkė staktą. Visas tas konfliktas vyko 1 val. 30 min., nuo 17 valandos. Atidarė du kartus duris. Ji pakalbino R., kad eitų su tėvu, jis atsisakė, ji uždarė duris, kalbino vaiką. Jam 3 metai, jis nenorėjo eiti. Antru kartu pradarė duris. Nėra filmavimo pradžios, nėra pabaigos. Po dviejų dienų ji gavo žinutę: „atiduok vaiką kale“ ar „aborto atlieka“. Jis po 20 dienos dar atėjo, iš eilės 4 dienas, spardė duris, buvo kelis kartus atvažiavusi policija. Jis vieną dieną buvo nuo ryto 11 val. iki 18 val. vakaro koridoriuje. Jam policininkai liepė elgtis pagal įstatymą. Jis tuomet spardė duris. Namuose buvo 22 dieną, jos nebuvo 23 dieną. Tą dieną buvo (duomenys neskelbtini), vyras vakare skambino, susijaudinęs sakė, kad laukia policijos, kad B. spardo. Nežino kurią dieną jis užsukinėjo akutę, tuo metu ji buvo namuose, jis su galva daužė akutę, su kūnu daužė akutę. Dabar neatsimena visko tiksliai pagal datas. Po to vyras pasakė, kad jis buvo atėjęs į darbą, apipylė kava, jo darbas yra prie (duomenys neskelbtini) ežero. Kai buvo (duomenys neskelbtini), vaikas bendravo per Skype su tėvu. Toks buvo tas bendravimas, vaikas uždarinėdavo kompiuterį. B. bendravimo metu sakė „aborto atlieka“, vaikų mėtytoja, jis ten pusnuogis save čiupinėjo, gulinėjo, žiovavo, kaip visada buvo nuo 17-18 val. tame tarpe. Toliau 27 diena, tai buvo ilgiausias periodas, jis buvo nuo pat ryto, jis tą dieną vyrą užpuolė laiptinėje. Vyras leidosi į apačią, B. ėjo žemyn, neleido, stūmė atgal ir trenkė į sieną, ji tai matė, labai išsigando, iškvietė policiją, buvo pakankamai baisu, nes nežinojo, kas apačioje vyksta. Jis ir tą dieną sukinėjo akutę. Su galva daužė, su nugara, su kojomis daužė. Ji tai matė pro akutę. Nepamena, kokia buvo diena, gal buvo 28 diena, jis tą dieną su lipnia juosta ar kažkuo užklijavo akutę. Iškvietė policiją, rankenas plėšė į save, klibino ištisai, akutę sukinėjo. Atvažiavo policija, išvažiavo, po to vėl užklijavo akutę iš naujo, vėl tuos pačius veiksmus darė. Tai buvo 4 kartai, kada jis buvo atėjęs į jų namus. Rugpjūčio 5 diena buvo, jau buvo pakankamai įbauginti, vyras nueidavo į apačią vienas, apsižiūrėdavo, ar nėra B., privažiuodavo su mašina prie laiptinės, jie greitai su vaiku įlipdavo, bijodavo. Tada kai jie išsuko važiuoti, B. juos pamatė ir pradėjo vytis. Jis kažkurį laiką vijosi, po to apsisuko ir nuvažiavo. Tada vėl sekė visi tie Skype, nepriklausomai, kad buvo paskirtos ir kardomosios priemonės, kad negalima bendrauti. Rugsėjo 8 diena, dabar negali pasakyti, koks kurią dieną buvo sukurtas jos reklaminis pažintinis veidas, buvo dedamos jos nuotraukos „darni pora“, „facebook“, „draugas.lt“ ir kituose puslapiuose, ji gaudavo tuos skambučius. Tai būdavo kiekvieną savaitgalį. Buvo ir M., ir P., ir S., sakė vamzdyną pataisys, jis bendravo su vyriškiais, mirksėdavo akimis. Prisikviesdavo draugų, nepilnamečių, rašė jai, ar jis ne per jaunas. Sukurta jos anketa, siuntė viešai širdeles, vienas rašė karšta pupytė, jis nusiuntė šypsenėlę. Tai truko mėnesį ar pusantro mėnesio. Jis turėjo jos vieną nuotrauką, jis tą nuotrauką užsidėjo „kale, siaučiam“. Kiek tai truko nepamena. Ji jau buvo išvažiavusi į Italiją, jis vijosi ir jos pardavėją. Vėliau B. apkaltino tą pačią R., kad ji kuria anketas. Tą pačią dieną jis pradėjo kurti anketas, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tą pačią dieną pradėjo kurti naujas anketas M. P., ji buvo išvadinta (duomenys neskelbtini). Kratos metu rado jo kompiuteryje jų nuotraukas, telefoninius pokalbius kaip jis su mama kalbasi dėl ko jis vilkina bylas. Jo mama jį mokina. Jis toliau daro tuos dalykus. Profiliai buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neatsimena, kokie tie profiliai yra, (duomenys neskelbtini) dar dabar tebėra internete, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ten nurodyti jos numeriai, viešai, ten parašyta, nesinaudoja auksine kortele, rašyti jai žinutes. B. rašydavo iš savo telefono. Koks jo telefono numeris nežino. Žinojo jo telefono numerį, jį buvo užblokavusi. Yra nukentėjusioji, gyvena nuolatinėje baimėje, įvykiai tęsiasi iki pat šiol. Jie bijo, ji bijo išeiti į lauką, nežino, iš kokio šono iššoks G. B. Jo elgesys neprognozuojamas. Turi įtarimų, kad jis kažkuo serga. Jis nesustoja, jis sako nesustos. (duomenys neskelbtini) užpilta 1000 komentarų, nuotraukų, antstolio medžiagos, jos sveikatos duomenų. Atsimena tokį atvejį, buvo įdėta nuotrauka, kur laiko save už krūtinės (duomenys neskelbtini), buvo profilis (duomenys neskelbtini), visuose profiliuose būdavo nuotraukos. Jeigu ne profilyje buvo nuotraukos, jos būdavo dedamos komentaruose. Nuotraukas gavo, kaip jis sako iš jų šeimos palikimo. Iš kur jis jas gavo nežino, galbūt persikopijavo. Ieškinį palaiko, prašo priteisti vaikui R. B. 7000 eurų neturtinės žalos. Po visų tų užpuolimų R. darželyje iškilo labai didelių sunkumų, buvo sunkus periodas, kol jį atstatė, vaikas patyrė labai didelį stresą. Pas neurologus ėjo, pas psichologus. Ieškinį dėl neturtinės žalos kompensavimo po 3000 eurų jai ir jos vyrui pilnai palaiko taip pat. Kovo 28 d. G. B. filmavo vaizdo kamera. Konkrečiai neatsimena, kokius žodžius sakė. Ji pradarė duris, sakė išjungti kamerą, jis tuoj pat iškvietė policiją, kai pradarė duris, jis pareikalavo atiduoti vaiką. Dar girdėjo B. balsą „tegul duoda vaiką“. Pakeltu tonu reikalavo. Liepos 20 dienos įvykis, ji nuolat prašė uždaryti duris. Jis visą laiką provokavo, tyčiojosi, žemino, vyrą gyvuliu vadino. Galbūt norėjo juos išprovokuoti, kad prarastų pusiausvyrą. Bandė eiti į vidų, meškeriojo. Po to baigėsi tuo, kad E. susmuko, pradėjo dusti, išvažiavo į ligoninę, policija iškvietė greitąją. Jis kvietė visas tas 1 val. 30 min., R., ateik ateik ateik. Negali pasakyti kiek kartų 50-100, tai buvo nuolatinis kvietimas. Neskaičiavo. Negali tiksliai pasakyti, kas „facebook“, „draugas.lt“ buvo rašoma, ją daro per „rurikę“, viskas buvo pašiepiančio, pasityčiojančio pobūdžio. Nuotraukos taip pat ne pačiame gražiausiame plane. Kas ten buvo, nebegali tų įvykių atgaminti. Kaip gali jaustis, kai skambina naktimis. Vyriškis vienas net labai supyko, sakė ką tik bendravai, o dabar apsimeti, sakė pagausiu, per visus galus padarysiu. Tos žinutės prasidėdavo savaitgalį. Jos draugai pamatė, jai pradėjo žmonės, vyriškiai skambinti, iš to ir sužinojo. Jos telefonas yra darbo telefonas, jos įmonės, telefonas duodamas bet kam. Su B. ji nekalbėjo dėl tų puslapių. Padarė kratą ir nustatė. Ką gali šnekėti su žmogumi, kai jis tave kreipiasi ne vardu, o „kale“, su juo ji nekalbėjo. Tų nuotraukų į savo profilį nedėtų. Nuotraukos žeminančio konteksto, ten parašyta „mane daro per rurike“. Nuotraukos nėra pačios gražiausios nuotraukos, tai buvo siekis kaip ir ją pažeminti, įbauginti. Nežino, ką jis tuo metu galvojo. Tų nuotraukų buvo daug ir ne iš gražiausios pusės. Liepos pradžioje buvo žinutės, kurių konkrečiai ji įvardyti negali. Žinutės buvo tokios: „pedofilo draugelka“, „patrauk pedofilą nuo mano vaiko“, „tu kale savo kraujo negerbi“, „tu aborto atlieka“, „tu kurvos dukra“, visos tokios žinutės. Tai būdavo 17 valanda, kai paskambindavo Skype ir tai prasideda nuo 17.03 val., būdavo nuo 6-7 žinučių. Prasideda pokalbis per Skype ir per tarpelius visą tą periodą siunčia tas žinutes. Per Skype balsu taip pat būdavo. Jie suspėjo tik tą vieną atsitiktinai įrašą išsaugoti iš valandos, buvo 30 minučių keiksmažodžių. Jie visą laiką jaučiasi nesaugiai, nes nežino, kas gali nutikti, tai nuolatinė baimė, gyvena nuolatiniame strese, iki šiol vaikas garsų bijo. Kažkas nukrenta, vaikas sako, kas vėl daužo duris. Ta baimė yra išlikusi. Tai nuolat tęsiama. Po tų visų įvykių darželyje buvo labai daug bėdų, labai sunkiai buvo, sunkiai išgyveno. Tai lieka vaikui kaip trauma, nežino, kiek turi laiko praeiti, kad jis tą dalyką išgyventų. Tai sudėtinga, skaudi patirtis. Kai važiavo su mašina, ji vaiką apsikabino, B. juos vijosi, ta baimė yra. Išpasakoti visa tai, kas yra jo širdelėje labai sunku, iki šiol teikiama pagalba vaikui. Būna R. ir po lova palenda. Pas psichologą vaikšto, tai ir medicininė pagalba, kreipėsi dėl emocinės būsenos ir pas psichiatrus. Psichologas lanko vaiką darželyje. B. jokio pasiūlymo nedavė, kad sustabdyti visą šią situaciją. Jeigu jam reikėtų vaiko, jis nedaužytų durų ir nei vienas tėvas taip nesielgtų. Jis neprognozuojamas žmogus. Esant vaikui namuose 27, 28 dienomis buvo daužomos durys, 27 dieną jis buvo namuose, 28 dieną buvo rankenų laužymas, akučių klijavimas, buvo baladojimasis. R. jau turėjo problemų dėl šlapinimosi nuo kovo mėnesio. Jis visada buvo visame tame konflikto rate, B. šūkavimai ir panašiai, po kovo mėnesio jie kreipėsi į gydytoją. Momentas, kada jis reikalavo greičiau atiduoti vaiką, kai ji pasakė kamerų nereikia, tai yra visas epizodas prie ko jie priėjo iki durų daužymo, negali išskirti konkrečių epizodų, 28 dieną prašė nefilmuoti, tos kameros vaiką gąsdina. Kai vaikas buvo pas B., jis visą laiką buvo filmuojamas, ar tai normalu. Vienoje iš civilinių bylų, būtent tą dieną, vaikas kalbėjo, o B. nesupranta, ką vaikas kalba, tai buvo pateikta filmuota medžiaga, kurioje vaikas prašo nori namo, parvežkite jį namo. Kai B. parvežė vaiką anksčiau, nuo tada vaikas nebenorėjo važiuoti. Kodėl jis anksčiau vaiką parvežė, nežino. Matyt, buvo priežastys. Kai jai buvo parašyta „aš tave papjausiu“, ji nerašė jokių šypsenėlių. Tai rašė B., tai jo šypsenėlės. Visa šita byla B. yra bajeris, jam yra linksma. Jis juos gąsdina daužydamas duris, vydamasis mašina, užklijuodamas akutę, klibindamas rankenas. Esmė tokia, yra nustatyta bendravimo tvarka 20 dieną turėjo pasiimti vaiką, jeigu nepasiima, jis turi informuoti, kada pasiims vaiką. Jis neinformuodavo, jis tiesiog ateidavo ir darydavo savo tuos visus veiksmus. Pagal teismo sprendimą, neįvykus tai dienai perdavimo, jis turėjo suderinti atitinkamą laiką sekančiu kartu, bet jis to laiko nesuderindavo. Ateidavo savanaudiškais tikslais, kad juos pagąsdinti. Ar yra saugu, kada daužo duris, užklijuoja akutę. Kovo 28 d. jis nedaužė durų, tą dieną B. iškvietė policiją. Jis liepos mėnesį daužydavo duris. Iki to laiko nedaužė durų. Vaikas nukentėjo 27, 28 dienomis, kada vaikas buvo. Neatidarė durų liepos 27 dieną. Jis iš eilės dvi dienas daužė duris, kaip daugiau atidaryti duris. Vyras pasakė, kad G. B. daužė duris, dar vyrą kava apipylė. Liepos 23, 24, 27 dienomis buvo policija iškviesta. Kiek žinoma, jis baustas dėl vieno įvykio. Buvo 23 d., kai vyrą apipylė kava. Žinoma, kad jis yra nubaustas dėl Skype. Žinoma, kad už šiuos epizodas B. yra nubaustas. Tai yra nuolatinis psichologinis teroras, Skype, jo elgesys Skype metu, jie su vaikais žaidžia, jis pradeda rėkti, gyvena su G. B., jo siekis, kad jie visą laiką jaustų jį šalia. Nuo 2015 m. jis į ją kreipėsi „kale“, visko buvo daug, visko nesurašysi. Tai vyko į savaitę kartą, iki šiol, kiekvieną sykį. Po kovo mėnesio jis nesijungė 3-4 savaites per Skype, pati jam skambino, kad prisijungtų ir po to juos paduoda antstoliui. Liepos 20 d. negali išskirti konkrečių necenzūrinių žodžių, tie žodžiai buvo nuolatos. Liepos 22 d. girdėjo: „kalė“, „fuck of“, „nachui“, vištos, gyvuliai, zuikiai. Liepos 22 d. policiją iškvietė kaimynė. Ji paskambino kaimynei. Iš pradžių ji jai paskambino, kadangi ji yra senbūvė ir pasakė, kad pakviestų kokius kaimynus, kad išeitų pasižiūrėti, po to paprašė, kad iškviestų policiją. Su kaimyne bendravo telefonu, ji nenurodė, kad ją nužudys. Kaimynei pasakė jos vyras, kad kviesti policiją, o tai nužudys. Jau du metai, gal moteris pamiršo. Ji buvo labai susijaudinusi, toks momentas buvo. Skambino kaimynei visų pirma, kad ji pakviestų kaimynus. Tuo metu, kai važiavo su greitąja, paskambino iš policijos ir paklausė, ar atvažiavo policija. Tuo metu ji nežinojo, kad jos mama skambino policijai, kai paskambino iš policijos tik tuomet mama jai pasakė, kad ji skambino policijai. Mama pasakė, kad ji skambino ir jai pasakė, kad ekipažas išvažiavęs. Rugpjūčio 5 dieną, žmogus važiavo iš galo, privažiuoja, šypsosi, sūnus buvo mašinoje. Tuomet jis neprognozuojamai bandė pamatyti sūnų, galėdamas sukelti kažkokį eismo įvykį. Policijos nekvietė, tik kai davė parodymus, tada ir pranešė. G. B. juos žemina, baugina, tyčiojasi. Tai yra nuolatinis persekiojimas, jau trys metai. Apsaugokite. Jis nesustoja, sakė jis darys ir darys juodai. Jeigu jam būtų reikalingas vaikas, jis taip nedarytų. Jis orientuotas į juos. Šiuo metu yra platinama nuotrauka prie jos ir vyro kiosko užrašyta „pedofilijai ne“ su jos vyro ir vaikų nuotrauka. „Žagink savo dukrytę“, jis siekia juos sužlugdyti. Po jos įmone rašomi komentarai. Jis orientuotas sužlugdyti jos verslą, o ne užvaldyti.

Apklaustas nukentėjusysis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad lietuviškai supranta, tik gali kai kurių specifinių žodžių nesuprasti, vertėja jam padės. Žino dėl ko yra pakviestas. Su I. susipažino 2014 m. vasarą, pradėjo bendrauti. Sakė, kad turi du vaikus, kad su vaiko tėvu jokių problemų nėra. Kada tėvas grįžta į Lietuvą, vaikas nuvežamas pas močiutę, kada išvažiuoja parsiveža iš močiutės. Kada močiutė norėdavo, skambindavo žmonai ir R. būdavo pas juos nuvežamas. Taip būdavo porą kartų per mėnesį. Po Kalėdų planavo važiuoti į Italiją. Vaiko tėvas turėjo grįžti Kalėdoms. Jo laukė specialiai, kad tėvas pabūtų su sūnumi. Kai grįžo kažkur 2015 m. vasario mėn., pradėjo bylinėtis dėl alimentų. Žmona prašė vaiko tėvo mokėti alimentus. Nuo to laiko ir prasidėjo konfliktas. Su močiute B. irgi. Pasakė, kad ji neatvažiuos, kad turi vaiką atvežti žmona, kad žmona turi paruošti visą lagaminą. Kai parveždavo vaiką, visi drabužiai lagamine buvo purvini, neišplauti. Pati B. nelabai benorėjo anūko, su juo pabūti ir jiems padėti. Po to, per 2015 m. Velykas grįžo G. B. iš užsienio. Paprašė, kad nori dvi savaites pabūti su sūnumi. Taip ir buvo. Kai G. B. išvažiavo, jo žmona važiavo pas močiutę pasiimti vaiko. Vėl pradėjo bendrauti su močiute kas antrą savaitę. Niekada nebūdavo, kad vaiko neduotų. Po to buvo birželio pradžia. Jie planavo važiuoti į Italiją atostogauti porai savaičių. Iš Anglijos skambino G. B. sesuo A., kad grįžta į Lietuvą ir nori praleisti savaitę laiko su R. Laukė visą mėnesį, kad pasakytų, kada parvažiuos iš Anglijos, nes tikslios dienos jiems nepasakė. Kada atvažiavo G. B. sesuo, R. buvo visą savaitę pas močiutę name, su B. dukra, su jos sūnumi. Po to jie turėjo važiuoti į Italiją, turėjo bilietus. Prieš tai jo žmona dar vežė vaiką pas močiutę į pietinį. Po to jie visi kartu liepos 18 d. grįžo į Italiją. Jis, R., jo žmona, jo sesuo, sesers dukra. Į Lietuvą jie trys grįžo rugpjūčio 1 ar 2 dieną. Iškart vaikas buvo nuvežamas pas vaiko tėvą. Nebuvo jokios tvarkos dėl bendravimo, buvo geranoriškai, vaiką visada duodavo pagal poreikį. Kai G. B. grįždavo į Lietuvą, visada vaiką duodavo ir niekada neprieštaraudavo. Po to, 2015 m. rugsėjo pradžioje, jo žmona gavo kažkokį laišką iš teismo, kad G. B. ieško tvarkos dėl bendravimo su vaiku. Kas antrą savaitę, dažniausiai savaitgaliais, visada duodavo vaiką močiutei, kai tik paprašydavo. Po to vėl važiavo į Italiją, grįžo 2016 m. vasario pb., kovo pr. 2016 m. buvo teismo sprendimas dėl vaiko priežiūros. Žmona neskundė, neprieštaravo. Ponas B. norėjo bendrauti su sūnumi per Skype. Jis bendrauja su R. per jo Skype. R. nenorėjo bendrauti per Skype, tuo metu jam buvo trys metai. Pirmas bendravimas įvyko 2016 m. vasario mėn. pabaigoje. Neatsimena dienos ir valandos, buvo labai bloga situacija, vaikas nenorėjo bendrauti, pradėjo šaukti, slėptis, nežino, kodėl vaikas nenorėjo bendrauti. Iš patirties žino, kad nei vienas vaikas nenori tiek sėdėti prie Skype. Po to G. B. pradėjo šaukti, sakė „kalė“, „kurvos“ dukra, tie žodžiai buvo nukreipti jo žmonai. Jis galvojo, kad žmona nenorėjo duoti vaiko pakalbėti. Vaikas buvo kambaryje, jis pats pasislėpė po lova. G. B. pradėjo šaukti, baigėsi skambutis. Jis pradėjo per žinutes jo žmonai rašyti tu „kale“, kodėl neduodi vaiko. Ir taip visą savaitę. Su vaiku bendraudavo kartą per savaitę. Jie buvo Italijoje, kur G. B. buvo nežino. Antrą savaitę, labai gerai atsimena, jis savaitgalį bendrauti negalėjo, prašė kitą dieną. Jie neatsisakė, buvo pirmadienio vakaras, jam vis tiek nepavyko pabendrauti, jis tuoj pyksta. Jis prieštarauja dėl valandos, sako 22 val. o pas juos Italijoje yra 21 val., kas tokiu metu bendrauja su vaiku. Grįžo į Lietuvą kažkur kovo mėnesį. G. B. norėjo per Skype bendrauti ir viskas būdavo tas pats per tą patį. R. nebenorėjo eiti prie kompiuterio. Su vaiku reikia kitaip kalbėtis, nešaukti, palaukti, su vaiku reikia kitaip elgtis. O G. B. pradeda šaukti, rėkti, reikalauti. Jo žodynėlis aiškus ir ribotas, žodžiai yra vienodi. Jis žmoną per žinutes, ne tik per Skype taip terorizavo. Buvo išjungta komunikacija, jis per valandą du tris kartus parašo, kodėl jam neduoda vaiko, kodėl neleidžia bendrauti, esi „kale“. Ir taip iki kol buvo Velykos, buvo kovo pabaiga. Buvo šeštadienis. Atsimena, kad jis atėjo pasiimti vaiką, vaikas sirgo, pagal įstatymą vaikas tą savaitgalį turėjo būti su mama. Atėjo R., G. B. iškart pradėjo sūnau, R. iškart vėl pradėjo šaukti ir išėjo iš kambario. O G. B. pradėjo tuoj pat vėl rašinėti jo žmonai. Po to G. B. buvo atėjęs su savo mama pasiimti R. Lagaminai jau buvo paruošti. Jis atidarė duris, sako laba diena, jis jam sako „eik tu nachui“. Jie taip pirmą kartą susitiko gyvai. Jis buvo su kameromis. Jis filmavo. Sako, kad filmuoja tik savo vaiką. Žmona sakė nefilmuok, gąsdini vaiką. Kvietė prie durų vaiką, R. pradėjo šaukti „nenoriu nenoriu nenoriu“. G. B. aišku neturėjo kantrybės ir pradėjo šaukti, bet ir nesugebėjo prisitaikyti prie situacijos. G. B. paskambino ir iškvietė policiją, sakė jam neduoda vaiko. Atvažiavo policija. Jie pradėjo kalbinti vaiką, paklausė vaiko, ar nori pas tėtę, vaikas pasakė, kad nenori eiti ir pasislėpė po stalu. Vaiką pradėjo kalbinti policijos pareigūnas, davė savo raciją ir vaikas nuėjo į apačią. Apačioje kieme, policininkas perdavė vaiką tėvui. Sekančią dieną G. B. turėjo atvežti vaiką. Jis pasakė neduos vaiko, turės pas save, neveš, žmona prašė atiduoti vaiką, sakė, kad pagal sprendimą vaikas turi būti kartu su ja, bendravo žinutėmis. G. B. pradėjo reikšti pretenzijas, sakė, kad vaiko neatveš į namus prie durų, sakė jai laukti kieme. Žmona viena bijojo eiti, ėjo kartu, laukė aikštelėje kieme. G. B. atvažiavo su savo mama ir R. Jis įlėkė greitai ir mašina sustojo 20 cm prie jų kojų. Šypsojosi. Buvo vaizdo kameros, jis viską filmavo. Nežino, dėl ko filmavo, galbūt jis norėjo provokuoti, kad turėtų vaizdo įrašą. Jie instinktyviai atsitraukė atgal. Jo žmona nuėjo prie mašinos durų, kur sėdėjo R. G. B. išlipo iš mašinos ir jis pastūmė jo žmoną, sakė pasitrauk, sakė jis paims vaiką. Tada jis atėjo prie mašinos, G. B. sakė jam „nesikišk“, sakė „ne tavo reikalas“. Kaip ne jo reikalas, jis negerbė jo žmonos. Tada iškart G. B. jį pradėjo vadinti „piderastu“. Daug kartų vadino. Tuo metu rankoje jis turėjo pripučiamą teletabį, nunešė R., nes jis prašė jo jį sutvarkyti. Jo žmona kalbėjo su močiute, negirdėjo, ką jos kalbėjo, nes jis bandė kalbėtis su G. B. Jis tik matė, kad buvo jos abi šalia, prie mamos buvo R. B. pradėjo sklaidytis rankomis, tyčia ar netyčia pastūmė jo žmoną. G. B. jį toliau vadino „piderastu“, sakė jam „tu mane taip vadini prie savo vaiko“, atsakė taip. Tada pasakė I. einam iš čia. B. kažką sakė I., kad ji turės pabučiuoti jos pėdą už viską, „tu kale“, žodynėlis tas pats. Čia buvo 26 diena. Po to atėjo 28 dieną. Jis atėjo vienas, žmona prašė ateiti vieno ir be kameros. Jis kamerą prisikabina prie striukės, maikės. Atėjo, vaikas ir vėl nenorėjo važiuoti. Žmona B. sakė palaukti 15-20 min., ji nuramins vaiką. Tą 28 dieną jis vaiką pasiėmė normaliai, vaikas nerėkė, važiavo su tėvu, tai buvo vienintelis kartas. Ar policiją kvietė 28 d. neatsimena. Vaiką grąžino penktadienį, o turėjo grąžinti sekmadienį. Kažkas buvo neaišku, galvojo, kad vaikas nebenorėjo būti, todėl grąžino. Po to vaikas nebenorėdavo važiuoti net pas močiutę. Tada pradėjo B. mama eiti per tarnybas, kad neduoda vaiko. Skambino močiutė jo žmonai gegužės mėnesį, kad nori pasiimti vaiką. Žmona pasakė ateiti trečiadienį 10 val. Močiutė atėjo su savo dukra. Jie kvietė R. ateiti, atėjo močiutė. Jis atėjo, močiutė sakė važiuojam, jis atsakė, kad nenoriu. Pusę valandos bendravo ir vaikas nenorėjo eiti. B. iškart kvietė policiją. Po to dar kelis kartus atėjo močiutė pasiimti vaiko, bet viskas baigdavosi taip pat. Močiutės dukra su savo draugu visada filmuodavo. R. vėl atsisakė kartu eiti ir A. B. pradėjo ant jo šaukti, rėkti. Jis ramino, bet baigėsi tuo, kad buvo pareiškimas, kad jis stūmė ir išvarė. Nieko tokio nebuvo. G. B. turėjo teisę kiekvieną sekmadienį bendrauti per Skype su vaiku. Ir kiekvieną kartą buvo tas pats per tą patį. G. B. jį vadino „pedofilu“, sakė pasitraukti nuo jo sūnaus, sakė „pedofilas nelaimingas“, jį įžeidinėdavo arba Skype, arba žinute. Po jų vestuvių (2016 m. liepos 9 d.) situacija dar pablogėjo, kada G. B. pradėdavo Skype programa kalbėti, vaikas eidavo slaptai, pro šoną ir su ranka uždarydavo kompiuterį. G. B. neturėdavo kantrybės, jis iš karto rašydavo jo žmonai „kale, įjunk kompiuterį“. Niekada nebuvo prašymo, I., padėk jam bendrauti su sūnumi. Po jų vestuvių jis atėjo į jų butą. Atėjo su savo mama, su antstoliu. Prieš tai buvo jo žmona nuėjusi į vaikų teises. Jo žmona norėjo nuvežti į B. namus vaiką, bet kad B. nebūtų namuose. B. mama pasakė tvarkoj, bet ji negali to nuspręsti be sūnaus. Laukė iki liepos 20 d. atsakymo, jokio atsakymo nebuvo. Tada ir atėjo G. B. su antstoliu pasiimti vaiko. Viskas filmuojama. Jis turėjo teisę pasiimti vaiką. Jis atėjo. Atidarė duris, sakė, R., ateik, vaikas sakė „nenoriu nenoriu“. Žmona sakė palaukti, uždaryti duris, ji pakalbins vaiką. B. neprieštaravo, buvo durys uždarytos. Po 5 minučių duris atidarė, jis vėl, R., ateik. Vaikas vėl nenorėjo, pasislėpė. Tokia situacija truko 1 val. 30 min. G. B. pradėjo rėkti, šaukti ir ant jo, tu toks anoks. Baigėsi tuo, kad turėjo vaiką vežti į ligoninę su greitąja. G. B. turėjo meškerę, jis ją pradėjo mėtyti į butą, mėtė su kabliuku, sakė baigti, pasitraukti, sakė nepasitrauks. Jis sėdėjo tarp durų ant slenksčio, draskė su raktu ar su kuo staktą. Turėjo išeitį į darbą, jam neleido. Buvo viduje ir neturėjo galimybės išeiti iš savo namų. Be jų namuose dar buvo baba, žmonos mama, ir E. Buvo iškviesta policija, kas ją iškvietė, nežino. Jis tiesiog sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo, kas vyksta. Žmona ir baba buvo namuose. Baba buvo atėjusi prie durų, atrodo, ir E. buvo atėjęs, baba, atrodo, buvo atėjusi prieš atvažiuojant policijai. Atėjo R., kartu atėjo E. Tėvas sakė, R., važiuojam, jis atsakė „ne ne ne“. Tėvas kvietė kažkur važiuoti, gal žvejoti, B. žaidė su meškere visą laiką. R. sakė ne. G. B. sakė, kad jis gali ir su E. važiuoti. E. pradėjo dusti, žmona pradėjo padėti kvėpuoti, atidaryti langus. Kaip suprato, jis gąsdino E., bijojo. Kai G. pasakė gali su E. važiuoti, E. pradėjo balti. Jis tik po to sužinojo, kad žmona skambino kažkokiai kaimynei. Jis nežino, kas kvietė policiją. Po to G. B. įėjo į vidų, atėjo žmona, jis norėjo pasiimti vaiką, vaikas verkė, pradėjo stumtis. Prašė, kad nemušti, eiti lauk. Girdėjo, kaip B. mama pasakė G., kad atėjo policija. Policija po 10 sekundžių atėjo į viršų ir vėl buvo situacija labai rami, B. sėdėjo ant žemės, ant slenksčio. Policija kalbėjosi, iškvietė greitąją. Baigėsi istorija tuo, kad jie visi kartu važiavo su greitąja į polikliniką. Žmona buvo nėščia. Visa tai tik dėl pavydo, nėra kito varianto. Po poros dienų ryte, su žmona išgirdo, kad kažkas daužo į duris, laužo durų rankeną, priėjus pro akutę matė, kad G. B. Jis neatidarė duris. Laukė policijos, ją iškvietė. Jo žmona nebuvo gavusi jokios žinutės, kad jis nori pasiimti vaiką. Jis atėjo tyčia ir pradėjo gąsdinti. Gerai, kad nebuvo vaiko, nes ėjo su baba į parduotuvę. Po to įvykio šeštadienį, ji žmonai sakė važiuoti pas babą. Šeštadienį, ryte, jis girdi vėl prie durų kažkas, labai garsiai spardė, pasižiūri vėl G. B. Gerai, kad jau turėjo ir prie durų akutės buvo pridėjęs vaizdo kamerą, dėl savo saugumo. Jis iškvietė policiją šeštadienio ryte. Dėl šio įvykio jis gavo baudą. Kadangi buvo labai piktas, nepatenkintas, tą pačią dieną jis atėjo pas jį į darbą, dirba prie (duomenys neskelbtini), turi kioskiuką. Jis atėjo pas jį su pretekstu, kad ieško sūnaus. Jis užsisakė kavos puodelį, žiūrėjo į jį kaip provokuodamas. Padarė jam kavos, jis tą puodelį su ranka užpylė ant jo ir išėjo. Gerai, kad buvo liudytoja. Iškvietė policiją, jis gavo baudą. Po to, vėl nepatenkintas, vėl į namus atėjo ryte, spardė, su juostele, su kramtoma guma užkišo akutę, pradėjo ją išsukinėti. Jie vėl iškvietė policiją. Policija sakė, kad nieko jie negali daryti, jeigu jis ramiai sėdi ir laukia prie laiptinės. Grįžo atgal antrą kartą, vėl jis spardėsi, trankėsi. Pradėjo žiūrėti elektros laidus, nežino, ką norėjo daryti. Buvo didelis spaudimas. Vėl kvietė policiją, jie sakė tą patį, kad jis laukia prie laiptinės, jie nieko negali padaryti. Jam reikia eiti į darbą, jis laukia, sėdi. Vienu momentu išėjo kaimynė, jis paskui kartu eiti. Jis pradėjo jį stumti prie sienos, jis į vieną pusę, jis į tą pačią. Jis pradėjo skambinti visiems kaimynams, kad matytų. Kaimynė atidarė, matė situaciją. Jis pradėjo užstoti jam kelią. Ir taip iki apačios. Apačioje jis jam neleido išeiti. Taip buvo 20-30 min. Jis pradėjo juoktis, sakė jam „debilas“, psichinis ligonis. Tokia situacija buvo, kol atėjo policija. Jis vėl su pretekstu, kad atėjo pas vaiką. Jis norėjo tyčia jį provokuoti, kad būtų kažkokia reakcija, nes jis jį visada filmuoja. Sekančią dieną jis vėl atėjo. Iškvietė policiją. Šį kartą su policija buvo nuvežtas į komisariatą. Prie policijos jis ramus, kai policija išeina, jis vėl savo daro, spardo duris ir pan. Jam sako „eik tu, nachui“. Nebuvo nei karto, kad norėtų su juo pakalbėti, pabendrauti. Jis dabar kiekvieną dieną turi pažiūrėti pro akutę, ar kas nors yra, išeina, apsižvalgo, pasižiūri per langus. Jie nesijaučia saugūs, turi mažą vaiką, žmona be jo neina viena pasivaikščioti. Buvo rugpjūčio mėnuo, jie išėjo prie savo mašinos į kiemą, turėjo išvažiuoti. Pradėjo važiuoti, kai jiems G. B. užkišo su savo mašina. Žmona pradėjo drebėti, gerai, kad jis važiavo. Jis juos sekė. Visa tai labai kelia stresą. Po to žmona kvietėsi greitąją, neatsimena kokia diena buvo, sakė jai reikia į ligoninę, išvažiavo ir buvo žmonai persileidimas. Po to jis pradėjo per visus portalus „draugas.lt“, „pažintys“, „facebook“ dėti žmonos duomenis, žmonos nuotraukas, pradėjo kalbėtis su kitais vyrais, apsimesdamas moterimi, jo žmona. Vieną vakarą, buvo vidurnaktis, skambino jo žmonai telefonu, sakė labas, jis dėl skelbimo, žmona paklausė, dėl kokio skelbimo, jis pasipiktinęs kaip dėl kokio skelbimo, ką tik jam siūlei, kad susitikti. Žmona pradėjo bijoti. Telefono numeris yra žmonos darbo numeris, paieškoje įvedus telefoną gali išmesti adresą, gali ateiti ir į namus. G. B. nepagalvoja, kad gyvena kartu ir jo sūnus. Jiems šokas. Po to „facebook“ ir visur. Skambino žmogus, kad ateis pakeisti vamzdelį. Įdeda visokių skelbimų. Jis bendraudavo žmonos vardu ir su nepilnamečiu vaikinu, nes pradėjo nepilnametis žmonai skambinti dėl seksualinių pasiūlymų. Viskas yra užfiksuota. Yra laiptinės metalinės durys, ir jeigu kažkas trenkia duris, R. išsigąsta, eina slėptis po lova, nes galvoja, kad tėvas atvažiavo. „Facebook“ jį vadina narkotikų baronu, pridėtos jo nuotraukos. Jis yra nukentėjęs, nes nesijaučia saugus, nuolat gyvena baimėje, nežino, ką žmogus gali ateityje padaryti, nes jis jau mėgino jį stumti nuo laiptų, ant jo išpylė karštą kavą, kenkia jo įvaizdžiui. Turi rūpintis savo žmona, ji labai susijaudinusi, nenori iš namų išeiti viena, turi mažą mergaitę, turi rūpintis ir R. Nori pasakyti, kad su savo šeima yra apriboti kasdieniniame gyvenime, nes mieste yra vietų, kur su vaiku jie negali eiti. Kalba apie pietinį, (duomenys neskelbtini) parką. Ten yra G. B. namas, kai jie suka pro šalį, vaikas pradeda rėkti, pro ten nebevažiuoja. Taip pat namuose turi raminti žmoną ir R., kai vaikas išgirsta triukšmą namuose, vaikas išsigąsta ir pradeda rėkti, slėptis. Nori pasakyti, kad G. B. savo įžeidinėjimais jį įžeidė kaip vyro, kaip tėvo garbę, kai jis jam sakė, kad yra „pedofilas“, „piderastas“ ir t.t. Dėl žmonos panaši situacija, jeigu pamato tamsią (duomenys neskelbtini), ji pradeda panikuoti, nes ta mašina panaši į G. B. mašiną. Taip pat dėl vaiko nori pasakyti, jeigu turi laisvą pusdienį, važiuoja kuo toliau nuo miesto, kad vaikas nematytų tų vietų, kurios jam sukelia nemalonius prisiminimus. Tai nenormalus dalykas, jau daugiau nei du metai yra sąlygojami dėl G. B. veiksmų. Tada, kai antstolis baigė filmuoti, realiai ten trūksta dalies, buvo tokių momentų, G. B. atėjo į vidų, R. buvo prie mamos, G. B. bandė pasiimti vaiką, jo žmoną šiek tiek pastūmė, buvo E., jis pradėjo dusti. Senelė, žmonos mama, jį paguldė ant sofos. Jis G. B. kelis kartus mėgino pasakyti, kad užtenka, eik lauk. Tuo pačiu metu G. B. mama pasakė, kad atvyksta policija, tada jis nuėjo prie durų ir atsisėdo ant slenksčio. G. B. buvo įėjęs į kambarį, į erdvę, buvo tos erdvės pradžioje. Atvažiavo policija. Filmuotoje medžiagoje trūksta 5-6 min. Trūksta, kai G. B. ateina prie durų, jo žmona atidaro duris, trūksta, kai žmona sako ateik R., atvažiavo tavo tėvas, trūksta, kai žmona informavo G. B., kad yra E. ir jos mama. Trūksta kelių minučių, kai žmona sakė R. ateiti prie durų. Kadangi R. prie durų neatėjo, tuomet ji paprašė G. B. uždaryti duris, kad galėtų ramiai pakalbinti vaiką, kad jis ateitų prie durų. Ji taip ir padarė. Antstolio vaizdo įrašas prasideda nuo tada, kai durys atidaromos antrą kartą. Pačių visų žinučių jis negali prisiminti, nes jų yra per daug. „Aš tave papjausiu“ buvo taip parašyta, ir įprasti sakiniai „esi kalė“, „kurvos dukra“. „Aš tave papjausiu“ žinutė buvo kovo mėnesį, apie Velykas. Kitokio pobūdžio buvo skelbimai, bet ta pačia tema, kad nori susitikti su vyrais pramogai savaitgaliais. Ir kad ji negali atsakyti portale, nes neturi sidabrinio ir auksinio abonento, kad jai skambintų telefonu, visur yra fotografijos, buvo ir labai senų žmonos nuotraukų, darytų prieš 10 metų. Tiesiogiai jam G. B. neskambino per Skype, skambindavo dėl vaiko. Keiksmažodžiai per Skype būdavo visada. Bendravimas Skype prasidėjo 2016 m. vasario mėnesį, tęsėsi iki vasaros pabaigos, kai buvo bendravimas sustabdytas teismo sprendimu. Nuo tada negali su vaiku bendrauti. Jis vis tiek bandė rašyti, tęsė įžeidinėjimus žmonai, nors nebeturėjo jokių kontaktų nei su žmona, nei su sūnumi. Daug buvo profilių socialiniuose tinkluose. Daug buvo nuotraukų, nuotraukos visada būdavo žmonos ir įvairios, buvo užrašytas vardas. Pradėjo sukurti skirtingus socialiniuose tinkluose vardus ir pavardes. Ant nuotraukų buvo parašytos įvairios žinutės, dažniausiai žeidžiančios ir šmeižiančios. Jie buvo ir susipykę su žmona, G. B. norėjo provokuoti jų santykius, kad jie būtų nestabilūs. Kaip ir sakė, jie gyveno teroro, panikos, baimės ir visiško psichologinio nestabilumo padėtyje. Ir taip kiekvieną dieną, kalba apie 2016 m. įvykius. Aišku įvykiai nesiliauja, iki šiol jie kartojasi. Yra be šios bylos ir kitų bylų. Neturi iki šiol saugumo jausmo. Negali prognozuoti ką dar jis gali daryti. R. nuo 2016 m., dienos ir mėnesio nepamena, pradėjo lankytis pas psichologą dėl visų tų įvykių. Eina pas psichologą, ten jis taip pat jaučia didelę įtampą, didelį stresą, nes reikia kalbėti apie tėvą ir močiutę. Yra neramus. Po 2016 m. rugsėjo mėn. darželyje yra teikiama jam speciali pagalba. Prašo patenkinti ieškinį. Dėl jo įžeidimo atskirai nesikreipė į teismą, nebuvo pagrindo. Kadangi buvo galimybė du dalykus sujungti į vieną bylą, nebuvo reikalo kreiptis atskirai. Dėl civilinio ieškinio, pagal jį tai mažai jis prašo. Jis skaitė žinutes, kur G. B. rašė žmonai, kad papjaus, nužudys. Žinučių buvo daug. Žinutę, kur buvo kalbama apie nužudymą, G. B. atsiuntė atskirai. Žmona išsigando, susirūpino, todėl ją jam parodė. Paprastai iki to momento pranešimai, kuriais ji bendraudavo su R. tėvu, žinutės jo nedomindavo. Visų žinučių jis neskaitydavo. Kovo 26 d. apie 19 val. G. B. siekė panaudoti smurtą vos neužvažiuodamas su automobiliu ant jų, dėl to, kad jie laukė lauke, jis su mašina važiavo 30-40 km jų link ir sustojo pusės metro atstumu nuo jų kojų. Jis specialiai atvažiavo iki jų kojų ir sustojo, sprendžia tai iš jo šypsenos. Gal buvo ir taip, kad norėjo juos pagąsdinti. Liepos 20 dieną jis buvo įkalintas savo bute. Jis jį stūmė į kairę, įžeidinėjo. Kai jis mėgino pasakyti, kad turi išeiti, turėjo rankoje raktus, jis vienu metu tarpdury jam sakė praeik, jis turėjo praeiti pro jo ranką. Gali būti, kad nėra filmuotos medžiagos, nes gali būti, kad yra iškirpta. Jis abejoja, kad medžiaga antstolio teisinga, nes nėra pirmos dalies 5-6 minučių ir galo trūksta. Ir po 2 metų negali prisiminti sekundžių, minučių, tai neįmanoma. Per akutę buvo pridėtos jo kameros. Kamera pradeda įrašinėti, kai atsiranda judesys. Matosi atskiri momentai. Tarkim, jis stovi ir pradeda daužyti duris. Neverta laukti 10 minučių, kol jis stovi. Be to, R. kalbėdamas su tėvu, jis nenorėjo kalbėti su tėvu, tada tėvas pasakė sudaužyk kompiuterį ir jis jį sudaužė. G. B. visus įrašus turi, jie neturi, neįrašinėjo pokalbių per Skype. Netiesa, kad G. B. keikdavosi tik tada, kai jis būdavo namuose, nes didžiąją dalį kartų jo nebuvo namuose. Vieną kartą prisimena gerai, kai jis buvo namuose, žmona gavo vieną žinutę, kad atitolink jo vaiko tą „pedofilą“. Nepamena, kada rašė tą žinutę, kažkur 2016 m. gegužės-birželio mėnuo. Liepos 24 d., kai bendravo per Skype, jo nebuvo tą dieną, tai buvo (duomenys neskelbtini). G. B. buvo tik su kelnaitėmis vaizdo įraše. Nei minimaliai negerbdamas, kas galėjo būti kitame vaizdo įraše. Tą vaizdo įrašą jis matė. Tiek daug pranešimų, tiek daug įrašų, jis negali prisiminti, kur tas įrašas yra. Nežino, kas tuos įrašus darė, jo nebuvo. Kalbant apie rugpjūčio 5 d., jis vairavo. Išvažiavo iš aikštelės prie namų, ten yra (duomenys neskelbtini) gatvė, ir jis su automobiliu stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai jie pasuko į kairę, ir jis iškart pradėjo važiuoti paskui juos. Jis sekė iki (duomenys neskelbtini) gatvės, beveik prisiklijavęs prie jų mašinos. Negali pasakyti tiksliai, kiek kartų matė, kada G. B. bendravo su R. per Skype. Namuose bendravo gal 3-4 kartus. Bendravo per „loptop“. Prie jų bendravimo buvo įvairių situacijų, buvo daugiausiai rašomos įžeidžiančios žinutės žmonai, jas matė. Jis Skype balsu keikėsi. G. B. reikalavo, kad paliktų kompiuterį įjungtą. Jie kompiuterį uždarydavo, jeigu girdėdavo keiksmažodžius. Didžiausia dalis buvo rašoma per žinutes. R. ėjo uždaryti kompiuterį, G. B. pradėjo sakyti, kad paliktų kompiuterį, ir jis pradėjo rašinėti žmonai. Tada žmona vėl įjungia kompiuterį, tada G. B. vėl pradeda filmuoti. Kadangi vaikas nenuėjo, jis iš naujo pradėjo rašinėti žinutes. R. sakė, eik pasiimk mašinytę, kad įeitų į kambarį, kur yra kompiuteris, tada R. eina per šoną, kad jo nematytų ir vėl uždaro kompiuterį. G. B. visas žinutes atsiuntė žmonai. Viso konflikto priežastys, kalbant apie 2015 m., R. su tėvu buvo 2 savaites, paskui jie su žmona išvyko į Italiją, grįžo rugsėjo mėnesį, ir G. B. dar turėjo vieną savaitę pabūti su vaiku. Dėl to jis pasiskundė, kad buvo 5 savaites su sūnumi ir mažai matė sūnų. Dėl to rugsėjo mėnesį jis kreipėsi į teismą. Tuo metu nebuvo jokio teismo sprendimo, kiek laiko jis turi pasimatyti su vaiku, jie savo gera valia leisdavo matytis su savo sūnumi. Bendravimas su sūnumi yra pretekstas, pagrindinė priežastis, kad G. B. pavydi. Jo elgesys yra nelogiškas, nes jis visada galėjo matytis su sūnumi, kada norėjo. Prisimena, kaip jis skaitė žinutę, kai žmona parašė G. B. žinutę, kad G. B. mokėtų elementus ir jis pasakė, kad neduos nei cento, eik per teismą. G. B. pradėjo pavydėti, kad ji turi draugą. 2015 m. buvo Velykos, G. B. laukė jo žmonos aikštelėje prie (duomenys neskelbtini), jis pradėjo jai rašinėti, kaip gražiai atrodai, sukūdai, ar gali ateiti. Žmona atrašė, kad turi draugą ir atsisakė. Ne dėl vaiko bendravimo visas šis konfliktas vyko. Aštrus konfliktas prasidėjo nuo 2016 metų. R. iš pradžių pamatęs policijos pareigūnus nebuvo išsigandęs, kalbant apie kovo 25 d., jis po to, kiekvieną kartą pradėjo bijoti policijos, nes jis bijodavo, kad policija paims ir jį atiduos tėvui. R. nuotrauka „facebook“, kur jis yra apsirengęs, tai yra karnavalas, tai ne policininko apranga. Jo „facebook“ yra italų kalba, ten vaiko veidas nesimato, parašė pasiruošę mūšiui, ten jokio konteksto nėra, ten yra BRUM BRUM, o ne BUM BUM. Kalbant apie liepos 20 dieną, iš G. B. buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, žodžių neatsimena, žodynėlis ribotas. Jo įžeidinėjimai tie patys, juos pastoviai kartoja. Jam skirti rasistiniai įžeidinėjimai. Sakė, jeigu čia nepatinka, grįžk į Italiją. Tarsi jį būtų pažeminęs, kad jis kitos tautybės. G. B. žodžius: „kurvos“ dukra, „kalė“, višta, pasakė žmonai. Kokius vartojo necenzūrinius žodžius, neatsimena, nes jam buvo didelis stresas. Jie laukė, kad R. išeitų su savo tėvu, buvo paruošti lagaminai, jis turėjo grįžti į darbą. Nebuvo suplanuota ir laukti dvi valandas. Dabar po dviejų metų jis negali visko tiksliai prisiminti.

Apklausta liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu, pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo parodymus, juos patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis (IV tomas, b. l. 77-79). G. B. ir I. P. ateidavo į skyrių atskirai, susitikdavo juos kartu tik prieš posėdį, ar po posėdžio, tai išvadas gali daryti tik iš jų pasakojimų, ar iš medžiagos, kuri ateidavo iš policijos, ar kai močiutė paaiškindavo kokias tai aplinkybes. Su R. B. jai neteko bendrauti. Bendravimas dėl susitikimų organizavimo būdavo per šalis telefonu, ar per jų advokatus, būdavo aiškinamos tėvų pareigos, atsakomybė, kad kuo mažiau konfliktuotų, kad vaikui kuo mažesnė trauma būtų daroma, kad tėvui būtų užtikrinta teisė bendrauti su vaiku. Tas bendravimas būdavo daugiau telefonu, ar kai į skyrių atvykdavo, aiškindavo, kaip reikėtų užtikrinti bendravimą. Susitikime yra dalyvavusi, kurį minėjo savo apklausoje, bet tada nebuvo G. B., tada buvo jo mama, kuri atstovavo jo interesus. Šiuo metu vyksta byla dėl tėvo valdžios apribojimo, dėl minimalaus bendravimo, šalys seniai buvo atvykusios į skyrių. Jai pavesta labiau spręsti ginčus tarp tėvo ir mamos, o dėl močiutės bendravimo su vaiku dirba kitas specialistas. Kiek žino, I. P. išvykusi su vaiku iš Lietuvos, o G. B. seniai nesikreipė į jų skyrių. Taip pat skyriui žinoma, kad vaikui buvo atliekama psichiatrinė, psichologinė ekspertizė, visi laukė specialistų išvados, todėl skyrius su vaiku ir nebendravo, kad vaiko netraumuoti. Kiek žino, buvo mėginta daryti taip, kad vaikas būtų pristatytas močiutei ir tik tada tėvui perduotas, bet, kiek jai žinoma, tada sukonfliktavo šalys. G. B. aiškino vienas aplinkybes, o I. P. nurodė visai kitas aplinkybes, tik pamena, kad abu aiškino visiškai skirtingas aplinkybes ir nustatyti, kuris netinkamai elgėsi vaiko atžvilgiu buvo neįmanoma. Atrodė, kad abu stengiasi, rodo pastangas, nes abu turi savo situaciją. Tai, kad G. B. žemino I. P. matosi iš vaizdo įrašų, kur matosi jo elgesys, necenzūrinių žodžių vartojimas. Kai G. B. ir pas juos ateidavo į konsultaciją, tai išsiverždavo ta neigiamumo emocija. Šalia to G. B. aiškino, kad myli sūnų, kad nori jį matyti, kad jam to neleidžia. Nuo 2016-03-25 iki 2016 m. spalio mėn. teko girdėti apie jų konfliktus iš jų pačių žodžių, nes kai jie konfliktuodavo, ateidavo į skyrių pateikti paaiškinimų, o šalia tų paaiškinimų būdavo ir vaizdo bei garso įrašų. Įspūdis susidarė toks, kad šalys konfliktuoja, nesutaria stipriai, kad negali sutarti dėl vaiko, todėl ir buvo daug bendraujama ir su advokatais, nes tik jiems susitikus būdavo konfliktas. Apie G. B. elgesį gali pasakyti, kad matėsi, kad jis nori bendrauti, stengiasi, ieško būdų kaip sukurti su vaiku kontaktą, meškerę atsineša, laukia, tikisi. O neigiamumas tame, kad per ilgas laikas įtikinėti vaiką, matėsi, kad jis konfliktuoja, nors tuo metu vaiko nėra šalia, bet iš įrašo matyti, kad vaikas yra kitame kambaryje, vaikas gali jausti ir girdėti, o tai tikrai neduoda teigiamų dalykų. Supratimo trūko tiek mamai ir tėčiui, kad reikia nustoti konfliktuoti. Negali pasakyti, ar buvo prašymas iš G. B., kad susitikti su vaiku be I. P., kad nekiltų konflikto. Kad pats G. B. būtų kalbėjęs apie tokius susitikimus tikrai nepamena. Kai I. P. tėvai kreipėsi į skyrių, negali pasakyti, ar G. B. su I. P. tada gyveno kaip šeima. Tuo metu iš G. B. neigiamų atsiliepimų apie I. P. nebuvo. Tada ji susidūrė su jais tik per teisminius procesus, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl senelių bendravimo tvarkos nustatymo su vaiku, tada G. B. buvo liudytojas ir teigiamai atsiliepė apie I. P., kad ji teigiamai rūpinasi savo vaikais. Pagal bylos duomenis G. B. atėjo į skyrių pasiteirauti, nes jam trukdoma bendrauti su vaiku, paskui gavo medžiagą dėl išlaikymo. Kiekvienas G. B. apsilankymas nebuvo fiksuojamas jų skyriuje. Jo apsilankymo metu buvo kreipiamas dėmesys, kas liečia vaiką, jis nurodė, kad jam trukdoma bendrauti, matyti vaiką ir šalia būdavo priekaištai. Per tą laiką buvo įvairių susitikimų ir situacijų, susitikimai buvo ramūs ir emocionalūs, bei kaltinimai jų skyriui, taip pat I. P. ir jos vyrui. Taip G. B. I. P. pradėjo apibūdinti neigiamai. Kad būtų pateiktos nuotraukos, jog vaikas neprižiūrėtas, nepamena. Vyko toks susitikimas, kad vaikas būtų nuvežtas pas močiutę, kol nėra G. B., tai buvo I. P. pasiūlymas. Močiutė sutiko su tokiomis sąlygomis, bet tada nedalyvavo G. B., nežinojo jo pozicijos, nepamena, ar močiutė turėjo įgaliojimus atstovauti G. B. Močiutės lyg ir raštiškas sutikimas buvo. G. B. nesiūlė taikaus sprendimo varianto. Matė vaizdo, garso įrašus, žinutes, abi pusės juos rodė. Mano, kad neigiamų veiksmų yra abejose pusėse. G. B. daug necenzūrinių žodžių naudoja, I. P. ramesnė, ji ieškojo būdų, sprendimų, bet iš jos neigiamumas taip pat yra. Buvo nurodoma, kad vaikui reikalinga psichologų pagalba, kad yra sveikatos sutrikimų. G. B. pykčio priežastis buvo tai, kad jam trukdoma bendrauti su vaiku, jo pyktis buvo I. P. atžvilgiu. G. B. pyko, nes negalėjo bendrauti su vaiku. Mano, kad susitarti nepavyksta dėl tarpusavio konflikto tarp tėvų. Kaip specialistė gali pasakyti, kad mama vaiku tinkamai rūpinasi, teikia reikalingą pagalbą. Kai kyla konfliktas, vaikas su kuo gyvena, su tuo ir solidarizuojasi. Neturi duomenų, kad mama netinkamai elgtųsi su vaiku. Dėl netinkamo G. B. elgesio buvo surašytas protokolas, kad galimai girdint vaikui vartojo necenzūrinius žodžius. Bylą dėl tėvo valdžios apribojimo sprendžia teismas. Tėvai tą konfliktą sukuria. O kokie G. B. naudojami necenzūriniai žodžiai, tai tiksliai nepasakys, lyg buvo naudojama „aborto liekana“, byloje turi būti medžiaga. I. P. ir jos tėvai konfliktavo, buvo byla teisme, tada K. nurodė, kad I. P. galimai netinkamai prižiūri vaikus, neigiamumą tada rodė ir I. P., ir jos tėvai. Kad pati I. P. nesiekia taikaus sprendimo, negali pasakyti, nes ji taikiai rodė iniciatyvą. Negali sakyti, kad I. P. neskatino vaiko bendrauti, viena pusė aiškino vienas aplinkybes, o kita – kitas. Su darželio personalu nebendravo, žino tik iš bylos medžiagos. Atrodo, iš darželio buvo nurodyta, kad mama tinkamai prižiūri vaiką, o dėl G. B. negali pasakyti. Kad G. B. terorizuoja, žino tik iš I. P. ir jos vyro paaiškinimų bei vaizdo įrašų. Nežino, ar G. B. siekė terorizuoti, ar susitikti su vaiku. Su antstoliais buvo bendrauta ir vykta su jais kartu pas vaiką, I. P. atidarė duris, ten vyko konfliktas. Konfliktavo G. B., bute buvo vaikai ir tas vaiko pasiėmimas vyko labai ilgai. Kad G. B. tyčia neigiamai veiktų vaiką, nematė. Buvo taikus susitarimas, bet kitą dieną buvo parašytas skundas ant taikos dalyvių, tai ir yra problema, kad net tą pačią dieną asmenys sukonfliktuoja. Konkrečiai negali atsakyti, kuri pusė konfliktiškesnė. Po atvykimo su antstoliu, kiek jai žinoma, vaikai pateko į gydymo įstaigą dėl patirto streso. Taip neturėtų būti, neturėtų būti toks tėčio elgesys. Taip, vaikas atėjo pas tėvą, valgė uogas, šypsojosi, pabučiavo, vaikas tuo metu nestresavo, bet kiti jo veiksmai netinkami, yra medikų pažymos. Tuo metu, kai mama paėmė vaiką, jis klykė. Kas didesnę žalą padarė, subjektyvu, tai sprendžia teismas. Kaip specialistė gali pasakyti, kad tai neatitinka vaiko interesų, o dėl terorizavimo palieka spręsti teismui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. A. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. Pagal teritorinį principą, jos, kaip specialistės žinioje, nuo 2013 m. gegužės mėnesio, yra I. P. (K.) šeima, nes kreipėsi jos tėvai P. ir S. K., informuodami, jog I. K. neleidžia bendrauti su anūkais - E. K. ir R. B., nepakankamai jais rūpinasi. Ilgą laiką vyko I. K. konfliktai su savo tėvais dėl anūkų priežiūros ir bendravimo. Per tą laiką skyrius užklausė nuomonę dėl tikslingumo įrašyti I. K. šeimą į socialinę riziką, bet socialinių darbuotojų nuomonė buvo, kad netikslinga įtraukti jos šeimą į socialinę riziką. 2013-07-23 P. ir S. K. kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo su abiem anūkais ir tik 2014 metų balandį byla buvo baigta taikos sutartimi. 2014-10-28 skyriuje buvo gautas I. K. prašymas nustatyti jos sūnui E. K. globą tėvų prašymu pas jos tėvus P. ir S. K. 2014-12-11 įsakymu E. K. nustatyta laikina globa tėvų prašymu pas senelius. Šis vaikas yra iki šiol globojamas senelių šeimoje (duomenys neskelbtini) mieste. Tuo metu, kai vyko teisminiai procesai, juose dalyvavo ir G. B., kuris visada teigiamai atsiliepdavo apie I. K. vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Neprisimins ji datos, tai galėjo būti apie 2014 metų lapkritį, G. B. žodžiu kreipėsi į skyrių dėl to, kad I. K. jam neleidžia matytis su sūnumi R. B. Jam buvo paaiškinta, kad geriausia susitarti su vaiko motina taikiai, o jeigu tas nepavyktų, tai reiktų kreiptis į teismą ir nusistatyti bendravimo su vaiku tvarką. 2014-11-24 buvo pateiktas I. K. ieškinys dėl R. B. gyvenamos vietos nustatyto su motina ir išlaikymo vaikui priteisimo. Ji tuo metu prašė pakankamai didelę sumą išlaikymui - 700 litų. 2015-03-06 teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria vaiko gyvenama vieta nustatyta su motina ir iš G. B. priteistas išlaikymas po 160 eurų kas mėnesį. 2015-08-27 G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatyto su sūnumi R. B. 2016-02-11 teisme priimtas sprendimas, kuriuo nustatyta konkreti bendravimo tvarka, dėl to iki šiol tarp vaiko tėvų vyksta pastovūs nesutarimai dėl vaiko pasiėmimo, bendravimo, jo auklėjimo, priežiūros. Nuo pat teismo pradžios (dėl bendravimo tvarkos nustatymo) I. P. (po vedybų) aiškina, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu. Ji į butą neįleidžia įeiti paimti vaiko ar jį kaip nors sudominti nei tėvui, nei močiutei B. B. Tiek I. P., tiek G. B. nuolat būdami kartu sudaro konfliktines situacijas. Vyksta nuolatiniai kaltinimai vienas kito atžvilgiu - ir asmeninio pobūdžio, ir tai, kas susiję su vaiku. I. P. ir G. B. elgesys į iškilusius konfliktus yra skirtingas - I. P. stengiasi susivaldyti, be necenzūrinių žodžių aiškinasi, teiraujasi, o G. B. elgsenoje yra daug necenzūrinių žodžių, netinkamos elgsenos, dėl to, kaip ji supranta, yra pradėti ikiteisminiai tyrimai ir G. B. paskirta kardomoji priemonė. Tiek I. P., tiek G. B. skyrius nuolat aiškina tėvų teises, pareigas ir atsakomybę vaikų atžvilgiu. Sprendžiant susidariusius konfliktus skyriui sudėtinga būdavo patarti, nes I. P. ir G. B. niekada neateidavo kartu. Kiekvienu atveju būdami atskirai jie pateikdavo savus argumentus, priežastis, aplinkybes, dėl ko taip elgiasi. 2016-05-11 skyriui pavyko suorganizuoti susitikimą su tikslu aptarti, kaip reikėtų tinkamai vykdyti tą minėtą teismo sprendimą, kad kuo mažiau vaikui būtų daroma neigiama įtaka. Į tą susitikimą atvyko I. P. su savo advokate, B. B. ir G. B. advokatė. Pavyko susitarti, jog I. P. vaiką atveš į močiutės B. B. ir G. B. gyvenamą vietą su sąlyga, kad tame bute tuo metu nebus G. B. Kadangi susitarimo metu nebuvo G. B., jo mama B. B. nurodė, kad dar turi pasiklausti sūnaus, ar jam tinka toks susitarimas. Kitą dieną skyriuje gavo I. P. prašymą, kad G. B. ir jo motinai būtų surašytas administracinių teisių pažeidimo protokolas dėl 2016-03-25 įvykių. Po to pasipylė vėl įvairūs kaltinimai vienas kito atžvilgiu, tiek ir iš močiutės B. B. kaltinant I. P. G. B. ir I. P. ne kartą vienas kitą kaltino nestabilia psichikos būsena ir prašė jos ištyrimo. 2016-08-05 I. P. kreipėsi į teismą, kad teismas išaiškintų, kaip reikia vykdyti teismo sprendimą, jei vaikas nenori susitikti su tėvu. Jos prašymas buvo netenkintas ir jai teismo buvo išaiškinta, kad vaiko interesai nėra tai, ką sako vaikas, nes vaiko nuomonę didžia dalimi gali lemti šeimos nariai. Esant tėvų konfliktams vaikas tiesiogiai solidarizuojasi su tuo metu jam reikšmingu asmeniu, tai yra motina. Mama turi stiprinti ne neigiamas berniuko reakcijas į tėvą, o norą sąveikauti su juo. 2016-09-09 (duomenys neskelbtini) vaiko teisės pateikė skyriui "Skype" medžiagą, kurioje matyti, kad G. B., bendraudamas su sūnumi, vartoja necenzūrinius žodžius I. P. atžvilgiu. 2016-09-14 skyrius surašė G. B. protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisė pažeidimų kodekso (ATPK) 181 str. 1 d. ir perdavė jį Šiaulių apylinkės teismui, nors 2016-09-26 buvo gautas iš Telšių policijos komisariato pranešimas, jog tuo pačiu pagrindu G. B. nėra surašytas ATPK protokolas. 2016-10-03 nutarta, prašant G. B., organizuoti susitikimą dėl taikaus šalių susitarimo, bet I. P. nesutiko dalyvauti, nes nurodė, jog yra pradėta baudžiamoji byla G. B. atžvilgiu, ji kreipėsi jau į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo, kitas argumentas buvo, kad nėra jos advokatės šiuo metu, todėl taikos susitarimo nepavyko suorganizuoti. 2016-11-03 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi teismas tenkino I. P. prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių ir sustabdė 2016-02-11 teismo sprendimo vykdymą iki teisminio sprendimo byloje dėl tėvo valdžios apribojimo priėmimo. Reziumuojant galima teigti, kad abu vaiko tėvai nesugeba rasti taikaus susitarimo dėl vaiko, būdami kartu nuolat konfliktuoja arba sudaro konfliktines situacijas, dėl to kenčia jų mažametis sūnus R. B. Tik, kaip ji jau ir minėjo anksčiau, tų konfliktų metu I. P. elgesys yra kur kas priimtinesnis, negu G. B., nes šis nuolat žemina pastarosios, kaip moters, orumą, įžeidinėja ją. G. B. yra nelankstus, jis turi savo tiesą ir tiki ja, jam negali daryti įtakos nei teismai, nei policija, nei vaiko teisės. (IV tomas, b. l. 77-79).

Apklausta liudytoja S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. B. buvo jos auklėtinis nuo 2014 iki 2016 metų. Dirbo (duomenys neskelbtini) darželio auklėtoja. Berniukas lankė darželį, jis normalus vaikas, kaip ir visi. Kad vyksta konfliktai šeimoje, nebuvo požymių. Vaiką visada atvesdavo mama ir ji jį pasiimdavo, tėtis ne. Pavasarį tėtis buvo atėjęs su močiute. 2014-2015 metais buvo parašytas tėčio įgaliojimas mamai, kad gali pasiimti vaiką, bet prie jos ji nebuvo atėjusi vaiko pasiimti. O kitiems metams įgaliojimas nebuvo parašytas močiutei. Tėtis buvo atėjęs su močiute prieš pietus, apie 11 valandą, šiek tiek jos paklausinėjo ir nuėjo bendrauti su direktore, tai buvo 2016 metų gal pavasarį, gal kovą, tikslaus laiko tikrai nepamena. Tada bendravo laiptinės aikštelėje, tėtis vaikui atnešė „Kinder“ kiaušinį, tada bendravimas truko gal 10 minučių. Tėtis su močiute domėjosi, kaip vaikas, ar valgo, kaip jam sekasi. Vaiko elgesys nesikeitė, jis bendraudavo ir su vaikais žaisdavo. Kad vaikas džiaugtųsi labai, kad tėtis atėjo, nebuvo to, vaikas pasakė, kad tėvas kiaušinį atnešė ir viskas. Emocijų iš vaiko tada nebuvo, jis nuėjo ramiai, nelaimingas nebuvo, nei verkė, ar dar kažkas tokio. Jie tik buvo informuoti, kad gali ateiti tėvas, nes vyksta problemos dėl vaiko. Po to buvo atneštas teismo sprendimas, kad leista močiutei, tėvo mamai, susitikti su vaiku darželyje. Mama rūpinosi vaiku, atvesdavo tvarkingą, laiku atvestas, laiku paimtas. Kad kažkokios problemos yra, mama pasakojo, bet nieko konkrečiai neaiškino, ji nieko nežino. Atvirai mama nieko nepasakojo, požymių, kad ji nenori leisti tėvui bendrauti su vaiku nebuvo. Atrodo, minėjo, kad gal tėvas ją kaltina, kad ji neprižiūri vaiko. Lopšelyje vaikai nelabai kalba, o kitais metais vaikas apie tėtį nieko nekalbėdavo. Dabar ji nėra R. B. auklėtoja, o tuo metu apie tėvų konfliktus nieko nebuvo žinoma. 2016 m. birželio mėn. ji atostogavo, liepą vaikas nelankė darželio, o rugsėjo mėnesį jis buvo pervestas. Per tą laiką, kol buvo auklėtoja, tėtis buvo tik vieną kartą atvykęs. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. dirba kitoje grupėje, tačiau dalyvavo gerovės komisijoje, kaip sekretorė, rašydavo protokolus. Tada sužinojo, kad buvo su vaiku problemų dėl elgesio grupėje, žaislus mėtydavo, gal vaikus skriausdavo. Iki 2016 m. gegužės mėn. problemų su vaiku nebuvo. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. buvo kalbama apie jo elgesį. Po to žino, kad vaikui buvo pripažinta liga ir auklėtojos konsultavosi, kaip reikia dirbti su tokiais vaikais. Mama labai aktyviai dalyvavo ir kiek galėjo, tiek padėjo. Posėdžiuose tėčio nematė, tik mamą. Žino, kad iš PPT buvo atvykę specialistai, kad išmokyti auklėtojus dirbti su tokiu vaiku. Kiek jai žinoma, dabar tokių problemų nebėra. Kiek žino, berniukas dabar lanko darželį, tiksliai pasakyti negali, gal jo dabar ir nėra. Po gerovės komisijos posėdžio, kiek žino, problemų daugiau nebuvo, bent į posėdžius nekvietė. Nežino, ar tėvui buvo uždrausta bendrauti su vaiku.

Apklausta liudytoja B. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra G. B. mama, sutinka duoti parodymus. Teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo parodymus, juos patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis (VI tomas, b. l. 24-25, II tomas, b. l. 93, IV tomas, b. l. 42-44). Dėl 2016-03-25 paaiškino, kad tai pagal teismo sprendimą nuvyko pasiimti vaiko, duris pradarė tikriausiai I. P., buvo jos mama ir vyras A. P., vaiko nebuvo. Vaikas, neva, nėjo, jį tik vėliau pamatė. Ji neskatina vaiko, kad jis eitų pas tėvą, pasakė, kad tėvas atvažiavo ir viskas. Vaikas gal tada ir šaukė, kad nenori, nes buvo su įbroliu, visada buvo sudaroma tokia situacija, kad atitraukti vaiką. Visi tada puolė, kad jos sūnui nereikalingas vaikas, gal tada sūnus ir panaudojo kelis necenzūrinius žodžius. Žodis „piderastas“ tada buvo, kai jie vaiką grąžino, gal 26-27 dieną, tada A. P. turėjo balioną, kažkaip mosikavosi, pradėjo stumdytis ir gavosi konfliktas. 2016-03-25 kvietė policiją, tada parodė teismo sprendimą ir su policijos pagalba jiems davė vaiką. 2016-03-25 gal ir buvo pora necenzūrinių žodžių iš jos sūnaus, bet ten visi puolė, kad tas vaikas jiems nereikalingas, K. puolė ant jos, kad perauklėtų vaiką. Dar kartą buvo liepos 20 d., ten yra visa filmuota medžiaga su antstoliu, tada necenzūrinių žodžių G. B. nevartojo. Buvo 3 atvejai, kai 2016-03-25 nuvažiavo vaiko pasiimti, po to, kai jį grąžino, ir liepos 20 d. su antstoliu. Mano, kad tie konfliktai dėl to, nes I. P. neduoda vaiko, visaip nuteikinėja, tyčiojasi. I. P. visą laiką provokavo, vieną kartą sirgo vaikas, pasakė neduos, o kitą kartą galės pasiimti, po to, kai jau norėjo pasiimti, pasakė, kad pagal teismo sprendimą nėra taip nurodyta. Ji visada provokuoja, prisikviečia svečių, jokio skatinimo nėra, todėl ir yra visi tie piktumai. Nežino, kaip tiksliai susitardavo sūnus, ar skambindavo, nežino, bet yra teismo nutartis, tai viskas pagal ją. I. P. buvo prašiusi, kad ji paimtų vaiką ir perduotų tėvui, taip ir būdavo, važiuodavo paimti ir duodavo be problemų, bet iki to laiko, kol nepradėjo važinėti į Italiją. 2014 m. ji vaiką išsivežė į Italiją prieš šventes ir pasakė, kad 2015 m. šventės bus su tėčiu, tačiau 2015 m. ji daug anksčiau išsivežė vaiką į Italiją, tada sūnus padavė į teismą dėl matymosi tvarkos nustatymo, o iki to laiko ji nuvažiuodavo ir paimdavo vaiką, po to jį parveždavo. Jai vienai gera valia duodavo vaiką, bet iki to pareiškimo, po to ir jai nebeduodavo. Tada ir ji padavė ieškinį dėl bendravimo tvarkos. Tuo metu sūnus buvo grįžęs ir gyveno pas ją, jis savo kompiuterį turėjo. Apie nuotraukas nieko nežino, nesidomi ir nesikiša. Nepasakytų, kad jos sūnus užsidegantis, ar nesusivaldantis. Jos civilinė byla jau išnagrinėta, niekinis sprendimas priimtas, kad dabar su vaiku neribotą laiką bendrauja psichologai, kol jie jai nepasakys, kad gali matytis, ji anūko nemato. VTAS buvo spektaklis gegužės 11 d., kai ji atvežė jai vaiką su sąlyga, kad nebūtų G. B., tada apsigaubusi vaiką sėdėjo ir aiškino, ko jam negalima, o paskui sako: „R., tu lik, o aš važiuoju į (duomenys neskelbtini), mašiną pažiūrėsiu“. Po gegužės 11 d. jos sūnus pasakė: „mama, aš daugiau neleisiu, kad ji iš tavęs tyčiotųsi“. Paskui kitą dieną atvažiavusi sako atsiimk ieškinį. Nežino, ar iš jos kompiuterio buvo kuriami profiliai. Prie kompiuterio gali prieiti J. B., A. B., jos dukra. Iki 2015 m. Kalėdų su vaiku bendrauti trukdžių nebuvo, dažniausiai ji paimdavo vaiką. Kovo 25 d. kvietė policiją ir birželio mėnesį kvietė policiją, nes su dukra nuvyko pasiimti anūko, tada A. P. ją išstūmė pro duris. Dabar nepamena, ar tada rašė pareiškimą policijai. Dėl to, kad ją išstūmė pro duris, nežino, ar jie buvo nubausti. Atrodo, kad buvo nutraukta byla, nes nebuvo nusikaltimo sudėties. Kovo 25 d. vaiką pasiėmė su policijos pagalba. Ar nebuvo pažeistos vaiko teisės, kai buvo antstolis ir viskas vyko 2 valandas, ne jai spręsti. Atsiveda vyresnį vaiką, kurio neaugina, kad atitraukti anūko dėmesį, kad vaikas neitų pas tėtį. Tuo metu su antstoliu, tai tėtis prisikalbino, vaikas atėjo, su tėčiu uogas valgė. Tai tėčio nuopelnas, jis buvo pasiruošęs prisikalbinti vaiką, o pabaiga tokia, kad atvažiavo policija, greitoji ir jie išėjo. Nematė, kad tada vaikus greitoji išvežtų. Nepamena, kad antstolis sakytų viską baigti, nepamena, ar G. B. sutiko, ji atokiau stovėjo. Kovo 25 d. sūnus nuvykęs filmavo. Darželyje pas anūką lankėsi, jis buvo patenkintas. Ar vaikui buvo teikiama psichologų pagalba, nežino. Kai anūkas būna pas juos, tai jis ramus, tvarkingas, dėmesingas, protingas ir sveikas vaikas. Kaip dabar yra ji nežino, jai neduoda tokių žinių. Apie žinutes ir durų spardymą žino iš sūnaus, kažką pasakojo, ji jam pasakydavo, kad taip nereikia. Gali tik pasakyti, kad kol I. P. duodavo vaiką, jokių problemų nebuvo. Sūnus pasakojo, kad buvo toks atvejis, kad skambutis neveikė, bute girdėjosi muzika, kad jis beldė, bet smulkmenų ji nežino. Kad internete įdėtų nuotraukas ar skelbimus nėra sakęs, tik minėjo, kad pardavinėjo sijoną. Krata pas ją namuose buvo daroma ne vieną kartą, kada paskutinį kartą nepamena. Neklausė sūnaus, dėl ko krata vykdoma, jau priprato. Priežastis tų konfliktų yra vaiko nedavimas. Jie laukė visus metus, bet ji pradėjo savivaliauti, kai 2015 m. ji vėl išsivežė vaiką. Tada I. P. pasakė, kad tai jos gyvenimas, kur nori, ten važiuoja. Iki tol jokių problemų nebuvo, nors ji jau buvo su A. P. Tai, ar galima pateisinti I. P. elgesį. Gegužės 11 d. buvo spektaklis VTAS, o paskui atvežusi vaiką pas ją jį nuteikinėjo, kad nepalikti. Vaikų teisėse, kai buvo, ji sutiko, kad I. P. atvežtų vaiką pas ją, kol nėra G. B., tik sakė, kad turi G. B. atsiklausti. Tada I. P. vaiką atvežė tą pačią dieną ir nuteikinėjo, kad jis nepasiliktų. Po visko, viską papasakojo sūnui ir jis pasakė, kad daugiau iš jos neleis tyčiotis. Po to pasakė VTAS, kad tėtis nesutiko su tokiomis sąlygomis, nes jie matė ir jautė, kad I. P. nuteikinėja vaiką. Gali pasakyti, kad I. P. piktybiškai neduoda vaiko, tik policija ir skundais tikisi pamatyti anūką ir sūnų, o ar tinkamai elgiamasi reikia klausti I. P.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. B. parodė, kad sūnus G. B. su I. P. turi mažametį, trijų metukų sūnų R. B. Pradžioje G. B. su I. P. gyveno kartu, po to jie išsiskyrė. Atrodo, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį, G. B.su I. P.ir sūnumi dar važiavo į Šventąją bandydami išsaugoti savo šeimą, tačiau rugsėjo mėnesį pas I. P. atsirado kitas vyras, tai galutinai nutraukė jų, kaip šeimos, santykius. Dar, kol gyveno kartu, ji anūką augino metus ir devynis mėnesius, kadangi I. P. dirbo. Prižiūrėti anūko ji eidavo į I. P. namus. Jų šeimai iširus, G. B. norėjo toliau bendrauti ir bendravo su sūnumi R. B. Dažniausiai paimti jo iš I. P. namų eidavo ji, nes to pageidavo I. P., motyvuodama tuo, kad R. B. labiau pripratęs prie jos ir kad vaikui nebūtų jokių traumų. Pasiėmusi anūką ji parsiveždavo jį į savo namus, kur gyvena ir jos sūnus G. B. Kadangi I. P. neaišku dėl kokių priežasčių jai su G. B. pradėjo nebeduoti bendrauti R. B., G. B. 2015 metų rudenį, datos ji labiau sukonkretinti negali, kreipėsi į teismą nusistatyti bendravimo su R. B. tvarką. 2016-02-11 buvo priimta nutartis dėl bendravimo nustatymo. Nuo tada, kai G. B. kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tarp jų prasidėjo pykčiai dėl R. B. Kaip ji supranta, I. P. specialiai nuteikia R. B. prieš tėvą ir ją, todėl R. B. nebenori pas juos eiti. Kažkada, kai jie buvo pasiėmę R. B., šis yra kartojęs kelis kartus frazę: "močiutė gyvatė". Po to jis kalbėjo, kad "močiutė mamą mušė". Mano ji, kad tas frazes anūkui yra įkalbėjusi jo motina. I. P. yra įpratusi lipti visiems per galvas ir elgtis taip, kaip nori ji ir dabar ji manipuliuoja R. B. I. P. išprovokuoja G. B. elgesį ir jis jai parašo negražaus turinio žinutes. Būna taip, kad G. B. I. P. parašo žinutę, kada jam duos R. B., o ji specialiai nieko neatrašo. Tai G. B. ir išprovokuoja jai rašyti tokias žinutes. Arba, jei G. B. jam nustatytu laiku nueina į I. P. namus pasiimti R. B. ir jam niekas neatidaro durų, jis pradeda jas daužyti. Duris G. B. daužo todėl, kad skambutis, ko gero, specialiai yra atjungtas. Palaiko ji savo sūnų G. B. ir mano, kad jis nieko blogo nedaro. Anot jos, aišku negerai, kad šis negražiais žodžiais pavadina I. P. arba nuėjęs prie jos buto daužo duris, bet tokį jo elgesį išprovokuoja pati I. P. Jei ši duotų R. B. G. B. ir nenuteiktų R. B. prieš juos su sūnumi, jokių konfliktų ir nebūtų buvę. Kadangi nuo 2016 metų balandžio mėnesio I. P. ir jai nebeleidžia bendrauti su anūku, ji taip pat kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo su anūku. Pirmas teismo posėdis yra numatytas 2016-08-31. Niekada ji nėra mačiusi ar girdėjusi, kad G. B. būtų grasinęs I. P. kokiu nors susidorojimu. Supranta ji, kad G. B. tokiais savo negražiais žodžiais traumuoja I. P. psichiškai, bet ji pati jį taip išprovokuoja, tegul ji duoda vaiką gražiai ir nebus jokių problemų. Su G. B. ji ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, dėl to, kad I. P. neduoda R. B., tačiau ten jokios pagalbos nesulaukė, buvo pasakyta viską spręsti teisminiu keliu. G. B. darbas yra susijęs su ilgalaikėmis kelionėmis į užsienį. Mano ji, kad I. P. yra nestabilios psichikos, nes sveika moteris ir motina taip su savo sūnumi nesielgtų, ji traumuoja R. B. psichiką taip nuteikdama vaiką prieš savo tėvą, močiutę. Ji pati nei pažinčių portaluose, nei socialiniuose tinkluose nesilanko, todėl jokių anketų nematė, ji nežino, ar jos sūnus kūrė kokias nors anketas. (VI tomas, b. l. 24-25, II tomas, b. l. 93, IV tomas, b. l. 42-44).

Apklaustas liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos nepamena, tikrai buvo ne žiema, šiltu metu buvo iškviestas kaltinamojo konstatuoti faktą kaip jis pasiiminės vaiką. Buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, rajonas (duomenys neskelbtini), adreso nepamena. Buvo kaltinamasis G. B., jo mama ir jis. Viską filmavo. Filmuoja, kad nieko nepraleistų, kad nekiltų ginčo, kad nepraleistų fakto. G. B. paskambino į duris. Kiek atsimena, duris atidarė moteris. Jis prašė, kad duotų vaiką. Įstrigo tai, kad jis buvo su meškere ir kvietė berniuką žvejoti su tėveliu. Moteris neleido ar nedavė vaiko, bet ir vaikas labai nėjo. Buvo atsitūpęs ir prašė kartu važiuoti. Vaikas buvo susikaustęs, sakė: „neisiu neisiu“, po to lyg ir norėjo. Paskui apsikabino mamą ir sakė: „ne ne ne neisiu“, abejojo vaikas. Po kurio laiko pasirodė iš to buto vyras ir dar kažkoks vaikas buvo tame bute. Kažkas atsitiko ar nualpo, neatsimena, iškvietė policiją ir greitąją. Po to atvyko pareigūnai, dar pakalbėjo ir išvyko. Vaiko taip ir nepasiėmė. Negali pasakyti, kodėl vaiko nepasiėmė, vaikas buvo kažkoks susikaustęs, vienu metu lyg ir norėjo, po to nenorėjo. Teisme pagarsinus liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo parodymus (II tomas, b. l. 84-85), liudytojas paaiškino, kad viskas yra nufilmuota, nuo skambučio paspaudimo. Tikrai buvo šilta. Dėl konflikto tai tikrai nepamena, motina sakė neduos vaiko, nes jis nenori eiti. Tikrai nepasakys, ar buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Bute buvo dar vyriškis, kiek suprato, tos moters vyras ir dar vienas vaikas. Nepamena, ar tarp vyriškių buvo konfliktas. Viskas yra nufilmuota. Dėl ko buvo kviečiama policija tikrai nepasakys, atvyko policija ir greitoji. Daugiau nieko nepamena. Jis nežino, ar tai buvo I. P., bet tai buvo, kiek suprato, vaiko mama. Su vaiku kalbėjo, daugiau įkalbinėjo G. B., o moteris pasakė: „neleisiu, matai, kad vaikas nenori eiti“. Vaikas nenorėjo eiti, o G. B. įkalbinėjo eiti kartu žvejoti. Jeigu būtų naudojęs jėgą, būtų vaiką paėmęs, bet jis tik įkalbinėjo. Į vidų nebuvo patekta, viskas vyko prie durų, jos buvo atidarytos. Kažkas norėjo duris uždaryti, ar buvo leista, tikrai nepasakys. Viskas yra nufilmuota, viskas matyti. Filmuota medžiaga nėra iškarpyta, visą laiką filmuota, žino, kad telefono baterija jam nusėdinėjo, galėjo būti pabaigoje, nes buvo filmuota kelias valandas. Gali būti, kad galas gali nesimatyti ir policijos gali nesimatyti. Gale galėjo būti nusėdusi baterija ir nebefilmavo. Kai atvyko policijos pareigūnai, nepasakys, ar buvo dar filmuojama. Reikia pasižiūrėti vaizdo įrašą. Tikrai buvo, kai atvažiavo policija, nes po policijos atvažiavo greitoji. Pirma atvyko policijos pareigūnai, po to atvyko greitoji pagalba. Nepamena, kas vyko, kai atvažiavo policija. G. B. visas tas dvi valandas buvo atsisėdęs prie durų, vaikas viduje ir jį įkalbinėjo kartu važiuoti žvejoti. Vaikas buvo susikaustęs, gal kažko bijojo, kaip ne su tėvu, neatsipalaidavęs, jis stovėjo nuleidęs galvą, nėjo. Kas vyko viduje, jis nematė, stovėjo įstrižiau. Labiau į pabaigą pamatė išlindusį vyrą ir vaiką. Nežino, kas vyko, kai atvažiavo greitoji, nes jie ją sutiko laiptinėje leisdamiesi į apačią. Greitoji buvo iškviesta, nes kažkas lyg tai alpo, smurto tikrai nebuvo. Iš kaimynų, atrodo, kažkas buvo, nepasakys, ar vyras, ar moteris, nepamena, kažkas klausė, ko čia triukšmaujate. Viskas vyko ir tyliau, ir garsiau, nepasakytų, kad labai garsiai. Nepamena, ar moteris vartojo negražius žodžius. Kažkoks buvo konfliktas dėl durų uždarymo, ar buvo leista jas uždaryti, nepasakys, nes vaikas buvo viduje, o G. B. už durų, bendravo per slenkstį. Jis turi teisinį išsilavinimą ir suvokia tyčinius veiksmus. Iš kaltinamojo nebuvo siekio tyčia sukelti baimę. Nebuvo siekio sukelti nerimą, stresą, nesaugumo jausmą, nes bendravo su vaiku nepakeltu tonu, jokios jėgos nenaudojo. Vaiko atžvilgiu tikrai nenaudojo ir psichinės prievartos. Nepamena, ar buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, ar psichologinė prievarta mamos atžvilgiu. Pakenkti aplinkiniams nenorėjo. Tėvas įkalbinėjo vaiką, kad su juo vyktų drauge. Nežino, kas iškvietė policiją. Nežino, ar policiją kvietė vaiko mama ar vyras. Išėjęs kaimynas ar kaimynė nekonfliktavo su kaltinamuoju, neatsimena, ar konfliktavo su bute buvusiais asmenimis. Nepamena, ką sakė, išėjo, nes galėjo būti triukšmas. Negali pasakyti, ar kaltinamasis naudojo fizinę jėgą neleisdamas uždaryti durų. Tėvas ir vaikas šalia sėdėjo, gal ir buvo išėjęs į koridorių, tiksliai nepasakys. Smurto, piktybinių veiksmų, ar buvo nepamena, viskas kas buvo yra nufilmuota vaizdo įraše. Visas procesas truko dvi ar daugiau valandų, nepasakys tiksliai. Nesakė, kad G. B. trukdė uždaryti duris, sakė, kad buvo kažkoks konfliktas dėl durų, o kas buvo nepamena. G. B. prie durų buvo atsitūpęs. Iš pradžių buvo moteris, po to ji atvedė vaiką, jie šnekėjo tarpduryje. Nepamena, kas vyko su durimis, ar jas norėjo uždaryti, nepasakys, kažkoks konfliktas buvo. Nepamena, ar G. B. buvo užrėmęs duris koja ir neleido jas uždaryti, tikrai dėl durų nepamena, neatsimena konflikto dėl ko ir nuo ko prasidėjo. Jis tupėjo šalia slenksčio, kai bendravo su vaiku. Tarp slenksčio gal ir buvo atsistojęs, bet kai su vaiku kalbėjo visada tupėjo. Vaikas labai ilgai stovėjo, bet kaip ir sakė nuleidęs galvą. Vaikas nėjo. Nebuvo taip, kad vaikas norėtų, o mama neleistų. Vaiko mama kaip jautėsi, kokia jos būsena buvo, tikrai nepamena. Tikrai nebuvo, kad labai pyktųsi. G. B. sakė, gal jau užteks, jau baigiam, nes procesas tikrai ilgai vyko. Jis neatlikinėjo vykdymo veiksmų, jis konstatavo faktą, fiksavo, kas tuo metu vyksta. Fiksuoja, nepažeidžiant įstatymo, nesiveržia į privačią erdvę, viešoje vietoje. Laiko, kad šiuo atveju vaiko interesai nepažeisti. Įrašas turėtų būti nepertraukiamas. Jeigu pertraukiamas, jis turėjo užfiksuoti, kad įrašas nutraukiamas ir tai turėtų matytis protokole. Filmavimo pradžia, kai paskambino į duris, ir pradėjo filmuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2016-07-20 pas jį į kontorą atvyko G. B., kuris parašė prašymą konstatuoti faktines aplinkybes dėl vaiko paėmimo. 2016-07-20 17 val. jis nuvyko pagal nurodytą adresą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, nes pastarasis norėjo pasiimti vaiką pagal teismo sprendimą. Nuvykus ten, prie laiptinės jį pasitiko G. B. su savo motina. Pakilus prie 10 buto, pagal G. B. prašymą, jis vaiko paėmimą filmavo vaizdo kamera - dirbo savo darbą. Filmuojama buvo iki 2016-07-20 18.32 val., iki kol atvyko policijos pareigūnai. Ar iš G. B. pusės buvo provokuojantis elgesys I. P. atžvilgiu jis tikrai nepamena, tiesiog dirbo savo darbą, filmavo. Kaip ir minėjo, filmavo iki atvyko policijos pareigūnai. Po to jis išvyko namo. Lipdamas laiptais žemyn jis pamatė medikus, kurie, kaip suprato, atvyko į minėtą butą. (II tomas, b. l. 84-85).

Apklaustas liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nežino, dėl ko yra pakviestas. Teisme pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo parodymus, juos patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis (II tomas, b. l. 95-96). Dabar prisimena, tai buvo tas pats vyriškis (kaltinamasis), atvykus į vietą, jis sėdėjo. Durys buvo atidarytos. Jis sėdėjo laiptinėje šalia durų, prie buto. Kaip vaiko mama jautėsi, nepamena, tai buvo vos ne prieš du metus. Tų aplinkybių neprisimins. Kaip ir parašyta pažeidimų nenustatyta. Paprašė atsistoti, jis atsistojo, paprašė palaukti, palaukė. Kiek prisimena, buvo medikai, jie išsivežė vaiką, tiksliau nebepamena. G. B. sakė, kad nepasidalina vaiko, ką būtent tiksliai pasakė, neįvardys. Laukė medikų. Atrodo, kad filmavo. G. B. sėdėjo laiptinėje, ant žemės, tarpduryje, nežino, ar trukdė uždaryti duris. Durys buvo atidarytos. Buto šeimininkai paprašė uždaryti buto duris, jas uždarė. Jie atvyko, G. B. atsikėlė, uždarė duris, įėjo į vidų, pasiaiškino, iškvietė medikus. Jiems atvykus, buto durys buvo atidarytos. Nepamena, ar antstolis vykdė filmavimą. Tarnybiniame parašyta, kad kažkas negerai buvo vaikui, duso. Kažkokie sveikatos sutrikimai. Neprisimins, dėl ko prasidėjo. Visą laiką per konfliktą nėra teigiamų emocijų, neigiama emocija buvo pas visus. Buvo sąmyšis, vaikas verkė, ar tą patį vaiką išvežė, nepasakys, mama, atrodo, sakė, kad vaikas nenori. Buvo iškviesti dėl konflikto. Neprisimena, kas iškvietė policiją. Nepamena, ar iškvietė policiją bute esantys asmenys, ar laiptinėje sėdintis vyras. Neprisimena, ar buvo necenzūriniai žodžiai, ar kuri nors pusė sakytų, kad bandė smurtauti, įžeidinėjo, bandė provokuoti. Bet kažkoks konfliktas tarp jų buvo. Neprisimena, ar vyras, kuris buvo laiptinėje, prašė jų kokios nors pagalbos. Jis vykdė visus jų nurodymus. Su jais vyriškis, sėdintis laiptinėje, nesielgė arogantiškai, iššaukiančiai. Viskas vyko žmogiškai. Tame bute buvo pirmą kartą ir vieną vienintelį tą kartą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. R., Šiaulių apskrities VPK PR inspektorius, parodė, kad 2016-07-20 dirbo kartu su Šiaulių apskrities VPK PR 2-osios 1-ojo būrio vyr. patrule O. S., apie 18.20 val., iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą nuvykti pagal adresą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kur vyksta konfliktas. Apie 18.30 val., nuvykus į įvykio vietą, pastebėjo vyriškį, kuris sėdėjo laiptinėje ant žemės, tarpduryje. Kartu su minėtu vyriškiu laiptinėje buvo antstolis, kuris filmavo, ir moteris. Vyriškis, kuris sėdėjo ant žemės, jiems paaiškino, kad atėjo pasiimti vaiko, tačiau jam jo neduoda. Jo paprašius atsikelti, jis iš karto atsistojo. Jis, kartu su O. S. įėjo į butą ir uždarė buto duris. Minėti asmenys liko laiptinėje. Bendraujant su bute esančiais asmenimis, jie nurodė, kad tėvas atėjo pasiimti vaiko, tačiau vaikas nenori su juo eiti. Bute buvęs vyresnysis vaikas pradėjo dusti, todėl jo mama paprašė jų iškviesti GMP ekipažą, tą jie ir padarė. Kitas vaikas, kurį tėvas turėjo pasiimti, buvo sutrikęs, lakstė po namus. Jo paklausus, ar jis nori eiti su tėvu, jis atsakė, kad ne. Kai atvyko medikai, jie išėjo iš buto ir pradėjo bendrauti su kita puse. Bendraujant su vyriškiu, jis jiems paaiškino, kad vaiko mama jam neduoda sūnaus, vaiką nuteikia prieš jį ir tai jau vyksta apie 2-3 mėnesius. Jiems būnant įvykio vietoje, vyriškis elgėsi ramiai, viešosios rimties netrikdė. Po kažkiek laiko iš buto išėjo medikai, kurie išsivežė abu vaikus į ligoninę. Vyriškis su antstoliu ir moteriške išėjo truputį anksčiau, negu medikai, nes to jų paprašė, kad neįvyktų konfliktas. Kol jie buvo įvykio vietoje viešoji rimtis ir tvarka sutrikdyta nebuvo, įvykio vietoje jie užtruko nuo 18.30 val. iki 19.25 val. (II tomas, b. l. 95-96).

Apklaustas liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko yra pakviestas, kaimynai konfliktavo dėl sūnaus. I. ir buvęs jos sutuoktinis G. buvę jo kaimynai. Dabar yra išsikraustęs. Matė vieną rimtesnį incidentą, kai einant laiptinėje, I. draugas, sužadėtinis ar vyras, konfliktavo su G., jis stengėsi neleisti G. įeiti į kambarį. Bet jis ir nesiveržė. Kaip suprato, jis nori pamatyti vaiką. Vaiko nematė. Įstrigo tai, kad jie stovėjo vienas prieš kitą ir filmavo. Pasirodė šiek tiek keista. Tai buvo 2016 m., galėjo būti pavasaris-vasara, buvo šiltas laikotarpis. Čia buvo vienas įvykis. O kitas įvykis buvo, kiek prisimena, iš šono kažkas filmavo visą tą bandymą. Žmogus filmavo, buvo moteriškė ir vyras, o G. bandė vėl pamatyti vaiką. G. stovėjo prie durų, buvo durys atidarytos, G., atrodo, buvo užstatęs koją tarpdury. Jie ten aiškinosi kažkokius santykius, aiškinosi G. su I. G. su užsieniečiu filmavosi, užsienietis bandė lipti laiptais, G. filmavo parodydamas, kad neliptų laiptais, o I. draugas filmavo ir bandė parodyti, kad jo nepraleidžia. Skirtumas buvo savaitės laikotarpis tarp tų dviejų įvykių, sunku prisiminti, tačiau jam nepasirodė kažkas neįprasto, baisaus. G. jam pasirodė kažkiek sumišęs ar pasimetęs, išsigandęs. Kelis kartus jie yra artimiau bendravę. Vieną kartą jis buvo pamiršęs raktus nuo buto, tai jis pasikvietė jį pas save arbatos, kol žmona grįš iš darbo. Jie turi vieną bendrą vaiką R. R. ėjo į darželį su jo sūnumi. Kai abu gėrė arbatą/kavą, G. paminėjo, kad ruošiasi išvažiuoti į Norvegiją, paminėjo, kad žmona jam priekaištauja, kad mažai uždirba, dėl to jam reikia važiuoti uždirbti pinigų. Daugiau jo nebematė. Po kažkurio laiko matė I. su draugu užsieniečiu. Vardas A. Artimai nebendrauja, bet kai susitinka, visada pasisveikina. Smurto per konfliktus neįžvelgė, jie tikrai vienas kito nelietė. Necenzūrinių žodžių nepamena, ar buvo. Kai koja buvo užremta, jie barėsi. G. pastoviai garsiai kartojo sūnaus vardą, pasakė sūneli ateik, gal kažkiek buvo per garsiai. Smurto nematė, tik tiek, kad jie vienas kitą daug filmavo ir G. tarp durų buvo užrėmęs koją. Teisme pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo parodymus, juos patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis (IV tomas, b. l. 88-89). Jis nepamena, kiek įvykių buvo. Nepamena, kuris pirmesnis įvykis buvo. Buvo vasara. Nepamena, ar tuo metu, kai G. laikė koją tarp durų, buvo antstolis. Vizualiai atsimena, kad jis sėdėjo prie durų. Girdėjo, kad buvo kviesta policija, bet per tuos įvykius jis nematė medikų, policijos. Jis pats nekvietė policijos, jam tai nepasirodė tokia situacija, kur reikia kviesti policiją. Prisimena, kad G. „barbendavo“ į duris ir kviesdavo sūnaus vardą, tas spardymas į duris taip pat nepasirodė, kad reikia kviesti policiją. Įsivaizduoja, kad turėtų jausti išgąstį, mama neleidžia, tėvas šaukia-kviečia, mano turėtų tai psichologiškai jausti, bet ne fiziškai. Nėra girdėjęs vaiko pozicijos, negirdėjo, ką sakė I. P. Kai A. ir G. vienas kitą filmavo, buvo toks veiksmas: A. jau išėjęs iš buto, A. eina žemyn laiptais, filmuoja, G. eina atbulas, filmuoja, tuo parodoma, kad nepraleis. Dar prisimena, kad A. šaukė: „I., kviesk policiją“. Nežino, kaip toliau viskas buvo, išėjo. Jie tada nesilietė, bet G. parodė, kad jis jo nepraleis. Fizinio kontakto nebuvo. Kai buvo antstolis, vaiko nematė. Tai truko labai trumpą laikotarpį, kol praėjo pro juos į savo butą. Kai buvo spardomos durys, suprato iš garso. Duryse yra akutė, jis matė per akutę, kad tai buvo G., tada savo žmonai jis pasakė: „kad G. už durų bando pamatyti vaiką“. Jis negali pasakyti, kaip vaikas jaučiasi. Po įvykio, kai sutiko I. ir jos draugą laiptinėje, tuomet trumpai pasakė, kad tai buvo antstolis, kuris nesiėmė veiksmų, kad sustabdyti G. Dar A. paminėjo, kad jis apsunkino gyvenimą. Kaimynai, jo nuomone, dėl to neturėtų jaustis saugūs. Jam nežinoma, ar I. P. skatina bendrauti vaiką su tėvu. Jie mažai bendrauja. Negali atsakyti, ar ji skatina, ar neskatina. Kaimynai tikrai nesijaučia saugūs, nes yra smūgiai į duris. Jam nėra žinoma, ar buvo vaikas, kai spardė į duris. G. jam pasirodė lėtas, ramus žmogus. Negali atsakyti, ar jis siekė tyčia kam nors pakenkti. Neatsimena, ar iš G. girdėjo necenzūrinių žodžių. Kaimynai jam nėra sakę, kad jie jaučiasi nesaugūs. Jis patį vaiką matęs darželyje ir tai tik nedaug kartų, iš to kiek matė, nepastebėjo, kad vaikas būtų pasikeitęs. Nepastebėjo, kad būtų pasikeitęs vaikų, kaimynų gyvenimas. Jam asmeniškai nebuvo sukeltas stresas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad gyvena Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)-ame bute gyvena kaimynė I. (nustatyta, kad I. P.). Anksčiau, gal prieš maždaug tris metus, I. gyveno su G. (nustatyta, kad G. B.), dabar gyvena su kitu vyru – A. (nustatyta, kad A. P.). Supranta jis, kad I. su G. turi mažametį sūnų R. (nustatyta, kad R. B.), dėl kurio tarp jų vyksta konfliktas. Anksčiau pas I. gyveno dar vienas vyresnis vaikas, kuris jau kokie trys metai kaip su I. kartu nebegyvena. I. yra komunikabili ir draugiška. Jų santykiai geri, tačiau tik kaimyniški. G. yra lėtesnis žmogus, lyginant su I., kuris taip pat yra draugiškas. Su juo santykių jis nepalaikė ir nepalaiko, išskyrus tik tai, kad susitikę laiptinėje pasisveikina. A. yra komunikabilesnis nei G., aktyvesnis, nors yra italas, puikiai kalba lietuviškai. I. gali juo labai pasitikėti, nes jis stengiasi "atstovėti" tą įsisenėjusį konfliktą. Su A. santykis lygiai toks pat, kaip ir su G. Šių metų vasarą, datų labiau sukonkretinti negali, yra pats fiziškai matęs tris kartus ir du kartus tik girdėjęs, būdamas savo bute, jog G. buvo atėjęs pasiimti savo sūnaus. Tuos du kartus, kai tik girdėjo, tai girdėjo, jog G. ne tik barbeno, bet ir spardė į duris, tačiau tai buvo dienos metas, ne vakaras, todėl į tai niekas iš kaimynų ir nesureagavo. Tuos tris kartus, kai tai matė fiziškai, situacija visada būdavo panaši - abi šalys viena kitą filmuoja ir tarpusavyje konfliktuoja dėl vaiko bendravimo su tėvu, du kartus iš tų kartų (vienas buvo, kai kartu buvo atvykęs ir antstolis) G. neleisdavo uždaryti durų, tarp jų įstatęs koją, kitą kartą buvo atsisėdęs prie slenksčio. Pastoviai jis kartojo: "sūnau, ateik". Mano jis, kad toks elgesys gali mažametį vaiką neigiamai veikti, nes girdėjosi, kad vaikas kažkur užsidaręs verkia ir kartoja: "nenoriu". Paprastai visada tokiose situacijose I. prašo G. išeiti ir nebegąsdinti sūnaus. I. elgesys šiuose konfliktuose visada būna priimtinesnis, nei kad G. Žino, kad tarp I. ir G. yra asmeninio pobūdžio konfliktas dėl vaiko, todėl šios situacijos jam ir jo šeimai jokių nepatogumų nesukėlė ir jam netrukdė, kadangi pirmiausia visada viskas vykdavo dienos metu ir nebūdavo ypatingo triukšmo. Nelabai jis nori kištis į I. ir G. asmeninio pobūdžio konfliktą ir gilintis, kas šioje situacijoje labiau kaltas, juolab, kad abu yra suaugę žmonės ir abu yra atsakingi už savo vaiko saugumą. (IV tomas, b. l. 88-89).

Apklausta liudytoja G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta, dėl kaimynės iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Kadangi jis dirba Vilniuje ir gyvena tarp dviejų vietų, labai retai būna Šiauliuose. Atostogų metu gyvena sode. Tai vyko 2016 m. liepos mėn. Buvo sode, ne bute. Skambino kaimynė ir prašė iškviesti policiją, kaimynė gyvena (duomenys neskelbtini) bute. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Buvo vakaras, buvo apie 17 val. Skambino keturis kartus. Ji buvo susinervinusi ir prašė iškviesti policiją. Ji jai paaiškino, kad yra sode, ne bute, ir dėl kokių priežasčių dabar ji kvies policiją. Ji nepagalvojo, kodėl ji pati nekviečia policijos, pasimetė. Iš pradžių ji nekvietė policijos, pasakė: „kvieskit, aš nekviesiu, nieko nežinau“. Sakė, kad tuoj ją užmuš. Buvo labai susinervinusi. Pirmą kartą ramiai kalbėjo, antrą kartą dar baisiau, sako: „ar jūs iškvietėte policiją“, ji pasakė, kad ne, ji nekvies. Po trečio skambučio, ji iškvietė, skambino 112 ir pasakė, kad skambino kaimynė, reikia iškviesti policiją, pasakė, kad mušė, ar gali kas nors atsitikti, nepamena, ką ji ten kalbėjo. Po to kaimynę sutiko laiptinėje ir paklausė, kodėl jai skambino ir prie ko čia ji yra. Kaimynė pasakė, kad rado telefoną ir paskambino. Klausė, kodėl pati į policiją neskambino, pasakė nepagalvojo. Trumpai jai paaiškino, kad kažkoks vyras grasino. Pati ji nematė nei vieno sykio, kad ten būtų triukšmas. Retai būna. Gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, o kaimynė (duomenys neskelbtini) aukšte. Laiptinėje yra sutikusi vieną vyrą, kitą vyrą, nežino, ar čia tėvas, vyras. Yra bendravusi su vyru dėl rūsio rakto, buvo lietuvis, jo tikrai neatpažintų, jeigu sutiktų. Nežino, ar tas vyras dabar yra teismo salėje. Teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo parodymus, juos patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis (IV tomas, b. l. 62-63). Nežino, su kuo konfliktavo. Po to ji pati kaimynės paklausė, kodėl ji pati nekvietė policijos. Ji pasakė, kad vyras ateina dėl vaiko, o ji neįleidžia. Kai ji jai paskambino, ji pasakė, kad ją vyras užmuš. Čia buvo 3 kartą, kai skambino ir pasakė, kad tuoj vyras užmuš. Du kartus kai skambino nekvietė policijos. O kai paskambino 3 kartą, ji pagalvojo gal čia tikrai rimta, gal kas atsitiko. Ji kalbėjo agresyviai, sakė: „jūs dar neiškvietėte“. Niekada nieko nėra mačiusi ar girdėjusi, jokių konfliktų, tylu ramu. Su kitais kaimynais apie šiuos kaimynus niekada nekalbėjo ir nekalba. Ji skambino policijai, dar skambino kaimynei T. U. Ji jos paprašė, sakė, gal turite kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto telefono numerį. Sakė, ar jūs galite jai paskambinti, kad ji išeitų. Kada ji pasakė, kad ji nekvies policijos, kadangi neturi pagrindo, tada pasakė gal turite telefoną kaimynės. Ji paskambino T. ir pasakė, kad išeitų pasižiūrėti. Jai paskambino ir pasakė, kad prašo iškviesti policiją, sakė nueiti pasižiūrėti ir iškviesti policiją vietoje. Kaimynė išėjo ir pasakė, kad stovi žmonės ir tiek. Ji pirmu skambučiu I. P. pasakė, kad nėra namuose, nežino, kas ten vyksta, kokiu pagrindu jai kviesti policiją. Nusprendė iškviesti policiją, kai buvo trečias skambutis, tada jau pati išsigando. Nieko nežinojo tuo momentu, kas vyksta. Kai skambino kaimynė 3 kartą, ji nieko nesuprato, bet ji sakė, kad užrakinta kambaryje, ar bute, pasakė, kad tuoj užmuš, ji verkė. Šis skambutis buvo 2016 m. liepos 20 d., turi jį išsisaugojusi. Kaimynė aimanavo, verkė, iš garso suprato. Neatsimena, ką ji sakė pažodžiui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Jos butas yra (duomenys neskelbtini) namo aukšte. (duomenys neskelbtini) namo aukšte gyvena kaimynė I. (nustatyta, kad I. P.). Su I. praktiškai nebendrauja, tik kaip kaimynės laiptinėje pasisveikina ir viskas. Daugiau nei penkis metus ji dirba Vilniuje, ir kadangi dirba pamainomis, tai ir gyvena tarp Vilniaus ir Šiaulių, tai yra labai dažnai važinėja, o vasaros laikotarpiu su vyru nuolat gyvena sode, tad butas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuo metu būna tuščias. Kažkada senai, gal prieš du metus, pas ją į butą buvo atėjęs I. vyras (nustatyta, kad A. P.), kuris iš jos pasiėmė bendrų durų rūsio raktą, nes norėjo pasidaryti rakto kopiją. Tada jam davė tą raktą ir pasakė vyro numerį, kad raktą grąžinti susiskambintų su jos vyru, kadangi, kaip ir sakė, pati retai kada būna minėtame bute. 2016-07-20 17:57 val., jai būnant sode, išgirdo jog į vyro telefoną kažkas skambina. Pamačiusi užrašą "Sklepas" - būtent taip vyras buvo įsivedęs I. šeimos numerį, atsiliepė, supratusi, kad čia skambina kaimynė. Atsiliepus, kiek prisimena, ji jai prisistatė, kad skambina kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Ji kalbėjo isteriškai, verkė, rėkė ir jos prašė iškviesti policiją. Jos klausė, kodėl ji jai turi kviesti policiją, kas nutiko, aiškino jai, kad yra išvykusi ir jos nėra bute. I. negalėjo jai paaiškinti, kodėl jai reikia iškviesti policiją ir padėjo ragelį. Antrą kartą kaimynė I. paskambino 18.04 val., ji vėl, taip, kaip ir pirmą kartą šaukė, rėkė ir prašė iškviesti policiją. Jai pasakė, kad ji pati surinktų policijos numerį, bet ji pasakė, kad negali. Kaip ir pirmą kartą, nepaaiškinusi dėl kokios priežasties jai reikia kviesti tą policiją, ji ir vėl padėjo ragelį. Trečią kartą I. vėl paskambino 18.12 val. Tik jai atsiliepus, ji iškart ją užsipuolė ir pakeltu tonu paklausė tai, ar ji gali iškviesti jai policiją, šaukė, kad yra užrakinta ir kad jai tuoj bus blogai. Po trečio jos skambučio ji nusprendė, kad vis tik reikia iškviesti į jos butą policiją ir paskambinusi pagalbos skambučiu 112, kaip dabar jau aišku, nurodė visai ne tas aplinkybes. Tos pačios dienos vakare, 20.33 val. I. parašė jai SMS: "ačiu labai jums". 2016-09-16 grįžusi iš Vilniaus į Šiaulius ji rado šaukimą atvykti apklausai ir supratusi, kad greičiausiai čia dėl to paties skambučio, nuėjo pas I. į namus, nes labai norėjo jos paklausti, kodėl ji tada, tą liepos 20 dieną, negalėjo pati išsikviesti policijos. I. pradžioje buvo nelabai patenkinta jos vizitu ir sakė, kad nežino, kodėl pati tada nepaskambino į policiją, po to aiškino, kad jai tada buvo stresas ir ji nesusiorientavo bei nepagalvojo pati paskambinti į policiją. Tada ji norėjo pradėti pasakoti, kas tą dieną buvo, tačiau ji ant jos buvo labai pikta, kad ji ją įkišo į savo asmeninius reikalus ir negali pati su vyru išspręsti savo šeimyninių reikalų ir jos net nesiklausė. Jai taip atrodo, kad tą, liepos 20 dieną I. jai skambino specialiai, ji pati tikrai galėjo išsikviesti policiją, nes vien laiko atžvilgiu per tuos tris skambučius, kol skambinėjo jai ir rėkavo, ji tikrai galėjo išsikviesti policiją pati, bet jai tiesiog reikėjo turėti liudininkų. Niekada ji nėra girdėjusi, kad prieš tai I. buvęs vyras kada atėjęs prie I. buto būtų triukšmavęs. (IV tomas, b. l. 62-63).

Apklausta liudytoja T. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta. Ją iškvietė į policiją tuo klausimu. Jai paskambino kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, kaimynė G. P. Buvo 2016 m. vasara. Prašė, kad ji iškviestų policiją dėl kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto. Ši kaimynė skambino G. P., o ji skambino jai, kad yra sode ir negali iškviesti. Ji atsisakė iškviesti policiją. Pasakė, jeigu paskambino jai, tai gali ir pati išsikviesti policiją. Tos kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto nepažįsta, nežino vardo, nebendrauja. Tada kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto paprašė, kad ji nueitų į laiptinę pažiūrėti, kas ten vyksta. Buvo išėjusi. Nežino, kiek buvo valandų. Stovėjo vyras, beldė į duris, dar stovėjo kitas vyras ir moteris. Jų nepažino, bet jų paklausė, kas čia vyksta. Jie visi stovėjo prie (duomenys neskelbtini) buto. Beldė su kumščiu. Beldė, nedaužė. Jai atsakė tas vyras, kuris beldė, kad jam neduoda vaiko, neleidžia su juo pasimatyti. Ji apsisuko ir išėjo. Jis pasakė normaliai, nešaukė. Tuo metu, kai išėjo, kai beldė nebuvo grasinančių žodžių. Kai išėjo, buvo tylu ramu. Nežino, ar buvo konfliktas. Kai buvo, buto durys buvo uždarytos, jis prašė atidaryti. Nežino, ar atidarė duris. Pabuvo minutę, apsisuko ir išėjo. Kol buvo, durų niekas neatidarė. Po to ją iškvietė į policiją. Iki to skambučio ji nieko negirdėjo, kaimynei, kai skambino, pasakė, kad tylu ramu. Kai grįžo, neprisimena, ar ji skambino kaimynei iš (duomenys neskelbtini) buto, ji jai neskambino. Ji policijos nekvietė, nebuvo pagrindo. Vaikų mažamečių nematė. Jeigu ten kas buvo, mano I. pati galėjo išsikviesti policiją. Nematė, ar spardė, tik su ranka beldė. Kaimynų iš (duomenys neskelbtini) buto nepažįsta. Ir to vyriškio nepažįsta. Jeigu praeinant jie su ja pasisveikina, ji atsako. Su G. bendrauja, iš senų laikų ją pažįsta. Nematė, ar kas nors filmavo. Į policiją buvo kviečiama tik vieną kartą.

Apklausta liudytoja L. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta, dėl kaimynų konflikto. Gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Kaimynų butas prieš juos, jų butas (duomenys neskelbtini). Buvo vasara. Kada viskas tiksliai buvo nepamena. Garsiai kalbėjo, buvo kažkoks konfliktas, nesutarimai. Viskas vyko laiptų aikštelėje. Vienas epizodas buvo tas, kad kaimynės dabartinis vyras jai paskambino į duris. Iš pradžių ji girdėjo kaimynų balsus už savo buto durų. Necenzūrinių žodžių nebuvo, tik garsiai kalbėjo. Apie ką ėjo kalba, nesuprato. Kaimynės balsą girdėjo, vyriškus balsus girdėjo. Buvo diena. Tada jai paskambino į duris, tai buvo kaimynės dabartinis vyras, vardo nežino ir pasakė: „pažiūrėkite, ką jis daro“. Buvęs jos vyras nieko nedarė, jis filmavo dabartinį vyrą. Jie abu buvo laiptinėje. Dabartinis vyras lipo laiptais žemyn. Ji uždarė duris ir viskas. Fizinio kontakto nebuvo, nesistumdė. Nežino, kodėl jai skambino į duris, į ją kreipėsi. Nebepamena. Teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo parodymus, juos patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis (IV tomas, b. l. 67-69). Jos buvęs vyras filmavo dabartinį vyrą. Dabartinis vyras norėjo leistis laiptais žemyn, išeiti, o jam kaip ir neleido. Jis galėjo leistis, bet jam kaip ir užstojo. Buvęs vyras atbulas leidosi žemyn, o dabartinis vyras lipo laiptais žemyn. Kai ji atidarė duris, dabartinis vyras stovėjo prieš jos duris, pasakė: „žiūrėkite, ką jis daro“ ir jis pradėjo leistis žemyn. Kai ji girdėjo garsus, ji pasižiūrėjo pro akutę, kaimynų buto durys buvo atidarytos. Buvęs vyras stovėjo atsirėmęs prie sienos ir kvietė. Tas įvykis truko gal 30 min., negali pasakyti, nepamena. Kai uždarė buto duris, nuėjo toliau į kitą kambarį, kad negirdėtų ir nebesidomėjo. Su kitais kaimynais šio įvykio neaptarinėjo. Po įvykio su šiais kaimynais nebendravo, jie jai nepaaiškino, kodėl jai skambino į duris. Matė R., stebėjo jį tik tiek, kiek susitikdavo. Vaiko elgesio pasikeitimo nepastebėjo. Kiek matydavo, vaikas būdavo smagus, guvus. Jai neteko konfliktuoti su kaimynės buvusiu vyru. Niekada neteko matyti ir jų konfliktų. Tai mandagus žmogus. Kiek susitikdavo laiptinėje, visada pasisveikindavo. Pagalvojo, kad ši situacija vyko dėl vaiko. Mano, kad taip G. B. norėdavo realizuoti savo teisę pasimatyti su vaiku. Ji tai matė tik pro akutę, išėjusi į laiptinę nebuvo, kai paskambino į buto duris, kai filmavo, tą situaciją stebėjo gal 5 minutes, gal mažiau, nepamena. Ji pažiūrėjo pro durų akutę, kai kvietė G. B. savo sūnų, kadangi išgirdo balsus ir pažiūrėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Priešais jos butą yra (duomenys neskelbtini) butas. Jame gyvena I. (nustatyta, kad I. P.) su savo šeima. Su I. šeima santykiai yra tik dalykiniai - kaimyniški, tai yra laiptinėje susitikę jie visada pasisveikina, kartais pasikalba apie vaikus, nes mažesnieji vaikai lanko tą patį darželį. Vieni pas kitus į svečius nevaikšto ir artimiau nebendrauja. Apie I. ir jos šeimą ji nieko blogo pasakyti negali, jie yra geri ir ramūs kaimynai. Apie prieš tai buvusį I. vyrą, kurio vardo ji nežino, taip pat nieko blogo pasakyti negali. Kol jis gyveno su I., su juo ji bendravo lygiai taip pat, kaip ir su I. Iš pradžių, kai ankstesnis I. vyras išsikėlė, viskas buvo ramu. Atsiradus naujam I. vyrui pradžioje irgi viskas buvo ramu. Šių metų vasarą, datų labiau sukonkretinti ji negali, būdama savo namuose apie tris kartus matė, kad ankstesnis I. vyras buvo atėjęs į buvusius namus ir kvietė savo sūnų R. (nustatyta, kad R. B.), kuris kaip pati suprato, nenori bendrauti su tėčiu, nes pas jį nėjo. Pirmas kartas buvo toks, kad atėjęs ankstesnis I. vyras, laiptinėje balsu kvietė R., I. buto durys buvo atidarytos, bet vaikas į laiptinę neišėjo, iš to ji ir suprato, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu. Girdėjo ji kaip tėvas vaiką kalbino: "R., sūnau, ateik, turiu tau meškerę parodyti", ar kažką labai panašaus. Jis garsiai nerėkavo ir triukšmo nekėlė, tai buvo dienos metas, truko apie pusvalandį. Visą šią situaciją ji stebėjo per durų akutę, į laiptinę neišėjo ir į visa tai nesikišo, nes jai tai netrukdė. Antras kartas buvo toks, kad laiptinėje pirmiausia išgirdo I. pirmo vyro balsą, o po to ir dabartinio vyro balsą. Ką jie tada tiksliai kalbėjo ir kas ten tarp jų buvo ji nurodyti tiksliai negali. Po to ji išgirdo skambutį į savo buto duris. Pradžioje net nėjo prie durų ir jų neatidarė, galvojo, kad nenorinti į visa tai veltis, tegul jie ten patys aiškinasi savo nesutarimus. Netrukus į jos duris vėl paskambino. Tada, atidariusi duris, pamatė, kad į jos duris skambino dabartinis I. vyras, kuris pasakė jai: "pažiūrėkit, ką jis daro". Tuo metu ankstesnis I. vyras dabartinį I. vyrą filmavo telefonu ar kamera, neatkreipė dėmesio ir lyg neleido dabartiniam I. vyrui praeiti, visur eidamas atatupstas priešais jį. Kol ji buvo atidariusi buto duris, ji nematė jokio fizinio kontakto tarp jų, tai yra ankstesnis I. vyras dabartinio jos vyro nelietė ir nestumdė. Pasakiusi: "o ką aš galiu padaryti", ji užsidarė savo buto duris ir viskas. Po to viskas nurimo. Trečias kartas buvo turbūt irgi toks, kad atėjo ankstesnis I. vyras su savo mama ir jų vėl niekas neįsileido. Jie norėjo pasimatyti, kaip suprato, su R. Tada atrodo buvo atvykusi policija. Tą trečią kartą joks triukšmas laiptinėje sukeltas taip pat nebuvo. Dėl įvykių eiliškumo, tai yra kada tiksliai buvo pirmas, antras ir trečias kartai, nurodyti negali. Kaip dažnai jie kartojosi, taip pat nurodyti negali. Daugiau kažkokių incidentų su ankstesniuoju I. vyru ji nematė. Visus tuos tris kartus, kaip ir minėjo, laiptinėje kažkoks ypatingas triukšmas sukeltas nebuvo, viskas vyko dienos, o ne ramybės ar nakties metu, ankstesnis I. vyras visus tuos tris kartus nerėkavo, nešūkavo, nesikeikė, durų nedaužė ir jų nespardė - to nematė ir negirdėjo, jis tik garsesniu tonu kvietė R. ir kalbėjo, o laiptinėje paprastai garsiau skamba, jis tik ranka beldė į duris. Kodėl jis neskambino skambučiu, o beldė, nurodyti negali, prie I. durų skambutis yra, bet gal jis buvo atjungtas ar neveikė. Dėl ankstesnio I. vyro elgesio jai jokios neigiamos pasekmės nesukeliamos, nes ji žino, kad jis pas I. vaikšto dėl jų bendro sūnaus ir jie patys turi išspręsti šią problemą kažkaip taikiu būdu. Tais atvejais laiptinėje būna epizodiškai sukeltas didesnis triukšmingumas, tačiau lygiai toks pat triukšmingumas būna sukeltas ir tada, kai pas vieną berniuką, gyvenantį penktame namo aukšte susirenka draugai ir po to jie visi bėga laiptais žemyn, garsiai kalbėdamiesi ir sukeldami tokį pat triukšmingumą, kuris epizodiškai ateina ir praeina. Daugiau neturi ko pasakyti ir nenori kištis į visa tai, nes tai jų asmeniniai tarpusavio nesutarimai ir reikalai. Kaip kaimynai - jie visi jai vienodai geri, įskaitant ir ankstesnį I. vyrą, nes kol jis gyveno su I., jų santykiai buvo geri. (IV tomas, b. l. 67-69).

Apklausta liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiek tiek žino, dėl ko yra pakviesta, atsimena asmenį, nes kelis kartus važiavo. Važiavo dėl vaiko. Asmuo tai G. B. Yra Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausioji patrulė. Tiksliai nepamena, važiavo dėl to asmens kelis kartus, nesutaria dėl vaiko. Nesutaria su savo buvusia žmona. Neatsimena žmonos vardo ir pavardės. Adreso taip pat neatsimena, miesto centre, gal (duomenys neskelbtini) gatvė. Pirmasis pranešimas buvo dėl to, kad neleido močiutei pasimatyti su savo anūku. Kaip suprato, G. B. buvo išvykęs į užsienį. Buvusi žmona neleido susitikti su močiute, kilo konfliktas, dėl to išsikvietė juos. Nežino, kas skambino. Nuvyko, bendravo tiek su viena puse, tiek su kita puse. Mama paaiškino, kad vaikas nenori matytis su močiute, kadangi nuteikinėja prieš mamą, gąsdina, terorizuoja. Antras pranešimas buvo iš jo buvusios žmonos. Ji skambino dėl to, kad bijo būti namuose, bijo iš buto išeiti, kadangi G. B. ją persekioja, terorizuoja, buvo apgadintos buto durys, akutė išimta. Aiškino, kad nuolat filmuoja. Kai buvo gautas antras pranešimas, buvo nuvykę pas jo buvusią žmoną. Ji viską paaiškino. G. B. buvo laiptinėje. Bet jo į butą neįleido, jie bendravo atskirai. Antru atveju buvo pažeista vieša tvarka, trankė-daužė buto duris, neleido moteriai išeiti iš namų, moteris norėjo išvykti kažkur į miestą, tai prašė jų pagalbos. Bijojo G. B. Tuo metu jis buvo agresyviai nusiteikęs, jis ir juos provokavo. Buvo ir Facebook-o paskiroje, visokiais žodžiais ji buvo išvadinta, kad yra melagė, kad teisme su ja susidoros, bet ji to nesureikšmino. Dėl to ji niekur nesikreipė, realių grasinimų nebuvo. Trečio karto neatsimena, bet visur tas pats, dėl vaiko. Teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo parodymus, juos patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis (IV tomas, b. l. 72-73). Teisme pagarsinus byloje esantį jos tarnybinį pranešimą, jį patvirtino, surašytas teisingai ir teismas juo gali remtis (II tomas, b. l. 49). Neturi ką papildyti. Kai antrą kartą nuvyko, jau lipant laiptais girdėjosi triukšmas, durų spardymas, daužymas. Jis buvo agresyviai nusiteikęs. Buvo labai su juo sunku bendrauti, nes jis į juos nereagavo. Nebuvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Buto durys buvo šiek tiek aplankstytos, buvo padariusi nuotraukų, prie medžiagos jas prisegė. Durų akutė buvo išimta, durys įlenktos, rankena apgadinta. Viduje buvo, įsileido I. P., paties G. B. neįsileido. Norėjo atskirai bendrauti. I. P. abu kartus atvykus verkė, buvo išsigandusi, vaikas slėpėsi už jos. Sakė, kad vaikas yra įbaugintas ir nuolat verkia. Kad vaikas verktų nematė. Jos vyras italas taip pat buvo labai susijaudinęs, susinervinęs, vis šaukė, rėkė, kažką darykite, prašė pagalbos. G. B. buvo susinervinęs, sunerimęs, jų nesiklausė, atrodė, kad į aplinką visiškai nereaguoja. G. B. neprisipažino, kad laužė duris, jis sakė, kad nori tik su vaiku bendrauti, bet mama neleidžia. Jis viską neigė, kad kažką būtų daręs. Jie šiek tiek bendravo, bet jis jų nesiklausė, sakė kreipsis į teismą, bus blogai. Nežino, dėl ko ji verkė, kai bendravo su močiute. Ji tiesiog buvo išsigandusi. Ji buvo išsigandusi nuo visos tos situacijos. Dėl to, kad ramiai negali gyventi. G. B. ją persekioja. Nežino, dėl ko I. P. verkė pirmą kartą, kai buvo močiutė. Jai nėra žinoma, kas mažametį vaiką užaugino, ir kur jis gyveno. Su močiute ji nekalbėjo, kalbėjo kolega, ji tik klausėsi. Močiutė neaiškino aplinkybių, kad vaikas visą laiką gyveno su ja. Kai buvo močiutė, G. B. nebuvo. Minėjo, kad yra užsienyje. Kaip suprato, ji buvo dar su dukra ir buvo dukros draugas. Jai nežinoma, kokius veiksmus padarė G. B., kai buvo mama ir močiutė. Policiją kvietė močiutė, G. B. mama. Kas šioje situacijoje yra nuskriaustas, negali pasakyti, jie abi puses išklauso ir sprendžia problemą. Tik iš I. P. pasakojimo žino, kad G. B. buvo dėl kokių nors veiksmų nubaustas. Su ja yra bendravusi 3-4 kartus. Tiksliai neatsimena, kiek kartų jos yra bendravusios. Be iškvietimo jai I. P. parašė, kad bus teismo procesas ir atsiuntė nufotografavusi nuotraukas kaip G. B. jos Facebook-o paskyroje negražiai rašė. Jai rašė Facebook-o paskyroje I. P. asmeniškai. Matė, kas jai rašė, matėsi nuotrauka. Su G. B. jos santykiai yra kaip ir su visais vienodi, dirba savo darbą ir tiek. Ji su I. P. nebendravo, ji tik tiek, kad nufotografavo tas žinutes ir viskas. Sakė visos tos žinutės yra perduotos tyrėjai. Nematė filmuotos medžiagos, jos kolegai rodė. Antrą kartą nuvykus, nereikėjo naudoti spec. priemonių. Kaltinamasis jų nurodymus vykdė iš dalies, nesipriešino, bet buvo agresyviai nusiteikęs. Jis nenorėjo važiuoti į policiją, jie jam aiškino, kad aplinkybių aiškinimuisi. Pažeidimas buvo tai, kad spardė, trankė, daužė duris, dėl triukšmo. Kaimynai nedarė durų. Skambino į šalimai esančius butus. G. B. filmavo, kaip minėjo, nematė filmuotos medžiagos. Nežino, kad jos pasakojimas neatitinka filmuotos medžiagos turinio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės (PR) 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiosios patrulės pareigose. Ji budi slenkančiu grafiku, po 12 valandų per parą. Ji vyksta į įvairiausio pobūdžio iškvietimus, kurių budėjimo metu būna be galo daug ir įvairių, todėl jų visų detaliai prisiminti negali, nebent tas iškvietimas koks nors neeilinis. Apie 2016-07-28 iškvietimą pagal adresą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dabar tiksliai detalių atpasakoti tikrai negali, tačiau iškart po įvykio ji surašė labai išsamų tarnybinį pranešimą kas ir kaip ten vyko, todėl prašo remtis tarnybiniu pranešimu, nes dabar bijo ką nors supainioti, juolab, kad minėtu adresu pagal iškvietimus vyko gal kokius keturis kartus, o ir iš kolegų, iš kalbų žino, kad ten vyksta pastovūs konfliktai dėl bendravimo su vaiku. Pagal į jos visus vyktus iškvietimus, datų dabar nurodyti tikrai negali, esmė būna visada ta pati - konfliktas dėl mažamečio vaiko, konfliktuojančios pusės yra dvi - vyras, tai yra vaiko tėvas, ir vaiko motina su savo vyru italu. Vyras - vaiko tėvas, atvykus nuolat išsako nusiskundimus, kad jam neleidžia vaiko motina pasimatyti su vaiku, nors yra teismo sprendimas ir kad, pasak jo, tas vaikas negali gyventi toje šeimoje, nes yra mušamas italo, kuris yra karšto būdo. Vaiko motina aiškina, kad vaikui leidžia matytis su tėvu, bet pats vaikas nenori, nes bijo tėvo, yra išsigandęs, pamatęs tėvą pradeda verkti ir bėga slėptis nuo jo, o ji per prievartą negali versti savo sūnaus bendrauti su tėvu. Visada atvykus labiausiai bendrauja vyras italas, kuris pasakoja, kad vyras - vaiko tėvas nuolat jį provokuoja, užgaulioja necenzūriniais žodžiais, nuolat filmuoja, spardo duris, minėjo, kad yra jį stūmęs kelis kartus, buvo atvykęs pas jį į darbą ir apipylęs jį kava. Vyras italas visada teigia, kad vyras - vaiko tėvas jį provokuoja, kad jis pirmas jam trenktų, o tada atvykusi policija jį suimtų ir išvežtų. Taip pat jis patvirtino vaiko motinos teiginius, kad tikrai vaikui leidžiama bendrauti su tėvu, bet pats vaikas nenori eiti pas tėvą. Iškvietimų metu visada būdavo vaikas. Jis visada buvo pasislėpęs mamai už nugaros ir stovėdavo. Jo kalbinti jai neteko ir bendrauti su juo taip pat. Verkiančio jo niekada ji nematė, tik slėpdamasis mamai už nugaros jis atrodė labai nedrąsus. Bendraujant su visomis pusėmis labiausiai sunku buvo bendrauti su vyru - vaiko tėvu. Jis yra prisigalvojęs savo įstatymų, teisių ir tiesų, tiesiog nieko kito nenori girdėti. Jis net nesiklausė, ką jie jam sako, be perstojo kalbėjo savo "tiesą". Gali ji tik patikslinti, kad 2016-07-28, kuomet antrą kartą per dieną turėjo grįžti pagal tą patį iškvietimą. Atgal lipant laiptais į ketvirtą aukštą ji girdėjo, kaip yra daužomos ar spardomos buto durys. Kai vyras - vaiko tėvas pamatė juos antrąkart grįžtančius, buto durų jis nespardė ir nedaužė, neigė tai daręs, nors jie, būdami laiptinės apačioje ir pradėję atgal kilti laiptais į viršų, tuos garsus tikrai girdėjo. Būtent dėl to triukšmo laiptinėje vyras - vaiko tėvas buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių (OVS). Dar prisimena, kad pirmą kartą, kai važiavo pagal minėtą adresą, buvo tik to vyro - vaiko tėvo, motina su berods savo dukra ir dukros vaikinu. Ta motina tada skundėsi, kad jai neduoda anūko, nors prieš tai ir buvo susitarusi dėl jo pasiėmimo ir sakė, kad grįžęs sūnus atvyks į policiją dėl to aiškintis. Pokalbio metu ta močiutė sakė, kad ji vis tiek padarys savo, kad anūkas su italu negyvens ir kaltino vaiko motiną užsiimant šarlatanizmu. Vaiko motina tuomet, kiek prisimena, patvirtino, kad tikrai močiutė buvo prieš tai susitarusi dėl vaiko pasiėmimo, bet vaikas nenori pas ją eiti ir ji vaiko per prievartą negalinti priversti. Pirmą kartą, atrodo, nebuvo gautas joks pareiškimas nei iš vienos konfliktuojančių dalyvių pusės. (IV tomas, b. l. 72-73).

Šiaulių apskrities VPK PR 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiosios patrulės R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-07-28 apie 10.10 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), laiptinėje buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris daužo rankomis ir spardo kojomis pranešėjo žmonos buvęs sugyventinis. Bute yra vienas nepilnametis, Greitoji nereikalinga, laukia pareigūnų užsirakinę bute. Apie 10.17 val. nuvykus minėtu adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo vyras G. B., kuris teigė, kad atėjo pas savo buvusią sugyventinę I. P. pasiimti savo mažametį vaiką, nes turi teismo nutartį, kad gali pasiimti savo vaiką. Įėjus ir pabendravus su pranešėja I. P., ji teigė, kad šiandien apie 10 val. atėjo buvęs jos sugyventinis G. B., trankė jos buto duris, išsuko buto durų akutę, klibino ir laužė rankeną. Buvęs sugyventinis moters reikalauja, kad duotų pasiimti jų bendrą vaiką. Moteris teigia, kad leidžia su vaiku jam matytis, tačiau pats vaikas nenori eiti su tėvu, jo bijo, bėga nuo jo ir nuolat išsigandęs tėvo elgesio verkia. I. P. taip pat paaiškino, kad G. B. buvo atėjęs ir vakar apie 17 val., trankė ir daužė buto duris. Taip pat paaiškino, kad pranešėjos sutuoktinis norėjo išeiti iš buto ir išėjus į laiptinę G. B. puolė jį stumdyti, užstojo jam kelią, moteris turi telefonu nufilmuotą medžiagą. Taip pat teigė, kad G. B. nuolat gąsdina pranešėją, jos vyrą ir vaiką, neleidžia išeiti iš namų, teigia, kad jaučia psichologinį smurtą. Iš I. P. paimtas pareiškimas. Išeinant buvo gautas pakartotinas pranešimas, kad buvo kviesti pareigūnai, dėl buvusio sugyventinio, kuris trankė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, pareigūnams tik išėjus asmuo vėl trankė buto duris, buvo agresyvus, rėkė, kad įsileistų. Tai jis darė ir jų akivaizdoje, daužė rankomis duris ir klibino buto Nr. (duomenys neskelbtini) rankeną. Dar kartą atvykus ir pabendravus su asmeniu G. B., jis teigė, kad atėjo pasimatyti su vaiku ir neketina pasitraukti nuo durų, kol nepasiims vaiko. Jam buvo paaiškinta, kad nekeltų laiptinėje triukšmo ir pasitrauktų nuo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, kadangi jis čia yra nepageidaujamas. Vyras teigė, kad stovėdamas nieko nepažeidžia ir nuo durų nepasitrauks. Dar kartą pabendravus su pranešėja I. P., ji teigė, kad dėl buvusio sugyventinio G. B. jaučia psichologinį smurtą, ji bijo su vaiku ir savo vyru išeiti iš buto, nes G. B., teigė ji, yra neprognozuojamas ir gali juos užpulti, moteris išsigandusi verkė, prašė pagalbos kažką daryti su juos buvusiu sugyventiniu G. B. Teigė, kad ant jo yra parašyti jau 7 pareiškimai, bet niekas šios bėdos nesprendžia, ji nebegali saugiai jaustis namuose. Turi savo mobilaus ryšio telefone filmuotų medžiagų dėl G. B. elgesio. Buvo susisiekta su Šiaulių AVPK budėtoju ir paaiškinta situacija, budėtojas nurodė, kad G. B. pristatytų į Purienų g. 48, laikino sulaikymo patalpas. (II tomas, b. l. 49).

Apklausta liudytoja S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta, dėl terorizavimo, šmeižto. Daug laiko praėjo, daug ko nebeprisimena, norėtų, kad būtų pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Šeimoje buvo labai daug streso, netekčių, prašė pagarsinti jos parodymas. Kaip supranta, terorizavimas vyksta iki šiol, visą laiką jis vyko, tiesioginis jų šeimos erzinimas. Terorizavimas pasireiškia gąsdinimais, grasinimais, šmeižtu. Jai asmeniškai buvo grasinta, šmeižta. Visokiomis informacinėmis priemonėmis, Skype pagalba buvo vadinama „kurva“, „kurvos“ duktė, visokios žinutės ėjo pas jos dukrą ir visur buvo lygiai taip pat šmeižiama. Ir su dukra, ir viešai buvo šmeižiama, ir VTAS buvo rašoma, kad ji „dabuokle“, serganti vėžiu, apskritai visos šeimos šmeižimas. G. B. pažįsta nuo tada, kai pradėjo gyventi su jos dukra, nuo 2010 m. Pradėjus jiems gyventi, dukra jai iš pradžių nieko nesakė, kad G. B. ją terorizuoja. Jiems atėjus su vyru, G. B. jų neįleisdavo į kambarius, stengdavosi taip, kad dukra negalėtų su jais matytis. Šantažuodavo ją, kad tėvai nereikalingi. Dukra turi 3 vaikus. Tėvai skirtingi. Kai dukra pradėjo gyventi su G. B., pirmas anūkas jau buvo, jo vardas E., jis yra ne G. B. vaikas. G. B. neleido nei prieiti, nei įeiti į kambarį, nei susitikti, nei dukrai atvažiuoti, nei jiems atvažiuoti, nei vaikams atvažiuoti. Kai gimė antras anūkas, jį prižiūrėjo I. P. Su G. B. mama ji nėra bendravusi, yra ją tik mačiusi. Žino tiek, kad G. B. mama prižiūrėjo savo anūką už algą, kol dukra dirbo. Jeigu algą žmogus gauna, išeina, kad auklė. Teismas nustatė bendravimo tvarką su visais anūkais. Jiems tvarkos laikytis nereikėjo, kadangi G. B. išėjo ir šitos tvarkos nebereikėjo, viskas grįžo į vėžes. Jai teikiant ieškinį, anūkas gyveno pas mamą, iki ieškinio visą laiką jis gyveno su mama. Iki to laiko, kai G. B. mama kreipėsi į teismą dėl bendravimo su anūku, kiek žino, kad iki to laiko nebuvo jokių kliūčių poniai B., nei G. B. susitikti su anūku, jį pasiimti. Bet vienu momentu dukra buvo suplanavusi kelionę su anūkėliu išvykti ir tuo pačiu momentu norėjo pasiimti anūką G. B. mama, I. tada pasakė, kad jie išvyksta ir šiuo metu anūko negalės pasiimti. Nuo to laiko supyko ir iškart padavė į teismą. Gyvenant dukrai su G. B., didesnę įtaką turėjo G. B., jis terorizavo, neleisdavo, vaikas buvo užspaustas. G. B. niekada niekur nedirbo. Šeima pragyveno iš dukros atlyginimo. Darbo jokio neturėjo, jeigu kur įsidarbindavo iškart nedirbdavo. Po to dukra jį įdarbino direktoriumi, savo įkurtoje įmonėje. Dukra yra akcininkė. Tas bendravimas Skype pagalba, tai ji nepasakytų, kad jis nori bendrauti su sūnumi. Ten vyko vien keiksmažodžiai, vieni gąsdinimai, smurto protrūkiai. Jeigu R. prieina prie Skype ir kompiuterį uždaro, truputį trinktelėjo dangtį, girdisi G. B. klyksmai: „daužyk toliau, sudaužyk viską“. Koks tas bendravimas su vaiku, jeigu keikiasi, vadina visokiais žodžiais. Kol dukra dar neturėjo vyro, tokių dalykų nebūdavo. Atsiradus vyrui iškart visa tai prasidėjo. Ji negali pasakyti, kad tai yra vyriškas pavydas, tai nėra vyriškas pavydas, tai jau yra kenkimas, baimė, persekiojimas, specialus darymas, jie jau visi bijo, vaikai bijo, dukra bijo, ji pati bijo. Vaikas tuo momentu tikrai nenorėjo eiti. Kaip tu gali jį išnešti, perduoti, pastatyti, vaikas drebantis. Niekada nebuvo nuostatos, kad negalima, kad neiti. G. B. keiksmažodžiai nukreipti jiems suaugusiems, o vaikas tai girdi. Mano, kad tėvas nenori bendrauti su vaiku. Jeigu tėvas norėtų bendrauti su vaiku, tikrai nesakytų jokių keiksmažodžių, nevardytų mamos išgama, nevadintų senelių išgamoms, gyvuliais. Jeigu vaikas priėjo prie Skype, iškart matosi, Skype pagalba kitoje pusėje, kad G. B. ima telefoną, iškart rašo žinutes dukrai: „kale, rodyk vaiką“. Ir viskas prie vaiko. Nežino, kodėl G. B. taip daro, kaip supranta, jam nereikia vaiko, jis taip tik terorizuoja savo buvusią sugyventinę. Rodė žinutes socialinėse erdvėse, G. B. jos dukrą šmeižė, kaltina, kelia visus ligos atvejus, kas yra tikrai neviešinama, kelia šeimos duomenis nelegaliai. Žino, kad jis spardo duris, klijuoja durų akutę, pats filmuoja save, kviečia policiją. Gąsdinimai, šmeižimai, išvadinimai visokiais necenzūriniais žodžiais, stumdymasis. Kovo 26 d., tiksliai nepamena, turėjo G. B. susitikti su vaiku R., tuo momentu buvo viskas suruošta, padaryta, kad galėtų eiti su tėveliu, bet R. tuo momentu tikrai nėjo, nenorėjo. G. B. vėl kviečia policiją, gąsdina vaiką. Jis viską filmuojasi, iki policijos atvykimo jis visaip stengiasi sukelti konfliktines situacijas, įžeidinėja, bet kai jau atvyksta policija nurimsta. Bando visi, deda pastangas, kad R. galėtų vykti su tėveliu, bet vaikas nenori, verkia. Pirmą kartą R. sutiko eiti su policija į lauką, nes R. pažadėjo raciją, tokiu būdu policija išsivedė R. į lauką. Taip jį pasiėmė tėvelis. Liepos 20 d. vyko 3 valandų terorizavimas, kankinimas tiek suaugusių, tiek vaikų, kad vaikai net papuolė dėl didelio streso į gydymo įstaigas. G. B. elgėsi labai neadekvačiai, ropojo, šliaužiojo, šaukė. R. apskritai didelių garsų nemėgsta. G. B. svaidė meškeres į kambarius, pats lakstė, meškeres svaidė su kabliuku, galėjo tą vaiką ir užgauti. Buvo labai sunku. Jie R. stengėsi padėti, įvardino tėvo šaukimą, jo gąsdinimus, kad tai yra žaidimas. Bandė visaip, kad R. tik išeitų iš kambario, kad galėtų eiti su tėveliu pažaisti, bet jis nenorėjo. Tai buvo stresas didžiausias, buvo baimė visiems. Vaikams pasidarė bloga, E. pradėjo dusti, R. panikuoti, visi drebėti, buvo iškviesta greitoji. Jis savo vaiką net psichiniu ligoniu vadina viešoje erdvėje. Vieną dieną jis spardo, kitą dieną jis šmeižia, gal trečią dieną jis peilį paims, kaip ne vieną kartą jau buvo padaręs. Karšta kava apipylė sugyventinę, tai stumdo, tai persekioja. Vaikai bijo. R. iki šiol reikalinga psichologo pagalba. Naktimis jis keliasi, sapnuoja košmarus, sako tėtis tranko duris. Jeigu koridoriuje kas nors būna ar pasigirsta koks didesnis garsas, R. sako jau tėtis vėl spardo duris, tėtis daužosi. E. (pirmasis anūkas) kiekvieną kartą važiuodamas pas mamą klausia, ar tikrai nebus G. B., nes sako jis jo bijo. Tai yra didelis baimės jausmas, nesaugumo jausmas, kai tu negali normaliai išeiti, neapsidairęs. Štai, pavyzdžiui, šiandien ji išėjo ir žino, kad susitiks su ponu G. B. ir vėl bijo, kad jis vėl jos nepersekiotų. Socialiniuose tinkluose jis rašė, kad dukra šiokia tokia, kad vaikų teisės šiokios tokios, prokurorai šiokie tokie, žurnalistai šiokie tokie. Pastoviai viskas taip vyksta. Ir taip jau vyksta trys metai. Tai vyksta tendencingai. Ji negali atsakyti, jeigu G. B. nevartotų keiksmažodžių ir geruoju norėtų pasiimti, bendrauti su vaiku, ar kiltų problemų. Ji nežino, ar G. B. ir dukra norėjo susitaikyti. Tada jie nefilmavo. Antstolis filmavo koridoriuje, ji pasakojo, kas vyko kambaryje, nebuvo filmuojama, kas vyko bute. Jis įėjo į butą, ne koridoriuje, bute meškeres mėtė. Ji nežino antstolio filmavimo medžiagos. Kambaryje G. B. buvo, jis ropojo, šliaužiojo, gąsdino. Filmuotoje medžiagoje turi matytis, jeigu neiškirpta. Ji iškvietė policiją. Yra jos skambučiai. Nuo liepos 1 d. iki liepos 24 d. jai buvo atostogos, liepos mėnesį vyko vestuvės, jie gyveno pas dukrą. Atšventė vestuves ir gyveno ten. Per Velykų atostogas buvo lygiai taip pat, gyveno ten. Gyveno tame bute apie mėnesį. Butas yra 3 kambarių. Tame bute gyveno 6 asmenys. Teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo parodymus, juos patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis (II tomas, b. l. 141-142, IV tomas, b. l. 52-53). Visą laiką ponia B. sakydavo tą sakyk, to nesakyk, reikalauk R. Negirdėjo, kad liepos 20 d. jos dukra I. tris kartus skambintų kaimynėms.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. K. parodė, kad nuo 2015 metų vasaros, datos labiau sukonkretinti negali, nuo tada, kai jos dukters I. P. gyvenime atsirado kitas vyras, iš buvusio jos sugyventinio G. B. jos dukters atžvilgiu prasidėjo terorizavimas, kuris pradžioje dažniausiai pasireiškė įvairaus, įžeidžiančio ir šmeižiančio pobūdžio žinutėmis. Tai ji žino iš dukters pasakojimo, kai kurias žinutes ji matė ir pati, dukra jas jai rodė. Tuo metu G. B. pas dukrą jau negyveno. I. P. su G. B. turi mažametį sūnų R. B. Dukters ir G. B. santykiams nutrūkus, šis bendravo su sūnumi. I. P. tam neprieštaravo, R. B. tėvui visuomet duodavo, kada G. B. to pageidaudavo. Kiek žino, 2015 metų vasaros pabaigoje, vieną kartą I. P. nedavė G. B. motinai, R. B. močiutei, pasiimti vaiko, nes ji jau buvo suplanavusi kitą išvyką su sūnumi. Dėl to, kaip suprato, G. B. motina ir jis pats labai dėl to supyko ir G. B. kreipėsi į teismą dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Nuo to viskas dar labiau pablogėjo. Šis pastoviai I. P. persekiojo morališkai, darė jai ir psichologinį spaudimą, skambinėdavo jai. Visa tai žino iš I. P. pasakojimo. 2016-03-25, 2016-03-29 ar 30 dienomis ir 2016-07-20, ji svečiavosi pas savo dukrą namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Gavosi taip, kad visus tuos tris kartus sutapo, jog pas I. P. buvo atėjęs G. B. pasiimti R. B. Visus tuos tris kartus šis sukėlė triukšmą ir išgąstį ne tik namuose buvusiems vaikams, bet ir suaugusiems. Jam ne kiek rūpėjo jo sūnus R. B., o kiek sukelti konfliktinę situaciją. Jis visus tuos kartus I. P. vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, reikalavo atvesti jam R. B. Šis pas tėvą eiti nei karto nenorėjo. Patį pirmą kartą, tai yra 2016-03-25, R. B. pas tėvą iš namų įkalbėję išvedė patys policijos pareigūnai, kurie vaiką įkalbinėjo eiti pas tėvą gal kokį 15 minučių ir pažadėję, kad parodys raciją, jį išsivedė iš buto. Kitus tuos du kartus R. B. pas tėvą nėjo. Kai jis neina pas tėvą, G. B. tada kviečia policiją. G. B. yra neadekvataus elgesio, konfliktinis žmogus. Akivaizdžiai matosi, kad jam bendravimo su sūnumi nereikia, jis tiesiog pilna to žodžio prasme persekioja jos dukrą I. P.ir tokiu būdu ją psichologiškai traumuoja. Pati tuos tris kartus, kai buvo dukters I. P. namuose, G. B. atėjus pasiimti R. B., ji negirdėjo, kad jis būtų grasinęs I. P., kad jai ar jos namams ką nors padarys, tik 2016-07-20 būdama kitame kambaryje ji girdėjo, kaip vykstant žodiniam konfliktui dėl vaiko perdavimo, G. B. I. P. vyrui A. P., kuris prašė eiti ir išsiaiškinti, G. B. jam pasakė, kad neis su juo, nes jei eis, prieš jį panaudos smurtą. Kokiu motyvu A. P. kvietėsi G. B. eiti su juo pasiaiškinti, nežino. Visus tuos tris kartus su G. B. buvo jo motina B. B., kuri aktyviai reiškė savo pretenzijas dėl vaiko perdavimo, sakė: "paruošk, paduok, pastatyk čia, aprenk, atvesk, tu privalai". Tai susiję su R. B. ir tai skamba kaip daikto perdavimas, o ne vaiko. Kartais ji nurodydavo sūnui G. B. ką sakyti. (II tomas, b. l. 141-142, IV tomas, b. l. 52-53).

Apklausta liudytoja R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta. Prisimena parodymus, bet labai jaudinasi, prašo juos pagarsinti. Teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo parodymus, juos patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis (IV tomas, b. l. 93-94). Paskutiniu metu ji jai pardavė rūbelius, kaip draugės nebendrauja. Asmeniškai nepamena, kada ją matė, gal prieš metus. Apie juos ji nieko asmeniškai nežino, tik iš mamos pasakojimų. Kartais pasako, kad I. pasakė, jog labai susipyko. Nesidomi. G. B. jai nepriekaištavo, kad ji vairavo automobilį, bent jau nepamena. Sustojus, G. B. šūkavo, kad ji jį persekiojo ir jų kieme yra. Tuo momentu galėjo elgtis kitaip, bet, kai ji pradėjo stumtis, pro langą žiūrėjo į jį, nes šalia buvo jo mašina, kad jos nekliudytų, jis atsisukęs į ją žiūrėjo. Lygiagrečiai tuo metu stūmėsi. Iš jo žvilgsnio suprato, jeigu ji stumsis, jis lygiagrečiai stumsis, netoli ji pavažiavo, gal 1 metrą. Bijojo toliau vairuoti automobilį. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji buvo toje pačioje vietoje, o G. B. automobilis buvo sugrįžęs į pradinę padėtį. Po to, kai jį pamatė, atsirado baimė. Daugiau su G. B. susidūrusi nebuvo. Jos konkrečiu atveju nieko nebuvo. Tik buvo jos paskyroje, negali garantuoti, kad G. B. taip darė, nes buvo kiti vardai ir pavardės, buvo keltos pas ją I. nuotraukos, kuriose aprašyta, kad ji vaikžudė. Buvo ir jos uošvienės su jos vyru ir svainiu nuotrauka iš vestuvių, kuri taip pat buvo aprašinėta vaikžudės pagalbininkė. Jai tokia mintis kilo, kad tai G. B., bet ji nėra tokia garantuota. Dėl šių įvykių į policiją nesikreipė, tik tas nuotraukas nusiuntė I., kad ji matytų. I. buvo išvadinta vaikžude. Ji pasakojo apie tą įvykį mamai, tėčiui. I. jos klausė, kas nutiko. Kai ji nusiuntė nuotraukas I., klausė, kas galėtų taip aprašinėti. I. pasakė, kad greičiausiai G. Nepamena, kad būtų sakiusi, dėl kokių priežasčių. Žino, kad yra tyrimas dėl tų nuotraukų, ją apklausinėjo. Sakė, kad byla yra kelta I. Tiksliai nežino, kokioje byloje. Su G. B. turėjo tik šį konfliktą, tai įvertina kaip konfliktą, kai žmogus apšaukia, vejasi. Ji buvo (duomenys neskelbtini) name, ten gyvena jos draugė. Ji maždaug žino kiemą, iš ten išvažiavo, kur G. B. gyvena nežino. Nėra G. B. jai prieš tą įvykį kažką blogo padaręs. Išsigando, nes buvo I. mašinoje ir mama pasakojo, kad jis pykstasi su I. Baimę iš karto pajautė jau važiuodama, jautė, kad ją seka, o antras dalykas kas sukėlė baimę, tai sustojus ir jį pamačius. Atsiminė, kad I. su juo konfliktuoja ir galvojo dėl mašinos. Važiuodama matė, kad ją seka mašina, jau tada bijojo, o atpažino, kai sustojo parduotuvės (duomenys neskelbtini) aikštelėje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. J. parodė, kad tikslių datų neprisimena, bet gal prieš 4-5 metus, ji įsidarbino į kebabinę, kurios vadovas buvo G. B. Toje pačioje kebabinėje dirbo jos dabartinė uošvienė A. J., o vėliau įsidarbino ir jos mama D. P. Kebabinėje ji dirbo apie 2 mėn. laiko, todėl G. B. žinojo tik darbiniais reikalais. Tada darbe ji susipažino ir su I., jos mergautinės pavardės nežino, dabar ji P. Kai ji išėjo iš darbo kebabinėje, su G. B. daugiau nesimatė iki 2016-12-23. Su I. P. ji asmeniškai nebendrauja, susitikusi pasisveikina ir viskas, neturi jokių bendrų reikalų, jos asmeniniu gyvenimu nesidomi. Kadangi I. P. 2016 m. gruodžio mėnesį važiavo į Italiją, ji jos mamos paprašė, kad mama jai leistų nuosavo namo kieme laikyti jos automobilį (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, valstybinių numerių ji nežino. I. P. sakė, kad nenori automobilio laikyti prie daugiabučio. Mama leido. I. P. leido jos mamai arba jai naudotis jos automobiliu. 2016-12-23 apie pietus, gal 12-13 val., ji viena iš (duomenys neskelbtini) I. P. automobiliu vežė mamą į kebabinę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Palikusi mamą, ji viena važiavo į Šiaulius, į (duomenys neskelbtini) gatvę, pasveikinti draugės M. N. su šv. Kalėdomis. Gal po 13 val., jai, I. P. automobiliu grįžtant iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, išgirdo, kad kažkas pypsina. Per šoninio vaizdo veidrodėlį ji pastebėjo, kad iš paskos važiuoja šviesios spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis, pastebėjo, kad automobilio keleivė moteris labai persikreipusi žiūri į ją. Matė, kad keleivio pusėje buvo atidarytas langas. Ji pagalvojo, kad žmonės jai ką nors nori pasakyti, nes nepažinojo, kas tokie sėdi automobilyje, ji atsidarė langą. Tada (duomenys neskelbtini) automobilis privažiavo prie jos, matė, kad vairuotojas vyras ir keleivė moteris į ją pasižiūrėjo, tada sulėtino greitį ir pradėjo važiuoti jai iš paskos. Ji iš pradžių nekreipė dėmesio, važiavo į (duomenys neskelbtini) ir tiek. Tačiau ties (duomenys neskelbtini) mokykla pastebėjo, kad tas automobilis važiuoja "prisikabinęs" jai iš paskos, ji važiavo toliau ir per veidrodėlį stebėjo automobilį. Parvažiavo ji iki pat (duomenys neskelbtini), sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. (duomenys neskelbtini) automobilis ją atsekė ir taip pat sustojo (duomenys neskelbtini) automobilio dešinėje pusėje. Tada vairuotojas atsidarė langą, ji taip pat atsidarė, tada ji pažino, kad vairuotojas tai G. B. G. B. pradėjo ant jos šaukti, kad ji jį persekioja, šaukdamas klausė, ką ji veikė jo namo kieme, nors ji nežinojo, kur jis gyvena. Ji išsigando tokio netikėto puolimo ir kad be priežasties ant jos šaukia, pasimetė, nes nežinojo kaip elgtis. Tada iš kebabinės išėjo jos mama, ji stojo į tarpą tarp automobilių, G. B. šaukė ir ant mamos, mama įsėdo pas ją į automobilį, jos norėjo išvažiuoti ir į konfliktą su G. B. nesivelti, nes iš mamos kalbų ji žinojo, kad tarp G. B. ir I. P. vyksta kažkoks konfliktas, bet jai jų reikalai neįdomūs ir ji visai jais nesidomi. Tačiau G. B. pradėjo važiuoti lygiagrečiai. Ji bijojo užkabinti jo automobilį, todėl sustojo, nežinojo, ką daryti, kaip elgtis, buvo pasimetusi, mama išlipo iš automobilio ir paskambino I. P., ji nurodė kreiptis į policiją. G. B. taip pat šaukė, kad kviestų policiją. Tada ji paskambino numeriu 112, paskambino savo sutuoktiniui, nes buvo stresinėje situacijoje. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, G. B. savo automobilį pastūmė atgal. Atvažiavus pareigūnams, jis aiškino, kad niekam netrukdė. Pareigūnai pasakė, kad jei ji turės pretenzijų, reikia su pareiškimu kreiptis į policiją, tą ji ir padarė tos pačios dienos vakare. Vėliau iš policijos ji gavo atsakymą, kurį perskaičiusi suprato, kad G. B. ją persekiojo dėl to, kad vairavo ji I. P. automobilį. Ji nepersekiojo nei G. B., nei jo artimųjų, nežino kur jis gyvena. Kaip minėjo, ji tik iš mamos kalbų žino, kad G. B. konfliktuoja su I. P. lyg ir tai dėl vaiko. Bet, kaip minėjo, jai neįdomus jų asmeninis gyvenimas, todėl daugiau nieko ji papasakoti negali. (IV tomas, b. l. 93-94).

Apklausta liudytoja O. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta, buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo parodymus, juos patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis (II tomas, b. l. 99-100). Vyriškis buvo laiptinėje. Kai jie atvažiavo, jis nebuvo bute, bet prieš tai veržėsi į butą. Koks buvo pranešimo turinys, tikrai neprisimins, dėl konflikto. Durys, ar buvo atidarytos, nepamena. Kartu su juo buvęs vyriškis juos filmavo, galimai antstolis. Jis filmavo laiptinėje. Prie jų konflikto nebuvo. Jis tik veržėsi pro duris, norėjo vaiką pamatyti. Sakė jam nusiraminti. Pašalinių asmenų, kaimynų nebuvo. Jie su vaiku pabendravo, tačiau jis pats nenorėjo eiti. Klausė, ar nori su tėte išeiti, sakė, kad ne. Ten visi buvo dideliame strese, kadangi vaikui vyresniajam pasidarė bloga. Visi šeimos nariai pradėjo stresuoti ir į konfliktą daug nesigilino. Pasakė, kad tėvas pastoviai juos terorizuoja. Taip pasakė vaikų motina. Vaikas buvo išsigandęs. Klausė vaiko, ar nori pas tėvą, pasakė, kad nenori, neklausinėjo, kodėl nenori. Bendravo bute. Bute buvo du vaikai, motina ir jos sugyventinis. Vyriškis yra salėje, kuris norėjo vaiką pasiimti. G. B., kiek suprato iš situacijos, tikėjosi, kad išleis vaiką su juo. Prašė vaiko, nedavė vaiko, išsikvietė policiją, galvojo, kad su policija duos. Kiek atsimena, jis sėdėjo su meškere. Jis norėjo su vaiku į žvejybą važiuoti. O dėl ko sėdėjo, jis laukė pareigūnų, negali tiksliai pasakyti, dėl ko jis sėdėjo. Jis sėdėjo laiptinėje ant laiptų. Jau prieš tai vyko konfliktai. Tą dieną, kiek suprato, prieš jiems atvykstant, jau vyko konfliktas. Vyriškis su antstoliu veržėsi į butą, taip aiškino vaiko motina. Moteris kategoriškai atsisakė duoti vaiką, nes vaikas nenorėjo. Neprisimena, ką G. B. tada darė. Kas tiksliai juos iškvietė, nepasakys, neprisimena. Tame bute yra tekę būti ir ankščiau. Teko lankytis dėl tokių pat priežasčių. Į tą iškvietimą vyko gal jau antrą ar trečią kartą. Rasdavo vyriškį laiptinėje, jo neįsileisdavo į butą. Atvykę pabendrauja su moterimi, pabendrauja su vaiku, vaikas nenori vykti su tėčiu, ir vis tokia pati situacija. Nuomonę susidarė tokią, kad vyriškis kategoriškai atsisako išeiti iš laiptinės, kad nebūtų konflikto, kad nebūtų trikdomas vaikas. Iš tikrųjų jis veržėsi į tą butą, ne veiksmais, tiesiog žodžiais. Keiksmažodžių nebūdavo, viešosios tvarkos pažeidimų nebūdavo. Moteris pasakydavo kategoriškai, kad į butą neįsileis ir uždarydavo duris. O jis į tą butą jėga nesiverždavo. Jis būdavo laiptinėje. Ji asmeniškai kvietė greitąją pagalbą iš savo telefono. Palaikė ryšį su greitąją, kad paguldyti vaiką ant lovos, ėmėsi pirmosios pagalbos suteikimo veiksmų, daugiau atvyko medikai. Skambindama paaiškino, kad vaikas stresavo, ištiko šoko būsena, trumpai aiškiai. Visi buvo strese, vaikas pabaltavo. Pirmiausia jie išėjo į laiptinę, išprašė vyriškį iš laiptinės, kad nebūtų konfliktų, kad netraumuoti vaiko. Pasakė, kad abu vaikus veš į ligoninę. Tada jie išėjo. Su medikais išėjo į lauką, palydėjo iki greitosios ir išvažiavo. Nepasakys, ar G. B. buvo lauke, ar jau buvo išvykęs, neprisimena. Kaip minėjo, jis veržėsi į butą neagresyviais veiksmais. Jis norėjo patekti į butą, jam atidaro duris moteris ir buto durys uždaromos jam prieš nosį. Buvo ir anksčiau filmuojama. Nėra žinomos tokios aplinkybės, kad nukentėjusysis A. P. kviestų kaltinamąjį užeiti, o jis atsisakytų. Nusprendė, kad kaltinamasis vaikams sukėlė stresą, nes prieš jiems atvykstant paaiškino, kad vyriškis veržiasi, terorizuoja vaikus, jie išsigando. Rėmėsi pirminiais duomenimis. Jai nėra žinoma, kad I. P. tris kartus skambino kaimynėms ir joms sakė, kad tuoj ją nužudys. Su kaimynais nebendravo, nenurodė kaimynų. Bute buvo du vaikai, moteris, vyriškis, atrodo, kad dar buvo močiutė. Su močiute nebendravo, bendravo su motina. Tik motina sakė, kad kaltinamasis juos terorizuoja. Dėl tokių veiksmų jie tarnybinio pranešimo nesurašė. Jie užfiksuoja tik tai, ką atvykę pamato ir ką pasako. Tuo momentu tokių veiksmų nebuvo. Prieš tą įvykį ten taip pat yra važiavę. Nepamena datos, gal prieš kelis mėnesius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. S. parodė, kad 2016-07-20, dirbant kartu su Šiaulių AVPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio V. R., ekipaže (duomenys neskelbtini), apie 18.20 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas iškvietimas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur vyksta konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą 18.30 val. pastebėjo vyriškį, kuris sėdėjo laiptinėje ant žemės tarpdury. Kartu su minėtu vyriškiu laiptinėje buvo antstolis, kuris filmavo, ir moteris. Vyriškis, kuris sėdėjo ant žemės paaiškino, kad atėjo pasiimti vaiko, tačiau jam jo neduoda. Jo paprašius atsikelti, jis iš karto atsistojo. Kartu su vyr. patruliu V. R. įėjo į butą bei uždarė buto duris. Minėti asmenys liko laiptinėje. Bendraujant su bute esančiais asmenimis, jie nurodė, kad tėvas atėjo pasiimti vaiko, tačiau vaikas nenori su jo eiti. Bute buvęs vyresnysis vaikas pradėjo dusti, todėl jo mama paprašė jų iškviesti GMP ekipažą. Jie tai ir padarė. Kitas vaikas, t. y. tas, kurio atėjo pasiimti tėvas, buvo sutrikęs, lakstė po namus. Jo paklausus, ar jis nori eiti su tėvu, jis atsakė, kad ne. Kai atvyko medikai, jie išėjo iš buto ir pradėjo bendrauti su kita puse. Bendraujant su vyriškiu, jis paaiškino, kad mama neduoda jam vaiko, nuteikia prieš jį ir tai vyksta jau apie 2-3 mėnesius. Jiems būnant, šis vyriškis elgėsi ramiai, viešosios tvarkos bei rimties netrikdė. Po kiek laiko iš buto išėjo medikai, kurie išvežė abu vaikus į ligoninę. Vyriškis su antstoliu ir moteriške išėjo truputį anksčiau negu medikai, nes jie jų to paprašė, kad nevyktų konfliktas. Kol jie buvo įvykyje, viešoji rimtis bei tvarka sutrikdyta nebuvo. (II tomas, b. l. 99-100).

Nukentėjusios I. P. atstovė advokatė D. B. su skundu dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-35620-16 pateikė, kaip nurodyta 2016-03-27, žinutę, siųstą iš G. B. telefono (duomenys neskelbtini): "aš tave papjausiu". Žinutės pilnas tekstas: „Kodėl Tu vakar prie vaiko, kai tik paemei sakei vaikui: „tetis tave skriaude“ už tuos zidzius prie vaiko as tave papjausiu. Tai tu ir zaloji. Vakar tavo tonas nebuvo draugiškas, tu esi priesiskai, neigiamai nusiteikus. Tu neini i kompromisa kaip ir teisme. Kai pasiulysi susitikti prie derybu stalo, tada gal kalbesim. Dr tik teismai nusimato.“ (I tomas, b. l. 65).

Iš I. P. epikrizės, išrašytos VšĮ (duomenys neskelbtini), matyti, kad I. P. gydėsi nėštumo patologijos skyriuje laikotarpiu nuo 2016-08-23 19.00 val. iki 2016-08-25, diagnozė: nesivystantis nėštumas, bevykstantis persileidimas, 2016-08-25 įvyko pilnas persileidimas. (I tomas, b. l. 70).

Prie bylos pridėta 2016-07-20 G. B. prašymo konstatuoti faktines aplinkybes antstoliui A. B. kopija (II tomas, b. l. 86), 2016-07-20 antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopija (II tomas, b. l. 87-88). 2016-08-26 apžiūros protokole užfiksuota kompaktinių diskų apžiūra, kuriuos pateikė antstolis A. B. prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame užfiksuoti daryti vaizdo įrašai 2016-07-20, kuomet A. B. filmavo vaiko pasiėmimo faktą (II tomas, b. l. 130-133).

Prie bylos pagal 2016-10-07 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro A. P. nutarimą, tenkinant I. P. atstovės advokatės D. B. prašymą iš dalies, nuspręsta prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-35620-16 prijungti visą medžiagą Nr. M-1-01-59172-16 ir visų medžiagų dėl G. B. galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų I. P. ir jos artimųjų atžvilgiu kopijos. (II tomas, b. l. 66-67).

I. K. 2016-05-06 pareiškime, kuris adresuotas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK, užfiksuota, kad I. K. prašo dėl G. B. ir B. B. veiksmų 2016-03-25 ir 2016-03-28, kurių metu jie reikalavo sūnų R. perduoti jiems neatsižvelgdami į vaiko būseną, priešinimąsi, nedėdami jokių pastangų geruoju prikalbinti vaiką, priešingai - savo karingais vizitais su filmavimo kamera pažeidė vaiko interesus, spręsti klausimą dėl G. B. atsakomybės už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams (ATPK 181 str.), bei dėl B. B. atsakomybės už vaiko teisių pažeidimą (ATPK 181 3 str.). I. K. 2016-05-12 prašyme užfiksuota, kad 2016-03-25 17 val., įvykusį konfliktą matė ir kitas nepilnametis sūnus E. K., kuriam dėl įvykio metu patirto streso buvo skirti medikamentai, todėl mano, kad yra pagrindas patraukti G. B. atsakomybėn už vaiko teisių pažeidimą (ATPK 181 3 str.), ką ir prašo padaryti. Dėl 2016-05-06 ir 2016-05-12 I. K. rašytų pareiškimo ir prašymo, 2016-07-21 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS Pietinės PN tyrėja S. L. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną medžiagoje 0116000248283, nenustačius pakankamai objektyvių įrodymų, kad B. B. ir G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 181 3 str., o G. B. ir pagal ATPK 181 str. Nutarimu nuspręsta apie susidariusią situaciją informuoti Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių. (II tomas, b. l. 114-126).

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad 2016-06-22 10.28 val., bendrajam pagalbos centrui B. B. pranešė, kad įvyko konfliktas su buvusios marčios dabartiniu sugyventiniu dėl to, kad vyras atsisakė leisti pranešėjos anūkui eiti su ja, nors buvo sutarta, kad B. B. vaiką pasiims. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad nuvykus policijos pareigūnams pagal gautą iškvietimą, buvo pabendrauta su pranešėja B. B., taip pat su vaiko mama I. K., išsiaiškinta vietoje, skundas negautas. (III tomas, b. l. 120-121).

I. K. 2016-06-27 prašyme, kuris adresuotas Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK, užfiksuota, kad I. K. mano, kad B. B. ir A. B., mažamečio jos sūnaus akivaizdoje elgėsi netinkamai, dėl to galimai pažeidė vaiko teises (vaiko teisę į asmeninį gyvenimą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str.)) (ATPK 181 3 str.), be to, taip pat turi būti spręstinas B. B. atsakomybės klausimas dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo (ATPK 186 str.). Prašyme išdėstytos aplinkybės susijusios su 2016-06-22 įvykusiu konfliktu su B. B. ir jos dukra A. B., kuris įvyko dėl vaikaičio R. B. pasiėmimo ir B. B. iškvietė policijos pareigūnus, nes nebuvo įvykdytas teismo sprendimas. 2016-07-21 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS skyriaus Pietinės PN tyrėja S. L. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną medžiagoje Nr. 0116000359450, nenustačius B. B. ir A. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apie susidariusią situaciją informuotas Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. (III tomas, b. l. 124-138).

I. P. 2016-07-14 prašyme užfiksuota, kad ji prašo spręsti klausimą dėl G. B. atsakomybės pagal ATPK 181 str., 181 3 str., nes 2016-06-26 G. B., bendravimo su sūnumi R. "Skype" programos pagalba metu, girdint vaikui ją įžeidinėjo, kitą savaitgalį - 2016 m. liepos 2-3 d., bendravimo metu G. B. ne tik rašė ją įžeidžiančias žinutes, bet ir vaikams R. B. ir E. K. girdint, išvadino ją ir jos sutuoktinį bei pas ją buvusius jos tėvus, įvairiais necenzūriniais žodžiais, dar kitą savaitgalį - 2016 m. liepos 9-10 d., bendravimo metu vėl siuntė ją, ir jos mamą įžeidžiančias žinutes, todėl mano, kad tokie G. B. veiksmai jos vaikų R. B. ir E. K. akivaizdoje galimai pažeidė vaikų teises. Dėl 2016-07-14 I. P. rašyto prašymo, 2016-07-25 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS Pietinės PN tyrėjas A. M. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius G. B. veikoje, administracinio teisės pažeidimo požymių, numatytų ATPK 181 str., 181 3 str. Šiuo nutarimu I. P. pasiūlyta dėl G. B. veiksmų - įžeidimo, kreiptis į teismą LR CK 2.24 str., civilinio proceso tvarka; taip pat pasiūlyta I. P. kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. (III tomas, b. l. 40, 44-47).

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad 2016-07-22 11.11 val., bendrajam pagalbos centrui I. K. pranešė, kad buvęs vyras daužo pranešėjos duris, triukšmauja laiptinėje, vaikų namie nėra, GMP nereikia. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad nuvykus policijos pareigūnams pagal gautą iškvietimą, buvo bendrauta su pranešėja I. P. ir G. B., buvo išsiaiškinta vietoje. Tuo metu skundų, pareiškimų negauta. Pranešėja I. P. būdama nėščia pasijuto blogai, todėl išvyko su GMP medikais. (III tomas, b. l. 139-140).

G. B. 2016-07-22 pareiškime užfiksuota, kad jis, 2016-07-22 apie 11 val., nuvykęs į sūnaus gyvenamąją vietą ir norėdamas pagal teismo sprendimą pasiimti savo sūnų R. B., skambino į buto duris, tačiau jų niekas neatidarė, supratęs, kad neveikia durų skambutis, į duris pabarbeno. Juto, kad kažkas pasižiūrėjo pro durų akutę. Į duris barbeno apie 15-20 minučių, tačiau niekas durų neatidarė. Vėliau paskambino 112. Tuo metu atvyko greitoji medicinos pagalba. I. K. išvyko su medikais, o jis išėjo namo. Su sūnumi taip ir nepasimatė ir jo nepasiėmė. 2016-08-03 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS Pietinės PN tyrėja S. L. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną medžiagoje Nr. 0116000405931, nenustačiusi administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apie susidariusią situaciją informuotas Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. (III tomas, b. l. 143-147).

A. P. 2016-07-23 pareiškime užfiksuota, kad 2016-07-23 apie 10.20 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išgirdo stiprų daužymą į duris, priėjęs prie durų pamatė savo žmonos I. P. buvusį sugyventinį G. B. B. B. daužė, spardė jo buto duris, bandė išsukti durų akutę, sukėlė didelį triukšmą. Tai kartojasi ne pirmą kartą, 2016-07-22 dėl to paties elgesio buvo kviesta policija. Dėl tokio G. B. elgesio patyrė stresą, prašo nubausti G. B. įstatymų nustatyta tvarka ir uždrausti artintis prie jo namų. 2016-08-05, dėl A. P. rašyto pareiškimo, G. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas) ir paskirta piniginė bauda. (III tomas, b. l. 152-153, V tomas, b. l. 54).

G. B. 2016-07-23 pareiškime užfiksuota, kad 2016-07-23 jis nuvažiavo į sūnaus R. B. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, jo pasiimti pagal priimtą sprendimą, tačiau pabandžius paskambinti į buto duris, jų jam niekas neatidarė. Tuomet stipriau pabeldė į duris ranka, kažkas priėjo ir pasižiūrėjo pro durų akutę ir liepė eiti jam šalin, net neatidarius durų ir nepaklausus dėl ko atėjo. Tuomet beldė toliau, tai garsiau, tai tyliau. Po 10 minučių paskambino 112 ir išsikvietė policijos ekipažą. Atvykę pareigūnai patikrino butą ir informavo, kad jo sūnaus ten nėra. Pareiškime nurodo, kad buvusi sugyventinė nevykdo teismo sprendimo, slepia nuo jo sūnų, nepaaiškindami motyvų. 2016-08-03 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS Pietinės PN tyrėja S. L. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną medžiagoje Nr. 0116000408395. Nutarime nurodoma, kad kaip matyti iš surinktos medžiagos, I. P. ir pareiškėjas savaip supranta teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką, todėl darytina prielaida jog, mažamečio vaiko tėvai nesugeba gera valia rasti bendro susitarimo šiuo klausimu, ir tikslinga pareiškėjui pasiūlyti arba kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, arba kreiptis į antstolį, dėl teismo sprendimo įvykdymo priverstine tvarka. Apie susidariusią situaciją informuotas Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. (III tomas, b. l. 156-162).

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad 2016-07-26 11.25 val., bendrajam pagalbos centrui I. K. pranešė, kad buvęs vyras G. B., (duomenys neskelbtini), Šiauliai, sugadino buto duris, žala tikslinama. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad pareiškimas pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-35620-16. (III tomas, b. l. 163-164).

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad 2016-07-27 09.45 val., bendrajam pagalbos centrui I. K. pranešė, kad konfliktai su buvusiu vyru dėl vaiko pasiėmimo, dėl turto sugadinimo. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad pareiškimas pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-35620-16. (III tomas, b. l. 165-166).

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad 2016-07-27 15.27 val., bendrajam pagalbos centrui I. K. pranešė, kad vyras bando patekti į pranešėjos butą, prašo pagalbos, namuose 1 vaikas, GMP nereikia. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad pareiškimas pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1- 35620-16. (III tomas, b. l. 167-169).

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad 2016-07-28 10.10 val., bendrajam pagalbos centrui A. P. pranešė, kad buvęs žmonos sugyventinis laiptinėje daužo rankomis ir spardo kojomis buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, bute yra vienas nepilnametis, GMP nereikalinga. 2016-07-28 10.55 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad jau buvo kviesti pareigūnai dėl buvusio sugyventinio, kuris trankė (duomenys neskelbtini) buto duris, pareigūnams išėjus, vėl tranko buto duris, agresyvus, rėkia. 2016-07-28 gautas I. P. pareiškimas, kuris prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-35620-16. (II tomas, b. l. 44-48, 43).

2016-07-27 I. P. pateikė prašymą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK, nurodė, kad sugadintos šarvuotos durys yra neremontuojamos, naujų analogiškų durų kaina 489 eurų. (II tomas, b. l. 39, 40).

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad 2016-08-04 į policijos įstaigą kreipėsi G. B. dėl konflikto su vaiko mama dėl vaiko. Dėl šio fakto, 2016-08-10 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK VPS Centro PN tyrėjas A. M. surašė teikimą dėl pareiškime nurodytų faktų. (III tomas, b. l. 173-178).

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad 2016-08-04 su pareiškimu į policijos įstaigą kreipėsi B. B., kuriame nurodyta, kad 2016-06-20 apie 10 val., jai atėjus pasiimti anūko, adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buvusios pareiškėjos sūnaus sugyventinės I. K. (P.) vyras A. P., matant anūkui R. B., ją pastūmė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. 2016-08-09 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK KPS VPS Pietinės PN vyresnioji tyrėja D. L. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą bei pasiūlė B. B. dėl galimai A. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimo) kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka. (III tomas, b. l. 179-183).

2016-08-12 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota kad nukentėjusioji I. P. savanoriškai tyrimui pateikė keturias antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų kopijas ir Šiaulių apylinkės teismo sprendimo kopijas. (IV tomas, b. l. 97-111, II tomas b. l. 53-59).

2016-09-22 apžiūros protokole užfiksuota septyni garso/vaizdo įrašai 2016-08-01 persiųsti elektroniniu paštu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės A. R. (2016-08-01 lydraštis Nr. S5-28016), kurie buvo pateikti advokatės D. B. prie 2016-07-28 I. P. skundo. Apžiūros protokole užfiksuota: 2016-07-24 nuo 16.56 val. iki 17.31 val., G. B. Bendravimas per "Skype" programą, jo mėginimas bendrauti su sūnumi ir išsakyti įžeidžiantys žodžiai I. P. atžvilgiu; 2016-07-23 vaizdo įrašo fragmentas nuo 10:19:40 iki 10:20:21, iš kurio matyti kaip laiptais užlipa ir prie buto durų, esančių kairėje pusėje prieina G. B., kuris kairėje rankoje priešais laiko kaip galima suprasti įrenginį, kuriuo filmuoja. Atsistoja priešais buto duris ir du kartus spaudžia kaip galima suprasti durų skambutį; 2016-07-23 vaizdo įrašo fragmentas nuo 10:20:29 iki 10:28:00, iš kurio matyti kaip G. B. toliau intensyviau ir dažniau spaudžia, kaip galima suprasti skambučio duris, žiūri prisikišęs per akutę į buto vidų, po to pečiu ir, kaip galima suprasti, koja, ar kojos keliu daužo buto duris, po to išsitraukia iš kišenės mobiliojo ryšio telefoną ir kažkam paskambinęs, vaikščiodamas aikštelėje prie butų, kalba telefonu. Laikmačiui rodant: "10:27:00" G. B. dešine koja vieną kartą spiria į buto duris, laikmačiui rodant: "10:27:11" G. B. įsibėgėja ir dar vieną kartą dešine koja spiria į buto duris. Toliau visą laiką vaikščiodamas aikštelėje prie butų, kalba telefonu; 2016-07-23 vaizdo įrašo fragmentas nuo 10:28:11 iki 10:31:39, iš kurio matyti kaip G. B. toliau kalba telefonu. Laikmačiui rodant: "10:28:19" baigia kalbėti telefonu ir vėl įsibėgėjęs vieną kartą spiria į buto duris, po to, žiūri prisikišęs per akutę į buto vidų. Po to, atsitraukia nuo durų ir atsistojęs priešais jas stovi, po to vėl vaikšto aikštelėje prie butų, po to, kelis kartus pirštu perbraukia per buto durų akutę, po to pasilenkia ir tuo metu nematyti ką pasilenkęs daro, atsistoja ir kaip galima suprasti kelis kartus kūnu remiasi į duris. Po to, vėl vaikšto aikštelėje prie butų, prieina prie buto durų ir pakėlęs ranką kažką daro virš jų, po to savo ranka trumpam uždengia durų akutę, po to kaip galima suprasti suka durų akutę, brauko per ją pirštu. Po to, atsitraukia ir vėl vaikšto aikštelėje. Laikmačiui rodant: "10:30:20" G. B. spiria į buto duris; 2016-07-23 vaizdo įrašo fragmentas, iš kurio matyti kaip G. B. stovi priešais buto duris ir žiūri per akutę, po to pirštu brauko per akutę, vaikšto aikštelėje prie butų. Laikmačiui rodant: "10:32:18" G. B. vėl spiria į buto duris. Po to, vaikšto aikštelėje prie butų. Po to, priėjęs prie durų, pirštais suka akutę. Įrašo pabaiga: „10:33:40“; 2016-07-23 vaizdo įrašo fragmentas nuo 10:31:40 iki 10:36:03, iš kurio matyti, kad viso vaizdo peržiūros metu matyti kaip G. B. toliau pirštais suką akutę; 2016-07-23 vaizdo įrašo fragmentas nuo 10:36:13 iki 10:41:36, iš kurio matyti kaip G. B. toliau pirštais suką akutę. Toliau vaizdas juodas, nesuprantamas. Laikmačiui rodant: "10:37:43" vėl matyti priešais duris stovintis G. B. Po to, jis vėl priėjęs prie durų pirštais suka durų akutę. Laikmačiui rodant: 10:40:21" matyti atvykstantys policijos pareigūnai. Matyti, kad jie su G. B. kalbasi, G. B. išsitraukęs iš šortų kišenės, kaip galima suprasti, piniginę, joje kažko ieško. Įrašo pabaiga: „10:41:36“. (IV tomas, b. l. 112-117).

2016-09-22 apžiūros protokole užfiksuotas vieno vaizdo įrašas, kuris 2016-08-04 atsiųstas elektroniniu paštu advokatės D. B. Iš vaizdo įrašo apžiūros matyti, kad įrašo pradžia: „2016.07.27 17:03:39“. Matyti G. B., sėdintis ant grindų, šalia dešinėje koridoriaus pusėje esančių buto durų. Toliau matyti atsidarančios vidurinio buto durys, pro kurias į laiptinę išeina vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėliais. G. B. atsistoja. Tuo pat metu į laiptinę iš buto, kaip galima suprasti, iš kurio ir daromas vaizdo įrašas, į laiptinę išeina vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėliais. Pirmiau į laiptinę išėjęs vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėliais, grįžta atgal į savo butą, buto duris palieka atidarytas. Priešais jo duris atsistoja G. B. Vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėliais, kaip galima suprasti rankoje laiko kaip galima suprasti įrenginį, kuriuo filmuoja. Kaip galima suprasti jis nori praeiti, tačiau priešais jį atatupstas vaikšto G. B. ir jis negali pro jį praeiti. Vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėliais ir G. B. pradeda kalbėti su vyru grįžusiu atgal į savo butą. Vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėliais labiau atidaro vidurinio buto duris, todėl kas vyksta toliau, kurį laiką nesimato, nes vaizdą užstoja daugiau atidarytos durys. Laikmačiui rodant: "17:04:20" matyti, kaip vyras, vilkintis šviesios spalvos marškinėliais išeina iš savo buto, uždaro duris ir jas užrakinęs nulipa laiptais žemyn. Paskui jį eina ir vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėliais, tačiau ties buto, esančio dešinėje koridoriaus pusėje durimis G. B. jį sustabdo, paliesdamas ranka ir atsistojęs priešais jį eidamas atatupstai neleidžia jam praeiti. Vyras, vilkintis tamsios spalvos marškinėliais bando praeiti pro G. B., bandydamas jį iš abiejų pusių apeiti, tačiau G. B. nepasitraukia. Taip jie nulipa kelis laiptus žemyn. Įrašo pabaiga: „17:04:48“. (IV tomas, b. l. 119-122).

2016-11-23 apžiūros protokole užfiksuota "Įvykių eiga", kurią pateikė G. B. virtualiame diske 2016-10-24 atsiųsdamas elektroniniu paštu. Taip pat prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtas G. B. elektroniniu paštu gautas paaiškinimas apie įvykio aplinkybes bei paaiškinimai apie virtualiame diske pateiktą informaciją "Įvykių eiga". (IV tomas, b. l. 134-153).

Antstolio T. U. pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad antstolio T. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0136/16/01301 pagal 2016-04-22 Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. e2-183-1003 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Informacijos pateikimo momentu vykdomoji byla, vadovaujantis CPK 771 str. 5 d., yra perduota Šiaulių apylinkės teismui kartu su antstolio T. U. 2016-09-13 sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, prašant I. P. skirti baudą išieškotojo naudai. (IV tomas, b. l. 159).

2016-11-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartyje užfiksuota, kad antstolio T. U. prašymas skirti skolininkei I. P. baudą išieškotojo G. B. naudai už teismo sprendimo nevykdymą, netenkintas. (IV tomas, b. l. 160-164).

Šiaulių apylinkės teismo pateiktoje informacijoje užfiksuota, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e-2-5764-776/2016 pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovei I. P., dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo. 2017-04-18 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi patvirtinta ieškovės B. B. ir atsakovės I. P. sudaryta taikos sutartis, šalims abipusio susitarimo pagrindu išsprendus kilusį ginčą dėl bendravimo su vaikaičiu R. B. tvarkos nustatymo. (IV tomas, b. l. 167).

2015-03-06 Šiaulių apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad patvirtinta ieškovės I. K. ir atsakovo G. B. 2015-02-24 taikos sutartis. R. B. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina - ieškove I. K., atsakovas įsipareigoja mokėti nepilnamečiui R. B. 160,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą nuo 2015-01-01 iki sūnus sulauks pilnametystės. (IV tomas, b. l. 170-171).

2016-02-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendime dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nurodyta, kad: 1) Lyginiais metais, pradedant 2016 metais, su vaiku R. B. betarpiškai ir tiesiogiai bendrauja tėvas G. B., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, darželio ar kitos mokymo, lavinimo, ugdymo įstaigos Lietuvoje gruodžio 20 dieną 17 valandą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje iki sausio 10 dienos 19 valandos. Nelyginiais metais, pradedant nuo 2017 metais, žiemos švenčių laikotarpiu (įskaitant gruodžio, sausio mėnesius) vaiko R. B. buvimo vieta lieka su motina I. K. jos buvimo vietoje. Nelyginiais metais, pradedant 2017 metais, G. B. turi teisę jo pasirinkimu, prieš vieną mėnesį iš anksto suderinęs su I. K., pasiimti vaiką į savo gyvenamąją vietą dviem savaitėms spalio - lapkričio mėnesių laikotarpiu. 2) Kiekvienais metais G. B. su sūnumi R. B. betarpiškai ir tiesiogiai bendrauja vieną savaitę prieš šv. Velykas, vieną savaitę po šv. Velykų ir kiekvienas neporiniais metais - šv. Velykų metu, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos, darželio, ar kitos mokymo, lavinimo ugdymo įstaigos Lietuvoje numatyto termino pradžios dieną 17 valandą ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje iki termino paskutinės dienos 19 valandos. 3) Kiekvienais metais G. B. su sūnumi R. B. betarpiškai ir tiesiogiai bendrauja nuo liepos 20 dienos iki rugpjūčio 5 dienos. G. B. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos, darželio ar kitos mokymo, lavinimo įstaigos Lietuvoje liepos 20 dieną 10 valandą ir grąžina į jo gyvenamąją vietą Lietuvoje rugpjūčio 5 dieną 19 valandą. Kai liepos 20 diena yra darbo diena, G. B. pasiima sūnų 17 valandą. 4) Kiekvienais metais G. B. su sūnumi R. B. betarpiškai ir tiesiogiai bendrauja savo gimtadienio (gegužės 21 d.) ir Tėvo dienos metu, jeigu šiomis dienomis G. B. būna Lietuvoje. Apie planuojamą parvykimą G. B. vaiko motiną I. K. informuoja prieš dvi savaites. 5) G. B. informuoja vaiko motiną I. K. apie numatomą su sūnumi R. B. laiko kartu leidimo vietą ir pobūdį. I. K. pateikia G. B. reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus. G. B. pasirūpina sūnaus būtinomis higienos, nakvynės priemonėmis. 6) Abipusiu šalių susitarimu tėvas G. B. gali bendrauti su sūnumi R. B. ir kitu, su motina I. K. suderintu laiku. 7) Jeigu tėvas G. B. ar motina I. K. šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinų aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko R. B., jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą tėvą. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančius tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką pranešą kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. 8) Susirgus vaikui R. B., jo gydymu rūpinasi, pristato vaiką į gydymo įstaigą, duoda gydytojo paskirtus vaistus, atlieka kitus būtinus vaiko teises ir interesus užtikrinančius veiksmus tas iš tėvų, su kuriuo tuo laiku yra vaikas pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. 9) Tėvas G. B. bendrauja su vaiku R. B. telekomunikacinių ryšių priemonėmis (internetu, telefonu) vieną kartą savaitėje, savaitgaliais, pasirinktinai šeštadieniais ar sekmadieniais nuo 17 iki 18 valandos, iki vaikui sukaks penkeri metai, įskaitant bendravimą vaiko gimtadienio dieną. Kai vaikui sueis penkeri metai, tėvas G. B. bendrauja su vaiku R. B. telekomunikacinių ryšių priemonėmis (internetu, telefonu) kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19 val. iki 19.30 val., kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 12 val., įskaitant bendravimą vaiko gimtadienio dieną. 10) Visus pranešimus, susijusius su vaiko R. B. bendravimo tvarka, tėvas G. B. siunčia vaiko motinai I. K. trumposiomis SMS žinutėmis jos nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu arba jos nurodytu elektroninio pašto adresu, ji ne vėliau kaip per vieną dieną nuo šio pasikeitimo praneša apie pasikeitimą vaiko tėvui G. B. ir pateikia naujus duomenis. (IV tomas, b. l. 172-178).

2016-06-06 Šiaulių apylinkės teismas nutartimi, išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą suinteresuotiems asmenims T. U., G. B. dėl antstolio veiksmų, pareiškėjos I. K. skundą atmetė. (IV tomas, b. l. 179-183).

Iš Šiaulių apylinkės teismo informacijos matyti, kad 2016-10-04 teisme priimtas I. P. ieškinys atsakovui G. B. ir institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvo valdžios apribojimo, nepaliekant teisės matytis su vaiku. 2016-11-03 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ieškovės I. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies. Sustabdytas 2016-02-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-183-1003/2016, vykdymas iki teismo procesinio spendimo šioje byloje priėmimo. 2018-06-19 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu ieškovės I. P. pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo tenkintas iš dalies, nustatyta pereinamuoju laikotarpiu, iki kol bus atkurtas tėvo G. B. ir vaiko R. B. tarpusavio emocinis ryšys, tėvo su sūnumi bendravimo tvarka, konstatavus vaiko tėvo ir vaiko atkurtą tarpusavio ryšį, nustatyta tolesnė jų bendravimo tvarka, teismas šiuo sprendimu pagrindo apriboti G. B. tėvo valdžią nenustatė. 2018-11-05 Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2018-06-19 Šiaulių apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. (IV tomas, b. l. 192, 196-199, IX tomas, b. l. 102-119).

2016-11-23 apžiūros protokole užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos apžiūra, kuriame fiksuotas 2016-07-20 skambutis bendrajam pagalbos centrui, kuriuo pareigūnė iškvietė greitosios medicinos pagalbą, adresas (duomenys neskelbtini), Šiauliai. (V tomas, b. l. 39-41).

Nukentėjusiosios I. P. atstovė advokatė D. B. prie skundų dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-59172-16 pridėjo: medicinos pažymų apie psichiatro konsultaciją vaikus atvežus iš namų GMP kopijas, R. B. 2016-08-01 ir 2016-09-26 neurologo konsultacijų kopijas, R. B. 2016-10-08 psichiatro konsultacijos ir siuntimo kopijas, psichologo pažymos apie R. B. kopiją. (II tomas, b. l. 190-197).

Antstolio R. K. 2016-09-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog 2016-09-09 09 val. užfiksuota, kad internetiniame pažinčių puslapyje www.draugas.lt yra sukurtas virtualus profilis, kuriame panaudotos 3 fotonuotraukos su I. P. atvaizdu, profilis pavadintas (duomenys neskelbtini) vardu. 2016-09-12 apie 10 val. užfiksuota, jog socialiniame tinklapyje www.facebook.com yra sukurti du profiliai (duomenys neskelbtini) vardu, kuriuose panaudotos nuotraukos su I. P. atvaizdu. (V tomas, b. l. 143-177).

Antstolio R. K. 2016-09-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog 2016-09-19 užfiksuota, kad internetiniame pažinčių puslapyje www.draugas.lt yra sukurtas virtualus profilis, kuriame panaudotos fotonuotraukos su I. P. atvaizdu, profilis pavadintas (duomenys neskelbtini) vardu. Taip pat www.draugas.lt tinklapyje užfiksuota anketa (duomenys neskelbtini), kurioje panaudotos fotonuotraukos su I. P. atvaizdu ir kurioje skelbiama, kad yra ieškoma "su kažkuo pamurkti", kad domina "filtras, laisvalaikis kartu, kiti dalykai". Socialiniame tinkle www.darni pora užfiksuota, kad yra sukurta anketa, kurioje panaudota nuotrauka su I. P. atvaizdu, joje pateikiama informacija: "Ieškau draugo savaitgalio vakarams...Retai čia užsuku. Jei turit noro, parašykite (duomenys neskelbtini). Rašykite arba paskambinkite, negaliu atrašyti, nesu auksinis narys. Arba skype: (duomenys neskelbtini). Socialiniame tinklapyje www.facebook.com yra sukurtos dvi anketos su (duomenys neskelbtini) vardu ir mergautine pavarde (mergautinė pavardė K.). Taip pat www.facebook.com buvo sukurta anketa (duomenys neskelbtini) vardu, kurioje panaudotos I. P. nuotraukos, minėtų anketų administratorius rašė įvairius komentarus apie I. P., publikavo jos nuotraukas. (V tomas, b. l. 180-192).

Antstolio R. K. 2016-10-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog 2016-10-03 užfiksuota, kad socialiniame tinklapyje www.facebook.com yra sukurta anketa, kurios vardas ir pavardė (duomenys neskelbtini). Anketoje panaudotos fotonuotraukos su I. P. atvaizdu. (duomenys neskelbtini) profilio drauguose yra keturi asmenys. www.facebook.com esančiame "internetiniame turgelyje" patalpinta fotografija su I. P. atvaizdu ir kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimą patalpino asmuo, kurio profilio vardas ir pavardė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) po patalpinto skelbimo komentarų skiltyje parašė keletą komentarų. (VI tomas, b. l. 3-9).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog B. B. pateikė du fotoalbumus su popierinėmis nuotraukomis. (VI tomas, b. l. 26-28).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta apžiūra popierinių nuotraukų, esančių dviejuose fotoalbumuose. Apžiūros metu nustatyta, jog apžiūrimose nuotraukose pavaizduotas mažametis vaikas kartu su kitais asmenimis. (VI tomas, b. l. 29-31).

UAB (duomenys neskelbtini) 2016-11-24 rašte nurodyta, jog svetainėje DarniPora.lt anketa, kurios ID (duomenys neskelbtini), buvo sukurta 2016-09-17 12.59 val. (galima kelių minučių paklaida). Vartotojas jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini). (VI tomas, b. l. 36).

UAB (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, jog anketos ID: (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), registruota 2016-09-08 23.25.16, IP (duomenys neskelbtini). Anketos ID: (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), registruota: 2016-09-18 18.25.31, IP (duomenys neskelbtini). (VI tomas, b. l. 39-47).

Kratos protokole nurodyta, jog 2016-10-13 atlikus kratą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pas G. B. paimta: nešiojamas kompiuteris HP Probook 4530s, USB atmintinė "Flash Uayoger", kietasis diskas "Samsung 1TB", USB kabelis, mobilusis telefonas "Samsung", mobilusis telefonas LG su SIM kortele, stacionarus PC blokas "Mustief", išorinis diskas "Samsung" 15B, USB atmintinė "Sandisk" 86B, kietasis diskas "Verbatim" ITB, nešiojamas kompiuteris "Dell". Protokole taip pat nurodyta, jog kratoje dalyvavęs asmuo - G. B. pareiškė, kad jis prisipažįsta, jog įkėlė I. P. nuotraukas į internetą, tai padarė apimtas vidinio skausmo. Prieš tai vartojo raminamuosius vaistus, jų išgėrus, atsiverdavo visos nuoskaudos ir, dalinai nekontroliuodamas savo veiksmų, taip pasielgdavo. Kartais ryte neatsimindavo, ką darė iš vakaro. Dažniausiai tai padarydavo po paskirto laiko pamatyti sūnų per Skype. Tada apimdavo pyktis, kad I. P. bando atimti sūnų. Dėl to gailisi. (VI tomas, b. l. 61-65).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėti kratos metu iš G. B. paimti daiktai - USB atmintinė, kietasis diskas "Verbattim". Apžiūros metu nustatyta, kad USB atmintinėje yra du vaizdo įrašai, kuriuose bylai reikšmingos informacijos nėra. Kietajame diske yra skaitmeninės fotonuotraukos, mokslų medžiaga, šiame diske bylai reikšmingos informacijos nėra. (VI tomas, b. l. 66-70).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėti kratos metu iš G. B. paimti 2 vnt. kietųjų diskų "Samsung". Apžiūros metu nustatyta, kad viename kietajame diske rasta įvairių I. P. nuotraukų, tame tarpe ir tokių, kurios buvo patalpintos portale www.draugas.lt bei socialiniame tinkle facebook. Kitame kietajame diske yra pasikartojančios I. P. fotonuotraukos bei daug failų ir vaizdo medžiagų, kurios nėra bylai reikšmingos. (VI tomas, b. l. 71-75).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėti kratos metu iš G. B. paimti - stacionarus juodos spalvos kompiuteris su užrašu "Mustiff" ir nešiojamas kompiuteris "HP ProBook 4630s". Apžiūros metu nustatyta, jog stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko kietuosiuose diskuose, jokių bylai reikšmingų duomenų nerasta. Nešiojamojo kompiuterio viename iš kietųjų diskų yra įvairių asmeninio pobūdžio fotonuotraukų. Peržiūrėjus diske išsaugotą interneto naršymo istoriją, matosi, kad 2016-09-09 buvo lankytasi tinklapyje www. draugas.lt ir www.facebook.com, o 2016-09-18 buvo lankytasi tinklapyje www.darnipora.lt. (VI tomas, b. l. 84-95).

2016-12-06 nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-35620-16 R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., pripažintas nukentėjusiuoju, konstatavus, jog byloje pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jam padaryta moralinė žala. 2016-12-06 nutarimu byloje leista R. B. atstovauti atstovui pagal įstatymą I. P., mažamečio nukentėjusiojo R. B. mamai. (IV tomas, b. l. 23-33, 34, 37-38, IX tomas, b. l. 59-81).

Iš teisme papildomai gauto MMS ir SMS susirašinėjimo žinučių sąrašo matyti G. B. išsiųstų žinučių tekstas ir turinys, adresuotų I. P., būtent MMS žinutės nuo 2016-02-20 iki 2016-04-23, bei SMS žinutės nuo 2015-12-18 iki 2016-12-31. (IX tomas, b. l. 85-101).

Iš teisme papildomai gauto 2018-05-21 kaltinamojo akto byloje Nr. 01-1-09749-17 matyti, kad šiuo aktu Šiaulių apylinkės teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kaltinant G. B. pagal BK 154 straipsnio 2 dalį (2 veikos) bei 168 straipsnio 1 dalį nukentėjusiųjų I. P. ir A. P. atžvilgiu, byla neišnagrinėta. (IX tomas, b. l. 29-51).

2018-11-12 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, teisminio šios bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviams kilus abejonių dėl kaltinamojo G. B. psichinės būklės, paskirta G. B. teismo psichiatrijos konsultacija, pavedant ekspertams atsakyti į klausimą, ar G. B. reikalinga skirti ambulatorinę teismo psichologijos – psichiatrijos ekspertizę. (IX tomas, b. l. 139-142).

Iš gautos 2018-11-20 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 97TPK-294/2018 matyti, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę G. B. netikslinga. (IX tomas, b. l. 150).

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnis). Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012).

Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Pagal kasacinio teismo praktiką grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Pripažįstant tam tikrą elgesį psichine prievarta, o jos daugkartinį panaudojimą – sistemingu bauginimu, vertintinas tokių veiksmų pavojingumas ir grasinimų realumas.

Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais grasinimais kaip nors pakenkti, atviru sekimu, tam tikrais chuliganiškais veiksmais, gąsdinančiais skambučiais, triukšmo kėlimu, agresijos parodymu ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016).

Kasacinio teismo praktikoje BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytas grasinimus kvalifikuojantis požymis – jų sistemingumas apibūdinamas kaip pavojingas nevienkartinis psichinis poveikis, pasireiškiantis grasinimais, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Tokie veiksmai visuomet turi būti nukreipti į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015, 2K-542/2011). Inkriminuojant BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, būtina nustatyti veiksmų sistemingumą (tęstinumą), tokie veiksmai turi būti nenutolę laiko atžvilgiu, vėlesni veiksmai turi būti ne atsitiktiniai, o susiję su ankstesniaisiais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013). Šių bauginamojo pobūdžio veiksmų vertinimui, be kita ko, taikomas ir realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-300/2013, 2K-347/2014). Susiklosčius įtemptiems santykiams, itin įdėmiai vertintina, ar konfliktinėje situacijoje išsakyti žodžiai, atlikti konkretūs veiksmai yra suprasti adekvačiai, ar iš tiesų viena iš konflikto šalių turėjo tyčią sistemingai bauginti nukentėjusį asmenį. Šiuo atveju spręstina, ar kaltininkas suvokė, jog jis įgyvendina grasinamojo pobūdžio veiką, pavojingai psichiškai veikia nukentėjusį asmenį, keldamas jam baimės jausmą arba jį palaikydamas, ir nori taip elgtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2014). Taigi nukentėjusio asmens parodymai šiose bylose turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusio asmens nusikalstamos veikos suvokimą emociniu – psichologiniu lygmeniu. Tačiau jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto. Teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, įvertina juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikiant išskirtinės reikšmės.

Kaltinamasis G. B. pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažino visiškai, nurodė, jog jokių minčių ar tikslo sistemingai bauginti nukentėjusiuosius neturėjo ir to nesiekė. Kaltinime nurodytais atvejais jo ketinimas buvo teisėtas – vykdyti įsiteisėjusį 2016-02-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka, t. y. šiuo sprendimu nustatyta tvarka pasiimti savo vaiką iš jo gyvenamosios vietos. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymus ir paaiškindamas savo atliktus veiksmus, nurodė: 2016-03-25 pagal minėtą teismo sprendimą jis atvyko pasiimti savo sūnaus iš vaiko motinos, buvusios sugyventinės I. P. namų, į vidų jėga nesiveržė ir nebuvo įėjęs, stovėjo šalia durų slenksčio, bute buvo I. P., A. P., S. K., jo vaikas ir kitas mažametis buvusios sugyventinės vaikas E. K., buvo nusiteikęs geranoriškai, tačiau įvyko konfliktas, buvo bendra įtampa, nes I. P. nedavė jam vaiko, pats iškvietė policiją, minėtų asmenų jis neįžeidinėjo, tik išprovokuotas A. P. pakeltu tonu pasakė jam „eik tu nachui“ (vaizdo įraše užfiksuota), tačiau jo „piderastu“ nevadino, atvykus policijos pareigūnams pasiėmė sūnų ir išsiskirstė; 2016-03-26 jis parvežė vaiką I. P. į namus, į namo kiemą įvažiavo nedideliu greičiu ir ant I. P. bei A. P. užvažiuoti techniškai nebuvo įmanoma, tai šių asmenų išgalvota situacija, I. P., pasiimant iš jo rankų vaiką ir užklausius „tavo tėtis mušė“, jis nesusilaikė ir pakeltu tonu pasakė „kale netraumuok vaiko“, o prie jo priėjus A. P. ir jį pradėjus stumdyti, kad atsitrauktų šį pavadino „piderastu“, kiekvieną kartą vis garsesniu tonu, kad jį paleistų, paleido ir išvažiavo, mašinoje sėdėjo jo mama kaip garantas, kad paliudytų ir paneigtų melagingus kaltinimus; dėl 2016-03-27 SMS žinutės I. P. jis tokių žodžių „aš tave papjausiu“ tiesiogiai nerašė, tie žodžiai paimti iš konteksto, atskirų dialogų su I. P., šalia tekstų buvo šypsenos, šie žodžiai išimti iš kelių sakinių, agresijos požymių nebuvo; 2016-03-28 pagal minėtą teismo sprendimą jis vėl atvyko pasiimti savo sūnaus iš vaiko motinos, buvusios sugyventinės I. P. namų, buvo nusiteikęs labai gerai, tačiau vaiko jam vėl nedavė, išsikvietė policiją, sutarė, kad vaiką įkalbins I. P. ir jam praneš, kada atvykti jį pasiimti, ką jis ir padarė, išvyko, o gavęs žinutę atvyko ir vaiką draugiškai pasiėmė, jokio pakelto tono nebuvo; dėl 2016-06-19 SMS žinutės I. P. jis pripažino ją rašęs, parašęs dėl sūnaus, kažkas įvyko, reikia žiūrėti visų žinučių tekstus, jų dialogą, vienos žinutės pateikiamos, kitos ne, iš niekur tokios žinutės nebūtų rašęs, tai buvo jo bendravimo su sūnumi metu Skype programa, išjungiamas/įjungiamas kompiuteris, iš jo buvo juokiamasi, šaipomasi, buvo išprovokuotas, iš pykčio, bet šia žinute jis niekam negrasino, nebaugino; dėl 2016-06-23 SMS žinučių I. P. jis pripažino jas rašęs, bet šiomis žinutėmis jis taip pat niekam negrasino, nebaugino, reikia žiūrėti visų žinučių tekstus, jų dialogą, I. P. jam pamelavo, kad vaikas miega, kaip vėliau paaiškėjo jo nebuvo namuose, įvyko žodinis konfliktas; dėl 2016-06-26 SMS žinučių I. P. jis pripažino jas rašęs, bet šiomis žinutėmis jis taip pat niekam negrasino, nebaugino, tai yra jų toks bendravimas, toks jų tarpusavio santykio tonas, tai buvo jo bendravimo su sūnumi metu Skype programa, įvyko žodinis konfliktas, sūnaus akivaizdoje jis necenzūrinių žodžių nenaudoja; 2016-07-03 jo bendravimo su sūnumi metu Skype programa nieko neįžeidinėjo, niekam negrasino, nebaugino, kaip jau minėjo, sūnaus akivaizdoje jis necenzūrinių žodžių niekada nenaudoja, neigė 2016-07-03 rašęs I. P. SMS žinutes; 2016-07-10 jo bendravimo su sūnumi metu Skype programa taip pat nieko neįžeidinėjo, niekam negrasino, nebaugino, kaip jau minėjo, sūnaus akivaizdoje jis necenzūrinių žodžių niekada nenaudoja, neigė 2016-07-10 rašęs I. P. SMS žinutes; nurodė, jog į Lietuvą grįžo 2016-07-17 ar 2016-07-18, bei dėl 2016-07-17 SMS žinučių I. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu atskirai nieko nenurodė, išskyrus ne kartą pažymimą poziciją, jog tokio turinio žinutėmis yra įprastas jų bendravimas, toks jų tarpusavio santykio tonas, nieko neįžeidžiančio, nieko nebauginančio ir negrasinančio; 2016-07-20 pagal minėtą teismo sprendimą jis vėl atvyko pasiimti savo sūnaus iš vaiko motinos, buvusios sugyventinės I. P. namų, vyko su antstoliu ir savo mama, antstolį pasiėmė dėl teismo sprendimo nevykdymo konstatavimo, vaiko pasiėmimo metu buvo filmuojama, jis nieko blogo nedarė, nieko neįžeidinėjo ir tai matyti iš antstolio filmuotos vaizdo medžiagos, įvyko surežisuotas konfliktas, atvyko policija, vaiko nepasiėmė; 2016-07-22 buto durų jis nedaužė, nespardė, vaiko nepasiėmė, nes niekas jam neatidarė durų; 2016-07-23 buvo atvykęs pasiimti vaiko, gavo administracinę nuobaudą, kad spardė buto duris, išsuko buto durų akutę, buvo išprovokuotas, vaiko nepasiėmė; 2016-07-23 buvo nuvykęs į A. P. darbo vietą, ėjo sūnaus ieškoti, gavo administracinę nuobaudą, tačiau jis jo kava neapipylė, jis tik pastūmė kavos puodelį, kava ant A. P. neišsipylė, jo drabužiai nebuvo sutepti; 2016-07-24 jo bendravimo su sūnumi metu Skype programa nieko neįžeidinėjo, niekam negrasino, nebaugino, kaip jau minėjo, žodžiai „kurvos dukra“ yra įprasti iš jų buvusio bendro gyvenimo; 2016-07-27 atvykęs prie buto durų nieko blogo jis nepadarė, buto durų nedaužė, A. P. kelią pastojo, bet jo nelietė, A. P. ėjo žemyn ir jis pats ėjo ta puse, vaiko nepasiėmė; 2016-07-28 atvykęs prie buto durų taip pat nieko blogo nepadarė, durų akutę gal ir buvo užklijavęs, bet po to atklijavo, gal pasukinėjo, bet jos neišsuko, vaiko nepasiėmė, buvo sulaikytas; 2016-08-05 epizodas visiškai išgalvotas, jis nieko nepersekiojo; dėl 2016-08-21, 2016-08-28, 2016-09-04, 2016-09-18 SMS žinučių I. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu atskirai nieko nenurodė, išskyrus ne kartą pažymimą poziciją, jog tokio turinio žinutėmis yra įprastas jų bendravimas, toks jų tarpusavio santykio tonas, nieko neįžeidžiančio, nieko nebauginančio ir negrasinančio; 2016-09-08 jis sukūrė puslapyje www.draugas.lt virtualų profilį su I. P. informacija, jame patalpino jos nuotraukas, kurias turėjo iš bendro gyvenimo; dėl 2016-09-12 puslapyje www.facebook.com virtualių profilių su I. P. informacija sukūrimo neprisiminė, neužfiksavo, ar dėjo juose jos nuotraukas taip pat neprisiminė, tačiau to ir nepaneigė, nurodydamas, jeigu rado jo kompiuteryje, vadinasi, tai darė; 2016-09-17 analogiškas atvejis kaip ir su 2016-09-08 atveju, jis sukūrė puslapyje www.darnipora.lt anketą su I. P. informacija, joje patalpino jos nuotraukas, kurias turėjo iš bendro gyvenimo; 2016-09-18 analogiškas atvejis kaip ir su 2016-09-08 atveju, jis sukūrė puslapyje www.draugas.lt virtualius profilius su I. P. informacija, bet ar juose patalpino jos nuotraukas, neprisiminė, kaip ir neprisiminė, ar juose ką nors rašė, komentavo; ar 2016-09-19, 2016-10-03 puslapyje www.facebook.com jis sukūrė virtualius profilius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vardais, neprisiminė, nieko negalėjo paaiškinti. Kaltinamasis per baigiamąsias kalbas prašė išteisinti, nes nežino, neatsimena, ar rašė bauginančias, žeminančias, įžeidžiančias, šmeižiančias žinutes, komentarus, gal įžeidžiančių ir buvo, bet tikrai neterorizuojantys, pačių tekstų jis neatsimena, jų bendravimas išties labai nemandagus, toks jų tarpusavio santykio tonas, tačiau jais tikslo nukentėjusiesiems sukurti bauginančią atmosferą, sukelti jiems baimę, stresą, nerimą, nesaugumo, gresiančio pavojaus žmogaus sveikatai ar gyvybei, jausmą tikrai neturėjo, kaip ir jokių bauginančio pobūdžio veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu jis neatliko, visuose atvejuose, kaltinamojo teigimu, buvo išprovokuotas pačių nukentėjusiųjų I. P. ir A. P., už kelis atvejus (2016-07-23 epizodai) jau nubaustas administracine tvarka, kiti išgalvoti ar nepagrįstai sureikšminti pačių nukentėjusiųjų I. P. ir A. P.

Tuo tarpu nukentėjusieji I. P. ir A. P., apibūdindami išgyventus kaltinamojo veiksmus, davė priešingus kaltinamajam parodymus. Nukentėjusioji I. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės mėnesio iš G. B. pradėjo gauti dėl vaiko priekabias žinutes, o nuo 2015 m. vasaros ir necenzūrines žinutes, kurios vis įžūlėjo. 2016 m. prasidėjo teismo 2016-02-11 sprendimo vykdymas. 2016-03-25 atvykęs G. B. su savo motina į jos namus pasiimti vaiko, kuris su tėvu nenorėjo eiti, buvo pakankamai agresyvūs, su vyru bandė juos raminti, siūlydami vaiką gražiai įkalbinėti, tačiau G. B. jos vyrą pradėjo siuntinėti „nachui“, ją išvadino „debile“, atvykęs policijos pareigūnai įkalbino vaiką eiti pas tėvą, vaiką pasiėmė. 2016-03-26 iš G. B. gavo žinutę nusileisti į namo kiemą pasiimti vaiką, nusileido kartu su vyru, atvažiavo G. B. su savo motina, į kiemą įvažiavo agresyviai, bauginančiai, važiavo į juos ir sustojo prie pat jų, pasijuto labai nesaugiai, jai norint iš mašinos pasiimti vaiką, G. B. ją pastūmė, paėmė vaiką iš mašinos ir vaikui pasakė „eik pas tuos durnius“, G. B. pavadino ją „kale“, A. P. bandant ją apginti, G. B. jį išvadino „piderastu“ ir taip kartojo daug kartų, kažkuriuo momentu G. B. pastūmė A. P. 2016-03-27 iš G. B. gavo žinutę, kad ją papjaus, jeigu vaiko paklaus, ar tėtis jį skriaudė. 2016-03-28 G. B. su savo motina atvyko pasiimti vaiko, jis pakeltu tonu reikalavo atiduoti vaiką, vaikas nenorėjo eiti, atvyko policija, sutarė, kad ji bandys vaiką perkalbėti ir parašys, ką ir padarė, G. B. vaiką pasiėmė. 2016-06-19 iš G. B. gavo žinutes, jas gaudavo iš jo pastoviai, vis rašydavo „kale“, „aborto atlieka, atidaryk/įjunk kompiuterį“, kai tik prasidėdavo jo bendravimo su vaiku laikas Skype programa, tuo laiku jai ir rašydavo visokias žinutes, jos buvo visą laiką, žodžių jis nerinkdavo ir prie vaiko Skype programa, ją vadindavo „aborto atlieka“, „vaikų mėtytoja“ ir pan. 2016-07-03 namuose buvo ir jos tėvai, kai Skype programa G. B. namuose buvusių asmenų, tarp jų ir vaikų, akivaizdoje, ją ir A. P. išvadino „išgamomis, prieglušiais, išsigimėliais“. 2016-07-10 G. B. toliau jai rašė standartines žinutes, jo žodynas negausus. 2016-07-20 ji atidarė duris, buvo atėję G. B., antstolis, G. B. motina pasiimti vaiko, prieš tai informavo, kas yra namuose, sakė pakalbins vaiką, nes jis nenorėjo eiti, tačiau G. B. neleido uždaryti durų, vaikas nenorėjo eiti pas tėvą, tada G. B. su meškere nuo buto durų slenksčio meškeriojo, ją su kabliuku mėtė į buto vidų, ištraukdavo ir vėl mesdavo, vienu momentu buvo įėjęs į buto vidų, taip pat šliaužiojo ant kelių ir vis meškeriojo, G. B. visą laiką provokavo, iš jų tyčiojosi, juos žemino, vartojo necenzūrinius žodžius, jos vyrą vadino gyvuliu, tąkart duris atidarė du kartus, nes bandė perkalbėti vaiką, bet jis vis nenorėjo, antstolio filmuotoje medžiagoje nėra filmavimo pradžios ir pabaigos. Po to vėl G. B. jai rašė standartines žinutes „atiduok vaiką, kale“, „aborto atlieka“ ir t.t. Po 2016-07-20 4 dienas iš eilės atvykęs G. B. spardė jos buto duris, sukinėjo, daužė durų akutę, lipnia juosta ją užklijavo, durų rankeną plėšė į save, ištisai klibino, kelis kartus kviesta policija, nuvykęs pas vyrą į darbą jį apipylė kava. 2016-07-27 G. B. laiptinėje prie buto užpuolė jos vyrą, vyras leidosi žemyn į apačią, G. B. jam neleido, jį stumdė, tai ji matė ir išsigando, iškvietė policiją, nes nežinojo, kuo gali pasibaigti laiptinės apačioje. 2016-08-05 jau buvo pakankamai G. B. įbauginti, vyras vienas nueidavo į apačią, apsižiūrėdavo, ar nėra G. B., privažiuodavo su mašina prie laiptinės, jie greitai su vaiku įlipdavo, nes bijodavo, tąkart juos G. B. užmatė, kurį laiką juos vijosi, persekiojo, važiavo iš galo, pavojingai vis priartėdavo prie jų, priartėdamas šypsojosi, taip galėjo eismo įvykį sukelti, mašinoje sėdėjo vaikas, paskui apsisuko ir nuvažiavo, apie tai policijai pranešė duodami parodymus. Po to vėl G. B. jai rašė standartines žinutes visaip ją išvadindamas, nepriklausomai nuo to, kad G. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės, tarp jų ir nebendrauti su vaiku. Galiausiai socialiniuose tinklalapiuose G. B. sukūrė profilius, anketas su ją šmeižiančia informacija, su jos asmeninėmis nuotraukomis, kitais jos duomenimis, kuriuose jos atvaizdu kūrė skelbimus, prierašus, viešai siuntinėjo širdeles, šypsenėles, mirksnius, ko pasekoje ji sulaukdavo įvairiausių skambučių, tai būdavo kiekvieną savaitgalį, tai truko mėnesį ar pusantro mėnesio, visa informacija buvo skelbiama ją pašiepiant, iš jos pasityčiojant, nemaloniai ir nesaugiai pasijusdavo, kai jai skambinėdavo nepažįstami vyrai naktimis. Ir iki šiol ta baimė likusi, gyvena nuolatiniame strese, vaikas iki šiol bijo garsų, G. B. sakė, kad jis taip darė ir darys toliau, neseniai prie jos ir vyro kiosko platino jos vyro ir vaikų nuotraukas su užrašais „pedofilijai ne“, „žagink savo dukrytę“, jis toliau juos žemina, baugina, iš jų tyčiojasi, orientuotas juos sužlugdyti, jeigu jam būtų reikalingas tik vaikas R., taip jis nesielgtų.

Analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis A. P. Nesikartojant, kas jau paminėta nukentėjusiosios I. P., jis parodė, kad 2016-03-26 pagal G. B. skambutį kartu su žmona nusileido į kiemą pasiimti G. B. atvežtą vaiką, nes žmona viena bijojo eiti, G. B. į kiemą su mašina įlėkė pakankamai greitai ir šypsodamasis sustojo prie pat jų kojų 20 cm atstumu, jie instinktyviai atsitraukė, atrodė grasinančiai ir gąsdinančiai, išlipęs G. B. pastūmė jo žmoną, o gindamas ją G. B. jį išvadino „piderastu“, daug kartų jį taip vadino, tuo metu rankoje jis vaikui laikė pripučiamą teletabį, G. B. jį toliau vadino „piderastu“, dar jo užklausė „tu taip mane vadini prie savo vaiko“, jis atsakė „taip“. G. B. turėjo teisę kiekvieną sekmadienį Skype programa bendrauti su savo vaiku, bendraudavo per jo kompiuterį, ir kiekvieną kartą buvo tas pats, G. B. jį vadino „pedofilu“, prie vaiko liepė jam pasitraukti nuo jo sūnaus „pedofilas nelaimingas“. 2016-07-20 vaikas nenorėjo eiti su tėvu, I. P. sakė palaukti, uždaryti duris, ji pakalbins vaiką, bet G. B. neleido, tėvas vis jį vadino, vaikas pasislėpė, G. B. turėjo meškerę, jis ją pradėjo mėtyti į butą, mėtė su kabliuku, turėjo išeiti į darbą, bet jis jam neleido, jį įžeidinėjo, buvo rasistiniai įžeidinėjimai, įžeidinėjo ir žmoną „kurvos dukra“, „kalė“, G. B. buvo įėjęs į butą, kartu atvykęs antstolis įvykį filmavo, bet filmuotoje medžiagoje trūksta kai kurių momentų, jo vaizdo įrašas prasideda, kai durys buvo atidaromos antrą kartą, neįkalbinus vaiko, tėvas toliau jį kvietė. Po to G. B. daužė, spardė jų buto duris, kvietė policiją, gavo baudą, po to jis buvo atvykęs ir į jo darbą, užsisakęs kavos, ją užpylė ant jo ir išėjo, gavo baudą, nes buvo liudytoja, kuri tai matė, kitą dieną jis vėl atėjo į namus, spardė duris, užkišo durų akutę, ją išsukinėjo, iškvietė policiją, prie policijos jis ramus, policijai išvykus jis antrą kartą sugrįžo, vėl spardėsi, trankėsi, jam reikėjo eiti į darbą, o G. B. laiptinėje sėdi, laukia, jam išėjus paskui kaimynę, G. B. jį stumdė prie sienos, užstojo kelią, neleido jam išeiti, taip truko 20-30 min., kol atvyko policija, pareigūnams atvykus jis vėl ramus, sekančią dieną jis pakartotinai atvyko į jų namus, sakė jam „eik tu nachui“, tada jis jau buvo policijos sulaikytas ir išvežtas. Dabar kiekvieną dieną turi pasižiūrėti pro langus, durų akutę, ar kieme, laiptinėje nėra G. B., tik tada išeina, dar kartą apsižvalgo, nesijaučia saugūs, turi mažą vaiką, žmona be jo neina viena pasivaikščioti, nes bijo. 2016-08-05 su mašina jie išvažinėjo iš kiemo, kai staiga pasirodė G. B., žmona pradėjo drebėti, jis juos sekė, po šio atvejo žmona kvietėsi greitąją, įvyko persileidimas. Po to G. B. pradėjo kurti ir į socialinius tinklalapius dėti žmonos duomenis, jos nuotraukas, apsimesdamas jo žmona jis bendraudavo su kitais vyrais, kai vieną vakarą, jau buvo vidurnaktis, paskambino žmonai ir pasakė, kad dėl skelbimo, jai pasiteiravus dėl kokio skelbimo, šis pasipiktino, kaip dėl kokio, ką tik jam siūlei susitikti, žmona išsigando, G. B. dėjo įvairius skelbimus, pagal kuriuos jai kaskart skambinėdavo, skambino ir nepilnametis dėl seksualinių pasiūlymų. Taigi jis ir visa jo šeima iki šiol nesijaučia saugiai, nuolat gyvena baimėje, nežino, ką šis žmogus ateityje dar gali padaryti, nes jis jį jau mėgino stumti nuo laiptų, ant jo užpylė karštą kavą, kenkia jo įvaizdžiui, yra apriboti kasdieniniame gyvenime, nes Šiaulių mieste yra vietų, kur negali jie lankytis, R. bijo, išsigąsta, važiuojant pro parką (duomenys neskelbtini), nes ten netoli gyvena G. B., kai namuose pasigirsta sutrenkiant durimis, R. tuoj išsigąsta, eina slėptis po lova, nes galvoja, kad tėvas atvažiavo, pradeda rėkti, šaukti, jeigu žmona pamato tamsią (duomenys neskelbtini), ji pradeda panikuoti, iškart pagalvoja, kad tai G. B. mašina. Visų žmonai rašytų žinučių jis negali prisiminti, jų buvo labai daug, G. B. rašė žmonai „aš tave papjausiu“, „esi kalė“, „kurvos dukra“, Skype programa, tame tarpe ir bendraujant su vaiku, jis naudojo keiksmažodžius, jie būdavo visada.

Analizuojant kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymus tarpusavyje, kaip matyti, vienos veikos epizodų aplinkybės (kaip tokie faktai) sutampa, tačiau proceso dalyviai joms teikia skirtingą suvokimą emociniu – psichologiniu lygmeniu, kaltinamasis, kaip jau pirmiau aptarta, vienas išsakytas frazes, SMS žinučių tekstus pripažino, juos sieja tik su pačių nukentėjusiųjų jo išprovokavimu, spontaniškai ir momentiškai pasireiškusiu jo pykčio proveržiu, įprastu jų tarpusavio bendravimo tonu, nesant jose jokių agresyvumo elementų, grasinančių ir juos bauginančių požymių, kitas aplinkybes neigė iš esmės kaip nukentėjusiųjų išgalvotus ar nepagrįstai sureikšmintus, dėl trečių aplinkybių (profilių/anketų sukūrimo socialiniuose tinklalapiuose ir juose informacijos/duomenų naudojimo) iš dalies jas pripažindamas, iš dalies jų iš viso nekomentuodamas, nes nebeprisimena, buvo kategoriškas, jog jomis niekam nekenkė, nieko nebaugino. Tuo tarpu nukentėjusieji nurodė priešingus savo išgyvenimus ir vidinę būseną dėl kaltinamojo veiksmų kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Esant šių proceso dalyvių įtemptiems tarpusavio santykiams, galiausiai nesutampant jų pozicijoms dėl kaltinamajam inkriminuojamos veikos vertinimo, pirmiausia, byloje turi būti itin įdėmiai išanalizuotini visų bylos liudytojų parodymai, po to kita byloje esanti medžiaga, ir tik jų visumos pagrindu padaryti galutinę išvadą dėl kaltinamojo bei nukentėjusiųjų parodymų pagrįstumo ir patikimumo, bei kaltinamajam inkriminuojamos veikos įvertinimo.

Liudytoja S. K. teisme parodė, kad G. B. niekada nerodė didelio noro Skype programa ar kaip kitaip bendrauti su vaiku, jų bendravimo Skype programa metu girdisi tik jo (G. B.) keiksmažodžiai, gąsdinimai, psichologinio smurto protrūkiai, kurie būna nukreipti šalia vaiko esantiems suaugusiems, jeigu tėvas norėtų bendrauti su vaiku, prie vaiko jis nevadintų mamos „išgama“, senelių – „išgamomis, gyvuliais“, nerašytų vaiko motinai žinučių „kale, rodyk vaiką“. 2016-03-25, 2016-07-03, 2016-07-20 ji svečiavosi pas dukrą namuose, taip sutapo, kad visus tuos kartus buvo atėjęs G. B., visus tuos kartus jis sukėlė triukšmą ir išgąstį ne tik namuose buvusiems vaikams, bet ir suaugusiems, I. P. vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, reikalavo atvesti vaiką, kuris pas tėvą nenorėjo eiti, 2016-03-25 vaiką įkalbino atvykę policijos pareigūnai, kitus du kartus vaikas pas tėvą nėjo, 2016-07-20, vykstant žodiniam konfliktui dėl vaiko perdavimo, girdėjo, kaip G. B. A. P., kuris prašė G. B. išeiti iš buto ir išsiaiškinti vieniems atskirai, pasakė, kad su juo neis, nes jeigu eis, prieš jį panaudos smurtą (kaip byloje nustatyta, G. B. 2016-07-23 A. P. apipylė karšta kava, už tai jam paskirta administracinė nuobauda 95 EUR bauda, kuri apeliacine tvarka buvo sumažinta ir paskirta 80 EUR). 2016-07-20 vyko grynas terorizavimas, kankinimas tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, vaikai dėl patirto streso pateko į gydymo įstaigą, tąkart G. B. elgėsi labai neadekvačiai, ropojo, šliaužiojo, šaukė, lakstė, su kabliuku svaidė meškerę į kambarį, galėjo vaiką užgauti, buvo stresas, baimė visiems, vaikams pasidarė bloga, pradėjo dusti, panikuoti, drebėti, buvo iškviesta greitoji, ir G. B. tokie veiksmai tebesitęsiantys, tendencingi, kas 2016-07-20 vyko bute nebuvo filmuojama, antstolis filmavo tik koridoriuje, jo filmavimo medžiagos nežino.

Liudytojas V. R. (pareigūnas) teisme parodė, kad 2016-07-20 į įvykio vietą buvo iškviesti dėl konflikto, nuvykus į įvykio vietą, G. B. sėdėjo laiptinėje ant žemės, tarpduryje. Kartu su juo laiptinėje buvo antstolis, kuris filmavo, ir moteris. G. B. jiems paaiškino, kad atėjo pasiimti vaiko, tačiau jam jo neduoda. Jo paprašius atsikelti, jis iš karto atsistojo. Jiems atvykus, buto durys buvo atidarytos. Įėjo į butą, buto duris uždarė. Minėti asmenys liko laiptinėje. Bendraujant su bute esančiais asmenimis, jie nurodė, kad tėvas atėjo pasiimti vaiko, tačiau vaikas nenori su juo eiti. Bute buvęs vyresnysis vaikas pradėjo dusti, todėl jo mama paprašė jų iškviesti GMP ekipažą, tą jie ir padarė. Kitas vaikas, kurį tėvas turėjo pasiimti, buvo sutrikęs, lakstė po namus. Jo paklausus, ar jis nori eiti su tėvu, jis atsakė, kad ne. Atvykę medikai išsivežė abu vaikus į ligoninę.

Liudytoja O. S. (pareigūnė) teisme parodė, kad 2016-07-20 į įvykio vietą buvo iškviesti dėl konflikto, nuvykus į įvykio vietą, rado G. B., ar buto durys jiems atvykus buvo atidarytos, nepamena. Kartu su G. B. buvęs vyriškis juos filmavo, galimai antstolis. Jis filmavo laiptinėje. Prie jų konflikto nebuvo. G. B. tik veržėsi pro duris, norėjo vaiką pasiimti. Sakė jam nusiraminti. Pašalinių asmenų, kaimynų nebuvo. Jie su vaiku pabendravo, tačiau jis pats nenorėjo eiti. Klausė, ar nori su tėte išeiti, sakė, kad ne. Ten visi buvo dideliame strese, kadangi vaikui vyresniajam pasidarė bloga. Visi šeimos nariai pradėjo stresuoti ir į konfliktą daug nesigilino. Pasakė, kad tėvas pastoviai juos terorizuoja. Taip pasakė vaikų motina. Vaikas buvo išsigandęs. Klausė vaiko, ar nori pas tėvą, pasakė, kad nenori, neklausinėjo, kodėl nenori. Bendravo bute. G. B., kiek suprato iš situacijos, tikėjosi, kad išleis vaiką su juo. Prašė vaiko, nedavė vaiko, išsikvietė policiją, galvojo, kad su policija duos. Kiek atsimena, jis sėdėjo su meškere. Jis norėjo su vaiku į žvejybą važiuoti. O dėl ko sėdėjo, jis laukė pareigūnų, negali tiksliai pasakyti, dėl ko jis sėdėjo. Jis sėdėjo laiptinėje ant laiptų. Jau prieš tai vyko konfliktai. Tą dieną, kiek suprato, prieš jiems atvykstant, jau vyko konfliktas. Vyriškis su antstoliu veržėsi į butą, taip aiškino vaiko motina. Moteris kategoriškai atsisakė duoti vaiką, nes vaikas nenorėjo. Nusprendė, kad G. B. vaikams sukėlė stresą, nes prieš jiems atvykstant paaiškino, kad vyriškis veržiasi, terorizuoja vaikus, jie išsigando. Rėmėsi pirminiais duomenimis. Su kaimynais nebendravo, jų niekas nenurodė.

Liudytojas D. P. teisme nurodė, kad laiptinėje ne kartą yra girdėjęs/matęs konfliktuojančius G., I., A. dėl G. B. sūnaus. Praeinant matė incidentą, kai laiptinėje A. P. ir G. B. konfliktavo, A. P. neleido G. B. įeiti į butą, bet jis ir nesiveržė, įstrigo tai, kad jie vienas prieš kitą filmavo (kaip nustatyta, 2016-07-27), tada A. P. buvo išėjęs iš buto, ėjo žemyn laiptais ir filmavo, G. B. ėjo atbulas ir taip pat filmavo, tuo parodydamas, kad nepraleis, A. P. šaukė: „I., kviesk policiją“, kuo viskas užsibaigė nežino, bet tuo laiku jie vienas kito nelietė. Kito įvykio metu iš šono kitas žmogus filmavo, buvo G. B., moteris ir dar vienas filmuojantis vyras (kaip nustatyta, 2016-07-20), G. B. bandė pamatyti savo vaiką, jis stovėjo prie durų, durys buvo atidarytos, G. B. buvo užstatęs duris savo koja, taip jie aiškinosi santykius, barėsi, nuolat kartojo sūnaus vardą, G. B. sėdėjo prie durų, policijos jis pats nekvietė, nematė reikalo, įvykį matė, kol praėjo, G. „barbeno“ į duris ir kvietė sūnaus vardą, toks elgesys galėjo mažametį vaiką neigiamai veikti, nes girdėjosi, kad vaikas kažkur užsidaręs verkia ir kartoja: "nenoriu". Kitais atvejais G. B. spardė buto duris, tai suprato iš garsų, matė pro durų akutę, kadangi būdavo dienos metas, į tai nereagavo. Kaimynai dėl to neturėtų jaustis saugūs, vis dėlto tęstiniai ir pasikartojantys G. B. veiksmai. Neatsimena, ar iš G. B. girdėjęs necenzūrinių žodžių.

Liudytoja G. P. teisme parodė, kad 2016-07-20 17.57 val. sulaukė I. P. skambučio, ji kalbėjo isteriškai, verkė, rėkė ir jos prašė iškviesti policiją, I. jai nieko neaiškino, padėjo ragelį, antrą kartą jai paskambino 18.04 val., ji vėl šaukė, rėkė ir prašė iškviesti policiją, pasakė, kad pati negali išsikviesti, vėl padėjo ragelį, trečią kartą jai paskambino 18.12 val. ir iškart jos paklausė, ar ji gali iškviesti jai policiją, šaukė, kad yra užrakinta ir kad jai tuoj bus blogai, po trečio jos skambučio ji nusprendė iškviesti policiją, paskambino pagalbos skambučiu 112, kaip dabar jau žino, nurodė visai ne tas aplinkybes. Ir pati nukentėjusioji I. P. nurodė, kad ji skambino šiai kaimynei, kad ši pakviestų kokius kaimynus, kad išeitų pasižiūrėti, po to paprašė, kad iškviestų policiją, su šia kaimyne bendravo telefonu, ji nenurodė jai, kad ją nužudys, tai pasakė jos vyras, kad kviesti policiją, o tai nužudys, moteris gal pamiršo, buvo labai susijaudinusi, galėjo sąžiningai suklysti. Tai pilnai patvirtino ir minėta liudytoja G. P., nurodydama, kad ji skambino kaimynei T. U., paprašė, kad ji išeitų pasižiūrėti, kaimynė išėjo į laiptinę ir pasakė, kad stovi žmonės ir tiek. Teisme apklausta liudytoja T. U. taip pat patvirtino, kad sulaukė kaimynės skambučio, ji išėjo pasižiūrėti į laiptinę, stovėjo vyras, beldė į duris, dar stovėjo kitas vyras ir moteris, jų nepažino, paklausė, kas čia vyksta, jie visi stovėjo prie (duomenys neskelbtini) buto, beldė su kumščiu, beldė, nedaužė, jai atsakė tas vyras, kuris beldė, kad jam neduoda vaiko, neleidžia su juo pasimatyti, tada apsisuko ir grįžo į savo butą, tuo metu grasinančių žodžių nebuvo.

Liudytoja L. R. teisme parodė, kad kaimynų butas yra prieš juos, buvo vasara, buvo diena, buvo kažkoks konfliktas, nesutarimai, girdėjo kaimynų balsus, necenzūrinių žodžių nebuvo, tik garsiai kalbėjo, kaimynės vyras (kaip nustatyta, A. P.) paskambino jai į buto duris ir pasakė „pažiūrėkite, ką jis daro“, buvęs jos vyras (kaip nustatyta, G. B.) nieko nedarė, filmavo A. P., jie abu buvo laiptinėje, A. P. lipo laiptais žemyn, ji uždarė duris ir viskas, tuo metu fizinio kontakto nebuvo, nesistumdė, A. P. norėjo leistis laiptais žemyn, išeiti, o jam kaip ir neleido, jis galėjo leistis, bet jam kaip ir užstojo, G. B. atbulas leidosi žemyn, o A. P. lipo laiptais žemyn. Apie tris kartus matė, kad G. B. buvo atėjęs į namus ir kvietė savo sūnų R., kuris kaip pati suprato, nenori bendrauti su tėčiu, nes pas jį nėjo. Pirmas kartas buvo toks, kad atėjęs G. B. laiptinėje balsu kvietė R, I. buto durys buvo atidarytos, bet vaikas į laiptinę neišėjo, iš to ji ir suprato, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu. Girdėjo ji kaip tėvas vaiką kalbino: "R., sūnau, ateik, turiu tau meškerę parodyti", ar kažką labai panašaus. Jis garsiai nerėkavo ir triukšmo nekėlė, tai buvo dienos metas, truko apie pusvalandį. Visą šią situaciją ji stebėjo per durų akutę, į laiptinę neišėjo ir į visa tai nesikišo, nes jai tai netrukdė. Antras kartas, kaip jau minėjo, buvo toks, kad laiptinėje pirmiausia išgirdo G. B. balsą, o po to ir A. P. balsą. Ką jie tada tiksliai kalbėjo ir kas ten tarp jų buvo ji nurodyti tiksliai negali. Po to ji išgirdo skambutį į savo buto duris. Pradžioje net nėjo prie durų ir jų neatidarė, galvojo, kad nenorinti į visa tai veltis, tegul jie ten patys aiškinasi savo nesutarimus. Netrukus į jos duris vėl paskambino. Tada, atidariusi duris, pamatė, kad į jos duris skambino A. P., kuris pasakė jai: "pažiūrėkit, ką jis daro". Tuo metu G. B. filmavo A. P. telefonu ar kamera, neatkreipė dėmesio ir lyg neleido A. P. praeiti, visur eidamas atatupstas priešais jį. Kol ji buvo atidariusi buto duris, ji nematė jokio fizinio kontakto tarp jų, tai yra G. B. A. P. nelietė ir nestumdė. Po to viskas nurimo. Trečias kartas buvo turbūt irgi toks, kad atėjo G. B. su savo mama ir jų vėl niekas neįsileido. Jie norėjo pasimatyti, kaip suprato, su R. Tada, atrodo, buvo atvykusi policija. Tą trečią kartą joks triukšmas laiptinėje sukeltas taip pat nebuvo. Dėl įvykių eiliškumo, tai yra kada tiksliai buvo pirmas, antras ir trečias kartai, nurodyti negali. Kaip dažnai jie kartojosi, taip pat nurodyti negali. Daugiau kažkokių incidentų su G. B. ji nematė. Visus tuos tris kartus, kaip ir minėjo, laiptinėje kažkoks ypatingas triukšmas sukeltas nebuvo, viskas vyko dienos, o ne ramybės ar nakties metu, G. B. visus tuos tris kartus nerėkavo, nešūkavo, nesikeikė, durų nedaužė ir jų nespardė - to nematė ir negirdėjo, jis tik garsesniu tonu kvietė R. ir kalbėjo, o laiptinėje paprastai garsiau skamba, jis tik ranka beldė į duris.

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad 2016-07-28 apie 10.10 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), laiptinėje buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris daužo rankomis ir spardo kojomis pranešėjo žmonos buvęs sugyventinis. Bute yra vienas nepilnametis. Apie 10.17 val. nuvykus minėtu adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo vyras G. B., kuris teigė, kad atėjo pas savo buvusią sugyventinę I. P. pasiimti savo mažametį vaiką, nes turi teismo nutartį, kad gali pasiimti savo vaiką. Įėjus ir pabendravus su pranešėja I. P., ji teigė, kad šiandien apie 10 val. atėjo buvęs jos sugyventinis G. B., trankė jos buto duris, išsuko buto durų akutę, klibino ir laužė rankeną, reikalavo, kad duotų pasiimti jų bendrą vaiką, moteris teigė, kad leidžia su vaiku jam matytis, tačiau pats vaikas nenori eiti su tėvu, jo bijo, bėga nuo jo ir nuolat išsigandęs tėvo elgesio verkia. I. P. paaiškino, kad G. B. buvo atėjęs ir 2016-07-27 apie 17 val., trankė ir daužė buto duris, jos sutuoktinis norėjo išeiti iš buto ir išėjus į laiptinę G. B. puolė jį stumdyti, užstojo jam kelią, ji teigė, kad G. B. nuolat gąsdina ją, jos vyrą ir vaiką, neleidžia išeiti iš namų, teigė, kad jaučia psichologinį smurtą. Išeinant buvo gautas pakartotinas pranešimas, kad kviesti pareigūnai dėl buvusio sugyventinio, kuris trankė buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, pareigūnams tik išėjus asmuo vėl trankė buto duris, buvo agresyvus, rėkė, kad įsileistų. Tai jis darė ir jų akivaizdoje, kai antrą kartą nuvyko, jau lipant laiptais girdėjosi triukšmas, daužė rankomis duris ir klibino buto Nr. (duomenys neskelbtini) rankeną, durų spardymas. Buvo su juo labai sunku bendrauti, nes jis į juos nereagavo, necenzūriniai žodžiai nebuvo vartojami. Dar kartą atvykus ir pabendravus su G. B., jis teigė, kad atėjo pasimatyti su vaiku ir neketina pasitraukti nuo durų, kol nepasiims vaiko. Buto durys buvo šiek tiek aplankstytos, durų akutė buvo išimta, durys įlenktos, rankena apgadinta. Dar kartą pabendravus su pranešėja I. P., ji teigė, kad dėl buvusio sugyventinio G. B. jaučia psichologinį smurtą, ji bijo su vaiku ir savo vyru išeiti iš buto, nes G. B., teigė ji, yra neprognozuojamas ir gali juos užpulti, moteris išsigandusi verkė, prašė pagalbos kažką daryti su juos buvusiu sugyventiniu G. B., sakė, kad vaikas yra įbaugintas ir nuolat verkia.

Liudytoja R. A. teisme parodė, tai, kad G. B. žemino I. P. matyti iš vaizdo įrašų, kur matyti jo elgesys, necenzūrinių žodžių vartojimas. Kai G. B. ateidavo į Vaiko teisių apsaugos skyrių konsultacijai, išsiverždavo jo ta neigiamumo emocija. Matė vaizdo, garso įrašus, žinutes, abi pusės juos rodė, mano, kad neigiamų veiksmų yra abejose pusėse, G. B. daug necenzūrinių žodžių naudoja. 2016-09-09 (duomenys neskelbtini) vaiko teisės pateikė skyriui "Skype" medžiagą, kurioje matyti, kad G. B., 2016-07-24 bendraudamas su sūnumi, vartoja necenzūrinius žodžius I. P. atžvilgiu, 2016-09-14 skyrius surašė G. B. protokolą pagal ATPK 181 str. 1 d., 2017-03-09 Šiaulių apylinkės teismo nutarimu nubaustas įspėjimu, 2017-04-27 Šiaulių apygardos teismo nutarimu 2017-03-09 Šiaulių apylinkės teismo nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. B. nutraukta suėjus ATPK 35 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Paminėtų šių liudytojų parodymai išsamiai ir nuosekliai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jie tarpusavyje vieni kitus atitinka ir papildo, bei aiškiai apibūdina kaltinamojo asmenybę (neadekvatus situacijai jo neigiamumo emocijos išsiveržimas) ir jam inkriminuojamų veiksmų prie nukentėjusiųjų buto durų sistemingumą (tęstinumą). Anot liudytojo D. P. parodymais, 2016-07-20 G. B. veiksmai ir jo elgesys galėjo mažametį vaiką neigiamai veikti, nes girdėjosi, kad vaikas verkė ir kartojo „nenoriu“, kaimynai (nukentėjusieji) dėl G. B. 2016-07-20, 2016-07-27 atliktų veiksmų, dėl jo spardymo, daužymo į jų buto duris (atvejai vis pasikartojantys) turėjo jaustis nesaugiai, tai tęstiniai jo veiksmai, ką patvirtino ir liudytoja R. M., kuri nurodė, kad tai G. B. darė 2016-07-28 ir jų akivaizdoje, kai antrą kartą nuvyko, jau lipant laiptais girdėjosi triukšmas, daužė rankomis duris ir klibino buto rankeną, durų spardymas, G. B. teigė, kad atėjo pasimatyti su vaiku ir neketina pasitraukti nuo durų, kol nepasiims vaiko, buto durys buvo šiek tiek aplankstytos, durų akutė buvo išimta, durys įlenktos, rankena apgadinta, nukentėjusioji I. P. teigė, kad dėl G. B. jaučia psichologinį smurtą, ji bijo su vaiku ir savo vyru išeiti iš buto, nes G. B. yra neprognozuojamas, gali juos užpulti, moteris išsigandusi verkė, prašėsi pagalbos, sakė, kad vaikas yra įbaugintas ir nuolat verkia (analogiškus parodymus dėl vaiko vidinės būsenos be pačių nukentėjusiųjų I. P., A. P. davė ir liudytojai S. K., V. R., O. S., D. P., L. R., R. M.). Liudytoja G. P. nurodė, kad 2016-07-20 17.57 val. sulaukė I. P. skambučio, ji kalbėjo isteriškai, verkė, rėkė ir jos prašė iškviesti policiją, ji skambino tris kartus, iškvietė policiją, taip pat paskambino kitai kaimynei T. U., kad išeitų pasižiūrėti į laiptinę.

Tuo tarpu kaltinamojo pozicija ir jo kaltės neigimas remiasi liudytojo A. B. (antstolio) parodymais bei šio liudytojo filmuota medžiaga. Liudytojas A. B. nurodė, kad 2016-07-20 G. B. prašymu vyko į įvykio vietą konstatuoti faktą kaip jis pasiiminės vaiką. Buvo G. B., jo mama ir jis. Viską filmavo. Filmuoja, kad nieko nepraleistų, kad nekiltų ginčo, kad nepraleistų fakto. G. B. paskambino į duris. Kiek atsimena, duris atidarė moteris. Jis prašė, kad duotų vaiką. Įstrigo tai, kad jis buvo su meškere ir kvietė berniuką kartu žvejoti. Moteris neleido ar nedavė vaiko, bet ir vaikas labai nėjo. G. B. buvo atsitūpęs, prašė kartu važiuoti, vaikas buvo susikaustęs, sakė: „neisiu neisiu“, po to lyg ir norėjo, bet apsikabino mamą ir sakė: „ne ne ne neisiu“. Po kurio laiko pasirodė iš to buto vyras ir dar kažkoks vaikas buvo tame bute. Kažkas atsitiko ar nualpo, neatsimena, iškvietė policiją ir greitąją. Atvyko pareigūnai, dar pakalbėjo ir išvyko. Vaiko taip ir nepasiėmė. Viskas yra nufilmuota, nuo skambučio paspaudimo. Dėl konflikto nepamena, motina sakė neduos vaiko, nes jis nenori eiti. Nepasakys, ar buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Nepamena, ar tarp vyriškių buvo konfliktas. Viskas yra nufilmuota. Dėl ko buvo kviečiama policija tikrai nepasakys, atvyko policija ir greitoji. Daugiau nieko nepamena. Vaikas nenorėjo eiti, o G. B. įkalbinėjo eiti kartu žvejoti. Jeigu būtų naudojęs jėgą, būtų vaiką paėmęs, bet jis tik įkalbinėjo. Į vidų nebuvo patekta, viskas vyko prie durų, jos buvo atidarytos. Kažkas norėjo duris uždaryti, ar buvo leista, tikrai nepasakys. Viskas yra nufilmuota, viskas matyti. Filmuota medžiaga nėra iškarpyta, visą laiką filmuota, žino, kad telefono baterija jam nusėdinėjo, galėjo būti pabaigoje, nes buvo filmuota kelias valandas. Gali būti, kad galas gali nesimatyti ir policijos gali nesimatyti. Gale galėjo būti nusėdusi baterija ir nebefilmavo. Kai atvyko policijos pareigūnai, nepasakys, ar buvo dar filmuojama. G. B. visas tas dvi valandas buvo atsisėdęs prie durų, vaikas viduje ir jį įkalbinėjo kartu važiuoti žvejoti. Vaikas buvo susikaustęs, gal kažko bijojo, kaip ne su tėvu, neatsipalaidavęs, jis stovėjo nuleidęs galvą, nėjo. Kas vyko viduje, jis nematė, stovėjo įstrižiau. Labiau į pabaigą pamatė išlindusį vyrą ir vaiką. Nepamena, ar moteris vartojo negražius žodžius. Kažkoks konfliktas dėl durų uždarymo buvo, ar buvo leista jas uždaryti, nepasakys, nes vaikas buvo viduje, o G. B. už durų, bendravo per slenkstį. Nepamena, ar buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, ar psichologinė prievarta I. P. atžvilgiu. Pakenkti aplinkiniams nenorėjo. Tėvas įkalbinėjo vaiką, kad su juo vyktų drauge. Nežino, kas iškvietė policiją. Nežino, ar policiją kvietė vaiko mama ar vyras. Negali pasakyti, ar G. B. naudojo fizinę jėgą neleisdamas uždaryti durų. Tėvas ir vaikas šalia sėdėjo, gal ir buvo išėjęs į koridorių, tiksliai nepasakys. Smurto, piktybinių veiksmų, ar buvo nepamena, viskas kas buvo yra nufilmuota vaizdo įraše. Visas procesas truko dvi ar daugiau valandų, nepasakys tiksliai. Nepamena, ar G. B. buvo užrėmęs duris koja ir neleido jas uždaryti, tikrai dėl durų nepamena, neatsimena konflikto, dėl ko ir nuo ko prasidėjo. Jis tupėjo šalia slenksčio, kai bendravo su vaiku. Tarp slenksčio gal ir buvo atsistojęs, bet kai su vaiku kalbėjo visada tupėjo. Vaikas nėjo. Nebuvo taip, kad vaikas norėtų, o mama neleistų. Vaiko mama kaip jautėsi, kokia jos būsena buvo, tikrai nepamena. Tikrai nebuvo, kad labai pyktųsi. Fiksavo, nepažeidžiant įstatymo, nesiveržė į privačią erdvę, viešoje vietoje. Filmavimo pradžia, kai paskambino į duris, ir pradėjo filmuoti. Tačiau teismo vertinimu, šio liudytojo parodymai deklaratyvūs, patvirtinantys ir taip byloje jau žinomus faktus (vaikas pas tėvą pats nenorėjo eiti), detalizuoti įvykio aplinkybių jis negalėjo, daug jų nebeprisiminė, nurodydamas, kad viskas užfiksuota filmuotoje medžiagoje, tačiau, kaip nustatyta, filmuota medžiaga neišsami, tai patvirtino ir nukentėjusieji, nurodydami, kad ne viskas nufilmuota, trūksta tam tikrų momentų, pradžios ir pabaigos, tai pripažino ir pats antstolis, kad jam telefono baterija nusėdinėjo, galėjo būti nusėdusi baterija ir kažko nebenufilmavo. Esant tokioms aplinkybėms, netikėti nukentėjusiaisiais, jog kaltinamasis 2016-07-20 buvo įėjęs į buto vidų, buto erdvę, ropojo, šliaužiojo, šaukė, lakstė, su kabliuku svaidė meškerę į kambarį, teismas neturi pagrindo, kai tai matė ir patvirtino liudytoja S. K., bei kai išgąsdinti vaikai buvo išvežti į ligoninę.

Teismas kritiškai vertina ir liudytojos B. B. parodymus, kadangi ši liudytoja kaltinamojo mama, vienareikšmiškai palaikanti kaltinamąjį ir tiesiogiai suinteresuota šios bylos baigtimi palankiais kaltinamajam rezultatais, teismo vertinimu, jos parodymai nėra objektyvūs ir teismas darydamas išvadą jais nesiremia.

Atmestinas kaltinamojo argumentas dėl 2016-08-05 nukentėjusiųjų persekiojimo automobiliu, pavojingo vairavimo, nepagrįstai arti prisiartinant prie jų iš galo, kaltinamojo teigimu, tai tik nukentėjusiųjų išgalvota, jokiais bylos įrodymais neįrodyta, situacija. Kaip nustatyta, teisme apklausta liudytoja R. J. parodė, kad I. P. 2016 m. gruodžio mėn. važiavo į Italiją, ji jos mamos paprašė, kad mama jai leistų nuosavo namo kieme laikyti jos automobilį (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, valstybinių numerių ji nežino. I. P. sakė, kad nenori automobilio laikyti prie daugiabučio. Mama leido. I. P. leido jos mamai arba jai naudotis jos automobiliu. 2016-12-23 apie pietus, gal 12-13 val., ji viena iš (duomenys neskelbtini) I. P. automobiliu vežė mamą į kebabinę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Palikusi mamą, ji viena važiavo į Šiaulius, į (duomenys neskelbtini) gatvę, pasveikinti draugės su šv. Kalėdomis. Gal po 13 val., jai, I. P. automobiliu grįžtant iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukant į (duomenys neskelbtini) gatvę, išgirdo, kad kažkas pypsina. Per šoninio vaizdo veidrodėlį ji pastebėjo, kad iš paskos važiuoja šviesios spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis, pastebėjo, kad automobilio keleivė moteris labai persikreipusi žiūri į ją. Matė, kad keleivio pusėje buvo atidarytas langas. Ji pagalvojo, kad žmonės jai ką nors nori pasakyti, nes nepažinojo, kas tokie sėdi automobilyje, ji atsidarė langą. Tada (duomenys neskelbtini) automobilis privažiavo prie jos, matė, kad vairuotojas vyras ir keleivė moteris į ją pasižiūrėjo, tada sulėtino greitį ir pradėjo važiuoti jai iš paskos. Ji iš pradžių nekreipė dėmesio, važiavo į (duomenys neskelbtini) ir tiek. Tačiau ties (duomenys neskelbtini) mokykla pastebėjo, kad tas automobilis važiuoja "prisikabinęs" jai iš paskos, ji važiavo toliau ir per veidrodėlį stebėjo automobilį. Parvažiavo ji iki pat (duomenys neskelbtini), sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. (duomenys neskelbtini) automobilis ją atsekė ir taip pat sustojo (duomenys neskelbtini) automobilio dešinėje pusėje. Tada vairuotojas atsidarė langą, ji taip pat atsidarė, tada ji pažino, kad vairuotojas tai G. B. G. B. pradėjo ant jos šaukti, kad ji jį persekioja, šaukdamas klausė, ką ji veikė jo namo kieme, nors ji nežinojo, kur jis gyvena. Ji išsigando tokio netikėto puolimo ir kad be priežasties ant jos šaukia, pasimetė, nes nežinojo kaip elgtis. Tada iš kebabinės išėjo jos mama, ji stojo į tarpą tarp automobilių, G. B. šaukė ir ant mamos, mama įsėdo pas ją į automobilį, jos norėjo išvažiuoti ir į konfliktą su G. B. nesivelti. Tačiau G. B. pradėjo važiuoti lygiagrečiai. Ji bijojo užkabinti jo automobilį, todėl sustojo, nežinojo, ką daryti, kaip elgtis, buvo pasimetusi, mama išlipo iš automobilio ir paskambino I. P., ji nurodė kreiptis į policiją. G. B. taip pat šaukė, kad kviestų policiją. Tada ji paskambino numeriu 112, paskambino savo sutuoktiniui, nes buvo stresinėje situacijoje. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, G. B. savo automobilį pastūmė atgal. Atvažiavus pareigūnams, jis aiškino, kad niekam netrukdė. Pareigūnai pasakė, kad jei ji turės pretenzijų, reikia su pareiškimu kreiptis į policiją, tą ji ir padarė tos pačios dienos vakare. Vėliau iš policijos ji gavo atsakymą, kurį perskaičiusi suprato, kad G. B. ją persekiojo dėl to, kad vairavo ji I. P. automobilį.

Ir esant tokiems bylos duomenims, netikėti nukentėjusiųjų parodymais dėl jų 2016-08-05 persekiojimo, kai atpažino, kad taip elgėsi kaltinamasis, ir kaip matyti iš aukščiau paminėtų aplinkybių, toks elgesys kaltinamajam galimas, teismas pagrindų nenustatė, nukentėjusiųjų parodymų patikimumą neabejotinai pagrindžia bylos liudytojų parodymų visuma. Be to, nukentėjusiųjų parodymai pilnai atitinka rašytinius bylos įrodymus: I. P. ir G. B. susirašinėjimo žinučių sąrašą, antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, prie jo pridėtus vaizdo įrašus, I. P. pareiškimus dėl G. B. veiksmų Šiaulių apskrities VPK, BIRD ataskaitų žiūryklėse užfiksuotas informacijas, A. P. pareiškimą Šiaulių apskrities VPK, antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, prie jų pridėtus garso/vaizdo įrašus, nuotraukas, garso/vaizdo įrašų, nuotraukų apžiūros protokolus, medicininius dokumentus, kratos protokolą, paimtų daiktų apžiūros protokolus (nurodyta, kad apžiūrėti kratos metu iš G. B. paimti 2 vnt. kietųjų diskų "Samsung", nustatyta, kad viename kietajame diske rasta įvairių I. P. nuotraukų, tame tarpe ir tokių, kurios buvo patalpintos portale www.draugas.lt bei socialiniame tinkle facebook, kitame kietajame diske yra pasikartojančios I. P. fotonuotraukos, taip pat nurodyta, kad apžiūrėti kratos metu iš G. B. paimti - stacionarus juodos spalvos kompiuteris su užrašu "Mustiff" ir nešiojamas kompiuteris "HP ProBook 4630s", nustatyta, jog nešiojamojo kompiuterio viename iš kietųjų diskų yra įvairių asmeninio pobūdžio fotonuotraukų, peržiūrėjus diske išsaugotą interneto naršymo istoriją, matosi, kad 2016-09-09 buvo lankytasi tinklapyje www. draugas.lt ir www.facebook.com, o 2016-09-18 buvo lankytasi tinklapyje www.darnipora.lt.) taip pat gautą informaciją apie registravimo/prisijungimo duomenis, vartotojo adresą, iš kurio buvo jungtasi prie socialinių tinklalapių (UAB (duomenys neskelbtini) 2016-11-24 rašte nurodyta, jog svetainėje DarniPora.lt anketa, kurios ID (duomenys neskelbtini), buvo sukurta 2016-09-17 12.59 val., vartotojas jungėsi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), bei UAB (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, jog anketos ID: (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), registruota 2016-09-08 23.25.16, IP (duomenys neskelbtini). Anketos ID: (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini), registruota: 2016-09-18 18.25.31, IP (duomenys neskelbtini), taip pat kratos protokole nurodyta, jog kratoje dalyvavęs asmuo - G. B. pareiškė, kad jis prisipažįsta, jog įkėlė I. P. nuotraukas į internetą, dėl to gailisi).

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo nusikalstamų veiksmų intensyvumą, turinį, kaltinamojo ir nukentėjusiųjų santykius, sprendžia, kad nukentėjusieji dėl kaltinamojo veiksmų sistemingai jautė psichologinį diskomfortą, nerimą ir baimę. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-03-25 iki 2016-10-03 kaltinamasis intensyviai rašinėjo nukentėjusiajai žeminančio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio 46 žinutes, iš jų 1 grasinančio pobūdžio „kodėl tu vakar prie vaiko, kai tik paėmei, sakei vaikui: „tėtis tave skriaudė“ už tuos žodžius prie vaiko aš tave papjausiu“, savo mažamečio vaiko akivaizdoje vaiko mamą – nukentėjusiąją I. P. ir nukentėjusįjį A. P. nuolat vadino necenzūriniais žodžiais, žeminančiais, įžeidžiančiais, šmeižiančiais, nukentėjusiųjų I. P. ir A. P. atžvilgiu atliko įvairaus bauginančio pobūdžio, gresiančio pavojaus jų sveikatai ar gyvybei, veiksmus (pakeltu tonu reikalavo, stumdė, persekiojo, neleido išeiti iš namų, praeiti laiptinėje, užstojo kelią, „meškeriojo“ – mėtė meškerę su kabliuku į žmones kambaryje, apipylė karšta kava), intensyviai daužė, spardė nukentėjusiųjų buto duris, sukinėjo durų akutę, klijavo durų akutę pleistru ir bandė ją išsukti, sukūrė 11 virtualių profilių/anketų socialiniuose tinklalapiuose su nukentėjusiąją I. P. šmeižiančia informacija, jiems panaudojo asmenines nuotraukas su nukentėjusiosios I. P. atvaizdu, juose rašinėjo ją žeminančius, šmeižiančius komentarus, dėjo jos duomenis, kūrė bauginančius skelbimus. Teismo nuomone, minėti veiksmai neabejotinai sukėlė nukentėjusiesiems stresą, nesaugumo jausmą ir baimę dėl tolimesnių kaltinamojo veiksmų. Priešingai, nei teigia kaltinamasis, šiuos išgyvenimus nukentėjusieji nuosekliai išdėstė duodami parodymus ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuomone, nukentėjusiųjų neigiami išgyvenimai, esant minėtoms objektyvioms aplinkybėms, yra adekvatūs jiems darytam poveikiui ir, laikantis protingumo kriterijaus, negali būti vertinami kaip nepagrįstai sureikšminti. Tuo tarpu kaltinamojo kaltės neigimą teismas vertina, kaip kaltinamojo gynybos versiją, siekiant nepagrįstai pateisinti savo neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, visų šių aptartų įrodymų kontekste teismas daro abejonių nekeliančią išvadą, kad G. B. atlikti neteisėti veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. B. nukentėjusiųjų atžvilgiu išsakė bauginančio, žeminančio, įžeidžiančio, šmeižiančio pobūdžio frazes bei atliko bauginančio pobūdžio veiksmus ne vieną kartą (31), visi įvykiai nenutolę laiko prasme vienas nuo kito, panašaus pobūdžio, vėlesni jo veiksmai ne atsitiktiniai, o susiję su ankstesniaisiais veiksmais, darytina išvada, kad kaltinamojo atliktuose veiksmuose buvo sistemingumas (tęstinumas), kuris yra vienas iš objektyviųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, kad visi šie įrodymai, gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi, ir teismas darydamas išvadą jais remiasi. Įrodymai sugretinti tarpusavyje, jų visuma pagrįstai įrodo, jog G. B. nukentėjusiųjų atžvilgiu veikė nusikalstamai, tai suvokė ir to norėjo, bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ši jam inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo.

Tikslintinas kaltinimas, į jį įtraukiant nukentėjusiuoju R. B., ir nurodant, kad kaltinamasis G. B. sistemingai baugino nukentėjusiuosius I. P., A. P. ir mažametį R. B., kadangi G. B. neteisėtus veiksmus atliko dalyvaujant ir šiam mažamečiui, byloje 2016-12-06 nutarimu R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., pripažintas nukentėjusiuoju, konstatavus, jog pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad jam padaryta moralinė žala, tai pilnai patvirtina bylos įrodymai, tarp jų ir rašytiniai medicininiai dokumentai.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis G. B. už šios nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį 2 epizodus jau yra nubaustas administracine tvarka, būtent 2016-08-04 28 EUR bauda pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį (dėl to, kad jis 2016-07-23 apie 10.20 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), trankė A. P. buto duris, t. y. (duomenys neskelbtini) buto duris, rankomis ir kojomis), bauda sumokėta 2016-08-18, bei 2017-05-10 80 EUR bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį (dėl to, kad jis 2016-07-23 apie 18.00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g., stovėjimo aikštelėje, prie A. P. kavos kioskelio iš chuliganiškų paskatų apipylė kava A. P.), bauda sumokėta 2017-05-24, tačiau tai dabar, teismo vertinimu, kaltinamajam dvigubo baudimo neužtraukia, jam inkriminuota veika tęstinė ir šie 2 epizodai tik įrodo kaltinamojo veiksmų kryptingumą ir realumą prieš nukentėjusiuosius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybes, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo G. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaltinamasis G. B. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, jį padarė būdamas neteistas. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir laikomas administracine tvarka nebaustas (IX tomas, b. l. 53-55), dirba Norvegijoje (VIII tomas, b. l. 181-183). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį už bausmės vidurkį numatytą straipsnio sankcijoje. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano yra pagrindas išvadai, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, kad jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 straipsnis – bausmės vykdymo atidėjimas, terminui, artimam vidurkiui, numatytam įstatyme. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui, kad būtų išvengta galimų kitų nusikaltimų ar nusižengimų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusioji ir mažamečio atstovė pagal įstatymą I. P. bei nukentėjusysis A. P. teisme pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš G. B. priteisti 7000 EUR (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiam nepilnamečiui R. B., ir po 3000 EUR (tris tūkstančius eurų) kiekvienam atskirai nukentėjusiesiems I. P. bei A. P. (VII tomas, b. l. 176-179), nukentėjusieji šį civilinį ieškinį grindžia tuo, kad kaltinamojo veiksmai tęsėsi ilgą laiką, jiems darė neigiamą psichinį poveikį, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, gyveno nuolatinėje įtampoje, baimėje, jo veiksmai ilgą laiką darė (ir tebedaro) neigiamą įtaką jų gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui, jo veiksmai sudaro ištisą neteisėto elgesio grandinę, tyčia siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiųjų įtampą, nerimą, norint, kad jie paklustų jo valiai, dėl tėvo elgesio vaiko patirtų neigiamų išgyvenimų jam diagnozuotas potrauminio streso sindromas, vaikui buvo taikomas ilgalaikis medikamentinis gydymas, išryškėjo raidos sutrikimai – adaptacijos sutrikimai, autizmo požymiai, rekomenduota vengti traumuojančių ir nesaugumo jausmą keliančių situacijų, vaikui teikiama nuolatinė psichologo pagalba, darželyje sudarytas pagalbos planas dėl vaiko elgesio pagal specialistų siūlymus, patirta psichinė trauma turės ilgalaikių padarinių, neigiamos įtakos vaiko dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, harmoningos asmenybės formavimuisi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį, turi būti įvertinamos ne pavienės aplinkybės, o jų visuma. Bylos duomenys pilnai pagrindžia, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiesiems didelį stresą, jie patyrė išgyvenimus, pažeminimus, nepatogumus, gyveno nuolatinėje baimėje, įtampoje, tai truko pakankamai nemažą laiko tarpą, jo neteisėti veiksmai tik intensyvėjo ir įžūlėjo, dėl ko nukentėjusieji iki šiol turi pirmiausia pasižiūrėti pro langus, durų akutę, ar kieme, laiptinėje nėra kaltinamojo, tik tada pasijunta saugesni ir gali išeiti iš namų, nukentėjusioji I. P. 2016-08-25 patyrė persileidimą ir tai patvirtina ligoninės epikrizė (I tomas, b. l. 70), šiuo metu turi mažą vaiką, bet ji viena vis dar bijo išeiti iš namų su vaiku pasivaikščioti, pamačiusi automobilį, panašų į kaltinamojo, iškart išsigąsta, sutrinka, pradeda drebėti, nes nežino, ką šis žmogus jos šeimai dar gali padaryti, iki šiol jaučiasi nesaugūs ir yra apriboti kasdieniniame gyvenime, tačiau tokie nepatogumai laikini ir išgyvendintini per trumpesnį ar ilgesnį laiką kiekvienam asmeniui individualiai. Be to, vaikui R. B. dėl tuo laiku patirtų neigiamų išgyvenimų diagnozuotas potrauminio streso sindromas, jam taikytas ilgalaikis medikamentinis gydymas, išryškėjo raidos sutrikimai – adaptacijos sutrikimai, autizmo požymiai, rekomenduota vengti traumuojančių ir nesaugumo jausmą keliančių situacijų, vaikui iki šiol teikiama nuolatinė psichologo pagalba, darželyje sudarytas pagalbos planas dėl vaiko elgesio pagal specialistų siūlymus, tai patvirtina prie bylos pridėti medicininiai dokumentai, vaikui psichologinę pagalbą teikiančių tarnybų pažymos (IV tomas, b. l. 23-33, 34, 37-38, IX tomas, b. l. 59-81). Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti ir tai, jog vaikas R. B. jau nuo pat gimimo turėjo psichikos sveikatos problemų, vaikui gimus įtarta įgimta infekcija, jis ir anksčiau sunkiai adaptavosi ugdymo įstaigoje, būdavo dažni pykčio priepuoliai, konfliktuodavo su kitais vaikais, kartodavosi isterijos, vadinasi, vaikas pas psichiatrus ir psichologus lankosi nuo mažens ir dėl ligos paūmėjimo nėra kaltas vien tik kaltinamasis. Atsižvelgiant į visus paminėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas sprendžia nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, bei priteistina nukentėjusiajam nepilnamečiui R. B. 1000 EUR (vieno tūkstančio eurų) suma, nukentėjusiajai I. P. 600 EUR (šešių šimtų eurų) suma, nukentėjusiajam A. P. 300 EUR (trijų šimtų eurų) suma neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo G. B., kurio neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems buvo padarytos moralinės žalos. Šie teismo nustatytini žalų dydžiai išlaiko skirtingų nukentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypsta ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose.

Nukentėjusieji civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamojo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokatės D. B. šioje byloje jiems suteiktas teisines paslaugas, įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad šis nukentėjusiųjų prašymas pagrįstas rašytiniais bylos įrodymais, patvirtinančiais turėtas advokato paslaugų išlaidas – 1996 EUR, teismui pateikti mokėjimo nurodymai (kvitai, VII tomas, b. l. 180-183), todėl šis nukentėjusiųjų prašymas tenkintinas visa apimtimi, jų turėtos advokato paslaugų išlaidos – 1996 EUR (vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt šeši eurai) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo G. B.

Be to, įvertinus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis G. B. sistemingai baugino buvusią sugyventinę nukentėjusiąją I. P., tuo sudarydamas neigiamą ir bauginančią atmosferą savo paties vaikui – mažamečiui R. B., kartu kitam nukentėjusiajam A. P., esant įtemptiems jų tarpusavio santykiams, besitęsiančioms jų konfliktinėms situacijoms, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, kaltinamajam G. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiųjų I. P., A. P. ir R. P. arčiau nei 100 metrų atstumu, nustatant šio įpareigojimo 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo vertinimu, tai pakankamas laikas minėtos priemonės tikslams pasiekti (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 72¹ straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų I. P., A. P. ir R. P. arčiau nei 100 metrų atstumu 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Tenkinti iš dalies civilinį ieškinį ir priteisti iš G. B. nukentėjusiajam nepilnamečiui R. B. 1000 EUR (vieną tūkstantį eurų), nukentėjusiajai I. P. 600 EUR (šešis šimtus eurų), nukentėjusiajam A. P. 300 EUR (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiųjų turėtas advokato paslaugų išlaidas ir priteisti 1996 EUR (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus) nukentėjusiesiems iš kaltinamojo G. B.

– nešiojamuosius kompiuterius "HP", "Dell", USB atmintines "Flash Voyager", "Sandisk", kietuosius diskus "Samsung", "Verbatim", "Samsung" (su dėklu ir USB laidu), USB kabelį, mobiliojo ryšio telefoną "Samsung", mobiliojo ryšio telefoną "LG", stacionarų kompiuterio bloką, voką su popierinėmis nuotraukomis (14 vnt.), fotoalbumus (2 vnt.), kurie grąžinti G. B., palikti šiam asmeniui neribotai jo nuosavybei;

- 14 CD su garso/vaizdo įrašais, esančius byloje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.