Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-02-10 · Civilinė byla Nr. e2S-567-562/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
e2S-567-562/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29226-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Ieškovas
M. S.
Atsakovas
D. S.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-567-562/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29226-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.5; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo ir atsakovo D. S. patikslintą priešieškinį ieškovei M. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. S. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui D. S. (toliau – atsakovas) dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – ir teismas) 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo, nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atitinkamai:

2.1. Atsakovas bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrą ir sūnų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos ar iš šalių sutartos viešos, neutralios vietos (priklausomai nuo to, kur vaikai yra), ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į šalių sutartą viešą, neutralią vietą.

2.2. Atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tą savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus pasiima nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš ugdymo įstaigos ar iš šalių sutartos viešos, neutralios vietos (priklausomai nuo to, kur vaikai yra) ir grąžina juos tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į šalių sutartą viešą, neutralią vietą.

2.3. Nepavykus šalims sutarti dėl neutralios vietos, šalys į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus ir (ar) kitų (trečiųjų asmenų) pagalbą.

2.4. Tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse.

2.5. Šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1020-934/2020 pakeitė teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų tėvo D. S. bendravimo su vaikais tvarką (toliau – ir Nutartis) ir nustatė tokią bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrą ir sūnų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos arba iš (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į (duomenys neskelbtini).; 2) atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tą savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus pasiima nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžina juos tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į (duomenys neskelbtini); 3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-14853-1094/2021 skolininkui atsakovui paskirta 10 Eur vienkartinė bauda išieškotojos ieškovės naudai už Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties nevykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. balandžio 20 d. gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei su nepilnamečiais vaikais K. ir B. naudotis gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų – B. ir K. Ieškovė taip pat prašė: 1) prašymą nagrinėti skubos tvarka ir teismo nutartį priimti išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, nukreipiant skubiam vykdymui; 2) priteisti iš atsakovo visas valstybės ir ieškovės patirtas nenumatytas finansines išlaidas, kurios kilo dėl atsakovo elgesio; 3) atlyginti neturtinę žalą, kurią patyrė vaikai dėl tokio tėvo elgesio.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies, įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei su nepilnamečiais vaikais K. ir B. naudotis gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Kitą prašymo dalį atmetė.

Šalies argumentai

7. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo tvarkos) pakeitimo, kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. ir K. tvarką: 1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis), pasiimdamas vaikus ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. iš jų ugdymo įstaigos, jeigu jie tuo metu joje yra, arba atvykdamas į vaikų gyvenamąją vietą ir nuolat būdamas bei bendraudamas su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18.00-19.00 val. Šiuo laikotarpiu ieškovė įpareigojama išvykti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir leisti atsakovui, nekliudant ieškovei, bendrauti su vaikais; 2) jeigu teismas nuspręstų netenkinti šio prašymo, atsakovas alternatyviai prašė patvirtinti tolimesnę bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas vaikus penktadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. iš jų ugdymo įstaigos, jeigu jie tuo metu joje yra, arba atvykdamas į vaikų gyvenamąją vietą ir nuolat būdamas bei bendraudamas su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18.00-19.00 val. Šiuo laikotarpiu ieškovė įpareigojama išvykti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir leisti atsakovui nekliudant ieškovei bendrauti su vaikais; 3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nutarta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, kuri iš dalies buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi, nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi B. S. ir dukra K. S., tvarką.

9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Šalies argumentai

10. Atsakovas 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo tvarkos) pakeitimo, kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. ir K. tvarką: 1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrą ir sūnų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 12.30 val. iki 14.00 val. į (duomenys neskelbtini).; 2) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 3) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.

Atsiliepimas

11. Atsakovas prašyme nurodė, kad, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu, jog jis galėtų bendrauti su vaikais savo ir vaikų namuose (įpareigojant ieškovę išvyki iš šių namų), atsakovas nurodė, kad šiuo metu neturi savo būsto, laikinai gyvena pas pažįstamą, taigi tėvas neturi kur nusivežti vaikų, kur galėtų su jais normaliai bendrauti, ir svarbiausia – kur vaikai jaustųsi komfortabiliai. Ši situacija nėra pasikeitusi, atsakovas vis dar neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, į kurią galėtų atsivežti vaikus. Todėl bendravimo su vaikais laikotarpiu atsakovas trumpalaikės nuomos pagrindu nuomojasi butą, į kurį gali pasiimti vaikus. Tačiau esant tokiai situacijai, tampa objektyviai neįmanoma vykdyti dabar galiojančios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties: butą savaitgaliui Vilniuje galima išsinuomoti tik iki sekmadienio 12 val. (arba reikia nuomotis papildomai parai). Atsakovas neturi papildomų finansinių resursų nuomotis butą papildomai parai, kuomet butas nebus naudojamas. Taigi, sekmadienį atsakovas galėtų grąžinti vaikus iki maždaug 14 valandos. Paprastą dieną atsakovas neturi galimybės pasiimti vaikų kelioms valandoms, kadangi dėl COVID-19 pandemijos neturi kur jų nusivesti. Vasaros metu tėvas galėtų leisti laiką lauke, tačiau šaltuoju periodu tai yra neįmanoma. Po mokyklos laikyti vaikus kelias valandas lauke (o ypač jeigu sninga ar lyja) neatitiktų vaikų interesų. Nuomotis buto kelioms valandoms atsakovas negali, kadangi butai nuomojami paromis, be to, tai pareikalautų neproporcingai didelių kaštų. Lietuvoje vis dar yra paskelbta nepaprastoji padėtis dėl COVID-19 pandemijos ir yra įvesti ribojimai, kurie trukdo atsakovui praleisti turiningai laiką su savo vaikais uždarose pramogų vietose (įskaitant ir tuo laikotarpiu, kuomet atsakovas neturi būsto, į kurį galėtų nusivesti vaikus). Nors teisiškai tėvas gali nusivesti vaikus į kavinę ar kitą vietą, jis to daryti nenorėtų, kadangi yra rizika užsikrėsti.

12. Atsakovas yra teikęs teismui įrodymus apie tai, kad ieškovė melavo atsakovui neva dukra K. yra užsikrėtusi COVID-19 (atsakovas niekada nesuprato šio melo tikslo ir prasmės), tad tėvas nenorėtų būti su vaikais viešose vietose ir siekdamas išvengti įvairių kaltinimų iš ieškovės. Susiklosčius tokiai situacijai, kuomet atsakovas negali matytis su vaikais jų namuose (atsakovas primena, kad jis jokiu būdu negali būti namuose kartu su ieškove dėl jos vykdomų provokacijų ir realios rizikos vėl būti apkaltintu smurtu), atsakovas tikėjosi, kad ieškovė bendradarbiaus dėl vaikų bendravimo su tėvu, tačiau to neįvyko (ieškovė savo elgesio nepakeitė). Atsakovui atėjus 2021 m. lapkričio 19 d., vis dar buvo nežinoma, ar ieškovė sudarys sąlygas tėvui pasiimti vaikus savaitgaliui, kaip tai yra įtvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartyje.

Atsiliepimas

13. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad su atsakovo prašymu kategoriškai nesutinka, prašė jį atmesti. Jos teigimu, atsakovo pareikštas prašymas grindžiamas būtent siekiu vaikų tėvui priimtinos ir patogios bendravimo tvarkos nustatymo. Šis prašymas visiškai nėra susijęs su jokiomis iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis. Atsakovas pasisakė apie tėvų bendradarbiavimo pareigos reikšmę, sprendžiant su jo bendravimo tvarkos realiu įgyvendinimu susijusias situacijas ir tokius atvejus, kada šios tvarkos objektyviai neįmanoma įgyvendinti konkrečiomis vaikų pasiėmimo ir grąžinimo valandomis. Ieškovė pažymėjo, kad tokios atsakovo nurodomos situacijos gali pasitaikyti, tačiau nėra normalu, kada jos tampa dėsningais reiškiniais atsakovo gyvenime ir bendravimo tvarkos su vaikais įgyvendinime. Atsakovas savo neatsakingu elgesiu apsunkina ne tik ieškovę, kuri augina vaikus, bet ir kitus – trečiuosius asmenis (kaimynus, mokytojus, vaikų bendramokslių tėvus). Kaip matyti, atsakovas siekia mažinti bendravimo su vaikais apimtis, perkeldamas šią naštą išimtinai vaikų mamai, nes yra neatsakingas tėvas ir dėl savo paties susiplanuoto kitokio užimtumo nesugeba vaikų laikų pasiimti iš ugdymo įstaigų, užtikrinti jų poreikių bei geriausių interesų. Pagrįstai kyla klausimas, kaip atsakovas gebėtų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, jeigu vaikai augtų su tėvu. Negalima sutikti su atsakovu, kuris savo prašymą grindė manipuliacinio pobūdžio argumentais, esą, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu, kad atsakovas galėtų bendrauti su vaikais savo ir vaikų namuose (įpareigojant ieškovę išvykti iš šių namų), nurodė, jog šiuo metu neturi savo būsto, laikinai gyvena pas pažįstamą ir ši aplinkybė nėra pasikeitusi. Šie atsakovo, kaip vaikų tėvo, teiginiai nėra pateisinami objektyviai egzistuojančia situacija, yra dirbtinai sukurti ir pateikti teismui, kad sąmoningai pademonstruoti, koks atsakovas yra tariamai nuskriaustas žmogus, jog neturi jokio gyvenamojo būsto ar kitos vietos, kur apsistoti su vaikais ir bendrauti. Atsakovo vardu yra registruoti vienas šalia kito esantys du gyvenamieji namai, vieną iš jų atsakovas nuomoja. Už būsto nuomą jis gauna solidžias lėšas, kurias gali panaudoti kito būsto nuomai. Teismui yra pateikti atsakovo banko sąskaitų išrašai, iš kurių turinio matyti, kokius lėšų srautus valdo vaikų tėvas ir kokio dydžio lėšomis jis disponuoja, todėl jokios kritikos neatlaiko jo kuriamos istorijos apie negalėjimą bendrauti su vaikais, būtinybę nuomotis būstą trumpalaikės nuomos pagrindu ir pan. Ieškovės teigimu, atsakovo sesuo gyvena prabangiame beveik 200 kv. m ploto name, netoliese esančioje (duomenys neskelbtini), kurį pats atsakovas prieš tris metus padėjo jai įsigyti. Manytina, kad atsakovo sesuo, už dėkingumą broliui įsigyjant gyvenamąjį būstą, tikrai turi galimybes priimti jį apsistoti dviem dienoms su nepilnamečiais vaikais, juolab, kad vaikų tėvas lėšas skyrė ne savo paties vaikų mokslams, o sesers gyvenamajam namui įsigyti. Savaime suprantama, kad tikrosios tėvo negalėjimo bendrauti su vaikais priežastys ir jo pareikštas prašymas nėra susiję su tėvo įvardijamu būsto neturėjimo klausimu. Kiekvienas rūpestingas tėvas ar motina, kurie nuoširdžiai ir atsakingai įgyvendina bendravimo su vaikais tvarką, kuriems tikrai rūpi jo vaikai, turi galimybę užtikrinti savo bendravimą su vaikais visapusiškai, įskaitant pasirūpinimą gyvenamuoju būstu, o ne prisidengia tariamos trumpalaikės nuomos paslaugų teikimo ypatumais. Atsakovas nurodė, kad jis neturi papildomų finansinių resursų nuomotis butą papildomai parai, kuomet butas nebus naudojamas. Vaikų tėvui labiau yra nepatogi galiojanti jo bendravimo su vaikais tvarka, pirmiausia, dėl visiškai kitokių jo asmeninių planų bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimo metu, antra, dėl atsakovo principų bei ambicijų, siekio visiškai sužlugdyti vaikų motiną (ieškovę), kuri visada turi turėti laiko pasiimti iš ugdymo įstaigų nepilnamečius vaikus. Visi kiti jo argumentai nėra pateisinami ir neatlaiko jokios kritikos. Atsakovas savo būsto klausimus privalo spręsti taip, kad užtikrintų tinkamą savo bendravimą su vaikais. Jis nepateikė teismui duomenų, kad objektyviai neturi jokių galimybių aprūpinti savo nepilnamečių vaikų bendravimo su jais metu būstu, jeigu toks poreikis atsiranda. Vaikų tėvo nurodoma aplinkybė, esą butą savaitgaliui Vilniuje galima išsinuomoti tik iki sekmadienio 12 val. (arba reikia nuomotis papildomai parai), negali būti laikoma pagrįsta vien jo pateiktais vienkartinio ir epizodinio pobūdžio duomenimis teismui ir vertintina itin kritiškai. Pasisakant dėl atsakovo pareikšto prašymo ir jo nurodytų aplinkybių, susijusių su vaikų apsistojimu, būtina priminti, kad vaikų tėvas byloje ne kartą yra pareiškęs ir patvirtinęs, kad nori matytis su vaikais kuo dažniau, tačiau šiame prašyme, pats sau prieštaraudamas, siekia mažinti bendravimo su dukra ir sūnumi apimtis, kadangi jie jam trukdo gyventi savo gyvenimą su kita moterimi. Nesutiktina su atsakovu, teigiančiu, kad paprastą dieną jis neturi galimybės pasiimti vaikų kelioms valandos, kadangi dėl COVID-19 pandemijos neturi kur jų nusivesti. Būtina pastebėti, kad pandemija yra užsitęsusi pakankamai ilgą laiką, žmonės jau yra prisitaikę prie pandemijos sąlygų ir įvestų ribojimų, todėl atsakovo motyvas, siejamas su pandemija nėra pagrįstas.

14. Ieškovė pažymėjo, kad vaikų tėvas atsakovas šiai dienai deklaruoja tik teises į vaikus, o pareigų jokių neturi ir neketina prisiimti, perkelia pilną atsakomybę už dukterį ir sūnų ieškovei. Vaikų mama ryte turi vaikus pristatyti į ugdymo įstaigas, vakare pasiimti, uždirbti pajamas oriam vaikų pragyvenimui, gaminti, skalbti, padėti ruošti pamokas, visokeriopai rūpintis vaikais. Tėvas neturi jokių pareigų, todėl ši situacija nėra normali ir visiškai neatitinka vaikų interesų. Tėvo išsigalvojimai neturi pažeisti vaikų teisės į orią kasdienybę, vežiojant juos po motelius. Vaikai turi du namus, kurie yra šeimos turtas, o namuose jie nebūna išimtinai tik dėl jų tėvo kaltės. Tėvas gali nenuomoti antrojo namo ir turės saugią aplinką ir geras būsto sąlygas laikui su vaikais praleisti.

15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisų apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo, kurioje formaliai nurodė, kad esant atsakovo prašyme nurodytoms tam tikroms aplinkybėms ir motyvams, dėl kurių prašoma pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, todėl nustatyta laikina bendravimo tvarka galimai koreguotina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-393-1094/2021 (dabar bylos Nr. e2-153-1094/2022) tenkino atsakovo prašymą – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, kuri iš dalies buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi, nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi B. S. ir dukra K. S. tvarką, nustatant, kad: 1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrą ir sūnų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 12.30 val. iki 14.00 val. į (duomenys neskelbtini).; 2) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 3) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo Tarnybą atkreipti ypatingą dėmesį į susiklosčiusią šeimoje situaciją, kai nėra tinkamai įgyvendinama abiejų tėvų valdžia.

17. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos, Tarnybos dokumentų ir kitų teisminių procesų nustatė, kad dėl nepilnamečių vaikų tėvų ambicingo elgesio susiklostę įtempti, ilgalaikiai konfliktiniai santykiai ir nesutarimai, dėl ko ribojama vaikų teisė bendrauti ir matytis su abiem tėvais.

18. Ginčo byloje nepilnamečių vaikų tėvai viso teisminio proceso metu tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai įrodinėja, kuris iš tėvų yra geresnis ar blogesnis

19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad savaime suprantama, jog biologinio tėvo ir vaikų nuolatiniam bendravimui reikalingas aktyvus ir supratingas vaikų motinos bendradarbiavimas, kurio šiuo atveju nėra. Tinkamas bendravimo su vaikais tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio nuolatinis palaikymas.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų tėvai neatsižvelgia į teismo siūlymą suprasti, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, o ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Konstatavo, kad abi šalys neveikia lanksčiai, neieško kompromisų, nesistengia objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją, nepajėgia geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui, nors vaikai turi prigimtinę teisę turėti abu tėvus. Teismas pabrėžė, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta.

22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai bei atkurtas normalus vaikų ir tėvo bendravimas, todėl tam būtinas abiejų tėvų bendradarbiavimas ir kooperavimasis. Vaikų interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų būtų ribojamas nepilnamečių vaikų interesais.

23. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė taiko dvigubus standartus. Viena vertus, su teismo įpareigojimu išvykti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir leisti atsakovui nekliudant ieškovei bendrauti su vaikais, ji kategoriškai nesutiko, nurodydama, kad tai pažeidžia jos teises. Kita vertus, teigė, kad vaikų tėvas su vaikais gali apsistoti trečiajam asmeniui (nesusijusiam su nagrinėjama byla) priklausančiame gyvenamajame name ir tokiu būdu jau nelaikė, jog yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės.

24. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas bijo lankytis namuose, kuriuose gyvena ieškovė, juose būnant ieškovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

25. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti, kaip nepagrįstą; įvertinti atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant pakeisti bendravimo tvarką, kuomet daroma žala nepilnamečiams vaikams, ir skirti atsakovui baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1. Priimdamas skundžiamą nutartį ir patenkindamas akivaizdžiai nepagrįstą vaikų tėvo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pirmosios instancijos teismas savo išvadas iš esmės grindė kaltinimais, reiškiamais vaikų motinai ieškovei ir Tarnybai, nuolaidžiaudamas ilgą laiką vaikų teises sistemiškai grubiai pažeidinėjančiam tėvui atsakovui. Tik dėl formalaus nešališkumo išlaikymo teismas nutartyje nurodė, kad ginčo byloje nepilnamečių vaikų tėvai viso teisminio proceso metu tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai įrodinėja, kuris iš tėvų yra geresnis ar blogesnis. Prieštaraudama tokiai teismo išvadai, ieškovė pažymi, kad jai svarbiausia yra geriausi mažamečių vaikų interesai, kuriuos pirmosios instancijos teismas ignoravo. Nors santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, tačiau nereiškia, kad tėvai neturi dėti pastangų užtikrinti šių santykių stabilumą, o teismas – derintis prie vaikų poreikių negebančio ir/arba nenorinčio atliepti jų tėvo ir jo poreikių. Teismas išvardijo, kiek kartų jis keitė byloje jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su laikina skyriumi gyvenančio tėvo atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pabrėždamas, kad prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendžiami nuo 2019 metų, tačiau skundžiama nutartimi šį nutarčių skaičių teismas tik padidino, priimdamas tėvui palankų procesinį sprendimą ir sumažindamas jo pareigų apimtis bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais įgyvendinime.

25.2. Tarnybos Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono specialistai nebendradarbiauja, todėl realiai situacijos neįvertina, pateikia tik formalias išvadas.

Žemesnės instancijos teismas

25.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad dėl nepilnamečių vaikų tėvų ambicingo elgesio susiklostę įtempti, ilgalaikiai konfliktiniai santykiai ir nesutarimai, dėl ko ribojama vaikų teisė bendrauti ir matytis su abiem tėvais, tačiau, patenkindamas atsakovo prašymą, šią vaikų teisę nuolat matytis su jų tėvu dar labiau apribojo, netiesiogiai išreikšdamas poziciją, kad ambicingas elgesys yra būdingas vaikų motinai.

25.4. Ieškovė, auginanti du mažamečius vaikus, atsiduria nelygiavertėje padėtyje ne tik vaikų priežiūros klausimu, tačiau ir pačiame procese teismo nepagrįstai yra menkinama ir kritikuojama. Tinkamas bendravimo su vaikais tvarkos vykdymas turi galioti ne tik ieškovės, bet ir vaikų tėvo – atsakovo atžvilgiu, būtent jis taip pat privalo imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio nuolatinis palaikymas, o ne savo negalėjimo bendrauti su vaikais pateisinimas tokiomis priežastimis, kurių konkrečioje situacijoje neturėtų pateisinti teisingumą vykdanti institucija. Šios bylos šalių ir jų vaikų santykyje vaikų tėvas, kuris turi visas galimybes bendrauti pagal teismo nustatytą ir galiojančią laikiną bendravimo su vaikais tvarką, formaliai ir deklaratyviai pareiškia teismui, kad nebegali įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos, o teismas tokį vaikų tėvo prašymą patenkina ir dar apkaltina vaikų motiną nebendradarbiavimu. Net neturėtų kilti abejonės dėl tokio teismo procesinio sprendimo nepagrįstumo, neteisėtumo.

25.5. Pirmosios instancijos teismas atkreipė Tarnybos dėmesį į susiklosčiusią šeimoje situaciją, tačiau atsakovo elgesio dėl jo pareikšto prašymo nevertino ir neanalizavo, sudarydamas atsakovui visas sąlygas nepateisinamai apsiriboti bendravimą su dukra ir sūnumi.

Žemesnės instancijos teismas

25.6. Atsakovas išsiuntė laišką savo seseriai ir iš jos elektroninio pašto parašė atsakymą arba paprašė jį parašyti, tokiu būdu sukurdamas jam palankius įrodymus.

25.7. Ieškovė tik išreiškė tokią poziciją, kad vaikų teta galėtų sudaryti sąlygas broliui jos namuose susitikti su mažamečiais, tačiau tai nereiškia, jog siekė konkrečiam asmeniui perkelti šias pareigas. Ne ieškovei spręsti už atsakovą, kur jam apsistoti su vaikais, ieškovė išsakė tokią poziciją tik dėl atsakovo objektyvių galimybių, siekdama paneigti jo išsisukinėjimus dėl jokio būsto, kuriame galėtų apsistoti su vaikais, neturėjimo.

Atsiliepimas

26. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priimti kartu su atsiliepimu teikiamus naujus įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir nustatė faktines aplinkybes, kurių pagrindų priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį. Skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta reali tarp šalių susiklosčiusi faktinė situacija bei pateikti įrodymai. Bendravimo tvarką reikėjo keisti ne tik dėl atsakovo prašymo, bet ir siekiant apsaugoti vaikų interesus ir jų sveikatą.

26.2. Skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagrindžia tai, jog tam, kad atsakovas yra priverstas nuomotis būstą, kurio nuomos laikotarpio pabaiga savaitgaliais yra sekmadienio 12 valanda. Suėjus šiam laikui, atsakovas su vaikais nebeturi kur apsistoti, o ilgesnis apsistojimas trumpalaikės nuomos būste sukeltų papildomas ir nereikalingas išlaidas, nes vaikus reiktų grąžinti ieškovei iki 18 - 18:30 val., tuo tarpu būsto nuoma baigtųsi pirmadienio popietę. Toks būsto nuomojimasis yra neekonomiškas, dėl to atsakovas juo nesinaudoja. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pavojų vaikų sveikatai, jiems būnant viešose vietose, kadangi didėja susirgimų COVID-19 virusu.

26.3. Ieškovės teiginys dėl elektroninio laiško parašymo iš atsakovo sesers elektroninio pašto, taip sukuriant atsakovui palankius įrodymus, nepagrįstas, kadangi tokiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų.

26.4. Atsakovas neturi kitų galimybių ir priemonių užtikrinti vaikų interesus, kaip tik esamomis priemonėmis. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki, todėl jis negali nuomotis būsto ilgam laikotarpiui. Atsakovas gyvena pas pažįstamus asmenis, kurių namuose nėra galimybės kokybiškai praleisti laiko kartu su vaikais.

26.5. Po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas turiningai ir prasmingai praleido laiką su vaikais – šventė dukros gimtadienį Druskininkuose.

26.6. Būtent ieškovės elgesys labiausiai kenkia šalių nepilnamečių vaikų interesams, atsakovui trukdoma normaliai bendrauti su vaikais, jis yra kaltinamas išgalvotais dalykais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

27. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus – fotonuotraukas iš Druskininkų, elektroninį laišką, susirašinėjimą su ieškove, trumpųjų SMS žinučių informaciją, paslaugų Druskininkuose užsakymo patvirtinimo dokumentą, susirašinėjimą su sūnaus mokytoja ir susirašinėjimą dėl vaikų paėmimo.

28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

30. Atsakovo prašomi pateikti įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma atsakovo naujai teikiamų įrodymų atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo, išskyrus paslaugų užsakymo Druskininkuose, Grand SPA Lietuva patvirtinimą. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas itin socialiai jautrus klausimas – nustatytos tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pirmosios instancijos teisme pakeitimas. Dėl šios priežasties yra aktualu nustatyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjamam klausimui, taigi, ir pasisakant dėl šalių nepilnamečių vaikių teisių ir teisėtų interesų, teisės į saugią ir harmoningą aplinką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo naujai pridedami įrodymai gali turėti reikšmė apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pastarasis atsakovo prašymas yra pagrįstas, todėl prijungia jo naujai teikiamus įrodymus į bylą.

Dėl bylos esmės.

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

32. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

33. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-153-1094/2022 pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – ir teismas) 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo, nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1020-934/2020 pakeitė teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų tėvo D. S. bendravimo su vaikais tvarką (toliau – ir Nutartis) ir nustatė tokią bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrą ir sūnų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos arba iš (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į (duomenys neskelbtini); 2) atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tą savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus pasiima nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžina juos tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į (duomenys neskelbtini); 3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.

35. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog yra pagrindas pakeisti bendravimo tvarką dėl ieškovės ir atsakovo abipusių nesutarimų, atsakovo prašymą tenkino ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, kuri iš dalies buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi, nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi B. S. ir dukra K. S. tvarką, nustatant, kad: 1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrą ir sūnų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos arba iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 12.30 val. iki 14.00 val. į (duomenys neskelbtini); 2) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 3) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo Tarnybą atkreipti ypatingą dėmesį į susiklosčiusią šeimoje situaciją, kai nėra tinkamai įgyvendinama abiejų tėvų valdžia.

36. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi ir joje išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad atsakovo prašymas buvo nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas tokio prašymo neturėjo tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovo prašymą, vaikų teisę nuolat matytis su jų tėvu dar labiau apribojo, netiesiogiai išreikšdamas poziciją, kad ambicingas elgesys yra būdingas vaikų motinai. Ieškovės teigimu, vaikų tėvas, kuris turi visas galimybes bendrauti pagal teismo nustatytą ir galiojančią laikiną bendravimo su vaikais tvarką, formaliai ir deklaratyviai pareiškia teismui, kad nebegali įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos, o teismas tokį vaikų tėvo prašymą nepagrįstai patenkino ir dar apkaltino vaikų motiną nebendradarbiavimu. Ieškovės vertinimu, atsakovo elektroninis susirašinėjimas su savo seserimi yra jam palankių įrodymų rinkimas.

37. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad ieškovės atskirasis skundas nepagrįstas, o bendravimo tvarką reikėjo keisti ne tik dėl atsakovo prašymo bet ir siekiant apsaugoti vaikų interesus. Atsakovas dėl jam nepalankios finansinės padėties šiuo metu neturi galimybės nuomotis būstą, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovas rūpinasi vaikais, leidžia su jais laiką.

38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

40. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi nustatyta tvarka ginčo atveju geriausiai atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad nurodytos nepilnamečių vaikų tėvų teisės ir pareigos turi būti įgyvendinamos, užtikrinant geriausius nepilnamečių vaikų interesus, tame tarpe ir teisę į emociškai bei fiziškai saugią vaikams aplinką.

41. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jog geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79 ir kt.).

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad tarp šalių yra susiklostę ypatingai konfliktiški santykiai, šalys viena kitą kaltina savo, kaip tėvų, pareigų netinkamu vykdymu. Tokie santykiai, kokie yra susiklostę tarp ieškovės ir atsakovo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kenkia šalių nepilnamečių vaikų gerai psichologinei ir emocinei būsenai, pilnavertiškam emociniam vystymuisi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

44. Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs atsakovo prašymą, vaikų teisę nuolat matytis su jų tėvu dar labiau apribojo, netiesiogiai išreikšdamas poziciją, kad ambicingas elgesys yra būdingas vaikų motinai, vertinamas, kaip nepagrįstas. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, pakeitė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką į tokią, kuri netenkina ieškovės ir jos poreikių, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovo bendravimą su šalių nepilnamečiais vaikais. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs byloje susiklosčiusias aplinkybes, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, atsakovo prašymą tenkino, tik konstatavęs naujos laikinos bendravimo tvarkos naudingumą šalių nepilnamečiams vaikams. Viena vertus, matyti, kad atsakovas trumpiau bendraus su šalių nepilnamečiais vaikais, tačiau, kita vertus, toks bendravimo sumažinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra visiškai pateisinamas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei prioritetinių nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo tikslais.

45. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad vaikų tėvas, kuris turi visas galimybes bendrauti pagal teismo nustatytą ir galiojančią laikiną bendravimo su vaikais tvarką, formaliai ir deklaratyviai pareiškia teismui, kad nebegali įgyvendinti nustatytos bendravimo tvarkos, o teismas tokį vaikų tėvo prašymą nepagrįstai patenkino ir dar apkaltino vaikų motiną nebendradarbiavimu.

46. Atsakydamas į šį atskirojo skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, vertino ne tik atsakovo teiginius dėl jo pablogėjusios finansinės padėties, bet ir naujos laikinos tvarkos naudą šalių nepilnamečiams vaikams. Jau konstatuota, kad pakeista laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka geriausiai atitinka šalių nepilnamečių vaikų teisių į emociškai ir psichologiškai saugią aplinką, teisėtų interesų įgyvendinimą. Atsakovas nurodė, kad darbo dienomis neturi galimybės pasiimti vaikų kelioms valandoms, kadangi dėl COVID-19 pandemijos neturi kur jų nusivesti. Vasaros metu tėvas galėtų leisti laiką lauke, tačiau šaltuoju periodu tai yra neįmanoma. Po mokyklos laikyti vaikus kelias valandas lauke (o ypač jeigu sninga ar lyja) neatitiktų vaikų interesų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atsakovo argumentus, nes šiuo metu vis dar paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, todėl nėra saugu leisti laiką uždarose pramogų vietose ar kavinėse. Be to, šalių vaikams būtina atlikti pamokų ruošą, kas yra sudėtinga esamoje situacijoje, paėmus vaikus kelioms valandoms darbo dienomis. Pažymėtina, kad šiuo metu šalių vaikams ypač aktualus stabilumas bei emocinis saugumas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuo 2019 metų šalių nepilnamečiai vaikai mato tėvų konfliktinę situaciją ir tokiu būdu tinkamai nebendrauja su skyrium gyvenančiu tėvu. Taigi nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrins šalims rečiau susitikti ir tokiu būdu išvengti papildomų konfliktų, kurie daro didelę žalą jų nepilnamečiams vaikams.

Dėl procesinės bylos baigties.

47. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

48. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

49. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rosita Patackienė