- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-1020-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29226-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. S. ir atsakovo D. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-05 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir uzufrukto nustatymo ir atsakovo D. S. priešieškinį ieškovei M. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
2. 2020-04-20 teisme gautas ieškovės M. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaikus penktadienį nuo 15 val. iki 16 val. iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to kur jie yra) ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 18 val. iki 18:30 val. į jų gyvenamąją vietą; 2) atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tą savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus paima nuo 15 val. iki 16 val. iš ugdymo įstaigos arba vaikų gyvenamosios vietos (priklausomai nuo to kur vaikai yra) ir grąžina juos tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą; 3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute (7 t., b. l. 34-38).
3. Prašymą taikyti pirmiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė siekiu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti jų gyvenimo režimo pastovumą, nenutrūkstamą ryšį su abiem tėvais, taip pat užkirsti kelią atsakovo melui dėl jo ir vaikų bendravimo ribojimo. Nurodo, kad visu šalių skyrium gyvenimo laikotarpiu atsakovas su vaikais bendrauja retai ir nereguliariai, o tai kelia vaikams stresą, silpniną jų ryšį su tėvu. Vaikai nori, kad tėvas jiems paskambintų, nori dažniau matytis su juo, tačiau atsakovas vengia maksimalaus bendravimo su vaikais. Nesant konkrečios ir pastovios bendravimo tvarkos nei vaikai, nei ieškovė negali planuoti savo laiko, nes nėra aišku kada atsakovas norės pabūti su vaikais ir ar iš viso norės. Be to, teisme pradėjus nagrinėti bylą dėl nepilnamečių vaikų, atsakovas ėmė kaltinti ieškovę, neva ji neleidžia jam matytis su vaikais, riboja jo bendravimą, tačiau akcentuodamas bendravimo ribojimą, atsakovas nesiima jokių priemonių, to tariamo ribojimo išvengti, taigi kyla pagrįstos abejonės jo nuoširdžiu noru matytis su vaikais. Ieškovės teigimu, ji ne kartą siūlė atsakovui paimti vaikus, tačiau atsakovas atsisako, nurodydamas kad pradės reguliariai bendrauti su vaikais, kai teismas nustatys galutinę bendravimo tvarką arba jie susitars dėl bendravimo tvarkos. Ieškovė nurodo, kad iš esmės šalys yra sutarusios dėl bendravimo tvarkos, tačiau šiuo metu atsakovas atsisako pasiimti vaikus, reikalauja, jog vaikus jam nurodytu laiku vežiotų ieškovė. Ieškovės teigimu, atsakovas pats turėtų vaikus pasiimti iš jų namų ir pristatyti atgal, kadangi jo būvimas namuose nėra niekaip apribotas. Atsakovas gali vaikus paimti ir prie įėjimo į namus vartų. Vaikai yra pakankamai brandaus amžiaus, todėl gali ateiti iki namų vartų, o pačios šalys gali net nesusitikti, jei atsakovui tai kelia problemų. Ieškovės teigimu, jai neturėtų būti užkraunama pareiga pristatytų vaikus į susitikimo su tėvu vietą. Ieškovė pažymi, kad vaikams palaikyti ryšį su tėčiu reikia jau dabar, o ne po metų ar dviejų, prašo nustatyti maksimalią laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.
4. 2020-04-29 teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tarnyba nurodė, kad pateiktame teismui vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, jog pasak abiejų vaikų, mama jiems nedraudžia bendrauti su tėvu, niekaip neriboja jų bendravimo, tačiau su tėvu bendrauja ne taip dažnai, kaip norėtųsi. K. telefonu su tėvu (B. telefono neturi) bendrauja retai, nes tėvas nerodo iniciatyvos. Tarnybos nuomone, ieškovės prašoma nustatyti laikina atsakovo bendravimo su dukra ir sūnumi tvarka yra konkreti, aiški, atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus būti auklėjamiems, ugdomiems abiejų tėvų, užtikrinanti vaikų teisę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, nuolatinio ryšio palaikymą.
5. 2020-05-05 teisme gautas atsakovo atsiliepimas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodoma, kad atsakovas neturi pagrindo prieštarauti ieškovės prašymui nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (7 t., b. l. 54-59). Nurodė, kad jis pats nori konkrečios su vaikais bendravimo tvarkos, ir tikėjosi dėl jos susitarti neteisminiu keliu. Tačiau atsakovas nevisiškai sutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Paaiškina, kad norėdamas matytis su vaikais nuoširdžiai stengėsi bendradarbiauti su ieškove sutikdamas su visomis jos pasiūlytomis sąlygomis dėl bendravimo tvarkos. Atsakovas, baimindamasis, kad ieškovė vėl gali pareikšti melagingus parodymus teisėsaugos pareigūnams ir nenorėdamas sukurti vaikams įpročio, kad tėtis į savo namus atvažiuoja tik paimti vaikų ir net neina į vidų, turėjo ir turi tik vienintelį pagrįstą pageidavimą – kad vaikai būtų perduodami ne namuose, o neutralioje teritorijoje, stebimoje vaizdo kameromis. Tačiau, kiekvieną kartą atsakovui pateikus tokį pasiūlymą ieškovė be jokių motyvų jį atmesdavo ar ignoruodavo. Atsakovas nesupranta ieškovės pozicijos ir nuolatinių kaltinimų esą jis nesugeba rūpintis vaikais, ir netgi juos susargdina. Jeigu tai būtų tiesa, ieškovė prašytų apriboti atsakovo teises. Taip pat, nesutinka, kad vengia bendrauti su vaikais. Atsakovas mano, kad vaikai turi būti perduoti neutralioje teritorijoje, o trumpas pasimatymas savaitės viduryje šiuo metu nėra tikslingas. Atsakovas supranta, kad siekiant atkurti ryšį su vaikais būtinas kokybiškas bendravimas, o tokį galima pasiekti tik nuolat bendraujant su vaikais savaitgalį arba paprastomis dienomis, tačiau visą dieną, o ne kelias valandas. Prašo ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir nustatyti tokią atsakovo siūlomą bendravimo tvarką: 1) atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) paimdamas vaikus penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš ugdymo įstaigos ir nuveždamas juos pirmadienį 9.00 val. į ugdymo įstaigą. Jeigu vaikai tuo metu nelanko ugdymo įstaigos, ieškovė perduoda atsakovui vaikus, o atsakovas grąžina ieškovei vaikus neutralioje vietoje – automobilių parkavimo aikštelėje prie M. Maximos parduotuvės (duomenys neskelbtini), viršutinėje dalyje arba kitoje šalių sutartoje vietoje; 2) šalys turi teisę susitarti ir dėl dažnesnio atsakovo bendravimo su vaikais. Visais atvejais vaikų perdavimas turi būti atliktas neutralioje vietoje; 3) atsakovas apie negalėjimą pasiimti vaikų nustatytu laiku informuoja ieškovę kiek galima ankščiau.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-05 nutartimi ieškovės M. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies (7 t., b. l. 65-71). Nustatė, kad atsakovas D. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais dukra K. S. ir sūnumi B. S. tokia tvarka: 1) atsakovas D. S. bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrą ir sūnų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos ar iš šalių sutartos viešos, neutralios vietos (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į šalių sutartą viešą, neutralią vietą; 2) atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tą savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus pasiima nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš ugdymo įstaigos ar iš šalių sutartos viešos, neutralios vietos (priklausomai nuo to kur vaikai yra) ir grąžina juos tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į šalių sutartą viešą, neutralią vietą; 3) nepavykus šalims sutarti dėl neutralios vietos, šalys į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus ir (ar) kitų (trečiųjų asmenų) pagalbą; 4) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 5) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.
7. Teismas nutartyje pažymėjo, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės ir atsakovo elgesys daro neigiamą įtaką nepilnamečių vaikų interesams ir (ar) kelia grėsmę esminiams nepilnamečių vaikų interesams, nes pareigą rūpintis ir auklėti vaikus, užtikrinti jiems emociškai stabilią aplinką turi abu tėvai, byloje nėra. Tarnyba nepateikė duomenų, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais kenktų vaikų interesams, pažeistų jų teises, priešingai, pati ieškovė prašo nustatyti maksimalią atsakovą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kas rodo, jog, jos pačios vertinimu, atsakovas geba pasirūpinti vaikais, be to ir atsakovas tokiai bendravimo tvarkai iš esmės neprieštarauja. Teismas akcentavo, kad ginčas kyla dėl vaikų perdavimo vietos ir (ar) pareigos kitam tėvui. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgęs į prioritetinius vaikų interesus, jų teises būti globojamiems abiejų tėvų, su jais bendrauti, taip pat į tėvų teises ir pareigas vaikams, į įstatyme įtvirtintą maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principą, pagal kurį tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti, įvertinęs atsakovo atsiliepime į prašymą siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, kuri iš esmės didele apimtimi sutampa su ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka, sprendžia, kad ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka yra koreguotina. Vaikai nėra izoliuoti nuo aplinkos (neskaitant įvestų apribojimų Lietuvos Respublikoje dėl karantino paskelbimo), neturi bendravimo sutrikimų ar sveikatos problemų, todėl jų paėmimas iš mamos viešoje neutralioje vietoje nesudarys jokių nepatogumų vaikams. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl siekiant išvengti galimų konfliktų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nėra pagrindo nustatyti, kad vaikai paimami būtent iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinami į ją. Esant konfliktų rizikai, kai vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos, vaikų interesus labiau atitinka neutrali, vieša aplinka.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-05 nutartį, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip: 1) atsakovas bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrą ir sūnų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos ar iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“ 2 aukšto stovėjimo aikštelės (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės „Maxima“ 2 aukšto stovėjimo aikštelę; 2) atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tą savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus pasiima nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš ugdymo įstaigos ar iš (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“ 2 aukšto stovėjimo aikštelės (priklausomai nuo to kur vaikai yra) ir grąžina juos tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“ 2 aukšto stovėjimo aikštelę; 3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute (7 t., b. l. 83-86).
9. Skunde atsakovas nurodė, kad net ir priėmus nutartį, ieškovė ir toliau siekia sudaryti kliūtis atsakovui bendrauti su vaikais. Ieškovė nesitaria su atsakovu dėl neutralios vaikų perdavimo vietos, o pati parinko žaidimų aikštelę ir kitą vietą greta namų bei nurodė atsakovui iš ten pasiimti vaikus. Pažymėjo, kad visos ieškovės nurodytos vaikų perdavimo vietos yra nedideliu atstumu nuo vaikų gyvenamosios vietos. Atsakovo vertinimu, vaikų paėmimas iš jų gyvenamajame rajone esančių vietų niekaip negali atitikti teismo sprendimo dėl neutralios bei viešos vietos vaikų perdavimui susitarimo, todėl atsakovas stengėsi siūlyti kitas, viešas ir tikrai neutralias vietas. Tarp siūlomų vietų atsakovas nurodė tokias vietas: šalimais prekybos centro „Ozas“ esančią degalinę „Viada“ (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Akropolis“ 7-tasis įėjimas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“ antrojo aukšto stovėjimo aikštelė. Atsakovo vertinimu, ieškovės kategoriškas ir bekompromisis vaikų perdavimo vietos nustatymas vaikų gyvenamajame rajone yra ne kas kitą kaip teismo nutarties vykdymo vengimas. Atsakovas mano, kad visiems patogiausia vaikų perdavimo vieta būtų (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“ 2 aukšto stovėjimo aikštelė.
10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo pakeisti 2020-05-05 Vilniaus apylinkės teismo nutartį ir nustatyti, kad atsakovas D. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais dukra K. S. ir sūnumi B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), tokia tvarka: 1) atsakovas D. S. bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrą ir sūnų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos arba iš (duomenys neskelbtini) prie įėjimo į namų valdos teritoriją ribos (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į (duomenys neskelbtini) prie įėjimo į namų valdos teritoriją ribos; 2) atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tą savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus pasiima nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš (duomenys neskelbtini) prie įėjimo į namų valdos teritoriją ribos (priklausomai nuo to kur vaikai yra) ir grąžina juos tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į (duomenys neskelbtini) prie įėjimo į namų valdos teritoriją ribos; 3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute (7 t., b. l. 103-106).
11. Skunde nurodė, kad teismui priėmus nutartį, ieškovė tikėjosi, jog atsakovas ją vykdys ir savo bendravimą su vaikais atnaujins, tačiau teismo priimta nutartis atsakovo bendrauti su vaikais neįpareigojo, jis ir toliau vietoje to, kad bendrautų su vaikais, siekia kaip galima daugiau kenkti ieškovei, įpareigoti ją vežioti vaikus po 22 kilometrus pirmyn ir atgal vidury darbo dienos. Teismui priėmus nutartį, atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl vaikų paėmimo vietos suderinimo, tačiau kelios ieškovės siūlomos vaikų paėmimo ir grąžinimo vietos atsakovui netiko. Apeliantės teigimu, teismo nutartyje nenurodžius konkrečios vaikų paėmimo ir grąžinimo vietos vaikų bendravimas su tėčiu nėra užtikrinamas, ir tėvus įvelia į ginčą. Teikdama atskirąjį skundą, ieškovė prašo teismo nustatyti, jog vaikai paimami iš viešosios vietos, kur vaikai gali ateiti patys, t. y. neužkraunant ieškovei pareigos vežti vaikus atsakovui. Pažymėjo, jog ieškovė yra dirbanti, ji turi išlaikyti save ir savo vaikus, ji negali kaip nurodyta teismo nutartyje 15:00 val. dienos, t. y. darbo metu vežti vaikų atsakovui 22 kilometrus nuo namų, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Atsakovas atskirajame skunde nenurodė nė vieno argumento, kodėl jis pageidauja nukrypti nuo teismo suformuotos praktikos ir vaikų vežiojimo į susitikimus su juo rūpestį perkelti ieškovei, kuriai ir taip šiuo metu itin sudėtinga vienai auginti vaikus. Atsakovas prašė nustatyti, jog vaikų paėmimas ir grąžinimas vyksta prie jo namų, (duomenys neskelbtini), t.y. reikalauja, kad ieškovė atvežtų jam vaikus ir juos vėliau pasiimtų. Atsakovas motyvuoja, jog negali vaikų paimti iš jų gyvenamosios gyvenvietės dėl galimai kilsiančio konflikto tarp ieškovės, tačiau toks atsakovo argumentas yra nelogiškas, nes ieškovė pasiūlė vaikus paimti iš vietos į kurią vaikai nueitų patys ir atsakovas su ieškove net nesusitiktų. Pažymėtina, jog tarp atsakovo nurodytos vietos ir ieškovės gyvenamosios vietos yra 22 kilometrų atstumas, t.y. ne piko metu daugiau kaip pusvalandis kelio automobiliu, viešuoju transportu tokio kelionė padvigubėtų. Tuo tarpu nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) yra 800 metrų atstumas, todėl akivaizdu, jog tokiu įpareigojimu atsakovas siekia perkelti ieškovei savo bendravimo su vaikais naštą kiekvieną kartą susitikti su ieškove jai atvežant vaikus ir provokuoti konfliktus. Atsižvelgiant į išdėstytą prašome teismo nustatyti, jog vaikai paimami iš (duomenys neskelbtini) įėjimo į namų valdos teritoriją ribos. Tokiu būdu perduodant vaikus bus užtikrinta, jog šalys nesusitiks ir jokie konfliktai tarp jų nekils, taip pat tokiu būdu bus neperkelta ieškovei našta vežioti vaikus į susitikimus su atsakovu materialiąja prasme.
Atsiliepimas
12. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti (7 t., b. l. 141-145). Atsiliepime nurodė, kad pati ieškovė nederino neutralios vietos, todėl atsakovas ją parinko savo iniciatyva. Pažymėjo, jog nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad ieškovei nuvežti vaikus į atsakovo siūlomą neutralią vietą yra per toli, kadangi ieškovė vaikus vežioja į mokyklą (duomenys neskelbtini). Be to, pati ieškovė parinko atsakovo matymosi su vaikais laiką, tačiau dabar jai toks laikas jau nėra patogus dėl darbo. Ieškovė taip pat nutyli, kad atsakovas siūlė bet kokią vietą, kuri nėra toje pačioje gyvenvietėje kaip vaikų namai. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl ji negali vieną ar du kartus per savaitę pavėžėti vaikus kelis kilometrus, nes ir pati ieškovė dažnai važinėja į Vilnių. Ieškovė prašo teismo nustatyti, kad vaikai būtų perduodami (duomenys neskelbtini) prie įėjimo į namų valdos teritoriją ribos. Atsakovui nėra iki galo aišku, kokia konkrečiai vieta yra prie įėjimo į namų valdos teritoriją ribos, tačiau greičiausiai tai yra kiemo varteliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, atsakovo atskirasis skundas netenkintinas.
13. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-05 nutarties, kuria ieškovės M. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Atsakovas papildomai pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis ir el. paštu, nurodydamas, jog pateikti duomenys įrodo, jog šalims nepavyksta susitarti dėl vaikų paėmimo vietos.
16. Įvertinus ginčo pobūdį, prašomų prijungti įrodymų sąsajumą su ginčo dalyku bei tai, kad jų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, prašymas tenkintinas, įrodymai priimtini bei vertintini kartu su kitais bylos esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskiruose skunduose nurodytų argumentų
17. Ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-05 nutartimi, tenkinus iš dalies ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo nustatyta atsakovo D. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. S. ir sūnumi B. S. tvarka. Minėta nutartimi teismas nustatė, jog atsakovas vaikus pasiims iš jų ugdymo įstaigos ar šalių sutartos viešos, neutralios vietos (priklausomai nuo to, kur vaikai yra). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl viešos, neutralios vietos, iš kurios būtų pasiimami vaikai, nustatymo.
18. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad teismo nutartyje nenurodžius konkrečios vaikų paėmimo ir grąžinimo vietos, vaikų bendravimas su tėčiu nėra užtikrinamas, ir tėvus įvelia į ginčą, todėl teikdama atskirąjį skundą, ieškovė prašo teismo nustatyti, jog vaikai paimami iš viešosios vietos, kur vaikai gali ateiti patys, t. y. neužkraunant ieškovei pareigos vežti vaikus atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės teiginiais.
19. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487/2016; 2014-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014-10-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nenustačius konkrečios vaikų paėmimo /grąžinimo vietos, šalims gera valia dėl jos nesutarus, sudaromos prielaidos paneigti bendravimo tvarką bei kilti naujiems konfliktams. Todėl siekiant teisinio apibrėžtumo bei užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir sudaryti galimybę bendrauti su abiem tėvais, spręstinas klausimas dėl konkrečios vaikų paėmimo/grąžinimo vietos nustatymo.
21. Pateiktuose atskiruosiuose skunduose šalys nurodė skirtingas galimas nepilnamečių vaikų paėmimo/grąžinimo vietas. Atsakovas pageidavo vaikus pasiimti ir grąžinti (duomenys neskelbtini) esančios „Maxima“ 2 aukšto stovėjimo aikštelėje, ieškovė – (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į namų valdos teritoriją ribos.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad iš ieškovės atskirajame skunde nurodytos vaikų paėmimo/grąžinimo vietos nėra iki galo aišku, kokia konkrečiai vieta yra prie įėjimo į namų valdos teritoriją ribos. Atsakovo vertinimu, tai greičiausiai yra kiemo varteliai, tačiau tai tik atsakovo samprotavimai. Kita vertus, atsakovas nagrinėjamoje byloje taip pat neįrodė, kodėl jo prašoma nustatyti vieta yra tinkamesnė. Iš esmės vienintelis argumentas, kodėl atsakovas nurodė šią vietą (duomenys neskelbtini) esančios „Maxima“ 2 aukšto stovėjimo aikštelė), yra tas, jog jis nenori vaikų paimti/grąžinti jų gyvenamojoje vietoje, siekdamas išvengti konfliktų su ieškove.
23. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad abu nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, adresu (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje pažymima, kad tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiūros naštą, kurios nereikėtų pasunkinti papildomais suvaržymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka ir didžiausioji išlaidų našta, tačiau jam neturėtų būti užkraunama atsakomybė už tai, kad jis tiek materialiąja, tiek ir psichologine prasme vaiką paruoštų bendravimui ar net pristatytų vaiką į susitikimo su kitu tėvu vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1306-460/2015). Atsakovas pageidauja, jog ieškovė atvežtų ir pasiimtų vaikus iš aukščiau nurodytos (duomenys neskelbtini), esančios „Maxima“ 2 aukšto stovėjimo aikštelės, žinodamas, jog tiek nepilnamečiai vaikai, tiek ir juos vežiosianti ieškovė gyvena Vilniaus rajone ir toks nuolatinis vaikų vežiojimas neabejotinai sukels nepatogumų ir suvaržymų tiek ieškovei, tiek ir nepilnamečiams vaikams. Be to, ieškovei vežiojant vaikus atsakovui, šalys neišvengiamai susitiks, o būtent to nori išvengti pats atsakovas.
24. Pažymėtina ir tai, jog atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą ir atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad jam yra priimtina bet kokia vaikų perdavimo vieta ne gyvenvietės ribose, kad jis siūlė alternatyvias vaikų paėmimo vietas (šalimais prekybos centro „Ozas“ esančią degalinę „Viada“ (duomenys neskelbtini), prekybos centro „Akropolis“ 7-tasis įėjimas (duomenys neskelbtini)), tačiau atskirajame skunde vis tiek nurodo, jog visiems patogiausia vaikų perdavimo vieta būtų (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Maxima“ 2 aukšto stovėjimo aikštelė.
25. Pažymėtina, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
26. Įvertinus šalių nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitiktų, jei jie būtų paimami ir grąžinami iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-05 nutartis keistina, nurodant šią vaikų paėmimo ir grąžinimo vietą. Pažymėtina, jog šalių ir jų nepilnamečių vaikų santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo, siekio kurti ryšį su vaiku. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo vaiko ateitį, abu tėvai vaikams yra labai reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių, vaikus auklėti ir juo rūpintis abipusiu sutarimu. Net ir nustačius vaikų paėmimo/grąžinimo vietą iš jų gyvenamosios vietos, kurioje taip pat gyvena ir ieškovė, šalys turi galimybę bendradarbiauti ir išvengti tarpusavio konfliktų.
27. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-05-05 nutartyje nustatė, kad nepavykus šalims sutarti dėl neutralios vietos, šalys į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus ir (ar) kitų (trečiųjų asmenų) pagalbą. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog nemato tokios galimybės, tačiau nenurodė, jog šia galimybe apskritai bandė pasinaudoti. Šalims taip pat išaiškintina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
28. Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės M. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, tačiau nutartis keistina dėl apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui netenkinus atsakovo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės M. S. atskirąjį skundą tenkinti.
Apelianto D. S. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-05 nutartį pakeisti.
Nustatyti, kad atsakovas D. S., asmens kodas (duųomenys neskelbtini), bendrauja su nepilnamečiais vaikais dukra K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnumi B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:
1. Atsakovas D. S. bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrą ir sūnų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos arba iš (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į (duomenys neskelbtini);
2. Atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tą savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus pasiima nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžina juos tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į (duomenys neskelbtini);
3. Tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse;
4. Šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.