- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2S-2917-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29226-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- D. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo ir atsakovo D. S. patikslintą priešieškinį ieškovei M. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo ir atsakovo D. S. patikslintą priešieškinį ieškovei M. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – ir teismas) 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1719-1094/2020 (naujas Nr. e2-393-1094/2021), pagal ieškovės M. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. S. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, uzufrukto nustatymo, nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, atitinkamai:
2.1. atsakovas D. S. bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrą ir sūnų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos ar iš šalių sutartos viešos, neutralios vietos (priklausomai nuo to, kur vaikai yra), ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į šalių sutartą viešą, neutralią vietą;
2.2. atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tą savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus pasiima nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš ugdymo įstaigos ar iš šalių sutartos viešos, neutralios vietos (priklausomai nuo to, kur vaikai yra) ir grąžina juos tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į šalių sutartą viešą, neutralią vietą;
2.3. nepavykus šalims sutarti dėl neutralios vietos, šalys į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus ir (ar) kitų (trečiųjų asmenų) pagalbą;
2.4. tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse;
2.5. šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1020-934/2020 pakeitė teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų tėvo D. S. bendravimo su vaikais tvarką (toliau – ir Nutartis) ir nustatė tokią bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas D. S. bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas dukrą ir sūnų penktadienį nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš jų ugdymo įstaigos arba iš (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžindamas juos sekmadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val. į (duomenys neskelbtini); 2) atsakovas bendrauja su vaikais darbo dienomis be nakvynių (tą savaitę, kai bendravimas vyksta savaitgaliais – bendrauja pirmadieniais ir trečiadieniais, o tą savaitę kai bendravimas savaitgalį nevyksta – bendrauja antradienį ir ketvirtadienį). Tėtis vaikus pasiima nuo 15.00 val. iki 16.00 val. iš ugdymo įstaigos arba iš (duomenys neskelbtini) (priklausomai nuo to kur vaikai yra), ir grąžina juos tą pačią dieną nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į (duomenys neskelbtini); 3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.
4. Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-14853-1094/2021 skolininkui D. S. paskirta 10 Eur vienkartinė bauda išieškotojos M. S. naudai už teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, pakeistos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1020-934/2020, nevykdymą.
5. 2021 m. balandžio 20 d. teisme gautas ieškovės M. S. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti D. S. netrukdyti M. S. su nepilnamečiais vaikais K. ir B. naudotis gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti D. S. gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų – B. ir K.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies, įpareigojo atsakovą D. S. netrukdyti ieškovei su nepilnamečiais vaikais K. ir B. naudotis gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Kitą prašymo dalį atmetė.
Šalies argumentai
7. 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo tvarkos) pakeitimo, kuriame prašė pakeisti nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais B. ir K. tvarką: 1) atsakovas bendrauja su dukra K.ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas vaikus ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. iš jų ugdymo įstaigos, jeigu jie tuo metu joje yra, arba atvykdamas į vaikų gyvenamąją vietą ir nuolat būdamas bei bendraudamas su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18.00-19.00 val. Šiuo laikotarpiu ieškovė įpareigojama išvykti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) r., ir leisti atsakovui nekliudant ieškovei bendrauti su vaikais; 2) jeigu teismas nuspręstų netenkinti šio prašymo, atsakovas alternatyviai prašo patvirtinti tolimesnę bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su dukra K. ir sūnumi B. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas vaikus penktadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. iš jų ugdymo įstaigos, jeigu jie tuo metu joje yra, arba atvykdamas į vaikų gyvenamąją vietą ir nuolat būdamas bei bendraudamas su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18.00-19.00 val. Šiuo laikotarpiu ieškovė įpareigojama išvykti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir leisti atsakovui nekliudant ieškovei bendrauti su vaikais; 3) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse; 4) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.
8. Grįsdamas savo prašymą atsakovas nurodė, kad nepaisant maksimalių jo pastangų, ieškovė nuolat nevykdo nutarties ir sudaro kliūtis atsakovui matytis su vaikais. Atsakovas teigia, esą jis beveik visą 2021 m. vasarą nesimatė su vaikais, įskaitant ir laikotarpį, kuomet ieškovė buvo išvykusi iš Lietuvos dviem savaitėms, vaikai buvo išvežti pas ieškovės tėvus, o atsakovui buvo uždrausta juos pasiimti.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad su atsakovo prašymu kategoriškai nesutinka, prašė jį atmesti. Jos teigimu, atsakovo prašymas nepagrįstas, nes neatitinka nepilnamečių vaikų interesų ir pažeidžia ne tik jų pačių, bet ir jų motinos (ieškovės) teises. Atsakovas pagal galiojančią nutartimi nustatytą bendravimo tvarką turi teisę pasiimti vaikus iš namų ir grąžinti į namus. Atsakovas taip pat turi teisę gyventi savo namuose ir bendrauti su vaikais.
10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisų apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl atsakovo prašymo, kurioje nurodė, kad teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą D. S. gyventi skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų K. ir B., taigi, atsakovas taip pat turi teisę gyventi ir bendrauti su vaikais jų gyvenamojoje vietoje (gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra atsakovo nuosavybė). Tarnyba pažymėjo, kad dėl Nutarties nevykdymo reiktų kreiptis į antstolį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė tenkinti atsakovo D. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo; pakeisti 2020 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuri iš dalies buvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartimi, nustatytą laikiną tėvo D. S. laikiną bendravimo su sūnumi B. S. ir dukra K. S., tvarką, nustatant, kad:
1) nuo nutarties įsiteisėjimo atsakovas D. S. bendrauja su dukra K. S. ir sūnumi B. S. kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis; neporinių metų porinėmis savaitėmis) pasiimdamas vaikus penktadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val. iš jų ugdymo įstaigos, jeigu jie tuo metu joje yra, arba atvykdamas į vaikų gyvenamąją vietą ir nuolat būdamas bei bendraudamas su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki sekmadienio 18.00-19.00 val. Šiuo laikotarpiu ieškovė įpareigojama išvykti iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir leisti atsakovui nekliudant ieškovei bendrauti su vaikais;
2) tuo atveju, jei atsakovo bendravimo su vaikais metu būtina pamokų ruoša ar vyksta vaikų užsiėmimai, renginiai, šventės ar pan., atsakovas privalo užtikrinti vaikų pasirengimą pamokoms ir dalyvavimą užsiėmimuose, renginiuose bei šventėse;
3) šalys apie negalėjimą vykdyti bendravimo tvarką informuoja viena kitą kiek galima ankščiau, sudarydamos galimybę susitikimo laiką perkelti į kitą laiką, šalims sutarus elektroniniu paštu arba trumpąja SMS žinute.
12. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų tėvai neatsižvelgia į teismo siūlymą suprasti, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, o ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaikų saugumą. Abi šalys neveikia lanksčiai, neieško kompromisų, nesistengia objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją, nepajėgia geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui, nors vaikai turi prigimtinę teisę turėti abu tėvus.
13. Nurodė, kad kai tarp nepilnamečių tėvų vyksta netoleruotinas vaikų interesų neužtikrinimas, nesugebėjimas konstruktyviai ir objektyviai įvertinti vaikams daromą skriaudą ir žalą, iškeliant pirmoje eilėje savo asmenines ambicijas, yra pagrindas pakeisti nutartimi nustatytą tėvo laikiną bendravimo su vaikais tvarką.
Atsiliepimas
14. Teismas nesutiko su ieškovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad ji nesupranta, kodėl ir kur ieškovė turėtų išeiti ir apsigyventi, jei teismas tenkintų tokį, jos teigimu, akivaizdžiai nepagrįstą atsakovo prašymą. Ieškovei nereikia kitur apsigyventi ilgą laiką, o tik kas antrą savaitgalį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turi tėvus, kurie gyvena nuosavame name, pas kuriuos tikrai yra galimybė pasisvečiuoti ir pailsėti nuo ilgai besitęsiančio tėvų konflikto. Tėvui daugiau bendraujant su vaikais, jam taip pat tektų ir didesnė buitinių rūpesčių ir vaikų priežiūros našta, nuo kurios ieškovė galėtų pailsėti. Ieškovė turi pareigą nesudaryti kliūčių tėvui bendrauti su vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
15. Ieškovė M. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir atsakovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas, nagrinėjęs atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, toleravo ir patenkino akivaizdžiai savitikslio pobūdžio atsakovo prašymą, nors vaikų tėvas iki šiol nevykdo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos.
15.2. Teismas privalėjo procesinį sprendimą tinkamai motyvuoti, aiškiai įvardijant priežastis, kokios aplinkybės pasikeitė po galiojančios teismo nutarties priėmimo, kurios patvirtintų būtinybę keisti vaikų ir tėvo nustatytą bendravimo tvarką, patenkinant akivaizdžiai nepagrįstą atsakovo prašymą. Teismas nutartyje nemotyvavo, kaip pasireiškia vaikų interesų neužtikrinimas, kokiais ir kurio iš tėvų veiksmais yra daroma vaikams skriauda ir žala ir t.t. Šis akivaizdžiai šališko teismo procesinis sprendimas priimtas ne siekiant užtikrinti geriausius nepilnamečių vaikų interesus, o siekiant realizuoti atsakovo ilgai puoselėjamą planą „išgyvendinti“ ieškovę su mažamečiais vaikais iš atsakovo vardu registruotos, tačiau ieškovės teismine tvarka ginčijamos nuosavybės.
15.3. Priverstinis periodinio pobūdžio ieškovės iškeldinimas prieš jos valią iš namų, kuriuose ji gyvena nuo 2013 metų, laikytinas neadekvačiu ieškovės teisių suvaržymu. Būtina pastebėti, kad teismas nevertino aplinkybės, jog nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos iki jos tėvų gyvenamosios vietos yra 70 km. atstumas į priekį ir atitinkamai tiek pat atgal, vaikai turi būti paruošti naujai mokslo metų savaitei, ieškovė yra dirbantis asmuo, naudojantis internetinio ryšio priemones, net ir savaitgaliais turinti kontaktuoti darbo poreikiais. Taigi, teismas visiškai nesiaiškino, ar apskritai įmanoma tokią tvarką įgyvendinti, ar ši tvarka neįneš dar didesnės įtampos ir destrukcijos visos šeimos gyvenimui.
15.4. Ši teismo nutartis prieštarauja 2021 m. balandžio 29 d. nutarčiai, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies, įpareigodamas atsakovą netrukdyti ieškovei su nepilnamečiais vaikais naudotis gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir nėra panaikinta ar pakeista. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai nepagrįstai apribojo ieškovės teisę naudotis gyvenamuoju būstu, nors galiojanti 2021 m. balandžio 29 d. nutartis suponuoja visiškai priešingą situaciją.
Atsiliepimas
16. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad toks bendravimo tvarkos pakeitimas yra optimalus, atitinkantis vaikų amžių, laikinai sureguliuos konfliktinę situaciją, susiklosčiusią tarp vaikų tėvų, ir užtikrins vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais ilgesnį laiką bei tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime.
Šalies argumentai
16.2. Ieškovė teigia netiesą, esą atsakovas nesilaiko teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas šios tvarkos laikosi, išskyrus, kai ieškovė pati jos nesilaiko ir nesudaro sąlygų būti su vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Teismas nutartimi nenurodė ieškovei, kur ji konkrečiai turi nakvoti tais savaitgaliais, kuomet su vaikais būna atsakovas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė nuolat veža vaikus pas savo tėvus su nakvyne (net ir tais atvejais, kuomet atsakovas prašo palikti vaikus su juo), ieškovės tėvų namus nurodė kaip galimybę, kur ieškovė galėtų laikinai apsistoti. Be to, visiškai neįtikinamai skamba ieškovės argumentas, esą jos tėvų privatumas bus pažeistas, jeigu dukra atvyks pernakvoti kelias dienas. Teismui atsakovas yra pateikęs įrodymus, kad kuomet ieškovė išvyksta, ji savo tėvams veža vaikus (kelioms dienoms). O atsakovui pabandžius pasiimti vaikus, griežtai draudžia savo tėvams leisti atsakovui pasiimti vaikus. Akivaizdu, kad ieškovė taiko „dvigubus standartus“ ir siekia suklaidinti teismą, nepagrįstai dramatizuodama situaciją. Be to, ieškovė turi teisę pasirinkti, kur būti tas 4 dienas per mėnesį ir neprivalo nakvoti pas savo tėvus.
16.4. Skundžiama nutartis neprieštarauja 2021 m. balandžio 29 d. nutarčiai, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies, nes tik nustato išimtį iš bendros taisyklės, t. y. užtikrina vaikų ir atsakovo teisę pabūti kartu niekieno netrukdomiems.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
17. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra įprasto civilinės bylos nagrinėjimo proceso išimtis, kuri taikoma tik tokiu atveju, kai egzistuoja būtinosios sąlygos jai taikyti. Laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos bylos šalių reikalavimams užtikrinti bei atskirais atvejais gali atlikti laikino tam tikros situacijos sureguliavimo funkciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, nepažeidžiant sutuoktinių interesų.
19. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
20. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
22. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi ankstesnėmis teismo nutartimis nustatyta laikina vaikų bendravimo su atsakovu tvarka atitiko šalių ir vaikų interesus, nėra poreikio ją keisti. Pakeitus tvarką atsakovo nurodytu būdu, ieškovei nepagrįstai suvaržoma teisė į gyvenamąją vietą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas pakeisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ankstesnėmis teismo nutartimis nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų, pažeidžia atsakovo, kaip vaikų tėvo, teisę į šeimos ryšius, ar egzistuoja sąlygos, dėl kurių objektyviai neįmanoma jos tinkamai įvykdyti (CPK 178 str.).
24. Atsakovas iš esmės prašymą grindė aplinkybėmis, susijusiomis su konfliktišku ginčo šalių tarpusavio elgesiu, ieškovei neužtikrinant ankstesnėmis teismo nutartimis nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Atsakovas papildomai teismui pateikė įrodymus, jo manymu, pagrindžiančius faktines aplinkybes, jog ieškovė trukdo atsakovui ir vaikams bendrauti, nebendradarbiauja su atsakovu su vaikais susijusiais kausimais, dėl ko laikina bendravimo su atsakovu tvarka turėtų būtų pakeista atsakovo nurodytu būdu.
25. Vadovaujantis CPK 8 straipsnio nuostatomis, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 152 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, taigi joje nurodytų įpareigojimų turi būti laikomasi nuo nutarties priėmimo datos.
26. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 str. 1 d.).
27. Tėvas (motina), su kuriuo gyvena vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
28. Atkreiptinas dėmesys, kad poreikio pakeisti laikiną bendravimo su tėvais tvarką egzistavimas ir jos nesilaikymas yra skirtingos situacijos. Aplinkybė, kad šalis nevykdo teismo nustatytos laikinos vaiko bendravimo su tėvais tvarkos savaime nėra pagrindu tokią tvarką pripažinti netinkama ar ją keisti, jei ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Tokios faktinės aplinkybės gali būti pagrindu siekti priverstinio laikinos bendravimo tvarkos įgyvendinimo ar atsakomybės taikymo tvarką pažeidžiančiai šaliai (CPK 585, 771 str.). Byloje nėra ir atsakovas nepateikė duomenų, paneigiančių faktines aplinkybes, jog nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitinka ankstesnėmis nutartimis nustatyta laikina vaikų bendravimo su tėvais tvarka (CPK 178 str.).
29. Nustatyta, kad skundžiama nutartimi buvo pakeista ankstesnėmis teismo nutartimis patvirtinta laikina vaikų bendravimo su atsakovu tvarka tokiu būdu, jog vaikų bendravimo su atsakovu vieta tapo ne vieta, kurioje faktiškai gyvena atsakovas, tačiau vieta, kurioje ieškovė nuolatos gyvena su vaikais ((duomenys neskelbtini)). Nutartimi taip pat nustatyta ir tai, kad atsakovo bendravimo su vaikais metu (nuo atitinkamo penktadienio 16.00 val. iki 18.00 val. iki sekmadienio 18.00-19.00 val., t. y. dvi paras) ieškovė įpareigojama išvykti iš savo faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir leisti atsakovui nekliudant ieškovei bendrauti su vaikais.
30. Taigi, pagal skundžiama nutartimi patvirtintą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, ieškovė kas antrą savaitgalį privalėtų trims paroms išvykti iš savo faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos, kadangi tuo metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), su vaikais gyventų ir bendrautų atsakovas.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pasiūlyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią ieškovė kas antrą savaitgalį privalėtų dviem paroms išvykti iš savo faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos, pažeistų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, neproporcingai įsiterptų į ieškovės privatų gyvenimą, nesant tam pakankamo pagrindo esmingai apribotų ieškovės teisę į gyvenamąjį būstą ir tokio būsto pasirinkimą laisva valia, sudarytų netoleruotiną situaciją, pagal kurią vien dėl atsakovo valios, nesant tam būtinybės dėl vaikų interesų įgyvendinimo, ieškovė, turėdama faktinę gyvenamąją vietą, tam tikru laikotarpiu negalėtų joje gyventi, turėtų ieškotis kitos gyvenamosios vietos.
33. Pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su ieškovės galimybėmis atitinkamais laikotarpiais laikinai apsigyventi jos tėvų gyvenamojoje vietoje, laikytini tik prielaidomis, be to, nesudarančiais pagrindo spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas esminių ieškovės teisių ribojimui.
34. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas dėl svarbių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių nebeturi galimybių bendrauti su vaikais savo faktinėje gyvenamojoje vietoje, kurioje iki šiol vyko vaikų bendravimus su atsakovu, ar duomenų, jog vaikų bendravimas su atsakovu objektyviai gali vykti tik adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 178 str.).
35. Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, jog neegzistuoja pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui ir pakeitus laikinąsias apsaugos priemones atsakovo nurodytu būdu būtų esmingai apribotos pagrindinės ieškovės teisės, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti ieškovės atskirąjį skundą.
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.