Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1545-653/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-08
Bylos Nr.: e2S-1545-653/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16117-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Jelena Šiškina (pirm.)
Pareiškėjas: N. B.
Suinteresuotas asmuo: BKU Nacionalinė kredito unija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

3.1.14.8.2Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
3.2.7.1Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys

Civilinė byla Nr. e2S-1545-653/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16117-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.2.7.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjai N. B. iškelta fizinio asmens bankroto byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja N. B. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą.

2. Pareiškėja nurodė, kad negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių suma viršija 2881 MMA Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), kad bendras pareiškėjos įsiskolinimas yra virš 1 748 544,56 Eur.

3. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-110-794/2017, BKU „Nacionalinė kredito unija“ iš pareiškėjos priteisė 1 824 580,63 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. metines procesines palūkanas; Lietuvos Apeliacinis teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-307-823/2018 pirmosios instancijos sprendimą pakeitė, BKU „Nacionalinė kredito unija“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš pareiškėjos 1 493 678,95 Eur nuostolių atlyginimo, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Taip pat Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2073-852/2016, BKU „Nacionalinė kredito unija“ naudai priteisė iš pareiškėjos 289 620,02 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. metines procesines palūkanas; Lietuvos Apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019 pirmos instancijos sprendimą pakeitė ir priteisė 254 865,61 Eur ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, ši nutartis yra įsiteisėjusi. Nurodė, kad pareiškėja minėtose bylose ginčijamų BKU „Nacionalinė kredito unija“ kredito komiteto sprendimo priėmimo metu baigė mokytis Mykolo Romerio universiteto Teisės ir valdymo fakultete. Tai buvo pirmasis aukštasis išsilavinimas. BKU „Nacionalinė kredito unija“ paskolų komiteto narės funkcijas atliko savanoriškais pagrindais, būdama 4 kurso (bakalauro) studentė. Nebuvo sudariusi darbo sutarties su BKU „Nacionalinė kredito unija“, už paskolų komiteto veiklą negaudavo jokio darbo užmokesčio. Tuo metu pareiškėjos darbo vieta buvo VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“, kur ji ėjo donorų organizatorės pareigas, jokių funkcijų, susijusių su teise ar finansinių dokumentų peržiūra, nevykdė iki 2012 m. rugsėjo 3 dienos (nuo nurodytos datos buvo papildomai prie donoro organizatoriau pareigų įdarbinta 0,25 juristo etato).

4. Pareiškėjos turtas - automobilis V. L., butas (duomenys neskelbtini), visos esamos ir būsimos piniginės lėšos - buvo areštuoti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. teismo nutartimi. Nuo to laiko iki 2019 metų pareiškėja neturėjo teisės naudotis savo banko sąskaita ir joje esančiomis lėšomis. Kiekvieną mėnesį darbdavio pervestas darbo užmokestis (kitų pajamų nebuvo) buvo areštuojamas ir laikomas bei valdomas antstolio. Pareiškėja nuo 2014 turėjo teisę kartą per mėnesį iš banko savo reikmėms naudotis piniginėmis lėšomis, neviršijančiomis vieno MMA. Iš pateiktos antstolio D. K. pažymos matyti, kad išieškotojui BKU „Nacionalinė kredito unija“ buvo pervesta 86 012,84 Eur pareiškėjos lėšų, sukauptų nuo 2014 metų banko sąskaitoje ir priverstinai pardavus jos nuosavybės teise valdytą butą ir automobilį, papildomai 4 368,04 Eur antstoliui D. K. ir 53,26 Eur pagal prisijungimą sumokėta antstoliui S. M., iš viso buvo išieškota ir paskirstyta 90 434,14 Eur.

5. Nuo 2016 metų iki 2020 m. kovo mėnesio pareiškėja dirbo teisininkės darbą UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, jos darbo užmokestis, nurodytas darbo sutartyje, sudarė 2 089,00 Eur, sutartis buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva. Dėl dirbamų viršvalandžių ir priedų, darbo užmokestis buvo didesnis, o atskaičius privalomuosius mokesčius, išmokamas darbo užmokestis turėjo sudaryti apie 1300,00 - 1600,00 Eur. Kas mėnesį iš darbo užmokesčio buvo išskaičiuojama maksimali teisės aktų leidžiama suma ir sudarė apie 700,00 Eur, todėl pareiškėjai buvo išmokama apie 800,00 - 850,00 Eur. Nežiūrint to, išieškoma suma nepadengdavo net palūkanų, kadangi vien palūkanos nuo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-110-794/2017, priteistos 1 493.678,95 Eur sumos, sudaro maždaug 75 000,00 Eur per metus arba daugiau kaip 6 000,00 Eur per mėnesį. Neįskaičiuojant kasmet augančios įsiskolinimo sumos dėl priskaičiuotų palūkanų, šiai dienai bendras pareiškėjos įsiskolinimas yra virš 1 748 544,56 Eur, kas yra daugiau nei 2 881 MMA.

6. Pareiškėja yra 36 metų amžiaus, jai iki senatvės amžiaus (65 m.) liko 29 metai. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja nesugebės grąžinti įsiskolinimo, jos algos, net vertinant didžiausius teisininkų atlyginimus Lietuvoje, neužtektų net metinėms palūkanoms padengti. Skolų suma viršija 2 881 MMA, skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę (vykdomas priverstinis išieškojimas) ir pareiškėja faktiškai (objektyviai) neturi galimybės šių skolų padengti.

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktame atsiliepime nurodė, jog neprieštaraus pareiškimui teismui nustačius, jog yra pakankamai reikalingų įrodymų. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

8. Suinteresuotas asmuo BKU „Nacionalinė kredito unija“ atsiliepime prašė atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjai N. B.. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo BKU „Nacionalinė kredito unija“ (toliau – Unija arba Kreditorius) yra pareiškėjos kreditorius, kurio reikalavimo teisė kyla iš 2018 m. spalio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-307-823/2018 ir 2019 m. balandžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019. Pagal šias nutartis 2020 m. balandžio 17 d. bendras pareiškėjos įsiskolinimas kartu su kitais solidariaisiais skolininkais yra 1 748 544,56 Eur. Nors pareiškėja pareiškime teigė, kad 2020 m. sausio 14 d. Unija pareiškėjos rašytiniu pranešimu buvo informuota, kad N. B. ketina kelti fizinio asmens bankroto bylą, tačiau BKU „Nacionalinė kredito unija“ nemokumo administratorius L. T. dėl nežinomų priežasčių pranešimo iš pareiškėjos nėra gavęs ir apie pareiškėjos ketinimą inicijuoti fizinio asmens bankroto bylą sužinojo tik gavęs teismo pranešimą. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2016 metų iki 2020 metų kovo mėnesio pareiškėja dirbo teisininkės darbą, jos darbo užmokestis sudarė 2 089,00 Eur, sutartis buvo nutraukta pačios darbuotojos (pareiškėjos) iniciatyva. Kaip teigia pati pareiškėja, dėl dirbamų viršvalandžių ir priedų darbo užmokestis buvo didesnis, o atskaičius privalomuosius mokesčius, išmokamas darbo užmokestis „į rankas“ faktiškai įprastai siekdavo 1600,00 Eur. Kas mėnesį iš darbo užmokesčio buvo išskaičiuojama maksimali teisės aktų leidžiama suma, kuri sudarė apie 700,00 Eur, todėl, pačios pareiškėjos teigimu, jai buvo išmokama (t. y. likdavo pareiškėjos reikmėms) apie 800,00 – 850,00 Eur kas mėnesį. Pažymėjo, kad kreditoriaus naudai priteistas žalos atlyginimas, kurio pareiškėja teigia nesugebanti dengti, yra priteistas iš pareiškėjos solidariai su kitais atsakovais (Unijos skolininkais), kurie visi kartu privalo dengti teismų priteistas sumas. Tai, kad įsiskolinimas yra priteistas solidariai iš visų skolininkų reiškia, kad visų šių asmenų solidariosios prievolės turėtų būti vertinamos bendrai. 2018 m. spalio 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuostolių atlyginimas su palūkanomis yra solidariai priteistas iš aštuonių atsakovų. Jeigu visi skolininkai sąžiningai dengtų skolą lygiomis dalimis, kiekvienam iš skolininkų, tame tarpe ir pareiškėjai, reikėtų atlyginti po 186 709,87 Eur sumą. 2019 m. balandžio 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi žalos atlyginimas su palūkanomis yra solidariai priteistas iš šešių atsakovų. Jeigu visi skolininkai sąžiningai dengtų skolą lygiomis dalimis, kiekvienam iš skolininkų, tame tarpe ir pareiškėjai, reikėtų atlyginti po 42 477,60 Eur sumą. Taigi darant prielaidą, kad per ilgesnį laikotarpį visi solidarūs skolininkai prisidės prie bendros skolos dengimo, matematiškai skaičiuojant, pareiškėja turėtų sumokėti tik apie 229 187,47 Eur iš bendros visų skolininkų 1 748 544,56 Eur solidariosios skolos. Nurodo, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai būtų nesąžiningas ne tik Unijos, bet ir kitų solidariųjų skolininkų atžvilgiu, kadangi jų atlygintinos dalys žymiai padidėtų ta dalimi, kurios nebesugrąžintų pareiškėja iškėlus jai bankroto bylą. Taip pat nurodo, kad pareiškimas neturėtų būti nagrinėjamas, kol nesueis laidavimo terminas už nusikaltimą, kurio padarymu yra pripažinusi pareiškėja, tai yra ne anksčiau 2021 m. kovo 6 d. Pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00008-20 pagal BK 229 straipsnio 1 dalį dėl tarnybinių pareigų neatlikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi įvertino pareiškėjai reikštus įtarimus ir faktines aplinkybes, kad pareiškėja nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. spalio 29 d. ėjo Unijos paskolų komiteto narės pareigas ir savo užimamų pareigų pagrindu turėjo Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytus įgaliojimus nagrinėti kredito unijos narių prašymus dėl paskolų ir numatyti paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikti pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai.

9. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė plano, kuriuo ji vadovausis siekdama atkurti savo mokumą ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Tai, kad pareiškėja nėra pateikusi jokio mokumo atkūrimo plano, sukuria didelę riziką, kad kreditorių, tame tarpe ir Unijos reikalavimai apskritai nebus patenkinti ir net nebus siekiama tokio tikslo, o bankroto bylos iškėlimo pareiškėja siekia norėdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tame tarpe ir Unija, jų reikalavimus nurašant pasibaigus bankroto procesui, kaip reglamentuota FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje. Iškėlus pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, be kita ko, susidarytų bankroto administravimo išlaidų. Tai reiškia, kad pareiškėja dar turėtų dengti ir šias išlaidas, taip mažindama įsiskolinimų Unijai dengimui skiriamą pinigų sumą.

10. Nurodo, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas yra ultima ratio priemonė, taikoma tuomet, kai asmuo yra atsidūręs kritinėje būklėje, o pareiškėjos pajamos yra pakankamai geros ir didėjančios, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jos buvimo kritinėje būklėje. Atkreipė dėmesys į tai, kad pareiškėja yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus, pati nurodo, kad jos pajamos didėja ir turėtų didėti ateityje, todėl, kyla pagrįstų abejonių, ar jos būklė gali būti laikoma kritine ir ar pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimu nėra siekiama tiesiog išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, įskaitant Uniją. Nesutinka ir su pareiškėjos prašomos nustatyti jai kiekvieną mėnesį būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalingos sumos (757,90 Eur) dydžiu. Nurodo, kad iš dabartinės situacijos ir pareiškėjos paaiškinimų, šiuo metu gaunamos pajamos tenkina ir netgi viršija jos būtinuosius poreikius. Nurodo, kad pareiškėjos mėnesinės išlaidos neviršija jos gaunamų pajamų, o tuo pačiu pareiškėja bent iš dalies dengia ir turimą įsiskolinimą, todėl manytina, kad pareiškėjos būklė nėra kritinė. Priešingai, pareiškėja yra moki ir pajėgi skirti dalį pajamų įsiskolinimų dengimui. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas pažeistų viešą interesą ir iš esmės pablogintų unijos kreditorių reikalavimų patenkinimo tikimybę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi iškėlė N. B. fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“; patvirtino 200 Eur sumą, kurią bankroto administratorius UAB „Toplit“ turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį N. B. kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtino 600,00 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį N. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

12. Teismas nustatė, kad kad pareiškėja turi tokius skolinius įsipareigojimus, kurių įvykdymo terminai yra suėję: 1) VMI – 913,30 Eur žyminio mokesčio skola pagal teismų procesinius sprendimus; 2) BKU „Nacionalinė kredito unija“ – 1 748 544,56 Eur skolos ir 336 616,66 Eur palūkanų, iš viso 2 085 161,22 Eur, pagal teismų sprendimus; 3) antstoliams, vykdantiems priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjos, yra susidarę vykdymo išlaidų: antstoliui S. M. – 148,16 Eur, antstoliui R. V. – 10 615,58 Eur, antstoliui D. K. – 72 756,06 Eur. Iš viso pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai pagal pateiktus duomenis sudaro 2 169 594,32 Eur. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga pareiškėjos pareiškimo pateikimo teismui metu yra 607 Eur, atitinkamai pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma, sudaranti 2 169 594,32 Eur, viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

13. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėja neturi nekilnojamojo turto, jai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – butas – buvo priverstinai parduotas, o gauta už jį kaina paskirstyta išieškotojui BKU „Nacionalinė kredito unija“. Pareiškėja savo vardu registruotų transporto priemonių taip pat neturi, jai priklausiusi transporto priemonė – automobilis – taip pat buvo realizuotas priverstine tvarka ir už jį gauta kaina paskirstyta išieškotojui BKU „Nacionalinė kredito unija“. Pareiškėja visas gaunamas pajamas gauna į turimą sąskaitą Swedbank, AB, kurioje pinigų likutis 2020 m. gegužės 24 d. buvo 277,67 Eur. Akcijų ar kito turto pareiškėja nurodė neturinti. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 20 d. dirba VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ juriste, darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 900 Eur, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, turėtų gauti 40 proc. dydžio priedą prie atlyginimo.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos turimas solidarus įsiskolinimas kartu su kitais skolininkais viršija 2 milijonus eurų bei nurodė, kad, esant solidariam įsiskolinimui, kreditorius turi teisę reikalauti visos sumos iš kiekvieno skolininko, todėl pareiškėjos prievolė kreditoriui negalėtų būti pripažinta pasibaigusia iki visos teismo priteistos skolos grąžinimo. Teismas nurodė, kad šioje byloje neturi pagrindo vertinti kitų solidarių skolininkų galimybių prisidėti prie esamos skolos grąžinimo. Teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjos gaunamos pajamos, net joms ateityje ir padidėjus, leistų įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skolos susidarė ne per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo, todėl teismas neturi pagrindo vertinti pareiškėjos elgesio laikotarpiu, kuris nepatenka į minėtą periodą. Nurodė, kad pareiškėjos skolos susidarė dėl to, kad iš jos solidariai su kitais skolininkais buvo priteista labai žymaus dydžio suma už pareiškėjos netinkamą paskolų komiteto narės funkcijų vykdymą. Teismas pažymėjo, kad po teismo sprendimų, kuriais iš pareiškėjos priteistos skolos Unijos naudai, įsiteisėjimo buvo priverstinai realizuotas visas pareiškėjos turimas nekilnojamasis turtas, transporto priemonė, už kuriuos gautos lėšos buvo panaudotos skolai Unijai padengti. Pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00008-20, susijęs su civilinėmis bylomis, kuriose iš pareiškėjos ir buvo priteistos skolos, pagal BK 229 straipsnio 1 dalį; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu pagal laidavimą 1 metams be užstato, perduodant pareiškėją laiduotojos J. G. (pareiškėjos motinos) atsakomybėn. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai įtarimai minėtame ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti dėl 2012 metais padarytų veikų, t. y. kad ji dėl neatsargumo netinkamai atliko jai pavestas pareigas. Iš pateiktų duomenų apie N. B. padarytą nusikalstamą veiką, teismas nustatė, kad ji nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytų nusikalstamų veikų sąrašą.

16. Teismas nurodė, kad spendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negauta duomenų apie konkrečius pareiškėjos sandorius, kurių sąžiningumas keltų abejonių. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, kad byloje paskutinių trejų metų iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo laikotarpiu nenustatyta tokių pareiškėjos veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, lėmę nemokumo atsiradimą, taip pat nenustatyta sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas, išklausęs pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdyje, išanalizavęs bylos rašytinę medžiagą, sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos nemokumas atsirado dėl veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Taip pat teismas nurodė, kad vadovaujantis fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, iškėlus bankroto bylą administratorius turi patikrinti sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius ir, nustatęs asmens nesąžiningumą bei kitas CK 6.67 straipsnyje nurodytas sąlygas, ginčyti juos teismine tvarka ir, sandorius nuginčijus, šiuo pagrindu inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

18. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių arba kad yra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapusi nemoki (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai); nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėja, bankroto byla.

19. Teismas pažymėjo, kad FABĮ nuostatos nenumato pateikti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto iki iškeliant fiziniam asmeniui bankroto bylą. Plano projektas yra rengiamas jau po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir teikiamas kreditorių susirinkimui įvertinti (kreditoriai turi teisę reikšti pastabas dėl šio plano, pritarti jam arba nepritarti), todėl suinteresuoto asmens BKU „Nacionalinė kredito unija“ argumentus, kad N. B. negali būti keliama bankroto byla dėl to, kad ji nėra parengusi mokumo atkūrimo plano, atmetė kaip nepagrįstus (FABĮ 7, 8 straipsniai).

20. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai N. B. fizinio asmens bankroto bylą, nes ji yra nemoki ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.

21. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos poreikiams būtinos sumos dydžio, atsižvelgė į tai, kad pareiškėja gyvena su tėvais, išlaikytinių neturi, taip pat į tai, kad pareiškėja turi odos problemų, yra alergiška, dėl ko reikalingos periodinės gydytojų konsultacijos ir papildomos priežiūros išlaidos, pareiškėja turi palaikyti reprezentatyvią išvaizdą darbe, dėl to reikalinga įsigyti naujų drabužių, kosmetikos, taip pat vykimui į darbą naudojasi tėvų automobiliu, turi dengti kuro išlaidas, kartu įvertino ir tai, kad pareiškėja neįrodė, jog ji, būdama draustas asmuo, gali gauti tik mokamas medicinos paslaugas, todėl laikė, jog yra pagrindas pareiškėjos prašomą būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingą 698 Eur sumą sumažinti iki 600 Eur sumos.

22. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja bankroto administratoriumi skirti UAB „Toplit“, byloje pateiktas UAB „Toplit“ sutikimas administruoti N. B. bankroto procesą, pateiktas bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas; bankroto administratoriaus nurodyta, kad administravimo išlaidos, reikalingos nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, būtų 200 Eur bei nenustatęs FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų pirmiau įvardyto bankroto administratoriaus skirti administruoti N. B. bankroto proceso, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“.

Žemesnės instancijos teismas

23. Teismas, įvertinęs teismui pateiktą bankroto administratoriaus UAB „Toplit“ administravimo išlaidų pagrindimą, sprendė, kad nurodyta 200 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatė 200 Eur lėšų suma, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

24. Atskiruoju skundu apeliantas suinteresuotas asmuo BKU „Nacionalinė kredito unija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-21519-925/2020 ir priimti naują nutartį – atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą N. B..

25. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad aplinkybė, jog pareiškėja yra skolinga Unijai kartu su kitais solidariaisiais skolininkais, yra nereikšminga vertinant jos galimybę dengti įsiskolinimą. Nurodo, kad tai, jog įsiskolinimas yra priteistas solidariai iš visų skolininkų reiškia, kad visų šių asmenų solidariosios prievolės turėtų būti vertinamos bendrai. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų kitų atsakovų nemokumą, šiems skolininkams fizinių asmenų bankroto bylos nėra iškeltos, todėl nors vienos skolininkės atlyginimo galimai ir neužtenka palūkanų dengimui, tačiau nėra jokio objektyvaus pagrindo sutikti, kad per ilgesnį laikotarpį visų solidariųjų skolininkų mokėjimų nėra įmanoma visas ar bent dalies skolos Unijai išieškojimas. Nurodo, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai pažeistų ne tik Unijos, bet ir kitų solidariųjų skolininkų interesus. Tuo atveju, jei per ilgesnį laikotarpį visi solidarūs bendraskoliai dengtų skolą, pareiškėjai tektų dengti tik 229 187,47 Eur nuo visos bendros 1 748 544,56 Eur skolos Unijai.

25.2. Teismas nepagrįstai vertino, kad aplinkybė, jog yra nesuėjęs laidavimo terminas už nusikaltimą, kurio padarymą yra pareiškėja pripažinusi, neturi reikšmės jos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Nurodo, kad pareiškėja tam, kad būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pagal BK 40 straipsnio 1 dalies 3-4 punktus ji turėjo užtikrinti ir siekti ateityje atlyginti visą žalą Unijai. Nurodo, jog vien tai, kad pareiškėja yra padariusi nusikaltimą, nukreiptą prieš Uniją ir jos interesus, rodo jos nesąžiningumą. Kadangi pareiškėja nuo atsakomybės pagal laidavimą buvo atleista tik 2020 m. kovo 6 d., todėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytas trejų metų terminas nėra suėjęs.

25.3. Teismas netinkamai vertino aplinkybes, kad pareiškėja nepateikė jokių gairių, kaip tikisi dengti įsiskolinimą. Unija yra didžiausias pareiškėjos kreditorius ir todėl turi teisę tikėtis, kad jos interesai bus ginami, bus padengtas įsiskolinimas. Pareiškėja teigia, kad nesugeba mokėti įsiskolinimo, todėl iškyla didelė grėsmė, kad Unijos interesai yra nepagrįstai neužtikrinti, galima manyti, kad bankroto procesu siekiama tik pareiškėjos mokumo atkūrimo ir net nesvarstomos galimybės užtikrinti Unijos interesus grąžinant įsiskolinimą ar kuo didesnę jo dalį.

25.4. Pareiškėja neįrodė, kad yra atsidūrusi kritinėje būklėje, dėl kurios yra būtina taikyti ultima ratio priemonę – bankroto bylos iškėlimą. Nurodo, kad pareiškėja yra dirbanti, gaunanti pakankamai gerą atlyginimą, todėl jos būklė nelaikytina kritine.

25.5. Teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjai 600 Eur dydžio sumą per mėnesį jos būtiniems poreikiams tenkinti.

25.6. Teismas, bankroto administratoriumi skirdamas UAB „Toplit“, neįvertino, kad šio administratoriaus skyrimas yra netinkamas.

Atsiliepimas

26. Pareiškėja N. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2FB-21519-925/2020 palikti nepekeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Nurodo, kad ir 229 187,47 Eur suma stipriai viršija 25 MMA, jos sumokėti iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio nėra jokios galimybės. Net ir pareiškėjai sumokėjus visą 229 187,47 Eur skolą apeliantei, jos prievolė nebūtų pripažinta pasibaigusia. Apeliantė nevertina to, kad yra privalu mokėti ir palūkanas, kurių per mėnesį susidaro apie tūkstantis eurų, kad apeliantė nėra vienintelė kreditorė. Apeliantė nėra įgaliota atstovauti kitų solidariųjų skolininkų interesus.

26.2. Nurodo, kad pareiškėja buvo kaltinama pagal BK 229 straipsnį, tačiau apkaltinamasis nuosprendis nebuvo priimtas ir ji buvo atleista pagal laidavimą, todėl šis faktas nedaro jokios įtakos bankroto bylos kėlimui. Be to, veika buvo padaryta 2012 metais. Nesutinka ir su tuo, kad byla galėtų būti keliama tik pasibaigus laidavimo terminui, kadangi įstatymas numato, kad bankroto byla gali būti nutraukta nusikalstamos veikos padarymo atveju.

Šalies argumentai

26.3. Pareiškėja nurodė, kokią dalį savo pajamų skirtų kreditorių reikalavimams dengti, kad jokio turto neturi, vienintelis pajamų šaltinis yra darbo užmokestis. Bankroto bylos kėlimo metu pareiškėja neturi pareigos pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto.

26.4. Pareiškėjos įsiskolinimai sudaro 2 169 594,32 Eur, per mėnesį mokėtinos palūkanos siekia 6 000,00 Eur, pareiškėja jokio turto neturi, todėl apeliantės teiginiai, kad pareiškėja gali grąžinti skolą, yra visiškai nepagrįsti.

26.5. Pareiškėja nurodo nesutinkanti su apelianto argumentais, kad pareiškėjos būtiniesiems poreikiams skirta piniginių lėšų suma yra per didelė, kadangi iki bankroto bylos iškėlimo pareiškėja disponavo panašia suma, ir apeliantė dėl to jokių pretenzijų nereiškė.

26.6. Nurodė, kad pareiškėjos niekas nesieja su nei su UAB „Toplit“, nei su R. G., todėl UAB „Toplit“ negali būti netinkama administratoriaus kandidatūra administruoti pareiškėjos fizinio asmens bankroto byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

28. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai N. B. iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės ginčija tuo aspektu, kad teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, netinkamai vertino pareiškėjos galimybes atsiskaityti su kreditoriais, jos sąžiningumą, pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti reikalingą sumą bei paskyrė netinkamą bankroto administratorių.

29. Fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo vertinama: 1) ar asmuo yra nemokus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis); 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis); 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

Dėl pareiškėjos nemokumo ir galimybių atsiskaityti su kreditoriais.

30. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta fizinio asmens nemokumo sąvoka. Minėtoje normoje nurodyta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

Žemesnės instancijos teismas

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens nemokumo sąvoką, yra pažymėjęs, kad pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo gali įvykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo perspektyvą atsižvelgdamas į asmens turimą turtą ir jo gaunamas pajamas, t. y. teismas turi nustatyti ne tik tai, kad skolų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir tai, ar asmuo objektyviai neturi galimybės šių skolų padengti nei šiuo metu, nei per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas bei nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja negali vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, todėl sprendė, kad pareiškėjos finansinė padėtis atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą asmens nemokumo būseną, sudarančią pagrindą iškelti bankroto bylą.

33. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 169 594,32 Eur, t.y. daugiau nei 25 MMA (pareiškimo pateikimo metu sudarė 607 Eur): Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 913,30 Eur žyminio mokesčio suma pagal teismų procesinius sprendimus; Unijai – 1 748 544,56 Eur skola ir 336 616,66 Eur palūkanų, iš viso 2 085 161,22 Eur pagal teismų sprendimus; antstoliams, vykdantiems priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjos, susidariusios vykdymo išlaidos: antstoliui S. M. – 148,16 Eur, antstoliui R. V. – 10 615,58 Eur, antstoliui D. K. – 72 756,06 Eur. Pareiškėja nuo 2020 m. liepos 27 d. dirba VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“, gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 900,00 Eur, kuris, pareiškėjos teigimu, pasibaigus bandomajam laikotarpiui turėtų padidėti 40 procentų. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja jokio turto neturi: pareiškėjai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – butas bei priklausęs automobilis buvo priverstinai parduoti, o gautos už juos lėšos buvo paskirstytos išieškotojui Unijai. Pareiškėja visas gaunamas pajamas gauna į turimą sąskaitą Swedbank, AB, kurioje pinigų likutis 2020 m. gegužės 24 d. buvo 277,67 Eur. Akcijų ar kito turto pareiškėja nurodė neturinti.

34. Apeliantas atskirajame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja neturi galimybės per protingą terminą atsikaityti su kreditoriais.

35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos bendras įsiskolinimas kreditoriams, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs sudaro 2 169 594,32 Eur sumą. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad 1 748 544,56 Eur dydžio bendra skola Unijai kyla iš Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-307-823/2018 (iš aštuonių solidariųjų skolininkų priteista 1 493 678,95 Eur skola ir 5 procentų dydžio procesinės palūkanos), ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-237-186/2019 (iš šešių solidariųjų bendraskolių priteista 254 865,61 Eur skola bei 5 procentų dydžio procesinės palūkanos), kuriomis iš pareiškėjos kartu su kitais solidariais bendraskoliais yra priteistas žalos atlyginimas apeliantei. Kaip minėta, pareiškėja jokio turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais, neturi (visas jos turėtas turtas buvo parduotas vykdymo procese), vienintelės jos gaunamos pajamos yra darbo užmokestis, kuris, pareiškėjos teigimu, šiuo metu sudaro apie 900,00 Eur, o pasibaigus bandomajam laikotarpiui turėtų padidėti 40 procentų.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad kai prievolė yra solidari, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Taigi pareiškėjos prievolės apeliantei, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negalėtų būti pripažintos pasibaigusiomis iki visos teismo priteisto skolos grąžinimo. Pažymėtina, kad pareiškėja nėra atsakinga už kitų bendraskolių prievolių vykdymą ir neturi pareigos teikti teismui įrodymus dėl kitų bendraskolių galimybių prisidėti prie prievolių vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo sprendžiant dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo vertinti kitų solidariųjų bendraskolių galimybes prisidėti prie prievolių įvykdymo.

37. Taigi pagal bylos duomenis (įsipareigojimų kreditoriams dydį bei pareiškėjos gaunamas ir planuojamas gauti pajamas) spręstina, kad pareiškėja per protingą laikotarpį nesugebės padengti savo skolinių įsipareigojimų. Pareiškėjos skaičiavimu, pateiktu atsiliepime į atskirąjį skundą, pareiškėja jau vien apeliantei skolą (tuo atveju, jei visi skolininkai sąžiningai skolą dengtų lygiomis dalimis ir pareiškėjai tektų mokėti tik apeliantės nurodytą 229 187,47 Eur pareiškėjai tenkančią skolos dalį) mokėtų apie 30 metų, t.y. jau būdama senatvės pensijoje. Tuo tarpu FABĮ numatytas maksimalus mokumo atkūrimo plano laikotarpis yra 3-eji metai (FABĮ 7 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, įstatyme esant nustatytam 3-ejų metų laikotarpiui, po kurio asmuo gali grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, toks laikotarpis vertintinas kaip neproporcingai ilgas. Taip pat pastebėtina, kad protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pareiškėjai negalima iškelti bankroto bylos tuo pagrindu, kad pagal šiuo metu gaunamas pajamas pareiškėja skolas gali grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos bendro įsiskolinimo kreditoriams dydį bei pareiškėjos turinę padėtį, gaunamų ir planuojamų gauti pajamų dydį sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neturi objektyvių galimybių per protingą terminą įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos nemokumą konstatavo pagrįstai.

Dėl pareiškėjos sąžiningumo.

38. Kaip minėta, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinta ir ar asmuo tapo nemokus sąžiningai. Sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo vertinat fizinio asmens sąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto aspektu turi būti vertinamas jo elgesys už trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, t.y. turi būti vertinama, ar jo elgesys turėjo įtakos nemokumui. Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, tai yra rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas įvertintinas ir tuo aspektu, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

39. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalį teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei yra bent viena iš šioje dalyje nurodytų sąlygų. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą fizinio asmens bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

40. Nagrinėjamu atveju, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2020 m. birželio 11 d., todėl aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjos sąžiningumas, apima laikotarpį nuo 2017 m. birželio 11 d. iki 2020 m. birželio 11 d. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs rašytinius įrodymus sprendžia, kad pareiškėja visiems kreditoriams laiku pateikė duomenis apie ketinimą kelti bankroto bylą (apeliantė nurodo, kad tokio pranešimo nėra gavusi, tačiau byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pranešimas apeliantei buvo siunčiamas), teismui pateikė duomenis, pagrindžiančius jos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl nemokumo aplinkybių, byloje negauta jokių duomenų apie konkrečius pareiškėjos sandorius nurodytu laikotarpiu, kurių sąžiningumas keltų pagrįstų abejonių, taip pat, kad pareiškėja būtų ėmusi kokių nors veiksmų siekdama mažinti savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

41. Taip pat pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Atsisakyti kelti fizinio asmens bankroto bylą šiuo pagrindu galima tik esant įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, kuriuo asmuo yra pripažintas kaltu padaręs veikas, numatytas tik nurodytuose BK straipsniuose bei esant neišnykusiam teistumui.

42. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnio 1 dalyje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-6-00008-20 įtariamosios N. B. atžvilgiu už BK 229 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, perduodant J. G. atsakomybėn pagal laidavimą 1 metų laidavimo terminui be užstato. Taigi BK 229 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu buvo įtariama pareiškėja, nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytų nusikalstamų veikų sąrašą, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo atsisakyti pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktu. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai įtarimai buvo pareikšti dėl veikų, padarytų 2012 metais, todėl šie pareiškėjos veiksmai negali būti ir priežastimi atsisakyti jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.

43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentai, kad pareiškėja yra nesąžininga ir jai negali būti keliama fizinio asmens bankroto byla, kad pareiškėja tik siekia išvengti skolų kreditoriams grąžinimo, yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su pareiškėjos sąžiningumo vertinimu.

Dėl mokumo atkūrimo gairių.

44. FABĮ 4 straipsnyje yra išdėstyti reikalavimai pareiškimui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodyta, kokie duomenys turi būti pateikti teismui. Minėtame straipsnyje nėra nustatyto reikalavimo pareiškime nurodyti mokumo atkūrimo gaires ar mokumo atkūrimo plano projektą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas yra ruošiamas tik iškėlus fizinio asmens bankroto bylą per teismo nustatytą terminą (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 5 punktas, 8 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 2 punktas). Taigi įstatymas neįpareigoja pareiškėjos pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodyti mokumo atkūrimo plano gairių ir pan., kadangi tai yra vėlesnė fizinio asmens bankroto bylos stadija.

45. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėja nepateikė gairių, kaip ketina dengti įsiskolinimą, kadangi pateikti šiuos duomenis pareiškėjos neįpareigoja įstatymas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja pareiškime aiškiai nurodė, kad jos vienintelės gaunamos pajamos yra darbo užmokestis ir kokią sumą per mėnesį ketina skirti kreditorių reikalavimams dengti.

Dėl pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytinos sumos.

46. Teismo nutartyje iškelti fizinio asmens bankroto bylą be kita ko turi būti nurodyta fizinio asmens būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Fiziniam asmeniui ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka jo išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (FABĮ 7 straipsnio 3 dalis). CPK 736 straipsnyje yra nustatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydžiai. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos vykdant išieškojimą pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Taigi spręsdamas dėl fizinio asmens būtiniems poreikiams reikalingos sumos dydžio nustatymo teismas turi vadovautis CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžiais.

47. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų. Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienas iš vertinimo kriterijų galėtų būti Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-219/2019). Vadovaujantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalies ir CPK 736 straipsnio nuostatomis, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 minimalios mėnesinės algos ( MMA), bet kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojančią CPK 736 straipsnio redakciją yra pasikeitę išskaitų dydžiai lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014 priėmimo metu galiojusiais dydžiais. Be to, FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatoma lėšų suma negali būti mažesnė už lėšų sumą, kuri būtų paliekama fiziniam asmeniui, atliekant išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (FABĮ 7 straipsnio 3 dalis).

48. Apeliantė, ginčydama pirmosios instancijos teismo patvirtintą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą 600,00 Eur sumą nurodo, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos.

49. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja nurodė, kad jos darbo užmokestis šiuo metu sudaro apie 900,00 Eur. Kaip minėta, šiuo metu MMA yra 607,00 Eur (atskaičius mokesčius sudaro apie 437 Eur; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimas dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 669). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškime nurodė reikalingą 757,50 Eur sumą, kurią sudaro: maistui ir nealkoholiniams gėrimams – 282,00 Eur, aprangai ir avalynei – 150,00 Eur, būsto išlaikymui – 100,00 Eur, sveikatos priežiūrai ir asmens higienai – 100,40 Eur, išlaidos automobiliui – 88,00 Eur, kvalifikacijos kėlimo kursams – 37,50 Eur. Būtiniems poreikiams pagrįsti pareiškėja pateikė teismui išrašus iš medicininių dokumentų, patvirtinančius jos turimas sveikatos problemas, duomenis apie mokamus komunalinius mokesčius.

50. Galimybė objektyviai nustatyti ateityje būtinus poreikius ir jų konkrečią piniginę vertę turi specifiką - tokiu atveju neišvengiamas tam tikrų prielaidų darymas. Šiuo atveju pareiškėjos nurodyti poreikiai ir jų tenkinimui skiriamų sumų apskaičiavimas ir pagrindimas teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju nėra akivaizdžiai neprotingas ir nepagrįstas. Taip pat byloje nustatyta ir apeliantas neginčija, kad pareiškėja turi sveikatos problemų (odos problemos, alergija, lėtinis sinusitas), dėl ko patiria papildomų išlaidų. Taigi, teismo patvirtinta išlaidų suma, labiau tikėtina, atitinka būtinus pareiškėjos poreikius ir jų vertę. Be to, byloje nepaneigta, kad vadovaudamasis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu 600,00 Eur suma būtų iš esmės didesnė nei pareiškėjai tenkančios sumos dalis vykdant išieškojimą iš darbo užmokesčio pagal CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas - apeliantė tokių duomenų nepateikė. Todėl apeliacinis teismas spendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos bei netinkamai įvertino pareiškėjos būtiniesiems poreikiams nurodytas sumas.

Dėl paskirto bankroto administratoriaus.

51. FABĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą turi teisę pasiūlyti fizinis asmuo ir (ar) kreditorius (kreditoriai). Jeigu fizinis asmuo bankroto administratoriaus kandidatūros nepasiūlo, teismas skiria bankroto administratorių, kurio kandidatūrą pasiūlo šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai fizinio asmens bankroto byla iškeliama supaprastinta tvarka, fizinis asmuo kartu su pareiškimu teismui iškelti bankroto bylą privalo pasiūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą (FABĮ 11 straipsnio 2 dalis). FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bankroto administratoriumi negali būtio skiriamas: 1) fizinio asmens kreditorius, su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo; 2) fizinio asmens artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje; 3) asmenys, susiję su fiziniu asmeniu svainystės santykiais, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 3.136 straipsnyje; 4) fizinio asmens sutuoktinis ar sugyventinis; 5) asmuo, susijęs su fiziniu asmeniu darbo santykiais arba su kuriuo darbo santykiai buvo nutraukti per paskutinius 36 mėnesius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

52. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pasiūlė teismui prašymą bankroto administratoriumi skirti UAB „Toplit“, apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prieštaravimų dėl siūlomo bankroto administratoriaus kandidatūros nereiškė, kito bankroto administratoriaus kandidatūros nesiūlė, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje išvardintų pagrindų, prašymą tenkino bei pareiškėjos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“.

53. Apeliantė atskirajame skunde nurodė nesutinkanti su paskirto bankroto administratoriaus kandidatūra, kadangi Unijos kreditoriai yra išreiškę nepasitikėjimą bankroto administratoriui UAB „Verslo konsultantai“, kurio vadovas kaip ir UAB „Toplit“ yra R. G.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi, kadangi UAB „Toplit“ nėra susijusi su Unijos bankroto byla, byloje nėra jokių duomenų, kad bankroto administratorius UAB „Toplit“ netinkamai vykdytų savo kaip bankroto administratoriaus pareigas. Be to, pažymėtina, kad jei bankroto administratorius netinkamai vykdytų savo pareigas vykdydamas pareiškėjos bankroto procedūras, apeliantė turėtų teisę kreiptis į teismą dėl jo atstatydinimo (FABĮ 14 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nesant byloje jokių duomenų apie bankroto administratoriaus UAB „Toplit“ netinkamą pareigų vykdymą bei nesant FABĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų, nėra teisinio pagrindo paskirtą bankroto administratorių UAB „Toplit“ pakeisti kitu.

54. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

55. Atsižvelgiant į tai, kas nustatytą, spręstina, kad pirmosios instancijos tesimas iš esmės tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos nutartis pakeičiama, sumažinant pareiškėjos būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos patvirtintą 600,00 Eur sumą iki 500,00 Eur, likusioje dalyje nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina