Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-307-823/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-25
Bylos Nr.: e2A-307-823/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01816-2014-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas: N. B., A. V., I. P., A. B., A. Ž., Ž. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-307-823/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01816-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.6; 2.2.2.7; 2.6.10.2.4.1. 2.6.10.5.2.17 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų N. B., A. V., I. P., A. B., A. Ž., A. Ž. ir Ž. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-794/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė Nacionalinė kredito unija (toliau ir – Unija, Nacionalinė kredito unija) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Viewrich“, UAB „Sinota“, UAB „Robinta“, A. P. B., A. Ž., Ž. P., A. V., A. B., A. Ž., N. B. (buvusi pavardė – G.) ir I. P. (buvusi pavardė – N.) 1 641 210,28 Eur žalos atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Viewrich“, UAB „Sinota“, UAB „Robinta“, A. P. B., A. Ž., Ž. P., A. V., A. B., A. Ž., N. B., I. P. ir A. A. 183 370,35 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų A. P. B., A. Ž., Ž. P., A. V., A. B., A. Ž., N. B., I. P. ir A. A. 5 proc. dydžio, o iš UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“ ir UAB „Robinta“ – 6 proc. dydžio procesines palūkanas, taip pat ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Viewrch“, atstovaujama įmonės vadovo D. A., Unijai 2012 m. rugpjūčio 22 d. pateikė prašymą išduoti 5 200 000 Lt (1 506 024 Eur) paskolą septynerių metų laikotarpiui. Unijai taip pat buvo pateiktas UAB „Viewrch“ vienintelio akcininko D. A. 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas dėl UAB „Viewrch“ įstojimo į Uniją ir planuojamo įsigyti nekilnojamojo turto įkeitimo bei 2012 m. rugpjūčio 29 d. prašymas dėl įstojimo į Uniją. Šiame prašyme atsakovė UAB „Viewrch“ nurodė, kad pasižada laikytis Unijos įstatų, mokėti valdybos nustatytus mokesčius ir vykdyti visas Unijos prievoles. Unijai taip pat buvo pateiktas UAB „Viewrch“ verslo planas paramai gauti, kuriame nurodyta, kad UAB „Viewrch“ planuoja Jonavos rajone įsigyti trijų statinių kompleksą, priklausantį UAB „Sinota“.

3. P. U. UAB „Viewrch“ pateiktą UAB „Robinta“ ir A. P. B. 2012 m. liepos 27 d. atliktą visų statinių ir žemės, ant kurios jie stovi, turto vertės nustatymo ataskaitą, visų statinių su žeme vertė – 8 040 000 Lt (2 328 545 Eur). Be to, ieškovei buvo nurodyta, kad UAB „Sinota“ sutinka visą statinių kompleksą parduoti UAB „Viewrch“ už 5 200 000 Lt (1 506 024 Eur). Verslo plane nurodyta, kad „paskolos pajų, visus administracinius mokesčius įmonė yra pajėgi apmokėti pati iš asmeninių akcininko investicijų“. Taip pat nurodyta, kad UAB „Viewrch“ jau yra sudariusi sutartį su UAB „Armesta“ dėl viso šio pastatų komplekso nuomos septynerių metų terminui ir pagal šią sutartį turės po 30 000 Lt (8 689 Eur) pajamų per mėnesį. Ši suma padengtų paskolos grąžinimo palūkanas ir grąžintiną paskolos dalį.

4. UAB „Sinota“, atstovaujama A. B., ir UAB „Viewrch“, atstovaujama D. A., 2012 m. rugsėjo 12 d. sudarė daiktų pirkimo – pardavimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutartį, kuria UAB „Sinota“ už 5 200 000 Lt (1 506 024 Eur) pardavė UAB „Viewrch“ pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – kiaulidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9155/10000 dalis pastato – karvidės ((duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat nuomos teisę į 1,2424 ha dydžio dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė UAB „Viewrch“ už akivaizdžiai per didelę kainą įsigijo turtą iš UAB „Sinota“, siekdama sudaryti įspūdį, kad tam reikalinga atitinkamo dydžio paskola ir kad iš įsigyto turto bus gautos pajamos, iš kurių paskola galės būti grąžinta. Įsigytas turtas negalėjo duoti Unijai pateiktame UAB „Viewrch“ verslo plane nurodytų pajamų pagal nuomos sutartį. UAB „Viewrch“ buvo nesąžininga jau teikdama paraišką Unijai dėl paskolos suteikimo, nes žinojo, kad paskolos ieškovei negrąžins, ir pirkimo – pardavimo sandorį sudarė tik tam, kad UAB „Sinota“ gautų 4 560 000 Lt (1 320 667 Eur) sumą, o UAB „Viewrch“ – 640 000 Lt (185 357 Eur) sumą.

5. Daiktų pirkimo – pardavimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad „Šiuos pinigus (5 200 000 Lt) Unija, remiantis 2012 m. rugsėjo 12 d. patvirtinimu dėl paskolos suteikimo, kaip suteiktą Pirkėjui kreditą perkamų Daiktų įsigijimui, nedelsiant perves į Pardavėjo sąskaitą, po to, kai Pirkėjas pasirašys kredito sutartį, įmokės ne mažesnį nei 12 proc. nuo paskolos sumos vertės pajinį įnašą bei sumokės nustatytą paskolos išdavimo mokestį, įregistravęs šią Sutartį Nekilnojamojo turto registre [...]“. UAB „Sinota“, sudarydama su UAB „Viewrch“ pirkimo – pardavimo sandorį, elgėsi nesąžiningai, kadangi ji, žinodama apie realią parduodamo turto rinkos vertę, savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais perleido UAB „Viewrch“ turtą už kainą, keliasdešimt kartų viršijančią turto rinkos vertę, tokiu būdu apsunkindama ieškovės galimybes išieškoti iš minėto turto ateityje.

6. Unijai pateiktoje UAB „Robinta“ turto vertės nustatymo ataskaitoje nebuvo atskirai išskirta UAB „Sinota“ nuosavybės teise priklausančio turto – pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – kiaulidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9155/10000 dalies pastato – karvidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – kaina, o į vertinamo turto masę įtraukta valstybei priklausančio dalies žemės sklypo nuomos teisė. Ataskaitos 2 psl. ir 35 psl. pateikta „Išvada dėl turto vertės“, kur kartu su statiniais nurodytas ir 1,2424 ha žemės sklypas, taigi, reiktų suprasti, kad žemės sklypas buvo įvertintas kartu su ginčo statiniais. Ataskaitos 33 psl. pateikta lentelė „Objekto vertės skaičiavimas“, kur taip pat nurodyta 8 040 000 Lt turto rinkos vertė, tačiau tame pačiame 33 psl. prie pastraipos „Išlaidų skaičiavimas“ nurodyta, kad „žemės vertė nenustatoma“. Be to, UAB „Robinta“ ir turto vertintojo A. P. B. ataskaitoje, aprašant vertinamą objektą, nurodyta, kad statybos metai yra 2012 – 2013 m. ir nurodytas 100 proc. baigtumas + rekonstrukcija (12 psl.), kai vos už kelių mėnesių atliktoje VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje (10 psl.) statinių statybos metai nurodyti 1974 – 1980 m., nurodyta, kad pastatų būklė bloga, kad langai – medinių rėmų, išdužę, išlaužti, apipeliję, durys taip pat apipeliję, išlūžę, sienos ir lubos – dažytos, apipelijusios, sudrėkusios, dažų sluoksnis nutrupėjęs. Taigi, UAB „Robinta“ ir turto vertintojo A. P. B. ataskaitoje nustatyta turto vertė tyčia padidinta, kadangi ataskaitoje pateikta vertinamų objektų būklė neatitiko realios statinių būklės. Kaip minėta, 2013 m. sausio 10 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje, parengtoje kredito unijos užsakymu, nustatyta, kad UAB „Viewrch“ 2012 m. gruodžio 13 d. įsigyto pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė – 67 000 Lt (19 405 Eur), pastato – kiaulidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė – 29 000 Lt (8 399 Eur), 9155/10000 dalies pastato – karvidės ((duomenys neskelbtini)) rinkos vertė – 53 000 Lt (15 350 Eur), iš viso – 149 000 Lt (43 153 Eur). UAB „Robinta“ ir turto vertintojo A. P. B. ataskaitoje nustatyta turto vertė, net keliasdešimt kartų viršijanti realią rinkos vertę, nurodyta tik vienu tikslu – siekiant gauti iš Unijos 5 200 000 Lt (1 506 024 Eur) vertės kreditą. Nurodyti prieštaravimai, taip pat tikrovės neatitinkantys duomenys dėl vertinamo turto būklės turto vertės nustatymo ataskaitoje patvirtina jos ydingumą ir atsakovų UAB „Robinta“ bei A. P. B. neteisėtus veiksmus

Šalies argumentai

7. Ieškovės teigimu, sprendimus dėl paskolos išdavimo Unijoje bendrai priiminėdavo Paskolų komitetas ir Valdyba, tik įvertinę skolininko patikimumą, jo finansines galimybes pačiam grąžinti paskolą, skolininko pajamų šaltinius ir paskolų grąžinimo būdus, skolininko turimą turtą, finansinę būklę, mokumą, pajamas ir kitą reikšmingą informaciją. Atsakovai A. Ž., Ž. P., A. V., A. B., A. Ž. ir N. B., balsuodami už paskolos UAB „Viewrich“ suteikimą, akivaizdžiai viršijo protingos ūkinės – komercinės rizikos ribas, nebuvo lojalūs ir veikė aiškiai aplaidžiai. Unijos paskolų komiteto nariai išdavė paskolą UAB „Viewrch“ iš esmės visiškai nepatikrinę įmonės patikimumo, finansinės būklės, vadovavosi iš esmės nepagrįstu verslo planu, taip pat nepatikrino duomenų dėl paskolos grąžinimo šaltinių patikimumo. Be to, paskolų komiteto ir valdybos nariai tinkamai neįvertino įkeičiamo turto vertės ir kokybės. Unijos valdybos nariai ir paskolų komiteto pirmininkas yra laikomi Unijos vadovais, todėl jiems taikomi aukštesni atsakomybės standartai dėl priimamų sprendimų. Unijos valdyba turėjo pareigą kritiškai išanalizuoti paskolų komiteto pateiktą medžiagą dėl UAB „Viewrch“ paskolos, dar kartą įvertinti visus paraiškos dokumentus ir priimti sprendimą dėl paskolos išdavimo. Paskolų komitetui pritarus paskolos suteikimui, valdyba pagal jai suteiktą kompetenciją galėjo priimti sprendimą paskolos nesuteikti. Paskolos išdavimo procese kredito unijos valdybos sprendimas yra galutinis. Valdybos narių neteisėtas sprendimas patenkinti UAB „Viewrch“ prašymą dėl paskolos išdavimo tiesiogiai lėmė žalos ieškovei atsiradimą.

8. Atsakovė I. P., būdama Unijos paskolų vadybininke, įvertinusi UAB „Viewrich“ finansinę būklę patenkinamai ir nurodžiusi, kad prašomą paskolą suteikti galima, pažeidė skolininko būklės vertinimo tvarką, nevykdė kitų teisės aktų ir Unijos vidaus tvarkų nuostatų reikalavimų. Skolininko finansinės būklės vertinimą atlikusiai atsakovei, veikiant atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, turėjo kilti įtarimų dėl pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytos Unijai įkeičiamo turto rinkos vertės, nes nekilnojamojo turto vertė iš esmės (daugiau nei 50 kartų) skyrėsi nuo turto vertintojo pateiktos turto vertės, todėl, vadovaudamasi vien tik akivaizdžiai nepagrįsta turto vertinimo ataskaita, ši atsakovė neatliko jai nustatytų pareigų, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai.

9. 2012 m. rugsėjo 24 d. atsakovė A. A. (Unijos klientų aptarnavimo vadovė) išmokėjo UAB „Viewrch“ 640 000 Lt (185 357 Eur) sumą grynaisiais pinigais ir UAB „Sinota“ 4 560 000 Lt (1 320 667 Eur) sumą mokėjimo pavedimu. Tiek 2012 m. rugsėjo 7 d., tiek 2012 m. rugsėjo 21 d. išrašuose iš valdybos posėdžių protokolų buvo nurodyta, kad paskola išmokėtina nekilnojamojo turto pardavėjai UAB „Sinota“, be to, tokia atsiskaitymo tvarka su pardavėja buvo nustatyta ir 2012 m. rugsėjo 12 d. UAB „Sinota“ bei UAB „Viewrch“ pirkimo – pardavimo sutarties 5.1. ir 5.2 punktuose. Valdybos narių 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Unijos klientų aptarnavimo vadovė A. A. buvo įgaliota iki 2012 m. rugsėjo 24 d. rezervuoti Unijos kasoje arba užsakyti banke 640 000 Lt, išmokėti nurodytą sumą grynais UAB „Sinota“ ir pasirašyti visus su grynųjų pinigų išmokėjimu susijusius dokumentus. Atsakovė A. A. nesilaikė valdybos narių 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendime nustatytos paskolos išmokėjimo tvarkos ir be jokio teisinio pagrindo išmokėjo UAB „Viewrch“ 640 000 Lt (185 357 Eur) sumą.

Šalies argumentai

10. Atsakovė UAB „Robinta“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė netinkamai suvokia Turto vertinimo ataskaitos tikslą bei vertinimo atvejį, todėl nepagrįstai šią ataskaitą prilygina įkeičiamo turto rinkos vertės nustatymo išvadai. Atsakovės nuomone, jo veiksmuose civilinės atsakomybės sudėties elementų nėra, nes ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko, be to, UAB „Robinta“ negali būti atsakinga dėl turto vertinimo ataskaitos neteisėto panaudojimo.

Atsiliepimas

11. Atsakovas A. P. B. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovės reikalavimas priteisti žalą kildinamas iš 2012 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutarties Nr. 70364 pagrindu išmokėtos negrąžintos paskolos sumos, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių. Atsakovas A. P. B. nėra minimos sutarties šalis, taigi nėra materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvis ir neturi pareigos atsakyti pagal ieškovės pareikštą reikalavimą. 2012 m. liepos 27 d. turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengta turto vertinimo sutarties, sudarytos tarp užsakovės UAB ,,Sinota“ ir turto vertinimo įmonės UAB ,,Robinta“, pagrindu. Vertinimo ataskaitos (duomenys neskelbtini) sudarymo metu A. P. B. dirbo UAB ,,Robinta“ pagal darbo sutartį.

Šalies argumentai

12. Atsakovė I. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Unijoje pradėjo dirbti tik 2012 m. rugpjūčio 3 d., todėl ieškovės ieškinyje minima paskolos sutartis buvo pirmoji paskola juridiniam asmeniui, kurios dokumentų surinkime bei vėliau pasirašyme atsakovė dalyvavo. Unijos vadovybė darbo pradžioje nebuvo suteikusi atsakovei įgaliojimų ir prisijungimo teisių (vartotojo vardų ir slaptažodžių) prie Creditinfo, Juridinių asmenų registro. Patikrą šiose sistemose atlikdavo paskolų komitetas. Ieškovė nenurodo, kad kažkokių privalomų surinkti dokumentų atsakovė būtų nesurinkusi bei perdavusi UAB „Viewrch“ prašymą tolimesniam svarstymui. Vadinasi, pati ieškovė pripažįsta, kad atsakovė jai pavestą techninę užduotį surinkti dokumentus tolimesniam jų svarstymui įvykdė tinkamai.

Atsiliepimas

13. Atsakovės A. B., A. Ž. ir N. B. nurodė, kad jos, kaip Unijos paskolų komiteto narės, neturėjo specialių žinių turto vertinimo srityje. Atsakovės paskolų komiteto narių pareigas ėjo trumpą laiką – N. B. nuo 2012 m. balandžio mėn., A. Ž. nuo 2012 m. gegužės mėn., o A. B. nuo 2012 m. sausio mėn. Atsakovės, neturėdamos specialių žinių, neturėjo jokios galimybės kvestionuoti, ar konkreti turto vertinimo ataskaita atitinka nustatytus reikalavimus. Atsakovės nėra atsakingos už ieškovės kontrahentų sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą, už tai yra atsakinga paskolos gavėja UAB „Viewrch“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi dėl paskolos susigrąžinimo iš UAB „Viewrch“, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad nėra galimybės išsiieškoti šios skolos iš UAB „Viewrch“.

14. Atsakovas Ž. P. nurodė, kad nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes savo, kaip kredito unijos valdybos nario, pareigas vykdė tinkamai, laikydamasis tokių elgesio standartų, kokių konkrečiu atveju buvo galima reikalauti iš atidaus, rūpestingo ir sąžiningo asmens. Atsakovas yra baigęs sociologijos ir turizmo studijas, neturi jokio ekonominio ar teisinio išsilavinimo, o iki Unijos valdybos nario pareigų neturėjo jokios patirties bankininkystės ar ekonomikos srityje. Nagrinėjamu atveju kredito gavėja tenkino visus lokaliniais ieškovės teisės aktais nustatytus reikalavimus, todėl, kaip ir visais kitais tokiais pačiais atvejais, buvo priimtas sprendimas suteikti jai paskolą.

Šalies argumentai

15. Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad net ir tinkamai išnagrinėję prašymą pateikusio asmens dokumentus bei informaciją apie jo mokumą (verslo plano perspektyvas, finansinės atskaitomybės dokumentus ir kt.) kredito unijos vadovai negali būti visiškai tikri ir garantuoti, kad konkretus skolininkas po kelerių metų bus pajėgus vykdyti kredito sutartį. Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę Unijos Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių pažeidimą. Atsakovo vertinimu, ieškovė, manydama, kad UAB „Viewrch“ paskolos sutartis pažeidžia jos kreditorių interesus, galėjo ginčyti pačią paskolos sutartį ir 2012 m. rugsėjo 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Sinota“, bei atgauti lėšas iš tiesioginės paskolos lėšų gavėjos UAB „Sinota“, kurios sąskaitoje yra areštuota 1 319 827,21 Eur suma.

Atsiliepimas

16. Atsakovas A. Ž. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis neprivalo grąžinti skolos pagal paskolos sutartį, kurią sudarė Unija ir UAB „Viewrch“. Paskolos sutartis nėra pripažinta negaliojančia, todėl veiksmai, sudarant šią paskolos sutartį, negali būti laikomi neteisėtais.

Šalies argumentai

17. Atsakovė A. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 640 000 Lt suma buvo išmokėta UAB „Viewrch“ remiantis Unijos valdybos sprendimu ir 2012 m. rugsėjo 24 d. UAB „Viewrch“ prašymu. Šių piniginių lėšų išmokėjimas buvo suderintas su Unijos administracijos vadovu ir valdybos nariu A. V.. Ieškovei neginčijant paskolos sutarties ir ieškovės pareigos išmokėti paskolos sumą, nėra visiškai jokio skirtumo, kam buvo išmokėti pinigai, nes nuo to nepasikeitė ieškovės turtinė padėtis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž., N. B. ir I. P. 1 824 580,63 Eur nuostolių atlyginimo; priteisė iš atsakovų A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž., N. B. ir I. P. 5 proc. dydžio procesines palūkanas; priteisė iš atsakovių UAB „Viewrch“ ir UAB „Sinota“ 6 proc. dydžio procesines palūkanas; priteisė ieškovės naudai iš atsakovų UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž., N. B., I. P. 5 651,67 Eur bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 627,96 Eur. Teismas taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovų UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž., N. B. ir I. P. 9 466,61 Eur, lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 1 051,84 Eur, bylinėjimosi išlaidų bei iš ieškovės atsakovui A. P. B. 2 548,61 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitus ieškovės ieškinio reikalavimus atmetė.

19. Teismas nustatė, kad atsakovai A. Ž., Ž. P. ir A. V. sprendimų dėl paskolos išdavimo priėmimo laikotarpiu buvo Unijos valdybos nariais. A. V. buvo ir Unijos administracijos vadovas, o atsakovė A. B. – Unijos paskolų komiteto pirmininkė, atsakovės A. Ž. ir N. B. – Unijos paskolų komiteto narės, taip pat visi atsakovai buvo ir kredito unijos nariais. Ieškovė atsakovų civilinę atsakomybę už žalą kildina iš jų, kaip juridinio asmens valdymo organų, priimto sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta suteikti UAB „Viewrch“ 5 200 000 Lt dydžio paskolą. Ieškovė, įrodinėdama atsakovų neteisėtus veiksmus, remiasi trimis aspektais: 1) atsakovai tinkamai neįvertino įkeičiamo turto vertės ir kokybės, 2) tinkamai neįvertino paskolos grąžinimo užtikrinimo pakankamumo, taip veikdami aiškiai aplaidžiai ir nelojaliai, ir dėl to 3) nepagrįstai ir neteisėtai priėmė sprendimą tenkinti UAB „Viewrch“ prašymą išduoti paskolą, akivaizdžiai viršydami protingos ūkinės – komercinės rizikos ribas.

20. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atidus ir rūpestingas valdymo organo narys nebūtų pritaręs paskolos UAB „Viewrch“ suteikimui. Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skyriaus 3.5. punkto nuostata įpareigoja tiek paskolų komitetą, tiek valdybą ne tik turėti dokumentą, kuris būtų neatskiriama paskolos išdavimo sąlyga, bet ir patikrinti jame esančius duomenis. Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių IV skyriaus 3.1 punkte numatyta, kad sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas, bei kiti galintys nulemti paskolos grąžinimą veiksniai.

21. Teismo vertinimu, atsakovų išsilavinimas, jų kompetencija ar kitos panašios aplinkybės, susijusios su tuo, kad atsakovai dirbo visuomeniniais pagrindais, nagrinėjamu atveju neturi esminės teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo svarstyti dėl jų atleidimo nuo teisinės atsakomybės. Atsakovai savo valia prisiėmė pareigas, todėl privalo prisiimti ir tokių veiksmų padarinius. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Unijos valdybos 2012 m. rugsėjo 7 d. protokolinį sprendimą galima spręsti, jog atsakovams nekilo jokių abejonių dėl paskolos UAB „Viewrch“ išdavimo, jie jautėsi pakankamai kompetentingi ir visi balsavo „už“, nesusilaikė nuo balsavimo, papildomų klausimų nekėlė.

22. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, kad nagrinėjamu atveju galima tik subsidiari atsakovų atsakomybė su UAB „Viewrch“, o aplinkybė, kad ieškovė nebandė ieškinyje nurodytos pinigų sumos prisiteisti ir išsiieškoti iš pačios skolininkės, daro reikalavimą negalimą ir nurodė, kad šioje byloje ieškovė kelia deliktinės atsakomybės klausimą, todėl atsakovų argumentai dėl prievolės subsidiarumo nekeičia pareigos atsakyti už pareigų nevykdymą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio dalį. Be to, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga.

23. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos Rizikos ribojančios priežiūros departamentas 2012 m. lapkričio 16 d. pateikė tikslinio inspektavimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad per tikrinimo laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. paskolų komitetas ir valdyba netinkamai vykdė pareigas, nes balsuodami nenurodė motyvų, tinkamai nevertino sandorių rizikos. Minėtos inspektavimo ataskaitos 12 psl. nurodyta, kad paskolos išdavimas UAB „Viewrch“ buvo ypatingai neapdairus, neatsakingas, neskaidrus, ekonomiškai nepagrįstas, neatitinkantis minimalių rizikos valdymo standartų, keleriopai išaukštintos įkeičiamo turto vertės turėjo būti pastebėtos ir sukelti pagrįstų abejonių Unijos vadovams ir darbuotojams. Teismas sprendė, kad paskolų komitetas ir valdyba paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonę – žemės sklypo ir statinių įkeitimą, turėjo vertinti kaip ekonomiškai nepagrįstą, o paskolą – rizikinga. Turto vertinimo ataskaitoje esant duomenims, kad ji nėra skirta įkeičiamo turto įvertinimui, atsakovams ir be papildomo tyrimo bei specialaus išsilavinimo turėjo būti akivaizdžiai aišku, kad jie neturi būtinų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl paskolos išdavimo priimti. Ieškovė pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad ataskaitoje yra akivaizdžios aritmetinės klaidos, skaičiuojant turto vertę, ir bent kiek apdairesnis asmuo galėjo pastebėti ataskaitos trūkumus. Taigi, teismo vertinimu, neteisėti atsakovų veiksmai yra įrodyti ir jie yra pakankami civilinei atsakomybei kilti.

24. Teismas sprendė, kad šiuo atveju atsakovai yra atsakingi už neteisėtą ir nepagrįstą skolininkės UAB „Viewrch“ verslo finansavimą. Tai reiškia, kad ieškovės nuostoliai turi būti siejami su išduota paskolos verte (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad pajaus dydis, sumokėtas UAB „Viewrch“ stojant į kredito uniją, turi būti atimtas iš reikalaujamos priteisti sumos, nurodydamas, kad pajus negali būti įskaitomas į suteiktą paskolą ir, be kita ko, sukuria kitas materialines ir nematerialines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 2 straipsnio 8 dalis, 18 straipsnio 3 dalis).

25. Teismas nustatė, kad atsakovė I. P. buvo ne tik Unijos paskolų vadybininkė, bet ir, tuo pačiu, Unijos narė (KUĮ 16 straipsnis). Atsakovė I. P. tvarkė visus dokumentus, susijusius su paskolos suteikimu UAB „Viewrch“, buvo atsakinga už kredito sutarties, sudaromos su kredito gavėju, parengimą, jos sąlygų pristatymą ir išaiškinimą, kredito gavėjo veiklos analizę. Būtent I. P. ruošė paskolos dokumentus ir savo parašu patvirtino, kad UAB „Viewrch“ finansinė būklė patenkinama, bei nurodė, kad prašomą paskolą galima suteikti, tokiu būdu neabejotinai pažeisdama Unijos skolininko būklės vertinimo tvarką. Be to, I. P. Unijos vardu pasirašė 2012 m. rugsėjo 17 d. kredito sutartį su UAB „Viewrch“. Skolininko finansinės būklės vertinimą atlikusiai atsakovei veikiant atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, turėjo kilti įtarimų dėl pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytos Unijai įkeičiamo turto rinkos vertės, nes nekilnojamojo turto vertė iš esmės (daugiau nei 50 kartų) skyrėsi nuo turto vertintojo pateiktos turto vertės, todėl, vadovaudamasi vien tik akivaizdžiai nepagrįsta turto vertinimo ataskaita, I. P. neatliko jai nustatytų pareigų, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai. Teismas sprendė, kad atsakovė I. P., kaip Unijos narė, neabejotinai yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, kurią privalo atlyginti solidariai.

26. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Viewrch“ jokios veiklos nevykdė ir net nebandė vykdyti, be to, visiškai nevykdė įsipareigojimų pagal su ieškove sudarytą paskolos sutartį. Byloje esanti 2012 m. birželio 25 d. pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „Sinota“ nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau pardavė UAB „Viewrch“, įsigijo už 120 000 Lt (VĮ Registrų centro duomenimis turto vertė – 100 000 Lt). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad, praėjus vos dviems mėnesiams nuo turto įsigijimo, parduodama tą patį turtą už 5 200 000 Lt, atsakovė UAB „Sinota“ elgėsi nesąžiningai, kadangi ji, žinodama apie realią parduodamo turto rinkos vertę, savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais perleido UAB „Viewrch“ turtą už keliasdešimt kartų viršijančią rinkos vertę, tokiu būdu apsunkindama ieškovės galimybes ateityje išieškoti iš minėto turto. Teismo vertinimu, tiek UAB „Viewrch“, tiek UAB „Sinota“ veiksmai neatitiko elementarios verslo logikos, protingumo, sąžiningumo kriterijų, todėl, remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai nurodytoms atsakovėms laikytini pagrįstais.

27. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus atsakovams UAB „Robinta“ ir A. P. B., konstatavęs, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, kad šie asmenys, kaip vertintojai, turėjo bendrą ketinimą sukelti žalą, o jų atskiri veiksmai nebuvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Turto vertinimo ataskaita savaime žalos nepadaro ir ji nesudarė pagrindo Unijos valdybos ir paskolų komiteto nariams besąlygiškai ja vadovautis.

28. Teismas taip pat atmetė ieškinio dalį dėl reikalavimų atsakovei A. A., konstatavęs, kad ieškovė neįrodė A. A. neteisėtų veiksmų. Teismas taip pat pažymėjo, kad pinigų išmokėjimas tiesiogiai UAB „Viewrch“, o ne UAB „Sinota“, neturėjo jokios įtakos Unijos turtinei padėčiai, nes ieškovė pagal Paskolos sutartį bet kuriuo atveju turėjo pareigą sumokėti paskolos sumą ir vėliau nepatyrė jokių kitų išlaidų ir neįgijo naujų pareigų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

29. Atsakovė N. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria iš jos kartu su kitais asmenimis solidariai priteista 1 824 580,63 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Priešingai nei konstatavo teismas, atsakovė N. B. niekada nebuvo nei Unijos valdymo organu ar jos nare, nei vadove. Atsakovė buvo tik eilinė Unijos paskolų komiteto narė, todėl nėra tinkama atsakovė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Atsakovės N. B. sprendimas dėl paskolos suteikimo UAB „Viewrch“ nebuvo reikšmingas arba lemiamas, kadangi šiuo sprendimu atsakovė tiesiog išsakė savo nuomonę, kurią Unijos valdymo organai galėjo atmesti.

29.2. Sprendimus dėl paskolos išdavimo bendrai priiminėdavo Unijos paskolų komitetas ir valdyba. Unijos valdybos nariai ir paskolų komiteto pirmininkas yra laikomi Unijos vadovais, todėl jiems yra taikomi aukštesni atsakomybės standartai. Paskolų išdavimo procese Unijos valdybos sprendimas yra galutinis, todėl valdybos narių neteisėtas sprendimas dėl paskolos suteikimo UAB „Viewrch“ tiesiogiai ir lėmė ieškovės žalos atsiradimą.

29.3. Atsakovė N. B. negalėjo ir neturėjo pagrindo abejoti jai pateiktų UAB „Viewrch“ finansinės atskaitomybės dokumentų turiniu. Atsakovė neturėjo jokios informacijos dėl šiose dokumentuose esančios informacijos patikimumo.

30. Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

30.1. Teismas klaidingai aiškino Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skyriaus 3.5. punkto normą. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad suteikiant paskolą UAB „Viewrch“ buvo pateikta ne konsultacinio pobūdžio turto vertės nustatymo pažyma, o pilna turto vertės nustatymo ataskaita. Kadangi valdyba, kurios nariu buvo atsakovas A. V., gavo išsamią turto vertės nustatymo ataskaitą, tai nei valdyba, nei atsakovas neturėjo atlikti papildomų veiksmų. Tik jeigu jie būtų gavę konsultacinio pobūdžio turto vertės nustatymo pažymą, būtų buvę privaloma savo jėgomis vertinti įkeičiamo turto vertę ir kokybę bei aiškintis, ar pažymoje nustatyta vertė atitinka tikrąją turto rinkos vertę.

30.2. Atsakovo A. V. kompetencija ir išsilavinimas privalėjo būti įvertinti, objektyviai atsižvelgiant į jo galimybę nustatyti specialiųjų žinių turinčio, atitinkamą profesinę veiklą vykdančio, asmens parengtos turto vertinimo ataskaitos netikslumus. Skundžiamame sprendime be pagrindo, nepateikiant jokių argumentų, neatsižvelgta į tai, kad atsakovas nėra nei teisininkas, nei turto vertintojas, jis neturi specialiųjų turto vertinimo žinių, kurios yra būtinos tam, kad turto vertinimą apskritai būtų įmanoma atlikti.

30.3. Teismas klaidingai sprendė, kad didelis įkeičiamo turto verčių, nustatytų VĮ Registrų centro bei UAB „Robinta“, skirtumas neva savaime sudarė pagrindą atidžiau išstudijuoti turto vertinimo metodus. Masinio vertinimo bei individualaus vertinimo metu nustatytos vertės praktiškai visada reikšmingai skiriasi. Teismas iš esmės nevertino naudotų turto vertinimo metodų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog vien metodų atidesnis išstudijavimas būtų kaip nors pakeitęs situaciją.

30.4. Nei lokaliniai, nei norminiai teisės aktai nenustatė pareigos atsakovui, kaip valdybos nariui ir / ar administracijos vadovui, iš naujo rinkti dokumentus paskolos išdavimui (ką atlikdavo vadybininkas) ar iš naujo bei iš esmės vertinti visus atskirus paskolos išdavimo aspektus (ką atlikdavo paskolų komitetas). Tokia pareiga jokiomis nuorodomis į teisės aktus (lokalinius ar norminius) nėra pagrįsta ir skundžiamame sprendime. Todėl atsakovo veiksmai, kai iš naujo vertinimas nebuvo atliekamas, nepagrįstai pripažinti neteisėtais.

30.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad turto vertintojai nesiekė nieko nuslėpti ar nurodyti neteisingus duomenis. Tokia išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kuriuos į bylą iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) išsireikalavo pats teismas, taip pripažindamas jų ryšį su byla. Juose aiškiai nurodyta, kad turto vertintojai, veikdami kartu su kitais asmenimis, apgavo atsakovą ir kitus ieškovės darbuotojus tam, kad apgaule įgytų ieškovės turtą.

30.6. Ieškovė, reikalaudama iš atsakovų sugrąžinti išduotos paskolos sumą, nedėjo jokių pastangų tą sumą susigrąžinti iš pačios skolininkės. Ieškovė tik po ieškinio pareiškimo paskolos sutartį nutraukė ir ėmėsi vykdyti išieškojimą. Tokie ieškovės veiksmai rodo jos nesąžiningus ketinimus.

30.7. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai turi pareigą už ieškovės klientą sugrąžinti skolą. Nors atsakovas nėra nei skolininkas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nei laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis), nei kokiu kitu būdu atsakingas už paskolos, kurią gavo UAB „Viewrch“, sugrąžinimą, tačiau skundžiamo sprendimo pagrindu, per solidarų tariamos žalos atlyginimą, tapo asmeniniu turtu atsakingas už UAB „Viewrch“ finansinius sunkumus.

30.8. Teismas klaidingai vertino UAB „Viewrch“ sumokėto pajinio įnašo įtaką žalos apimčiai, remdamasis ginčo teisiniam santykiams netaikytina KUĮ redakcija. UAB „Viewrch“ pajinį įnašą sumokėjo, o taip pat ir paskolos lėšas gavo 2012 metais, todėl ginčo teisiniams santykiams yra aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d. Taigi, skundžiamo sprendimo teisiniai argumentai šioje dalyje neturi jokio ryšio su išvada, jog žalos dydis neturėtų būti mažinamas skolininko sumokėto pajaus apimtimi, t. y. jie atitinkamos išvados nepagrindžia. Todėl ši išvada yra nepagrįsta ir neteisėta.

31. Atsakovė I. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir civilinę bylą atsakovės I. P. atžvilgiu nutraukti arba priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės I. P. atžvilgiu atmesti. Taip pat atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti teikiamus įrodymus, išreikalauti iš ieškovės duomenis apie Nacionalinės kredito unijos sudarytus atidėjimus savo veiklos rizikai sumažinti, bei priteisti iš ieškovės bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ administravimo išlaidų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Nors paskolos sutarties taip Unijos ir UAB „Viewrch“ sudarymo metu atsakovę su ieškove jau siejo darbo santykiai, tačiau paskolos sutartis buvo pirmoji paskola juridiniam asmeniui, kurios dokumentų surinkime, bei vėliau pasirašyme, dalyvavo atsakovė. Be to, paskolos išdavimo procesas prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo pasirašyta paskolos sutartis, dar iki atsakovės darbo pas ieškovę pradžios. Ankstesnis atsakovės darbas niekada nebuvo susijęs su paskolų išdavimu. Todėl atsakovė, neturėdama patirties šioje srityje ir nežinodama Unijoje taikomos tokio darbo tvarkos, įsijungusi į faktiškai jau prasidėjusį procesą, konsultavosi su A. Ž., A. V., A. B., A. A..

31.2. Paskolų komitetui ir valdybai priėmus sprendimus suteikti paskolą UAB „Viewrch“, atsakovė ne pati nusprendė pasirašyti paskolos sutartį su paskolos gavėja. Taip pat ne atsakovė nustatė paskolos sutarties sąlygas. Pareigą atsakovei pasirašyti paskolos sutartį ir kitus su paskolos išdavimu susijusius dokumentus nustatė valdyba. Taigi, atsakovė I. P. paskolos suteikimo procese dalyvavo tik kaip techninė, aptarnaujanti darbuotoja, bet jokiu būdu ne kaip sprendimų priėmėja.

31.3. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, atsakovės atžvilgiu negali būti remiamasi KUĮ 16 straipsnyje įtvirtinta norma, numatančia, kad kredito unijos narys už kredito unijai padarytą žalą atsako CK nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo kredito unijos nare ginčo santykiams aktualiu metu, t. y. byloje yra sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovė pajinį įnašą sumokėjo 2012 m. rugsėjo 14 d., tačiau Unijos nariu tampama ne nuo pajinio įnašo sumokėjimo, bet nuo Valdybos sprendimo priėmimo (Įstatų 4.9 punktas). Byloje nėra pateiktas valdybos sprendimas, kuriuo atsakovė priimta į Unijos narius, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo santykiams reikšmingu laikotarpiu atsakovė buvo kredito unijos nare. Net jei laikyti, kad atsakovė unijos nare tapo nuo pajinio įnašo sumokėjimo dienos, tokiu atveju tai įvyko jau po paskolų komiteto ir valdybos sprendimų suteikti UAB „Vierwch“ paskolą priėmimo (2012 m. rugsėjo 7 d.).

31.4. Nors ieškovė ieškinį pareiškė iš esmės skirtingiems subjektams, tačiau ginčijamame sprendime atskirų atsakovų neteisėti veiksmai nėra aiškiai išskiriami. Sprendime nėra nurodyta, kokias konkrečias teisės normas (lokalinius aktus) atsakovė neva pažeidė. Teismas nenustatinėjo atsakovės pareigų bei apskirtai nevertino atsakovės argumento, kad ji nebuvo supažindinta su lokaliniais aktais, iš kurių tariamo pažeidimo ieškovė kildino atsakovės atsakomybę. Tokiu būdu liko neatskleista bylos esmė.

31.5. Eilinis Unijos darbuotojas negali būti tapatinamas su unijos organais (paskolų komitetu, valdyba). Iš darbuotojo negali būti reikalaujama to paties elgesio standarto kaip iš Unijos paskolų komiteto ar valdybos narių.

31.6. Sprendime nepagrįstai konstatuotas bendros atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo pareigos pažeidimas dėl neva nepastebėto UAB „Robinta“ vertinimo ataskaitos ydingumo. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti pateikta turto vertinimo ataskaita (apskirtai neturėjo pareigos vertinti jos turinio). Ataskaitą parengė kvalifikuotas vertintojas, turintis daugiametę atitinkamos veiklos patirtį. Ataskaitos rengėjas deklaravo, kad ataskaita parengta vadovaujantis teisės aktais.

Žemesnės instancijos teismas

31.7. Teismas nevertino, kad galimą žalą sukėlė ne paskolos išdavimo procedūrų vykdymas, sprendimų išduoti paskolą priėmimas, bet ją gavusio subjekto (subjektų) sprendimas jos negrąžinti, t. y. atsakovų, kurie netgi negina savo teisių šioje byloje, veiksmai / neveikimas. Tik apgaule kreditą gavę ar iš anksto jo neketinę grąžinti asmenys galėjo žinoti savo ketinimus. Apie tokius ketinimus atsakovė nežinojo ir atitinkamai negalėjo sąmoningai leisti jiems įvykti.

31.8. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, atsakovai nesutiko su žala ir jos dydžiu. Žala ir jos dydis ginčytas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu. Taip pat buvo ginčijamas ir delspinigių įtraukimas į nuostolius bei kitos prašomos priteisti nuostolių sumos. Todėl teismas negalėjo atleisti ieškovės nuo įrodinėjimo pareigos ir žalą bei jos dydį konstatuoti kaip neva atsakovų pripažintą faktą.

Šalies argumentai

32. Atsakovai A. B., A. Ž., Ž. P. ir A. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta tenkinti ieškovės ieškinį atsakovų A. B., A. Ž., Ž. P. ir A. Ž. atžvilgiu, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad vien aplinkybė, jog įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės – komercinės rizikos. Atsakovai, vienaip ar kitaip pritardami paskolos UAB „Viewrch“ suteikimui, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė nei įstatymuose, nei ieškovės lokaliniuose teisės aktuose jiems nustatytų pareigų, neviršijo ieškovės veikloje įprastos ūkinės – komercinės rizikos, neveikė aiškiai aplaidžiai ir / ar nerūpestingai, neviršijo jiems suteiktų įgaliojimų, dėl ko teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.

32.2. Teismas ne tik nepagrįstai konstatavo egzistuojant visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, bet ir nepagrįstai nurodė, kad visi atsakovai turėtų atsakyti solidariai. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės pobūdžio (dalinė ar solidarioji), rėmėsi CK 6.6 straipsnio 3 dalies norma, nustatančia, kad bendrais veiksmais žalos padarę asmenys atsako solidariai, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovai buvo skirtingų ieškovės organų nariai, vykdę teisės aktuose nustatytas skirtingas funkcijas, dėl ko jų skirtingi veiksmai, vienaip ar kitaip pritariant paskolos UAB „Viewrch“ išdavimui, negali būti vertinami vienodai.

32.3. Ieškovės, kaip kredito įstaigos, besiverčiančios įvairių finansinių paslaugų teikimu, gaunant už tai pelną bei prisiimant su tokia veikla susijusią riziką, normali ūkinė rizika esmingai skiriasi nuo kitų juridinių asmenų. Santykiuose su UAB „Viewrch“ tokia ieškovės rizika nepasiteisino, tačiau tai nereiškia, jog dėl nepasiteisinusios rizikos kilusios neigiamos pasekmės gali būti perkeliamos atsakovams, kurie vadovavosi savo srities profesionalo, t. y. atestuoto turto vertintojo, apsidraudusio savo civilinę atsakomybę, parengta ir pasirašyta teisės aktų reikalavimus atitinkančia nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita bei joje nurodyta siūlomo įkeisti nekilnojamojo turto rinkos verte.

32.4. Teismas, spręsdamas dėl tariamai neteisėtais atsakovų veiksmais padarytos žalos dydžio, visiškai nevertino fakto, kad paskolos gavėja UAB „Viewrch“, kreipdamasi dėl paskolos išdavimo, įsigijo 623 800 Lt dydžio ieškovės pajų ir kad ši pinigų suma yra likusi pas ieškovę, kuri šios pinigų sumos paskolos gavėjai niekuomet negrąžins, nes pastaroji nėra įvykdžiusi ir nebeįvykdys sąlygų, kad galėtų šią sumą susigrąžinti. Taigi, teismas privalėjo atsižvelgti, kad ieškovė yra ne tik išdavusi 5 200 000 Lt paskolą, kuri jai nebuvo grąžinta, bet ir pati yra gavusi iš paskolos gavėjos 623 800 Lt sumą, dėl ko ieškovės deklaruojama patirta žala dėl paskolos išdavimo yra bent 623 800 Lt mažesnė.

32.5. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų veiksmais tariamai padalytos žalos dydžio, ne tik nepagrįstai neatsižvelgė į 623 800 Lt sumos ieškovei už jos pajų sumokėjimą, bet ir atsakovų veiksmais tariamai padarytą žalą nepagrįstai sutapatino su visa paskolos gavėjos gauta ir negrąžinta paskolos suma kartu su jai priskaičiuotomis ir nesumokėtomis palūkanomis bei delspinigiais.

Atsiliepimas

33. Ieškovė bankrutavusi Nacionalinė kredito unija, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“, atsiliepimais į atsakovų N. B., A. V., I. P., A. B., A. Ž., Ž. P. ir A. Ž. apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinius skundus atmesti, netenkinti atsakovės I. P. prašymų dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, naujų įrodymų prijungimo prie bylos ir naujų įrodymų išreikalavimo iš ieškovės, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad paskolų komiteto nariams kaip valdymo organams nėra keliami specialūs reikalavimai, kad paskolų komitetas ir valdyba yra savarankiški organai, turintys skirtingas, viena kitos nedubliuojančias funkcijas, todėl teisės aktai neva nenumato pareigos abiems organams iš naujo peržiūrėti, vertinti ir tikrinti kredito unijos nario pateiktus dokumentus. Paskolų komiteto darbo reglamento 2.2. punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad paskolų komiteto nariai privalo sugebėti analizuoti dokumentus, susijusius su paskolos teikimu, gerai žinoti šalies ekonomikos ir paskolų rinkos situaciją, pasižymėti įžvalgumu bei atsargumu. Šie reikalavimai patvirtina, kad paskolų komiteto nariai prilygsta valdymo organo nariams, o paskolų komitetas yra neatsiejamas nuo valdybos. Nors KUĮ tiesiogiai neįtvirtinta, kad paskolų komitetas yra valdymo organas, tačiau, atsižvelgiant į komitetui priskirtas funkcijas, jo veiklos ir funkcionavimo reglamentavimą, papildomus reikalavimus jo nariams ir jo sprendimų sukeliamas teisines pasekmes, paskolų komitetas savo prigimtimi laikytinas kredito unijos valdymo organu. Jeigu paskolų komitetas būtų tik fakultatyvus kredito unijos organas, o jo sprendimas neturėtų absoliučiai jokios reikšmės paskolos išdavimui, įstatymų leidėjas nebūtų numatęs jo kaip privalomo kredito unijos organo, nekeltų jo nariams papildomų kvalifikacijos reikalavimų bei nenurodytų paskolų komiteto sprendimo buvimo kaip būtinos paskolos išdavimo sąlygos.

33.2. Atsakovei N. B. civilinė atsakomybė kyla ne tik kaip valdymo organo narei, bet ir kaip kredito unijos narei. Vadovaujantis KUĮ 20 straipsniu, kredito unijos narys už kredito unijai padarytą žalą atsako CK nustatyta tvarka. Narystės kredito unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą. Atsakovė N. B. paskolos suteikimo UAB „Viewrch“ metu buvo ieškovės pajininkė. Taigi, ji, vykdydama teisės aktų nustatytą pareigą bei tapdama paskolų komiteto nare, tokiu būdu prisiėmė papildomas jai kaip unijos ir komiteto narei keliamas pareigas. Pritarusi paskolos nemokiai bei abejotinais dokumentais prašymą pagrindusiai paskolos prašytojai UAB „Viewrch“ išdavimui, veikė prieš Unijos ir kitų jos narių interesus bei pažeidė jai kaip Unijos ir paskolų komiteto narei nustatytas pareigas, dėl ko teismas pagrįstai sprendė dėl jos civilinės atsakomybės.

33.3. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad paskolų komiteto sprendimas yra tik patariamojo pobūdžio. Tiek paskolų komitetas, tiek valdyba yra atsakingi už prašymų dėl paskolos išdavimo nagrinėjimą ir abiejų pritarimai yra privalomi paskolos išdavimui, todėl abiejų organų nariai savo neteisėtais veiksmais vienodai prisidėjo prie žalos ieškovei sukėlimo, dėl ko teismas pagrįstai atsakovų atžvilgiu taikė solidariąją atsakomybę.

33.4. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad jie yra netinkami atsakovai byloje ir kad atsakove turėjo būti pripažinta pati paskolą gavusi UAB „Viewrch“. Nors tiesioginė Unijos skolininkė yra UAB „Viewrch“, iš kartu su UAB „Viewrch“ paraiška dėl paskolos suteikimo pateiktų dokumentų matyti, kad bendrovė nebuvo pajėgi grąžinti ir užtikrinti tokio dydžio paskolos grąžinimą, dėl ko atsakovai neteisėtai ir nepagrįstai suteikė paskolą UAB „Viewrch“. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad ieškovė šiuo metu nebeturi jokių galimybių patenkinti savo reikalavimo iš UAB „Viewrch“, kadangi jai priklausantis ir ieškovei įkeistas turtas buvo parduotas iš varžytynių, tačiau padengė tik labai mažą ieškovės nuostolių dalį (ieškovei buvo pervesta 19 515,73 Eur). UAB „Viewrch“ jokio kito turto neturi, veiklos nevykdo.

33.5. Visi paskolos išdavime dalyvaujantys asmenys, įskaitant paskolų komiteto, valdybos narius ir vadybininkus, turi pareigą ne tik formaliai peržiūrėti, ar su paskolos paraiška buvo pateikti visi reikiami dokumentai, bet ir visapusiškai įvertinti šių duomenų atitiktį ir pagrįstumą, ko atsakovai nepadarė. Aplinkybę, kad atsakovai, dalyvavę paskolų išdavimo procedūrose, visapusiškai nepatikrino su paskolos išdavimu susijusių duomenų, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą išduoti didelės vertės paskolą UAB „Viewrch“, nenuginčijamai patvirtino ir Lietuvos bankas Priežiūros tarnybos 2012 m. lapkričio 16 d. Tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Kredito rizikos skyriaus viršininkas I. Ž. 2014 m. spalio 6 d. specialisto išvadoje.

33.6. Nors ieškovė sutinka, kad turto vertinimą atlikę asmenys pažeidė teisės aktų reikalavimus, keliamus jų vykdomai veiklai, ir todėl prašė teismo jų atžvilgiu taip pat taikyti atsakomybę, šios aplinkybės neturi reikšmės vertinant paskolų komiteto ir valdybos narių veiksmų neteisėtumą. Jeigu atsakovai būtų tinkamai ir atsakingai vykdę savo pareigas, jie būtų pastebėję UAB „Viewrch“ pateiktuose dokumentuose, įskaitant ir turto vertintojo rengtoje ataskaitoje, esančių duomenų nepagrįstumą.

33.7. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad UAB „Viewrch“ įneštas papildomas pajus turėjo būti išskaičiuotas iš ieškovės naudai priteistos žalos. Kredito unijos nario pajiniai įnašai galėjo būti panaudojami tik nariui išstojus iš kredito unijos. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie UAB „Viewrch“ pasitraukimą iš Unijos narių, argumentai dėl tariamo būtinumo išskaičiuoti papildomą pajų iš ieškovės žalos yra ne tik nepagrįsti, bet ir prieštaraujantys teisiniam reguliavimui.

33.8. Byloje esančių įrodymų visuma nenuginčijamai patvirtina atsakovų atlikus neteisėtus veiksmus, t. y. kad paskolų komiteto ir valdybos nariai nevykdė jiems imperatyviai nustatytų pareigų. Atsižvelgiant į tai bei į įstatyme įtvirtintą kaltės prezumpciją, priešingai nei teigia atsakovai, kaltės nustatymas ir / ar jos pagrindimas sprendime yra visiškai nereikšmingas, kadangi būtent atsakovams teko pareiga paneigti minėtą prezumpciją.

33.9. Atsakovė I. P., priėmusi UAB „Viewrch“ prašymą, nors tą draudė teisės aktai, įvertinusi UAB „Viewrch“ finansinę būklę „patenkinamai“ ir nurodžiusi, kad prašomą paskolą suteikti galima, pažeidė Paskolų vadybininko pareiginės instrukcijos, Kredito unijos tvarkos bei ieškovės įstatų nuostatas, todėl teismas pagrįstai bei teisėtai pripažino atsakovę I. P. atlikus neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu prisidėjus prie žalos ieškovei sukėlimo. Be to, atsakovė, būdama atsakinga už paskolos dokumentų paruošimą ir tuo pačiu būdama ir kredito unijos nare, neabejotinai yra atsakinga už padarytą žalą ir kaip Unijos narė, dėl ko jos atžvilgiu turi būti taikoma solidari atsakomybė.

33.10. Aplinkybę, kad eidama jai pavestas pareigas atsakovė I. P. atliko neteisėtus veiksmus, taip pat konstatavo ir Lietuvos bankas specialisto išvadoje ir Inspektavimo ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad tiek ieškovės vadovų, tiek ir darbuotojų elgesys paskolų išdavimo procedūrose buvo ypatingai neapdairus, neatsakingas, neskaidrus, ekonomiškai nepagrįstas ir neatitinkantis minimalių rizikos valdymo standartų.

34. Atsakovas A. P. B. atsiliepimu į atsakovų A. V., I. P., A. B., A. Ž., Ž. P. ir A. Ž. apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

34.1. Atmestini, kaip nepagrįsti, atsakovų teiginiai, kad turto vertinimo ataskaita buvo parengta siekiant tyčia suklaidinti, ir kad nei už užsakovo, nei už turto vertintojų veiksmus jie atsakyti negali. Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 854/108-12 nėra nuorodos pagal Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (2012 m. gegužės 1 d. redakcija, galiojusi ataskaitos sudarymo metu) 8.4. straipsnio vertinimo tikslą – įkeitimą. Kaip matyti iš ataskaitos, turtas nevertintas įkeitimo tikslu, bei joje taip pat nenurodytas hipotekos ar įkeitimo kreditorius.

34.2. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (2012 m. gegužės 1 d. redakcija) numatyta, jog turto vertinimo ataskaita yra užsakovo nuosavybė ir gali būti teikiama tretiesiems asmenims arba viešinama užsakovo nuožiūra, atsižvelgiant į ataskaitoje nurodytą vertinimo atvejį. Turto vertinimo ataskaitoje nurodytas turto vertinimo atvejis – ,,kaip to pageidauja užsakovas“. Taigi, teismas pagrįstai įvertino, kad turto vertinimas atliktas ne turto pirkėjos UAB ,,Viewrch“, o pačios turto pardavėjos UAB ,,Sinota“, užsakymu. Todėl turto vertinimas buvo atliekamas pagal tas užduotis, tikslus, kuriuos vertintojui suformulavo užsakovė UAB ,,Sinota“, o gauti rezultatai aktualūs pačiai užsakovei. Iš ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) turinio akivaizdu, kad visais atvejais buvo vertintas investicinis turtas, o ne nekilnojamas turtas, skirtas įkeitimui. Šią užduotį atsakovui suformulavo užsakovė, kuri, prašydama atsakovo atlikti būtent investicinio turto vertinimą, pageidavo turėti šios srities specialisto nuomonę apie galimą nekilnojamojo turto vystymą, su tuo sietinas perspektyvas, atitinkamai investavimo į šį turtą galimybes bei tikslingumą, galimus investavimo proceso rezultatus. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio užduotį, atsakovas ir parengė atitinkamo turinio ataskaitą, skirtą užsakovės naudojimui pagal jos pageidautą tikslą.

34.3. Ataskaitos 34 lape nurodyta, kad ,,Ataskaitoje pateikta informacija konfidenciali: kopijuoti ar pasinaudoti tretiesiems asmenims galima tik su vertintojo ir ataskaitos užsakovo leidimu“. Nei A. B., nei UAB ,,Robinta“ tokio leidimo nedavė. Todėl ataskaita negalėjo pasinaudoti nei UAB „Viewrch“, nei Unija, nors UAB ,,Viewrch“ turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo paskolos, kurios grąžinimą užtikrino hipoteka, gavimui, o paskolų komitetas ir valdyba ja vadovavosi išduodami paskolą.

34.4. Atsakovai teigia, kad neturėjo specialių žinių ataskaitos vertinimui, tačiau šie argumentai atmestini kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi kredito įstaigos, kaip specifinio ūkio subjekto, veiklos ypatumai suponuoja didesnę jo atidumo ir rūpestingumo pareigą, o juridiniai asmenys (taigi ir kredito unijos) savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo per savo valdymo organus. Siekdama išvengti galimos rizikos, kredito įstaiga, prieš sudarydama kiekvieną sandorį, turi atlikti teisinę ir ekonominę situacijos analizę, vadinasi, be kitų dokumentų, spręsdama dėl kredito užtikrinimo priemonės – turto įkeitimo, privalo kruopščiai įvertinti ir pateikiamą turto vertinimo ataskaitą, siejant joje nurodytą vertintą turtą su galima hipoteka šiam turtui.

34.5. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas A. P. B. apie užsakovės ketinimus pateikti ataskaitą kredito įstaigai tikslu įkeisti turtą, užtikrinant prievolės įvykdymą, ataskaitos rengimo metu žinojo, ar juo labiau galėjo (privalėjo) numatyti, jog kredito įstaiga pagal užsakovės pateiktus dokumentus (tame tarpe ir ataskaitą), kuri akivaizdžiai nebuvo rengta įkeitimo tikslu, nuspręs kredituoti kokius nors trečiuosius asmenis.

35. Atsakovė I. P. atsiliepimu į atsakovų A. V., A. B., A. Ž., Ž. P., A. Ž. ir N. B. apeliacinius skundus palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašymus, taip pat sutinka su kitų atsakovų reikalavimais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

36. Atsakovė N. B. atsiliepimu į atsakovų A. V., I. P., A. B., A. Ž., Ž. P. ir A. Ž. apeliacinius skundus nurodė palaikanti savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, iš esmės sutinkanti su atsakovų A. V., I. P., A. B., A. Ž., Ž. P. ir A. Ž. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais ir argumentais, o dėl juose pareikštų reikalavimų prašo Lietuvos apeliacinio teismo spręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas iš kredito unijos valdybos, paskolų komiteto narių, bei darbuotojos (paskolų vadybininkės) solidariai priteisė kredito unijai žalos, atsiradusios dėl jų veiksmų / neveikimo, atlyginimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria žalos atlyginimas ieškovės naudai priteistas iš atsakovių UAB „Viewrch“ ir UAB „Sinota“, taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai atsakovų UAB „Robinta“, A. P. B. ir A. A. atžvilgiu, apeliacine tvarka neginčijamos, todėl apeliacinės instancijos teismo neperžiūrimos.

Dėl prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka

38. Pagal bendrąją taisyklę bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 322 straipsnyje nurodytas išimtis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinio proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose gali prašyti žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau toks prašymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas. Esminė aplinkybė apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo įprastinės (rašytinės) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme formos, yra nagrinėtino klausimo ir tirtinų aplinkybių pobūdis, dėl kurio tam tikrais atvejais tinkamai išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka nėra įmanoma.

39. Apeliantė I. P. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau visi jos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai yra susiję su byloje esančių rašytinių dokumentų vertinimu, teisės normų bei egzistuojančios teismų praktikos aiškinimu. Kolegija, atsižvelgdama į šios bylos apeliacijos objektą, sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo bendrosios proceso apeliacinės instancijos teisme tvarkos nagrinėjamoje byloje nėra, todėl apeliantės prašymą skirti žodinį apeliacinės bylos nagrinėjimą atmeta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo bei išreikalavimo

40. Apeliantė I. P. kartu su apeliaciniu skundu pateikė bei prašo priimti į bylą naujus įrodymus – 2017 m. liepos 17 d. prašymą dėl informacijos pateikimo bei 2017 m. liepos 20 d. FNTT atsakymą. Apeliantė I. P. taip pat prašo teismo išreikalauti iš ieškovės duomenis apie Nacionalinės kredito unijos sudarytus (atidėjinius) atidėjimus savo veiklos rizikai sumažinti.

41. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujai teikiami įrodymai taip pat turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamais klausimais (CPK 177, 180 straipsniai).

42. Kadangi atsakovė I. P. nepagrindė prašomų išreikalauti bei priimti į bylą įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla, o taip pat neįrodė, kad minėtų įrodymų nebuvo galimybės pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (neįrodyta, kad paklausimas FNTT negalėjo būti surašytas ir pateiktas anksčiau, bei kad prašymas dėl įrodymų išreikalavimo negalėjo būti pateiktas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui), teisėjų kolegija aptariamų apeliantės prašymų, t. y. prašymo išreikalauti bei priimti naujus įrodymus į bylą, netenkina.

Dėl kredito unijos valdybos ir paskolų komiteto narių civilinės atsakomybės už kredito unijai padarytą žalą

43. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

44. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

45. KUĮ 21 straipsnis numato, kad kredito unijoje turi būti suformuoti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas (1 dalis); kredito unijos organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos įstatai, CK, šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas (toliau – FĮĮ) ir Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita (3 dalis). Paskolų komitetas kredito unijoje yra privalomas (KUĮ 32 straipsnio 3 dalis). KUĮ 30 straipsnyje išvardyti kredito unijos vadovai, kuriems, be kita ko, priskirti ir valdybos nariai bei paskolų komiteto pirmininkas.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valdybos, kaip kredito unijos valdymo organo, nariai turi laikytis CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintų fiduciarinių pareigų: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt. KUĮ 28 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis šios pareigos ar kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas vykdantis netinkamai, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija sudarytas sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartys civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018, Nr. e3K-3-268-687/2018 ir Nr. e3K-3-269-916/2018 bei jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Atsakovė N. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad paskolų komitetas nėra kredito unijos valdymo organas, todėl šio komiteto nariams nėra taikytini aukštesni atsakomybės standartai, taikomi unijos valdybos nariams ir paskolų komiteto pirmininkui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

48. KUĮ 33 straipsnio 2 dalis reglamentuoja paskolų komiteto veiksmus – jis nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų, nustato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas. Taigi, apeliantė nepagrįstai teigia, kad paskolų komiteto sprendimas paskolos suteikimui nėra reikšmingas arba lemiamas.

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kredito unijos valdyba ir paskolų komitetas pagal KUĮ yra privalomi kredito unijos organai, priimantys sprendimus dėl paskolų suteikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-916/2018). Atsižvelgus į paskolų komitetui priskirtas funkcijas, reikalavimus jo nariams ir paskolų komiteto sprendimų sukeliamas teisines pasekmes, paskolų komiteto nariams, veikiantiems jų kompetencijos ribose, taikytini ne žemesni atsakomybės standartai, nei unijos valdybos nariams.

50. Pagal KUĮ 2 straipsnio 4 dalį ir FĮĮ 4 straipsnio 1 dalį kredito unija yra kredito įstaiga, taigi finansų įstaiga. FĮĮ 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad: 1) įsigyjamas finansinis turtas, įkeičiamas arba kitas turtas, iš kurio ateityje gali būti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iš jo gali būti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas; 2) kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus; 3) klientas vykdė ir vykdo savo finansinius įsipareigojimus finansų įstaigoms.

51. Nacionalinės kredito unijos Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių (t. I, b. l. 150 – 154) III dalies („Paskolų teikimo ir grąžinimo sąlygos“) 1.2 punkte nurodyta, kad sprendimus suteikti paskolą priima kredito unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui. Taisyklių IV dalies („Paskolos išdavimo procedūra“) 2.2 punkte nurodyta, kad paraiška gauti paskolą perduodama paskolų komitetui, kuris, be kita ko, įvertina skolininko turtinę padėtį ir atlieka finansinį vertinimą pagal unijos patvirtintą skolininko būklės vertinimo tvarką; pagal 2.3 punktą paskolų komitetas, atlikęs paskolos paraiškos nagrinėjimą, siūlo valdybai arba patenkinti prašymą suteikti paskolą, arba atidėti prašymo nagrinėjimą, arba nepatenkinti prašymo. Taisyklių 2.5 punktas nustato, kad sprendimus dėl verslo paskolų gali priimti tik unijos valdyba, esant paskolų komiteto pritarimui; teikiant verslo paskolas valdyba ir paskolų komitetas taip pat privalo įvertinti verslo plano ekonominį pagrįstumą ir jo įgyvendinimo galimybes bei numatyti galimus paskolos grąžinimo būdus, jei verslo planas būtų neįgyvendintas arba įgyvendintas nevisiškai. Taisyklių 3.1 punkte („Paskolos svarstymas ir sprendimo priėmimas“) nustatyta, kad sprendimas suteikti paskolą priimamas tada, kai visapusiškai įvertinamas skolininko mokumas, pajamos, turtas bei kiti galintys nulemti paskolos grąžinimą veiksniai. Aptariamų taisyklių III skyriaus 3.5 punktas taip pat numato, kad, prieš suteikdami paskolą, kredito unijos paskolų komitetas ir valdyba įvertina įkeičiamo turto vertę bei kokybę ir (arba) gauna teisės aktų reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą. Jei pateikiama konsultacinio pobūdžio turto vertės nustatymo pažyma, kredito unija gali vadovautis joje nustatyta verte, jei kredito unijos valdyba, įvertinusi padėtį rinkoje, nustato, kad nustatyta vertė atitinka tikrąją rinkos vertę.

52. Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Turto ir verslo vertinimo metodika) (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Šios metodikos ginčui aktualios redakcijos V skyriaus, reglamentuojančio vertinimą įkeitimo tikslais, 17 punkte nurodyta, kad vertinimas įkeitimo tikslu atliekamas, kai to pageidauja užsakovas. Metodikos V skyriaus 19 punkte nurodyta, kad vertinimo įkeitimo tikslu pagrindas – esama turto paskirtis ir panaudojimas. Alternatyvus vertinamo turto panaudojimas gali būti vertinimo pagrindas tik esant šiems galiojantiems dokumentams: projektavimo sąlygų sąvadui, detaliojo plano projektui, patvirtintam detaliajam planui arba statybos leidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-916/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

53. Nagrinėjamos bylos duomenimis, 2012 m. rugsėjo 7 d. vykusio Nacionalinės kredito unijos valdybos posėdžio metu visų posėdyje dalyvavusių valdybos narių (A. Ž., Ž. P. bei A. V.) balsais buvo priimtas nutarimas: patenkinti UAB „Viewrch“ 2012 m. rugpjūčio 22 d. prašymą dėl 5 200 000 Lt paskolos nekilnojamojo turto įsigijimui suteikimo (t. I, b. l. 82); tą pačią, 2012 m. rugsėjo 7, d. vykusio Nacionalinės kredito unijos paskolų komiteto susirinkimo metu visų susirinkime dalyvavusių komiteto narių (A. B., A. Ž. bei N. B.) balsais buvo priimtas nutarimas: pritarti 5 200 000 Lt paskolos UAB „Viewrch“ suteikimui (t. I, b. l. 83); 2012 m. rugsėjo 17 d. tarp Nacionalinės kredito unijos ir UAB „Viewrch“ buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 5 200 000 Lt paskolos UAB „Viewrch“ suteikimo (t. I, b. l. 90 – 91). Remiantis į bylą pateikto 2014 m. rugpjūčio 27 d. išrašo iš paskolos sąskaitos duomenimis, UAB „Viewrch“ negrąžintos paskolos Nacionalinei kredito unijai likutis sudaro 5 200 000 Lt, nesumokėtų palūkanų suma – 648 758,58 Lt, mokėtinų delspinigių suma – 518 537,34 Lt, iš viso – 6 367 295,92 Lt (1 844 096,36 Eur) (t. I, b. l. 130). Būtent dėl minėtų sumų, kaip žalos jai iš atsakovų, priteisimo ieškovė ir kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu nagrinėjamoje byloje, įrodinėdama, kad atitinkama žala jai buvo padaryta dėl solidarių atsakovų veiksmų – jiems nevykdant savo pareigų, kurias nustato teisės aktai, ir bendro pobūdžio reikalavimo elgtis atsakingai bei rūpestingai, ir tokiu būdu iš ieškovės lėšų UAB „Viewrch“ išmokant tokią sumą (paskolą), kurios ji įprastomis sąlygomis nebūtų gavusi. Patikslintu ieškiniu ieškovė sumažino prašomos priteisti žalos dydį 19 515,73 Eur iš varžytynių, pardavus įkeistą turtą, jai pervesta suma (2016 m. rugpjūčio 9 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas), t. y. iki 1 824 580,63 Eur (t. VI, b. l. 98 – 118).

54. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos UAB „Viewrch“ užtikrinimo pakankamumas nagrinėjamu atveju buvo siejamas su nekilnojamojo turto, kuris turės būti įkeistas ieškovės naudai, verte. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu spręsdamas dėl ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo, o tuo pačiu ir atsakovų neteisėtų veiksmų, pažymėjo, kad nei Nacionalinės kredito unijos valdybos, nei paskolų komiteto nariai, nei paskolų vadybininkė I. P. nevertino UAB „Viewrch“ galimybių grąžinti paskolą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytas investicinio turto vertinimo metodas, net ir neturint specialiųjų žinių, nėra pakankamas, jog būtų galima spręsti, ar įkeičiamo turto vertės pakanka paskolos užtikrinimui. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija dėl toliau nurodomų motyvų pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi.

55. Remiantis į bylą pateiktos 2012 m. liepos 27 d. UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitos Nr. 854/108-12 duomenimis, turto vertinimas buvo atliktas užsakovės UAB „Sinota“ (pardavėjos) užsakymu, turto vertinimo tikslas – rinkos vertės nustatymas, vertinamas turtas – žemės sklypas bei pastatai: sandėlis, kiaulidės bei karvidės, išvada dėl turto vertės – vertinto turto rinkos vertė sudaro 8 040 000 Lt (2 328 544,95 Eur). Iš aptariamos turto vertinimo ataskaitos turinio taip pat matyti, kad šiuo atveju, kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, buvo atliktas investicinio turto vertinimas, kuris nėra laikytinas rinkos vertės nustatymu – turto vertinimo ataskaitoje buvo apskaičiuota ne įkeičiamo turto rinkos vertė, kurią būtina nustatyti vertinant, ar įkaitas yra pakankamas prievolei užtikrinti, o tik būsimo (investicinio) turto vertė, t. y. kokia ji galėtų būti atlikus investicijas į ginčo turtą. Taigi, jau vien dėl šios aplinkybės, nėra pagrindo teigti, kad atsakovai, priimdami sprendimą išduoti paskolą UAB „Viewrch“, turėjo teisės aktų reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą, kuri juos atleistų nuo pareigos tikrinti įkeičiamo turto vertę (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-916/2018).

56. Svarbu ir tai, kad, kaip minėta, turto vertinimo užsakovas šiuo atveju yra turto pardavėjas, o ne įkaito gavėjas, be to, turtas nebuvo vertintas įkeitimo tikslu. Aptariama turto vertinimo ataskaita negali būti vertinama, kaip parengta įkeitimo tikslu, nes buvo pažeisti Turto ir verslo vertinimo metodikos V skyriaus 17 ir 19 punktai, ir yra kvalifikuotina kaip konsultacinio pobūdžio turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nustatyta verte atsakovai galėjo vadovautis, tik jei kredito unijos paskolų komitetas bei valdyba, įvertinę padėtį rinkoje, būtų nusprendę, jog ataskaitoje nustatyta turto vertė atitinka tikrąją rinkos vertę (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-916/2018). Tačiau pagrindo išvadai, kad įkeičiamo turto vertė atitinka investicinio turto vertinimo ataskaitoje nurodytą sumą, ieškovės valdyba ir paskolų komitetas neturėjo. Vienas iš kreditorių komitetui ir valdybai pateiktos 2012 m. liepos 27 d. UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitos Nr. 854/108-12 priedų buvo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kurių duomenimis žemės sklypo (1,2424 ha, nuosavybės teise priklausančio Lietuvos Respublikai) vidutinė rinkos vertė yra 3 727,06 Lt (1 079,43 Eur), pastato – sandėlio vidutinė rinkos vertė – 90 500 Lt (26 210,61 Eur), pastato – kiaulidės vidutinė rinkos vertė – 39 700 Lt (11 497,91 Eur), pastato – karvidės vidutinė rinkos vertė – 31 700 Lt (9 180,95 Eur), visa minėto turto vidutinė rinkos vertė sudaro 165 627,06 Lt (47 968,90 Eur). Taigi, UAB „Robinta“ parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta 8 040 000 Lt (2 328 544,95 Eur) ir Nekilnojamojo turto registre fiksuota tuo paties turto 165 627,06 Lt (47 968,90 Eur) turto vertė skiriasi beveik 50 kartų. Aptariamoje UAB „Robinta“ turto vertinimo ataskaitoje yra nurodyta ir lyginamosios vertės metodu apskaičiuota to paties turto rinkos vertė – 2 959 000 Lt (856 985,64 Eur), t. y. vertė beveik du kartus mažesnė nei paskolos suma. Nors šiuo metodu turto vertintojas ataskaitoje nesivadovavo, nei paskolų komitete, nei valdyboje nebuvo aiškinamasi nesivadovavimo tokia verte pagrįstumas, vertinant, kad nustatyta turto rinkos vertė yra 8 040 000 Lt (2 328 544,95 Eur).

57. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vien aptartos aplinkybės, t. y. kad atsakovai (valdybos bei paskolų komiteto nariai) nesiaiškino, kodėl egzistuoja toks reikšmingas skirtumas tarp turto verčių, patvirtina aplaidų jų požiūrį į einamas pareigas bei Paskolų suteikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių III skyriaus 3.5. punkto, įtvirtinančio įpareigojimą Kredito unijos paskolų komitetui ir valdybai įvertinti įkeičiamo turto vertę ir kokybę, pažeidimą. Priimdami sprendimą išduoti paskolą unijos valdyba ir paskolų komitetas nesilaikė nurodytų fiduciarinių pareigų: neveikė sąžiningai ir protingai, nebuvo rūpestingi, kad apsaugotų unijos interesus. Nerūpestingumas atliekant pareigas priimant sprendimą suteikti paskolą patvirtina valdybos ir paskolų komiteto narių didelį neatsargumą, pernelyg didelę riziką, kad suteikta paskola nebus grąžinta Unijai ir taip Unija patirs žalos. Priėmus aiškiai nepagrįstą sprendimą suteikti paskolą buvo išduota paskola, kurią susigrąžinti Unija neteko galimybės – tai lėmė atsiradusią žalą Unijai bei tokiu būdu pasireiškė valdybos ir paskolų komiteto neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nors, kaip pagrįstai nurodo apeliantai, paskolų komiteto ir valdybos funkcijos nėra tapačios, tačiau šiuo atveju ieškovės patirtą žalą nulėmė savo esme analogiškos pareigos – patikrinti ir įvertinti unijos nario paskolos paraiškos pagrįstumą – pažeidimas, t. y. pagal pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartas paskolos išdavimo procedūras buvo numatytas dvipakopis paskolų komiteto ir valdybos pritarimas suteikti paskolą.

Dėl kredito unijos darbuotojos (paskolų vadybininkės) civilinės atsakomybės

58. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei jos patirta žala buvo priteista ne tik iš jos valdybos ir paskolų komiteto narių, bet ir iš ieškovės darbuotojos – paskolų vadybininkės I. P., kuri 2012 m. rugpjūčio 29 d. priėmė UAB „Viewrch“ prašymą išduoti paskolą, nenurodydama jokių pastabų (t. I, b. l. 30); ši atsakovė Nacionalinės kredito unijos vardu taip pat parengė bei su UAB „Viewrch“ pasirašė 2012 m. rugsėjo 17 d. paskolos sutartį (t. I, b. l. 90 – 91).

59. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo ir šios atsakovės atžvilgiu, pažymėjo, kad I. P. buvo ne tik Nacionalinės kredito unijos paskolų vadybininkė, bet, tuo pačiu, ir Nacionalinės kredito unijos narė (KUĮ 16 straipsnis); būtent ji ruošė paskolos dokumentus ir savo parašu patvirtino UAB „Viewrch“ finansinę būklę patenkinamai bei nurodė, kad prašomą paskolą galima suteikti (pažeidė Nacionalinės kredito unijos skolininko būklės vertinimo tvarką); be to, atsakovė pasirašė 2012 m. rugsėjo 17 d. kredito sutartį su UAB „Viewrch“, ji taip pat turėjo visus dokumentus apie kredito gavėjo finansinę būklę ir duomenis apie įkeičiamą nekilnojamąjį turtą bei jo vertę. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, skolininko finansinės būklės vertinimą atlikusiai atsakovei I. P. veikiant atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, jai turėjo kilti įtarimų dėl pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytos Nacionalinei kredito unijai įkeičiamo turto rinkos vertės; atsakovė I. P., būdama atsakinga už paskolos dokumentų paruošimą ir tuo pačiu būdama kredito unijos nare, neabejotinai yra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, kurią privalo atlyginti solidariai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.279 straipsnis, KUĮ 16 straipsnis). Ieškovė pateiktame atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus teigia, kad atsakovė I. P., priėmusi UAB „Viewrch“ prašymą, nors tą draudė teisės aktai, įvertinusi UAB „Viewrch“ finansinę būklę „patenkinamai“ ir nurodžiusi, kad prašomą paskolą suteikti galima, pažeidė teisės aktų nuostatas, dėl ko pagrįstai buvo konstatuoti jos neteisėti veiksmai bei prisidėjimas prie žalos ieškovei sukėlimo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su aptartomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei ieškovės atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentais.

60. Remiantis bylos duomenimis, I. P. (buvusi pavardė – Nikitinienė) rengė ir Nacionalinės kredito unijos vardu pasirašinėjo su paskolos UAB „Viewrch“ suteikimu susijusius dokumentus, kaip Nacionalinės kredito unijos darbuotoja – paskolų vadybininkė. Atkreiptinas dėmesys, kad, skirtingai nei kredito unijos valdyba ar paskolų komitetas, paskolų vadybininkas nėra privalomas kredito unijos organas, priimantis sprendimus dėl paskolų suteikimo.

61. Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių IV skyriaus 1.2 punktas numato, kad paskolų vadybininkas (specialistas), kalbėdamas su paskolos gavėju, turi surinkti kuo daugiau informacijos ir pateikti tuos pačius klausimus įvairiais būdais, kad galėtų įsitikinti, jog atsakymai į tuos klausimus sutampa. Specialistas (paskolų vadybininkas) patikrina, ar skolininkas teisingai užpildė prašymą išduoti paskolą (Taisyklių IV skyriaus 1.5 punktas). Surinkus visus reikalingus dokumentus ir informaciją specialistas su užpildyta kredito unijos nustatytas paskolos teikimo forma perduoda paskolų komitetui (Taisyklių IV skyriaus 2.1 punktas), kuris atlieka paskolos paraiškos nagrinėjimą (tikrina skolininko duomenis, jo turtinę padėtį, pateiktus dokumentus, registrų duomenis bei kt. (Taisyklių IV skyriaus 2.2 punktas)). Atlikęs paskolos paraiškos nagrinėjimą, paskolos komitetas siūlo unijos valdybai patenkinti arba nepatenkinti nario prašymą; kreditorių komitetas taip pat gali siūlyti atidėti prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti komiteto nurodyti trūkumai ir / ar pateikti reikalingi dokumentai (Taisyklių IV skyriaus 2.3 punktas). Valdyba, išanalizavusi paskolų komiteto pateiktą medžiagą, įvertina paskolos paraiškos dokumentus ir priima sprendimą (ne)patenkinti nario prašymą; atidėti nario prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti valdybos nurodyti trūkumai ir / ar pateikti reikalingi dokumentai; pateikti medžiagą su raštiška išvada kredito unijos paskolų komitetui pakartotiniam svarstymui (Taisyklių IV skyriaus 3.4 punktas). Sisteminė aptartų Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklių nuostatų analizė patvirtina, kad paskolų vadybininkas (specialistas) nepriima jokių sprendimų dėl paskolų suteikimo, kuriuos priimti turi kredito unijos valdyba bei paskolų komitetas. Pagal aptartąsias Taisyklių nuostatas paskolų vadybininkas (specialistas) atlieka tik pirminius, parengiamuosius veiksmus, susijusius su paskolos teikimu, taip pat vėliau, priėmus nutarimą suteikti paskolą, pagal kredito unijos valdybos patvirtintą formą gali ruošti bei pasirašyti paskolos sutartį (Taisyklių IV skyriaus 4.1 – 4.3 punktas), tačiau paskolų vadybininkas (specialistas) iš esmės neatlieka jokių esminių veiksmų, susijusių su paskolos paraiškos nagrinėjimu, pateiktų duomenų išsamiu vertinimu, t. y. veiksmų, galinčių nulemti vienokio, ar kitokio, sprendimo dėl paskolos suteikimo priėmimą. Manytina, kad kaip tik dėl to Paskolų teikimo, grąžinimo ir administravimo taisyklėse yra įtvirtinta tiek paskolų komitetui, tiek kredito unijos valdybai galimybė atidėti prašymo nagrinėjimą, kol bus pašalinti atitinkami trūkumai ir / ar pateikti reikalingi dokumentai, kadangi būtent šie privalomi kredito unijos organai, iš esmės nagrinėdami paskolos paraišką, gali bei turi nustatyti pateiktos informacijos išsamumą bei tinkamumą. Pažymėtina, kad paskolų vadybininkas (specialistas) taip pat neturi teisės ar pareigos įvertinti įkeičiamo turto vertę bei kokybę, šią pareigą, kaip jau buvo minėta, prieš suteikdamas paskolą, turi kredito unijos paskolų komitetas bei valdyba (Taisyklių III skyriaus 3.5 punktas).

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad konkretūs atsakovės I. P. veiksmai (neveikimas) lėmė, būtų galėję lemti aiškiai nepagrįsto sprendimo suteikti paskolą UAB „Viewrch“ priėmimą, sukėlusį ieškovės šioje byloje prašomą atlyginti žalą, taigi teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, atsakovės I. P. atžvilgiu nekonstatuotinas. Aptartos aplinkybės patvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria žala ieškovės naudai buvo priteista ir iš atsakovės I. P., nepagrįstumą.

Dėl ieškovės patirtos žalos dydžio

63. Bylos duomenimis 2012 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Viewrch“ pateikė prašymą dėl įstojimo į Nacionalinę kredito uniją, pasižadėdama laikytis kredito unijos taisyklių ir sumokėti 200 Lt už pajų (t. I b. l. 32), o 2012 m. rugsėjo 7 d. UAB „Viewrch“ pateikė prašymą dėl dalies pajaus įsigijimo, prašydama leisti papildomai įsigyti Nacionalinės kredito unijos pajaus dalį už 623 800 Lt (t. I, b. l. 80). 2012 m. rugsėjo 21 d. UAB „Viewrch“ pateikė paaiškinimus Nacionalinei kredito unijai dėl lėšų kilmės ar lėšų panaudojimo, nurodydama, kad 623 800 Lt – akcininko paskola įmonei (t. I, b. l. 98). Į bylą pateikti 2012 m. rugsėjo 3 d. ir 2012 m. rugsėjo 21 d. grynųjų pinigų įmokėjimo kvitai patvirtina atitinkamai 200 Lt ir 623 800 Lt, iš viso – 624 000 Lt, sumos už UAB „Viewrch“ pajus sumokėjimą Nacionalinei kredito unijai (t. I, b. l. 145). 2012 m. rugsėjo 24 d. Nacionalinė kredito unija suteikė UAB „Viewrch“ 5 200 000 Lt paskolą (640 000 Lt paskolos sumos pervesdama UAB „Viewrch“, 4 560 000 Lt paskolos sumos – UAB „Sinota“ (t. I, b. l. 103)) paskolos grąžinimo grafike įrašytos iš anksto apskaičiuotos palūkanos – 29 468,98 Lt (t. I, b. l. 91 – 92).

64. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, nurodė, kad UAB „Viewrch“ skola Nacionalinei kredito unijai bylos duomenimis sudaro 1 824 580,63 Eur (negrąžinta paskolos suma, palūkanos bei delspinigiai). Teismas, pažymėjęs, kad, nesant ginčo, neturi pagrindo peržiūrėti nuostolių dydžio, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų minėtą 1 824 580,63 Eur sumą. Pateiktuose apeliaciniuose skunduose, ginčijant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, nurodoma, kad teismas klaidingai vertino UAB „Viewrch“ sumokėto pajinio įnašo įtaką žalos apimčiai, kad pajaus dydžiu turėtų būti mažinama žalos apimtis, taip pat, kad teismas tariamai padarytą žalą nepagrįstai sutapatino su visa paskolos gavėjo gauta ir negrąžinta paskolos suma kartu su jai priskaičiuotomis ir nesumokėtomis palūkanomis bei delspinigiais

65. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis atkurti nukentėjusio asmens padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).

66. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, sutartyje nustatyti delspinigiai yra iš anksto šalių susitarimu nustatyta sankcija už netinkamą sutartimi prisiimtų prievolių vykdymą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo netesybas (delspinigius) vertinti kaip iš anksto sutarties šalies numatytas gauti pajamas, kadangi tinkamo prievolių įvykdymo atveju, ko paprastai ir tikisi sutartį sudarančios šalys, netesybos nebūtų skaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018).

67. Nagrinėjamoje byloje netesybos neatitinka aptartų negautų pajamų kriterijų deliktinės atsakomybės aspektu, nes ieškovė negalėjo numatyti gauti netesybas iš anksto ir negalėjo pagrįstai tikėtis jų gauti esant normaliai ieškovės veiklai, tuo pačiu negalėjo ir teigti, kad šių pajamų negauta tik dėl atsakovų veiksmų. Be to, netesybos, kaip sutartiniai nuostoliai, yra per daug nutolusios nuo žalingų atsakovų veiksmų, todėl teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo konstatuoti. Dėl paminėto spręstina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu netesybos nepagrįstai buvo įskaitytos į ieškovei atlygintinos žalos dydį.

68. Minėta, kad pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Jei nagrinėjamoje byloje nebūtų žalingų atsakovų veiksmų, ieškovė, tikėtina, būtų atgavusi suteiktos paskolos sumą bei palūkanas, tačiau būtų praradusi įmoką už pajų, kurį turėtų teisę susigrąžinti UAB „Viewrch“. Taigi, Nacionalinė kredito unija pagrįstai reikalauja atlyginti patirtą žalą negrąžintos paskolos kartu su palūkanomis forma, bet į atlygintiną žalą teismo turi būti įskaitoma kredito unijos gauta nauda, t. y. UAB „Viewrch“ sumokėtas kredito unijai pajinis įnašas. Neįskaitant kredito unijos gautos naudos į patirtą žalą, kredito unija nepagrįstai praturtėtų.

69. Pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį gauta nauda gali būti įskaitoma į nuostolius, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Viewrch“ įsigijo pajų, turėdama tikslą gauti paskolą, kas tuo pačiu reiškia, kad nauda ir žala ieškovei kilo iš to paties veiksmo. Aptartos aplinkybės lemia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kadangi akivaizdu, jog UAB „Viewrch“ neturi galimybės paskolos grąžinti (į bylą pateiktas 2016 m. lapkričio 2 d. antstolio išieškojimo negalimumo aktas), už pajų sumokėta suma lieka BKB Nacionalinei kredito unijai, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 6 dalies nuostatas, turėjo įskaičiuoti ieškovės gautą naudą į žalos dydį bei į dėl atsakovų veiksmų patirtą ieškovės žalą neįtraukti delspinigių, kurie, kaip minėta, nėra iš anksto ieškovės numatytos gauti pajamos.

70. Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu netinkamai pritaikius žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, egzistuoja teisinis pagrindas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo keitimui – ieškovei iš atsakovų priteistą 1 824 580,63 Eur žalos atlyginimo sumą sumažinant iki 1 493 678,95 Eur žalos atlyginimo (1 824 580,63 Eur priteista žala – 180 722,89 Eur (624 000 Lt) pajus – 150 178,79 Eur (518 537,34 Lt) delspinigiai) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

71. Ieškinio reikalavimus tenkinus dėl 1 493 678,95 Eur sumos, atitinkamai keistinas ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Iš dalies tenkinus atsakovų apeliacinius skundus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, taip pat šalims priteisiant bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

73. Pagal galutinį bylos rezultatą pirmosios instancijos teisme tenkinta 82 proc., o atmesta 18 proc. ieškovės reikalavimų.

74. Ieškovė Nacionalinė kredito unija patyrė 5 651,67 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, kurios jai buvo priteistos skundžiamu teismo sprendimu. Ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų apimtį sumažinus 18 proc., ieškovei iš atsakovų (išskyrus atsakovę I. P.) lygiomis dalimis priteisiama 4 634,40 Eur (5 651,67 Eur x 82 proc.), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 579,30 Eur, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

75. Ieškovė, paduodama ieškinį, buvo atleista nuo 9 416 Eur žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinta 82 proc., iš atsakovų, kurie neatleisti nuo žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), priteistina 7 721,12 Eur (9 416 Eur x 82 proc.) valstybei, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteistina po 965,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Pirmosios instancijos teisme patirta 50,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus, valstybei iš ieškovės priteistina 9,11 Eur (50,61 Eur x 18 proc.), o iš atsakovų 41,50 Eur (50,61 Eur x 82 proc.), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 5,19 Eur šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš viso valstybei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 970,33 Eur (965,14 Eur + 5,19 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

76. Tiek ieškovė, tiek atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinius skundus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl valstybei jis nepriteistinas.

77. Visa apimtimi tenkinus atsakovės I. P. apeliacinį skundą, šiai atsakovei iš ieškovės BKB Nacionalinės kredito unijos priteisiamos jos už apeliacinio skundo parengimą turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių – 2 044 Eur.

78. Iš dalies tenkinus atsakovės N. B. apeliacinį skundą, šiai atsakovei, proporcingai jos tenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovės BKB Nacionalinės kredito unijos priteisiamos jos už apeliacinio skundo parengimą turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 259,20 Eur.

79. Iš dalies atmetus atsakovų N. B., A. V., A. B., A. Ž., A. Ž. ir Ž. P. apeliacinius skundus, ieškovės naudai iš šių atsakovų, proporcingai jų atmestų reikalavimų daliai, priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą – 1 488,30 Eur, po 248,05 Eur iš kiekvieno.

80. Iš dalies atmetus atsakovų A. V., A. B., A. Ž., A. Ž. ir Ž. P. apeliacinius skundus, atsakovo A. P. B. (turėjusiam priešingą nei atsakovai poziciją apeliacinės instancijos teisme – atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus prašiusiam apeliacinius skundus atmesti) naudai iš šių atsakovų, proporcingai jų atmestų reikalavimų daliai, priteisiamos atsakovo A. P. B. turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą – 724 Eur, po 144,80 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Nacionalinei kredito unijai solidariai iš atsakovų UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž. ir N. B. 1 493 678,95 Eur (vieną milijoną keturis šimtus devyniasdešimt tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 95 ct) nuostolių atlyginimo.

Priteisti iš atsakovų A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž. ir N. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovių UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei Nacionalinei kredito unijai iš atsakovų UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž., N. B. 4 634,40 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 579,30 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 30 ct).

Priteisti valstybei iš atsakovų UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, A. Ž., A. V., Ž. P., A. B., A. Ž., N. B. valstybei 7 762,62 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 62 ct), t. y. lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 970,33 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos 9,11 Eur (devynis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Priteista suma mokėtina iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės Nacionalinės kredito unijos bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos Nacionalinės kredito unijos atsakovui A. P. B. 2 548,61 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (kartu su jos pakeitimais) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones A. B., A. Ž., N. B. (buvusi pavardė – G.), UAB „Viewrch“, UAB „Sinota“, A. Ž., Ž. P., A. V. palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant reikalavimams užtikrinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą – nustatant, jog atsakovų bendrai areštuoto turto vertė negali viršyti 1 493 678,95 Eur sumos.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (kartu su jos pakeitimais) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones UAB „Robinta“, A. P. B., A. A. ir I. P. (buvusi pavardė – N.) atžvilgiu panaikinti.“

Priteisti atsakovei I. P. iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos Nacionalinės kredito unijos 2 044 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti atsakovei N. B. iš ieškovės bankrutavusios kredito unijos Nacionalinės kredito unijos 259,20 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti atsakovui A. P. B. iš atsakovų A. V., A. B., A. Ž., A. Ž. ir Ž. P. lygiomis dalimis 724 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, po 144,80 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 80 ct) iš kiekvieno.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai kredito unijai Nacionalinei kredito unijai iš atsakovų N. B., A. V., A. B., A. Ž., A. Ž. ir Ž. P. lygiomis dalimis 1 488,30 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, po 248,05 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 5 ct) iš kiekvieno.

Teisėjai Goda Ambrasaitė - BalynienėKazys KailiūnasDanguolė Martinavičienė