- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- e2-112-370/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01816-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- A. Ž., N. B., A. B., Ž. P., I. P., uždarajai akcinei bendrovei VIEWRCH, uždarajai akcinei bendrovei „SINOTA“, uždarajai akcinei bendrovei „Robinta“, A. P. B., A. V., A. A.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Ž., N. B., A. B., Ž. P. ir I. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5513-302/2014 pagal ieškovo bankrutavusios Nacionalinės kredito unijos ieškinį atsakovams A. B., A. Ž., N. B., uždarajai akcinei bendrovei VIEWRCH, uždarajai akcinei bendrovei „SINOTA“, uždarajai akcinei bendrovei „Robinta“, A. P. B., I. P., A. Ž., Ž. P., A. V. ir A. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutavusi Nacionalinė kredito unija prašė priteisti: 1) solidariai iš atsakovų A. B., A. Ž., N. B., UAB VIEWRCH, UAB „SINOTA“, UAB „Robinta“, A. P. B., I. P., A. Ž., Ž. P. ir A. V. 6 367 295,92 Lt žalos atlyginimo; 2) iš atsakovės A. A. 640 000 Lt žalos atlyginimo; 3) iš atsakovų A. B., A. Ž., N. B., A. P. B., I. P., A. Ž., Ž. P., A. V. ir A. A. 5 proc. metinių procesinių palūkanų, o iš atsakovų UAB VIEWRCH, UAB „SINOTA“, UAB „Robinta“ – 6 proc. metinių procesinių palūkanų.
Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų A. B., A. Ž., N. B., UAB VIEWRCH, UAB „SINOTA“, UAB „Robinta“, A. P. B., I. P., A. Ž., Ž. P. ir A. V. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, kurių vertė neviršytų 6 367 295,92 Lt sumos. Taip pat areštuoti atsakovės A. A. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, kurių vertė neviršytų 640 000 Lt sumos. Nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovų finansinių įsipareigojimų suma ieškovui yra aiškiai labai didelė. Nuo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti ilgas laiko tarpas, per kurį atsakovai gali sumažinti savo turimo neregistruotino turto apimtį ir ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovų A. B., A. Ž., N. B., UAB VIEWRCH, UAB „SINOTA“, UAB „Robinta“, A. P. B., I. P., A. Ž., Ž. P. ir A. V. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, kurių vertė neviršytų 6 367 295,92 Lt sumos. Teismas, išanalizavęs ieškovo su ieškiniu pateiktus dokumentus, konstatavo, kad ieškovas pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl laikė, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, jog dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ši aplinkybė preziuomuojama tuomet, kai ieškinio suma yra didelė, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti suma yra labai didelė ir galinti padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tiksli atsakovų finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, ieškovo reikalavimui yra įkeistas nekilnojamasis turtas, kurio vertė tik 120 000 Lt, teismas padarė išvadą, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas netenkino ieškovo prašymo areštuoti atsakovės A. A. turtą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskirajame skunde atsakovė A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiai apeliantei. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškinio reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas – turi būti pateikti įrodymai dėl atsakovų (inter alia apeliantės) neteisėtų veiksmų ir aplinkybės, kad atsakovas UAB VIEWRCH (toliau – VIEWRCH) turi pareigą atlikti mokėjimus ieškovui, taip pat aplinkybės, jog VIEWRCH tokios pareigos nevykdo. Ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas – ieškovas lėšas išmokėjo teisėtos ir galiojančios paskolos sutarties pagrindu. Ieškovas neįrodė, kad suteikė visą paskolą. Neįrodyta, kad buvo suteikta didžioji paskolos dalis – 4 560 000 Lt. VIEWRCH, o ne apeliantė yra atsakingas už tinkamą paskolos sutarties vykdymą.
2. Nėra rizikos, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Didelė ieškinio suma per se nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nutarties dalis dėl apeliantės veiksmų arba neveikimo yra nemotyvuota. Teismas niekaip nepaaiškina, kokie būtent apeliantės veiksmai ar neveikimas galėtų apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Nutartyje nėra nurodyta jokių konkrečių apeliantės galimo nesąžiningumo įrodymų. Priimant nutartį buvo grubiai pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Ieškovui nepateikus įrodymų, teismas neigiamas padarinius sukėlė apeliantei. Būtent ieškovas turėjo teikti įrodymus, kad apeliantė imsis nesąžiningų (neteisėtų) veiksmų, imsis slėpti savo turtą ir pan. Laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos remiantis tuo, kad nėra (t. y. ieškovas nepateikė) įrodymų apie apeliantės turtinę padėtį. Apeliantė surinko duomenis, kad atsakovų turtas yra pakankamas tam, kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas būtų įvykdytas. Beveik visiems atsakovams priklauso nekilnojamasis turtas. Apeliantei jos butas priklauso nuo 1992 m., todėl akivaizdu, kad ji toliau gyvens savo namuose ir neketina šį turtą perleisti arba apsunkinti. Kitiems atsakovams A. B., N. B., I. P. ir A. P. B. jų nekilnojamasis turtas priklauso atitinkamai nuo 2007, 2006 ir 2003 m. Šis turtas negalėtų būti lengvai perleidžiamas. Atsakovams priklausančio turto visiškai pakaktų ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinio pagrįstumo klausimas galėtų būti svarstomas tik 791 748,47 Lt paskolos kartu su delspinigiais dalyje. Be to, tokio dydžio suteiktos paskolos kartu su delspinigiais ieškovas turi teisę reikalauti iš VIEWRCH. Vien visų atsakovų nekilnojamasis turtas viršija šią sumą, nes jo vertė yra 1 503 014 Lt. Vien šio turto pakaktų įvykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą, nes jo vertė žymiai viršija 791 748,47 Lt sumą.
Atskiruosiuose skunduose atsakovės N. B., A. B. ir I. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioms apeliantėms. Atskirieji skundai grindžiami tokiais argumentais:
1. Ieškinio reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Skolą pagal galiojančią paskolos sutartį turi grąžinti ieškovo kontrahentas VIEWRCH, bet ne ieškovo patariamojo organo nariai. Nėra įrodymų, kad ieškovas išmokėjo didžiąją paskolos dalį – 4 560 000 Lt ir kad VIEWRCH nevykdo savo prievolių pagal paskolos sutartį. Apeliantės nepriėmė spendimo dėl paskolos sutarties sudarymo, todėl reikalavimas atsakyti už tai, dėl ko nebuvo nuspręsta, yra per se nepagrįstas.
2. Nėra rizikos, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nutarties dalis dėl apeliantės veiksmų arba neveikimo, kaip aplinkybės, didinančios teismo sprendimo neįvykdymo riziką, yra nemotyvuota. Apeliančių, kaip ir kitų atsakovų, turtinė padėtis yra gera. Atsakovų turtas viršija galimą ieškinio patenkinimo apimtį. Apeliantėms yra žinoma, kad atsakovė A. Ž. kartu su savo atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius atsakovų gerą turtinę padėtį. Nutartimi numatytas areštuoti butas apeliantei N. B. priklauso dar nuo 2006 m. ir yra motinos dovana, faktiškai – močiutės palikimas apeliantei, todėl akivaizdu, kad N. B. toliau gyvens savo namuose. Apeliantei I. P. numatytas areštuoti butas priklauso taip pat nuo 2006 m., todėl akivaizdu, kad ji toliau gyvens savo namuose. Apeliantė A. B. taip pat turi gyvenamąjį būstą. Neįrodyta, kad apeliantės ketintų perleisti savo gyvenamuosius būstus ar juos apsunkinti.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovas Ž. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismo išvada dėl ieškinio pagrįstumo yra ne tik nemotyvuota, bet ir nepagrįsta. Ieškovas ne tik nepateikė įrodymų, bet ir ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, galinčių bent hipotetiškai patvirtinti atsakovų veiksmus ar ketinimus mažinti savo turto apimtis ir taip kelti realią grėsmę ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas patyrė 4 560 000 Lt žalos. Ieškovo ir paskolos gavėjo VIEWRCH sudaryta paskolos sutartis galioja ir ieškovo nėra ginčijama. Atsakovai, išskyrus VIEWRCH, nėra atsakingi už paskolos grąžinimą ieškovui. Ieškovas nepagrindė ieškinio teiginių dėl atsakovų civilinės atsakomybės.
2. Vien didelė ieškinio suma nebėra laikoma aplinkybe, savaime padidinančia būsimo teismo spendimo neįvykdymo riziką. Be to, ieškovas neįrodinėjo ir neįrodė atsakovų nesąžiningumo, nepateikė duomenų, kad atsakovai būtų ėmęsi konkrečių veiksmų, siekdami nuslėpti savo turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims. Atsakovų finansinė padėtis yra gera, jų turto visiškai pakaktų įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į atskiruosius skundus ieškovas prašo skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą. Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:
1. Nesutiktina su atskirųjų skundų argumentais, kad ieškovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškinyje išsamiai pasisakoma, kodėl atsakovams taikytina civilinė atsakomybė, įrodinėjamos jos sąlygos, aptariama, kodėl ji taikytina kiekvienam atsakovui. Kartu su ieškiniu buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes. Atskirai pažymėtina, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog visa paskolos sutartyje nurodyta 5 200 000 Lt suma buvo išmokėta VIEWRCH. Kartu su atsiliepimu papildomai pateiktas sąskaitos išrašas, patvirtinantys, kad 4 560 000 Lt suma buvo išmokėta turto pardavėjui UAB „SINOTA“.
2. Teismas pagrįstai sprendė, kad didelė ieškinio suma yra akivaizdus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas ieškinyje įrodinėja, kad būtent dėl ieškovo darbuotojų (paskolų komiteto narių ir valdybos narių) neteisėtų veiksmų buvo išduota didelė paskolos suma, tinkamai neįvertinus paskolos gavėjo VIEWRCH galimybių grąžinti paskolą. Labai svarbu atsižvelgti į nesąžiningą, daug klausimų keliantį atsakovų, ne tik paskolos gavėjų, turto vertintojų, bet ir buvusių ieškovo darbuotojų ir vadovų elgesį – į sistemingą nustatytų reikalavimų ir pareigų nevykdymą, išduodant paskolas ieškovo (kredito unijos) nariams, dėl to ieškovui netgi buvo iškelta bankroto byla. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai gali elgtis nesąžiningai ir imtis veiksmų, siekdami išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovai Ž. P. ir A. V. netrukus po to, kai Lietuvos bankas apribojo ieškovo veiklą, pardavė jiems priklausančius butus. Ši aplinkybė patvirtina, kad šie atsakovai yra nesąžiningi, nes mažino savo turto apimtis.
3. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama dar viena civilinė byla Nr. 2-5552-619/2014 pagal ieškovo ieškinį tiems patiems atsakovams dėl 4 131 633,56 Lt žalos atlyginimo dėl panašių paskolos išdavimo aplinkybių. Ši aplinkybė teismui priimant skundžiamą nutartį nebuvo nurodyta, nes ieškinys buvo pateiktas vėliau. Tenkinus ieškinį minėtoje byloje, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamoje byloje gali pasunkėti ir dėl šios priežasties.
4. Dėl kitų apeliantų atskiruosiuose skunduose keliamų klausimų ieškovas nepasisako, nes mano, kad jie turėtų būti analizuojami nagrinėjant bylą iš esmės.
Šalies argumentai
Apeliantė A. B. taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus, kurie 2015 m. sausio 29 d. teismo rezoliucija buvo priimti. Apeliantė papildomai pažymėjo, kad skundžiamos nutarties neteisėtumą pripažinto pats pirmosios instancijos teismas, ją keisdamas ir naikindamas dalį, kuria taikytas absoliutus turto areštas. Pagal skundžiamą nutartį atsakovai apskritai negalėjo nei palikuonių išlaikyti, nei maisto įsigyti. Be to, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą yra akivaizdžiai nepagrįstos. Apeliantės teigimu, visų apeliantų atskirieji skundai iš esmės yra panašūs, analogiškai ir atsiliepimai į šiuos skundus de facto vienas nuo kito nukopijuoti. Visus atsiliepimus parengė advokato padėjėja, kuri net neturi teisės atstovauti ieškovui apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo mokėjimai advokato padėjėjai už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme yra neteisėti. Apeliantės teigimu, ieškovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Teisingumo ministro rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą rekomenduojama užmokestį už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra šios: tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas ir būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti.
Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams dėl 6 367 295,92 Lt žalos atlyginimo, grindžiamą atsakovų atliktais neteisėtais veiksmais, ieškovui išduodant 5 200 000 Lt paskolą atsakovui VIEWRCH nekilnojamojo turto kompleksui įsigyti. Ieškovo teigimu, atsakovų VIEWRCH (paskolos gavėjo) ir UAB „SINOTA“ (turto pardavėjo) neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas VIEWRCH už akivaizdžiai per didelę kainą įsigijo turtą, siekdamas sudaryti įspūdį, jog tam reikalinga atitinkamo dydžio paskola ir kad iš įsigyto turto bus gautos pajamos, reikalingos paskolai grąžinti, o atsakovas UAB „SINOTA“, sudarydamas turto pirkimo–pardavimo sutartį, žinojo, jog toks sandoris pažeidžia ieškovo interesus. Atsakovų UAB „Robinta“ ir turto vertintojo A. P. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jų parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta VIEWRCH įsigyjamo turto vertė yra tyčia padidinta. Atsakovų A. Ž., Ž. P. ir A. V. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jie, kaip ieškovo valdybos nariai, priėmė sprendimą dėl paskolos VIEWRCH suteikimo, pažeisdami ieškovo įstatuose nustatytas paskolos išmokėjimo nuostatas, išsamiai nesvarstė ir neįsitikino, ar VIEWRCH turi realias galimybes grąžinti paskolą ir vykdyti kitus įsipareigojimus. Atsakovių A. B., A. Ž. ir N. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jos, kaip ieškovo paskolų komiteto narės, pritardamos paskolos VIEWRCH suteikimui, neįvykdė joms nustatytų pareigų ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovių I. P. ir A. A. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad I. P., kaip ieškovo paskolų vadybininkė, neįvykdė pareigos veikti sąžiningai ir protingai, t. y. nesurinko apie VIEWRCH visų reikalingų duomenų sprendimui dėl paskolos suteikimo priimti, o A. A., kaip ieškovo klientų aptarnavimo vadovė, nesilaikė ieškovo nustatytos paskolos išmokėjimo tvarkos ir be jokio teisinio pagrindo grynaisiais išmokėjo VIEWRCH 640 000 Lt.
Apeliantai ginčija pirmą laikinųjų apsaugos taikymo sąlygą – tikėtiną ieškinio reikalavimo pagrindimą, teigdami, kad ieškovo reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Apeliantų nuomone, skolą pagal ieškovo neginčijamą ir galiojančią paskolos sutartį turi grąžinti paskolos gavėjas VIEWRCH, bet ne ieškovo organų nariai, be to, byloje nėra įrodymų, kad paskolos gavėjas nevykdo savo prievolių pagal paskolos sutartį ir kad ieškovas išmokėjo jam didžiąją paskolos dalį – 4 560 000 Lt. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Dėl šios priežasties teismas neturėtų, kaip teigia apeliantai, išsamiai pagrįsti savo išvados, kodėl jis laiko pateiktą ieškinį preliminariai pagrįstu. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl jam negali būti keliami tokie pat motyvavimo kriterijai kaip priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimą, su ieškiniu pateiktus įrodymus, taip pat ieškovo kartu su atsiliepimu pateiktą sąskaitos išrašą, patvirtinančius, kad dalis paskolos sumos grynaisiais buvo išmokėta VIEWRCH, o kita dalis – tiesiogiai turto pardavėjui UAB „SINOTA“, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Plačiau dėl apeliantų nurodytų argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimų pagrįstumu, nepasisakoma, nes jie bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Pereinant prie antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas jį įvykdyti, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele pareikšto ieškinio suma. Nors apeliantai teisingai nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktika šiuo klausimu nėra vieninga. Apeliantų cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nebuvo pakeista ar panaikinta (t. y. nebuvo akcentuotas skirtingos teismų praktikos suvienodinimas šiuo klausimu) teismų praktikoje susiformavusi prezumpcija, pagal kurią ši aplinkybė (didelė ieškinio suma) preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pastebėtina, kad tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma yra didelė. Pažymėtina, kad apeliantai atskiruosiuose skunduose nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių gerą savo finansinę padėtį, t. y. nepaneigė pirmosios instancijos teismo nurodytos prezumpcijos. Apeliantai nurodo, kad visi atsakovai turi pakankamai nekilnojamojo turto ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pagal apeliantų pateiktus duomenis, atsakovų turimo turto bendra vertė siekia 1 503 014 Lt, tačiau ši suma yra žymiai mažesnė už ieškovo pareikšto reikalavimo sumą (6 367 295,92 Lt). Apeliantų argumentai, kad atsakovų turimo turto vertė žymiai viršija 791 748,47 Lt sumą, t. y. ieškovo reikalavimo dalį, kuri gali būti laikoma preliminariai pagrįsta, atmestini dėl jau minėtos priežasties, jog ieškinio reikalavimo ir jo dydžio pagrįstumas vertintinas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Dėl apeliantės A. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės dėl taikyto absoliutaus turto arešto pažymėtina, kad iš tiesų pirmosios instancijos teismas pagal atskirų atsakovų, tarp jų ir A. B., prašymus 2014 m. lapkričio 6 d. ir 2015 m. sausio 14 d. nutartimis pakeitė šiems atsakovams skundžiama nutartimi taikytą absoliutų turto areštą, leisdamas su areštuotu turtu atlikti atsakovų prašymuose nurodytus veiksmus. Konkrečiai apeliantei A. B. leido iš areštuotų lėšų asmeninėms reikmėms kas mėnesį naudoti vienos minimalios algos dydžio sumą ir papildomai 500 Lt vaiko išlaikymui. Tačiau apeliantės nurodyta aplinkybė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį pripažinti neteisėtą ir nepagrįstą, nes apeliantai atskiruosiuose skunduose nebuvo nurodę argumentų, susijusiu su nepagrįstai taikytu būtent absoliučiu turto areštu, be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tenkina tokių atsakovų prašymus, sušvelnindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamas pasekmes.
Kiti atskirųjų skundų argumentai teisiškai nereikšmingi nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, todėl dėl jų nepasisakoma.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl atsiliepimus į atskiruosius skundus pasirašiusio subjekto ir bylinėjimosi išlaidų
Iš atsiliepimų į atskiruosius skundus matyti, kad juos pasirašė advokatė, o ne advokato padėjėja, todėl atmestini apeliantės A. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai dėl netinkamo atstovavimo ieškovui apeliacinės instancijos teisme. Aplinkybė, kad atsiliepimus parengė advokato padėjėja, dirbanti toje pačioje advokatų kontoroje, kaip ir atsiliepimus pasirašiusi advokatė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovo mokėjimai į advokato padėjėjos nurodytą sąskaitą yra neteisėti. Tai taip pat nėra pagrindas atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sutiktina su apeliantės A. B. pozicija, kad tiek visų atskirųjų skundų, tiek atsiliepimų į juos argumentai iš esmės yra analogiški. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas už penkis atsiliepimus į atskiruosius skundus patyrė po 1 250 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 6 250 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad visi atsiliepimai grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais, laikytina, jog šiuo atveju būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 250 Lt (už vieno atsiliepimo parengimą). Atmetus atskiruosius skundus, ieškovui iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos 1 250 Lt (362 Eur) bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno po 72,40 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui bankrutavusiai Nacionalinei kredito unijai (j. a. k. 112041454) iš atsakovų A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)), N. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)), A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)), Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 72,40 Eur (septyniasdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.